EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62012CJ0180

2013 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas.
Stoilov i Ko EOOD prieš Nachalnik na Mitnitsa Stolichna.
Administrativen sad Sofia-grad prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sprendimo pagrindinėje byloje teisinio pagrindo išnykimas – Pateiktų klausimų nereikšmingumas – Nereikalingumas priimti sprendimą.
Byla C-180/12.

Court reports – general

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2013:693

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 24 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Sprendimo pagrindinėje byloje teisinio pagrindo išnykimas — Pateiktų klausimų nereikšmingumas — Nereikalingumas priimti sprendimą“

Byloje C‑180/12

dėl Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. balandžio 16 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Stoilov i Ko EOOD

prieš

Nachalnik na Mitnitsa Stolichna

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai C. G. Fernlund, A. Ó Caoimh (pranešėjas), C. Toader ir E. Jarašiūnas,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 11 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Stoilov i Ko EOOD, atstovaujamos advokato B. Aleksiev,

Nachalnik na Mitnitsa Stolichna, atstovaujamo N. Yotsova, D. Yordanova, Y. Yordanova, S. Dimitrova ir S. Zlatkov,

Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann, D. Roussanov ir L. Bouyon,

susipažinęs su 2013 m. liepos 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2009 m. Kombinuotosios nomenklatūros, pateiktos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2685/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1031/2008 (OL L 291, p. 1), I priede (toliau – KN), ypač su jos 5407 61 30 ir 6303 92 10 subpozicijų, taip pat su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, p. 1; toliau – Muitinės kodeksas), teisėtų lūkesčių apsaugos ir res judicata principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 ir 47 straipsnių išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Stoilov i Ko ЕООD (toliau – Stoilov) ir Nachalnik na Mitnitsa Stolichna (sostinės muitinės viršininkas) dėl prekių, nurodytų kaip Kinijos kilmės „medžiagos užuolaidoms gaminti“, tarifinio klasifikavimo.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Muitinės kodeksas

3

Remiantis Muitinės kodekso 68 straipsniu, per įprastinę procedūrą tikrindama priimtas deklaracijas muitinė turi teisę:

„a)

patikrinti deklaraciją sudarančius <...> dokumentus <...>;

b)

patikrinti prekes ir imti jų pavyzdžių analizei arba detaliam patikrinimui.“

4

Muitinės kodekso 71 straipsnyje numatyta:

„1.   Deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.

2.   Jeigu deklaracija nebuvo patikrinta, 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis.“

5

Remiantis Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalimi, „įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją, taikant atitinkamas procedūras, turi būti pranešama skolininkui“.

6

Muitinės kodekso VII antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnio „Muito sumos mokėjimo terminas ir procedūros“ 232 straipsnyje nustatyta:

„1.   Jeigu mokėtina muito suma nebuvo sumokėta per nustatytą laikotarpį:

a)

muitinė turi pasinaudoti visomis galiojančių teisės aktų jai suteiktomis teisėmis, įskaitant vykdymą, kad būtų užtikrintas minėtos sumos sumokėjimas.

Taikant Komiteto procedūrą gali būti priimtos specialios nuostatos, susijusios su tranzito procedūra ir taikytinos garantams;

b)

prie muito sumos pridedami delspinigiai. Delspinigių norma gali būti didesnė už kredito palūkanų normą, bet negali būti už ją mažesnė.

2.   Muitinė turi teisę neskaičiuoti delspinigių <...>“.

7

Muitinės kodekso VIII antraštinės dalies „Skundai“ 243 straipsnyje numatyta:

„1.   Bet kuris asmuo turi teisę apskųsti muitinės priimtus sprendimus, susijusius su muitų teisės aktų taikymu, kurie su juo susiję tiesiogiai ir individualiai.

<...>

2.   Teise pateikti skundą galima pasinaudoti:

a)

pradžioje pateikiant skundą muitinės įstaigai <...>

b)

po to vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiais teisės aktais pateikiant skundą nepriklausomai institucijai, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota institucija.“

Kombinuotoji nomenklatūra (KN)

8

Pirmojoje KN dalyje išdėstytos preliminariosios nuostatos. Šios dalies bendrosioms nuostatoms skirto I skyriaus A poskyryje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1.

Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis:

2.

a)

Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta.

b)

Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis.

