1.           ĮŽANGA

Siekiant skatinti didesnį demokratinį piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos reikalus, Lisabonos sutartimi nustatyta Europos piliečių iniciatyva[1] – milijonas Europos Sąjungos (ES) piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių gali paraginti Europos Komisiją siūlyti teisės aktus dėl ES kompetencijai priklausančių klausimų. Išsamią informaciją apie šią naują teisinę priemonę ir visas iki šiol pradėtas iniciatyvas galima rasti Oficialiame Europos piliečių iniciatyvos registre[2].

„Vienas iš mūsų“ – antroji Europos piliečių iniciatyva, kuri atitiko Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl piliečių iniciatyvos nustatytus reikalavimus. Iniciatyvos organizatoriai, sulaukę daugiau kaip 1,7 mln. piliečių palaikymo ir surinkę reikiamą parašų kiekį 18 valstybių narių, oficialiai pateikė ją Komisijai 2014 m. vasario 28 d.

Pagal Reglamento dėl piliečių iniciatyvos nuostatas Komisija turi tris mėnesius savo atsakymui pateikti pranešime, kuriame išdėsto „savo teisines ir politines išvadas dėl piliečių iniciatyvos, nurodo, kokių veiksmų prireikus ketina imtis ir dėl kokių priežasčių imasi tokių veiksmų ar ne“[3].

Komisija organizatorius priėmė 2014 m. balandžio 9 d.; balandžio 10 d. organizatoriams suteikta galimybė pristatyti savo iniciatyvą per Komisijos ir Europos Parlamento surengtą viešą svarstymą Europos Parlamente. Daugiau informacijos apie procedūrinius piliečių iniciatyvos aspektus pateikiama I priede.

Iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ dalykas – „teisinė žmogaus orumo, neliečiamumo ir teisės į gyvybę apsauga nuo pat apvaisinimo momento ES kompetencijos srityse, kuriose ši apsauga itin svarbi“[4].

Pristatydami pagrindinius tikslus organizatoriai teigia, kad „būtina gerbti žmogaus embriono orumą ir neliečiamumą. Tai įtvirtinta ETT Brüstle byloje, kurioje embrionas apibrėžtas kaip žmogaus vystymosi pradžia. ES, siekdama nuoseklumo tose savo kompetencijos veiklos srityse, kurios susijusios su žmogaus embriono gyvybe, turi uždrausti ir nutraukti veiklos, galinčios baigtis žmogaus embriono sunaikinimu, finansavimą – pirmiausia mokslinių tyrimų, vystomojo bendradarbiavimo ir visuomenės sveikatos srityse“.

Priede reikalaujama trijų teisės aktų pakeitimų:

– Finansinis reglamentas[5]. Nuoseklumo principas. Biudžeto lėšos nebus skiriamos veiklai, kuria naikinami arba gali būti naikinami žmogaus embrionai, finansuoti;

– Mokslinių tyrimų finansavimas. Reglamentas „Horizontas 2020“[6]. Etikos principai. Nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys: (...) moksliniai tyrimai, kurių metu naikinami žmogaus embrionai, įskaitant tyrimus, kuriais siekiama išgauti kamieninių ląstelių, ir tyrimus, kuriuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės, siekiant vėlesniais tyrimų etapais jas išgauti;

– Vystomasis bendradarbiavimas. Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) reglamentas[7]. Taikymo sritis. Pagal šį Reglamentą ES teikiama parama negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudojama abortams finansuoti, finansuojant organizacijas, kurios pasisako už abortus arba juos skatina. Šiame reglamente nėra kalbama apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, sveikatos priežiūrą, teises, paslaugas, išteklius, švietimą ir informaciją, skelbtą Tarptautinėje gyventojų ir plėtros konferencijoje Kaire, jos principus ir veiksmų planą, Kairo darbotvarkę ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač 5-ąjį tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl sveikatos ir gimdyvių mirštamumo, kuris gali būti aiškinamas, kaip teisinis pagrindas naudoti ES lėšas abortams tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.

Iniciatyva turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į ES sutarties nuostatas, ypač į įgaliojimų suteikimo, proporcingumo ir subsidiarumo principus.

2.         Dabartinė padėtis

2.1. Žmogaus orumas ES teisės aktuose

Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartyje) aiškiai įtvirtintas žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę. Pagal ES sutarties 2 straipsnį „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“. Pagal ES sutarties 21 straipsnį „Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.“

Žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę saugomi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri yra neatsiejama ES sutarčių dalis ir kurios privalo laikytis ES institucijos, pirmų trijų straipsnių nuostatomis.

Visi ES teisės aktai ir visos ES išlaidos turi atitikti Sutarčių ir Chartijos nuostatas, taigi jie turi nepažeisti žmogaus orumo, teisės į gyvybę ir teisės į asmens neliečiamybę. Tai taikoma ir ES teisės aktams bei išlaidoms, susijusiems su žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniais tyrimais ir vystomuoju bendradarbiavimu.

Pažymėtina, kad vadinamajame Europos Teisingumo Teismo sprendime dėl Brüstle (byla Nr. C-34/10 Brüstle prieš Greenpeace), kurį organizatoriai nurodė savo tiksluose, teigiama, kad „direktyva [dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos] nesiekiama reglamentuoti žmonių embrionų panaudojimo mokslo tyrimų tikslais. Jos dalykas – biotechnologinių išradimų patentabilumas.“[8] Jame nenagrinėjamas klausimas, ar galima atlikti tokius mokslinius tyrimus ir ar jie gali būti finansuojami.

2.2. Žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai

2.2.1. Kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai

Žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali prisidėti prie naujos kartos sveikatos priežiūros, nes jais remiantis bus sukurta gydymo būdų ar galimų priemonių nepagydomoms ir (arba) pavojų gyvybei keliančioms ligoms, kaip antai Parkinsono ligai, diabetui, insultui, širdies ligoms ir aklumui, gydyti. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad šiandien nuo Parkinsono ligos kenčia 1,2 mln. ES piliečių[9].

Embriono kamieninės ląstelės unikalios, nes jos gali virsti bet kuriomis organizmo ląstelėmis, o mokslininkai šią ypatybę naudoja kurdami naujas ląsteles, kurias galima persodinti pacientams ir pakeisti jomis pažeistą ar nesveiką audinį. Be to, embriono kamieninių ląstelių tyrimai padeda biologams[10] suprasti, kaip formuojasi mūsų audiniai ir kaip palaikoma jų būklė, kamieninės ląstelės dar naudojamos naujiems vaistams patikrinti, siekiant mažinti jų toksiškumo riziką ir skatinti farmacijos mokslinius tyrimus. Embriono kamieninės ląstelės – ląstelių linijos, gebančios sudaryti be galo daug identiškų ląstelių, kurias galima užšaldyti, saugoti ir gabenti į kitas laboratorijas, kur jos toliau auginamos ir su jomis atliekami eksperimentai. Todėl tyrėjai beveik visada naudoja jau turimas ląstelių linijas, užuot kūrę naujas, naudodami gydant nuo nevaisingumo atlikusias blastules[11], kurios moksliniams tyrimams buvo padovanotos davus aiškų rašytinį informuoto asmens sutikimą. JAV, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėje Karalystėje vykdomi žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis paremtų gydymo būdų klinikiniai tyrimai, kurie apima tokias ligas, kaip stuburo smegenų pažeidimai, širdies nepakankamumas bei įvairių tipų aklumas[12].

Taip pat nustatytos konkrečių audinių arba suaugusio organizmo kamieninės ląstelės. Jos aptinkamos tam tikruose organizmo audiniuose ir kai kuriais, nors ir ne visais, atvejais gali praversti terapijai. Indukuotos daugiagalės kamieninės ląstelės (angl. santrumpa iPSC) – genetiškai perprogramuotos specializuotos suaugusio organizmo ląstelės. Šį metodą sukūręs mokslininkas rėmėsi ankstesnių embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų duomenimis ir 2012 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Indukuotos daugiagalės kamieninės ląstelės turi daug panašių savybių kaip embriono kamieninės ląstelės, jų moksliniai tyrimai vis pažangesni, tačiau vis dar neįmanoma pagaminti tokių ląstelių, kurios tiktų klinikiniams tyrimams, ar jų naudoti kaip natūralių ląstelių. Vienas klinikinis tyrimas, kuriame naudojamos indukuotos daugiagalės kamieninės ląstelės, pradedamas Japonijoje[13].

Indukuotų daugiagalių kamieninių ląstelių atradimas bei tolesnis tobulinimas paremtas žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniais tyrimais, o embriono kamieninės ląstelės išlieka svarbios indukuotų daugiagalių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų plėtrai – atliekant abiejų rūšių tyrimus sukauptos žinios vienos kitas papildo. Atsižvelgiant į kamieninių ląstelių naudojimo įvairioms ligoms gydyti perspektyvas ir sparčią jų mokslinių tyrimų pažangą, vienu metu gali būti dirbama keliose mokslinių tyrimų srityse siekiant rasti geriausią ląstelių šaltinį konkrečioms medicinos reikmėms[14].

2.2.2. Valstybių narių kompetencija ir veiksmai šioje srityje

Europoje atliekamiems žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams taikomi nacionaliniai įstatymai ir teisės aktai, kurie skiriasi įvairiose šalyse. Vienose šalyse leidžiama kurti žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijas, kitose to daryti neleidžiama, tačiau leidžiama įvežti embriono kamieninių ląstelių linijas, dar kitose draudžiami bet kokie žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai, o kai kuriose šalyse nėra konkrečių šią sritį reglamentuojančių teisės aktų. Atlikti žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus, taikant kontrolės priemones ir laikantis nustatytų sąlygų, šiuo metu leidžiama 18 valstybių narių, 3 valstybėse narėse tai daryti draudžiama, o likusios konkrečių teisės aktų neturi[15].

2.2.3. Sąjungos kompetencija ir veiksmai šioje srityje

Sutarties nuostatos dėl mokslinių tyrimų

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 182 straipsnyje numatytas teisinis ES mokslinių tyrimų programų pagrindas: „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, priima visas Sąjungos veiklos kryptis nustatančią daugiametę pamatinę programą.“

Šios ES mokslinių tyrimų programos priimamos nedarant poveikio valstybių narių veiksmams mokslinių tyrimų srityje. Taip yra dėl to, kad pagal pirminę ES teisę – Lisabonos sutartį – moksliniai tyrimai yra lygiagrečiosios kompetencijos sritis. Pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį „mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir įgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija“.

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

„Horizontas 2020“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuriai per ateinančius septynerius metus (2014–2020 m.) bus skirta beveik 80 mlrd. EUR. Rengdama šią naują programą, Komisija pradėjo didelio masto konsultacijas, kuriose dalyvavo visos suinteresuotosios šalys, taip pat atsižvelgė į diskusijas su Europos Parlamentu bei Taryba ir į vykdant ankstesnes programas sukauptą patirtį. Komisija taip pat atsižvelgė į Europos etikos grupės rekomendacijas[16] ir į „Eurobarometro“ apklausos, per kurią visoje Europoje atsitiktinai atrinkti piliečiai buvo paprašyti išsakyti nuomonę įvairiomis temomis (įskaitant nuomonę apie embriono kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus), rezultatus. Dauguma pritarė embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams[17]. Atsižvelgusi į visus paramos moksliniams tyrimams aspektus, įskaitant pridėtinę ES lygmens paramos vertę, etikos klausimus ir galimą kamieninių ląstelių įvairių mokslinių tyrimų naudą sveikatai, 2011 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė savo pasiūlymą.

Vykstant demokratiniam procesui, per kurį Taryba ir Parlamentas 2013 m. gruodžio mėn. pasiekė susitarimą dėl programos „Horizontas 2020“, Komisija, Taryba ir Parlamentas taip pat atsižvelgė į visus paramos moksliniams tyrimams aspektus. Išrinktųjų atstovų diskusijų dėl programos „Horizontas 2020“ rezultatas – numatyta ES parama sveikatos moksliniams tyrimams ir galimi žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai, apsiribojant tyrimais, kurie atliekami su jau sukurtomis kamieninių ląstelių linijomis.

Buvo sutarta, kad pagal subsidiarumo principą[18] ES lygmens žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų projektai teikia papildomos vertės valstybių narių veiksmams šioje srityje. Mokslinių tyrimų srityje ES teikia papildomos vertės valstybių narių veiksmams, skatindama bendrus tarpvalstybinius mokslinius tyrimus, kuriuos atliekant laimėjimams pasiekti būtina kritinė papildomų žinių masė ir finansiniai ištekliai. Tai ypač aktualu žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams, nes tam, kad naują kamieninių ląstelių terapiją būtų galima padaryti tinkamą klinikiniams tyrimams, reikia įvairių mokslo disciplinų, daugybės įvairių gebėjimų ir išteklių. Bendrais tarpvalstybiniais mokslinių tyrimų projektais taip pat padedama gerinti koordinavimą ir mažinti dubliuojamą, vadinasi, nereikalingą, kamieninių ląstelių linijų gamybą ir naudojimą.

Taip pat susitarta, kad žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali padėti pasiekti svarbių laimėjimų sveikatos mokslinių tyrimų srityje ir kad siūloma stabdžių ir atsvarų sistema, tapati sistemai, dėl kurios susitarta pagal 7BP, yra numatytos tinkamos apsaugos priemonės galiojančių griežtų taisyklių laikymuisi užtikrinti.

Žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimų reglamentavimas bendrojoje programoje „Horizontas 2020“

Parama žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams pagal programą „Horizontas 2020“ griežtai reglamentuojama bendrosiomis ir specialiosiomis nuostatomis. Kaip ir ankstesnėje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (7BP), programoje „Horizontas 2020“ nustatytos specialios nuostatos dėl tiesioginės finansinės paramos žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams. Jos nustatytos reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnyje (II PRIEDAS) ir prie jo pridedamame Komisijos pareiškime (III PRIEDAS), kurio paprašyta per institucijų derybas dėl Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento susitarimo ir kurį Komisija pateikė priimant aktą teisėkūros procedūra. Pareiškimas yra neatsiejama programos „Horizontas 2020“ teisės aktų rinkinio dalis ir naudojamas praktiniam teisės akto nuostatų įgyvendinimui aiškinti atsižvelgiant į nuomonių apie šią mokslinių tyrimų sritį įvairovę ir skirtingą valstybių narių teisinę padėtį bei praktiką. Programos „Horizontas 2020“ teisės aktų rinkinys, įskaitant nuostatas dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų, buvo priimtas demokratiškai, taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir visiškai laikantis Sutarties nuostatų, aiškia dauguma abiejose teisėkūros institucijose – Europos Parlamentas reglamentą priėmė 2013 m. lapkričio 21 d. plenariniame posėdyje[19], o Europos Sąjungos Taryba – 2013 m. gruodžio 3 d. posėdyje[20].

Griežti etikos principai, kuriais remiamasi programoje „Horizontas 2020“, tiksliai atspindi nuostatas, kurios buvo kruopščiai suderintos priimant 7BP (IV ir V PRIEDAI). Kaip minima Komisijos pareiškime dėl programos „Horizontas 2020“, Komisija siūlė toliau laikytis 7BP etikos principų, nes, „kaip parodė patirtis, jie leido suformuoti atsakingą požiūrį į daug žadančią mokslo sritį. Minėti etikos principai visiškai pasiteisino įgyvendinant mokslinių tyrimų programą, kurioje dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, turinčių labai skirtingas teisės normas.“ Tie principai grindžiami Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės rekomendacijomis[21] ir sudaro trigubos apsaugos sistemą:

Visų pirma, laikomasi nacionalinės teisės aktų – vykdant ES projektus privaloma laikytis tos šalies, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, įstatymų. Be to, visi projektai turi būti patvirtinti moksliškai, – juos turi įvertinti ekspertai, taip pat turi būti kruopščiai įvertinami jų etikos aspektai. Galiausiai ES lėšos negali būti naudojamos naujoms kamieninių ląstelių linijoms gauti arba vykdyti moksliniams tyrimams, kuriuos atliekant naikinami embrionai, įskaitant skirtus kamieninėms ląstelėms gauti.

Programoje „Horizontas 2020“ laikomasi visuomenės uždaviniais paremto požiūrio, sprendžiant svarbiausias bendras ES ir kitų šalių piliečių problemas. Sveikatos srityje tai moksliniai vėžio, diabeto, Alzheimerio ligos ir Parkinsono ligos tyrimai. Įgyvendindama mokslinių tyrimų programas, Komisija neskelbia kvietimų teikti pasiūlymus konkrečiai dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų. Tai greičiau mokslininkų (laikantis principo „iš apačios į viršų“) uždavinys pasiūlyti kuo geresnius konkretaus tyrimo būdus. Leidžiami ES mokslinių tyrimų projektai, kuriuose gali būti lyginami skirtingi ląstelių tipai, įskaitant žmogaus embriono kamienines ląsteles ir indukuotas daugiagales kamienines ląsteles, paliekant atviras visas mokslinių tyrimų galimybes atsižvelgiant į mokslo pažangą. Pasitelkus Europos Komisijos remiamą Europos žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijų registrą[22], lengviau stebėti turimas žmogaus embriono kamienines ląsteles Europoje ir už jos ribų, mokslininkai turi daugiau galimybių jomis naudotis, taip pat galima išvengti nereikalingo naujų kamieninių ląstelių linijų kūrimo.

Reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys: mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais; mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai gali tapti paveldimi; mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą“. Tame straipsnyje numatyta, kad šios mokslinių tyrimų sritys gali būti peržiūrėtos per tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą, atsižvelgiant į mokslo pažangą.

19 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „žmonių kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į susijusių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.“

Su žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis susijusių ES mokslinių tyrimų projektų pasiūlymų vertinimas, patvirtinimas ir finansavimas griežtai reglamentuojami. Atliekant įvairias ex ante ir ex post patikras vertinama, ar laikomasi reglamento 19 straipsnyje ir Komisijos pareiškime nustatytų taisyklių.

Žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų ex ante ir ex post patikros vykdant programą „Horizontas“

Kiekvienas su žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis susijęs tyrimas moksliškai įvertinamas atlikus nepriklausomą tarptautinį ekspertinį vertinimą. Vertinant tikrinama, ar siekiant mokslo tikslų būtina naudoti tokias kamienines ląsteles. Taip pat kruopščiai įvertinami kiekvieno pasiūlymo etikos aspektai[23], atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijoje ir atitinkamose tarptautinėse konvencijose[24] išdėstytus principus. Šį vertinimą atlieka Komisijos paskirti nepriklausomi ekspertai. Bet kokie šių vertintojų nustatyti reikalavimai laikomi projekto dalyvių sutartiniais įsipareigojimais.

Vėliau dėl kiekvieno pasiūlymo, kuris buvo palankiai įvertintas moksliniu ir etikos aspektais, sprendžia Komisija ir kiekvienam atskiram projektui taikoma konkreti valstybės narės patvirtinimo procedūra siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šalies, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, įstatymų. Iš visų valstybių narių atstovų ir prie bendrosios programos prisijungusių šalių stebėtojų sudarytas programos komitetas veikia laikydamasis nagrinėjimo procedūros, pagal kurią tvirtinamas šių projektų finansavimas. Tik tada sudaromos sutartys, į kurias įtraukiamos aiškios etikos nuostatos ir atskaitomybės reikalavimai.

Be įgyvendinamų projektų stebėsenos, Komisija, padedama nepriklausomų išorės ekspertų, patikrins pasirinktų projektų etikos aspektus, siekdama įsitikinti, ar moksliniai tyrimai atliekami laikantis etikos aspektų vertinime nustatytų reikalavimų. Atlikusi 6 pagal 7BP finansuojamų ir su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijusių projektų etikos auditą, nepriklausomų išorės ekspertų grupė įsitikino, kad visi etikos ir norminiai reikalavimai buvo įvykdyti ir kad projektai vykdyti laikantis sutarties sąlygų ir teisinių 7BP nuostatų. Jeigu būtų nustatyta, kad vykdant projektą pažeidžiami pripažinti etikos principai ir mokslinių tyrimų vykdymo naudojant žmogaus embriono kamienines ląsteles sąlygos, yra priimtos visos nuostatos, kad projektas būtų nutrauktas ir būtų skirtos atitinkamos nuobaudos. Reikalavimų nesilaikymo vykdant su žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis susijusius 7BP projektus atvejų nenustatyta.

Komisija griežtai laikėsi įsipareigojimo ir stebėjo, ar šių principų laikytasi vykdant ankstesnes bendrąsias programas, reguliariai informavo programos komitetą apie bendrą programos įgyvendinimo pažangą. Tokią pat stebėjimo ir patikrinimo procedūrą ji taikys ir programai „Horizontas 2020“. Pagal 7BP sveikatos programą (2007–2013 m.) ES finansavo 27 bendrus mokslinių tyrimų projektus, susijusius su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu; naujesniuose projektuose buvo dirbama ir su indukuotomis daugiagalėmis kamieninėmis ląstelėmis. Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijos (10) ir programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ (24) taip pat apėmė žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus[25]. ES mokslinių tyrimų projektų lėšomis naujų žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijų sukurta nebuvo.

Komisija siekia atvirumo bei skaidrumo skatinant atsakingus mokslinius tyrimus ir teikia informaciją apie juos piliečiams ir mokslininkams. Projektų duomenys skelbiami ne tik Komisijos CORDIS svetainėje, bet ir raginama kurti projektų interneto svetaines, be to, Komisija remia „EuroStemCell“ interneto svetainę[26], kurioje pateikiama patikima nepriklausoma informacija apie kamienines ląsteles bei jų poveikį visuomenei ir praktinėmis sąlygomis išbandyti švietimo ištekliai.

2.3. Vystomasis bendradarbiavimas

2.3.1. Motinos ir vaiko sveikata besivystančiose šalyse

2010 m. nuo nėštumo ar gimdymo komplikacijų visame pasaulyje mirė 287 000 moterų. Beveik visi mirties atvejai (99 proc.) užregistruoti besivystančiose šalyse ir labiausiai palietė skurstančius ir pažeidžiamiausius šių šalių gyventojus.

Saugant motinos sveikatą kartu saugoma ir jos vaikų sveikata. Antai priešlaikinio gimdymo, dėl kurio miršta daugiausia naujagimių, rodiklius galima veiksmingai mažinti sudarant daugiau galimybių naudotis šeimos planavimu ir kokybiška moterų, ypač paauglių merginų, sveikatos priežiūra. Kad būtų išsaugota motinos ir vaiko gyvybė, būtina kvalifikuota priežiūra prieš gimdymą, jo metu ir po gimdymo, t. y. galimybė naudotis visomis tęstinę priežiūrą sudarančiomis lytinės, reprodukcinės, motinų, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugomis. 

Viena iš motinų mirtingumo priežasčių – nesaugūs abortai, sudarantys apie 13 proc. visų motinos mirties atvejų. Kasmet dėl šios priežasties miršta 47 000 moterų, beveik vien tik besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, veiksmingiausia neplanuoto nėštumo ir dirbtinio aborto atvejų mažinimo priemonė yra galimybių naudotis šeimos planavimo paslaugomis ir kontraceptinių priemonių naudojimo efektyvumo didinimas[27]. Taip būtų galima sumažinti abortų skaičių. Beveik visose pasaulio šalyse[28] įstatymais leidžiama nutraukti nėštumą, kad būtų išsaugota moters gyvybė, o daugumoje šalių nėštumą nutraukti leidžiama siekiant apsaugoti moters fizinę ir (arba) psichinę sveikatą.

2.3.2. ES valstybių narių kompetencija ir veiksmai

ES valstybės narės, vykdydamos vystomąjį bendradarbiavimą motinos ir vaiko sveikatos srityje, vadovaujasi tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT) ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programa.

Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programa

1994 m. Kaire surengtoje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. santrumpa ICPD) 179 šalys, įskaitant visas 28 ES valstybes nares, priėmė veiksmų programą, kurioje moterų lygybė ir didesnių galių joms suteikimas laikomi visuotiniu prioritetu ne tik visuotinių žmogaus teisių požiūriu, bet ir kaip esminis žingsnis siekiant panaikinti skurdą[29].

Moters galėjimas naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir jos reprodukcinių teisių pripažinimas yra didesnių galių suteikimo pamatas ir prisideda prie darnaus vystymosi. Programoje raginama imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta visuotinė galimybė naudotis šeimos planavimo, lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir reprodukcinėmis teisėmis. Be kitų dalykų, programoje kaip viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų įvardijami nesaugūs abortai ir raginama didžiausią pirmenybę teikti apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo. Abortas jokiu būdu negali būti skatinamas kaip šeimos planavimo būdas. Aborto paslaugos teikiamos atsižvelgiant į kiekvienos šalies teisines aplinkybes. ICPD pabrėžiama, kad ten, kur tai neprieštarauja įstatymams, abortas turi būti atliekamas saugiomis sąlygomis.

Kas penkerius metus nuo 1994 m. šalys susirenka dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimų ir įvertinti veiksmų programos pažangos. 1999 m. įvykusioje pirmojoje tokioje ICPD peržiūros konferencijoje papildyti lyginamieji kriterijai buvo įtraukti į aštuonis tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai

2000 m. 189 šalių, įskaitant visas 28 ES valstybes nares, valstybių ir vyriausybių vadovai JT Generalinėje Asamblėjoje priėmė Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti aštuoni tūkstantmečio vystymosi tikslai, į kuriuos įtraukti ir plataus užmojo tikslai iki 2015 m. sumažinti motinų ir vaikų mirtingumą. 4-uoju TVT siekiama dviem trečdaliais sumažinti jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mirtingumą. 5-uoju TVT siekiama 1990–2015 m. trimis ketvirtadaliais sumažinti motinų mirtingumą ir užtikrinti visuotinę galimybę naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis.

Nuo to laiko tūkstantmečio vystymosi tikslai yra lyginamasis visuotinės vystymosi politikos kriterijus. Jie lėmė beprecedentį tarptautinės bendruomenės dėmesį žmonių gerovei, žmogaus socialinei raidai ir žmonių skurdui. Šiuo metu JT koordinuoja struktūruotą vystymosi po 2015 m., kai nustos galioti dabartiniai TVT, metmenų nustatymo procesą.

2.3.3. Kompetencija ir veiksmai Sąjungos lygmeniu

Sutarties nuostatos dėl vystomojo bendradarbiavimo

Pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą[30], visapusiškai gerbiant žmogaus orumą. Tai aiškiai rodo ES įsipareigojimas siekti TVT sumažinti ypač didelį skurdą ir badą, didinti žmonių gerovę mažinant motinų ir vaikų mirtingumą, kovoti su ŽIV ir AIDS, maliarija ir kitomis ligomis. Naujojoje ES vystymosi politikoje, Pokyčių darbotvarkėje[31], pakartojamas į žmogų orientuotas požiūris – žmogaus teisės (demokratija ir teisinė valstybė) ir integracinis bei darnus augimas, orientuotas į žmogaus socialinę raidą, nustatyti kaip svarbūs paramos vystymuisi tikslai. 

ES vystomojo bendradarbiavimo priemonės priimamos nedarant poveikio valstybių narių veiksmams vystomojo bendradarbiavimo srityje. Pagal SESV 4 straipsnio 4 dalį vystomasis bendradarbiavimas yra lygiagrečioji kompetencija: „Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų ir vykdyti bendrą politiką, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.“

SESV 208–211 straipsniuose numatytas teisinis ES vystomojo bendradarbiavimo priemonių pagrindas.  SESV 208 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės laikosi įsipareigojimų ir atsižvelgia į tikslus, kuriems jos pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose“.

Papildoma Sąjungos lygmens veiksmų nauda paremta ES buvimu pasaulinėje arenoje, įvairiapuse patirtimi, viršnacionaliniu pobūdžiu, koordinavimo tarpininko vaidmeniu ir galimybėmis užtikrinti masto ekonomiją. 2005 m. valstybių narių, Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos priimtame Europos konsensuse[32] nustatytos bendros vertybės, tikslai, principai ir įsipareigojimai, būtini valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu įgyvendinant vystymosi programas: skurdo mažinimas, pagarba žmogaus teisėms, demokratija, pagrindinės laisvės ir teisinė valstybė, geras valdymas, lyčių lygybė, solidarumas, socialinis teisingumas ir veiksmingi daugiašaliai veiksmai.

Pagrindinės ES vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės

Pagrindinės ES vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės – Europos plėtros fondas (EPF)[33] ir vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)[34]. EPF remia bendradarbiavimą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis ir daugiausia dėmesio skiria ekonominiam, socialiniam vystymuisi bei žmogaus socialinei raidai ir regionų bendradarbiavimui bei integracijai. Jį valdo Komisija su ES valstybėmis narėmis, kurios prie jo prisideda tiesiogiai.

Kita vertus, taikant VBP teikiama dvišalė parama besivystančioms šalims, kurioms finansavimo neskiriama iš EPF, ir teminė parama visoms šalims partnerėms pagal prioritetines (pavyzdžiui, žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo, integracinio ir darnaus augimo) temas.

11-ojo EPF 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas bus 30,5 mlrd. EUR. VBP 2014–2020 m. laikotarpiu bus skirta 19,7 mlrd. EUR iš ES biudžeto.

Prieš siūlydama šias naujas finansines 2014–2020 m. laikotarpio priemones, taip pat atlikusi poveikio vertinimą ir įvairių vertinimų, audito ir laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitų vidaus peržiūrą, Komisija 2010 m. lapkričio 26 d. – 2011 m. sausio 31 d. surengė viešas konsultacijas dėl būsimo ES išorės veiksmų finansavimo. Konsultacijos vyko internete paskelbus klausimyną ir informacinį dokumentą „Koks bus ES išorės veiksmų finansavimas po 2013 m.?“[35]. 2011 m. gruodžio mėn. Komisija, atsižvelgusi į visus vystymosi politikos aspektus, įskaitant ES lygmens paramos besivystančioms šalims remiantis Europos konsensuso dėl vystymosi (2005 m.) ir Pokyčių darbotvarkės principais pridėtinę vertę, pateikė teisės akto pasiūlymą.

2014 m. kovo 11 d. buvo priimtas VBP reglamentas, vadovaujantis SESV 209 straipsniu: „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, būtinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai įgyvendinti, kurios gali būti siejamos su daugiametėmis bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis programomis arba teminio pobūdžio programomis.“ Demokratinis procesas parodė, kad ir Europos Parlamente, ir Taryboje (Europos Parlamentas reglamentą priėmė 2013 m. gruodžio 6 d. plenariniame posėdyje, o Europos Sąjungos Taryba – 2014 m. kovo 11 d. posėdyje) politikos prioritetus ir vystymosi politikos tikslus, įskaitant Komisijos pasiūlytas prioritetines bendradarbiavimo temas, parėmė aiški dauguma. 

Vystymuisi sveikatos sektoriuje, įskaitant lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises, skiriamo ES finansavimo prioritetai

VBP reglamento 2 straipsnyje primenama, kad kova su skurdu atsižvelgiant į TVT tebėra svarbiausias vystomojo bendradarbiavimo tikslas. Tai apima ICPD veiksmų programos veiksmingo ir visapusiško įgyvendinimo skatinimą, kaip nurodyta reglamento I ir II prieduose[36].

Pagal VBP reglamentą ES finansavimo prioritetai perteikiami geografinėse ir teminėse orientacinėse daugiametėse programose, kurios priklauso nuo strateginio dialogo su Europos Parlamentu. Per pirmojo 2014 m. ketvirčio strateginį dialogą Parlamentas paprašė orientacinėse daugiametėse programose daugiau dėmesio skirti moterų teisėms ir lyčių lygybei. Šių pakeitimų įtraukimas į orientacines daugiametes programas – strateginio dialogo rezultatas.

ES finansavimo prioritetai taip pat nustatomi drauge su šalių partnerių vyriausybėmis. Todėl sveikatos srityje ES finansavimas daugiausia skiriamas šalių partnerių sveikatos priežiūros sistemoms stiprinti, kad jose būtų sudarytos visuotinės galimybės visapusiškai naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. ES veiksmai paremti nacionaliniais sveikatos priežiūros planais, kuriuos parengė paramą gaunančių šalių valdžios institucijos. Kol šiose sveikatos priežiūros sistemose nepažeidžiamos žmogaus teisės ir tarptautiniai reikalavimai, kiekviena šalis partnerė turi suverenią teisę spręsti, kokias paslaugas ir kokiu būdu teikti savo piliečiams. ES vaidmuo – remti šių šalių pastangas plėtoti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemas užtikrinant priežiūros tęstinumą.  

ES lėšomis gali būti remiama sveikatos priežiūros įstaigų statyba ir atnaujinimas, sveikatos priežiūros personalo rengimas, aprūpinimas įranga, būtiniausiais vaistais ir reikmenimis, taip pat techninės paramos teikimas ir vyriausybių konsultavimas politiniais nacionalinių sveikatos priežiūros strategijų klausimais. Finansavimo būdas, kuriam teikiama pirmenybė – nuolatinis biudžetas, skiriamas šalims partnerėms siekiant didinti jų savarankiškumą ir programų tvarumą. Tokia pagalba, vadinamąja parama biudžetui, vedant politinį dialogą su vyriausybe ir nustatant siektinus rodiklius remiama sektorių politika ir reformos, kuriomis siekiama gerinti valdymą bei paslaugų teikimą gyventojams ir kurios duoda konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų. 2002–2010 m. laikotarpiu ES skyrė 5 mlrd. EUR paramos šalių partnerių valstybiniams biudžetams ir papildomus 1,3 mlrd. EUR šalių partnerių sveikatos biudžetams ar vyriausybių programoms[37]. Kitas svarbus ES finansavimo kanalas – sveikatos sektoriuje veikiančios JT agentūros ir visuotinės sveikatos iniciatyvos, pavyzdžiui, Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas ir Pasaulinis vakcinacijos ir imunizacijos aljansas. 2002–2010 m. laikotarpiu ES šiems paramos gavėjams skyrė 1 mlrd. EUR.

ES lėšos taip pat gali būti naudojamos pilietinės visuomenės organizacijoms finansuoti, visų pirma ten, kur daugiau galimybių naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis reikia sudaryti į visuomenės užribį nustumtoms ir sunkiai pasiekiamoms gyventojų grupėms, ypač ekstremaliose ar konfliktinėse situacijose, t. y. kai vyriausybės negali ar nenori pačios imtis veiksmingų priemonių. Tačiau didžioji dalis pilietinės visuomenės organizacijoms skiriamų lėšų skirta tam, kad jos stiprintų savuosius teisių gynimo gebėjimus ir vaidmenį siekdamos prisidėti prie politikos formavimo, stebėti reformas ir priversti vyriausybes atsiskaityti.  2002–2010 m. laikotarpiu sveikatos sektoriuje dirbančioms pilietinės visuomenės organizacijoms ES skyrė 1,3 mlrd. EUR.

Iš 3,2 mlrd. EUR paramos vystymuisi lėšų, kurios buvo skirtos šalių partnerių sveikatos sektoriui penkerių metų (2008–2012 m.) laikotarpiu, 1,5 mlrd. EUR skirti motinų, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūrai, skaičiuojant pagal G8 valstybių sutartą metodiką. Tiksliau sakant, 87 mln. EUR skirti reprodukcinės sveikatos priežiūrai, 17 mln. EUR – šeimos planavimui ir 95 mln. EUR – lytiškai plintančių ligų kontrolei. Įnašai į Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą sudaro dar 503 mln. EUR.

Derinimas su ICPD veiksmų programa ir TVT

Vystymuisi skiriamas ES finansavimas glaudžiai susietas su tikslais bei tarptautiniais įsipareigojimais, dėl kurių susitarta ICPD veiksmų programoje, ir TVT. Nors Sąjunga ir nepasirašė šių istorinės reikšmės susitarimų, kai jie buvo priimami, jų tikslai ir įpareigojimai vėliau buvo įtraukti į ES teisę nustatant Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politiką, o aiškios nuorodos įtrauktos į Europos konsensusą dėl vystymosi, Tarybos išvadas dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius[38], Tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės[39] ir į 2007–2013 m. bei 2014–2020 m. VBP reglamentus.

Remdamas TVT ir ICPD programą Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų[40], kuriose paragino, kad „ES tvirtai gintų teisę į aukščiausią galimą sveikatos standartą, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, taip pat ŽIV / AIDS integraciją, inter alia, į savanoriško šeimos planavimo, saugaus nėštumo nutraukimo ir kontraceptinių priemonių naudojimo klausimus“[41].

ES parama vystymuisi yra visiškai suderinta su ICPD principais ir ja abortas nėra skatinamas kaip šeimos planavimo metodas. Greičiau siekiama mažinti atvejų, kai abortas renkamasis kaip vienintelė išeitis, skaičių, teikiant daugiau ir geresnių šeimos planavimo paslaugų, taip pat siekiama teikti pirmenybę apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo ir panaikinti aborto poreikį. ES finansavimas daugiausia skirtas pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių moterų, paauglių, vienišų moterų, pabėgėlių ir perkeltųjų moterų, ŽIV užsikrėtusių moterų ir prievartavimo aukų poreikiams tenkinti.

Vystymuisi skirtų ES lėšų naudojimo kontrolė

ES nustatė griežtas sutarčių sąlygas[42], kad taikant visas ES paramos vystymuisi lėšomis finansuojamas priemones būtų laikomasi tos šalies, kurioje jos įgyvendinamos, teisės aktų. Visi ES dotacijų gavėjai ir jų darbuotojai privalo gerbti žmogaus teises. ES lėšų naudojimas pagal paskirtį užtikrinamas įvairia kontrolės veikla, stabdžių ir atsvarų sistema ir projektų ciklo valdymu.

Komisija stebi projektų ir programų rezultatus, pasitelkdama nepriklausomą vertinimą, kurį atlieka išorės ekspertai naudodamiesi tarptautiniu mastu pripažintais kriterijais. 2013 m. taikant šią rezultatų stebėsenos sistemą įvertinta per 1 600 vykdomų ir baigtų projektų bei programų (įskaitant paramos biudžetui operacijas) visuose ES paramos sektoriuose[43]. 64 iš šių projektų ir programų buvo susiję su sveikatos sektoriumi, 22 – demografinės politikos ir (arba) programų bei reprodukcinės sveikatos sektoriumi. 81 proc. stebėtų šių dviejų sektorių projektų įvertintas labai gerai arba gerai (taip įvertinti vidutiniškai 75 proc. visų ES bendradarbiavimo sektorių projektų). Dėl tų projektų, kuriuose nustatoma didelių sunkumų, Komisija imasi konkrečių tolesnių veiksmų. Ši nepriklausoma stebėsena vietoje papildo Komisijos darbuotojų atliekamą vidaus stebėseną.

Be projektų arba programų vertinimo, svarbios grįžtamosios informacijos apie poveikį ir rezultatus teikia ir strateginiai nepriklausomų išorės ekspertų vertinimai. 2012 m. tokiu būdu buvo įvertinta Europos Komisijos parama sveikatos sektoriui ir nustatyta, kad ji suderinta su ES vystymosi politika ir kryptingai skiriama skurdui mažinti[44]. Nustatyta, kad ES parama buvo svariai prisidėta prie sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo ir su skaidrumu bei atskaitomybe susijusių institucinių ir procedūrinių sistemų stiprinimo programas įgyvendinusiose šalyse.

Europos Audito Rūmai kasmet įvertina ES paramos vystymuisi valdymą. Neseniai paskelbtoje Audito Rūmų ataskaitoje dėl EPF teigiama, kad ES delegacijos buvo gerai informuotos apie projektų įgyvendinimo veiklą, daugiausia dėl stebėjimo vizitų[45].

Į visus vertinimo ir audito rezultatus buvo atsižvelgta nustatant 2014–2020 m. finansinės programos naujas finansines priemones, įskaitant VBP. 

Be stebėjimo ir vertinimo, išorės paramos operacijų teisėtumas ir tvarkingumas užtikrinamas finansiniu auditu ir patikromis. ES paramos gavėjams, kurie pateikė klaidingą informaciją, padarė esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavo, dotacijų teikimas sustabdomas, gali būti neskiriamas tolesnis ES finansavimas ir taikomos finansinės nuobaudos.

3.         EUROPOS PILIEČIŲ INICIATYVOS REIKALAVIMŲ VERTINIMAS

3.1. Bendrosios pastabos

Kaip nurodoma šio pranešimo įžangoje, Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ siekiama, kad ES uždraustų ir nutrauktų veiklos, galinčios baigtis žmogaus embriono sunaikinimu, finansavimą – visų pirma mokslinių tyrimų, vystomojo bendradarbiavimo ir visuomenės sveikatos srityse, kad nebūtų pažeidžiamas žmogaus orumas ir neliečiamybė. Šiuo tikslu turėtų būti atitinkamai keičiamas Finansinis reglamentas, Reglamentas dėl mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ ir reglamentas, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė.

Komisija atidžiai išnagrinėjo šiuos reikalavimus.

Dėl reikalavimo nutraukti ES finansavimą šiai veiklai ir keisti Finansinį reglamentą derėtų pažymėti, kad pagal Finansinio reglamento 87 straipsnį visos ES išlaidos turi atitikti ES Sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją. Vadinasi, ES finansiniu reglamentu užtikrinama, kad jokios ES išlaidos, įskaitant išlaidas moksliniams tyrimams, vystomajam bendradarbiavimui ir visuomenės sveikatai, negali pažeisti žmogaus orumo, teisės į gyvybę ir teisės į asmens neliečiamybę. Be to, Finansinio reglamento paskirtis – nustatyti bendro pobūdžio, o ne konkrečios ES politikos srities finansines taisykles, visų pirma ES biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo finansines taisykles.

3.2. Žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai

Europos Komisija atidžiai išnagrinėjo Europos piliečių iniciatyvos reikalavimą priimti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama skirti ES finansavimą „moksliniams tyrimams, kurių metu naikinami žmogaus embrionai, įskaitant tyrimus, kuriais siekiama išgauti kamieninių ląstelių, ir tyrimams, kuriuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės, siekiant vėlesniais tyrimų etapais jas išgauti“.

Kaip jau minėta, teisės aktuose dėl dabartinės ES mokslinių tyrimų programos nustatytos išsamios nuostatos, kuriomis reglamentuojama ES parama žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams. Šias nuostatas visai neseniai (2013 gruodžio mėn.) suderino ES teisėkūros institucijos, t. y. Europos Parlamentas ir Taryba, taikydamos įprastą teisėkūros procedūrą ir griežtai laikydamosi SESV 182 straipsnio. Nuostatos dėl finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ suderintos atsižvelgiant į visus aspektus, įskaitant kamieninių ląstelių visų tipų mokslinių tyrimų etikos, ES veiksmų papildomos naudos ir galimos naudos sveikatai aspektus.

Programos „Horizontas 2020“ nuostatos dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų yra kruopščiai suderintos ir visos kartu sudaro trigubos apsaugos sistemą:

Visų pirma, laikomasi nacionalinės teisės aktų – vykdant ES projektus privaloma laikytis tos šalies, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, įstatymų. Be to, visi projektai turi būti patvirtinti moksliškai, – juos turi įvertinti ekspertai, taip pat turi būti kruopščiai įvertinami jų etikos aspektai. Galiausiai ES lėšos negali būti naudojamos naujoms kamieninių ląstelių linijoms gauti arba vykdyti moksliniams tyrimams, kuriuos atliekant naikinami embrionai, įskaitant skirtus kamieninėms ląstelėms gauti.

Jose numatytos aiškios išimtys ir sąlygos, įvairios griežtos ex ante patikros (mokslinis įvertinimas, etikos aspektų vertinimas), papildomi sprendimų dėl atskirų projektų priėmimo lygmenys, į kuriuos įtraukiamos valstybės narės, sutartiniai įsipareigojimai, išsamūs ataskaitų teikimo reikalavimai ir ex post auditas (žr. visą 19 straipsnio ir Komisijos pareiškimo tekstą II ir III PRIEDUOSE). Sistemos lygmens auditas parodė, kad įdiegta sistema yra tinkamai sumodeliuota ir jos laikomasi vadovaujantis aukščiausiais etikos standartais. Be to, Komisija neragina teikti konkrečiai su žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis susijusių mokslinių tyrimų pasiūlymų.

Komisija mano, kad programos „Horizontas 2020“ nuostatos dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų yra visiškai suderintos su ES sutartimis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija[46]. Ji taip pat mano, kad šiomis nuostatomis jau sprendžiami keli svarbūs iniciatyvos organizatorių reikalavimai, visų pirma, kad ES nefinansuotų žmogaus embrionų naikinimo ir kad būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Vis dėlto Komisija mano, jog negali patenkinti organizatorių reikalavimo, kad ES nefinansuotų mokslinių tyrimų, kurie atliekami su jau sukurtomis kamieninių ląstelių linijomis. Taip yra todėl, kad Komisija suformulavo savo pasiūlymą atsižvelgdama į kamieninių ląstelių visų tipų mokslinių tyrimų etikos klausimus, galimą naudą sveikatai ir ES lygmens paramos pridėtinę vertę. Šį pasiūlymą priėmė teisėkūros institucijos, t. y. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamosi per institucijų derybas demokratiškai pasiektu susitarimu.

3.3. Vystomasis bendradarbiavimas

Europos Komisija kruopščiai išnagrinėjo piliečių iniciatyvos reikalavimą priimti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama skirti bet kokias galimas ES lėšas veiklai, kuria naikinami arba gali būti naikinami žmogaus embrionai, finansuoti, t. y. tiesioginį ar netiesioginį abortų finansavimą teikiant paramą vystymuisi.

Esminis peticijos tikslas – mažinti besivystančiose šalyse atliekamų abortų skaičių.

Besivystančiose šalyse partnerėse, kuriose ES remia sveikatos sektorių, teikiama parama sveikatos priežiūros sistemoms: remiamas tęstinę priežiūrą sudarančių paslaugų, įskaitant lytinės, reprodukcinės, motinų, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugas, teikimas arba teikiama parama biudžetui, kad šalys galėtų teikti geresnes nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugas. Iš esmės ta parama tiesiogiai ar netiesiogiai prisidės prie visų šalių partnerių siūlomų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios gali apimti su abortais susijusias paslaugas siekiant išsaugoti motinos gyvybę arba jų neapimti. Šia visokeriopa ES parama iš esmės prisidedama prie abortų skaičiaus mažinimo, nes sudaroma daugiau galimybių naudotis saugiomis ir kokybiškomis paslaugomis, įskaitant kokybišką šeimos planavimą, įvairius kontracepcijos metodus, skubiąją kontracepciją ir visapusį lytinį švietimą.

Nors ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas – visiems piliečiams užtikrinti visuotines ir lygias galimybes naudotis kokybiška priežiūra, ES visiškai pripažįsta suverenius šalių partnerių sprendimus, kurios sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos ir kaip jos komplektuojamos, jei jie atitinka pripažintus žmogaus teisių principus. Todėl Komisija neteikia pirmenybės tam, kad būtų kryptingai remiamos tik tam tikros paslaugos, nes dėl to pasidarytų sunkiau visapusiškai ir veiksmingai remti šalies sveikatos strategiją.

Komisija mano, kad ES privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pasiekti 5-ąjį TVT. Nepaisant įspūdingo kontraceptinių priemonių naudojimo padidėjimo, kasmet dėl abortų, kurie atliekami nekvalifikuotai arba atliekami būtiniausių medicininių standartų neatitinkančioje aplinkoje, vis tiek miršta nemažai moterų. PSO duomenimis, motinų mirtingumą ir susirgimų skaičių galima labai sumažinti padidinus tokių sveikatos priežiūros paslaugų saugą.

Komisija taiko griežtas taisykles ir bet koks finansavimas atitinka ir visada turi visiškai atitikti ES reguliavimo sistemą ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Skyrus finansavimą, pradedami taikyti visapusiškos ir skaidrios priežiūros mechanizmai. Priežiūra yra veiksminga, o Komisija yra įsipareigojusi toliau taikyti apsaugines sutarčių ir stebėjimo priemones ir tai daryti visiškai skaidriai.

Galiausiai, JT pradėjo vystymosi po 2015 m. programos rengimo procesą, o ES šiuo metu siekia užtikrinti, kad pagrindiniai ICPD veiksmų programos principai bei įsipareigojimai ir TVT būtų integruoti į laikotarpio po 2015 m. programą. 1994 m. ICPD veiksmų programoje kodifikuotas tarptautinis konsensusas dėl lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių aprėpties ir apibrėžties buvo dar kartą patvirtintas 2014 m. balandžio mėn. peržiūroje[47], kuri bus 2014 m. rugsėjo mėn. vyksiančios JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos ICPD klausimais pagrindas. Visuotinis vystomasis bendradarbiavimas ir toliau bus formuojamas remiantis ICPD sutartais principais, kuriuos tvirtai remia ES ir jos valstybės narės.

4.           Išvados

Atsakydama dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“, Komisija daro toliau pateiktas išvadas.

4.1. Bendrosios išvados

ES pirminės teisės aktuose aiškiai įtvirtintas žmogaus orumo principas, teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę. ES finansiniame reglamente nustatyta, kad visos ES išlaidos turėtų atitikti ES pirminės teisės aktus. Todėl Komisija nemato būtinybės siūlyti Finansinio reglamento pakeitimų.

4.2. Žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai

Sprendimą dėl programos „Horizontas 2020“ nuostatų dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų ES teisėkūros institucijos priėmė visai neseniai (2013 m. gruodžio mėn.). Jos apima kruopščiai suderintas išimtis ir sąlygas, griežtas ex ante patikras, sprendimų dėl kiekvieno konkretaus projekto priėmimą, į kurį įtraukiamos valstybės narės, sutartinius įsipareigojimus, ataskaitų teikimo reikalavimus ir ex post auditą. Šiomis nuostatomis aiškiai nustatoma, kad ES lėšomis nefinansuojamas blastulių naikinimas mokslinių tyrimų reikmėms, ir visiškai atsižvelgiama į nacionalinės teisės aktus dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Sistemos lygmens auditas parodė, kad turima sistema yra tinkamai sumodeliuota ir jos laikomasi vadovaujantis aukščiausiais etikos standartais. Komisija pabrėžia, kad neraginama teikti konkrečiai su žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis susijusių mokslinių tyrimų pasiūlymų.

Komisija mano, kad programos „Horizontas 2020“ nuostatos dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų yra visiškai suderintos su ES sutartimis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija[48]. Ji taip pat mano, kad šiomis nuostatomis jau sprendžiami keli svarbūs iniciatyvos organizatorių reikalavimai, visų pirma, kad ES nefinansuotų žmogaus embrionų naikinimo ir kad būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Vis dėlto Komisija mano, jog organizatorių reikalavimas, kad ES nefinansuotų mokslinių tyrimų, kurie atliekami su jau sukurtomis žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijomis, negali būti patenkintas. Taip yra todėl, kad Komisija suformulavo savo pasiūlymą atsižvelgdama į kamieninių ląstelių visų tipų mokslinių tyrimų etikos klausimus, galimą naudą sveikatai ir ES lygmens paramos pridėtinę vertę. Šį pasiūlymą priėmė teisėkūros institucijos, t. y. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamosi per institucijų derybas demokratiškai pasiektu susitarimu.

Komisija ir toliau griežtai taikys trigubos apsaugos sistemą ir laikysis stebėjimo bei tikrinimo taisyklių, kurių buvo laikomasi įgyvendinant 7BP ir kurios apibrėžtos Reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnyje ir susijusiame Komisijos pareiškime (žr. visą 19 straipsnio ir Komisijos pareiškimo tekstą II ir III PRIEDUOSE). Tai bus daroma visiškai skaidriai.

Reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnio penktoje dalyje teigiama, kad trečioje dalyje nustatytų nefinansuojamų mokslinių tyrimų sričių sąrašas gali būti peržiūrėtas per tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą, kuris turi būti atliktas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sprendimas atlikti šį specialų vertinimą priklausys nuo atitinkamų mokslinių sričių ir technologijų plėtros.

Dėl būsimos ES paramos sveikatos moksliniams tyrimams Komisija atidžiai stebės mokslinių tyrimų (ypač indukuotų daugiagalių kamieninių ląstelių, kurios turi daug panašių savybių kaip embriono kamieninės ląstelės, tačiau dar neįmanoma sukurti tokių ląstelių, kurios visiškai tiktų klinikiniams tyrimams, ar naudoti jų kaip natūralių ląstelių, mokslinių tyrimų) pažangą ir prireikus teiks paramą.

Komisija pritaria Europos etikos ir naujųjų technologijų grupės nuomonei Nr. 22, kad „jeigu ateityje būtų išrasti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių pakaitalai, turintys tokį pat potencialą kaip iš embrionų gaunamos kamieninės ląstelės, kiek galima greičiau turėtų būti atsižvelgta į tokių pokyčių reikšmę žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų projektams mokslo ir etikos požiūriu“[49]. Tai reiškia, kad kai tik bus turima visiškai lygiaverčių žmogaus embriono kamieninių ląstelių pakaitalų, Komisija išnagrinės jų visapusišką naudojimą bei potencialą ir vėl prašys Europos etikos ir naujųjų technologijų grupės pateikti nuomonę atsižvelgiant į žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų rezultatus ir su jų pakaitalais susijusią mokslinę pažangą.

Tuo tarpu Komisija ir toliau rems Europos žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijų registrą, kad būtų lengviau stebėti turimas žmogaus embriono kamienines ląsteles ir kad jų naudojimas būtų optimizuojamas išvengiant nereikalingo naujų žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijų kūrimo.

4.3. Vystomasis bendradarbiavimas

Komisija daro išvadą, kad ES šiuo metu turi reikiamą teisinę sistemą vystymuisi skiriamoms ES lėšoms veiksmingai valdyti taip, kad tai padėtų kiek įmanoma sumažinti besivystančiose šalyse atliekamų abortų skaičių. Nors piliečių iniciatyva tiesiogiai neginčijami TVT ir ICPD veiksmų programos pagrindiniai tikslai ir įsipareigojimai, Komisija mano, kad finansavimo draudimas suvaržytų Sąjungos galimybę pasiekti TVT nustatytus uždavinius, ypač susijusius su motinų sveikata, ir ICPD tikslus, kurie neseniai buvo dar kartą patvirtinti tarptautiniu ir ES lygmenimis.

JT pradėjo vystymosi po 2015 m. programos rengimo procesą, o ES šiuo metu siekia užtikrinti, kad pagrindiniai ICPD veiksmų programos principai bei įsipareigojimai ir TVT būtų integruoti į laikotarpio po 2015 m. programą. 1994 m. ICPD veiksmų programoje kodifikuotas tarptautinis konsensusas dėl lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių aprėpties ir apibrėžties buvo dar kartą patvirtintas per 2014 m. balandžio mėn. peržiūrą[50], kurios informacija bus pateikta 2014 m. rugsėjo mėn. vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje ICPD klausimais. Visuotinis vystomasis bendradarbiavimas ir toliau bus formuojamas remiantis ICPD sutartais principais, kuriuos tvirtai remia ES ir jos valstybės narės. Komisija sieks informuoti suinteresuotąsias šalis ir pilietinę visuomenę, 2015 m. surengdama tarptautinę konferenciją, kurios tikslas – supažindinti su naujomis tarptautinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama didinti vystymosi ir humanitarinės pagalbos politikos bei bendradarbiavimo veiksmingumą.

Komisija toliau gerins savo stebėjimo ir priežiūros sistemas ir apie pažangą reguliariai informuos Europos Audito Rūmus. Pavyzdžiui, Komisija rengia priemones ir gaires, kaip stiprinti stebėjimo sistemas ir įvertinti audito ataskaitų kokybę. Komisija taip pat siekia, kad būtų teikiamos geresnės ES finansuojamų vystymosi programų veiklos rezultatų ataskaitos. Geresnės ataskaitų teikimo sistemos teiks valdymo praktikai reikiamos informacijos, didins atskaitomybę, ES paramos skaidrumą ir matomumą, galiausiai dėl jų didės Pokyčių darbotvarkėje nustatytų ES vystymosi tikslų poveikis[51].

VBP laikotarpio vidurio peržiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus analizuojami vertinimo – tiek temų, tiek programų vertinimo – duomenys ir ja bus remiamasi per strateginį dialogą su teisėkūros institucijomis. Taigi Komisijos pozicija paremta visiškai demokratiška ir skaidria peržiūra, kuri tebevyksta ir yra nuolatinė.

Remiantis EPI reglamento 10 straipsnio 2 dalimi, apie šį pranešimą bus pranešta iniciatyvos organizatoriams, taip pat Europos Parlamentui bei Tarybai ir jis bus paskelbtas viešai.

[1] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).

[2] Oficialų registrą galima rasti internete adresu http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/welcome.

[3] Reglamento dėl piliečių iniciatyvos 10 straipsnio 1 dalies nuostatos.

[4] http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/initiatives/ongoing/details/2012/000005.

[5] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1); 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

[6] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

[7] 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 13, p. 44).

[8] 2011 m. spalio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimo, Rink. p. I-09821, 40 punktas.

[9] http://www.epda.eu.com/en/#.

[10] http://workshops.biologists.com/workshop_sept_2014.html.

[11] Blastulė – darinys iš maždaug šimto ląstelių, susiformuojantis maždaug penktą ar šeštą dieną po apvaisinimo ir dar nesiimplantavęs gimdoje.

[12] www.clinicaltrials.gov; http://www.advancedcell.com.

[13] http://apps.who.int/trialsearch/.

[14] Dėl šio klausimo 2012 m. Nobelio premijos laureatas S. Yamanaka sakė: „Embriono kamieninės ląstelės tebėra svarbios indukuotų daugiagalių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų plėtrai. Indukuotų daugiagalių kamieninių ląstelių moksliniuose tyrimuose taikomi embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų rezultatai, pavyzdžiui, įvairių rūšių ląstelių kūrimo metodai. Būtent todėl indukuotų daugiagalių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų plėtra vyko taip sparčiai. Be to, embriono kamieninės ląstelės naudojamos kaip kontrolinė (lyginamoji) medžiaga, kai tyrėjai atlieka eksperimentus su indukuotomis daugiagalėmis kamieninėmis ląstelėmis ir analizuoja jų kokybę.“ (http://articles.latimes.com/2010/nov/27/science/la-sci-yamanaka-20101127).

[15] Europos mokslo fondo „Mokslo politikos informacinis leidinys“ Nr. 38, http://www.esf.org/publications/science-policy-briefings.html.

[16] 2007 m. birželio 20 d. Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės (EEG) rekomendacijos dėl 7BP žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų projektų etikos aspektų vertinimo (nuomonė Nr. 22); http://ec.europa.eu/bepa/european-group-ethics/docs/publications/opinion_22_final_follow_up_en.pdf.

EEG – nepriklausoma, pliuralistinė ir daugiadalykė įstaiga, konsultuojanti Europos Komisiją mokslo ir naujųjų technologijų etikos klausimais, susijusiais su Bendrijos teisės aktais ar politika.

[17] http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_341_en.pdf.

[18] ES sutarties 5 straipsnyje nurodoma, kad „pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau“.

[19] 533 balsavo už, 29 prieš, 22 susilaikė.

[20] 2 susilaikė.

[21] http://ec.europa.eu/bepa/european-group-ethics/docs/publications/opinion_22_final_follow_up_en.pdf.

[22] Europos žmogaus embriono kamieninių ląstelių registras (www.hescreg.eu) sukurtas, kad būtų galima pateikti išsamią Europoje atliekamų žmogaus daugiagalių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų esamos padėties apžvalgą mokslinių tyrimų bendruomenei, teisės aktų leidėjams, reguliavimo institucijoms ir plačiajai visuomenei.

[23] Remiantis Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomone Nr. 22; http://ec.europa.eu/bepa/european-group-ethics/docs/publications/opinion_22_final_follow_up_en.pdf.

[24] 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede pasirašyta Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija bei jos papildomi protokolai ir UNESCO priimta Visuotinė žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracija.

[25] Išsamūs projektų duomenys pateikiami CORDIS interneto svetainėje http://cordis.europa.eu/.

[26] http://www.eurostemcell.org/.

[27] PSO (2012 m.). Saugus abortas. Techninės ir politinės gairės sveikatos priežiūros sistemoms, p. 87, 90.

[28] Tik šešiose šalyse nutraukti nėštumą draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Šaltinis – Jungtinės Tautos. Pasaulio abortų politika, 2013 m.; www.unpopulation.org.

[29] Jungtinių Tautų gyventojų fondas (1995 m.). Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programa A/CONF.171/13/Rev.1.

[30] SESV 208 straipsnis.

[31] 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvados. ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė.

[32] Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (OL 2006/C 46/01), OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

[33] 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 617/2007 dėl 10-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą (OL L 152, 2007 6 13, p. 1).

[34] Reglamentas (ES) Nr. 233/2014.

[35] http://ec.europa.eu/europeaid/how/public-consultations/5240_en.htm.

[36] Reglamentas (ES) Nr. 233/2014.

[37] http://ec.europa.eu/europeaid/how/evaluation/evaluation_reports/2012/1308_docs_en.htm, II priedas.

[38] 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius.

[39] 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvados dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės.

[40] Europos Parlamento rezoliucijos: 2012 10 23 (2012/2002(INI)); 2013 3 12 (2012/2222(INI); 2013 12 11 (2013/2057(INL)).

[41]    2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“ (2012/2289(INI).

[42] Praktinės gairės, 2014 m. Europos Sąjungos išorės veiksmų dotacijos ir sutarčių sudarymas, žr. 2.3.3, 2.3.4 bei 2.4.14 skyrius ir E3h2 priedą;  http://ec.europa.eu/europeaid/prag.

[43] Europos Komisija. 2014 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2013 m. (bus paskelbta adresu http://ec.europa.eu/europeaid/multimedia/publications/index_en.htm).

[44] http://ec.europa.eu/europeaid/how/evaluation/evaluation_reports/2012/1308_docs_en.htm.

[45] Europos Audito Rūmai (2013 m.). Metinė iš aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų (EPF) finansuojamos veiklos ataskaita (2013/C 331/02).

[46] Reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnio 1 dalis: „Visa pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla atliekama laikantis etikos principų ir atitinkamų nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.“

[47] http://www.un.org/en/development/desa/population/commission/sessions/2014/index.shtml.

[48] Reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnio 1 dalis: „Visa pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla atliekama laikantis etikos principų ir atitinkamų nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.“

[49] 2007 m. birželio 20 d. Rekomendacijos dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų projektų pagal 7BP vertinimo etikos požiūriu. Nuomonė Nr. 22, p. 41.

[50] http://www.un.org/en/development/desa/population/commission/sessions/2014/index.shtml.

[51] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES vystymosi ir bendradarbiavimo rezultatų sistemos parengiamasis darbas“, 2013 12 10, SWD(2013) 530.

I PRIEDAS. Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ procedūriniai aspektai

Ši iniciatyva pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalį užregistruota 2012 m. gegužės 11 d. ir paskelbta Komisijos internetiniame registre.

Komisijoje užregistruoti Piliečių komiteto nariai yra šių valstybių narių – Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos, Lenkijos, Ispanijos ir Vokietijos – gyventojai.

Iniciatyva užregistruota italų kalba. Vėliau organizatoriai pateikė iniciatyvos pavadinimo, dalyko ir siekiamų tikslų vertimą į visas oficialiąsias ES kalbas.

Remiantis Reglamentu dėl piliečių iniciatyvos, piliečių pritarimo siūlomai iniciatyvai pareiškimo formose buvo nurodytas iniciatyvos pavadinimas, dalykas ir tikslai. Formose taip pat buvo pateikta nuoroda į Komisijos internetinį registrą, kad piliečiai galėtų susipažinti su išsamesne informacija, kurią organizatoriai pateikė prie savo registracijos prašymo pridėtame teisės akto projekte. Organizatoriai pateikė to teisės akto projekto vertimą į 19 oficialiųjų ES kalbų. Su teisės akto projektu gali būti susipažinę ne visi iniciatyvai pritarę piliečiai. 

Oficialus pritarimo iniciatyvai pareiškimų surinkimo terminas (12 mėnesių) baigėsi 2013 m. gegužės 11 d. Tačiau dėl sunkumų, kuriuos dauguma organizatorių patyrė pradiniu Europos piliečių iniciatyvos etapu kurdami internetines pritarimo pareiškimų rinkimo sistemas[1], Komisija pritarimo iniciatyvai pareiškimus priėmė iki 2013 m. lapkričio 1 d. Atitinkamoms kompetentingoms valstybių narių institucijoms patikrinus surinktus pritarimo pareiškimus, organizatoriai 2014 m. vasario 28 d. savo iniciatyvą pateikė Komisijai kartu su 28 valstybių narių kompetentingų institucijų išduotais sertifikatais ir informacija apie finansavimo ir paramos šaltinius pagal reglamento 9 straipsnį.

Sertifikatuose nurodytas galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius ir valstybių narių kompetentingų institucijų pateikta informacija nurodyti toliau esančioje lentelėje. Į pateiktą informaciją įtraukti ir papildomo pareiškimų surinkimo laikotarpio (iki 2013 m. lapkričio 1 d.) duomenys.

Valstybė narė || Pasirašiusiųjų skaičius || Minimalus būtinas pasirašiusiųjų iš bent septynių valstybių narių skaičius

Belgija || 5 478 || 16 500

Bulgarija || 906 || 13 500

Čekija || 11 468 || 16 500

Danija || 7 563 || 9 750

Vokietija || 137 874 || 74 250

Estija || 2 417 || 4 500

Airija || 6 679 || 9 000

Graikija || 52 977 || 16 500

Ispanija || 144 827 || 40 500

Prancūzija || 83 503 || 55 500

Kroatija || 12 778 || 9 000

Italija || 623 947 || 54 750

Kipras || 6 407 || 4 500

Latvija || 9 132 || 6 750

Lietuva || 11 646 || 9 000

Liuksemburgas || 5 469 || 4 500

Vengrija || 45 933 || 16 500

Malta || 23 017 || 4 500

Nyderlandai || 27 271 || 19 500

Austrija || 24 973 || 14 250

Lenkija || 235 964 || 38 250

Portugalija || 65 564 || 16 500

Rumunija || 110 405 || 24 750

Slovėnija || 3 481 || 6 000

Slovakija || 31 951 || 9 750

Suomija || 1 230 || 9 750

Švedija || 2 468 || 15 000

Jungtinė Karalystė || 26 298 || 54 750

Iš viso || 1 721 626 || Minimalus būtinas pasirašiusiųjų skaičius pasiektas 18 valstybių narių

Pagal reglamento 10 straipsnį Komisija:

- 2014 m. vasario 28 d. paskelbė reikiamą informaciją registre

http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/initiatives/finalised/details/2012/000005;

- 2014 m. balandžio 9 d. priėmė iniciatyvos organizatorius.

Remiantis reglamento 11 straipsniu, 2014 m. balandžio 10 d. organizatoriams buvo suteikta galimybė pristatyti savo iniciatyvą Europos Parlamente surengtame viešajame svarstyme.

Komisijoje vykusiame susitikime Komisijai atstovavo Komisijos narė M. Geoghegan-Quinn, Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato ir kitų susijusių tarnybų vyresnieji pareigūnai.

Viešajame svarstyme Komisijai atstovavo Komisijos nariai M. Geoghegan-Quinn ir A. Piebalgs.

II PRIEDAS. Reglamento „Horizontas 2020“ 19 straipsnis[2]

19 straipsnis

Etikos principai

1. Visa pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla atliekama laikantis etikos principų ir atitinkamų nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatų gyvenimą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir poreikiui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

2. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla yra skirta tik civilinėms reikmėms.

3. Nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

b) mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai gali tapti paveldimi (1);

c) mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

4. Žmonių kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į susijusių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytos mokslinių tyrimų sritys gali būti peržiūrėtos atliekant 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą tarpinį vertinimą ir atsižvelgiant į mokslo pažangą.

III PRIEDAS. „Horizontas 2020“. Komisijos pareiškimas[3]

Komisijos pareiškimai (Bendroji programa)

2013/C 373/02

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Europos Komisija siūlo priimant sprendimus dėl ES finansavimo skyrimo žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams pagal programą „Horizontas 2020“ laikytis tų pačių etikos principų kaip ir 7-ojoje bendrojoje programoje.

Europos Komisija siūlo toliau laikytis šių etikos principų, nes, kaip parodė patirtis, jie leido suformuoti atsakingą požiūrį į daug žadančią mokslo sritį. Minėti etikos principai visiškai pasiteisino įgyvendinant mokslinių tyrimų programą, kurioje dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, turinčių labai skirtingas teisės normas.

1. || Sprendime dėl programos „Horizontas 2020“ aiškiai numatoma, jog Bendrijos finansavimas nebus skiriamas trims mokslinių tyrimų sritims: — || mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmonėms klonuoti reprodukcijos tikslais;

— || mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai galėtų tapti paveldimi;

— || mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų ar kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

2. || Nebus finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Nebus finansuojama veikla valstybėje narėje, kurioje tokia veikla yra draudžiama.

3. || Sprendimas dėl programos „Horizontas 2020“ ir nuostatos dėl Bendrijos teikiamo žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo etikos principų nėra valstybėse narėse tokiems tyrimams taikomų teisės normų ar etikos principų subjektyvus įvertinimas.

4. || Kviesdama teikti paraiškas Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių. Dėl žmogaus, tiek suaugusiojo, tiek embriono, kamieninių ląstelių naudojimo, jei to reikia, sprendžia mokslininkai, atsižvelgdami į norimus pasiekti tikslus. Praktikoje didžioji Bendrijos kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams numatytų lėšų dalis skiriama suaugusiųjų kamieninių ląstelių panaudojimui. Nėra priežasties, kodėl tai turėtų iš esmės pasikeisti programoje „Horizontas 2020“.

5. || Kiekvienas projektas, kuriame siūloma panaudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, privalo gauti teigiamą mokslinį įvertinimą, kurio metu nepriklausomi mokslo ekspertai įvertina, ar būtina tokias kamienines ląsteles naudoti mokslo tikslams.

6. || Pasiūlymai, gavę teigiamą mokslinį įvertinimą, yra griežtai tikrinami etikos požiūriu; šį patikrinimą organizuoja Europos Komisija. Atliekant šį patikrinimą etikos požiūriu, atsižvelgiama į ES pagrindinių teisių chartijoje ir atitinkamose tarptautinėse konvencijose, pavyzdžiui, 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede pasirašytoje Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje bei jos papildomuose protokoluose ir UNESCO priimtoje Visuotinėje žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytus principus. Atliekant patikrinimą etikos požiūriu taip pat įvertinama, ar pasiūlymuose laikomasi šalių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, taisyklių.

7. || Ypatingais atvejais patikrinimą etikos požiūriu galima atlikti projekto įgyvendinimo metu.

8. || Dėl kiekvieno projekto, kuriame siūloma naudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, prieš pradedant jį vykdyti, reikia gauti atitinkamo nacionalinio arba vietos etikos komiteto patvirtinimą. Turi būti laikomasi visų nacionalinių taisyklių ir procedūrų, įskaitant susijusių su tėvų sutikimu, finansinių paskatų nebuvimu ir kt. Bus tikrinama, ar projekte yra nurodytos licencijavimo ir kontrolės priemonės, kurių turi imtis valstybių narių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, kompetentingos institucijos.

9. || Gavęs teigiamą mokslinį įvertinimą ir patikrintas etikos požiūriu nacionaliniu ar vietos ir Europos lygiu pasiūlymas bus pateiktas patvirtinti kiekvienu atskiru atveju valstybėms narėms, kurios posėdžiauja kaip komitetas laikydamosi nagrinėjimo procedūros. Valstybių narių nepatvirtinti projektai, kuriuose numatyta naudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, nefinansuojami.

10. || Europos Komisija toliau sieks, kad su ES finansuojamų kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų rezultatais galėtų susipažinti visi mokslininkai tam, kad šie rezultatai galiausiai taptų naudingi pacientams visose šalyse.

11. || Europos Komisija rems veiksmus ir iniciatyvas, kurie prisideda prie žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų koordinavimo ir racionalizavimo, atsakingai laikantis etikos principų. Visų pirma, Komisija rems Europos žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių linijų registrą. Parama tokiam registrui padės užtikrinti egzistuojančių žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių stebėseną Europoje, padės mokslininkams kuo geriau jas panaudoti ir gali padėti išvengti atvejų, kai be reikalo kuriamos naujos kamieninių ląstelių linijos.

12. || Europos Komisija toliau laikysis dabartinės savo praktikos ir neteiks nagrinėjimo procedūrą vykdančiam komitetui pasiūlymų dėl projektų, kurie apima mokslinę veiklą, naikinančią žmogaus embrionus, įskaitant veiklą kamieninėms ląstelėms gauti. Nors šis mokslinių tyrimų etapas nebus finansuojamas, Bendrija galės finansuoti paskesnius mokslinių tyrimų etapus, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės.

IV PRIEDAS. Sprendimo dėl 7BP 6 straipsnis[4]

6 straipsnis

Etikos principai

1. Visa pagal Septintąją bendrąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla atliekama laikantis pagrindinių etikos principų.

2. Pagal šią Bendrąją programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

— mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

— mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai gali tapti paveldimi (2);

— mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

3. Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinių pasiūlymų turinį ir į susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo prireikus pateikiama detali informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat informacija apie etinį patvirtinimą (-us), kuris (-ie) bus suteiktas (-i).

Dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo, institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

4. Pirmiau nustatytos mokslinių tyrimų sritys antrame šios programos etape (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

V PRIEDAS. 7BP. Komisijos pareiškimas[5]

Dėl 6 straipsnio

Priimant sprendimus dėl ES finansavimo skyrimo pagal 7-ąją bendrąją programą žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams Europos Komisija siūlo laikytis tų pačių etikos principų kaip ir 6-ojoje bendrojoje programoje.

Europos Komisija siūlo toliau laikytis šių etikos principų, nes, kaip parodė patirtis, jie leido suformuoti atsakingą požiūrį į daug žadančią mokslo sritį ir visiškai pasiteisino įgyvendinant mokslinių tyrimų programą, kurioje dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, turinčių labai skirtingas teisės normas.

1)  Sprendime dėl 7-osios bendrosios programos aiškiai numatoma, jog Bendrijos finansavimas nebus skiriamas trims mokslinių tyrimų sritims: — || mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

— || mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai galėtų tapti paveldimi;

— || mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant perkeliant somatinių ląstelių branduolius.

2)  Nebus finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Nebus finansuojama  jokia veikla valstybėje narėje, kurioje ji yra uždrausta.

3)  Sprendimas dėl 7-osios bendrosios programos ir nuostatos dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo etikos principų nėra valstybėse narėse tokiems tyrimams taikomų teisės normų ar etikos principų subjektyvus įvertinimas.

4)  Kviesdama teikti paraiškas Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių. Dėl žmogaus, tiek suaugusiojo, tiek embriono, kamieninių ląstelių naudojimo, jei to reikia, sprendžia mokslininkai, atsižvelgdami į norimus pasiekti tikslus. Praktikoje didžioji Bendrijos kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams numatytų lėšų dalis skiriama suaugusiųjų kamieninių ląstelių panaudojimui. Nėra priežasties, kodėl ši kryptis turėtų iš esmės pasikeisti 7-ojoje bendrojoje programoje.

5)  Kiekvienas projektas, kuriame siūloma panaudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, privalo gauti teigiamą mokslinį įvertinimą, kurio metu nepriklausomi mokslo ekspertai įvertina, ar būtina tokias kamienines ląsteles naudoti mokslo tikslams.

6)  Pasiūlymai, gavę teigiamą mokslinį įvertinimą, yra griežtai tikrinami etikos požiūriu; šį patikrinimą organizuoja Europos Komisija. Atliekant šį patikrinimą etikos požiūriu, atsižvelgiama į ES pagrindinių teisių chartijoje ir atitinkamose tarptautinėse konvencijose, pavyzdžiui, 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede pasirašytoje Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje bei jos papildomuose protokoluose ir UNESCO priimtoje Visuotinėje žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracijoje atspindėtus principus. Atliekant patikrinimą etikos požiūriu taip pat įvertinama, ar pasiūlymuose laikomasi šalių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, taisyklių.

7)  Ypatingais atvejais patikrinimą etikos požiūriu galima atlikti projekto įgyvendinimo metu.

8)  Dėl kiekvieno projekto, kuriame siūloma naudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, prieš pradedant jį vykdyti, reikia gauti atitinkamo nacionalinio arba vietos etikos komiteto patvirtinimą. Turi būti laikomasi visų nacionalinių taisyklių ir procedūrų, įskaitant susijusių su tėvų sutikimu, finansinių paskatų nebuvimu ir kt. Bus tikrinama, ar projekte yra nurodytos licencijavimo ir kontrolės priemonės, kurių turi imtis valstybių narių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, kompetentingos institucijos.

9)  Gavęs teigiamą mokslinį įvertinimą ir patikrintas etikos požiūriu nacionaliniu ar vietos ir Europos lygiu pasiūlymas bus pateiktas patvirtinimui kiekvienu atskiru atveju valstybėms narėms, posėdžiaujančioms kaip reguliavimo komitetas. Valstybių narių nepatvirtinti projektai, kuriuose numatyta naudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, nefinansuojami.

10)  Europos Komisija toliau sieks, kad su Bendrijos finansuojamų kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų rezultatais galėtų susipažinti visi mokslininkai tam, kad šie rezultatai galiausiai taptų naudingi pacientams visose šalyse.

11)  Europos Komisija rems veiksmus ir iniciatyvas, kurie prisideda prie žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų koordinavimo ir racionalizavimo atsakingai laikantis etikos principų. Visų pirma, Komisija rems Europos žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių linijų registrą. Skyrus paramą tokiam registrui bus galima užtikrinti egzistuojančių žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių stebėseną Europoje, mokslininkai galės tinkamiau jas panaudoti bei pavyks išvengti atvejų, kai be reikalo kuriamos naujos kamieninių ląstelių linijos.

12)  Europos Komisija toliau laikysis dabartinės savo praktikos ir neteiks reguliavimo komitetui pasiūlymų dėl projektų, kurie apima mokslinę veiklą, naikinančią žmogaus embrionus, įskaitant kamieninėms ląstelėms gauti. Nors šis mokslinių tyrimų etapas nebus finansuojamas, Bendrija galės finansuoti paskesnius mokslinių tyrimų etapus, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės.

[1] 2012 m. liepos 18 d. pranešimas spaudai http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/sefcovic/headlines/press-releases/2012/07/2012_07_18_eci_en.htm.

[2] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB.

[3] Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 373/1220, 2013 12.

[4] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.).

[5] Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 412/42, 2006 12 30.