1

Savo apeliaciniais skundais Europos Komisija (byloje C‑93/13 P) ir Versalis SpA (toliau – Versalis) su Eni SpA (toliau – Eni) (byloje C‑123/13 P) prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą (Versalis ir Eni / Komisija, T‑103/08, EU:T:2012:686, toliau – skundžiamas sprendimas), priimtą dėl Versalis ir Eni bendro ieškinio, kuriame prašoma panaikinti 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimą C (2007) 5910 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla COMP/38629 – Chloropreninis kaučiukas; toliau – ginčijamas sprendimas) arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, panaikinti ar sumažinti tuo sprendimu bendrovėms Versalis ir Eni solidariai skirtą baudą.

2

Savo apeliaciniu skundu Komisija prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek Bendrasis Teismas sumažino bendrovėms Versalis ir Eni ginčijame sprendime skirtą baudą iki 106200000 EUR. Bendrovių Versalis ir Eni apeliaciniame skunde prašoma panaikinti tą patį Bendrojo Teismo sprendimą, kiek Teismas atmetė jų ieškinį.

3

Eni yra to paties pavadinimo grupės vadovaujanti patronuojančioji bendrovė, kuri atėjo į chloropreninio kaučiuko (Chloroprene Rubber, toliau – CK) rinką 1992 m. pabaigoje, kai įsigijo Rhône‑Poulenc grupės (jos bendrovės, kuri specializuojasi CK srityje, pavadinimas buvo Distugil) CK veiklos sritį. Laikotarpiu nuo 1993 m. gegužės 13 d. iki 1997 m. spalio 31 d.Eni grupėje už veiklą, susijusią su CK (toliau – CK veikla), buvo atsakinga bendrovė EniChem Elastomeri Srl (toliau – EniChem Elastomeri), kurią 100 % kontroliavo EniChem SpA (toliau – EniChem); 99,93–99,97 % pastarosios akcinio kapitalo iš dalies tiesiogiai ir iš dalies netiesiogiai kontroliavo Eni. 1997 m. lapkričio 1 d. bendrovę EniChem Elastomeri prisijungė bendrovė EniChem. Pastaroji prisiėmė atsakomybę už ankstesnę EniChem Elastomeri, kuri nustojo egzistuoti kaip atskiras juridinis subjektas, veiklą. 2002 m. sausio 1 d. bendrovė EniChem CK veiklą perdavė jai 100 % priklausančiai dukterinei bendrovei Polimeri Europa SpA (toliau – Polimeri Europa). 2002 m. spalio 21 d.Eni įgijo vivišką tiesioginę Polimeri Europa kontrolę. 2003 m. balandžio 30 d.EniChem pavadinimas buvo pakeistas į [konfidencialu]. 2012 m. balandžio mėn. Polimeri Europa pavadinimas buvo pakeistas ir dabar ji vadinama Versalis.

4

2002 m. gruodžio 18 d.Bayer AG (toliau – Bayer) pranešė Europos Bendrijų Komisijai apie kartelio egzistavimą CK rinkoje ir pareiškė norinti bendradarbiauti su Komisija pagal sąlygas, nustatytas Komisijos pranešime apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; toliau – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo). 2003 m. sausio 27 d. sprendimu Komisija Bayer suteikė sąlyginį atleidimą nuo baudų.

5

Po to, kai Bayer pateikė informaciją, Komisija iš anksto nepranešusi atliko patikrinimus: 2003 m. kovo 27 d. – Dow Deutschland Inc. patalpose, o 2003 m. liepos 9 d. – Denka Chemicals GmbH (toliau – Denka Chemicals) patalpose.

6

2003 m. liepos 15 d.Tosoh Corp. ir Tosoh Europe BV (toliau – Tosoh Europe), o 2003 m. lapkričio 21 d.DuPont Dow Elastomers LLC (toliau – DDE), t. y. bendra įmonė, kuri lygiomis dalimis priklausė EI DuPont de Nemours and Company (toliau – EI DuPont) ir The Dow Chemicals Company (toliau – Dow), pateikė prašymus atleisti nuo baudų arba jas sumažinti pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo).

7

2005 m. kovo mėn. Komisija pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį įmonėms, ginčijamo sprendimo adresatėms, nusiuntė pirmuosius prašymus pateikti informacijos.

8

Gavusios pirmuosius prašymus pateikti informacijos, [konfidencialu] (buvusi EniChem) ir Polimeri Europa (dabar Versalis) 2005 m. balandžio 15 d. pateikė prašymus atleisti nuo baudų arba jas sumažinti. 2005 m. gegužės ir 2006 m. lapkričio mėn. [konfidencialu] Komisijai pateikė papildomų pareiškimų, susijusių su šiuo prašymu atleisti nuo baudų arba jas sumažinti.

9

2007 m. kovo 7 d. raštais Komisija informavo Tosoh Corp., Tosoh Europe ir DDE apie preliminarią savo išvadą, kad šių bendrovių jai pateikti įrodymai turi didelę papildomąją vertę, kaip tai suprantama pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 22 punktą, ir apie atitinkamą savo ketinimą sumažinti baudos dydį, kurį priešingu atveju ji būtų nustačiusi, atsižvelgiant į šio pranešimo 23 punkto b papunkčio pirmoje pastraipoje nustatytas ribas, t. y. 30–50 % bendrovėms Tosoh Corp. ir Tosoh Europe ir 20–30 % bendrovei DDE. Tos pačios dienos raštais [konfidencialu] (buvusi EniChem) ir Polimeri Europa (dabar Versalis) buvo informuotos, kad jų prašymai neatitinka minėto pranešimo 8 punkto a ir b papunkčiuose nustatytų sąlygų ir kad pagal to pranešimo 15 ir 17 punktus joms nebus suteiktas sąlyginis atleidimas nuo baudų.

10

2007 m. kovo 13 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą ir priėmė pranešimą apie kaltinimus dėl EB 81 straipsnio ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3, toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnio pažeidimo, skirtą dvylikai bendrovių, įskaitant Eni, Polimeri Europa (dabar Versalis) ir [konfidencialu] (buvusią EniChem). Atsakydamos visos pranešimo apie kaltinimus adresatės pateikė Komisijai rašytines pastabas ir per 2007 m. birželio 21 d. posėdį pasinaudojo savo teise būti išklausytoms.

11

2007 m. gruodžio 5 d. Komisija priėmė sprendimą. Apie šį sprendimą Eni buvo pranešta 2007 m. gruodžio 10 d., o Polimeri Europa (dabar Versalis) – 2007 m. gruodžio 11 d. Ginčijamo sprendimo santrauka su pakeitimais, padarytais 2008 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimu C (2008) 2974 galutinis, buvo paskelbta 2008 m. spalio 3 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 251, p. 11). Pastarasis sprendimas buvo skirtas tik EI DuPont, DuPont Performance Elastomers SA, DuPont Performance Elastomers LLC ir Dow.

12

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2002 m. kelios CK gamintojos, ginčijamo sprendimo adresatės, dalyvavo darant vieną tęstinį EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, apėmusį visą Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją, kurį sudarė susitarimai ir suderinti veiksmai dėl rinkų, rinkos dalių ir CK pardavimo kvotų paskyrimo ir stabilizavimo, taip pat kainų koordinavimas ir keletą kartų atliktas padidinimas, susitarimas dėl minimalių kainų, klientų pasidalijimas ir keitimasis su konkurencija susijusia jautria informacija. Šie gamintojai keletą kartų per metus reguliariai rinkdavosi į daugiašalius ar dvišalius susitikimus.

13

Pagal ginčijamo sprendimo su pakeitimais, padarytais Sprendimu C (2008) 2974 galutinis, 1–3 straipsnius:

„1 straipsnis

Šios įmonės pažeidė [EB] 81 straipsnį, o nuo 1994 m. sausio 1 d. EEE susitarimo 53 straipsnį, kai nurodytais laikotarpiais įgyvendino vieną tęstinį susitarimą ir derino veiksmus [CK] sektoriuje:

2 straipsnis

Už 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą skiriamos tokios baudos:

3 straipsnis

Išvardytos įmonės nedelsdamos turi nutraukti 1 straipsnyje nurodytus pažeidimus, jeigu to dar nepadarė.

Jos privalo nebevykdyti 1 straipsnyje nurodytų veiksmų ir nebekartoti tokio elgesio, taip pat jokių veiksmų ar elgesio, kurių tikslas ar pasekmės yra tokie patys ar panašūs.“

14

Nustatydama bazinius baudų dydžius Komisija rėmėsi Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės). Ji atsižvelgė į kiekvienos dalyvavusios įmonės per 2001 kalendorinius metus, t. y. paskutinius pilnus dalyvavimo darant pažeidimą metus, EEE realizuotų CK pardavimų vertės tam tikrą procentinę dalį, kurią padaugino iš pažeidimo laikotarpio metų skaičiaus.

