3.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 353/148

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Azerbaidžane, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

—

atsižvelgdamas į galiojančią tarptautinės teisės praktiką dėl perdavimo, būtent Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, pagal kurią susitarta, kad reikia plėtoti bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie teisingumo vykdymo ir nuteistų asmenų socialinės reabilitacijos suteikiant jiems galimybę atlikti bausmę savoje šalyje,

—

atsižvelgdamas į Pirmininko Martino Schulzo 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą dėl Ramilui Safarovui Azerbaidžane suteiktos malonės,

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Komisijos nario Štefano Füle 2012 m. rugsėjo 3 d. bendrą pareiškimą dėl R. Safarovo paleidimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjørno Jaglando 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į oficialų laišką, kurį Vengrijos Viešojo administravimo ir teisingumo ministerija 2012 m. rugpjūčio 15 d. gavo iš Azerbaidžano Respublikos teisingumo ministro pavaduotojo Vilayato Zahirovo,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo (1),

—

atsižvelgdamas į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, kuriame jis patikino, kad Vengrija veikė pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į vykstančias šalių derybas dėl naujo asociacijos susitarimo, kuriuo turi būti pakeistas esamas susitarimas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Ramil Safarov nuo 2004 m. buvo kalinamas Vengrijos kalėjime už tai, kad žiauriai nužudė kolegą armėną per kursus, kurios rėmė NATO Partnerystės taikai programa Budapešte; kadangi R. Safarov prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio nesigailėjo, teisindamasis tuo, kad auka buvo armėnas;

B.

kadangi 2012 m. rugpjūčio 31 d. R. Safarov, Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų leitenantas, kuris buvo nuteistas iki gyvos galvos kalėti Vengrijoje už žmogžudystę, buvo perduotas Azerbaidžanui tenkinant seniai pateiktą Azerbaidžano valdžios institucijų prašymą;

C.

kadangi iškart po to, kai R. Safarov buvo perduotas Azerbaidžanui, Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev jam suteikė malonę remdamasis Azerbaidžano Respublikos Konstitucija ir Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 12 straipsniu;

D.

kadangi Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (ją pasirašė ir Vengrija, ir Azerbaidžanas) 9 straipsnyje teigiama, kad vienos šalies teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perkeltas į kitos šalies teritoriją ir ten atlikti jam paskirtą bausmę, jei vykdomos konvencijoje nurodytos sąlygos;

E.

kadangi Azerbaidžano Respublikos teisingumo ministro pavaduotojas Vilayat Zahirov 2012 m. rugpjūčio 15 d. nusiuntė laišką Vengrijos Viešojo administravimo ir teisingumo ministerijai, kuriame jis nurodė, kad užsienio valstybėse priimti teismo sprendimai dėl nuteistų asmenų perdavimo, kad jie galėtų atlikti likusią bausmės dalį Azerbaidžano Respublikoje, yra vykdomi pagal konvencijos 9 straipsnio 1 dalies a punktą, o bausmė išlieka nepakeista; kadangi jis dar kartą patvirtino, jog pagal Azerbaidžano Respublikos baudžiamąjį kodeksą nuteistojo bausmė kalėti iki gyvos galvos galėtų būti pakeista tik teismo sprendimu nustatant terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir kad nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas tik atlikęs mažiausiai 25 metų įkalinimo bausmę; kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos vėliau neigė, kad suteikė kokių nors diplomatinių patikinimų Vengrijos valdžios institucijoms;

F.

kadangi leitenantas Safarov Azerbaidžane buvo šlovingai sutiktas, praėjus keletui valandų po sugrįžimo jam suteikta prezidento malonė, jis paleistas į laisvę ir paaukštintas – per viešą ceremoniją jam suteiktas majoro laipsnis;

G.

kadangi sprendimas paleisti į laisvę R. Safarovą sukėlė didžiulę tarptautinę nepritarimo ir pasmerkimo reakciją;

H.

