EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012IP0320

Savanoriška ir neatlyginama audinių ir ląstelių donorystė 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės (2011/2193(INI))

OJ C 353E, 3.12.2013, p. 31–38 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

3.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 353/31


2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Savanoriška ir neatlyginama audinių ir ląstelių donorystė

P7_TA(2012)0320

2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės (2011/2193(INI))

2013/C 353 E/04

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 184 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į 1 straipsnį „Žmogaus orumas“ ir į 3 straipsnį „Teisė į asmens neliečiamybę“, kuriame nustatytas „draudimas naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį“,

atsižvelgdamas į 2-ą Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės (COM(2011)0352),

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/53/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (1),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Organų donorystės ir transplantacijos 2009–2015 m. veiksmų planas: glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas“ (2),

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų (3), iš dalies keičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004,

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (4),

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyvą 2006/17/EB (5), įgyvendinančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus,

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos pagrindinius principus dėl žmogaus ląstelių, audinių ir organų transplantacijos,

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir biomedicinos ir į jos papildomą protokolą dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos,

atsižvelgdamas į Ovjedo konvenciją dėl žmogaus teisių ir biomedicinos ir jos Papildomą protokolą dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos,

atsižvelgdamas į 2010 m. Europos organų, audinių ir ląstelių registro ataskaitoje pateiktus Europos duomenis apie audinių, hematopoetinių ir lytinių ląstelių donorystę ir su transplantacija susijusią veiklą,

atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl prekybos gemalinėmis ląstelėmis (6),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0223/2012),

A.

kadangi dovanoti audiniai ir ląstelės, kaip antai, oda, kaulai, sausgyslės, ragenos ir hematopoetinės kamieninės ląstelės, vis dažniau naudojami gydant ligas ir kaip pažangiosios terapijos vaistų pradinės medžiagos; kadangi Direktyvoje 2004/23/EB nustatyta, kad valstybės narės turi stengtis užtikrinti savanorišką neatlygintiną donorystę ir užtikrinti, kad audinių ir ląstelių įsigijimas būtų vykdomas nesiekiant pelno; kadangi tai aiškus teisinis įpareigojimas, o jeigu valstybė narė to principo nesilaiko, gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra;

B.

kadangi vadovaudamosi Direktyvos 2004/23/EB 12 straipsnio 1 dalimi valstybės narės kas trejus metus teikia Komisijai patirties savanoriškos neatlygintinos donorystės srityje ataskaitas;

C.

kadangi 27 iš 29 ataskaitas pateikusių šalių taiko vienokio ar kitokio pobūdžio (privalomas arba neprivalomas) nuostatas, kuriomis reglamentuojamas savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės principas;

D.

kadangi 13 šalių yra nustačiusios pagrindinius principus dėl galimybės suteikti audinių ir ląstelių donorams kompensacijas ar paskatas;

E.

kadangi 19 šalių pranešė teikiančios tam tikras kompensacijas ar paskatas gyviems audinių ir ląstelių donorams (išskyrus lytinių ląstelių donorus);

F.

kadangi 14 šalių teikia tam tikras kompensacijas ar paskatas už lytinių ląstelių donorystę;

G.

kadangi keturios šalys teikia kompensacijas ar paskatas mirusių donorų giminaičiams;

H.

kadangi tikslinis visuomenės informavimas ir aiškios, teisingos, moksliškai pagrįstos ir įtikinamos medicininės informacijos sklaida nacionaliniu ir Europos lygmeniu, visų pirma artimiausioje paciento aplinkoje, yra labai svarbūs siekiant visuomenės pritarimo ir gerinant audinių ir ląstelių donorystės rodiklius;

I.

kadangi reikėtų uždrausti reklamuoti žmogaus audinių ir ląstelių poreikį arba jų prieinamumą, siekiant sudaryti pasiūlą arba gauti finansinės arba panašios naudos;

J.