15

Siekdama nustatyti šią procentinę dalį Komisija konstatavo, kad horizontalieji rinkos pasidalijimo ir kainų nustatymo susitarimai dėl savo pobūdžio yra vieni iš didžiausių konkurencijos apribojimų. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat padarė išvadą, kad darant pažeidimą dalyvavusių įmonių bendra rinkos dalis EEE sudarė 100 %, kad pažeidimo geografinė aprėptis buvo pasaulinė ir kad pažeidimas buvo sistemingai įgyvendinamas.

16

Komisija nusprendė, kad kiekvienos dalyvavusios įmonės pardavimų vertės procentinė dalis, į kurią reikia atsižvelgti nustatant skirtinos baudos bazinį dydį, yra 21 %.

17

Dėl dalyvavimo darant pažeidimą: devynerius metus – EI DuPont, Bayer, Denki Kagaku Kogyo, Denka Chemicals, Eni ir Polimeri Europa (dabar Versalis), taip pat Tosoh Corp. ir Tosoh Europe (toliau kartu vadinamos Tosoh) atveju ir šešerius metus ir vieną mėnesį – DuPont Performance Elastomers SA ir DuPont Performance Elastomers LLC (toliau kartu vadinamos DPE), taip pat Dow atveju, Komisija, taikydama 2006 m. gairių 24 punktą, bazinius baudos dydžius, nustatytus atsižvelgiant į Eni, Polimeri Europa (dabar Versalis), EI DuPont, Bayer, Denki Kagaku Kogyo, Denka Chemicals ir Tosoh pardavimų vertę, padaugino iš 9, o bazinius baudos dydžius, nustatytus atsižvelgiant į DPE ir Dow pardavimų vertę, – iš 6,5.

18

Siekdama atgrasyti atitinkamas įmones nuo dalyvavimo sudarant susitarimą dėl rinkos pasidalijimo ar horizontaliuosius kainų nustatymo susitarimus, kaip antai nagrinėjamus šioje byloje, visų pirma atsižvelgdama į šio sprendimo 15 punkte nurodytas aplinkybes Komisija, taikydama 2006 m. gairių 25 punktą, į bazinius baudos dydžius įtraukė papildomą sumą, kurią sudaro 20 % kiekvienos dalyvavusios įmonės pardavimų vertės.

19

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, buvo nustatyta, kad Eni ir Polimeri Europa (dabar Versalis) skirtinos baudos bazinis dydis yra 59 mln. EUR.

20

Kiek tai susiję su bazinių baudų dydžių koregavimu, viena vertus, dėl sunkinančių aplinkybių Eni ir Versalis skirtinos baudos bazinis dydis buvo padidintas 60 %, o Bayer – 50 %, motyvuojant tuo, kad šios įmonės pažeidimą padarė pakartotinai. Versalis ir Eni atveju sunkinančią recidyvo aplinkybę Komisija nustatė dėl Anic SpA (toliau – Anic) dalyvavimo polipropileno sektoriuje sudarytame kartelyje (pažeidimas konstatuotas jos 1986 m. balandžio 23 d. Sprendimu 86/398/EEB dėl procedūros pagal [EB 81] straipsnį (IV/31.149 – Polipropilenas) (OL L 230, p. 1, toliau – Sprendimas Polipropilenas)) ir dėl EniChem dalyvavimo PVC sektoriuje sudarytame kartelyje (pažeidimas konstatuotas jos 1994 m. liepos 27 d. Sprendimu 94/599/EB dėl procedūros pagal [EB 81 straipsnį] (IV/31.865 – PVC) (OL L 239, p. 14, toliau – Sprendimas PVC II). Bayer atveju sunkinanti recidyvo aplinkybė buvo nustatyta tik dėl vieno pažeidimo, padaryto iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

21

Kita vertus, dėl 2006 m. gairių 29 punkte numatytų lengvinančių aplinkybių baziniai baudos dydžiai nebuvo sumažinti, nes Komisija atmetė visus šiuo pagrindu pateiktus prašymus sumažinti baudas.

22

Be to, siekdama užtikrinti pakankamai atgrasantį baudų poveikį Komisija tam tikrų įmonių, ginčijamo sprendimo adresačių, baziniam baudos dydžiui taikė specialų padidinimą, atsižvelgdama į labai didelę šių įmonių apyvartą, viršijančią prekių ir paslaugų, su kuriomis susijęs pažeidimas, apyvartą. Polimeri Europa (dabar Versalis) ir Eni skirtinos baudos bazinis dydis buvo padaugintas iš 1,4, o Dow skirtinos baudos bazinis dydis – iš 1,1.

23

Taigi Eni ir Polimeri Europa (dabar Versalis) skirtinos baudos bazinis dydis buvo padidintas iki 132,16 mln. EUR.

24

Kiek tai susiję su 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymu, bazinius baudos dydžius Komisija sumažino taip: 100 % – Bayer, 50 % – Tosoh, 25 % – EI DuPont, DPE ir Dow. Komisija atmetė prašymus sumažinti šį dydį, kuriuos pagal minėtą pranešimą pateikė [konfidencialu] (buvusi EniChem) ir Polimeri Europa (dabar Versalis).

25

Taigi buvo nustatyta, kad Eni ir Polimeri Europa (dabar Versalis) skirtinos baudos suma yra 132,16 mln. EUR ir ją šios įmonės turi sumokėti solidariai.

26

2008 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame ieškinyje Polimeri Europa (dabar Versalis) ir Eni visų pirma prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, o jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, – panaikinti arba sumažinti joms šiuo sprendimu solidariai skirtą baudą.

27

Bendrajame Teisme Versalis ir Eni rėmėsi vienuolika pagrindų, iš kurių šeši buvo pateikti siekiant panaikinti ginčijamą sprendimą ir siejami su, pirma, EB 81 straipsnio pažeidimu ir nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su pažeidimo inkriminavimu Eni, antra, teisės į gynybą pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas prieštarauja raštui dėl procedūros prieš [konfidencialu] (buvusios EniChem) nutraukimo, trečia, EB 81 straipsnio pažeidimu ir nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su pažeidimo inkriminavimu Polimeri Europa (dabar Versalis), ketvirta, nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, motyvų prieštaringumu, tyrimo neatlikimu ir EB 81 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su Komisijos atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, visų pirma dėl [konfidencialu] (buvusios EniChem) ir Polimeri Europa (dabar Versalis) dalyvavimo susitikimuose, kurie įvyko 1993 ir 2002 m., penkta, nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, motyvų prieštaringumu, tyrimo neatlikimu ir EB 81 straipsnio pažeidimu dėl to, kad pažeidimas buvo kvalifikuotas kaip vienas tęstinis pažeidimas ir, šešta, nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu ir tyrimo neatlikimu, kiek tai susiję pažeidimo trukmės apskaičiavimu.

28

Penki pagrindai buvo pateikti siekiant panaikinti arba sumažinti baudą; jie siejami su, pirma, klaidingu bazinio baudos dydžio nustatymu, antra, proporcingumo principo pažeidimu ir nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su bazinio baudos dydžio koregavimu dėl recidyvo, lengvinančių aplinkybių ir siekiant atgrasomojo poveikio, trečia, klaidingu 10 % apyvartos maksimalios ribos nustatymu, ketvirta, neatsižvelgimu į bendradarbiavimą ne pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo ir, penkta, tuo, kad baudos dydis nebuvo sumažintas pagal šį pranešimą.

29

Bendrasis Teismas patvirtino ginčijamo sprendimo teisėtumą, tačiau to nepadarė skundžiamo sprendimo 287 ir 386 punktuose, kiek tai susiję su atsižvelgimu į sunkinančią recidyvo aplinkybę ir siekiant atgrasyti baziniam baudos dydžiui taikyto dauginimo koeficiento dydžiu. Nusprendęs, kad sunkinanti recidyvo aplinkybė gali būti taikoma tik Versalis, bet ne Eni, Bendrasis Teismas šio padidinimo procentinę dalį, taikomą dėl šios aplinkybės, sumažino nuo 60 % iki 50 %. Jis taip pat sumažino dauginimo koeficientą nuo 1,4 iki 1,2. Todėl Bendrasis Teismas sumažino Polimeri Europa (dabar Versalis) ir Eni solidariai skirtos baudos dydį nuo 132,16 mln. EUR iki 106,2 mln. EUR.

