14.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 183/22

1.

Plačiai pripažįstama, kad kokybiškas mokymas yra viena svarbiausių sąlygų sėkmingiems rezultatams mokymosi srityje pasiekti; juo plėtojamos besimokantiems reikalingos žinios, gebėjimai, nuostatos ir vertybės, kad jie galėtų suvokti visą savo kaip individų ir kaip aktyvių visuomenės ir darbo jėgos narių potencialą.

2.

Greitai besikeičiančiame pasaulyje mokytojų vaidmuo ir į juos dedami lūkesčiai taip pat keičiasi, mokytojams susiduriant su iššūkiais dėl naujų gebėjimų reikalavimų, sparčiai kintančių technologijų ir didėjančios socialinės bei kultūrinės įvairovės ir su būtinybe patenkinti labiau individualizuoto mokymo ir specialiojo mokymosi poreikius.

3.

Mokytojų rengėjai vaidina lemiamą vaidmenį palaikant ir gerinant mokytojų darbo kokybę. Aukštos kokybės pirminio mokytojų rengimo, paramos karjeros pradžioje („įvadinio mokymo“) ir tęstinio profesinio tobulinimosi paslaugų teikimas yra svarbus veiksnys užtikrinant, kad į mokymo profesiją būtų pritraukti tinkami kandidatai ir kad mokytojai turės atitinkamų kompetencijų, kurių reikia norint veiksmingai dirbti dabartinėse mokyklose, ir tas kompetencijas palaikys.

4.

Norint patobulinti mokytojų rengimo programas ir samdymo procesus reikia iš anksto nustatyti, kokios profesinės kompetencijos yra mokytojams reikalingos įvairiais jų karjeros etapais. Siekiant nustatyti aukštesnius kokybės standartus galima pasitelkti profesinės kompetencijos programas, apibrėžiant žinias, gebėjimus ir nuostatas, kurias mokytojai, be kita ko, profesinio rengimo bei mokymo ir suaugusiųjų mokymosi srityse, turėtų turėti arba įgyti. Panašiai, tokios rūšies programos galėtų būti naudingos mokytojų rengėjams, kurie rengia mokytojus atlikti savo užduotis.

1.

Neretai nauji mokytojai pirma laiko palieka šią profesiją, o toks reiškinys gali lemti didelius nuostolius ir atitinkamiems asmenims, ir apskritai sistemoms. Pirminio mokytojų rengimo programos, kuriomis mokytojai adekvačiai parengiami nuo pat pradžios, kartu su įvadinio mokymo priemonėmis, kuravimu ir didesniu dėmesiu mokytojų asmeninei ir profesinei gerovei gali padėti išspręsti šią problemą.

2.

Mokytojų rengimą reikėtų laikyti sudėtine bendresnio politikos tikslo – didinti šios profesijos patrauklumą ir kokybę – dalimi. Tam reikia tinkamos atrankos, samdymo ir išlaikymo darbe politikos, veiksmingo pirminio mokytojų rengimo, paramos karjeros pradžioje, profesinio mokymosi ir tobulinimosi per visą karjerą, pedagogų grįžtamojo ryšio ir paskatų mokytojams.

3.

Mokytojų rengimo programos, skirtos būsimiems mokytojams, prieš jiems pradedant savo karjerą, ir jau dirbantiems mokytojams tęstinio profesinio tobulinimosi kontekste, turėtų būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima reaguoti į mokymo ir mokymosi pokyčius. Jos turėtų būti grindžiamos pačių mokytojų patirtimi ir jomis turėtų būti siekiama skatinti tarpdalykinius ir bendradarbiavimu pagrįstus metodus, kad švietimo įstaigos ir mokytojai laikytų bendradarbiavimą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip kolegos, tėvai ir darbdaviai, viena iš savo užduočių.

4.

Spartus skaitmeninių mokymosi priemonių ir atvirųjų švietimo išteklių plitimas taip pat lemia būtinybę mokytojams įgyti pakankamą supratimą apie šias priemones ir išteklius, kad jie galėtų ugdyti svarbius skaitmeninio raštingumo gebėjimus ir veiksmingai bei tinkamai jais pasinaudoti mokydami. Šios naujos priemonės taip pat gali padėti užtikrinti visiems vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės švietimu.

1.

Per pirminį mokytojų rengimą būsimi mokytojai turėtų įgyti pagrindines kompetencijas, reikalingas kokybiškam mokymui užtikrinti, taip pat turėtų būti skatinama motyvacija įgyti kompetencijų ir jas atnaujinti per visą karjerą. Visiškai atsižvelgiant į skirtingus nacionalinius kontekstus, jis turėtų ne tik apimti dalyko išmanymą ir pedagoginius sugebėjimus, kuriuos sustiprintų integruoti praktinės mokymo patirties laikotarpiai, bet ir skatinti savistabą bei bendradarbiavimu pagrįstą darbą, prisitaikymą prie daugiakultūrių klasių ir lyderio vaidmens prisiėmimą.

2.

Konkretūs aspektai, kuriems mokytojų rengimo programose reikėtų skirti daugiau dėmesio, apima veiksmingus metodus, skirtus besimokantiesiems padėti įgyti tokius universaliuosius gebėjimus kaip skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, verslumas, kūrybiškas ir kritiškas mąstymas ir pagerinti kalbų gebėjimus. Be to, reikėtų skirti dėmesio veiksmingiems būdams paremti įvairias besimokančiųjų grupes, įskaitant asmenis su specialiaisiais poreikiais ir (arba) neturinčius palankių sąlygų.