kadangi 11 šalių vykdo oficialią politiką siekdamos skatinti apsirūpinimą audiniais ir ląstelėmis, o 17 kitų šalių yra pasirašiusios dvišalius susitarimus, kuriais siekiama to paties tikslo – nacionaliniu mastu apsirūpinti žmogaus audiniais ir ląstelėmis;

K.

kadangi etikos požiūriu nepaprastai svarbu, kiek įmanoma, užtikrinti pakankamą audinių ir ląstelių tiekimą medicinos reikmėms; kadangi tiekimas turi būti organizuojamas gyventojų labui ir todėl jį turėtų prižiūrėti viešojo sektoriaus institucijos;

L.

kadangi dauguma ataskaitas pateikusių šalių turi valstybines audinių ir ląstelių surinkimo (tiekimo) įstaigas arba dvigubą privačių ir valstybinių surinkimo (tiekimo) įstaigų sistemą;

M.

kadangi žmogaus audinių ir ląstelių įsigijimą reikia pavesti asmenims, sėkmingai baigusiems klinikinės grupės, kurios specializacija – įsigytini audiniai ir ląstelės, parengtą mokymo programą, arba juos įsigyti įgaliotai audinių įstaigai;

N.

kadangi recipientams skirtus audinius ir ląsteles galima paimti tik esant dviem sąlygoms: paėmimas turi būti skirtas medicinos ar mokslo ir terapijos tikslams, be to, visi audiniai ir ląstelės turi būti paimti neatlygintinai;

O.

kadangi audinių ir ląstelių paėmimui turi būti taikomi šie principai: anonimiškumas (išskyrus atvejus, kai iš gyvo donoro paimti audiniai ar ląstelės yra skirti artimajam), neatlygintinumas, sutikimas, įsipareigojimas teisingai paskirstyti ligoniams persodintinus audinius ar ląsteles ir donorų bei recipientų sveikatos užtikrinimas;

P.

kadangi paimti audinius ir ląsteles galima tik gavus išankstinį raštišką, laisvai duotą donoro, žinančio visus padarinius, sutikimą; toks sutikimas gali būti atšaukiamas bet kokia forma ir bet kuriuo metu;

Q.

kadangi naudojant audinius ir ląsteles žmogaus organizme gali kilti patologijų pavojus recipientams; kadangi tą pavojų galima sumažinti kruopščiai atrenkant potencialius donorus ir juos įvertinant pavojaus ir naudos atžvilgiu prieš audinių ir ląstelių paėmimą, ištiriant ir stebint kiekvieną padovanotą audinį ir ląsteles, taip pat taikant audinių ir ląstelių įsigijimo procedūras remiantis pagal geriausias mokslines rekomendacijas nustatytomis ir atnaujintomis taisyklėmis bei procesais;

R.

kadangi tam tikrų audinių ir ląstelių donorystė kelia didelę grėsmę donorui; ir kadangi atliekant gemalinių ląstelių donorystės procedūras kyla ypač didelė rizika dėl būtino hormonų naudojimo ruošiant donorą donorystei;

S.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurioje nustatyti pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir kuri, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privalomu dokumentu, draudžiama naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį;

T.

kadangi pageidautina, kad visos valstybės narės nustatytų privalomas minėto etinio principo įgyvendinimo taisykles, taip pat taikytų baudžiamosios teisės priemones;

U.

kadangi vis dėlto tebekyla abejonių dėl tam tikrų rūšių kompensacijų, teikiamų su donoryste susijusiais tikslais, visų pirma, kai tokios kompensacijos teikiamos mirusių donorų giminaičiams, ir šio etinio principo suderinamumo;

V.

kadangi neatlygintina donorystė yra ne tik etikos principas, bet yra būtina norint apsaugoti donoro ir recipiento sveikatą, o didelė donorystei skiriama pinigų suma gali skatinti donorą prisiimti riziką, taip pat gali kliudyti atskleisti riziką donoro asmens sveikatos istorijoje;

W.