30

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

31

Versalis ir Eni Teisingumo Teismo prašo:

32

Versalis ir Eni Teisingumo Teismo prašo:

33

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

34

2014 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑93/13 P ir C‑123/13 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

35

Apeliacinio skundo pagrindai bus nurodyti laikantis Bendrojo Teismo sprendimo skundžiamų punktų eilės.

36

Pirmuoju pagrindu, susijusiu su skundžiamo sprendimo 53–78 punktais, Versalis ir Eni teigia, kad patronuojančiajai bendrovei Eni inkriminuodamas pažeidimą, kurį tariamai padarė bendrovės, kurias ji kontroliuoja CK sektoriuje, Bendrasis Teismas, pažeisdamas EB 81 straipsnį, nesilaikė reikšmingos Teisingumo Teismo praktikos ir pareigos motyvuoti, kuri jam tenka vertinant įrodymus, kuriais siekiama paneigti faktinės lemiamos įtakos darymo prezumpciją, todėl Bendrasis Teismas taip pat pažeidė teisėtumo, asmeninės atsakomybės už kartelius, nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą ir ribotos bendrovių atsakomybės pagrindinius principus.

37

Versalis ir Eni primena tam tikras aplinkybes, kurias jos nurodė Bendrajam Teismui, visų pirma tai, kad Eni nedalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą, kad ji niekada nevykdė veiklos chemijos sektoriuje, konkrečiai CK sektoriuje, kad pareigas jos valdymo organuose ir jos dukterinių bendrovių valdymo organuose ėjo ne tie patys asmenys, kad kiekviena iš šių dukterinių bendrovių pati priimdavo sprendimus, kad šios dukterinės bendrovės netiekdavo informacijos (reporting lines) savo patronuojančiajai bendrovei ir kad Eni paprasčiausiai atliko įprastą akcijų turinčios kontroliuojančiosios bendrovės vaidmenį savo dukterinėms bendrovėms, veikiančioms mažesniame sektoriuje nei tas, kuriame ji vykdo pagrindinę savo veiklą ir kuris bet kuriuo atveju nuo jo skiriasi.

38

Versalis ir Eni teigia, kad sprendime yra trūkumų, nes Bendrasis Teismas nenuosekliai ir nepateikdamas tinkamų motyvų nusprendė, kad visos šios nustatytos aplinkybės, kurios pagal Teisingumo Teismo praktiką galėjo įrodyti, kad Eni nedarė faktinės lemiamos įtakos savo dukterinėms bendrovėms, yra visiškai nereikšmingos. Tokia Bendrojo Teismo išvada praktikoje reikštų, kad, pažeidžiant Sprendime Akzo Nobel ir kt. / Komisija (C‑97/08 P, EU:C:2009:536) nustatytus principus, faktinės lemiamos įtakos darymo prezumpcija tampa nenuginčijama ir taip pažeidžiami asmeninės atsakomybės ir bausmių individualizavimo principai, taip pat nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą.

39

Pateikdama nuorodą į Sprendimą Eni / Komisija (C‑508/11 P, EU:C:2013:289), kuriame Teisingumo Teismas atsakė į panašų pagrindą, susijusį su tais pačiais ūkio subjektais, Komisija daro išvadą, kad pirmasis pagrindas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

40

Bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo pirmasis pagrindas susijęs su bendrovei Eni taikoma prezumpcija, kad patronuojančiosios bendrovės daro lemiamą įtaką savo dukterinėms bendrovėms, dalyvaujančioms darant Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus. Kaip Teisingumo Teismas priminė Sprendimo Eni / Komisija (EU:C:2013:289), kuriuo remiasi Komisija, 46 punkte, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, taikant EB 81 straipsnį, dukterinės bendrovės veiksmai gali būti inkriminuoti patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, tuo atveju, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdo patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgdama į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius. Kadangi tokiu atveju patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro tą patį ekonominį vienetą, taigi vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį, sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, Komisija gali adresuoti patronuojančiai bendrovei ir neprivalo įrodyti jos asmeninio dalyvavimo darant pažeidimą.

41

Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso visas arba beveik visas jos dukterinės bendrovės, pažeidusios Sąjungos konkurencijos taisykles, kapitalas, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei (Sprendimo Eni / Komisija, EU:C:2013:289, 47 punktas).

42

Tokiu atveju Komisijai pakanka įrodyti, kad visas arba beveik visas dukterinės bendrovės kapitalas priklauso jos patronuojančiajai bendrovei, kad būtų laikoma, jog ši prezumpcija taikoma. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent ši patronuojančioji bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (žr. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 60 punktą ir Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 57 punktą).

43

Be to, tuo konkrečiu atveju, kai kontroliuojančiajai bendrovei priklauso visas arba beveik visas kapitalo tarpinės bendrovės, kuri savo ruožtu valdo visą arba beveik visą jos grupei priklausančios Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalą, taip pat egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši kontroliuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką tarpinės bendrovės veiksmams ir kartu netiesiogiai per pastarąją bendrovę – minėtos dukterinės bendrovės veiksmams (šiuo klausimu žr. Sprendimo Eni / Komisija, EU:C:2013:289, 48 ir 49 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

44

Nagrinėjamu atveju, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 63 punkte, neginčijama, kad per visą nagrinėjamo pažeidimo laikotarpį bendrovei Eni iš dalies tiesiogiai ir iš dalies netiesiogiai priklausė 99,93–100 % bendrovių, kurios jos grupėje buvo atsakingos už CK veiklą, t. y. paeiliui EniChem Elastomeri, EniChem ir Polimeri Europa (dabar Versalis), kapitalo. Todėl šio sprendimo 41 ir 43 punktuose nurodyta prezumpcija yra taikoma Eni.

45

Kalbant apie Versalis ir Eni nurodytas aplinkybes, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas jas išnagrinėjo skundžiamo sprendimo 66–72 punktuose. To sprendimo motyvai nepalieka jokių abejonių dėl argumentų, kuriais Bendrasis Teismas grindė savo sprendimą šiuo klausimu, todėl jie leidžia Teisingumo Teismui atlikti kontrolę. Tai reiškia, kad skundžiamas sprendimas nėra nepakankamai motyvuotas šiuo atžvilgiu. Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 73 punkte padarė išvadą, kad Versalis ir Eni nepaneigė prezumpcijos, kad Eni darė lemiamą įtaką savo dukterinėms bendrovėms EniChem Elastomeri, EniChem ir Polimeri Europa (dabar Versalis), nes nepateikė užtektinai įrodymų, patvirtinančių, kad šios dukterinės bendrovės atitinkamoje rinkoje elgėsi savarankiškai.

46

Priešingai, nei teigia Versalis ir Eni, dėl šios Bendrojo Teismo išvados faktinės lemiamos įtakos darymo prezumpcija netampa nenuginčijama. Aplinkybė, kad sudėtinga pateikti įrodymus, reikalingus tam tikrai prezumpcijai paneigti, savaime nereiškia, jog šios prezumpcijos negalima nuginčyti, visų pirma, jeigu subjektai, kuriems taikoma prezumpcija, patys geriausiai gali rasti tokių įrodymų savo pačių veiklos srityje (žr. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 70 punktą).

47

Todėl taip pat negalima sutikti su kaltinimu, kad Bendrasis Teismas, pripažindamas nenuginčijamą šios prezumpcijos pobūdį, pažeidė asmeninės atsakomybės ir bausmių individualizavimo principus, taip pat nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą.

48

Vadinasi, bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

49

Su skundžiamo sprendimo 94, 95 ir 97 punktais susijusiu antruoju pagrindu, siejamu su asmeninės atsakomybės principo pažeidimu, Versalis ir Eni kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis, inkriminuodamas bendrovei Versalis pažeidimą, kurį padarė [konfidencialu] (buvusi EniChem), klaidingai taikė reikšmingą Teisingumo Teismo praktiką ir nepakankamai motyvavo tai, kodėl atmetė jų argumentus.

50

Remdamosi Sprendimu ETI ir kt. (C‑280/06, EU:C:2007:775) ir Sprendimu ThyssenKrupp Nirosta / Komisija (C‑352/09 P, EU:C:2011:191), Versalis ir Eni iš esmės teigia, kad Teisingumo Teismas sutiko, jog nukrypti nuo asmeninės atsakomybės principo galima tik išimtiniais atvejais ir laikantis konkrečių sąlygų, kurios šiuo atveju nėra tenkinamos. Šiuo klausimu jos, be kita ko, pažymi, kad [konfidencialu] (buvusi EniChem) nenustojo egzistuoti teisiniu ar ekonominiu požiūriu. Jos taip pat teigia, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas.

