52014DC0669

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo

I.          PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA IR ĮGYTA PATIRTIS

Energetikos infrastruktūra ir inovacijos – Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti (EEPEG) varomoji jėga – šiuo metu išlieka ne mažiau svarbios nei 2009 m., kai EEPEG buvo sukurta. Jos abi yra itin svarbios siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, įgyvendinti esamus ir būsimus energetikos bei klimato kaitos srities tikslus ir baigti kurti vidaus rinką.

Pastarojo meto politiniai įvykiai Ukrainoje ir Rusijoje dar kartą parodė, jog svarbu užtikrinti dujų tiekimo saugumą. Įgyvendinant tokius projektus kaip reversinis dujų tiekimas, EEPEG jau prisidėta prie ES atsparumo didinimo, visų pirma palyginti su ankstesne dujų tiekimo krize 2009 metais. EEPEG parama inovacijoms jūros vėjo energijos sektoriuje ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) srityje taip pat nemažai prisidėta prie naudojimosi vietos ištekliais, kaip antai vėjas ar anglis, ES didinimo.

Su informacija apie visų EEPEG projektų esamą padėtį galima susipažinti adresu http://ec.europa.eu/energy/eepr/doc/cswd_project_2014.pdf.

Naujausiame Komunikate dėl Europos energetinio saugumo strategijos, kurį Komisija priėmė 2014 m. gegužės 28 d.[1], dar kartą patvirtinta, jog siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą yra svarbu plėtoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Infrastruktūra ir inovacijos bus itin svarbūs siekiant ES klimato ir energetikos srities tikslų, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra jau šiuo metu iškelti tikslai „20-20-20“, susiję su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, ar tikslai, kuriuos Komisija neseniai pasiūlė pasiekti iki 2030 m. Vykdant EEPEG jūros vėjo energijos projektus tinklui jau gaminama elektros ir taip prisidedama prie ES tikslų, susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, įgyvendinimo. Prie efektyvaus energijos vartojimo prisidedama vykdant projektus, finansuojamus iš Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo (EEEVF) lėšų. CCS srities EEPEG projektai yra itin svarbūs, kad būtų galima laiku pademonstruoti, kokia technologija reikalinga išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ekonomiškai efektyviomis priemonėmis ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Infrastruktūra ir inovacijos taip pat yra itin svarbios siekiant baigti kurti energijos vidaus rinką ir nutiesti tarpusavio jungtis, kurias pastačius nė viena valstybė narė nebebūtų atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų.

2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino intensyvinti pastangas, visų pirma siekiant įgyvendinti visas priemones, kad būtų pasiektas tikslas, t. y. kad tarpusavyje būtų sujungta bent 10 % visų valstybių narių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų[2]. Prie šio tikslo įgyvendinimo jau nemažai prisidėta EEPEG projektais.

EEPEG projektais jau nemažai prisidėta prie ES tikslų ir tebevykdomų projektų, ir jie išlieka kaip niekad svarbūs siekiant naujų siūlomų tikslų. Šioje ataskaitoje išdėstoma projektų ir EEEVF įgyvendinimo pažanga, kalbant apie kiekvieną EEPEG dalį. Ji remiasi 2013 m. priimta ataskaita[3], joje aptariamas projektų įgyvendinimas nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir mokėjimai nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.

II.       BENDRAS PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

2013 m. pabaigoje jau buvo visiškai techniškai užbaigta 30 projektų iš 61, o paramos gavėjams iki šiol iš viso faktiškai išmokėta 1 499 826 548 EUR.

Mokėjimų vykdymo lygis tebėra žemas, bet, kaip matyti iš priede pateikiamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento, dauguma projektų yra užbaigta, o iki šių metų pabaigos projektų vykdytojai pateiks paskutinius mokėjimo prašymus. Tai patvirtina, kad planuoti tokios didelės apimties ir sudėtingumo projektus yra sudėtinga. Iš tiesų, naudojamų technologijų sudėtingumas, ypač jūros vėjo energijos integravimo į energetikos tinklą ir CCS srityse, sunkumai, su kuriais susiduria tiek valdžios, tiek reguliavimo institucijos siekdamos užtikrinti tinkamą reguliavimo sistemą, visuomenės pritarimo stoka, taip pat su aplinkosaugos klausimais ir viešaisiais pirkimais susiję keblumai – visa tai sudarė papildomų sunkumų projektų rengėjams. Be to, daugeliu atvejų pagrindinė vėlavimo priežastis – leidimų išdavimo procedūra.

Iki šiol buvo susigrąžinta 42 mln. EUR nepanaudotų lėšų, skirtų Vokietijos CCS projektui. Nutraukus elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus, buvo panaikinta 12 mln. EUR įsipareigojimų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad galutinės išlaidos yra mažesnės už iš pradžių numatytas išlaidas.

1.         Dujų ir elektros energijos infrastruktūra

Pagal EEPEG infrastruktūros paprogramę remiami 44 projektai trijose pagrindinėse veiklos srityse.

Projektus įgyvendina kiekvienos valstybės narės perdavimo sistemų operatoriai (PSO) arba projektų rengėjai. Skirta asignavimų suma sudaro 2,268 mlrd. EUR, iš jos iki 2014 m. balandžio mėn. paramos gavėjams buvo išmokėta 897 973 693 EUR, t. y. 40 % numatytos sumos. Mokėjimai vykdomi su sąlyga, kad projektų rengėjai galutiniu sprendimu dėl investavimo tvirtai įsipareigos įgyvendinti projektą.

Projektai apima tris sritis:

– dujų infrastruktūros ir saugojimo projektai. Dujų transportavimo ir prekybos Europos Sąjungoje infrastruktūra turi būti toliau integruojama tarp valstybių narių tiesiant trūkstamas jungtis. Reikėtų toliau įvairinti ES energijos šaltinius, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), ir tiekimo maršrutus;

– reversinio dujų tiekimo projektai. Per 2009 m. dujų tiekimo tarp Rusijos ir Ukrainos krizę dauguma valstybių narių Centrinėje ir Rytų Europoje liko be dujų ne dėl to, kad Europoje trūko dujų, bet dėl to, kad tuometinei infrastruktūrai stigo techninės įrangos ir pajėgumų, kad iš rytų į vakarus tekėję dujų srautai būtų nukreipti iš vakarų į rytus. EEPEG lėšomis buvo suteikta parama šiai problemai spręsti, ir šiuo metu Centrinėje ir Rytų Europoje jau įdiegta reversinio dujų tiekimo infrastruktūra. Geriausi įgyvendintų projektų pavyzdžiai: 4 projektai Austrijoje, kuriais visoms kaimyninėms valstybėms sudaromos geresnės sąlygos naudotis Austrijos saugyklomis Baumgartene; du projektai Slovakijoje, kuriais užtikrinamas dvikryptis dujų srautas tarp Slovakijos ir Čekijos bei tarp Slovakijos ir Austrijos, taip pat geresnės sąlygos naudotis požeminėmis dujų saugyklomis Slovakijoje; 3 projektai Čekijoje, kuriais padidintas perdavimo pajėgumas iš šiaurės vakarų į rytus, ir vienas projektas Vengrijoje, kuriuo sudaroma galimybė iš Vengrijos į Rumuniją saugiai nukreipti gamtinių dujų srautą iš vakarų į rytus.

– elektros energijos infrastruktūros projektai. Siekiant į energetikos sistemą integruoti vis daugiau elektros energijos, gautos iš įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikia milžiniškų investicijų į naują infrastruktūrą. Be to, kai kurios valstybės narės tebėra „energijos salos“, nes yra menkai sujungtos su kaimyninėmis valstybėmis bei energijos vidaus rinka.

1.1.      Padaryta pažanga

Iki šiol užbaigti 27 infrastruktūros projektai iš 44 (palyginti su 19 projektų 2013 m. pradžioje). Be to, finansinė parama nutraukta 4 projektams. Elektros energijos sektoriuje užbaigti 7 projektai. Likę 5 projektai įgyvendinami tinkamai ir tikimasi, kad kai kurie iš jų bus užbaigti šiais metais arba vėliausiai iki 2015 m. Dujų sektoriuje užbaigta 20 projektų, iš jų 8 vykdomi pagal tvarkaraštį ir vykdoma procedūra siekiant nutraukti 4 projektus. Sėkmingai užbaigta dauguma reversinio tiekimo ir jungiamųjų linijų projektų (12 projektų iš 14) Centrinėje ir Rytų Europoje. EEPEG parama prisidėta prie to, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas ir jie nedelsiant būtų pradėti įgyvendinti. Taigi buvo pagerintas tiek dujų tinklų saugumas, tiek patikimumas, padidintas tiekimo saugumas bei įvairovė ir pašalintos svarbiausios kliūtys.

Atkreiptinas dėmesys į keletą pavyzdžių. EEPEG lėšomis buvo užtikrintas ir pagreitintas tarpvalstybinio dujų tiekimo srauto tarp Prancūzijos ir Belgijos didinimas. Belgijoje (Berno ir Vinkselėje) buvo pastatytos dvi naujos kompresorinės; jos jau veikia. Prancūzijoje buvo surengti pirkimai, susiję su vamzdžiais atkarpose Pitgamas–Nedonas ir Kiuviji–Djerė–Vuazenas; vykdomi statybos darbai.

EEPEG lėšomis buvo remiamas Danijos perdavimo sistemos plėtojimas ir stiprinimas – tai padėjo padidinti dujų tiekimo srautą Švedijai ir dujų importo srautą iš Vokietijos per jungiamąją liniją Elunde. Ateityje, įgyvendinus šį projektą, norvegiškas dujas bus galima tiekti galimais maršrutais iš Norvegijos per Daniją vartotojams Centrinėje Europoje ir Baltijos jūros regione.

2011 m. užbaigus du elektros energijos jungiamųjų linijų tarp Portugalijos ir Ispanijos projektus Duero ir Algarvės regionuose, buvo prijungti atsinaujinantieji energijos ištekliai. EEPEG lėšomis buvo reikšmingai prisidėta prie Portugalijos tinklo modernizavimo ir plėtros ir taip padėta padidinti tarpvalstybinio energijos keitimosi su Ispanija pajėgumus.

EEPEG lėšomis taip pat buvo padėta nutiesti pirmąją elektros energijos jungiamąją liniją tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos. Nutiesus šią jungiamąją liniją padidėjo elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumai ir buvo sudarytos sąlygos prireikus integruoti į tinklą jūros vėjo energiją, taigi padidėjo tiekimo saugumas ir energijos šaltinių įvairovė Airijoje.

Trijų EEPEG projektų Baltijos jūros regione tikslas – pagerinti energijos vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vienodas sąlygas. Įgyvendinus tuos projektus bus labai padėta padidinti tiekimo saugumą, sudaryti sąlygas prekybai elektros energija ir sumažinti to regiono importo poreikius. Šiomis aplinkybėmis EEPEG finansavimas paspartino povandeninės elektros jungiamosios linijos tarp Estijos ir Suomijos (Estlink2) statybą; ji pradėta eksploatuoti 2014 m. kovo mėn. Estlink2 yra svarbi jungtis siekiant integruoti būsimą elektros energijos rinką tarp Baltijos jūros regiono valstybių narių ir Nord Pool Spot. Be to, Estlink2 taip pat padidins Baltijos jūros regiono elektros energijos sistemos patikimumą ir kartu sumažins jos priklausomybę nuo elektros energijos tiekimo iš Rusijos.

Tačiau, nepaisant padarytos pažangos, keturi projektai dujų sektoriuje susidūrė su dideliais sunkumais ir 2014 m. bus nutraukti. Tai projektai Nabucco, Galsi, Poseidon ir reversinio tiekimo projektas Rumunijoje. Kalbant apie pirmus tris projektus, komercinės derybos dėl dujų tiekimo baigėsi nerezultatyviai. Reversinio tiekimo projektas Rumunijoje negalėjo būti įgyvendintas dėl techninių priežasčių. 

1.2.      ĮGYTA PATIRTIS  

Įgyvendinant elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus padaryta didelė pažanga. Dauguma projektų (40 iš 44) yra užbaigta arba vykdoma. Kai kurių projektų galutinis įgyvendinimo terminas buvo pratęstas (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą).

Pagal EEPEG tiesiant jungiamąsias linijas tarp vakarinių ir rytinių ES dalių ir didinant tiekimo saugumą atitinkamose šalyse ir regionuose, pastebimai gerėja vidaus rinkos veikimas. Pasiekta kai kurių svarbiausių tikslų: sėkmingai įgyvendinami ir vykdomi reversinio dujų tiekimo projektai, o per 2012 m. vasario mėn. šalčius išvengta dujų tiekimo krizės. Remiamais elektros energijos projektais daug prisidedama prie to, kad vidaus rinka būtų baigta kurti. Elektros energijos tinklų projektai padės įtraukti į sistemą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją. Šalinant kliūtis ir laipsniškai integruojant „energijos salas“ (tris Baltijos valstybes, Iberijos pusiasalį, Airiją, Siciliją ir Maltą) toliau sėkmingai kuriama visą Europą apimanti energijos infrastruktūros sistema.

Šiuo metu numatoma, kad dauguma iš 13 tebevykdomų projektų turėtų būti baigti 2014–2015 m., ir tik keli projektai tęsis iki 2017 m.

Vykdant EEPEG pastebėta, kad kai kurie projektai vėlavo pirmiausia dėl leidimų išdavimo procedūrų, tarpvalstybinių projektų reglamentavimo sunkumų ir komercinio gyvybingumo stokos. Šiame kontekste EEPEG remia Europos energetikos infrastruktūros politiką, kuri apima vieną iš pagrindinių energetikos politikos prioritetų. Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairėse[4] nustatytos priemonės bendro intereso projektams (BIP), susijusiems su aštuoniais nustatytais prioritetiniais koridoriais, laiku parengti. Visų pirma, BIP gali būti taikomos pagreitintos procedūros (ne ilgesnės kaip 3,5 metų) leidimams gauti, reglamentavimo paskatos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams projektams įgyvendinti ir jie gali būti finansuojami iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP)[5] lėšų.

2. Jūros vėjo energijos projektai

2.1.  Padaryta pažanga

EEPEG paprogramę sudarė 9 projektai, kuriems skirta 565 mln. EUR parama padalyta pagal dvi pagrindines veiklos rūšis:

· naujoviškų turbinų ir jūrinių pamatų konstrukcijų didelio masto bandymas, gamyba ir įrengimas (6 projektai) ir

· modulinių sprendinių, skirtų dideliam perduodamos vėjo elektros energijos kiekiui integruoti į elektros energijos tinklą, kūrimas (3 projektai).

Iš jų trys projektai užbaigti, o 1 nutrauktas anksčiau laiko. Projektams skirta 226 981 500 EUR suma.

2.2.      Atskiruose sektoriuose padaryta pažanga

2.2.1. Su naujoviškomis turbinomis ir konstrukcijomis jūroje susijusi pažanga

Nuo praėjusios ataskaitos buvo sėkmingai užbaigti dar du projektai – Bard I ir Borkum West II. Kartu su jau užbaigtu projektu Thornton Bank, šiais trimis EEPEG lėšomis finansuojamais projektais sukurta 925 MW papildomo vėjo energijos pajėgumo, patenkančio į srautą.

Kitas projektas – Nordsee Ost – vykdomas pagal planą ir iki 2014 m. pabaigos turėtų būti baigti vėjo elektrinių parko statybos darbai.