kadangi 2012 m. rugpjūčio 31 d. Armėnijos Prezidentas Serzh Sargsyan paskelbė, kad Armėnija nutraukia diplomatinius santykius su Vengrija;

I.

kadangi Azerbaidžanas aktyviai dalyvauja vykdant Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės iniciatyvą, yra EURONEST steigėjas bei yra įsipareigojęs laikytis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principų – pagrindinių šių iniciatyvų vertybių,

J.

kadangi Azerbaidžanas tapo nenuolatiniu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) nariu 2012–2013 m. laikotarpiu ir įsipareigojo puoselėti JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertybes;

K.

kadangi Azerbaidžanas yra Europos Tarybos narys ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), taip pat kitų tarptautinių sutarčių žmogaus teisių srityje šalis, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

1.

pabrėžia teisinės valstybės ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbą;

2.

smerkia Azerbaidžano prezidento sprendimą suteikti malonę Ramilui Safarovui, žudikui, kurį nuteisė Europos Sąjungos valstybės narės teismas; laiko šį sprendimą gestu, kuris gali sukelti dar didesnę įtampą tarp dviejų šalių, kuris sukelia neteisingumo jausmą ir gilina nesutarimus tarp šių šalių; taip pat yra sunerimęs dėl to, kad šis veiksmas stato į pavojų susijusių visuomenių susitaikymo procesą ir gali pakenkti galimam būsimam šio regiono gyventojų taikaus bendradarbiavimo vystymuisi;

3.

mano, kad nors prezidento R. Safarovui suteikta malonė atitinka Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo raidę, ji prieštarauja šio tarptautinio susitarimo dvasiai, nes pagal konvenciją leidžiama vienos šalies teritorijoje nuteistam asmeniui atlikti likusią bausmės dalį kitos šalies teritorijoje;

4.

laiko prezidento R. Safarovui suteiktą malonę Vengrijos valdžios institucijoms duotų diplomatinių patikinimų, kuriuos Azerbaidžanas suteikė savo prašyme dėl perkėlimo pagal Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, pažeidimu;

5.

smerkia tai, kad R. Safarov Azerbaidžane buvo sutiktas kaip didvyris, taip pat tai, kad iškart jam atvykus priimtas sprendimas suteikti majoro laipsnį ir išmokėti aštuonerių metų atlyginimą atgaline data; yra susirūpinęs dėl to, kokį pavyzdį šis sprendimas rodo ateities kartoms, ir dėl Azerbaidžano valstybės rodomos pagarbos ir pripažinimo;

6.

laikosi nuomonės, kad Azerbaidžano ir Armėnijos nepasitenkinimas dėl realios pažangos įgyvendinant taikos procesą Kalnų Karabache nebuvimo nepateisina nei keršto akcijų, nei beprasmiškų provokacijų, kurios tik dar labiau padidina įtampą, nors padėtis ir taip labai įtempta ir pažeidžiama;

7.

remia nuolatines Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir valstybių narių pastangas sumažinti įtampą ir užtikrinti taikos proceso šiame regione pažangą;

8.

remia ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas užtikrinti realią taikos proceso Kalnų Karabache pažangą siekiant rasti ilgalaikį, visapusišką sprendimą, kuris atitiktų tarptautinės teisės nuostatas;

9.

primygtinai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant konfliktą Kalnų Karabache ir skatinti pasitikėjimo stiprinimo priemonių, kurios suartintų armėnų ir azerbaidžaniečių bendruomenes ir skleistų taikos, susitaikymo ir tarpusavio pasitikėjimo idėjas, įgyvendinimą;

10.

pakartoja savo poziciją, kad į ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimą, dėl kurio šiuo metu deramasi, reikėtų įtraukti žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo bei teisinės valstybės išlygas ir gaires;

11.

smerkia visų formų terorizmą ir terorizmo grėsmių naudojimą;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją EIVT, Europos Vadovų Tarybai, Komisijai, Azerbaidžano Respublikos ir Armėnijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių ir kovos su terorizmu klausimais.