Europos Centrinio Banko vaidmuo vykdant bankų priežiūrą

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Finansų krizė parodė, kaip problemos gali paplisti po visą finansų sistemą ir turėti tiesioginio poveikio žmonių gyvenimui. Siekiant sustiprinti sistemos priežiūrą buvo sukurtas bendras priežiūros mechanizmas (BPM), kurio tikslas – prižiūrėti bankus euro zonoje ir kitose dalyvaujančiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Reglamentu sukuriamas BPM – nauja sistema, skirta prižiūrėti bankus euro zonoje ir kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse. BPM sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir nacionalinės priežiūros institucijos.

ECB, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, yra atsakingas už tai, kad BPM veiktų veiksmingai ir nuosekliai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ECB:

tiesiogiai prižiūri svarbius bankus. Bankas yra laikomas svarbiu, atsižvelgiant į jo dydį, svarbą vietos bankininkystės sektoriui ir tai, ar jis buvo rekapitalizuotas viešosiomis lėšomis. ECB turi įgaliojimus:
- atlikti priežiūrinius tikrinimus, patikrinimus vietoje ir tyrimus,
- suteikti ir panaikinti banko licencijas,
- vertinti banko kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimą ir perleidimą,
- nustatyti griežtesnius reikalavimus kapitalui („kapitalo rezervo priemones“), siekiant kovoti su esamomis ar būsimomis finansų krizėmis,
- nustatyti sankcijas kredito institucijoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms* ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms* už bet kokį ES teisės pažeidimą;
netiesiogiai prižiūri bankus, kurie laikomi mažiau svarbiais. Tokius bankus tiesiogiai prižiūri jų nacionalinės priežiūros institucijos.

ECB prižiūrimoms kredito įstaigoms taiko metinius priežiūros mokesčius, kuriais padengiamos ECB išlaidos, patirtos vykdant priežiūros uždavinius.

Valstybės narės, kurių valiuta nėra euras, gali dalyvauti BPM, pateikusios prašymą nustatyti glaudų ECB ir jų nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiavimą.

ECB pinigų politika ir priežiūros uždaviniai yra atskirti siekiant išvengti interesų konfliktų. Tam yra taikomi griežti apribojimai, pavyzdžiui, leidžiama keistis neskelbtina informacija tik laikantis tam tikrų apsaugos priemonių.

Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau atsako už tam tikras sritis, kaip antai vartotojų apsaugą, pinigų plovimą, mokėjimo paslaugas ir bankų filialų priežiūrą valstybėse narėse, kurios nepriklauso BPM.

BPM yra pirmasis ES bankų sąjungos ramstis. Antrasis yra bendras pertvarkymo mechanizmas, kuriuo siekiama greitai ir veiksmingai spręsti žlungančių bankų problemas.

Sukūrus BPM buvo pakeista Europos bankininkystės institucijos (EBI) balsavimo tvarka, taip siekiant užtikrinti, kad BPM dalyvaujančios valstybės narės nepagrįstai nedominuotų EBI priežiūros valdyboje.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2013 m. lapkričio 3 d.

KONTEKSTAS

Sukūrus tikrai europinį priežiūros mechanizmą, susilpnėja bankų ir šalių valdžios sektorių* ryšys. Tai netiesiogiai padeda atkurti pasitikėjimą ES bankų sektoriumi.

Neseniai įvykusi finansų krizė parodė, kad vienos šalies finansų sektoriaus problemos gali pradėti plisti, ypač pinigų sąjungoje, ir kaip šios problemos turi tiesioginio poveikio visos euro zonos piliečiams.

Daugiau informacijos žr.:

Finansinis stabilumas ir makroprudencinė politika (Europos Centrinis Bankas);
ECB priežiūros veikla.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios pavaldžiosios įmonės yra išimtinai arba daugiausia kredito arba finansų įstaigos.

Mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojanti įmonė, išskyrus reguliuojamą įmonę (t. y. kredito įstaigą, draudimo įmonę ir investicinę įmonę), kuri kartu su savo pavaldžiosiomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra reguliuojama įmonė, turinti pagrindinę būstinę ES, ir kitomis įmonėmis sudaro finansinį konglomeratą.

Šalių valdžios sektoriai – nacionalinės vyriausybės ir jų įstaigos.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63–89).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1022/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su specialių uždavinių pavedimu Europos Centriniam Bankui pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (OL L 287, 2013 10 29, p. 5–14).

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1–90).

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 806/2014 daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 08.10.2021

Top