kadangi yra daug įrodymų, kad daugeliui pacientų atliktos alogeninės virkštelės kraujo transplantacijos procedūros veiksmingos, ir kadangi taip pat gaunama patikimų duomenų apie tai, kad kai kuriais atvejais autologinis gydymas naudojant šios rūšies ląsteles gali būti sėkmingas;

X.

kadangi patikimos žiniasklaidos priemonės nuolat praneša apie pakartotinus neatlygintinos donorystės principo audinių ir ląstelių donorystės srityje pažeidimus;

Y.

kadangi galėjimas atsekti ląsteles ir audinius nuo donoro iki recipiento ir atvirkščiai, taip pat ilgalaikiai gyvų ląstelių ir audinių donorų ir recipientų tyrimai yra esminės saugos užtikrinimo ir kokybės valdymo proceso dalys;

1.

palankiai vertina tai, kad buvo pateikta 2-oji savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės ataskaita, kuri atskleidė, kad valstybės narės imasi daug veiksmų siekdamos įgyvendinti neatlygintinos donorystės principus, ši ataskaita taip pat parodo, kad reikia dar daug nuveikti;

2.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pusė valstybių narių teigia reguliariai susiduriančios su žmogaus audinių ir ląstelių, visų pirma stuburo smegenų ląstelių, lytinių ląstelių ir audinių, pavyzdžiui, ragenos ir odos, trūkumu; mano, kad reikėtų persvarstyti vykdomą politiką ir galiojančius teisės aktus, kurie nėra tinkami norint išspręsti apsirūpinimo audiniais ir ląstelėmis problemą Europos Sąjungoje;

Neatlygintinumas, sutikimas ir sveikatos užtikrinimas

3.

pabrėžia, kad donorystė turėtų būti savanoriška, anonimiška (išskyrus atvejus, kai iš gyvo donoro paimti audiniai ar ląstelės yra skirti artimajam) ir neatlygintina, jai turi būti taikomos teisinės ir etinės apsaugos taisyklės, kuriomis paisomas žmogaus asmens neliečiamumas;

4.

ragina valstybes nares priimti gyvų donorų apsaugos priemones ir užtikrinti, kad donorystė būtų anonimiška (išskyrus atvejus, kai iš gyvo donoro paimti audiniai ar ląstelės yra skirti artimajam), savanoriška, pagrįsta laisva valia bei visų padarinių žinojimu ir neatlygintina;

5.

ragina Komisiją rūpestingai stebėti valstybėse narėse vykstančius reiškinius ir atidžiai ištirti bet kokius pilietinės visuomenės arba žiniasklaidos priemonių atstovų pranešimus apie principų pažeidimą, taip pat ragina imtis atitinkamų veiksmų, taip pat prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

6.

mano, kad visoms valstybėms narėms gyvybiškai svarbu nustatyti sąlygas, kuriomis galima teikti teisingas ir proporcingas finansines kompensacijas, turint omenyje tai, kad kompensacija griežtai apribota išlaidų, susidarančių dovanojant organą, ląsteles arba audinius, pvz., kelionės, prarastų pajamų arba medicininių išlaidų, atlyginimu draudžiant bet kokias galimiems donorams skirtas finansines paskatas arba užtikrinant, kad jie nepatirtų nuostolių; tokios kompensacijos turi būti skaidrios, o jų teikimo procedūros reguliariai tikrinamos;

7.

ragina Komisiją pateikti informaciją apie šiuo metu valstybėse narėse taikomą tvarką ir kompensacijų gyviems donorams teikimo kriterijus, ypač gemalinių ląstelių donorystės srityje;

8.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet kokia donorams teikiama kompensacija būtų suderinama su etiniais principais; rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti atvejams, kai kompensacija teikiama ne donorui, o donoro šeimai po jo mirties;

9.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad gyvi donorai būtų parenkami atsižvelgiant į jų sveikatos bei sveikatos istorijos įvertinimą, įskaitant, jei manoma, kad reikia, psichologinį vertinimą, pagrįstą pavojaus ir naudos analize, kurį atliktų kvalifikuoti ir išmokyti specialistai;