<...>“

9

KN pagrįsta Pasaulio muitinių organizacijos parengta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, iš kurios perimtos šešių skaičių pozicijos ir subpozicijos, o poskyrius nurodantys septintas ir aštuntas skaičiai būdingi tik KN. Antroje dalyje „Muitų sąrašas“ KN pateikta prekių klasifikacija pagal skyrius, skirsnius, pozicijas ir subpozicijas.

10

KN XI skyriaus pavadinimas „Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai“. Šio skyriaus 7 pastaba suformuluota taip:

„Šiame skyriuje sąvoka „gatavi“ reiškia:

a)

dirbinius, sukarpytus ne kvadratų arba stačiakampių, bet kitomis formomis;

b)

baigtus gaminti ir paruoštus naudoti gaminius (arba gaminius, kuriuos tereikia atskirti nupjaunant skiriančiuosius siūlus), kurių nereikia siūti ar kitaip toliau apdoroti (pavyzdžiui, dulkių šluostes, rankšluosčius, staltieses, kaklaskares (scarf square), gūnias);

c)

apsiūtus dirbinius, dirbinius su užvaluotais kraštais, taip pat dirbinius, kurių bet kuris kraštas yra su mazginiais kutais, išskyrus audinius, kurių nukirpti kraštai apsaugoti nuo irimo apmėtymu arba kitu paprastu būdu;

<...>“

11

KN XI skyriaus 54 skirsnyje „Cheminės gijos; juostelės ir panašūs dirbiniai iš cheminių tekstilės medžiagų“ yra, be kita ko, 5407 pozicija, kurioje nurodyti „audiniai iš sintetinių gijinių siūlų, įskaitant audinius iš medžiagų, klasifikuojamų 5404 pozicijoje“. Šioje pozicijoje, be kita ko, nurodyta kategorija „kiti audiniai, kurių sudėtyje poliesterių gijos sudaro ne mažiau kaip 85 % masės“, į kurią taip pat įeina 5407 61 subpozicija, skirta kitiems audiniams, „kurių sudėtyje poliesterių netekstūruotos gijos sudaro ne mažiau kaip 85 % masės“. Ši subpozicija savo ruožtu apima, be kita ko, 5407 61 30 subpoziciją („dažyti“).

12

KN XI skyriaus 63 skirsnio I poskirsnyje „Kiti gatavi tekstilės dirbiniai“ yra 6303 pozicija, kurioje nurodytos „[u]žuolaidos (įskaitant portjeras) ir vidinės uždangos; užuolaidų arba lovų lambrekenai“. Ši pozicija suskirstyta į kategorijas „megztos (-i) arba nertos (-i)“ ir „kiti“. Į pastarąją kategoriją įeina, be kita ko, 6303 92 subpozicija („iš sintetinių pluoštų“), kuri savo ruožtu suskaidyta į dvi subpozicijas 6303 92 10 („iš neaustinių medžiagų“) ir 6303 92 90 („kiti“).

Bulgarijos teisė

13

Administracinio proceso kodekso (Administrativnoprotsesualen kodeks) 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „administracija užtikrina šalims galimybę per nustatytą ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą pateikti pastabas dėl surinktų įrodymų ir nurodytų argumentų. Šalys raštu gali teikti prašymus ir prieštaravimus.“

14

Remiantis šio kodekso 35 straipsniu, individualus administracinis aktas priimamas ištyrus reikšmingus faktus ir aplinkybes ir įvertinus suinteresuotųjų piliečių arba organizacijų prireikus pateikus paaiškinimus ir prieštaravimus.

15

Pagal Civilinio proceso kodekso (Grazhdanski protsesualen kodeks, toliau – GPK) 179 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo neviršijant kompetencijos ir laikantis reikalaujamos formos ir sąlygų parengtas oficialus dokumentas yra jo akivaizdoje padarytų pareiškimų ir jo arba jo akivaizdoje atliktų veiksmų įrodymas.

16

Vadovaujantis GPK 297 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas jį priėmusiam teismui ir kitiems teismams arba administracijai.

17

Remiantis GPK 302 straipsniu, įsiteisėjęs administracinio teismo teisėjo sprendimas privalomas civilinio teismo teisėjui, kiek tai susiję su administracinio akto galiojimu ir teisėtumu.

18

Pagal Muitinės įstatymo (Zakon na mitnitsite, toliau – ZM) 211 straipsnio 1 dalį, kai muitas nesumokamas per nustatytą terminą, muitinės tarnybos naudojasi šio įstatymo arba kitų teisės nuostatų joms suteiktomis teisėmis, įskaitant administracinį vykdymo aktą, kad būtų užtikrintas tos sumos sumokėjimas.

19

Pagal ZM 211a straipsnį „nutarimai dėl priverstinio viešųjų valstybės rinkliavų išieškojimo yra individualūs administraciniai aktai, kuriuos priima muitinės, kurios veiklos teritorijoje atsirado laiku nesumokėta skola, viršininkas ir kuriais nustatomos muitų ir kitų viešųjų rinkliavų skolos“.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

20

2009 m. sausio 8 d. pateiktoje muitinės deklaracijoje Stoilov deklaravo „medžiagas užuolaidoms gaminti“ pagal KN 6303 92 10 subpoziciją. Buvo apskaičiuotas ir sumokėtas 7598,56 Bulgarijos levo (BGN) muitas ir 23544,53 BGN pridėtinės vertės mokestis.

21

Norėdamos patikrinti šią deklaraciją, muitinės tarnybos 2009 m. sausio 9 d. atliko laboratorinį mėginių tyrimą ir dėl jo surašė protokolą.

22

Atsižvelgdamos į muitinės laboratorijos tyrimą, šios tarnybos nusprendė, kad minėtoje deklaracijoje nurodytos prekės negalėjo būti klasifikuotos pagal KN 63 skirsnį. Jų nuomone, tyrimas parodė, kad šios prekės atitinka klasifikavimo pagal KN 54 skirsnį, o konkrečiau – pagal 5407 61 30 subpoziciją, sąlygas.

23

Tokiomis aplinkybėmis 2009 m. balandžio 27 d.Nachalnik na Mitnitsa Stolichna informavo Stoilov apie nutarimą, kuriuo 2009 m. sausio 8 d. deklaracijoje nurodytos prekės buvo klasifikuotos pagal šią subpoziciją (toliau – nutarimas dėl pranešimo apie mokėtiną muitą), o dėl to muito mokestis padidėjo nuo 6,5 % iki 8 % ir, remiantis 2005 m. rugsėjo 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1487/2005, įvedančiu galutinį antidempingo muitą ir nustatantį laikinojo muito, įvesto tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės gatavų audinių iš poliesterių siūlų (gijų) importui, galutinį surinkimą (OL L 240, p. 1), iš dalies pakeistu 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1087/2007 (OL L 246, p. 1), buvo pritaikytas 74,8 % galutinis antidempingo muitas.

24

Pagal tą patį nutarimą Stoilov buvo nustatytas septynių dienų terminas savanoriškai sumokėti viešąsias valstybės rinkliavas, kurias sudarė 1211,37 BGN muito mokesčio, 82372,82 BGN antidempingo muito mokesčio ir 16716,84 BGN pridėtinės vertės mokesčio.

25

Dėl šio nutarimo Stoilov pateikė administracinį skundą, o vėliau kreipėsi į Administrativen sad Sofia-grad (Sofijos administracinis teismas).

26

Per tą laiką, kadangi Stoilov per nustatytą terminą nesumokėjo nutarime dėl pranešimo apie mokėtiną muitą nurodytų sumų, Nachalnik na Mitnitsa Stolichna priėmė 2009 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimą Nr. 13 dėl viešųjų valstybės rinkliavų rinkimo (toliau – nutarimas dėl išieškojimo).

27

2009 m. rugsėjo 11 d.Stoilov pateikė administracinį skundą dėl 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo ir paprašė, kad būtų nurodyta atlikti nepriklausomą ekspertizę dėl apmokestintų prekių klasifikavimo. Negavęs atsakymo per nustatytą terminą, 2009 m. spalio 7 d.Stoilov tiesiogiai kreipėsi į Administrativen sad Sofia-grad ir pareiškė ieškinį pagrindinėje byloje.

28

2009 m. spalio 14 d. aukštesnė administracinė institucija, t. y. teritorinės muitinės viršininkas, atmetė 2009 m. rugsėjo 11 d. administracinį skundą ir atsisakė atlikti reikalautą ekspertizę.

29

2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Administrativen sad Sofia-grad patvirtino nutarimą dėl pranešimo apie mokėtiną muitą.

30

Pastarąjį teismo sprendimą Stoilov kasacine tvarka apskundė Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas); teikiant nagrinėjamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jame procesas dar vyko.

31

Anot Administrativen sad Sofia-grad, yra dvi galimybės klasifikuoti nagrinėjamas prekes, t. y. pagal KN 54 ir 63 skirsnius. Siekiant atskirti šiuos du klasifikavimus, reikia išaiškinti sąvoką „gatavi dirbiniai“, kaip ji suprantama pagal 63 skirsnio 7 pastabą, ir sąvoką „audinys“, numatytą KN 5407 61 30 subpozicijoje.

32

Be to, jo nuomone, reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į tai, kaip buvo traktuotos penkios kitos muitinės deklaracijos, skirtos tokioms pačioms prekėms kaip ir nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurias Stoilov pateikė tiek prieš, tiek po ginčijamos deklaracijos, ši bendrovė gali remtis teisėtų lūkesčių principu, siekdama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoms prekėms būtų suteiktas tarifinis kodas 6303 92 10.

33

Be to, primindamas, kad dėl aptariamos deklaracijos buvo pradėtos dvi skirtingos nacionalinės procedūros, susijusios su tuo pačiu faktiniu ir teisiniu klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano reikalinga pateikti Teisingumo Teismui klausimą dėl to, koks aktas gali būti apskųstas, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 243 straipsnio 1 dalį.

34

Galiausiai, jo nuomone, reikėjo užduoti klausimą dėl Chartijos 41 ir 47 straipsnių išaiškinimo.

35

Tokiomis aplinkybėmis Administrativen sad Sofia-grad nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar siekiant klasifikuoti prekes, t. y. susuktas neaustinio pluošto juosteles vidaus užuolaidoms gaminti, pagal [KN], joms, kaip „audiniui“, atsižvelgiant į jų savybes, priskirtinas KN kodas 5407 61 30, arba remiantis jų vienintele paskirtimi – vidaus užuolaidų gamyba – KN kodas 6303 92 10, atsižvelgiant į:

a)

[KN] XI skyriaus „Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai“ 63 skirsnio „Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai“ 7 pastaboje esančią sąvoką „gatavi dirbiniai“, aiškintiną atsižvelgiant į [KN] Bendrųjų aiškinimo taisyklių 2 punkto a papunktį, kiek tai susiję su sąvokomis „nesukomplektuota arba nebaigta gaminti prekė“, turint omenyje 7 pastabos c punkte nurodytą atvejį, taip pat nagrinėjamos prekės savybes ir galimybę iš jos pagaminti vienintelį galutinį gaminį;

b)

klausimą, ar [KN] 54 skirsnio 5407 61 30 subpozicijoje nurodyta sąvoka „audiniai“ apima medžiagines juosteles, taip pat kaip galutinę prekę apsiūtais išilginiais kraštais, kuri skirta tik vidaus užuolaidoms, atsižvelgiant į šios prekės aiškų nurodymą [KN] 6303 92 10 subpozicijoje?

2.

Ar yra pagrįsta priežastis manyti, kad kilo teisėtas deklaranto ir importo skolą turinčio asmens lūkestis dėl prekės tarifinio klasifikavimo ir kad, remiantis [Muitinės kodekso] 71 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, reikia taikyti muitinės deklaracijoje nurodytą tarifinį kodą, jei iš pagrindinės bylos aplinkybių matyti, kad muitinės deklaracijos pateikimo momentu buvo susiklosčiusios šios aplinkybės:

a)

dėl anksčiau pateiktos muitinės deklaracijos, kurioje nurodytos identiškos prekės ir tas pats tarifinis kodas, muitinės pareigūnai atliko prekių ir jų tarifinio klasifikavimo patikrinimą ir surašė protokolą, tačiau nepaėmė prekių mėginių analizei ir padarė išvadą, kad prekės atitinka deklaracijos duomenis;

b)

dėl pagal kitas penkias deklaracijas, pateiktas ir prieš surašant muitinės patikrinimo protokolą, kuriame konstatuotas tarifinio kodo teisingumas, ir jį surašius, importuotų identiškų prekių su tuo pačiu tarifiniu kodu vėliau neatliktas patikrinimas?

3.

Ar [Muitinės kodekso] 243 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į res judicata principo laikymąsi, reikia aiškinti taip, kad skųsti galima tik pagal šio reglamento 232 straipsnio 1 dalies a punktą priimtą aktą, jei jis buvo priimtas dėl muito nesumokėjimo per nustatytą terminą, juo kartu nustatyta importo muito suma ir jis pagal valstybės narės nacionalinę teisę yra priverstinio šios sumos išieškojimo pagrindas?

4.

Ar [Chartijos] 41 straipsnio 2 dalies a punktą ir 47 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jei skolininkas, gavęs pranešimą pagal [Muitinės kodekso] 221 straipsnio 1 dalį, pateikė prašymą surinkti įrodymus skiriant nepriklausomą ekspertizę, tačiau muitinė šio prašymo aiškiai neišnagrinėjo ir jis nebuvo aptartas vėlesnių sprendimų motyvuose, padarytas nepataisomas teisės į gerą administravimą ir teisės į gynybą administraciniame procese pažeidimas, kurio neįmanoma pašalinti per teismo procesą, nes pagrindinės bylos aplinkybėmis suinteresuotasis asmuo tik pirmosios instancijos teisme gali įrodyti savo prieštaravimus dėl prekės tarifinio klasifikavimo ir pateikti klausimus nepriklausomam ekspertui?“

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą

36

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 267 straipsnyje numatytas procesas yra bendradarbiavimo tarp Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų priemonė, todėl Teisingumo Teismas nacionaliniams teismams pateikia su Sąjungos teisės aiškinimu susijusią informaciją, būtiną šiems teismams norint priimti sprendimą nagrinėjamose bylose (žr., be kita ko, 1992 m. liepos 16 d. Sprendimo Meilicke, C-83/91, Rink. p. I-4871, 22 punktą ir 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Pringle, C‑370/12, 83 punktą).

37

Vykdant šį bendradarbiavimą bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kiek tai susiję su bylos ypatumais, gali geriausiai įvertinti ir prejudicinio sprendimo reikalingumą sprendimui priimti, ir Teisingumo Teismui pateiktų klausimų reikšmingumą (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1992 m. liepos 16 d. Sprendimo Lourenço Dias, C-343/90, Rink. p. I-4673, 15 punktą ir 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Ritter-Coulais, C-152/03, Rink. p. I-1711, 14 punktą).

38

Vis dėlto prireikus Teisingumo Teismas turi išnagrinėti sąlygas, kuriomis į jį kreipėsi nacionalinis teismas, siekdamas patikrinti savo paties kompetenciją ir, konkrečiai kalbant, nustatyti, ar prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas turi sąryšį su pagrindinės bylos realijomis ir dalyku, kad Teisingumo Teismas nebūtų priverstas pateikti konsultacinės nuomonės dėl bendrų ar hipotetinių klausimų (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1981 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Foglia, 244/80, Rink. p. 3045, 18 ir 21 punktus ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Inspire Art, C-167/01, Rink. p. I-10155, 45 punktą). Jeigu paaiškėja, kad pateiktas klausimas akivaizdžiai nereikšmingas šiam ginčui išspręsti, Teisingumo Teismas turi konstatuoti, kad nėra reikalo priimti sprendimo (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Lourenço Dias 20 punktą ir Ritter-Coulais 15 punktą, taip pat ten nurodytą teismo praktiką).

39

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų rašytinių pastabų ir iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atsakymo į Teisingumo Teismo jam nusiųstą prašymą pateikti paaiškinimus matyti, kad 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Varhoven administrativen sad panaikino šio sprendimo 29 punkte minėtą teismo sprendimą ir nutarimą dėl pranešimo apie mokėtiną muitą.

40

Remiantis atsakyme į minėtą prašymą pateikti paaiškinimus nacionalinio teismo išdėstytais išaiškinimais dėl šio panaikinimo pasekmių pagrindinei bylai ir kaip matyti iš teismo sprendimo teksto, pridėto prie šio atsakymo, Varhoven administrativen sad, be kita ko, nusprendė, kad Nachalnik na Mitnitsa Stolichna taikytas tarifinis klasifikavimas, kurį patvirtino Administrativen sad Sofia-grad, buvo neteisingas, atsižvelgiant į prie bylos pridėtus įrodymus ir ekspertizių duomenis. Šiuo klausimu Varhoven administrativen sad nusprendė, kad duomenys, kuriais rėmėsi Administrativen sad Sofia-grad, nebuvo pagrįsti nei pateiktais įrodymais, nei teismo eksperto ekspertizės akto išvadomis.

41

Minėtame atsakyme prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodė privalantis įsitikinti, ar nutarimu dėl pranešimo apie mokėtiną muitą buvo laikytasi nutarimo dėl išieškojimo teisėtumą lemiančių procedūrinių taisyklių, be kita ko, susijusių su pranešimu apie „nesumokėtą skolą“, kaip tai suprantama pagal ZM 211a straipsnį.

42

Per Teisingumo Teismo posėdį Nachalnik na Mitnitsa Stolichna pripažino, kad Varhoven administrativen sad sprendimu panaikinus nutarimą dėl pranešimo apie mokėtiną muitą, šis nebeegzistuoja Bulgarijos teisės sistemoje.

43

Be to, per tą patį posėdį Stoilov paminėjo sprendimą, kuriuo buvo užbaigtas viešųjų rinkliavų išieškojimas ir kurį 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmė viešoji vykdymo institucija. Anot šios bendrovės, šiuo sprendimu buvo užbaigta priverstinio vykdymo procedūra, pradėta pagal nutarimą dėl pranešimo apie mokėtiną muitą. Nors ir ginčydamas jo teisėtumą, Nachalnik na Mitnitsa Stolichna neneigė tokio sprendimo buvimo.

44

Šiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, ar būtų buvusi užbaigta taikant nutarimą dėl išieškojimo pradėta priverstinio vykdymo procedūra, iš pirmiau išdėstytų argumentų bet kuriuo atveju išplaukia, kad, kaip išvados 16 punkte pažymėjo generalinis advokatas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, siekiant išspręsti pagrindinę bylą, nebereikės priimti sprendimo, kuriame būtų galima atsižvelgti į Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, jeigu Teisingumo Teismas atsakytų į pateiktus klausimus.

45

Kaip atsakyme į Teisingumo Teismo jam nusiųstą prašymą pateikti paaiškinimus nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Varhoven administrativen sad panaikino visą nutarimą dėl pranešimo apie mokėtiną muitą, o šio nutarimo egzistavimas, kaip jau nurodyta šio sprendimo 41 punkte, sudaro procedūrinę sąlygą priimti nutarimą dėl išieškojimo.

46

Šiomis sąlygomis reikia pripažinti, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą nebėra susijęs su Sąjungos teisės išaiškinimu, kuris prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų objektyviai reikalingas sprendimui priimti (pagal analogiją žr., be kita ko, 1997 m. spalio 9 d. Sprendimo Grado ir Bashir, C-291/96, Rink. p. I-5531, 16 punktą). Šis prašymas, nesant jo dalyko, neleidžia nustatyti Sąjungos teisės aiškinimo elementų, kuriuos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų naudingai pritaikyti, kad, remdamasis šia teise, išspręstų jam pateiktą nagrinėti ginčą (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1982 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Vlaeminck, 132/81, Rink. p. 2953, 13 punktą).

47

Tiesa, savo atsakyme į Teisingumo Teismo išsiųstą prašymą pateikti paaiškinimus dėl nutarimo dėl pranešimo apie mokėtiną muitą panaikinimo poveikio pagrindinei bylai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad muitinės institucijos gali priimti naują tokio paties turinio sprendimą kaip ir nutarimas dėl pranešimo apie mokėtiną muitą ir nutarimas dėl išieškojimo. Vis dėlto, net jeigu būtų daroma prielaida, kad tokia galimybė vis dar egzistuoja, nepaisant 2012 m. liepos 5 d.Varhoven administrativen sad sprendimo, reikia pažymėti, kad atsakymas į tokiomis sąlygomis pateiktus klausimus reikštų konsultacinės nuomonės pateikimą dėl hipotetinių klausimų, nesilaikant Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnyje įtvirtintą teismų bendradarbiavimo sistemą pavestos užduoties (šiuo klausimu žr. 1983 m. vasario 3 d. Sprendimo Robards, 149/82, Rink. p. 171, 19 punktą; minėto Sprendimo Meilicke 25 punktą ir 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Cura Anlagen, C-451/99, Rink. p. I-3193, 26 punktą).

48

Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotus klausimus atsakyti nebereikia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nutaria:

 

Nebereikia atsakyti į Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktus klausimus.

 

Parašai.


( *1 )   Proceso kalba: bulgarų.

Top