51

Komisija primena, kad skundžiamo sprendimo 95 punkte konstatuota rizika, jog [konfidencialu] (buvusi EniChem) gali tapti „tuščiu kiautu“, yra faktinė aplinkybė ir jos Teisingumo Teismas neturi tikrinti. Ji priduria, kad bet kuriuo atveju bendrovės, kuri perėmė veiklą, atsakomybės Teisingumo Teismas neapribojo atvejais, kai perduodančioji bendrovė nutraukė bet kokią ekonominę veiklą. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, įtvirtintą Sprendime Aalborg Portland ir kt. / Komisija (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6) ir Sprendime ETI ir kt. (EU:C:2007:775), vien tai, kad egzistuoja „struktūrinis ryšys“ tarp veiklą perduodančios bendrovės ir tai pačiai grupei priklausančios veiklą perimančios bendrovės, turi lemiamą reikšmę nustatant pastarosios bendrovės atsakomybę.

52

Antrasis pagrindas, bendrovių Versalis ir Eni pateiktas byloje C‑123/13 P, yra susijęs su įmonių perėmimo klausimu. Kaip Teisingumo Teismas priminė Sprendimo Versalis / Komisija (C‑511/11 P, EU:C:2013:386) 51 punkte, pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos konkurencijos teisė taikoma įmonių veiklai, o įmonės sąvoka apima bet kurį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus. Kai įmonė pažeidžia konkurencijos taisykles, jai, remiantis asmeninės atsakomybės principu, reikia atsakyti už šį pažeidimą.

53

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog tuo atveju, kai du subjektai sudaro tą patį ekonominį vienetą, aplinkybė, kad pažeidimą padaręs subjektas vis dar egzistuoja, savaime netrukdo nubausti subjekto, kuriam jis perdavė savo ūkinę veiklą. Toks sankcijos skyrimas visų pirma priimtinas tuomet, kai šiuos subjektus kontroliuoja tas pats asmuo ir jie, atsižvelgiant į ryšius, juos glaudžiai siejančius ekonominiu ir organizaciniu aspektu, iš esmės laikėsi tokių pačių komercinių gairių (žr. Sprendimo ETI ir kt., EU:C:2007:775, 48 ir 49 punktus ir nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Versalis / Komisija, EU:C:2013:386, 52 punktą).

54

Skundžiamo sprendimo 91 ir 92 punktuose Bendrasis Teismas priminė bendrovių, kurios paeiliui buvo atsakingos už grupės CK veiklą, tarpusavio ryšius ir tai, kad Eni, kaip patronuojančioji bendrovė, tiesiogiai ar netiesiogiai turėjo daugiau kaip 99,9 % visų šių bendrovių akcinio kapitalo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad tarp kartelyje dalyvavusios veiklą perduodančios bendrovės, t. y. EniChem (dabar [konfidencialu]), ir veiklą perimančios bendrovės, t. y. Polimeri Europa (dabar Versalis), buvo ekonominis tęstinumas.

55

Be to, skundžiamo sprendimo 95 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad kilo rizika, jog įvykdžius vidinę Eni grupės restruktūrizaciją pirminė CK veiklos vykdytoja šioje grupėje, t. y. EniChem (dabar [konfidencialu]), taps „tuščiu kiautu“, ir kad tokiu atveju jai pagal kartelius reglamentuojančią teisę skirta nuobauda neturės jokio poveikio. Tai yra faktinių aplinkybių vertinimas ir nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas to tikrinti negali.

56

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 98 punkte konstatavo, jog Komisija turėjo teisę visus EniChem (dabar [konfidencialu]) pažeidimus priskirti bendrovei Polimeri Europa (dabar Versalis), nors [konfidencialu] vis dar egzistavo.

57

Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija (EU:C:2011:191) 144 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog atvejis, apie kurį kalbama šio sprendimo 53 punkte, taip pat apima situaciją, kai pažeidimą padaręs subjektas nustojo egzistuoti teisiniu ar ekonominiu požiūriu, nes sankcija, skirta įmonei, kuri nebevykdo ekonominės veiklos, gali neturėti atgrasomojo poveikio, kadangi iš to sprendimo negalima daryti aiškios išvados, kad inkriminuoti pažeidimą subjektui, kuris jo nepadarė, galima tik tada, kai sankcijos taikymas pažeidimą padariusiai bendrovei neturėtų atgrasomojo poveikio (žr. Sprendimo Versalis / Komisija, EU:C:2013:386, 55 punktą).

58

Sprendime ETI ir kt. (EU:C:2007:775), į kurį Teisingumo Teismas pateikė aiškią nuorodą Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija (EU:C:2011:191) 144 punkte, šis teismas nutarė, kad Komisija turėjo teisę atitinkamą pažeidimą inkriminuoti bendrovei, nepadariusiai pažeidimų, tuo atveju, kai pažeidimą padaręs subjektas vis dar egzistavo kaip ūkio subjektas kitose rinkose (žr. Sprendimo ETI ir kt., EU:C:2007:775, 45 punktą). Šią išvadą Teisingumo Teismas grindė tuo, kad darydamos pažeidimus atitinkamos bendrovės priklausė tai pačiai viešajai įstaigai (žr. Sprendimo ETI ir kt., EU:C:2007:775, 50 punktą ir Sprendimo Versalis / Komisija, EU:C:2013:386, 56 punktą).

59

Taip pat reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Versalis ir Eni, Sprendimas ETI ir kt. (EU:C:2007:775) apima ne tik tuos atvejus, kai atitinkamus subjektus kontroliuoja valdžios institucija. To sprendimo 44 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, jog nesvarbu tai, kad sprendimą perduoti veiklą priėmė ne privatūs asmenys, o įstatymų leidėjas privatizavimo tikslais. Taigi Teisingumo Teismas manė, kad galėtų kilti abejonių dėl pažeidimo inkriminavimo veiklą perėmusiam subjektui bent jau tuo atveju, kai valdžios institucija vykdytų bendrą kontrolę, tačiau šis teismas tokias abejones išsklaidė. Kita vertus, negali kilti jokių abejonių dėl tokio inkriminavimo, kai šią kontrolę, kaip ir nagrinėjamu atveju, vykdo bendrovė, kuri yra privatinės teisės subjektas (žr. Sprendimo Versalis / Komisija, EU:C:2013:386, 57 punktą).

60

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, kad visus nagrinėjamus antikonkurencinius veiksmus Komisija pagrįstai galėjo inkriminuoti bendrovei Versalis.

61

Kiek tai susiję su tariamai nepakankamu motyvavimu, skundžiamo sprendimo 89–98 punktuose Bendrasis Teismas nurodė priežastis, dėl kurių jis manė, kad pirmoje instancijoje pateiktas pagrindas, siejamas su tuo, kad šie pažeidimai negali būti inkriminuoti bendrovei Versalis, yra nepagrįstas. To sprendimo motyvai nepalieka jokių abejonių dėl motyvų, kuriais Bendrasis Teismas grindė savo sprendimą šiuo klausimu, todėl jie leidžia Teisingumo Teismui atlikti kontrolę. Tai reiškia, kad skundžiamas sprendimas šiuo klausimu nėra nemotyvuotas.

62

Kadangi negalima sutikti su argumentais, kuriais grindžiamas bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo antrasis pagrindas, šį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

63

Trečiuoju savo apeliacinio skundo pagrindu Versalis ir Eni kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis klaidingai ir prieštaringai taikė teismo praktikoje įtvirtintą principą, susijusį su būtinybe aiškiai atsiriboti nuo kartelio tam, kad pažeidimas nebūtų inkriminuotas, ir pažeidė in dubio pro reo principą, kai skundžiamo sprendimo 173 punkte nusprendė, kad EniChem (dabar [konfidencialu]) dalyvavo 1993 m. birželio 12 ar 13 d. Florencijoje vykusiame susitikime, o to paties sprendimo 183 punkte – kad 2002 m. vykusių susitikimų, kuriuose dalyvavo Polimeri Europa (dabar Versalis), pobūdis buvo antikonkurencinis. Be to, Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai sutikdamas su Komisijos teiginiu konstatavo, kad abiejų 2002 m. vykusių susitikimų pobūdis buvo antikonkurencinis. Todėl darydamas išvadą, kad EniChem ir Polimeri Europa dalyvavo kartelyje per visą jo laikotarpį, t. y. nuo 1993 m. gegužės mėn. iki 2002 m. gegužės mėn., Bendrasis Teismas ne tik pateikė klaidingą vertinimą, bet ir neatliko teisminės kontrolės iš esmės.

64

Komisija teigia, kad bendrovių Versalis ir Eni argumentais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo padarytus faktinių aplinkybių vertinimus, todėl šis pagrindas turi būti pripažintas nepriimtinu.

65

Reikia konstatuoti, kad pateikdamos šį pagrindą Versalis ir Eni ginčija išvadas dėl faktinių aplinkybių ir jų vertinimus, o tai, išskyrus pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį gali tikrinti Teisingumo Teismas.

66

Kalbant apie kaltinimą, susijusį su minėtų įrodymų iškraipymu, konstatuotina, kad Versalis ir Eni neteigė, jog Bendrasis Teismas juos akivaizdžiai iškraipė.

67

Taigi trečiąjį pagrindą reikia pripažinti nepriimtinu.

68

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu, susijusiu su skundžiamo sprendimo 239 ir paskesniais punktais, Versalis ir Eni teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę, kai nenustatė klaidų, Komisijos padarytų apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gaires.

69

Pirma, jos kaltina Bendrąjį Teismą nepakankamu skundžiamo sprendimo motyvavimu, nes jame neatsakyta į kaltinimus, pateiktus per procesą pirmojoje instancijoje. Be to, Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus, kai atsižvelgdamas į jam nurodytas faktines aplinkybes iš esmės neįvertino to, ar Komisija laikėsi teisingumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų, nustatydama bazinį baudos dydį pagal pažeidimo sunkumą ir papildomą sumą.

70

Antra, Versalis ir Eni kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis, neatsakydamas į jų per teismo posėdį nurodytą pagrindą, susijusį su tuo, kad Komisija netaikė 2006 m. gairių 18 punkto, pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus.

71

Trečia, jos teigia, kad apskaičiuodamas bazinį baudos dydį Bendrasis Teismas nesirėmė metų skaičiumi, atitinkančiu pažeidimo trukmę, išplaukiančią iš įrodymų, kuriais remiamasi teikiant trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą byloje C‑123/13 P.

72

Visų pirma Komisija teigia, kad šioje byloje pateiktas ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas yra netikslus ir jame pakartojami pirmojoje instancijoje nurodyti argumentai. Toliau tam tikri bendrovių Verasalis ir Eni kaltinimai yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu. Galiausiai pirmojoje instancijoje nebuvo pateikta jokio konkretaus pagrindo, susijusio su 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 18 punkto taikymu. Kiek tai susiję su pažeidimo trukme, Komisija mano, kad Bendrojo Teismo negalima kaltinti, kad padarė klaidą.

73

Kaip savo išvados 35 punkte pažymėjo generalinis advokatas, bendrovių Versalis ir Eni pirmasis kaltinimas yra nepriimtinas, nes šiuo kaltinimu jos ne kritikuoja skundžiamą sprendimą, o nurodo argumentus, kuriuos jos pateikė pirmojoje instancijoje.

74

Antras kaltinimas taip pat nepriimtinas, nes Versalis ir Eni neįrodo, kad Bendrajame Teisme pateikė pagrindą, susijusį su tuo, kad Komisija netaikė 2006 m. gairių 18 punkto.

75

Trečiasis kaltinimas turi būti atmestas tiek, kiek jis grindžiamas prielaida, kad bus pripažintas pagrįstu antrasis apeliacinio skundo pagrindas byloje C‑123/13 P.

76

Todėl ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą minėtoje byloje reikia pripažinti iš dalies nepriimtinu ir iš dalies nepagrįstu.

77

Pateikdama pirmąjį pagrindą Komisija kritikuoja skundžiamo sprendimo 272–275 punktus, kurie suformuluoti taip:

78

Kritikuodama konkrečiai skundžiamo sprendimo 273 ir 274 punktus Komisija kaltiną Bendrąjį Teismą tuo, kad šis pažeidė teisės principus, susijusius su naudojimusi teise į gynybą, kai nusprendė, jog siekiant Eni nustatyti sunkinančią recidyvo aplinkybę pagal šiuos principus reikalaujama, kad ši įmonė būtų buvusi su pirmuoju pažeidimu susijusio pranešimo apie kaltinimus ir sprendimo, kuriuo šis pažeidimas konstatuojamas, adresatė.

79

Anot Komisijos, teisė į gynybą užtikrinama, jei tuo metu, kai ji paskelbia apie savo ketinimą konstatuoti recidyvą, ši institucija suteikia šalims galimybę įrodyti, kad recidyvo sąlygos netenkinamos. Komisija pažymi, kad šiuo atveju Eni turėjo galimybę paneigti dukterinės bendrovės kontroliavimo prezumpciją.

80

Antroje šio pagrindo dalyje, konkrečiai susijusioje su skundžiamo sprendimo 274 punktu, Komisija teigia, jog tam, kad būtų pripažintas recidyvas, būtina ne tai, kad pirmoji piniginė sankcija būtų skirta patronuojančiajai bendrovei, o tik tai, kad būtų konstatuotas pirmasis pažeidimas. Pakanka konstatuoti, kad patronuojančioji bendrovė su dukterine bendrove, kurios beveik visą kapitalą ji kontroliuoja, sudarė įmonę, kuri padarė naują pažeidimą ir kuriai dėl recidyvo pagrįstai galima padidinti baudą. Siekiant nustatyti, ar įmonė padarė išvadas pirmą kartą konstatavus pažeidimą, reikia atsižvelgti į tai, ar šis ūkio subjektas yra linkęs daryti naujus pažeidimus, o ne į tokį atskirų jį sudarančių bendrovių polinkį.

81

Komisija teigia, kad Bendrojo Teismo motyvai gali daryti neigiamą poveikį Komisijos represiniams veiksmams, nes ši institucija būtų įpareigota pranešimą apie kaltinimus visada adresuoti visoms bendrovėms, sudarančioms įmonę, dalyvavusią darant pirmąjį pažeidimą, nesvarbu, ar atitinkamu atveju joms reikia skirti baudą. Be to, negalima sutikti su tuo, kad sunkinanti recidyvo aplinkybė netaikoma bendrovėms, priklausančioms tokiai įmonei vien dėl grupės, kuriai šios bendrovės priklauso, organizacinės struktūros.

82

Versalis ir Eni teigia, kad pirmąjį Komisijos apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti. Jos tvirtina, kad Eni niekada nebuvo išklausyta ir nedalyvavo procedūrose, kurioms pasibaigus buvo priimti sprendimai Polipropilenas ir PVC II, ir mano, kad nėra pagrindo teigti, jog Eni per procedūrą, vykusią iki ginčijamo sprendimo priėmimo, galėjo pateikti įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją, kad Eni darė lemiamą įtaką bendrovėms Anic ir EniChem (dabar [konfidencialu]) laikotarpiais, sutapusiais su seniai užbaigtų procedūrų, per kurias buvo priimti sprendimai Polipropilenas ir PVC II, laikotarpiais.

83

Be to, tai, kad Komisija neįtraukė Eni į šias procedūras, rodo, jog, Komisijos manymu, aplinkybė, kad patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % darant pažeidimą dalyvavusios dukterinės bendrovės kapitalo, šiuo atžvilgiu buvo nereikšminga. Versalis ir Eni primena, kad to, jog patronuojančiajai bendrovei priklausė visas dukterinės bendrovės kapitalas, nepakanka siekiant nustatyti patronuojančiosios bendrovės daromą lemiamą įtaką ir kad Komisija turėjo įrodyti, jog Eni iš tikrųjų darė tokią įtaką bendrovėms Anic ir EniChem.

84

Versalis ir Eni taip pat tvirtina, kad dabartinė Eni visiškai skiriasi nuo bendrovės, kokia ji buvo sprendimų Polipropilenas ir PVC II priėmimo laikotarpiu, t. y. viešosios įstaigos, kurią kontroliavo ir valdė Italijos vyriausybė, kad Italija turėtų galimybę valdyti savo akcijas tam tikruose sektoriuose, kurie laikomi nacionalinio intereso sektoriais.

85

Kiek tai susiję su Komisijos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalimi, Versalis ir Eni teigia, kad Komisija klaidingai aiškino skundžiamo sprendimo 274 punktą. Anot jų, Bendrasis Teismas nurodo ne sankciją kaip baudą, bet veikiau Eni atsakomybės nepripažinimą sprendimuose Polipropilenas ir PVC II, nes jos nebuvo tarp įmonių, kurioms skirtos sankcijos.