10.

ragina valstybes nares imtis nepilnamečių ir globojamų pilnamečių asmenų apsaugos audinių ir ląstelių paėmimo srityje priemonių;

Anonimiškumas, atsekamumas, skaidrumas ir informavimas

11.

pabrėžia, kad siekiant didelės visuomenės paramos donorystei labai svarbūs skaidrumo ir saugumo principai; ragina valstybes nares siekti donorams ir recipientams sukurti skaidrią ir saugią donorystės sistemą;

12.

ragina visas valstybes nares parengti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas žmogaus audinių ir ląstelių atsekamumas nuo donoro iki paciento ir atvirkščiai, taip pat sukurti sistemą, kurią būtų reglamentuojamas žmogaus audinių ir ląstelių importas iš trečiųjų šalių ir užtikrinta, kad būtų laikomasi lygiaverčių kokybės ir saugos standartų;

13.

ragina valstybes nares dažniau rengti visuomenės informavimo ir supažindinimo su audinių ir ląstelių donoryste kampanijas ir užtikrinti aiškios, teisingos, moksliškai pagrįstos ir įtikinamos informacijos ir duomenų, kuriais visuomenei suteikiamos galimybės priimti pagrįstus sprendimus, teikimą; pabrėžia, kad donorai turėtų gauti visą informaciją apie šiame procese taikomas procedūras ir su jomis susijusius moralinius, psichologinius, medicininius ir socialinius padarinius;

14.

ragina valstybes nares imtis suderintų veiksmų siekiant išvengti lytinių ląstelių prekybos internetinėje juodojoje rinkoje plėtros, kurioje neužtikrinama audinių ir ląstelių kokybė bei saugumas ir kuri kelia realių teisinių, etinių ir visuomenės sveikatos problemų;

Keitimasis geriausia patirtimi ir Europos bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

15.

ragina valstybes nares paskatinti keitimąsi gerąja patirtimi, visų pirma apsirūpinimo audiniais ir ląstelėmis, audinių ir ląstelių kokybės išsaugojimo vežant, informuotumo apie donorystę ir sveikatos priežiūros specialistų mokymo srityje;

16.

tikisi, kad visos valstybės narės sukurs valstybines audinių ir ląstelių bankus;

17.

ragina privačioms audinių ir ląstelių bankams nustatyti ES standartus ir reikalavimus;

18.

mano, kad siekdamos laikytis būtino etinio reikalavimo užtikrinti pakankamą audinių ir ląstelių tiekimą, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sukurti visos Europos donorų ir potencialių gavėjų duomenų bazę, kad organizuotų tiekimą tenkindamos bendrąjį interesą ir, kai įmanoma, išvengtų donorų trūkumo;

19.

mano, kad remiant šalis, kurioms trūksta audinių ir ląstelių arba kurios neturi atitinkamų vietos donorų, ir užtikrinant laisvą informacijos apie audinius ir ląsteles srautą tarp valstybių labai svarbus dvišalių susitarimų vaidmuo;

20.

Europos kontekste labai palankiai vertina Eurocet, tapusį labai svarbia centrine Europos duomenų baze, kurioje renkami duomenys apie dovanotus audinius bei ląsteles ir su transplantacija susijusią veiklą; ragina valstybių narių valdžios institucijas stiprinti bendradarbiavimą naudojantis Eurocet siekiant sutarti dėl tolesnių bendrų ląstelių ir audinių donorystės standartų, kartu sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams geriau parinkti Europos piliečiams siūlomus atitikmenis;

21.

ragina valstybes nares išnagrinėti visas įmanomas platesnio tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje galimybes, ypač dėl galimo hematopoetinių kamieninių ląstelių naudojimo;

Virkštelės kraujo ir kamieninės ląstelės

22.

pripažįsta didelę mokslo pažangą virkštelės kraujo srityje, kuri yra daug vilčių teikiantis alternatyvus terapijos metodas gydant daugybę ligų, įskaitant vaikų ligas;

23.

pažymi, kad šiuo metu klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriamas iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių naudojimas nehematologiniams susirgimams gydyti, dažniausiai vykdomi už Europos Sąjungos ribų; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų veiksmų siekiant sukurti reglamentavimo sistemą, kuri galėtų paskatinti geresnių galimybių naudotis iš virkštelės kraujo išskirtomis kamieninėmis ląstelėmis suteikimą;

24.

apgailestauja, kad šiuo metu Europos Sąjungoje saugomos kamieninės ląstelės, išskirtos iš virkštelės kraujo, kuris surinktas tik 1 proc. visų gimdymų atvejų; taigi pabrėžia, kad siekiant padėti gydyti ligas ir vykdyti tolesnius šios srities mokslinius tyrimus svarbu, jog gimdyvės dovanotų virkštelės kraują ir audinius bankams, kurie griežtai laikytųsi bendrų veiklos ir etikos standartų; toliau pabrėžia, kad atsekamumas privalo būti viena iš sąlygų, kurių šie bankai turi laikytis, norėdami gauti leidimą veikti nacionaliniu ar Europos lygmeniu; pabrėžia, kad paskirstymo šiems bankams procesas turi būti teisingas, nešališkas, skaidrus ir be diskriminacijos;

25.

atkreipia dėmesį, kad valstybiniai ląstelių bankai, norėdami suderinti reikalavimus dėl atsekamumo ir reikalavimą apsaugoti donoro teises, pvz., duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumą ir privatumą, privalo imtis reikiamų veiksmų, kad apsaugotų duomenų konfidencialumą;

26.

laikosi nuomonės, kad turėtų būti skatinama alogeninė negimininga virkštelės kraujo donorystė, nesvarbu, ar bankas valstybinis, ar privatus, o saugomas virkštelės kraujas turi būti užregistruotas Pasaulinio kaulų čiulpų donorų registro (angl. BMDW) duomenų bazėje ir kiekvienam pacientui, kuriam jis tinka ir kuriam jo reikia, turi būti suteikiama galimybė jį gauti;

27.

primena, kad tokia donorytė įmanoma tik gavus laisvai duotą motinos, žinančios visus padarinius, raštu pateiktą sutikimą, ir kad toks sutikimas gali būti bet kokia forma ir bet kuriuo metu atšaukiamas iki dovanojimo;

28.

ragina valstybes nares didinti informuotumą apie valstybinius virkštelės kraujo bankus rengiant kampanijas, kurios galėtų vykti, pvz., per nėščiųjų kursus, ir siūlo tai daryti laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų;

29.

mano, kad vyrams i moterims turėtų būti teikiama informacija apie visas esamas galimybes, susijusias su naujagimių virkštelės kraujo, paimamo gimdant, panaudojimu, t. y., saugojimas valstybiniuose arba privačiuose bankuose, donorystę autologiniais arba heterologiniais tikslais arba donorystę mokslinių tyrimų tikslais; mano, kad reikėtų suteikti išsamią, objektyvią ir tikslią informaciją apie virkštelės kraujo bankų pranašumus ir trūkumus;

30.

ragina valstybes nares taip pat užtikrinti geresnę tėvų teisės į informuotą sutikimą apsaugą, taip pat laisvės priimti sprendimą dėl iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių saugojimo būdų apsaugą;

31.

siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę priimti ir įgyvendinti valstybinių ir privačių virkštelės kraujo bankų veiklos ir etikos standartus, kuriais, pvz., būtų užtikrintas principų, pagal kuriuos žmogaus kūną ir jo dalis draudžiama naudoti kaip komercinį objektą, laikymasis, taip pat užtikrintas atsekamumas;

32.

tikisi, kad visos valstybės narės įsteigs bent vieną valstybinį virkštelės kraujo banką;

33.