3.

Pirminiam mokytojų rengimui naudos galėtų suteikti kokybės užtikrinimo tvarka ir reguliariai atliekamos peržiūros, pabrėžiant, kokių mokymosi rezultatų reikalaujama, akcentuojant praktinės patirties kokybę bei adekvačią trukmę ir užtikrinimą, jog tai, ko mokoma, yra aktualu.

4.

Galėtų būti stiprinamos pirminį mokytojų rengimą vykdančios aukštojo mokslo įstaigos – mokytojų ir mokytojų rengėjų švietimo centrai; taip pat šiose institucijose galėtų būti atliekami moksliniai tyrimai mokytojų kompetencijos plėtojimo ir veiksmingų mokymo metodų srityse.

5.

Mokytojų rengimo paslaugų teikėjų dialogas ir partnerystės su švietimo įstaigomis, o taip pat darbo rinkos ir visuomenės atstovais, gali suteikti naudingų žinių ir idėjų ruošiant ir įgyvendinant mokytojų rengimo programas. Tokiomis partnerystėmis taip pat galima prisidėti skatinant geresnio koordinavimo metodo taikymą kvalifikacijoms, kompetencijos standartams ir atitinkamų rengimo paslaugų teikimui, visų pirma profesinio rengimo bei mokymo ir suaugusiųjų mokymosi srityse.

6.

Ir pirminis mokytojų rengimas, ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis turėtų būti grindžiami patikimais pedagoginiais tyrimais ir turėtų būti taikomi suaugusiųjų mokymo metodai, pagrįsti specialistų veiklos interesų bendruomenėmis, mokymusi internetu ir tarpusavio mokymusi. Minėtu rengimu ir tobulinimusi turėtų būti užtikrinama, kad mokytojai turėtų nuolatinių galimybių atnaujinti savo dalyko žinias ir sulaukti paramos taikant veiksmingus ir novatoriškus mokymo būdus, be kita ko, grindžiamus naujomis technologijomis, bei dalyvauti su tuo susijusiuose mokymuose.

1.

Stengtis užtikrinti, kad pagal mokytojų pirminio rengimo programas būsimi mokytojai turėtų galimybes įgyti visas svarbias kompetencijas, reikalingas sėkmingai jų profesinės veiklos pradžiai.

2.

Skatinti mokytojams skirtų darnių profesinės kompetencijos sistemų (2), kuriose apibrėžiamos kompetencijos ir savybės, kurias tam tikrais mokytojo karjeros etapais arba tam tikromis mokymo aplinkybėmis mokytojai turi turėti, plėtojimą. Tokios sistemos turėtų būti pakankamai lanksčios, kad galėtų patenkinti kintančius poreikius, ir turėtų būti svarstomos bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais.

3.

Panašiai, skatinti mokytojų rengėjams skirtų profesinės kompetencijos sistemų kūrimą, nustatant jiems būtinas kompetencijas, o kartu sustiprinant bendradarbiavimą bei kartu su kolegomis plėtojamą veiklą ir plėtojant tokias sritis kaip naujų mokytojų kuravimas mokyklose.

4.

Toliau nagrinėti tvirtesnio bendradarbiavimo, partnerysčių ir tinklaveikos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais potencialą ruošiant mokytojų rengimo programas.

5.

Skatinti veiksmingą skaitmeninį mokymą ir mokymąsi užtikrinant, kad mokytojų rengėjai ir mokytojai patys įgytų pakankamo lygio skaitmeninių gebėjimų ir išmoktų, kaip padėti besimokantiesiems protingai ir saugiai naudotis skaitmeniniais ištekliais, bei kaip geriau valdyti individualius mokymosi procesus – šių tikslų siekti pasitelkiant atnaujintas mokytojų rengimo programas ir užtikrinant platesnes prieigos prie atvirų švietimo išteklių ir jų naudojimo galimybes.

6.

Naudotis ES priemonių finansavimo galimybėmis, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ ir, atitinkamais atvejais, Europos socialiniu fondu siekiant:

1.

Kuo geriau pasinaudoti programos „ET 2020“ struktūromis pagal atvirą koordinavimo metodą, kad būtų sustiprintas įrodymais pagrįstas politikos formavimas, ir plėtoti bei skleisti sėkmingą politikos praktiką, susijusią su:

2.

Pasinaudoti aktualių tyrimų ir apklausų, tokių kaip TALIS (3), rezultatais, siekiant spręsti klausimus, susijusius su politikos poveikiu mokytojų ir mokyklų vadovų požiūriams į mokytojų rengimą ir nuomonėms apie jį.

3.

Pasitelkiant tyrimus nustatyti veiksmingiausius metodus ir praktinius veiksmus mokytojams siekiant padėti besimokantiesiems efektyviai valdyti savo mokymosi procesą įvairialypėse nūdienos mokymosi aplinkose.

1.

Kurti mokytojų, visų pirma būsimų ir neseniai pasamdytų mokytojų, bendruomenes naudojantis esamomis mokytojams skirtomis Europos platformomis, pavyzdžiui, „eTwinning“, kad būtų plėtojamas kolegų bendradarbiavimas mokymo praktikos visoje ES klausimais.

2.

Remti bendradarbiavimą su partneriais, tinklais ir organizacijomis, kurie gali pasidalinti patirtimi ir naujausiomis techninėmis žiniomis, kaip kurti efektyvias mokytojų rengimo programas, ypač pirminio rengimo programas.