Įgyvendinant kitus du projektus (Aberdyno jūros vėjo elektrinių parkas – vėjo turbinų bandymo centras ir Global Tech I) vis dar susiduriama su nemažais sunkumais. Aberdyne projektą vėluojama įgyvendinti kilus sunkumų gauti planavimo leidimus ir geriausiu atveju numatoma galutinio sprendimo dėl investavimo data yra 2015 m. II ketvirtis (projektą planuojama užbaigti 2018 m.). Projekto Global Tech leidimai gauti, tačiau, kad būtų padaryta reikšminga tolesnė pažanga, reikalingas bendrai į projektą investuojantis subjektas. Komisija ir toliau atidžiai stebi padėtį ir nutrauks projektus, jei per ateinančius12 mėnesių nebus padaryta pakankamos pažangos.

2.2.2. Su jūros vėjo energijos integravimu į energetikos tinklą susijusi pažanga

Baigtas vienas projektas – HVDC Hub. Likę du projektai – Kriegers Flak ir Cobra Cable – bus užbaigti tik po kelių metų.

Projekto Kriegers Flak rengėjai gavo konkursinius pasiūlymus, kurių reikia projektui vykdyti. Pasiūlymuose dėl kai kurių pagrindinių technologijų komponentų nurodytos kainos labai viršijo biudžete numatytą sumą. Dėl to projekto rengėjai turėjo iš naujo įvertinti projekto koncepciją, kad sumažintų kainas. Šis vertinimas tebevykdomas, o Komisija laukia rengėjų pasiūlymo pakeisti projektą, taip pat jo trukmę. Ji patikrins, ar pasiūlymas yra suderinamas su EEPEG. Jei jis yra suderinamas, prieš priimant galutinį sprendimą dėl investavimo bus iš naujo paskelbtas konkursas dėl kai kurių komponentų įsigijimo.

Įgyvendinant projektą Cobra Cable nuo praėjusios ataskaitos padaryta didelė pažanga. Buvo padaryta susitarimo dėl dotacijos pakeitimų ir projektas pratęstas iki 2017 m. gruodžio mėn. Padarius pakeitimų, projekto vykdytojai pateiks paraiškas dėl reikiamų leidimų ir paskelbs kvietimus teikti pasiūlymus, kad 2016 m. II ketvirtį galėtų priimti galutinį sprendimą dėl investavimo. Kabelį turėtų būti galima pradėti eksploatuoti po dvejų metų.

3. Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

EEPEG paprogramę sudarė 6 projektai; skirta 1 mlrd. EUR paramos suma projektams, kuriais būtų siekiama pademonstruoti visą anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo procesą.

2014 m. balandžio 30 d. duomenimis:

baigtas 1 projektas, juo sukurtos veikiančios bandomosios jėgainės, kuriose surenkamas, transportuojamas ir saugomas anglies dioksidas; 3 projektai nutraukti anksčiau laiko; 2 projektai tęsiami. Šiems projektams skirta 374 871 355 EUR.

Su CCS projektais susijusi pažanga

2013 m. spalio mėn. užbaigus Kompostilijos projekto dalį, kuriai buvo skirta EEPEG parama, buvo sėkmingai pastatytos trys bandomosios jėgainės, skirtos anglies dioksidui surinkti, transportuoti ir saugoti. Bandomosiose jėgainėse atliktų bandymų ir kito parengiamojo darbo rezultatai prisidėjo prie keitimosi žiniomis CCS projekto tinkle[6]; jis taip pat paskelbė projekto ataskaitą. Vėliau projekto vykdytojas nusprendė nestatyti demonstracinės jėgainės, kuriai nebūtų skirta EEPEG parama. Bandomosios jėgainės išliks labai naudinga bandymų infrastruktūra, kuri ir toliau veiks Ispanijos vyriausybei teikiant paramą ir teiks savo paslaugas rinkoje[7].

Kitiems dviem projektams – ROAD (Nyderlandai) ir Dono slėnis (Jungtinė Karalystė) – tebėra labai sunku gauti reikiamą finansavimą tiek statybai, tiek vykdymui.

Nors vykdant Dono slėnio projektą padaryta didelė pažanga rengiantis anglies dvideginio transportavimo ir saugojimo vandeningame druskingame sluoksnyje infrastruktūros statybai, Dono slėnio projekto ateitis visiškai priklauso nuo to, ar jam bus skirta parama pagal Jungtinės Karalystės schemą Contract for Difference. 2014 m. rugpjūčio mėn. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė politikos srities nustatymo dokumentą, kuriame išdėstė tolesnius etapus rengiant galimas CCS koncepcijas, skirtas tokiems CCS projektams kaip Dono slėnis taikomai schemai Contract for Difference. Komisija tęs diskusijas tiek su projekto rengėjais, tiek su Jungtinės Karalystės vyriausybe dėl projekto tvarkaraščio ir perspektyvų, kad būtų priimtas teigiamas galutinis sprendimas dėl investavimo.

Projekto ROAD finansavimo deficitas, kurį iš esmės sukėlė nedidelė anglies dioksido kaina, reiškia, jog reikės surasti papildomų finansavimo šaltinių. Europos Komisija dėjo nemažai pastangų, siekdama sutelkti atitinkamas valstybes nares, kurios pripažįsta projekto potencialą, atitinkamus pramonės srities partnerius ir Norvegijos atstovus, kad būtų rastas sprendimas. Be kita ko, buvo pasiūlyta, kad visos šalys sutelktų projektui finansuoti skirtų lėšų ir kaip būtų galima pasinaudoti finansavimu pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų galima pritraukti papildomą valstybių narių finansavimą, kurio reikės projekto vykdymo etapu. Iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. iki šiuo metu nustatytos EEPEG paramos pabaigos dienos, reikia rasti sprendimą, kaip išspręsti esamą projekto ROAD finansavimo deficito problemą.

III.       EUROPOS EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO FONDAS (EEEVF)

EEEVF įkurtas 2011 m. liepos mėn., ES suteikus 146,3 mln. EUR finansavimą, siekiant teikti paramą efektyvaus energijos vartojimo projektams. Fondo lėšas sudaro 125 mln. EUR įnašas (šiuo metu jo bendras dydis yra 265 mln. EUR)[8], ir jį papildo techninės pagalbos dotacijos, kurių biudžetą sudaro 20 mln. EUR, bei 1,3 mln. EUR suma, skirta informuotumo didinimo veiklai.

Nuo tada, kai 2013 m. lapkričio mėn. buvo priimta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita, kuri sudaro dalį praėjusių metų Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti ataskaitos, buvo patvirtinti dar 7 projektai. Iš viso Fondas yra skyręs 219 mln. EUR 13 projektų, kurie įgyvendinami daugiausia efektyvaus energijos vartojimo sektoriuje.

Taigi, iki 2014 m. kovo 31 d., kaip nurodyta reglamente[9], visa ES įnašo į Fondą suma (125 mln. EUR) buvo sėkmingai paskirstyta investicijoms į projektus.

1.         Padaryta pažanga

Fondas

2013 m. pabaigoje Fondas pasirašė dokumentus dėl antro investavimo į biomasės kogeneracinės jėgainės Rene nuosavybės vertybinius popierius; šios investicijos yra tokios pačios kaip investicijos į nuosavybės vertybinius popierius Orleane (abu yra Prancūzijoje). EEEVF taip pat užbaigė pirmąją partnerystę su finansų įstaiga – žaliąją finansavimo priemonę su Rumunijos banku Banca Transilvania, kuria Rumunijos viešosioms valdžios institucijoms teikiamos nedidelės paskolos kartu su parama techninei pagalbai, susijusiai su efektyvaus energijos vartojimo projektais. Visas patvirtintų ir pasirašytų projektų sąrašas pateiktas šios ataskaitos priede.

Techninė pagalba

Iš techninės pagalbos finansinio paketo (20 mln. EUR) buvo remiama 20 projektų – padėta formuoti jų struktūrą. Apie 2,2 mln. EUR techninės pagalbos finansinio paketo lėšų bus nepaskirstyta. Tai galima paaiškinti tuo, kad daugumai iki šiol finansuotų projektų nereikėjo techninės pagalbos. Iš tiesų, pirmųjų Fondo pradiniame etape nustatytų projektų pažangos stadija ir (arba) brandos lygis buvo didesnis, kad būtų galima atsižvelgti į ribotą laiką ir reglamente nustatytą atkūrimo tikslą. 2013 m. techninė pagalba paskiausią kartą suteikta Ringkiobingo–Skjerno (Danija) valdžios institucijoms biomasės projektui plėtoti, Ronos–Alpių (Prancūzija) valdžios institucijoms – mokyklų pastatų modernizavimo programai rengti, Ore Valley Housing Association – centralizuoto šilumos tiekimo sistemai įrengti ir Elčės (Ispanija) valdžios institucijoms – gatvių apšvietimo ir pastatų modernizavimo programai plėtoti.

Informuotumo didinimo veikla

EPEC[10] yra užbaigusi informuotumo didinimo kampaniją, kuria daugiausia dėmesio skiriama trims šiems aspektams: remti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo sudarymą valstybėse narėse, skatinti optimalų struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą efektyviam energijos vartojimui bei atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir skleisti informaciją apie pastarojo meto politikos pokyčius ir prioritetus, susijusius su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa (DFP). Remiantis parengtomis duomenų suvestinėmis ir šalių strategijomis, įvairiose valstybėse narėse buvo organizuojami specializuoti praktiniai seminarai ir su tolesne veikla susiję renginiai.

2. Pagrindinės išvados ir perspektyvos

Fondas iki reglamente nustatyto investicijų laikotarpio pabaigos paskirstė visą ES įnašo sumą bei atrado efektyvaus energijos vartojimo projektų finansavimo sprendimų ir tokiu būdu sėkmingai įgyvendino savo tikslą. Techninė pagalba taip pat buvo labai naudinga remiant valdžios institucijas joms rengiant savo projektus, kurie vėliau bus finansuojami iš Fondo lėšų.

EEEVF ir toliau sieks subalansuotų investicijų ir didins savo geografinę aprėptį, kad būtų patenkinti įvairūs Europos vietos ir regiono valdžios institucijų poreikiai. Iki šiol Fondo investicijos buvo pelningos (2013 m. registruotas grynasis pelnas) – tai rodo, kad jo veiklos rezultatai yra vis geresni – ir dabar aktyviai ieškos papildomų svarbesnių investuotojų, kad dar aktyviau pritrauktų papildomų ES lėšų.

IV.      Bendros išvados

EEPEG davė gerų rezultatų. Užbaigta dauguma projektų, visų pirma projektai, susiję su programos dalimi dėl jungiamųjų linijų. Jais didinamas ES atsparumas ištikus bet kokiai tiekimo saugumo krizei ir prisidedama prie ES energetikos ir klimato kaitos srities tikslų.

EEEVF taip pat veikė sėkmingai – buvo įsteigtas toliau besiplėsiantis komercinis fondas, kuris teikia finansavimo sprendimų bei veikia pelningai, iš kurio lėšų padengiamos administracinės išlaidos, išmokami akcininkų dividendai ir padengiamos steigimo išlaidos.

Problemiškiausia sritis – CCS. Kaip jau nurodyta ankstesnėse ataskaitose, šioje srityje atsispindi daug įvairių veiksnių, kurių svarbiausias – nuo EEPEG pradžios pasikeitęs verslo modelis technologijų srityje. Komisija ir toliau imasi visų įmanomų politikos veiksmų, kad skatintų likusių dviejų projektų plėtojimą; vis dėlto jų sėkmė priklausys nuo privačių investuotojų ir nacionalinės valdžios institucijų pastangų.

Nors kai kuriose srityse programa buvo įgyvendinama lėčiau nei tikėtasi, tai iš esmės lėmė veiksniai, kuriems Komisija negalėjo daryti įtakos. Prie vėlavimo prisidėjo su leidimais susijusios problemos (pavyzdžiui, Aberdyno atveju), su naujoviškų technologijų kaina susijusios problemos (pavyzdžiui, Kriegers Flak), nacionalinio lygmens reglamentavimo naujovės (pavyzdžiui, Cobra Cable) ir problemos gaunant finansavimą.

Tačiau, nepaisant šio vėlavimo, siekiant ES tiekimo saugumo, vidaus rinkos ir klimato kaitos tikslų, didelio masto infrastruktūra, novatoriškos technologijos ir novatoriškas ES finansavimas tebėra aktualūs. Būtent šiuos aspektus pabrėžė Taryba ir Europos Parlamentas, padidinę ES energetikos infrastruktūros ir EITP srities inovacijų fondų, programos „Horizontas 2020“ bei struktūrinių fondų finansavimą pagal naująją finansinę programą. Šias programas papildys ir vertingos patirties, kuria bus galima remtis juos vykdant, suteiks užbaigti likę EEPEG projektai.

[1]               COM(2014) 330 final.

[2]               Europos energetinio saugumo strategijoje siūloma iki 2030 m. šį tikslą padidinti iki 15 %.

[3]               COM(2013) 791 final.

[4]               2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

[5]               2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

[6]               http://ccsnetwork.eu/.

[7]               http://www.ciuden.es/index.php/en/tecnologias/instalaciones.

[8]           Papildomomis investicijomis prisidėjo: Europos investicijų bankas – 75 mln. EUR, Cassa Depositi e Prestiti SpA

(CDP) – 60 mln. EUR ir investicijų valdytojas Deutsche Bank (DB) – 5 mln. EUR.

[9]               2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30).

[10]             Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centras (EPEC) yra bendra EIB, Europos Komisijos ir ES valstybių narių bei šalių kandidačių iniciatyva. EPEC padeda stiprinti savo viešojo sektoriaus narių gebėjimą sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sandorius. http://www.eib.org/epec/.

1 PRIEDAS

Mokėjimai pagal EEPEG

Bendra atliktų EEPEG projektams skirtų mokėjimų suma (EUR) 2014 m. rugpjūčio 31 d. duomenys

BL || Metai || Iš viso

Jungiamosios linijos || 2010 m. || 360 855 255,05

|| 2011 m. || 224 168 978,21

2012 m. || 129 803 680,81

2013 m. || 126 931 210,31

2014 m. || 56 214 568,83

Iš viso |||| 897 973 693,21

CCS || 2010 m. || 193 746 614,74

2011 m. || 192 003 911,76

2012 m. || – 5 616 118,92

2013 m. || 26 844 338,79

2014 m. || – 32 107 391,30

Iš viso |||| 374 871 355,07

JŪROS VĖJO ENERGIJA || 2010 m. || 146 307 027,84

|| 2011 m. || 41 300 324,67

2012 m. || 15 624 303,94

2013 m. || 11 990 156,27

2014 m. || 11 759 687,45

Iš viso |||| 226 981 500,17

Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas ||||

|| 2011 m. || 30 000 000,00

|| 2012 m. || 934 251,15

2013 m. || 24 892 026,95

2014 m. || 32 333 453,99

Iš viso || || 88 159 732,09

Bendra suma || 2010 m. || 700 908 897,63

2011 m. || 487 473 214,64

|| 2012 m. || 140 746 116,98

2013 m. || 190 657 732,32

2014 m. || 68 200 318,97

Iš viso || || 1 587 986 280,54

Grąžinamųjų pavedimų suma išskaičiuota iš mokėjimų sumos.