ragina atnaujinti 2004 m. Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę dėl virkštelės kraujo bankų etinių aspektų (Nuomonė Nr. 19), atsižvelgiant į pažangą, pasiektą iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių saugojimo srityje, ir į vykdomus klinikinius bandymus iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių naudojimo srityje;

34.

ragina valstybes nares užtikrinti teritorinį gimdymo namų, turinčių teisę atlikti tokį paėmimą, tinklą, kuris užtikrintų apsirūpinimą virkštelės krauju visose gyvenamose vietose;

35.

ragina užtikrinti, kad visus bankus, kurie laikosi ES nustatytų virkštelės kraujo rinkimo ir saugojimo veiklos standartų, konsultuotų nacionalinės valdžios institucijos, nustatant ir įgyvendinant nacionalines tėvams skirtas informacines kampanijas;

36.

ragina privatiems virkštelės kraujo bankams nustatyti Europos standartus ir reikalavimus;

37.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse jau yra valstybinio ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo modelių ir galimybių šiems sektoriams bendradarbiauti, ir ragina valstybinius ir privačius virkštelės kraujo bankus glaudžiai bendradarbiauti siekiant pagerinti galimybes gauti nacionalinių, Europos ir tarptautinių virkštelės kraujo ir audinių mėginių arba jais keistis; ragina valstybes nares deramai reguliuoti valstybinius ir privačius bankus siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir virkštelės kraujo saugumą, pabrėždamas, kad bankai privalo užtikrinti atvirus ir atsparius darbo metodus keičiantis informacija siekiant suteikti didžiausią naudą pacientams;

38.

atkreipia dėmesį į neinvazines kamieninių ląstelių surinkimo procedūras taikant periferinių kraujo kamieninių ląstelių paėmimo (PBSC) metodą;

39.

laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę padidinti kaulų čiulpų ir periferinių kraujo kamieninių ląstelių donorų skaičių, pagerinti savo kaulų čiulpų donorų registrus, kad bendradarbiaujant su kitų šalių nacionaliniais registrais per organizaciją BMDW kiekvienas pacientas, kuriam reikia giminingo transplantanto, turėtų didesnę tikimybę rasti tinkamą donorą;

40.

ragina valstybes nares rengti programas, kuriomis etninių mažumų grupių nariai būtų skatinami dovanoti audinius ir ląsteles valstybiniams donorų bankams, kad būtų galima spręsti tinkamų šios grupės donorų atitikmenų trūkumo problemą;

41.

pabrėžia, kad valstybių narių kompetencijos sričiai priklauso nuspręsti, ar leisti, uždrausti arba reglamentuoti mokslinius tyrimus žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių ir apvaisinimo in vitro, srityse, tačiau valstybės narės šiuo klausimu turi laikytis Direktyvoje 2004/23/EB nustatytų taisyklių, įskaitant nuostatas dėl kokybės ir saugos, taip pat neatlygintinos donorystės principo; pabrėžia, kad Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota, todėl, priimant su šia kompetencijos sritimi susijusius sprendimus, reikia laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pritaikytų principų;

42.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 2004/23/EB, siekiant suderinti principus su Direktyvoje 2010/45/ES nustatytais organų donorystės principais, ir atsižvelgti į naują teisinę padėtį įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, taip pat atsižvelgti į mokslo pažangą, šio sektoriaus subjektų praktinę patirtį bei šio pranešimo rekomendacijas;

43.

taip pat prašo Komisiją pateikti pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1394/2007, siekiant įtraukti nuostatą, kuria būtų užtikrintas neatlygintinos donorystės principo taikymas, kaip ir Direktyvos 2010/45/ES atveju, taip pat siekiant atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant reglamentą, ypač MVĮ kylančius sunkumus;

*

* *

44.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


(1)  OL L 207, 2010 8 6, p. 14.

(2)  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 65.

(3)  OL L 324, 2007 12 10, p. 121.

(4)  OL L 102, 2004 4 7, p. 48.

(5)  OL L 38, 2006 2 9, p. 40.

(6)  OL C 320 E, 2005 12 15, p. 251.


Top