EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0554
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the implementation of Council Framework Decision 2008/919/JHA of 28 November 2008 amending Framework Decision 2002/475/JHA on combating terrorism
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR, iš dalies keičiančio Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu, įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR, iš dalies keičiančio Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu, įgyvendinimo
/* COM/2014/0554 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR, iš dalies keičiančio Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu, įgyvendinimo /* COM/2014/0554 final */
TURINYS 1............ Įvadas. 3 1.1......... Pagrindiniai faktai 3 1.2......... Pagrindiniai 2008 m.
pamatinio sprendimo elementai ir tikslas. 3 1.3......... Įgyvendinimo
ataskaitos aprėptis. 4 2............ Perkėlimas
į valstybių narių nacionalinę teisę. 5 2.1......... Naujųjų
veikų – viešo kurstymo, verbavimo ir teroristų rengimo –
kriminalizavimas. 5 2.1.1...... Viešas kurstymas. 5 2.1.2...... Verbavimas teroristinei
veiklai 6 2.1.3...... Teroristų rengimas. 7 2.2......... Susijusios nusikalstamos
veikos. 9 2.2.1...... Bendrininkavimas. 9 2.2.2...... Pasikėsinimas. 9 2.3......... Bausmės fiziniams
asmenims. 9 3............ Baigiamosios pastabos. 10 KOMISIJOS
ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl
2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo
2008/919/TVR, iš dalies keičiančio Pamatinį sprendimą
2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu, įgyvendinimo
1.
Įvadas
1.1.
Pagrindiniai faktai
Pamatiniu sprendimu
2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (PS 2002[1])
suteiktas pagrindas derinti baudžiamosios teisės nuostatas dėl
teroristinių nusikaltimų. Reaguojant į besikeičiančias
radikalėjimo, verbavimo ir terorizmo grėsmes, Pamatiniu sprendimu
2008/919/TVR (PS 2008[2])
buvo įvestos naujos nusikalstamos veikos: viešas kurstymas, verbavimas ir
teroristų rengimas. Panašūs su teroristine veikla susiję
nusikaltimai jau buvo įvesti 2005 m. Europos Tarybos konvencija
dėl terorizmo prevencijos. Taip pat JT ragino valstybes ieškoti
būdų ir priemonių kovoti su teroro aktų kurstymu ir
terorizmo apraiškomis internete[3].
Valstybės
narės įgyvendinimo priemones turėjo priimti ir apie jas pranešti
iki 2010 m. gruodžio 9 d. Remdamasi šia informacija Komisija
turėjo parengti ataskaitą. Taryba iki 2011 m. gruodžio 9 d.
turėjo įvertinti, ar valstybės narės ėmėsi
būtinų priemonių, kad įgyvendintų PS 2008. [4]Nuo
2014 m. gruodžio 1 d. Komisija turės kompetenciją vertinti
valstybių narių atitiktį ir prireikus pradėti pažeidimo
nagrinėjimo procedūrą.
1.2.
Pagrindiniai 2008 m. pamatinio sprendimo
elementai ir tikslas
PS 2008
nustatytos trys naujos su teroristine veikla susijusios nusikalstamos veikos,
t.y. viešas kurstymas įvykdyti teroristinį nusikaltimą,
verbavimas teroristinei veiklai ir teroristų rengimas[5].
Reikalaujama, kad valstybės narės kriminalizuotų bendrininkavimą
vykdant naująsias nusikalstamas veikas[6].
Kriminalizuoti kėsinimąsi užverbuoti ir rengti teroristus nėra
privaloma[7].
PS 2008 siekiama
mažinti idėjų ir medžiagos, galinčių kurstyti žmones
vykdyti teroristinius išpuolius, sklaidą[8]
ir pritaikyti esamus teisės aktus prie pasikeitusio terorizmo
aktyvistų ir rėmėjų modus operandi. Tarp
pokyčių – visų pirma struktūrizuotų ir
hierarchiškų grupių pakeitimas pusiau autonominėmis
grupėmis ar pavieniui veikiančiais asmenimis bei vis dažnesnis
interneto naudojimas siekiant įkvėpti, sutelkti, mokyti ir rengti
vietos teroristų tinklus ir asmenis[9].
Esamos PS 2002 įgyvendinimo nuostatos buvo laikomos nepakankamomis, nes
toks elgesys kaip viešas kurstančių pareiškimų paskelbimas,
nepaskatinęs konkretaus asmens įvykdyti teroristinį
nusikaltimą, viešas pareiškimų, raginančių žmones tapti
teroristais, paskelbimas nenurodant konkrečios teroristinės veikos,
arba terorizmo žinių, neskirtų konkrečios teroristų grupės
veiklai paremti, paskelbimas internete nebūtinai buvo kriminalizuojami. PS
2008 buvo skirtas šiai spragai užpildyti, teisėsaugai stiprinti ir
policijos bei teismų bendradarbiavimui gerinti. PS 2008 2
straipsnyje patikslinama, kad juo iš valstybių narių nereikalaujama
imtis priemonių, prieštaraujančių, be kita ko, pagrindiniams su
saviraiškos laisve susijusiems principams. 3 straipsnio 1 dalyje
valstybėms narėms primenama būtinybė užtikrinti
kriminalizavimo proporcingumą siekiamiems teisėtiems ir
demokratinėje visuomenėje reikalingiems tikslams, išvengiant bet kokios
formos savivalės ir diskriminavimo. Šiose nuostatose atsispindi Europos
Tarybos konvencijos 12 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės. Be to,
nesiekiama, kad naujosios veikos apimtų medžiagos skleidimą
moksliniais, akademiniais ar atskaitomybės tikslais ar poleminių ar
prieštaringų nuomonių reiškimą viešuose debatuose
sudėtingais politiniais klausimais, kurį garantuoja teisė į
saviraiškos laisvę.
1.3.
Įgyvendinimo ataskaitos aprėptis
Šioje ataskaitoje
pateikiamas apibūdinimas ir analizė daugiausia pagrįsti
valstybių narių pateikta informacija, papildyta viešai prieinama
informacija ir išorės tyrimo išvadomis. Ataskaitoje pagrindinis
dėmesys skiriamas priemonėms, kurių valstybės narės
lig šiol ėmėsi naujosioms veikoms įgyvendinti, įskaitant
susijusias veikas ir atitinkamas bausmes[10].
Joje vertinama, ar valstybės narės per nustatytą laiką
įgyvendino PS 2008, ar jos vykdo aiškumo ir teisinio tikrumo reikalavimus
ir ar pasiekė PS 2008 tikslus. Sėkmingo patraukimo baudžiamojon
atsakomybėn už šias veikas mastas ir potencialas taip pat priklauso nuo
teisingo (nepakeistų) PS 2002 esančių nuostatų
įgyvendinimo. Nors šia ataskaita nėra (iš naujo) vertinama atitiktis
šioms nuostatoms[11],
ja vis dėlto atkreipiamas dėmesys į ankstesnių
įgyvendinimo ataskaitų išvadas ir jose nurodytus trūkumus[12]. Nepašalinus
šių trūkumų jie turės poveikį naujųjų
veikų – viešo kurstymo, verbavimo ir teroristų rengimo – taikymo
sričiai.
2.
Perkėlimas į valstybių narių
nacionalinę teisę
2.1.
Naujųjų veikų – viešo kurstymo,
verbavimo ir teroristų rengimo – kriminalizavimas
Dauguma
valstybių narių kriminalizavo viešą kurstymą,
verbavimą ir teroristų rengimą, nors kai kuriais atvejais
šių nuostatų taikymo sritis ir siauresnė nei siekta PS 2008. Dauguma
valstybių narių turėjo priimti konkrečių
nuostatų, nes rengimasis ar su rengimusi susijęs nusikalstamas
elgesys nebuvo aiškiai kriminalizuoti ir jų neapėmė bendros su
dalyvavimu ir kėsinimusi susijusios nuostatos. Priėmus 2005 m.
Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos kai kurios
valstybės narės (DK, EE, IT, LV, MT, FI ir UK) jau buvo
priėmusios priemonių trims naujosioms veikoms kriminalizuoti).[13]
Kad aptariamus veiksmus apims esamos bendros nuostatos, pareiškė vos
kelios valstybės narės. Dauguma
valstybių narių PS 2008 perkėlė iš dalies pakeisdamos
baudžiamojo kodekso nuostatas arba jas papildydamos, o mažesnis skaičius
valstybių priėmė arba iš dalies pakeitė specialius kovos su
terorizmu teisės aktus (IE, CY, PT, RO, SE, UK) arba
pasikliovė tokiais teisės aktais, pvz., 1881 m. Spaudos
įstatymu (FR).[14] Tik nedaugelis
valstybių narių, kurios turėjo priimti naujas priemones, tai
padarė per nustatytą laiką (DE, ES, CY, NL, SI , SK, SE).
Likusios valstybės narės PS 2008 perkėlė tik 2011 m. (BG,
CZ, AT, PL, PT), 2012 m. (FR, LU, RO) arba 2013 m. (BE,
HR, LT, HU). Dvi valstybės narės (IE, EL) būtinų
teisės aktų dar nepriėmė[15].
2.1.1.
Viešas kurstymas
PS
2002 3 straipsnio 1 dalies a papunktyje su pakeitimais viešas kurstymas
apibrėžiamas kaip viešas pareiškimo paskelbimas arba kitoks
visuomenės informavimas, siekiant paraginti įvykdyti vieną iš 1
straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardytų nusikalstamų veikų,
jeigu dėl tokių veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar jais
tiesiogiai propaguojami teroristiniai nusikaltimai, kyla pavojus, kad gali
būti įvykdyta viena ar keletas tokių nusikalstamų
veikų. Mažiau nei pusė
valstybių narių priėmė konkrečių nuostatų,
kuriomis aiškiai kriminalizuojamas viešas pareiškimų skelbimas siekiant
kurstyti teroristines veikas, labai artimų PS 2008 redakcijai (BE, DE,
IE, ES, HR, CY, LU, RO, SI, FI,
UK). Likusios valstybės narės nutarė kliautis
nuostatomis, kuriomis plačiau kriminalizuojamas „provokavimas“ (BG, DK,
MT, PL, PT, SK, SE), „kurstymas“ (EE, FR, IT, LV, LT, HU)
arba sąlygų sudarymas arba parama teroristinėms veikoms (CZ,
NL, AT, PL). Remiantis bendromis su
viešu kurstymu ar provokavimu susijusiomis nuostatomis, o ne pačiu
ketinimu kurstyti teroristines veikas, kaip reikalaujama PS 2008, kyla pavojus
kriminalizuoti tik „tiesioginį kurstymą“[16], o ne
„netiesioginį kurstymą“, kuris tik sukelia vienos ar daugiau
veikų padarymo riziką (BG, EE, FR, kur ši nuostata aiškiai
siejama tik su tiesioginiu kurstymu, IT, LT, HU, MT). Vis dėlto
galima būtų apimti ir netiesioginį kurstymą, jei
nacionalinėmis nuostatomis būtų iš tikrųjų apimamas
rengimasis ar elgesys, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas (kaip, atrodo, yra
CZ, EE, NL, AT, PL, PT), kriminalizuojamas elgesys,
dėl kurio tik kyla pavojus, kad bus padaryta teroristinė veika (kaip,
atrodo, yra LV, AT, SK) nepriklausomai nuo
teroristinių veikų, kurios padaromos arba kurias kėsinamasi
padaryti (CZ, SE) arba šios nuostatas nacionaliniai teismai
taikytų elgesiui, kurį galima kvalifikuoti kaip netiesioginį
kurstymą (kaip, atrodo, yra DK). Kai kurios
valstybės narės aiškiai teigia, kad už viešą kurstymą
baudžiama nepriklausomai nuo to, ar asmuo faktiškai buvo paskatintas (pvz., UK)
ir nuo to, ar teroristinė veika faktiškai padaryta (pvz., IE, CY,
LU), taip pat tais atvejais, kai šis elgesys paskatina teroristines
veikas apskritai (UK). Kai kurios valstybės
narės kriminalizavo ne tik kurstymą padaryti teroristines veikas, bet
ir kurstymą rengtis tokioms veikoms ar jas inicijuoti (UK) arba
kurstymą rengti teroristus ar būti rengiamam terorizmui (RO).
Kai kurios valstybės narės baudžiamąją atsakomybę nustatė
ne tik už terorizmo propagandai skirtos medžiagos skleidimą, bet ir už jos
įgijimą ar turėjimą (DE, UK). Nors dauguma
valstybių narių kriminalizavo tik tyčines veikas, mažiausiai
vienoje valstybėje narėje taip pat kriminalizuotas neatsargus elgesys
(UK). Galiausiai keletas valstybių narių įvedė
konkretesnes nusikalstamas veikas, kaip antai viešą terorizmo propagandos
skleidimą, taip pat terorizmo skatinimo veiką (UK), viešą
terorizmo šlovinimą, rėmimą ar pritarimą terorizmui (DK,
ES, LT, AT, SI, SK) ar terorizmo aukų žeminimą
ir niekinimą (ES, LT). Kita vertus, kai kuriais atvejais
apimamos ne visos teroristinės veikos, išvardytos PS 2002 1 straipsnyje (DE).
2.1.2.
Verbavimas teroristinei veiklai
Verbavimas teroristinei
veiklai 3 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžiamas kaip kito asmens
skatinimas įvykdyti vieną iš 1 straipsnio 1 dalies a–h punktuose arba
2 straipsnio 2 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų. Dauguma valstybių
narių priėmė konkrečias nuostatas, kuriomis
kriminalizuojamas kito asmens raginimas įvykdyti teroristinę
veiką ir dalyvauti teroristinės grupės veikloje. Verbavimas
teroristinėms veikoms vykdyti (kaip apibrėžta PS 2002 1 straipsnyje)
ir verbavimas į teroristų grupę (kaip apibrėžta PS 2002 2
straipsnyje) yra tos pačios nuostatos dalis beveik pusėje
valstybių narių (BE, CZ, DK, ES, HR, LT, LU, HU, NL, SI, FI).
Keletas kitų valstybių narių įvedė atskiras nuostatas
abiem verbavimo formoms (DE, FR, AT, UK). Kai kuriose valstybėse
narėse, atrodo, baudžiama tik už verbavimą teroristinėms veikoms
vykdyti, bet ne už verbavimą dalyvauti teroristinių grupių
veikloje, kaip apibrėžta PS 2002 2 straipsnio 2 dalyje (BG, EE, IE, MT,
PT, RO, SK, SE, o CY ir LV abejotina,
ar nuoroda į teroro aktus taip pat apima dalyvavimą
teroristinėje grupėje). Iš valstybių
narių, įvedusių naujas konkrečias nuostatas naujosioms
veikoms apimti, tik keletas verbavimui apibrėžti pavartojo raginimo
sąvoką (HR, LU, SK „prašyti“, MT:
„raginti“ arba „verbuoti“). Atrodo, kad dauguma valstybių narių
pasirinko „verbavimo“ sąvoką (BE, BG, DE, EE, IE, IT, ES,
LV, LT, MT: „raginti“ arba „verbuoti“, PT, RO, SI:
„įtraukti“, FI) arba kitas sąvokas, kaip antai „siekti
įtraukti“ (SE), „kurstyti“ ir „provokuoti“ (NL),
„inicijuoti“ (HU) arba „skatinti“ (CY). Kai kuriose
valstybėse narėse buvo argumentuojama, kad sąvoka „verbuoti“
reiškia tam tikrą planą arba būtiniausią institucinę
sistemą, į kurią turėtų įsijungti verbuojamasis (PT).
Tai galėtų sukelti abejonių, ar pavieniui veikiančio asmens
skatinimas vykdyti teroro aktus iš tiesų pagal nacionalines nuostatas
kriminalizuotas. Dauguma valstybių
narių verbavimą (ar jo sinonimus) apibrėžia bendromis
frazėmis,tačiau kelios iš jų tiksliau nurodo elgesį, už
kurį baudžiama (FR apibrėžtyje minimas dovanų ar kitokios
naudos siūlymas, siekiant pagrasinti asmeniui ar daryti jam spaudimą,
kad įvykdytų teroristinę veiką). Tai gali nepagrįstai
susiaurinti nuostatos taikymo sritį, nes tada ji galėtų neapimti
atvejų, kai asmuo skatinamas kitokiais būdais. Tik nedaug
valstybių narių aiškiai teigia, kad už verbavimą baudžiama net
tada, kai asmuo įvykdyti teroristinę veiką nesutinka (CY, LU). Kai kurios
valstybės narės nurodo esamas ar bendrąsias nuostatas,
apimančias įvairias dalyvavimo teroristinėje veikoje formas
(pvz., CZ, AT), sąlygų teroristinei veikai sudarymas (pvz., PL),
parama teroristinei grupei (pvz., CZ, DE, AT), kurstymas
įvykdyti teroristines veikas ar priklausyti uždraustai grupei (pvz., UK),
kėsinimasis dalyvauti, sąmokslas (DE, FR: association de
malfaiteurs) arba kitokia rengimosi veikla (pvz., HU, UK).
Yra potencialus pavojus, kad su teroristinių organizacijų rėmimu
arba dalyvavimu sąmoksle susijusios nuostatos neapims pavieniui
veikiančių asmenų verbavimo (pvz., CZ, DE, FR, UK). Jei
toks elgesys nebus kriminalizuojamas jokia kita nuostata, tai gali kelti
susirūpinimą. Abejonių gali kilti ir dėl pasikliovimo
bendromis nuostatomis, jei neaišku, ar faktiškai kriminalizuojamos su rengimusi
susijusios nusikalstamos veikos. Tai priklausys nuo tokių savokų,
kaip sąlygų teroristinėms veikoms sudarymas arba rengimosi
teroristinėms veikoms veiksmai, aiškinimo ir taikymo. Nors kai kuriais
atvejais atrodo, kad verbavimas neapima visų PS 2002 1 straipsnio 1 dalies
a–h punktuose išvardytų veikų (IT), kitos valstybės
narės kriminalizavo ne tik verbavimą teroristinei veikai daryti, bet
ir verbavimą sudaryti sąlygas teroristinei veikai (DK), jai
rengtis (FI) ar joje dalyvauti (LT, SI, SK). Kai
kuriose valstybėse narėse verbavimo sąvoka apima ir terorizmo
finansavimą (DK). Kai kuriose valstybėse narėse gali
būti baudžiamas bet kuris asmuo, kuris žino, kad jo veikla skatina
teroristines veikas (FI). Galiausiai kai kurios šalys taip pat
kriminalizavo leidimąsi būti užverbuotam (pvz., DK).
2.1.3.
Teroristų rengimas
3
straipsnio 1 dalies c papunktyje su pakeitimais teroristų rengimas
apibrėžtas kaip mokymas pasigaminti arba naudoti sprogmenis,
šaunamuosius ar kitus ginklus, kenksmingas arba pavojingas medžiagas arba
taikyti kitus specialius metodus ar būdus, siekiant įvykdyti
vieną iš 1 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardytų
nusikalstamų veikų ir žinant, kad formuojamus gebėjimus ketinama
pasitelkti šiam tikslui. Dauguma
valstybių narių priėmė konkrečias nuostatas, kuriomis
aiškiai kriminalizuotas metodų ir technikos mokymas turint tikslą
vykdyti teroristines veikas, ir kurios suformuluotos labai panašiai kaip PS
2008 redakcijoje (BE, DE, IE, HR, IT, CY,
LU, MT, AT, PT, RO, SI, SK, FI, SE,
UK). Kai kurios
valstybės narės bendresniais žodžiais nurodo „rengimą įvykdyti
teroristinę veiką“ (BG, DK, EE, ES, LV)
arba „informacijos, žinių ar įgūdžių teikimą, kad
būtų įvykdyta teroristinė veika (LT, NL),
neminėdamos konkrečių PS 2008 3 straipsnyje nurodytų
įgūdžių (nors kai kuriais atvejais atrodo, kad papildomų
paaiškinimų pateikiama įstatymo paaiškinime; pvz., DK). Kai
valstybės narės kliaujasi esamomis bendromis nuostatomis dėl
dalyvavimo teroristinėse veikose, rengimosi, sąlygų sudarymo ar
paramos joms (CZ, HU, PL), nėra aišku, ar nacionalinė
teisė nustato baudžiamąją atsakomybę už rengimą tais
atvejais, kai neįvykdyta jokia teroristinė veika ar
nepasikėsinta ją įvykdyti. Tai galiausiai priklausys nuo
šių sąvokų aiškinimo ir taikymo nacionalinėje teisėje.
Be to, neaišku, ar sąmokslo sąvoka (pvz., association de malfaiteurs
FR) apima paprasčiausią mokymo medžiagos skleidimą nesant
nustatytų ryšių su teroristine grupe. Dauguma
valstybių narių kriminalizavo ir mokymą, ir rengimą (pvz., BE,
DK taip pat nurodo „instruktavimą“, IE, IT, MT,
AT, PT, RO, UK), o kai kurios kitos nurodo tik
treniravimą (BG, EE, ES, LV, FI) arba kokios nors formos
instruktavimą (DE, HR ir CY: „vadovavimą“ LU, NL: „informacijos
teikimą“ ir „mokymą“ SI, SK: „žinių teikimą“, SE).
Nors „rengimo“ sąvoka gali būti suprantama kaip tam tikros
rūšies rengėjo ir rengiamojo santykiai, „instruktavimas“ apima ir
informacijos savarankiškam mokymuisi skleidimą (pvz., IT, AT). Kai kuriose
nacionalinėse nuostatose pateikiami papildomi paaiškinimai, pavyzdžiui,
kad už rengimą baudžiama, jei jis skirtas vienam ar daugiau
konkrečių asmenų (BG, UK), arba apskritai (UK),
arba kad šie įgūdžiai gali būti panaudoti jau konkrečiai
nurodytiems terorizmo aktams arba teroristinėms veikoms apskritai (UK)
arba kad už rengimą baudžiama net jei rengiamasis teroristinio išpuolio neįvykdo
ar jame nedalyvauja (DK, LU). Paprastai tam,
kad veiksmai būtų laikomi nusikalstama veika, būtina tyčia,
tačiau kai kuriose valstybėse narėse pakanka žinojimo, kad
įvykdytu rengimu žmonės buvo skatinami vykdyti teroristines veikas (FI),
arba neatsargumo (UK) dalyvavimo rengimo stovyklose atžvilgiu. Kitais
atvejais, atrodo, būtina tyčia preziumuojama, ir pareiga
įrodyti, kad mokymų ar rengimo teikimas ar priėmimas buvo
teisėti, tenka kaltinamajam (IE, UK). Nors kai kuriose
valstybėse narėse teroristinės veikos, kurioms yra rengiama,
neapima visų PS 2002 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų
(pvz., DE, IT), kitos valstybės narės šiuos
reikalavimus viršija, pavyzdžiui, numatydamos, kad rengimas kriminalizuojamas
ir terorizmo finansavimo atveju (DK) arba kai šie įgūdžiai
skirti teroristinei organizacijai (CY). Kai kuriose valstybėse
narėse už rengimą baudžiama ne tik tada, kai jis vykdomas siekiant
padaryti teroristinę veiką, bet ir kai siekiama dalyvauti tokiuose
aktuose (SI) arba daryti nusikaltimus, kurių tikslas – pasirengti
teroristinėms veikoms arba sudaryti joms sąlygas (NL, FI, UK)
arba padėti kitiems užsakyti arba parengti teroristines veikas (UK).
Be to, keletas valstybių narių kriminalizavo mokymo ar rengimo
priėmimą, dar vadinamą pasyviuoju mokymu (BE, DK, DE,
IE, NL, AT, RO, UK). Kai kurios
valstybės narės priėmė papildomų konkrečių
nuostatų, kuriomis kriminalizuotas dalyvavimas rengimo stovyklose (pvz., UK).
2.2.
Susijusios nusikalstamos veikos
2.2.1.
Bendrininkavimas
PS 2002 su
pakeitimais 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybė narė
imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, jog už
bendrininkavimą darant 3 straipsnyje apibrėžtas naująsias
nusikalstamas veikas būtų baudžiama. Beveik visos valstybės
narės kriminalizavo bendrininkavimą darant naująsias veikas.
Daugumoje valstybių narių naujosioms veikoms automatiškai taikomos
bendros nuostatos dėl bendrininkavimo. Tik CY atitinkamose
nuostatose aiškiai nurodė, kad bendrininkavimas darant naująsias
veikas nėra nusikalstama veika.
2.2.2.
Pasikėsinimas
PS 2002 4
straipsnio 4 dalimi su pakeitimais valstybėms narėms suteikiama
galimybė kriminalizuoti pasikėsinimą rengti teroristus arba
verbuoti teroristinei veiklai. Daugumoje valstybių narių bendrosios
taisyklės dėl kėsinimosi be jokių skirtumų ar
išlygų taikomos visiems nusikaltimams ir veikoms, taigi ir naujosioms
teroristinėms veikoms. Todėl dauguma valstybių narių
kriminalizavo pasikėsinimą užverbuoti ar parengti teroristus ir
pasikėsinimą viešai kurstyti (BE, BG, CZ, EE,
ES, HU, LV, LT, MT, NL, AT, PL). Tačiau
atrodo, kad kai kurių valstybių narių teismų praktikoje
laikoma, jog bendrosios nuostatos dėl pasikėsinimo netaikytinos su
rengimusi susijusioms veikoms (pvz., IT). Kai kuriose
valstybėse narėse už pasikėsinimą baudžiama tik sunkių
nusikaltimų, nusikaltimų, už kuriuos numatomos tam tikros minimalios
bausmės atveju, bet ne mažiau sunkių veikų atveju. Vienose
valstybėse narėse visos trys naujosios veikos kvalifikuojamos kaip
tokie nusikaltimai (DK, HR, PT), kitose taip nedaroma.
Todėl už pasikėsinimą nėra baudžiama (DE; SI
abejotina). Kitose
valstybėse narėse už pasikėsinimą baudžiama, tik jei tai
konkrečiai numatyta. Kai kurios valstybės narės aiškiai
kriminalizavo pasikėsinimą padaryti bet kurią iš trijų
naujųjų veikų (IE, SE, UK). Kai kurios
kriminalizavo tik pasikėsinimą rengti ir verbuoti asmenį
terorizmo tikslams (LU, SK, FI), o kitos pasikėsinimo
nekriminalizavo (CY: padaryta aiški baudžiamumo išimtis kėsinimuisi
padaryti naująsias veikas, RO).
2.3.
Bausmės fiziniams asmenims
Bausmių
griežtumas valstybėse narėse labai skiriasi[17].
Mažiausia laisvės atėmimo bausmė siekia nuo mažiau kaip
metų iki 20 metų. Lygiai taip pat didžiausia bausmė siekia nuo
dvejų iki 25 metų arba įkalinimo iki gyvos galvos. Baudos gali
būti taikomos kaip alternatyva laisvės atėmimui (DK, DE, IE,
LU, NL, UK) arba būti taikomos papildomai (BE, IE, FR, LU, UK).
Daugiau nei
pusė valstybių narių už visas tris naująsias veikas taiko
tą pačią bausmę (BE, BG, CZ, EE, IE, HR, LU, HU, MT, PL,
SI, SK, SE). Tose valstybėse narėse, kuriose už šias tris veikas
taikomos skirtingos bausmės, bausmės už viešą kurstymą
apskritai švelnesnės nei už likusias dvi veikas (DK, DE, ES, IT, CY,
LV, LT, PT, RO, FI, UK). Tose
valstybėse narėse, kurios kriminalizavo leidimąsi būti
užverbuotam arba rengimo ar instruktavimo priėmimą, taip pat
verbavimą, rengimą ar instruktavimą, dažniausiai taikomos to
paties diapazono bausmės (DK, DE, IE, NL, AT). Kitais atvejais
dalyvavimas rengime kriminalizuotas nustatant už jį švelnesnę
bausmę nei už patį rengimą (RO). Taip pat tose
valstybėse narėse, kurios baudžiamąją atsakomybę
nustatė ne tik už teroristinės propagandos skleidimą, bet ir už
jos įgijimą ar turėjimą, už abi veikas taikomos tos
pačios bausmės (DE, UK). Kai terorizmo provokavimas ir gynimas
arba šlovinimas vertinami skirtingai, vienos valstybės narės
numatė švelnesnes bausmes už terorizmo gynimą (DK, ES), o
kitos valstybės narės taiko jam tokią pat bausmę (DK,
AT, SI, SK, UK). Tose valstybėse narėse, kurios kriminalizavo
rengimą ir instruktavimą, dažniausiai tokia pati bausmė taikoma
už abi veikas. Tačiau kitose valstybėse narėse bausmė už
instruktavimą švelnesnė nei bausmė už rengimą (AT).
Kelios valstybės narės taiko skirtingas bausmes priklausomai nuo to,
ar verbuojama teroristinės grupės vardu – tokiu atveju gali būti
taikomos griežtesnės bausmės (DK, HU, AT).
3.
Baigiamosios pastabos
Dauguma
valstybių narių priėmė priemones, skirtas viešam kurstymui,
verbavimui ir teroristų rengimui kriminalizuoti pagal PS 2008. Komisija
pažymi, kad dvi valstybės narės (IE ir EL) dar
neįgyvendino PS 2008, ir ragina jas toliau nedelsiant priimti būtinas
teisėkūros priemones. Nors dauguma valstybių narių iš
esmės vykdo PS 2008 reikalavimus, esama keleto potencialiai
susirūpinimą keliančių klausimų, visų pirma
dėl „netiesioginio kurstymo“ ir pavieniui veikiančių asmenų
verbavimo kriminalizavimo pagal nacionalines nuostatas. Valstybės
narės raginamos Komisijai pateikti papildomų paaiškinimų ir
informacijos, kad ši galėtų papildyti vertinimą. Diskusijos
dėl prieš terorizmą nukreiptų teisės aktų poveikio
pagrindinėms teisėms vyko daugiausia dėl PS 2002
įgyvendinimo priemonių priėmimo, ir kiek mažiau dėl
naujųjų veikų[18].
Nors su pagrindinėmis teisėmis susiję klausimai gali atlikti tam
tikrą vaidmenį aiškinant ir taikant nacionalines nuostatas, kuriomis
nustatomos trys naujosios veikos, atrodo, kad būtinybės apriboti
atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų taikymo sritį[19]
dėl jų neatsirado. Komisija pažymi,
kad suinteresuotieji subjektai skatina prokurorus ir teisėjus aktyviau
dalytis patirtimi ir praktika ir įžvelgia poreikį sujungti
teisėsaugos pastangas, pateikiant išsamesnį požiūrį, kuris
turėtų apimti ir ankstyvąją radikalėjimo ir verbavimo
teroristinei veiklai prevenciją. Komisija ragina
valstybes nares stebėti ir vertinti, kaip baudžiamosios teisės
nuostatos dėl terorizmo taikomos praktiškai. Tai darant turi būti
atsižvelgiama į pagrindinių teisių apsaugą, taip pat į
platesnį politinį požiūrį kovojant su radikalėjimu ir verbavimu
teroristinei veiklai. Komisija ir
toliau stebės pamatinio sprendimo dėl terorizmo veiksmingumą ir
poveikį. [1] OL L 164, 2002 6 22, p. 3-7. [2] OL L 330, 2008 12 09, p. 21-23. [3] Žr. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1624(2005), taip
pat 2006 m. priimtą JT Pasaulinę strategiją prieš
terorizmą. [4] Žr PS 2008 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. [5] Žr. PS 2008 1 straipsnio 1 dalį, kuria iš dalies
keičiamas 3 straipsnis. Su teroristine veikla susijusios veikos pagal PS
2002 3 straipsnio apibrėžtį apėmė tik vagystę
sunkinančiomis aplinkybėmis, turto prievartavimą ir netikrų
administracinių dokumentų gamybą, siekiant vykdyti teroristines
veikas. Naujosios veikos buvo įtrauktos į 3 straipsnio 1 dalies a–c
punktus, o ankstesnės 3 straipsnio a–c punktuose išvardytos veikos
perkeltos į 3 straipsnio 1 dalies d–f punktus. [6] Žr. PS 2008 1 straipsnio 2 dalį, kuria iš dalies
keičiamas PS 2002 4 straipsnis (įvedama PS 2002 4 straipsnio 1
dalis). [7] Žr. PS 2008 1 straipsnio 2 dalį, kuria iš dalies
keičiamas PS 2002 4 straipsnis (įvedama PS 2002 4 straipsnio 4
dalis). [8] Žr. PS 2008 7 konstatuojamąją dalį. [9] Žr. visų pirma PS 2008 4 ir 5
konstatuojamąsias dalis. Taip pat žr. Europolo paskelbtą
naujausią 2014 m. Europos Sąjungos ataskaitą dėl
terorizmo padėties ir tendencijų, kurioje inter alia
atkreipiamas dėmesys į interneto ir socialinės žiniasklaidos
priemonių naudojimą planuojant, finansuojant, verbuojant, palaikant
ryšius, mokant, rengiant ir skleidžiant propagandą, kuri, manoma,
prisidėjo prie ES piliečių (savi)radikalizacijos. [10] Taip pat žr. PS 2008 11 konstatuojamąją
dalį. [11] Daugumoje atvejų valstybės narės
pateikė tik informaciją, būtiną atitikčiai iš dalies
pakeistiems pamatinio sprendimo 3 ir 4 straipsniams įvertinti. [12] Žr. 2004 m. birželio 8 d. pirmąją
įgyvendinimo ataskaitą (COM(2004) 409 galutinė ir SEC(2004) 688)
ir 2007 m. lapkričio 6 d. antrąją įgyvendinimo
ataskaitą (COM(2007) 681 galutinė ir SEC(2007) 1463). Iš šių
įgyvendinimo ataskaitų matyti, kad esama nuostatų,
susijusių su pagrindinėmis teroristinėmis veikomis (žr. PS 2002
1 straipsnį), juridinių asmenų atsakomybe (žr. PS 2002 7 ir 8
straipsnį), taip pat jurisdikcijos taisyklėmis (žr. PS 2002 9 ir 10
straipsnius), įgyvendinimo trūkumų. [13] Konvenciją pasirašė visos valstybės
narės (išskyrus CZ). Keletas valstybių narių jos dar
neratifikavo (BE, CZ, IE, EL, IT, LT, MT, PT, UK). [14] Išsami valstybių narių priimtų
teisėkūros priemonių apžvalga pateikiama Komisijos tarnybų
darbinio dokumento (SWD(2014)xxx) 1 lentelėje. [15] Airijos Vyriausybė pateikė 2012 m.
įstatymo projektą dėl Baudžiamosios teisenos (teroristinių
veikų) įstatymo pakeitimo ir pranešė Komisijai apie
numatomą jo pateikimą Parlamentui. Aprašymas šioje ataskaitoje
grindžiamas tuo projektu. Graikijos Vyriausybė Komisijai pranešė apie
įstatymo projekto, pavadinto „Europos konvencijos dėl terorizmo
prevencijos ir Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Europos konvencija
dėl kovos su terorizmu, ir susijusių teisės aktų
ratifikavimas“, rengimą, tačiau šio projekto nepateikė. [16] „Tiesioginis kurstymas“ apibūdina atvejus, kai
dėl kurstymo asmuo padarė ar bent kėsinosi padaryti
teroristinę veiką, ir kai kurstymas buvo susijęs su
konkrečia teroristine veika. [17] Išsami taikomų bausmių apžvalga pateikiama
Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 lentelėje. [18] Diskusijos, susijusios inter alia su šiais
klausimais: teisinio tikrumo, sankcijų už pasirengimo pobūdžio veikas
proporcingumo principo laikymosi ir potencialios saviraiškos laisvės ir
viešo kurstymo veikos priešpriešos. [19] Savo pranešimuose Komisijai valstybės narės
nepasinaudojo PS 2008 2 ar 3 straipsniu, kad apribotų naujųjų
teroristinių veikų taikymo sritį, ir nenurodė
susirūpinimo dėl pagrindinių teisių kaip priežasties
neįgyvendinti naująsias veikas.