86

Pirmasis Komisijos apeliacinio skundo pagrindas susijęs su sunkinančia recidyvo aplinkybe, Eni atveju pripažinta dėl to, kad Anic ir EniChem atitinkamai sprendimuose Polipropilenas ir PVC II buvo nubaustos už dalyvavimą karteliuose.

87

Kaip matyti iš 2006 m. gairių 28 punkto ir Teisingumo Teismo praktikos, sunkinančiai recidyvo aplinkybei būdinga tai, kad įmonė tęsia arba pakartoja tokį patį ar panašų pažeidimą po to, kai Komisija arba nacionalinė konkurencijos institucija konstatuoja, kad ši įmonė pažeidė EB 81 ar 82 straipsnio nuostatas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88, 40 ir 41 punktus).

88

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos konkurencijos teisė taikoma įmonių veiklai ir kad sąvoka „įmonė“ apima bet kurį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus (žr. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, EU:C:2009:536, 54 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

89

Kai toks ūkio subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, pagal asmeninės atsakomybės principą jis turi atsakyti už pažeidimą. Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas turi būti vienareikšmiškai inkriminuotas juridiniam asmeniui, kuriam galės būti skirtos baudos, ir šiam asmeniui turi būti adresuotas pranešimas apie kaltinimus (šiuo klausimu žr. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, EU:C:2009:536, 56 ir 57 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

90

Kiek tai susiję su dukterinės bendrovės elgesiu, remiantis šio sprendimo 40 punkte priminta nusistovėjusia teismo praktika, šis elgesys pagal EB 81 straipsnį gali būti priskirtas patronuojančiajai bendrovei, jei patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro tą patį ekonominį vienetą ir vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį.

91

Taigi, norint nustatyti sunkinančią recidyvo aplinkybę patronuojančiajai bendrovei, nereikalaujama, kad dėl jos anksčiau būtų vykdytos procedūros, per kurias būtų priimtas pranešimas apie kaltinimus ir sprendimas. Šiuo tikslu visų pirma svarbu tai, kad anksčiau buvo konstatuotas pirmasis pažeidimas, kurį lėmė elgesys tos dukterinės bendrovės, su kuria ši patronuojančioji bendrovė, dalyvavusi darant antrąjį pažeidimą, jau per pirmąjį pažeidimą sudarė vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį.

92

Būtų trukdoma pasiekti tikslą nutraukti konkurencijos taisyklių neatitinkančius veiksmus ir, taikant atgrasomąsias sankcijas, užkirsti kelią jų pasikartojimui (žr. Sprendimo ETI ir kt., EU:C:2007:775, 41 punktą ir nurodytą teismo praktiką), jei įmonė, apimanti su pirmuoju pažeidimu susijusią dukterinę bendrovę, pakeitusi savo teisinę struktūrą įkurdama naujas dukterines bendroves, kurių nebuvo galima persekioti dėl pirmojo pažeidimo ir kurios dalyvauja darant naują pažeidimą, turėtų galimybę užkirsti kelią recidyvo sankcijai, padaryti ją labai sudėtingą ir todėl jos išvengti.

93

Žinoma, kaip Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamame sprendime, recidyvu kaltinamo juridinio asmens teisės į gynybą turi būti paisoma. Vis dėlto šis paisymas nereikalauja, kaip skundžiamo sprendimo 274 punkte klaidingai nurodė Bendrasis Teismas, kad juridinis asmuo turėtų galimybę dėl pirmojo pažeidimo pradėtoje procedūroje ginčyti tai, kad jis su kitais subjektais, dėl kurių taip pat buvo vykdoma procedūra, sudarė tą patį ekonominį vienetą. Svarbu užtikrinti, kad toks juridinis asmuo turėtų galimybę gintis tuo metu, kai jis kaltinamas recidyvu.

94

Šiuo klausimu reikia priminti, kad teisės į gynybą paisymas per visą procedūrą, kuri gali baigtis sankcijų, visų pirma vienkartinių arba periodinių baudų, paskyrimu, yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, kurio turi būti laikomasi net jei tai yra administracinė procedūra (Sprendimo Hoffmann‑La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 9 punktas; Sprendimo ARBED / Komisija, C‑176/99 P, EU:C:2003:524, 19 punktas ir Sprendimo Papierfabrik August Koehler ir kt. / Komisija, EU:C:2009:500, 34 punktas).

95

Procedūroje dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo pranešimas apie kaltinimus yra pagrindinė procedūrinė garantija šiuo aspektu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Musique Diffusion française ir kt. / Komisija, 100/80–103/80, EU:C:1983:158, 10 punktą ir Sprendimo Papierfabrik August Koehler ir kt. / Komisija, EU:C:2009:500, 35 punktą).

96

Kai Komisija ketina inkriminuoti konkurencijos teisės pažeidimą juridiniam asmeniui ir prieš jį remtis recidyvu, pranešime apie kaltinimus turi būti nurodytos visos aplinkybės, leidžiančios šiam juridiniam asmeniui gintis. Konkrečiau kalbant, jei šis asmuo yra patronuojančioji bendrovė, prieš kurią remiamasi sunkinančia recidyvo aplinkybe dėl Komisijos konstatuoto vienos iš jos dukterinių bendrovių antikonkurencinio elgesio, dėl kurio ši patronuojančioji bendrovė prieš šį pranešimą nebuvo sprendimo, kuriuo konstatuotas pirmasis pažeidimas, adresatė, šiai bendrovei skirtame pranešime apie kaltinimus turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad tenkinamos recidyvo pripažinimo sąlygos, visų pirma tai, kad šis juridinis asmuo pirmojo pažeidimo darymo momentu sudarė vieną įmonę su bendrove, kuri buvo pripažinta padariusia pirmąjį pažeidimą. Šiuo atžvilgiu Komisija turi įrodyti, kad su antruoju pažeidimu susijęs juridinis asmuo jau pirmojo pažeidimo darymo momentu turėjo lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, dalyvavusiai darant pirmąjį pažeidimą.

97

Priešingai, nei teigia Eni, laikotarpis tarp pirmojo ir antrojo konkurencijos taisyklių pažeidimų iš principo neužkerta kelio remtis sunkinančia recidyvo aplinkybe prieš juridinį asmenį, kuris nebuvo patrauktas atsakomybėn už pirmąjį pažeidimą. Vis dėlto vertindama įmonės polinkį pažeidinėti konkurencijos taisykles Komisija turi atsižvelgti į du pažeidimus skiriantį laikotarpį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Lafarge / Komisija, C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 70 punktą). Be to, tikrindamas, ar buvo paisoma teisės į gynybą principo, Europos Sąjungos teismas turi atsižvelgti į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, visų pirma galimus įrodymo sunkumus, kuriuos lemia nuo pirmojo pažeidimo praėjęs laikotarpis, įmonės struktūriniai pokyčiai ar konkurencijos srityje taikomų teisės normų pokyčiai.

98

Be to, svarbu priminti, kad būtent Komisija tiek pranešime apie kaltinimus, tiek sprendime turi įrodyti, jog yra tenkinamos recidyvo sąlygos. Taigi, kai skiria bendrovei baudą už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą ir ją apskaičiuoja taikydama dauginimo koeficientą, kad būtų atsižvelgta į tai, jog ta pati bendrovė jau anksčiau dalyvavo darant konkurencijos taisyklių pažeidimą, Komisija kartu su sprendimu, kuriuo skiriama minėta bauda, turi pateikti motyvus, kurie Sąjungos teismams ir šiai bendrovei leistų suprasti, kaip ir kokiu mastu ji dalyvavo darant ankstesnį pažeidimą. Visų pirma, jei Komisija mano, kad ta bendrovė priklausė įmonei, kuri yra sprendimo dėl ankstesnio pažeidimo adresatė, Komisija turi šį teiginį pakankamai motyvuoti (Sprendimo Eni / Komisija, EU:C:2013:289, 129 punktas ir Sprendimo Versalis / Komisija, EU:C:2013:386, 142 punktas).

99

Kalbant apie sunkinančią recidyvo aplinkybę, kuria remiamasi prieš Eni, nesant reikalo nagrinėti pranešimo apie kaltinimus, pakanka konstatuoti, kad tik ginčijamo sprendimo 540 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie tai, kad EniChem jau buvo ankstesnių sprendimų, susijusių su slapta veikla, adresatė, pateikiant nuorodą į išnašą, kurioje cituojamas Sprendimas Polipropilenas, „kuriame [Komisija] konstatavo, kad [Anic] (Eni grupės dukterinė bendrovė) dalyvavo kartelyje“, ir Sprendimas PVC II, „kuriame [Komisija] konstatavo, kad [EniChem] dalyvavo kartelyje“. Beje, minėtoje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad Eni yra recidyvistė, tačiau nepateikiama kitų paaiškinimų.

100

Kadangi Sprendimas Polipropilenas, be kita ko, skirtas bendrovei Anic, o Sprendimas PVC II, be kita ko, – bendrovei EniChem, konstatuotina, kad ginčijamame sprendime pateikti ir ankstesniame šio sprendimo punkte priminti paaiškinimai neleidžia suprasti, kaip ir kokiu mastu Eni, kurios nėra tarp sprendimų Polipropilenas ir PVC II adresačių, dalyvavo darant pažeidimus, konstatuotus šiuose sprendimuose.

101

Kadangi ginčijamame sprendime akivaizdžiai nėra motyvų, leidžiančių Eni gintis, o Sąjungos teismui vykdyti kontrolę, Eni atveju reikia atmesti sunkinančią recidyvo aplinkybę.

102

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 274 punkte nustatė recidyvo sąlygas. Vis dėlto, kadangi skundžiamo sprendimo 275 punkte Bendrasis Teismas nutarė Eni atveju atmesti sunkinančią recidyvo aplinkybę, remdamasis kitais teisiniais motyvais, ši klaida negali lemti šios nutarties ar išvadų, kurias Bendrasis Teismas atitinkamai nusprendė padaryti dėl baudos dydžio, panaikinimo, tačiau motyvai turi būti pakeisti (šiuo klausimu žr. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 187 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

103

Todėl reikia atmesti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą byloje C‑93/13 P.

104

Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu Versalis ir Eni teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisės normas, susijusias su recidyvu, kai skundžiamo sprendimo 278–280 punktuose tvirtino, kad sunkinanti recidyvo aplinkybė yra taikoma bendrovei Versalis ir pateisinama tuo, kad bendrovę Polimeri Europa ekonomiškai perėmė EniChem (dabar [konfidencialu]), kuri dalyvavo darant pažeidimą, apie kurį kalbama Sprendime PVC II. Be to, jos teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 276 punkte, kai pripažino solidarią Eni atsakomybę už baudos, įskaitant šios baudos dalį, susijusią su sunkinančia recidyvo aplinkybe, sumokėjimą.

105

Pirma, jos remiasi nepakankamu motyvavimu, kiek tai susiję su atsakingų už įvairius pažeidimus įmonių tarpusavio ryšiais. Antra, jos nesutinka, kad būtų naudojamas ekonominio perėmimo kriterijus. Trečia, jos teigia, kad Bendrasis Teismas viršijo savo kompetenciją, kai remdamasis kitais motyvais nei Komisija patvirtino, jog sunkinanti recidyvo aplinkybė yra taikytina. Ketvirta, remdamosi Bayer situacija, apie kurią kalbama skundžiamo sprendimo 367 punkte, jos teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, kai baudos padidinimą dėl sunkinančios recidyvo aplinkybės sumažino tik 10 %. Penkta, Versalis ir Eni mano, kad, kiek tai susiję su solidaria Eni atsakomybe už šios padidintos baudos sumokėjimą, Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos motyvuoti ir nukrypo nuo Teisingumo Teismo praktikos, įtvirtintos Sprendime Arkema / Komisija (C‑520/09 P, EU:C:2011:619), kuriame jis pripažino, kad patronuojančioji bendrovė, kuri sudaro vieną įmonę su dukterine bendrove, atsakinga už konkurencijos taisyklių pažeidimą, solidariai neatsako už baudos dalį, skirtą dėl dukterinės bendrovės recidyvo, nes ši patronuojančioji bendrovė nesudarė ekonominio vieneto su šia dukterine bendrove pirmojo pažeidimo padarymo momentu.

106

Komisija tvirtina, kad šie kaltinimai nepagrįsti.

107

Šis pagrindas susijęs su sunkinančia recidyvo aplinkybe, kuria remiamasi prieš bendrovę Versalis dėl to, kad bendrovei EniChem buvo skirtos sankcijos Sprendimu PVC II. Pirmojoje instancijoje pateiktoje ieškovių trečiojo pagrindo analizėje, į kurią Bendrasis Teismas pateikia nuorodą skundžiamo sprendimo 278 punkte, Bendrasis Teismas išsamiai aprašė įvairių juridinių asmenų, kuriems inkriminuojami pažeidimai, tarpusavio ryšius. Be to, iš Versalis ir Eni apeliacinio skundo antrojo pagrindo byloje C‑123/13 P nagrinėjimo matyti, kad pagrįstai buvo galima pripažinti įmonės, kurią sudaro EniChem (dabar [konfidencialu]) ir Polimeri Europa (dabar Versalis), tęstinumą. Be to, pripažindamas, kad buvo įvykdytos recidyvo sąlygos, Bendrasis Teismas neviršijo savo įgaliojimų, o rėmėsi ginčijamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pirmieji trys kaltinimai nepagrįsti.

108

Kadangi bendrovės Versalis (buvusios Polimeri Europa) recidyvas buvo pripažintas tik dėl vieno iki ginčijamo sprendimo padaryto pažeidimo, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 367 punkte teisingai nusprendė, kad Versalis ir Eni situacija buvo panaši į Bayer, kurios recidyvas taip pat buvo pripažintas tik dėl vieno pažeidimo, situaciją. Todėl ketvirtasis kaltinimas nepagrįstas.

109

Kiek tai susiję su penktuoju kaltinimu, kuriuo ginčijama tai, kad bendrovei Eni buvo taikyta patronuojančiosios bendrovės daromos įtakos savo dukterinėms bendrovėms, dalyvavusioms darant pažeidimą, prezumpcija, jis susijęs su bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu. Iš šio sprendimo 40–45 punktų matyti, kad šis pagrindas buvo atmestas. Dėl Sprendimo Arkema / Komisija (EU:C:2011:619) pakanka konstatuoti, kad Versalis ir Eni argumentas grindžiamas klaidingu to sprendimo aiškinimu, nes jame Teisingumo Teismas tik patikrino baudos apskaičiavimą atsižvelgdamas į Komisijos pasirinkimą, tačiau nepateikė nuomonės dėl recidyvo sąlygų.

110

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

111

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu, susijusiu su skundžiamo sprendimo 316 ir paskesniais punktais, Komisija ginčija dauginimo koeficiento, kuris skirtas pakankamai atgrasančiam poveikiui užtikrinti ir naudotas Versalis ir Eni skirtinos baudos dydžiui nustatyti, palyginimą su dauginimo koeficientu, ginčijamame sprendime taikytu Dow, taip pat bendrovėms Versalis ir Eni taikyto dauginimo koeficiento sumažinimą, grindžiamą vienodo požiūrio principo pažeidimu.

112

Ji teigia, kad Bendrasis Teismas viršijo savo kompetenciją ir pažeidė principą, kad šalys turi nustatyti savo ieškinio dalyką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto protokolo 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalį bei 48 straipsnio 2 dalį, kai išnagrinėjo Versalis ir Eni ieškinyje nekeltą teisės klausimą dėl tariamo vienodo požiūrio principo pažeidimo, kiek tai susiję su atgrasymo tikslu apskaičiuojant baudą panaudotu dauginimo koeficientu.

113

Komisija pažymi, kad Versalis ir Eni šiame ieškinyje prašė Bendrojo Teismo konstatuoti, kad šis dauginimo koeficientas taikytas neteisėtai, nes dėl taikomo šio koeficiento dydžio buvo pažeistas proporcingumo principas. Jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, Versalis ir Eni prašė tą koeficientą sumažinti. Tik per Bendrojo Teismo posėdį šios bendrovės nurodė, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio principas. Savo iniciatyva iškeldamas šį pagrindą Bendrasis Teismas esą pažeidė minėtas nuostatas, būtent principą, kad šalys turi nustatyti savo ieškinio dalyką.

114

Versalis ir Eni ginčija antrąjį Komisijos apeliacinio skundo pagrindą. Jos teigia, kad grįsdamos savo pagrindą, siejamą su proporcingumo principo pažeidimu, jos rėmėsi skirtumu tarp dauginimo koeficientų, atgrasymo tikslu taikytų apskaičiuojant baudas, skirtinas darant pažeidimą dalyvavusioms įvairioms įmonėms. Anot jų, vienodo požiūrio principas yra susijęs su proporcingumo principu. Todėl Bendrasis Teismas netaikė naujo pagrindo savo iniciatyva. Be to, Komisija per tą teismo posėdį nesiskundė, kad Versalis ir Eni pateikė naują pagrindą.

115

Versalis ir Eni taip pat primena Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su neribota Bendrojo Teismo jurisdikcija.

116

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 101 punkte, Versalis ir Eni kelis kartus, įskaitant ieškinį, priekaištavo Komisijai dėl to, kad ši atgrasymo tikslu taikė dauginimo koeficientą, kuris buvo didesnis už taikytą kitoms įmonėms. Pateikdamos šį kaltinimą Versalis ir Eni iš esmės remiasi su vienodo požiūrio principo pažeidimu siejamu pagrindu, dėl kurio šalys galėjo pateikti argumentus. Tai reiškia, kad Bendrasis Teismas dėl šio pagrindo nepriėmė sprendimo savo iniciatyva.

117

Todėl antrąjį Komisijos apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

118

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, susijusiu su skundžiamo sprendimo 323–325 punktais, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas vienodo požiūrio principą, kiek tai susiję su atgrasymo tikslu taikytu dauginimo koeficientu. Skundžiamas sprendimas taip pat yra nepakankamai motyvuotas. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Komisijos diskreciją nustatyti baudų dydį atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes ir įpareigojo ją atlikti visiškai aritmetinį Versalis ir Eni baudoms taikytino dauginimo koeficiento apskaičiavimą. Be to, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai reikalavo, kad atgrasymo tikslu taikytas baudos padidinimas būtų proporcingas darant pažeidimą dalyvavusių įmonių atitinkamai apyvartai, o ne to, kad dauginimo koeficientai ar juos taikant gautos baudos būtų proporcingos bendrai šių įmonių apyvartai.

119

Versalis ir Eni teigia, kad, prisidengdama trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, Komisija prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti atgrasymo tikslu taikytą dauginimo koeficientą. Todėl šis pagrindas nepriimtinas. Bet kuriuo atveju šis pagrindas nepagrįstas. Bendrasis Teismas veikė naudodamasis neribota jurisdikcija, o Komisija neįrodė, kad Bendrojo Teismo pripažįstamas metodas yra ne toks atgrasantis nei Komisijos siūlomas metodas, kurio rezultatai galėtų būti neproporcingi.

120

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 105 punkte, trečiasis Komisijos apeliacinio skundo pagrindas yra susijęs ne su būtinybe paisyti vienodo požiūrio į įvairius to paties kartelio dalyvius principo, bet su veiksniais, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant skirtų baudų proporcingumą. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas rėmėsi ginčijamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, tiksliai motyvavo savo sprendimą ir nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 325 punkte nutarė, kad dauginimo koeficiento 1,4 pasirinkimas buvo netinkamas, atsižvelgiant į Eni ir Dow apyvartos skirtumą.

121

Šį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

122

Šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu Versalis ir Eni teigia, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai taikė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, kai maksimalų baudos dydį nustatė kitaip nei vien pagal [konfidencialu] (buvusios EniChem) apyvartą.

123

Komisija mano, kad šis pagrindas neatsiejamas nuo bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo pirmojo ir antrojo pagrindų.

124

Šis pagrindas grindžiamas prielaida, kad pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo pagrindai bus pripažinti pagrįstais. Kadangi šie du pagrindai atmesti, nėra reikalo atsakyti į bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo šeštąjį pagrindą.

125

Septintuoju apeliacinio skundo pagrindu Versalis ir Eni priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis atmetė dešimtąjį ieškinio pagrindą, siejamą su tuo, kad Komisija neatsižvelgė į [konfidencialu] ir Versalis bendradarbiavimą ne pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, ir vienuoliktąjį to ieškinio pagrindą, siejamą su tuo, kad bauda nebuvo sumažinta remiantis 2002 m. pranešimu dėl bendradarbiavimo. Jos teigia, kad Bendrasis Teismas neatliko teisminės kontrolės, kurią jis turi atlikti, ir kad bet kuriuo atveju jis padarė vertinimo klaidą ir neįvykdė pareigos motyvuoti, kai padarė išvadą, kad vertindama šį bendradarbiavimą Komisija nepažeidė teisingumo, vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų.

126

Versalis ir Eni kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad, šis, nurodydamas Komisijos turimą diskreciją dėl baudų apskaičiavimo metodo, skundžiamo sprendimo 355 punkte pakartojo Komisijos vertinimą, susijusį su įrodymais, kuriuos bendradarbiaudamos pateikė bendrovės Versalis ir Eni. Bendrasis Teismas turėjo vykdyti savo kontrolę atsižvelgdamas į tai, kaip 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo Komisija taikė kitose bylose. Be to, jis neatsižvelgė į tai, kad Versalis ir Eni apie tyrimą sužinojo pavėluotai, nors tai turėjo įtakos informacijos, kurią Versalis ir Eni galėjo pateikti, papildomajai vertei. Šios bendrovės taip pat kaltina Komisiją tuo, kad ši neatliko patikrinimo anksčiau.

127

Bendrasis Teismas esą taip pat padarė teisės klaidą, kai nekonstatavo, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nors Versalis ir Eni pateikta informacija suteikė didelę papildomą vertę, palyginti su informacija, kuri buvo pateikta bylose, kuriose buvo priimti kiti Komisijos sprendimai, ir šios bendrovės galėjo pagrįstai manyti, kad joms už visišką, lojalų ir nuolatinį bendradarbiavimą bus tinkamai atlyginta. Jos ginčija skundžiamo sprendimo 358 punktą kaip nepagrįstą.

128

Be to, Versalis ir Eni esą buvo diskriminuojamos, palyginti su kitomis įmonėmis, kurios prašė sumažinti baudą ir kurių pareiškimai buvo nenuoseklūs, netikslūs ir nepatikimi.

129

Komisija tvirtina, kad bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo septintasis pagrindas nepriimtinas, nes jame tik pakartojami argumentai, kuriais buvo remiamasi Bendrajame Teisme, ir juo siekiama iš naujo faktiškai įvertinti informaciją, kurią Komisijai pateikė [konfidencialu] (buvusi EniChem).

130

Septintuoju apeliacinio skundo pagrindu Versalis ir Eni iš esmės ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas atsakė į vienuoliktąjį jų ieškinio pagrindą. Skundžiamo sprendimo 354 punkte priminęs 2002 m. pranešime dėl bendradarbiavimo vartojamą sąvoką „papildomoji vertė“, Bendrasis Teismas išnagrinėjo bendrovių Versalis ir Eni pateiktus įrodymus, siekdamas patikrinti, ar jie suteikė didelę papildomą vertę, palyginti su Komisijos jau turėtais įrodymais.

131

Skundžiamo sprendimo 357–363 punktuose Bendrasis Teismas atliko tikslią ir motyvuotą įrodymų analizę, kurios nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas neturi tikrinti. Atsižvelgiant į šį vertinimą, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai atmetė įvairius bendrovių Versalis ir Eni argumentus.

132

Todėl reikia atmesti bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo septintąjį pagrindą.

133

Aštuntuoju apeliacinio skundo pagrindu Versalis ir Eni teigia, kad Bendrasis Teismas neatliko visapusiškos galutinio baudos dydžio, kuris yra neteisingas, netinkamas ir neproporcingas, kontrolės. Jos mano, kad Bendrasis Teismas išsamiai neišnagrinėjo jų argumentų ir atliko tik paprastą ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę.

134

Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo bendrovių Versalis ir Eni argumentus. Šios bendrovės siekia paskatinti Teisingumo Teismą iš naujo išnagrinėti baudos dydį.

135

Reikia konstatuoti, kad minėtas pagrindas susijęs su visu sprendimu ir jame nepatikslinama, kokie skundžiamo sprendimo motyvų punktai yra ginčijami. Taigi jis yra per daug netikslus ir per daug neaiškus, kad į jį būtų galima atsakyti.

136

Be to, apeliacinėje byloje priimdamas sprendimą teisės klausimais Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo įgyvendinant neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą skirtų baudų dydžio (žr., be kita ko, Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 125 punktą).

137

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bendrovių Versalis ir Eni apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

138

Kadangi tiek byloje C‑93/13 P, tiek byloje C‑123/13 P visi pagrindai buvo atmesti, abu apeliaciniai skundai taip pat turi būti atmesti.

139

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

140

Kiek tai susiję su apeliaciniu skundu byloje C‑93/13 P, kadangi Versalis ir Eni reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos ir pastaroji pralaimėjo bylą, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš Komisijos.

141

Kiek tai susiję su apeliaciniu skundu byloje C‑123/13 P, kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bendrovių Versalis ir Eni ir šios pralaimėjo bylą, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš šių bendrovių.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: