52015PC0099

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta, kad valstybės narės savo ekonominę politiką ir užimtumo skatinimą vertina kaip bendro intereso reikalą ir savo veiksmus koordinuoja Taryboje. Dviejuose atskiruose straipsniuose nurodyta, kad Taryba priima bendras ekonominės politikos gaires (121 straipsnis) ir užimtumo politikos gaires (148 straipsnis), ir patikslinta, kad pastarosios turi atitikti bendras gaires. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu, užimtumo ir ekonominės politikos gairės pateiktos dviejose atskirose – bet tarpusavyje susijusiose – teisinėse priemonėse:

· Tarybos rekomendacijoje dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių – integruotų gairių I dalyje;

· Tarybos sprendime dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių –  integruotų gairių II dalyje.

Šios gairės pirmą kartą bendrai („integruotas paketas“) priimtos 2010 m. pagal strategiją „Europa 2020“. 2010 m. taip pat buvo nuspręsta, kad integruotos gairės turėtų iš esmės nesikeisti iki 2014 m. Nors bendros ekonominės politikos gairės lieka galioti neterminuotai, užimtumo gaires reikia rengti kasmet.

Šiomis gairėmis ne tik nustatoma valstybių narių politikos koordinavimo taikymo sritis ir kryptis, bet ir suteikiamas pagrindas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms atitinkamose srityse. 

Dabartinis integruotų gairių rinkinys turėtų prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ pagal naująjį požiūrį į ekonominės politikos formavimą, grindžiamą investavimu, struktūrinėmis reformomis ir fiskaline atsakomybe, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje. Tuo pačiu integruotos gairės turi padėti siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro tikslų.

Integruotas gaires sudaro:

1 gairė.                        Skatinimas investuoti

2 gairė.            Augimo skatinimas įgyvendinant struktūrines reformas

3 gairė.            Pagrindinių kliūčių augimui ir užimtumui šalinimas ES lygmeniu

4 gairė.            Viešųjų finansų tvarumo ir poveikio augimui gerinimas

5 gairė.            Darbo jėgos paklausos didinimas

6 gairė.            Darbo jėgos pasiūlos ir įgūdžių gerinimas

7 gairė.            Darbo rinkų veikimo gerinimas

8 gairė.            Teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

kadangi:

1) valstybės narės savo ekonomikos politiką turėtų laikyti bendro intereso reikalu ir ją derinti Taryboje. Taryba turėtų priimti užimtumo gaires ir bendras ekonominės politikos gaires, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;

2) pagal Sutarties nuostatas Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos ir biudžeto priežiūrai. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar pagerins jo veikimą;

3) finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino esminius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia suderintų ir plataus užmojo politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės atsakomybės;

4) valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės kiekvienam ir sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regionams;

5) veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;  

6) nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;

7) bendros ekonominės politikos gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir atspindi tarpusavio priklausomybę. Jos atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Šios gairės turėtų būti bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1) Valstybės narės ir atitinkamais atvejais Sąjunga savo ekonominėje politikoje turėtų atsižvelgti į priede išdėstytas gaires. Šios gairės yra integruotų gairių dalis.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas