AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos policijos biuras (Europolas) pradėjo veikti kaip tarpvyriausybinė įstaiga, kurios veikla buvo reglamentuojama pagal 1999 m. įsigaliojusią valstybių narių pasirašytą Konvenciją. Pagal 2009 m. priimtą Tarybos sprendimą Europolas tapo iš ES biudžeto finansuojama ES agentūra.

Europolo uždavinys – remti nacionalinių teisėsaugos tarnybų veiklą ir jų bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos bei kovos su jais srityse. Europolas padeda valstybių narių teisėsaugos institucijoms keistis informacija ir atlieka kriminalinę analizę, kad padėtų nacionalinėms policijos pajėgoms vykdyti tarpvalstybinius tyrimus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 88 straipsnyje nustatyta, kad Europolo veikla reglamentuojama pagal reglamentą, priimtą taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, reikalaujama, kad teisės aktų leidėjai nustatytų Europolo veiklos priežiūros procedūras, kurias vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais.

Europos policijos koledžas (CEPOL) – 2005 m. įsteigta ES agentūra, atsakinga už teisėsaugos pareigūnų mokymo veiklą. Ji siekia palengvinti nacionalinių policijos pajėgų bendradarbiavimą rengiant Europos lygmens mokymus. Ji taip pat rengia bendras temines mokymo programas, skleidžia informaciją apie aktualius mokslinius tyrimus ir gerąją patirtį, koordinuoja vyresniųjų policijos pareigūnų ir dėstytojų mainų programą ir gali kaip partnerė prisidėti prie konkretiems projektams skiriamo ES finansavimo.

Europos Vadovų Taryba dokumente „Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“[1] ragino toliau plėtoti Europolą, kad jis taptų „keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma“, ir sukurti nacionalinio ir ES lygmens teisėsaugos pareigūnams skirtas Europos mokymo ir mainų programas, kurių europinį matmenį užtikrintų CEPOL.

Komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“[2] Komisija nustatė pagrindines problemas, principus ir gaires, susijusias su saugumo klausimais ES, ir pasiūlė tam tikrus veiksmus, kuriuose dalyvautų Europolas ir CEPOL ir kuriais būtų siekiama pašalinti pavojų, kurį saugumui kelia sunkūs nusikaltimai ir terorizmas.

Per pastarąjį dešimtmetį ES ne tik augo sunkių ir organizuotų nusikaltimų skaičius, bet ir atsirado daug naujų nusikalstamumo modelių[3]. Europolo 2013 m. ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime (2013 m. SOCTA) nustatyta, kad „sunkūs ir organizuoti nusikaltimai yra vis dinamiškesnis ir sudėtingesnis reiškinys ir tebelieka reikšminga ES saugumo ir gerovės grėsme“[4]. Tyrime taip pat pažymima, kad „globalizacijos poveikis visuomenei ir verslui sudarė palankias sąlygas atsirasti įvairių naujų formų nusikalstamai veiklai, o nusikaltėlių tinklai naudojasi teisės aktų spragomis, internetu ir dėl ekonomikos krizės susidariusiomis sąlygomis, kad gautų neteisėtą pelną beveik nerizikuodami“[5].

Organizuojant ir vykdant nusikalstamą veiklą vis dažniau naudojamasi internetu – jis tampa komunikacine priemone, prekyviete, verbavimo vieta ir finansinių paslaugų teikimo vieta. Be to, internetas suteikia galimybių atsirasti naujų formų elektroniniams nusikaltimams, su kredito kortelėmis susijusiam sukčiavimui bei vaikų pornografijos platinimui[6].

Todėl sunkūs nusikaltimai padaro vis didesnės žalos jų aukoms, turi itin sunkių padarinių ekonomikai ir mažina saugumo jausmą, be kurio žmonės negali veiksmingai naudotis savo laisve ir asmens teisėmis. Tokie nusikaltimai kaip prekyba žmonėmis[7], narkotikais[8] ir ginklais[9], finansiniai nusikaltimai kaip antai korupcija[10], sukčiavimas[11] ir pinigų plovimas[12], elektroniniai nusikaltimai[13] ne tik kelia grėsmę europiečių asmeniniam ir ekonominiam saugumui, bet ir generuoja didžiulį neteisėtą pelną, dėl kurio dar labiau išauga nusikaltėlių tinklų galia, o valdžios institucijos praranda taip reikalingas pajamas. Terorizmas tebelieka viena didžiausių grėsmių ES saugumui – Europos visuomenė vis dar nukenčia nuo teroristinių išpuolių[14].

Nusikaltimai – vienas iš penkių didžiausią nerimą europiečiams keliančių dalykų[15]. Atsakydami į klausimą, kurioms problemoms ES institucijos turėtų skirti daugiausia dėmesio, respondentai neretai minėjo kovą su nusikalstamumu – šis atsakymas buvo ketvirtas pagal dažnumą[16]. Neseniai atliktame tyrime dauguma ES interneto naudotojų išreiškė susirūpinimą kibernetiniu saugumu ir elektroniniais nusikaltimais[17].

Todėl ES agentūros turi veiksmingai ir našiai remti teisėsaugos bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir mokymą.

2012 m. liepos mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos priimtame bendrame požiūryje dėl ES decentralizuotų agentūrų[18] nustatyti ir tokių agentūrų kaip Europolas ir CEPOL valdymo principai. Dokumente pažymima, kad „galimybė sujungti agentūras turėtų būti svarstoma tais atvejais, kai jų atitinkamos užduotys dubliuojasi, kai galima numatyti sinergijas arba kai agentūrų veikla būtų veiksmingesnė, jei jos būtų integruotos į didesnę struktūrą“.

Sujungus Europolo ir CEPOL agentūras į vieną agentūrą, kuri įsikurtų dabartinėje Europolo būstinėje Hagoje, būtų sukurta didelė sinergija ir užtikrintas didesnis veiksmingumas. Susiejus Europolo praktinę patirtį policijos bendradarbiavimo srityje ir CEPOL kompetenciją mokymo ir švietimo srityje būtų sustiprintos šių dviejų sričių sąsajos ir sukurta sinergija. Vienoje agentūroje dirbantiems operatyviniams darbuotojams ir mokymo specialistams būtų lengviau nustatyti mokymo reikmes, taigi ES mokymas taptų aktualesnis ir tikslingesnis. Tai būtų naudinga visai ES policijos bendradarbiavimo veiklai. Taip pat būtų išvengta dviejose agentūrose vykdomos pagalbinės veiklos dubliavimo, o sutaupytas lėšas būtų galima skirti investicijoms į svarbiausią operatyvinę ir mokymo veiklą. Tai itin svarbu dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis, kai tiek valstybėms narėms, tiek ES trūksta išteklių ir kai gali nepakakti lėšų ES teisėsaugos srities mokymui stiprinti.

Siūlomu reglamentu sukuriamas teisinis pagrindas naujam Europolui, kuris pakeistų Europolą, įsteigtą 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimu 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo, ir Europos policijos koledžą, įsteigtą Tarybos sprendimu 2005/681/TVR, įsteigiančiu Europos policijos koledžą (CEPOL).

Pasiūlymas atitinka Lisabonos sutarties reikalavimus, Stokholmo programos nuostatas, komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“ išdėstytus prioritetus ir bendrą požiūrį dėl ES decentralizuotų agentūrų.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2010–2011 m. Komisija ir Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Europolo valdybos, CEPOL valdybos ir nacionalinių parlamentų atstovai diskutavo pasirengimo reformuoti Europolą ir CEPOL bei ES teisėsaugos pareigūnų mokymo klausimais.

Vadovaudamasi geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko du Europolo ir CEPOL veiklos plėtotės politikos galimybių poveikio vertinimus[19].

Europolo poveikio vertinimas buvo grindžiamas dviem politiniais siekiais – padidinti valstybių narių Europolui teikiamos informacijos apimtį ir sukurti tokią duomenų tvarkymo aplinką, kurioje Europolas galėtų padėti valstybėms narėms užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams ir terorizmui ir kovoti su jais. Kalbant apie pirmąjį siekį, vertintos dvi politikos galimybės: i) išaiškinti teisinę valstybių narių prievolę teikti duomenis Europolui, teikti paskatas ir sukurti atskirų valstybių narių veiklos vertinimo ataskaitų teikimo mechanizmą, ii) suteikti Europolui prieigą prie atitinkamų nacionalinių teisėsaugos duomenų bazių su galimybe atlikti atitikties paiešką. Kalbant apie politinį siekį sukurti palankią duomenų tvarkymo aplinką, taip pat vertintos dvi politikos galimybės: i) sujungti dvi dabartines analizei skirtas darbo bylas į vieną ir ii) sukurti naują duomenų apdorojimo aplinką, kurioje būtų užtikrintos procedūrinės apsaugos priemonės, kad būtų galima įgyvendinti duomenų apsaugos principus itin daug dėmesio skiriant privatumo apsaugai.

CEPOL poveikio vertinimas buvo grindžiamas dviem politiniais siekiais: i) užtikrinti kokybiškesnį, integralesnį ir nuoseklesnį kuo įvairesnėse srityse dirbančių teisėsaugos pareigūnų mokymą tarpvalstybinio nusikalstamumo klausimais, ii) sukurti struktūrą, kuri padėtų siekti tikslų vadovaujantis bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras. Atsižvelgdama į rengiamą Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemą, kuriai įgyvendinti prireiks papildomų lėšų, Komisija išnagrinėjo įvairias galimybes, įskaitant CEPOL kaip atskiros agentūros stiprinimą ir racionalizavimą bei visišką ar dalinį CEPOL ir Europolo sujungimą ir naujos Europolo agentūros sukūrimą.

Vadovaujantis Komisijos nustatyta metodologija, kiekviena iš galimybių dalyvaujant tarnybų iniciatyvinei grupei vertinta pagal tokius kriterijus kaip poveikis saugumui, kaina (įskaitant ES institucijų biudžeto išlaidas) ir poveikis pagrindinėms teisėms.

Išnagrinėjus bendrą poveikį išrinkta tinkamiausia politikos galimybė, kuri įtraukta į šį pasiūlymą. Vertinimas parodė, kad įgyvendinus šią galimybę padidės Europolo, kaip visapusišką paramą Europos Sąjungos teisėsaugos pareigūnams teikiančios agentūros, veiksmingumas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 88 straipsnis ir 87 straipsnio 2 dalies b punktas.

Pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio akto tikslas ir turinys

Pasiūlymu siekiama:

· suderinti Europolo veiklą su Lisabonos sutarties reikalavimais reglamentu nustatant teisinį Europolo veiklos pagrindą ir įdiegiant Europolo veiklos kontrolės mechanizmą, kurį taikytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais. Taip būtų padidintas Europolo demokratinis teisėtumas bei atskaitomybė Europos piliečiams;

· pasiekti Stokholmo programos tikslus naudojantis Europolu kaip „keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma“ ir parengiant teisėsaugos pareigūnams skirtas Europos mokymo ir mainų programas nacionaliniu ir ES lygmeniu;

· suteikti Europolui naujų įgaliojimų, kad jis galėtų teikti visapusiškesnę paramą valstybių narių teisėsaugos institucijoms. Tai reiškia, kad Europolas turėtų perimti dabartines CEPOL funkcijas teisėsaugos pareigūnų mokymo srityje ir sukurti Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemą. Be to, Europolui gali tekti plėtoti specializuotų ES kovos su tam tikrais nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, centrų, visų pirma Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro, veiklą;

· nustatyti griežtą Europolo duomenų apsaugos tvarką, visų pirma siekiant užtikrinti, kad Europolo duomenų apsaugos pareigūnas būtų visiškai nepriklausomas, galėtų veiksmingai dirbti ir turėtų pakankamus intervencijos įgaliojimus;

· pagerinti Europolo valdymą didinant veiksmingumą ir derinant tą valdymą su bendro požiūrio dėl ES decentralizuotų agentūrų principais.

Pasiūlymu šių tikslų siekiama toliau aprašytais būdais.

1. Europolo veiklos derinimas su Lisabonos sutarties reikalavimais ir padidinti atskaitomybę

Reglamentu užtikrinama, kad Europolo veiklą prižiūrėtų demokratiškai išrinkti ES piliečių atstovai. Siūlomos taisyklės grindžiamos 2010 m. Komisijos komunikatu dėl Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūrų[20].

Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai:

· informuojami kasmet teikiant veiklos ataskaitas ir galutines finansines ataskaitas;

· gauna grėsmių įvertinimo informaciją, strateginę analizę ir bendros padėties vertinimo ataskaitas, susijusias su Europolo tikslais, taip pat Europolo užsakymu atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatus bei su trečiųjų šalių institucijomis suderintą darbo tvarką, kuria vadovaujantis įgyvendinami Europos Sąjungos su ta trečiąja šalimi sudaryti tarptautiniai susitarimai;

· gauna informaciją apie priimtas daugiametes ir metines darbo programas;

· gauna ataskaitas apie visų valstybių narių Europolui pateiktos informacijos kiekį ir kokybę ir apie nacionalinių padalinių veiklą;

· laikydamiesi diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimų aptaria su vykdomuoju direktoriumi ir Europolo valdybos pirmininku su šia agentūra susijusius klausimus.

Be to, Europos Parlamentas:

· atlieka savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, funkcijas, visų pirma gauna išlaidų sąmatą ir atitinkamų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą bei gali paprašyti pateikti informacijos, reikalingos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai užbaigti ir patvirtina vykdomajam direktoriui, kad biudžetas įvykdytas;

· dalyvauja konsultacijose dėl Europolo daugiametės darbo programos;

· gauna informaciją apie Europolo metinę darbo programą;

· gali pakviesti valdybos atrinktą kandidatą į Europolo vykdomojo direktoriaus arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas į kompetentingo Parlamento komiteto posėdį;

· gali pakviesti vykdomąjį direktorių atsakyti į klausimus apie vykdomą veiklą.

Kad Europos Parlamentas galėtų naudotis priežiūros teise ir kad drauge būtų užtikrintas operatyvinės informacijos konfidencialumas, Europolas ir Europos Parlamentas turi susitarti dėl darbo tvarkos, taikomos prieigai prie Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos, kurią tvarko pats Europolas arba kuri tvarkoma per jį.

2. Europolas kaip valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija centras

Kad pagerėtų Europolo žvalgybinė veikla ir jis galėtų labiau remti valstybes nares ir geriau informuoti ES politikus, pasiūlyme, be kita ko, siūloma padidinti valstybių narių Europolui teikiamos informacijos apimtį. To būtų siekiama sugriežtinus valstybių narių prievolę teikti Europolui reikiamus duomenis. Viena iš siūlomų paskatų – didesnės teisėsaugos tarnybų galimybės gauti finansinę paramą tarpvalstybiniams tyrimams ne tik euro padirbinėjimo, bet ir kitose srityse. Be to, nustatomas ataskaitų teikimo mechanizmas, padėsiantis stebėti valstybių narių indėlį teikiant duomenis Europolui.

Kad Europolas galėtų geriau susieti jau turimus duomenis ir juos analizuoti, buvo iš esmės pakeista jo duomenų apdorojimo struktūra. Joje nebebus iš anksto nustatytų duomenų bazių ar sistemų – bus taikomas nustatytosios privatumo apsaugos (angl. privacy by design) principas, o Europolo duomenų apsaugos pareigūno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atžvilgiu užtikrinamas visiškas duomenų skaidrumas. Aukštų duomenų apsaugos ir saugumo standartų siekiama procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, taikomomis tam tikro tipo informacijai. Reglamente detaliai išdėstomi duomenų tvarkymo veiklos (kryžminės patikros, strateginės ir bendro pobūdžio analizės, tam tikrais atvejais – operatyvinės analizės) tikslai, informacijos šaltiniai ir subjektai, kuriems gali būti suteikta prieiga prie duomenų. Jame taip pat pateikiamas asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami konkrečiai informacijos tvarkymo veiklai, kategorijų sąrašas. Tai leistų Europolui pritaikyti dabartinę IT struktūrą prie būsimų uždavinių ir ES teisėsaugos institucijų reikmių. Naujoji struktūra padėtų Europolui susieti ir analizuoti reikiamus duomenis, sparčiau nustatyti tendencijas ir nusikalstamumo modelius, be to, nebereikėtų saugoti duomenų keliose vietose. Drauge būtų užtikrinti aukšti duomenų apsaugos standartai. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas stebės, kaip laikomasi šių standartų.

Taip Europolo analitikai galėtų susidaryti aiškesnį vaizdą apie sunkius nusikaltimus ir terorizmą ES. Jie galėtų sparčiau nustatyti visų sričių nusikalstamumo tendencijas ir modelius ir rengti išsamesnes ir aktualesnes žvalgybos ataskaitas ir taip paremti valstybių narių teisėsaugos institucijas.

3. Nauja atsakomybė – mokyti ir kurti naujus ES kovos su tam tikrais nusikaltimais centrus

Kad būtų užtikrinta ES paramos policijai sinergija ir visapusiškai įgyvendinama drauge su šiuo reglamentu siūloma ES teisėsaugos pareigūnų mokymo sistema[21], Europolas perims CEPOL funkcijas ir toliau jas plėtos . Stipresnės mokymo ir operatyvinės veiklos sąsajos užtikrins, kad teisėsaugos pareigūnų mokymas būtų tikslingesnis ir aktualesnis.

Naujasis Europolo padalinys Europolo akademija strateginiu lygmeniu atsakys ne tik už vyresniųjų policijos pareigūnų (kaip nustatyta dabartiniame Sprendime dėl CEPOL), bet ir už visų kitų teisėsaugos pareigūnų mokymo rėmimo, plėtotės, įgyvendinimo ir koordinavimo veiklą. Šia veikla bus siekiama didinti informuotumą ir žinias apie tarptautines ir Sąjungos priemones, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, plėtoti konkrečias nusikalstamos veiklos ir policijos veiklos temines sritis bei rengti ES civilinių policijos misijų trečiosiose šalyse dalyvius. Naujasis padalinys bus atsakingas už švietimo priemonių, kurių poreikis nustatomas reguliariai vertinant mokymo reikmes, rengimą ir vertinimą. Jis prisidės prie mokslinių tyrimų ir prireikus užmegs partnerystės ryšius su Sąjungos įstaigomis ir privačiomis mokslo institucijomis.

Europolo valdybos sudėtis, funkcijos ir darbo tvarka atitinka naują atsakomybę už teisėsaugos pareigūnų mokymą ir bendro požiūrio dėl ES decentralizuotų agentūrų geriausią patirtį.

Valdybai patars Mokslinis mokymo komitetas – taip bus užtikrinama ir palaikoma Europolo mokymo veiklos mokslinė kokybė.

Kad ES galėtų geriau kovoti su specifiniais nusikaltimais, kuriems įveikti reikia bendrų pastangų, Europolui bus suteikta galimybė plėtoti ES kovos su tam tikrais nusikaltimais centrus, kaip antai Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą.

Tokie ES centrai, įvairiais metodais kovojantys su konkrečios formos nusikaltimais, sustiprintų valstybių narių veiksmus. Pavyzdžiui, jie galėtų būti informaciniai centrai, telkti žinias, reikalingas valstybių narių pajėgumams didinti, remti valstybių narių tyrimus ir atstovauti visiems Europos tyrėjams, dirbantiems atitinkamoje teisėsaugos srityje .

4. Griežta Europolo duomenų apsaugos tvarka

Pasiūlymu griežtinama Europolo veiklai taikoma duomenų apsaugos tvarka. Visų pirma imamasi toliau nurodytų priemonių.

· Dabartinė Europolo duomenų apsaugos tvarka toliau griežtinama remiantis principais, kuriais grindžiamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[22]. Prie Sutarties pridedamoje 21-oje deklaracijoje pripažįstamas asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos srityje specifiškumas, tačiau iki šiol Europolo duomenų apsaugos taisyklės buvo derinamos su kitomis duomenų apsaugos priemonėmis, taikomomis policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje. Tai visų pirma Europos Tarybos Konvencija Nr. 108[23] ir Rekomendacija Nr. R(87)15[24] bei Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[25]. Taip bus užtikrinama aukšto lygio asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, deramai atsižvelgiant į teisėsaugos srities specifiškumą.

· Valstybių narių prieiga prie Europolo saugomų asmens duomenų, susijusi su operatyvine analize, yra netiesioginė ir grindžiama atitikties paieška: jei atlikus automatinį palyginimą nustatoma, kad prašančiosios valstybės narės duomenys atitinka Europolo turimus duomenis, paieškos rezultatas yra anonimiškas pranešimas „atitiktis“. Atitinkami asmens ar bylos duomenys pateikiami tik gavus atskirą prašymą.

· Tvarkyti nusikaltimų aukų, liudytojų, asmenų, kurie nėra įtariamieji, ir mažamečių asmens duomenis yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai tikrai būtina. Apribojimai taip pat taikomi duomenims, kurie atskleidžia asmens rasinę ir etninę kilmę, politines pažiūras, religiją ar įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir duomenis apie sveikatą ar lytinį gyvenimą (t. y. neskelbtiniems asmens duomenims). Be to, neskelbtini asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, kai jie papildo kitus Europolo jau tvarkomus asmens duomenis. Europolas privalo kas šešis mėnesius pateikti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui visų neskelbtinų asmens duomenų apžvalgą. Galiausiai, sprendimas, kuriuo duomenų subjektui būtų daromas teisinis poveikis, negali būti priimtas remiantis vien automatiniu būdu tvarkytais asmens duomenimis, nebent tą daryti leistų ES ar nacionalinės teisės nuostatos ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

· Siekiant padidinti skaidrumą stiprinama asmens teisė susipažinti su Europolo saugomais asmens duomenimis. Reglamente išvardijama, kokią informaciją Europolas privalo pateikti asmeniui, prašančiam prieigos prie savo asmens duomenų.

· Pasiūlyme nustatomos aiškios atsakomybės už duomenų apsaugą pasidalijimo taisyklės, visų pirma įpareigojant Europolą reguliariai vertinti, ar reikia toliau saugoti asmens duomenis.

· Išplečiama registravimo ir dokumentavimo prievolė: bus ne tik suteikiama prieiga, bet ir vykdoma įvairesnė dokumentų tvarkymo veikla – rinkimas, keitimas, prieiga, apskleidimas, sujungimas ir ištrynimas. Siekiant užtikrinti geresnę duomenų naudojimo kontrolę ir susidaryti aiškesnį vaizdą apie jų tvarkytojus, reglamentu draudžiama įrašus keisti.

· Neteisėto duomenų tvarkymo ar kitų šio reglamento nuostatų neatitinkančių veiksmų atveju į Europolą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis bet kuris asmuo. Šiuo atveju Europolas ir valstybė narė, kurioje patirta žala, atsako solidariai (Europolas pagal Sutarties 340 straipsnį, o valstybė narė pagal nacionalinę teisę).

· Sustiprinamas Europolo išorės duomenų apsaugos priežiūros institucijos vaidmuo. Už Europolo vykdomo asmens duomenų tvarkymo priežiūrą atsakys Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Taip užtikrinama atitiktis Teisingumo Teismo praktikoje nustatytam nepriklausomumo kriterijui o suteikus Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdymo įgaliojimus – duomenų apsaugos priežiūros veiksmingumas.

· Nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir toliau atsako už atitinkamos valstybės narės asmens duomenų įvedimą, paiešką ir perdavimą Europolui. Jos taip pat toliau atsako už nagrinėjimą, ar toks įvedimas, paieška ir perdavimas nepažeidžia duomenų subjekto teisių.

· Reglamentu nustatomi tam tikri Europolui perduotų ir jo tvarkomų duomenų bendros priežiūros aspektai. Tam tikrais atvejais, kai būtinas valstybės narės dalyvavimas, ir siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą visoje Europos Sąjungoje, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų pagal savo kompetenciją bendradarbiauti.

5. Geresnis valdymas

Pasiūlymu gerinamas Europolo valdymas: siekiama didesnio veiksmingumo, standartizuojamos procedūros, visų pirma kiek tai susiję su valdybos ir vykdomojo direktoriaus veikla, o Europolo veikla derinama su bendro požiūrio dėl ES decentralizuotų agentūrų principais.

Kad Europolo veikla būtų veiksmingai kontroliuojama, jo valdyboje yra Komisijos ir valstybių narių atstovų. Siekiant atspindėti dvejopus naujosios agentūros įgaliojimus – operatyvinės veiklos rėmimą ir teisėsaugos pareigūnų mokymą, tikrieji valdybos nariai skiriami remiantis jų žiniomis teisėsaugos bendradarbiavimo srityje, o pakaitiniai nariai – remiantis jų žiniomis apie teisėsaugos pareigūnų mokymo politiką. Aptariant mokymo klausimus ir priimant su juo susijusius sprendimus, pakaitiniai nariai dalyvaus tikrųjų narių teisėmis. Techniniais mokymo klausimais valdybai patars mokslinis komitetas (Mokslinis mokymo komitetas).

Valdybai suteikiami reikiami įgaliojimai, visų pirma susiję su biudžeto nustatymu, jo vykdymu, atitinkamų finansinių taisyklių ir planų priėmimu, skaidrios Europolo vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo tvarkos nustatymu, metinių veiklos ataskaitų priėmimu ir vykdomojo direktoriaus skyrimu.

Siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą, valdyba gali įsteigti vykdomąją tarybą. Nedidelė vykdomoji taryba, kurioje dalyvautų ir Komisijos atstovas, galėtų labiau įsitraukti į Europolo veiklos stebėsenos procesą, o tai sustiprintų administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą, visų pirma audito srityje.

Siekiant užtikrinti veiksmingą kasdienį Europolo funkcionavimą, vykdomasis direktorius veikia kaip jo teisinis atstovas ir valdytojas. Visiškai nepriklausomai savo veiklą vykdantis vykdomasis direktorius užtikrina, kad Europolas vykdytų šiame reglamente nustatytus uždavinius. Vykdomasis direktorius visų pirma atsako už valdybai pateikiamų biudžeto ir planavimo dokumentų rengimą, metinių ir daugiamečių Europolo darbo programų bei kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Visiškas CEPOL ir Europolo sujungimas užtikrins sinergiją ir didesnį veiksmingumą. 2015–2020 m. planuojama sutaupyti 17,2 mln. EUR ir 14 etatų (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais).

Nors pasiūlymas grindžiamas šia galimybe sutaupyti ir turimais ištekliais, Europolui reikės papildomų išteklių, kad galėtų spręsti naujus uždavinius, susijusius su teisėsaugos pareigūnų mokymu, taip pat kad galėtų tvarkyti ir analizuoti veikiausiai padidėsiantį informacijos srautą, įskaitant per Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą. Didžiausią poveikį ištekliams padarys Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro veikla ir tolesnė plėtotė. Nepaisant papildomų išteklių reikmės, CEPOL ir Europolas drauge su kitomis ES agentūromis turės 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių ir leisti dalį darbuotojų etatų perskirstyti kitoms ES agentūroms, kurioms pavesta naujų uždavinių, ir pradedančioms veikti agentūroms.

Naujiems uždaviniams, susijusiems su teisėsaugos pareigūnų mokymu, t. y. drauge su šiuo reglamentu siūlomai Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemai, įgyvendinti reikės 12 papildomų darbuotojų (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais). Žmogiškieji ištekliai naujai mokymo veiklai bus gauti sujungus CEPOL ir Europolą; šis sujungimas 2015–2020 m. padės sutaupyti 14 etatų ir 10,1 mln. EUR. Sumažindamas etatų skaičių 14 etatų, CEPOL turėtų patenkinti reikalavimą 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių ir prisidėti prie perskirstymo fondo. Be to, manoma, kad dėl sumažėjusių pastatų, įrangos ir valdybos išlaidų minėtu laikotarpiu bus sutaupyta 7,1 mln. EUR. Dėl maždaug 40 CEPOL darbuotojų perkėlimo iš dabartinės būstinės vietos Bramshile (Jungtinė Karalystė) į Hagą (Nyderlandai) bus patirta maždaug 30 000 EUR vienkartinių išlaidų. Jungtinė Karalystė paskelbė ketinanti uždaryti Bramshilo pastatą, kuriame buvo įsikūrusi agentūra, tad CEPOL bet kuriuo atveju būtų tekę iškeldinti.

Be to reikės trijų papildomų darbuotojų (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais), kurie tvarkytų informacijos srautus, veikiausiai padidėsiančius dėl šio pasiūlymo išaugus Europolui teikiamos informacijos apimčiai (sugriežtinta valstybių narių prievolė teikti duomenis Europolui, finansinė parama konkretiems tyrimams ir stebėsenos ataskaitos). Šie papildomi darbuotojai bus palaipsniui įdarbinti 2015–2017 m., o išlaidos 2015–2020 m. sudarys maždaug 1,8 mln. EUR. Tačiau maždaug du trečdalius šių išlaidų atsvertų lėšos, sutaupytos sujungus CEPOL ir Europolą: du darbuotojai (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais) būtų įdarbinti pagal du etatus iš 14 etatų, sutaupytų sujungus agentūras.

Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras 2015–2020 m. įdarbins 41 papildomą darbuotoją (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais). Uždaviniai, kuriems atlikti reikia papildomų darbuotojų, išvardyti pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Preliminarios su darbuotojais nesusijusios Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro išlaidos tuo pačiu laikotarpiu turėtų būti 16,6 mln. EUR. 2013 m., perskirsčius vidinius Europolo išteklius, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui jau skirti 44 visos darbo dienos ekvivalentai, o Europolas, rengdamas 2014 m. biudžeto projektą, paprašė 17 papildomų visos darbo dienos ekvivalentų.

Kad būtų tenkinamas reikalavimas 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių ir prisidėti prie perskirstymo fondo, 2014 m. Europolas turėtų panaikinti 12 visos darbo dienos ekvivalentų, o 2015–2018 m. dar 34.

Be to, įgyvendinant šį pasiūlymą prireiks papildomų išteklių Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno veiklai – tam planuojama skirti vieną visos darbo dienos ekvivalentą. Duomenų apsaugos priežiūros tvarkos pokyčiai 2015–2020 m. Europolui padės sutaupyti 3 mln. EUR, nes nebereikės remti dabartinės jungtinės priežiūros institucijos, tačiau prireiks papildomų 1,5 mln. EUR Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno veiklai.

Taigi bendras šio teisės akto pasiūlymo poveikis biudžetui prilygs 623 mln. EUR, 2015–2020 m. skirsimų sujungtai agentūrai, ir 1,5 mln. EUR, kurių reikės Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui[26].

2013/0091 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros (Europolo) ir sprendimų 2009/371/TVR ir 2005/681/TVR panaikinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 88 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Europolas buvo įsteigtas Sprendimu 2009/371/TVR[27] kaip iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamas Sąjungos subjektas, kurio tikslas – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų rūšių sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Sprendimas 2009/371/TVR pakeitė Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu grindžiamą Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją)[28];

(2)       Sutarties 88 straipsnyje nustatyta, kad Europolo veikla reglamentuojama reglamentu, priimtu pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, reikalaujama nustatyti Europolo veiklos priežiūros procedūras, kurias vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais. Todėl Sprendimą 2009/371/TVR būtina pakeisti reglamentu, kuriame būtų nustatytos parlamentinės kontrolės taisyklės;

(3)       Europos policijos koledžas (CEPOL) buvo įsteigtas Sprendimu 2005/681/TVR[29] siekiant palengvinti nacionalinių policijos pajėgų bendradarbiavimą rengiant ir koordinuojant Europos lygmens mokymus;

(4)       dokumente „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“[30] raginta tęsti Europolo plėtotę, kad jis taptų keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma. Remiantis Europolo veiklos vertinimo rezultatais, reikia toliau didinti jo veikimo efektyvumą, kad būtų galima pasiekti šį tikslą. Stokholmo programoje taip pat iškeltas tikslas plėtoti tikrą europinę teisėsaugos kultūrą sukuriant visiems suinteresuotiems teisėsaugos pareigūnams skirtas nacionalinio ir Sąjungos lygmens Europos mokymo ir mainų programas;

(5)       dideli nusikaltėlių ir teroristų tinklai kelia didžiulę grėsmę Sąjungos vidaus saugumui ir jos piliečių saugumui bei pragyvenimui. Turimais šios grėsmės vertinimų duomenimis, nusikaltėlių grupių veikla apima vis daugiau nusikaltimų rūšių ir įgyja tarpvalstybinį mastą. Todėl nacionalinės valstybių narių teisėsaugos institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse narėse. Tokiomis aplinkybėmis būtina suteikti Europolui daugiau galimybių aktyviau remti valstybes nares Sąjungos masto nusikaltimų prevencijos, analizės ir tyrimų srityse. Tai patvirtinta ir sprendimų 2009/371/TVR ir 2005/681/TVR vertinimuose;

(6)       atsižvelgiant į Europolo ir CEPOL uždavinių sąsajas, integravus ir racionalizavus šių dviejų agentūrų funkcijas būtų padidintas operatyvinės veiklos veiksmingumas, mokymo veiklos aktualumas ir Sąjungos policijos bendradarbiavimo veiksmingumas;

(7)       todėl sprendimus 2009/371/TVR ir 2005/681/TVR reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu, parengtu atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant šiuos sprendimus. Europolas pagal šį reglamentą turėtų perimti Europolo ir CEPOL funkcijas, nustatytas dviem naikinamais sprendimais;

(8)       kadangi nusikaltimai neretai būna tarpvalstybiniai, Europolas turėtų remti ir stiprinti valstybių narių veiksmus ir jų bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Terorizmas yra viena iš didžiausių Sąjungos saugumo grėsmių, todėl Europolas turėtų padėti valstybėms narėms susidoroti su bendrais šios srities uždaviniais. Kaip ES teisėsaugos agentūra, Europolas taip pat turėtų remti ir stiprinti veiksmus ir bendradarbiavimą kovojant su ES interesus pažeidžiančiais nusikaltimais. Jis turėtų remti prevenciją ir kovą su nusikalstamomis veikomis, kuriomis siekiama gauti lėšų, palengvinti, įgyvendinti veikas, priklausančias Europolo kompetencijai, ar užtikrinti jų nebaudžiamumą;

(9)       Europolas turėtų užtikrinti kokybiškesnį, aiškesnį ir nuoseklesnį visų rangų teisėsaugos pareigūnų mokymą pagal aiškią sistemą ir nustatytas mokymo reikmes;

(10)     tam tikrais atvejais, kai tarpvalstybinis bendradarbiavimas teiktų papildomos naudos, Europolui turėtų būti suteikta galimybė prašyti valstybių narių pradėti, vykdyti ar koordinuoti nusikalstamos veikos tyrimus. Apie tokius prašymus Europolas turėtų informuoti Eurojustą;

(11)     siekiant padidinti Europolo kaip Sąjungos keitimosi informacija centro veiksmingumą, reikėtų nustatyti aiškius įgaliojimus valstybėms narėms teikti Europolui duomenis, kurių jam reikia tikslams pasiekti. Naudodamosi tokiais įgaliojimais, valstybės narės itin daug dėmesio turėtų skirti duomenų, svarbių kovai su nusikaltimais, laikomais atitinkamų Sąjungos kovos su nusikalstamumu politinių priemonių strateginiais ir operatyviniais prioritetais, teikimui. Valstybės narės turėtų pateikti Europolui informaciją, susijusią su dvišaliais ar daugiašaliais informacijos mainais su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ta informacija susijusi su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį. Drauge Europolas turėtų labiau remti valstybes nares, kad būtų sustiprintas tarpusavio bendradarbiavimas ir dalijamasi informacija. Europolas visoms Sąjungos institucijoms ir nacionaliniams parlamentams turėtų teikti metinę ataskaitą apie atskirų valstybių narių jam pateiktą informaciją;

(12)     siekiant užtikrinti veiksmingą Europolo ir valstybių narių bendradarbiavimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti įsteigtas nacionalinis padalinys. Jis turėtų būti pagrindinis tarpininkas tarp nacionalinių teisėsaugos bei mokymo institucijų ir Europolo. Kad būtų užtikrintas nuolatinis veiksmingas keitimasis informacija tarp Europolo ir nacionalinių padalinių ir palengvintas jų bendradarbiavimas, visi nacionaliniai padaliniai į Europolą turėtų deleguoti bent vieną ryšių palaikymo pareigūną;

(13)     atsižvelgiant į decentralizavimą kai kuriose valstybėse narėse ir reikmę tam tikrais atvejais užtikrinti spartų apsikeitimą informacija, Europolui, atliekančiam konkrečius tyrimus, turėtų būti suteikta teisė bendradarbiauti tiesiogiai su valstybių narių teisėsaugos institucijomis ir apie tai informuoti atitinkamus nacionalinius padalinius;

(14)     siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmens teisėsaugos mokymas būtų kokybiškas, aiškus ir nuoseklus, Europolas turėtų veikti pagal Sąjungos teisėsaugos mokymo politiką. ES mokymas turėtų būti prieinamas visų rangų teisėsaugos pareigūnams. Europolas turėtų užtikrinti, kad mokymas būtų vertinamas ir kad būtų atsižvelgiama į mokymo reikmių vertinimo išvadas, siekiant sumažinti veiklos dubliavimą. Europolas turėtų skatinti Sąjungos lygmens mokymosi rezultatų pripažinimą valstybėse narėse;

(15)     taip pat būtina pagerinti Europolo valdymą siekiant didesnio veiksmingumo ir derinant procedūras;

(16)     kad Europolo veikla būtų veiksmingai prižiūrima, jo valdyboje turi būti Komisijos ir valstybių narių atstovų. Siekiant atspindėti dvejopus naujosios agentūros įgaliojimus – operatyvinės veiklos rėmimą ir teisėsaugos pareigūnų mokymą, tikrieji valdybos nariai turėtų būti skiriami remiantis jų žiniomis teisėsaugos bendradarbiavimo srityje, o pakaitiniai nariai – remiantis jų žiniomis apie teisėsaugos pareigūnų mokymą. Pakaitinis narys veikia kaip tikrasis narys, jei tikrasis narys nedalyvauja ir jei aptariami mokymo klausimai ar priimami su mokymu susiję sprendimai. Techniniais mokymo klausimais valdybai turėtų patarti mokslinis komitetas;

(17)     valdybai turėtų būti suteikiami reikiami įgaliojimai, visų pirma susiję su biudžeto nustatymu, jo vykdymu, atitinkamų finansinių taisyklių ir planų priėmimu, skaidrios Europolo vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo tvarkos nustatymu ir metinės veiklos ataskaitų priėmimu. Jai turėtų būti suteikiami agentūros darbuotojų, įskaitant vykdomąjį direktorių, paskyrimų tarnybos įgaliojimai. Siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą ir sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą, valdybai turėtų būti suteikta teisė steigti vykdomąją tarybą;

(18)     siekiant užtikrinti veiksmingą kasdienį Europolo funkcionavimą, vykdomasis direktorius turėtų veikti kaip jo teisinis atstovas ir valdytojas, veikiantis visiškai nepriklausomai ir užtikrinantis, kad Europolas vykdytų šiame reglamente nustatytus uždavinius. Vykdomasis direktorius visų pirma turėtų būti atsakingas už valdybai svarstyti pateikiamų biudžeto ir planavimo dokumentų rengimą, metinių ir daugiamečių Europolo darbo programų bei kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą;

(19)     Europolui būtina turėti kuo išsamesnę ir naujesnę informaciją, kad galėtų užkirsti kelią nusikaltimams ir kovoti su jais pagal savo kompetenciją. Todėl Europolui turėtų būti suteikiama galimybė tvarkyti duomenis, kuriuos pateikia valstybės narės, trečiosios šalys, tarptautinės organizacijos ir Sąjungos organai, taip pat duomenis iš viešųjų šaltinių, kad geriau suprastų nusikalstamumą ir jo tendencijas, kauptų žvalgybos duomenis apie nusikaltėlių tinklus ir galėtų nustatyti kelių nusikaltimų sąsajas;

(20)     kad valstybių narių teisėsaugos institucijoms Europolo teikiamos nusikalstamumo analizės taptų tikslesnės, tvarkydamas duomenis Europolas turėtų naudotis naujosiomis technologijomis. Europolas turėtų galėti greitai susieti tyrimus ir įvairių nusikaltėlių grupių modi operandi, atlikti kryžminį duomenų tikrinimą ir susidaryti aiškų vaizdą apie tendencijas, drauge užtikrindamas aukštus pavienių asmenų asmens duomenų apsaugos standartus. Todėl Europolo duomenų bazės neturėtų būti iš anksto apibrėžtos, paliekant Europolui galimybę pasirinkti veiksmingiausią IT struktūrą. Siekiant užtikrinti griežtą duomenų apsaugą, turėtų būti nustatyti tvarkymo operacijų tikslai, prieigos teisės bei specifinės papildomos apsaugos priemonės;

(21)     kad būtų užtikrinta duomenų nuosavybė ir informacijos apsauga, valstybių narių ir trečiųjų šalių valdžios institucijos ir tarptautinės organizacijos turėtų galėti nustatyti, kokiais tikslais Europolas gali tvarkyti jų pateiktus duomenis ir apriboti prieigos teises;

(22)     siekiant užtikrinti, kad prieigą prie duomenų turėtų tik tie asmenys, kuriems tokia prieiga yra būtina jų darbui atlikti, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos išsamios įvairių laipsnių prieigos prie Europolo tvarkomų duomenų taisyklės. Šiomis taisyklėmis negali būti pažeidžiami duomenų pateikėjų nustatyti prieigos apribojimai, nes turi būti laikomasi duomenų nuosavybės principo. Kad būtų veiksmingai užkirstas kelias nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetenciją, ir kovojama su jais, Europolas turėtų pranešti valstybėms narėms apie su jomis susijusią informaciją;

(23)     siekiant plėtoti operatyvinį agentūrų bendradarbiavimą ir visų pirma nustatyti įvairių agentūrų jau turimų duomenų sąsajas, Europolas turėtų sudaryti sąlygas Eurojustui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) susipažinti su Europolo turimais duomenimis ir atlikti paiešką;

(24)     Europolas turėtų bendradarbiauti su kitais Sąjungos organais, trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais subjektais tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti;

(25)     siekiant užtikrinti veikimo efektyvumą, Europolui turėtų būti suteikta galimybė keistis visa informacija, išskyrus asmens duomenis, su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti. Kadangi bendrovės, įmonės, verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti privatūs subjektai turi žinių ir duomenų, susijusių su sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencija ir kova su jais, Europolui turėtų būti suteikta galimybė keistis tais duomenimis ir su privačiomis šalimis. Siekiant užkirsti kelią elektroniniams nusikaltimams, susijusiems su tinklo ir informacijos saugumo incidentais, ir kovoti su jais Europolas turėtų, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [name of adopted Directive] dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti[31], bendradarbiauti ir dalytis informacija, išskyrus asmens duomenis, su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už tinklų ir informacinių sistemų saugumą;

(26)     Europolui turėtų būti suteikta galimybė dalytis asmens duomenimis su kitais Sąjungos organais tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti;

(27)     Sunkūs nusikaltimai ir terorizmas dažnai turi sąsajų su ES nepriklausančiomis šalimis. Todėl Europolui turėtų būti suteikta galimybė keistis asmens duomenimis su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Interpolu, tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti;

(28)     Europolui turėtų būti suteikta galimybė perduoti asmens duomenis trečiosios šalies valdžios institucijai ir tarptautinėms organizacijoms remiantis Komisijos sprendimu, kuriuo nustatyta, kad atitinkama šalis ar tarptautinė organizacija užtikrina pakankamą duomenų apsaugą, arba, jei tokio sprendimo nepriimta, remiantis pagal Sutarties 218 straipsnį Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu arba Europolo ir trečiosios šalies bendradarbiavimo susitarimu, sudarytu iki šio reglamento įsigaliojimo. Vadovaujantis prie Sutarties pridėto 36 protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsniu, tokių susitarimų teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartį šie susitarimai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami;

(29)     jeigu duomenų perdavimas negali būti grindžiamas Komisijos priimtu apsaugos adekvatumo sprendimu, Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu arba jau veikiančiu bendradarbiavimo susitarimu, valdybai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui turėtų būti suteikta teisė leisti vieną ar kelis kartus perduoti duomenis, jeigu užtikrinama pakankama apsauga. Jeigu netaikomas nei vienas iš paminėtų variantų, vykdomajam direktoriui turėtų būti suteikta teisė leisti perduoti duomenis ypatingais atvejais, kiekvieną atvejį svarstant atskirai, jei tai būtina atitinkamos valstybės narės esminiams interesams apsaugoti, užkirsti kelią su nusikaltimais ir terorizmu susijusiems potencialiems pavojams, jei perduoti duomenis būtina ar reikalaujama įstatymais dėl svarbių visuomeninių priežasčių, duomenų subjektui sutikus arba jei kyla pavojus gyvybiškai svarbiems duomenų subjekto interesams;

(30)     Europolui turėtų būti suteikta galimybė tvarkyti privačių šalių ir privačių asmenų asmens duomenis, kuriuos Europolui perduoda Europolo nacionaliniai padaliniai valstybėse narėse, vadovaudamiesi nacionaline teise, arba trečiosios šalies informacinis centras, su kuriuo bendradarbiaujama pagal bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį iki įsigaliojant šiam reglamentui, arba trečiosios šalies valdžios institucija ar tarptautinė organizacija, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį;

(31)     Jokia informacija, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos gauta akivaizdžiai pažeidus žmogaus teises, netvarkoma;

(32)     kad būtų užtikrinama aukšto lygio asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti sugriežtintos remiantis principais, kuriais grindžiamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001[32]. Prie Sutarties pridedamoje 21-oje deklaracijoje pripažįstamas asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos srityje specifiškumas, todėl Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti autonomiškos ir suderintos su kitomis duomenų apsaugos priemonėmis, taikomomis policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje, visų pirma su Europos Tarybos Konvencija Nr. 108[33], Rekomendacija Nr. R(87)15[34] ir Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[35] [to be replaced by the relevant Directive in force at the moment of adoption];

(33)     asmens duomenys turėtų būti kuo aiškiau skirstomi pagal tikslumą ir patikimumą. Faktai turėtų būti atskirti nuo asmeninio vertinimo siekiant užtikrinti tiek pavienių asmenų apsaugą, tiek Europolo tvarkomos informacijos kokybę bei patikimumą;

(34)     su įvairiomis duomenų subjektų kategorijomis susiję asmens duomenys tvarkomi policijos bendradarbiavimo srityje. Europolas turėtų kuo aiškiau skirstyti asmens duomenis pagal įvairias duomenų subjektų kategorijas. Itin gerai apsaugoti turėtų būti tokių asmenų kaip aukos, liudytojai, atitinkamą informaciją turintys asmenys, taip pat mažamečiai, asmens duomenys. Todėl Europolas neturėtų jų tvarkyti, išskyrus atvejus, kai tai tikrai būtina užkertant kelią nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetenciją, ir kovojant su jais, ir kai tie duomenys papildo kitus Europolo jau tvarkomus asmens duomenis;

(35)     Atsižvelgiant į pagrindinę teisę į asmens duomenų apsaugą, Europolas neturėtų laikyti asmens duomenų ilgiau nei tai būtina jo uždaviniams atlikti;

(36)     siekdamas užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Europolas turėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones;

(37)     bet kuriam asmeniui turėtų būti suteikta prieigos prie jo paties asmens duomenų teisė, teisė prašyti ištaisyti klaidingus savo asmens duomenis, ištrinti ar užblokuoti su juo pačiu susijusius duomenis, kurių nebereikia. Duomenų subjektui suteiktos teisės ir jų įgyvendinimas neturėtų daryti poveikio Europolo įgaliojimams ir joms turėtų būti taikomi šiuo reglamentu nustatyti apribojimai;

(38)     šiame reglamente turi būti aiškiai paskirstyta atsakomybė, susijusi su duomenų subjektų teisių ir laisvių apsauga. Visų pirma valstybės narės turėtų būti atsakingos už Europolui perduodamų duomenų tikslumą ir atnaujinimą ir už tokio perdavimo teisėtumą. Europolas turėtų būti atsakingas už tikslumą ir duomenų, kuriuos perdavė kiti duomenų pateikėjai, atnaujinimą. Be to, Europolas turėtų užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi sąžiningai ir teisėtai, būtų renkami ir tvarkomi konkrečiais tikslais, kad būtų adekvatūs, aktualūs, savo apimtimi neviršijantys tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, ir saugomi ne ilgiau nei reikalinga tiems tikslams pasiekti;

(39)     Europolas turėtų registruoti asmens duomenų rinkimo, keitimo, prieigos, atskleidimo, sujungimo ir ištrynimo įrašus, kad būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, atlikti savikontrolę ir užtikrinti tinkamą duomenų vientisumą ir saugumą. Europolas turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir paprašius pateikti turimus registracijos įrašus ar dokumentus, pagal kuriuos būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo operacijas;

(40)     Europolas turėtų paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris padėtų jam stebėti, kaip laikomasi šio reglamento nuostatų. Duomenų apsaugos pareigūnui turi būti sudarytos sąlygos atlikti savo pareigas ir užduotis nepriklausomai ir veiksmingai;

(41)     už asmens duomenų tvarkymą atsakingos kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų stebėti, ar valstybės narės asmens duomenis tvarko teisėtai. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, savo funkcijas vykdantis visiškai nepriklausomai, turėtų stebėti, ar Europolas asmens duomenis tvarko teisėtai;

(42)     tam tikrais atvejais, kai reikia valstybės narės dalyvavimo, ir siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą visoje Europos Sąjungoje, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų pagal savo kompetenciją bendradarbiauti;

(43)     kadangi Europolas taip pat tvarko neoperatyvinius asmens duomenis, nesusijusius su nusikalstamos veikos tyrimais, tokių duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001;

(44)     Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų išnagrinėti ir ištirti bet kurio duomenų subjekto pateiktą skundą. Tyrimas gavus skundą turėtų būti vykdomas paliekant galimybę jį peržiūrėti teismine tvarka, tiek, kiek tai tikslinga konkrečiu atveju. Priežiūros institucija per pagrįstą laikotarpį turėtų informuoti duomenų subjektą apie skundo tyrimo eigą ir rezultatą;

(45)     bet kuriam asmeniui turėtų būti suteikta teisė apskųsti su juo pačiu susijusius Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimus teismine tvarka;

(46)     Europolui turėtų būti taikomos bendrosios sutartinės ir deliktinės atsakomybės taisyklės, kurios yra taikomos Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, išskyrus atsakomybę už neteisėtą duomenų tvarkymą;

(47)     asmeniui kartais gali būti neaišku, ar jo patirtą žalą lėmė Europolo ar valstybės narės neteisėtas duomenų tvarkymas. Europolas ir valstybė narė, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala, turėtų atsakyti solidariai;

(48)     siekiant užtikrinti, kad Europolas būtų visiškai atskaitinga ir skaidri vidaus organizacija, būtina, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 88 straipsnį, nustatyti Europolo veiklos priežiūros procedūras, kurias vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais, tinkamai užtikrinant reikiamą operatyvinės informacijos konfidencialumą;

(49)     Europolo darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68[36]. Europolui turėtų būti suteikta galimybė įdarbinti valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojus kaip laikinuosius darbuotojus, nustatant jų tarnybos terminą ir taip užtikrinant rotacijos principą, nes šių darbuotojų reintegracija į kompetentingą instituciją paskatintų glaudų Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad Europole dirbantys laikinieji darbuotojai pasibaigus tarnybos laikui grįžtų į juos išsiuntusią valstybės tarnybą;

(50)     atsižvelgiant į Europolo prievolių pobūdį bei vykdomojo direktoriaus vaidmenį, prieš paskiriant vykdomąjį direktorių, taip pat prieš galimą jo kadencijos pratęsimą, jo gali būti paprašyta perskaityti pranešimą Europos Parlamento kompetentingam komitetui ir atsakyti į to komiteto klausimus. Vykdomasis direktorius taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti metinę ataskaitą. Be to, Europos Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė pakviesti vykdomąjį direktorių pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą;

(51)     siekiant užtikrinti visišką Europolo savarankiškumą ir nepriklausomumą, jam turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų įnašas iš Sąjungos biudžeto. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji susijusi su Sąjungos įnašu ir kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(52)     Europolui turėtų būti taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (Finansinis reglamentas)[37];

(53)     Europolui turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[38];

(54)     Europolas tvarko duomenis, kuriuos reikia itin saugoti, nes juos taip pat sudaro ES įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija. Todėl Europolas, atsižvelgdamas į Sprendime 2011/2092/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių[39] nustatytus saugumo principus ir būtiniausius standartus, turėtų nustatyti tokios informacijos konfidencialumo ir tvarkymo taisykles;

(55)     reikėtų reguliariai vertinti, kaip taikomas šis reglamentas;

(56)     būtinos nuostatos dėl Europolo įkurdinimo valstybėje narėje, kurioje bus steigiama jo būstinė (Nyderlanduose), ir visiems Europolo darbuotojams bei jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės turėtų būti nustatytos susitarime dėl būstinės. Be to, priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti kuo geresnes tinkamam Europolo veikimui reikalingas sąlygas, įskaitant susijusias su mokyklomis ir transportu, kad būtų pritraukta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų iš kuo platesnės geografinės teritorijos;

(57)     Europolas pagal šį reglamentą pakeičia Europolą, įsteigtą Sprendimu 2009/371/TVR, ir CEPOL, įsteigtą Sprendimu 2005/681/TVR. Naujasis Europolas turėtų būti visų jų sutarčių, įskaitant darbo sutartis, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėjas.       Europolo, įsteigto Sprendimu 2009/371/TVR, ir Europos policijos koledžo (CEPOL), įsteigto Sprendimu 2005/681/TVR, sudaryti tarptautiniai susitarimai, išskyrus CEPOL sudarytą Būstinės susitarimą, turėtų likti galioti;

(58)     kad Europolas galėtų ir toliau kuo geriau atlikti užduotis, nustatytas Europolui, įsteigtam Sprendimu 2009/371/TVR, ir Europos policijos koledžui (CEPOL), įsteigtam Sprendimu 2005/681/TVR, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, visų pirma susijusias su valdyba, vykdomuoju direktoriumi ir mokymui skiriama Europolo biudžeto dalimi trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo;

(59)     kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti subjektą, atsakingą už teisėsaugos pareigūnų bendradarbiavimą ir mokymą Sąjungos lygmeniu, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų apimties ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(60)     [Vadovaujantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridedamo Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsniu, minėtos valstybės narės pranešė pageidaujančios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] ARBA [Nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridedamo Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsnio, minėtos valstybės narės nedalyvaus priimant šį reglamentą, jis nebus joms privalomas ar taikomas];

(61)     vadovaujantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridedamo Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nebus jai privalomas ar taikomas;.

(62)     šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisę į privatų gyvenimą, kaip nustatyta Chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei Sutarties 16 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS IR EUROPOLO TIKSLAI

1 straipsnis

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros įsteigimas

1.           Siekiant pagerinti Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, stiprinti ir remti jų veiksmus bei plėtoti nuoseklią europinę mokymo politiką, įsteigiama Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūra (Europolas).

2.           Europolas pagal šį reglamentą pakeičia Europolą, įsteigtą Sprendimu 2009/371/TVR, ir CEPOL, įsteigtą Sprendimu 2005/681/TVR, bei perima jų teises ir pareigas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) valstybių narių kompetentingos institucijos – visos valstybių narių policijos įstaigos ir kitos teisėsaugos tarnybos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis;

(b) analizė – duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas siekiant padėti vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus;

(c) Sąjungos įstaigos – institucijos, subjektai, delegacijos, tarnybos ir agentūros, įsteigti Europos Sąjungos sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo arba jomis remiantis;

(d) teisėsaugos pareigūnai – policijos, muitinės ar kitų atitinkamų tarnybų, įskaitant Sąjungos įstaigas, pareigūnai, atsakingi už sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendrus interesus pažeidžiančių nusikaltimų prevenciją ir kovą su jais, ir už civilinių krizių valdymą bei tarptautinę policijos veiklą didelio masto renginiuose;

(e) trečiosios šalys – šalys, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės;

(f) tarptautinės organizacijos – organizacijos ir joms pavaldžios įstaigos, kurių veikla reglamentuojama pagal viešąją teisę, ir kitos įstaigos, įsteigtos dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu;

(g) privatūs subjektai – subjektai ir įstaigos, įsteigti pagal valstybės narės ar trečiosios šalies teisę, visų pirma bendrovės ir įmonės, verslo asociacijos, ne pelno organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, neįtraukti į f punktą;

(h) privatūs asmenys – visi fiziniai asmenys;

(i) asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su nustatytos tapatybės fiziniu asmeniu arba asmeniu (toliau – duomenų subjektas), kurio tapatybę galima nustatyti; asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, – asmuo, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, visų pirma remiantis asmens tapatybės dokumento numeriu arba viena ar keliomis to asmens fizinei, fiziologinei, psichinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingomis savybėmis;

(j) asmens duomenų tvarkymas (toliau – tvarkymas) – bet kokia su asmens duomenimis automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, laikymas, pritaikymas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat lyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas;

(k) duomenų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami duomenys, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra trečioji šalis, ar ne; tačiau valdžios institucijos, kurios duomenis gali gauti atlikdamos konkretų tyrimą, nėra laikomos duomenų gavėjomis;

(l) asmens duomenų perdavimas – aktyvus asmens duomenų atskleidimas ribotam skaičiui nustatytų šalių; tai darydamas duomenų siuntėjas žino, kad suteikia duomenų gavėjui galimybę susipažinti su asmens duomenimis, arba to siekia;

(m) asmens duomenų susistemintas rinkinys (toliau – susistemintas rinkinys) – bet kuris susistemintas pagal specifinius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

(n) duomenų subjekto sutikimas – bet kuris konkretus savanoriškas informuoto duomenų subjekto sutikimas, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys;

(o) administraciniai asmens duomenys – visi Europolo tvarkomi asmens duomenys, išskyrus duomenis, tvarkomus 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais.

3 straipsnis

Tikslai

1.           Europolas remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendrus interesus pažeidžiančių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, kaip nustatyta 1 priede.

2.           Europolas taip pat remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą nusikalstamų veikų, susijusių su 1 dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, prevencijos ir kovos su jomis srityje. Susijusiomis nusikalstamomis veikomis laikomos šios veikos:

(a) nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama gauti lėšų nusikaltimams, priklausantiems Europolo kompetencijai;

(b) nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama prisidėti prie nusikaltimų, priklausančių Europolo kompetencijai, arba juos įgyvendinti;

(c) nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama užtikrinti veikų, priklausančių Europolo kompetencijai, nebaudžiamumą.

3.           Europolas remia, plėtoja, įgyvendina ir koordinuoja teisėsaugos pareigūnų mokymo veiklą.

II skyrius

SU TEISĖSAUGOS BENDRADARBIAVIMU SUSIJĘ UŽDAVINIAI

4 straipsnis

Uždaviniai

1.           Europolas yra Europos Sąjungos agentūra, kuri, vadovaudamasi šiuo reglamentu, sprendžia tokius uždavinius:

(a) rinkti, kaupti, tvarkyti, analizuoti informaciją ir dalytis ja;

(b) nedelsiant pranešti valstybėms narėms apie su jomis susijusią informaciją ir apie bet kokias nusikalstamų veikų sąsajas;

(c) koordinuoti, organizuoti ir įgyvendinti tiriamąją ir operatyvinę veiklą, vykdomą

i)        valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drauge; arba

ii)       jungtinių tyrimo grupių, kaip nustatyta 5 straipsnyje, prireikus kartu su Eurojustu;

(d) dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse bei siūlyti suburti tokias grupes, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

(e) teikti valstybėms narėms informaciją ir analitinę pagalbą joms organizuojant didelio masto tarptautinius renginius;

(f) rengti grėsmės įvertinimus, strategines ir operatyvines analizes bei bendros padėties vertinimo ataskaitas;

(g) plėtoti, skleisti ir skatinti specialiąsias žinias apie nusikaltimų prevencijos metodus, tyrimo procedūras, techninius bei ekspertizės metodus ir konsultuoti valstybes nares;

(h) techniškai ir finansiškai remti valstybių narių tarpvalstybines operacijas ir tyrimus, įskaitant jungtines tyrimo grupes;

(i) remti, plėtoti, vykdyti, koordinuoti ir įgyvendinti teisėsaugos pareigūnų mokymo veiklą, bendradarbiaujant su valstybių narių mokymo institucijų tinklu, kaip nustatyta III skyriuje;

(j) teikti Sąjungos įstaigoms, įsteigtoms remiantis Sutarties V antraštine dalimi, ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) kriminalinės žvalgybos informaciją ir analitinę pagalbą jų kompetencijos srityse;

(k) teikti informaciją ir pagalbą ES krizių valdymo struktūroms ir ES krizių valdymo misijoms, įsteigtoms remiantis Europos Sąjungos sutartimi;

(l) kurti specializuotus Sąjungos centrus, kurie kovotų su tam tikrais nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, visų pirma Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą.

2.           Europolas rengia strategines analizes ir grėsmės įvertinimus, padedančius Tarybai ir Komisijai nustatyti Sąjungos strateginius ir operatyvinius kovos su nusikalstamumu prioritetus. Europolas taip pat prisideda prie operatyvinio šių prioritetų įgyvendinimo.

3.           Europolas teikia strateginę žvalgybos informaciją siekdamas padėti racionaliai bei veiksmingai naudoti nacionalinio ir Sąjungos lygmens išteklius operatyvinei veiklai vykdyti ir remti.

4.           Europolas veikia kaip centrinis kovos su euro padirbinėjimu biuras pagal 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/511/TVR dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo[40]. Europolas taip pat skatina kovos su euro padirbinėjimu priemonių, kurių imasi valstybių narių kompetentingos institucijos arba jungtinės tyrimo grupės, prireikus drauge su Sąjungos įstaigų ir trečiųjų šalių institucijomis, koordinavimą.

5 straipsnis

Dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse

1.           Europolas gali dalyvauti jungtinių tyrimo grupių, kovojančių su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, veikloje.

2.           Europolas gali, vadovaudamasis valstybės narės, kurioje jungtinė tyrimo grupė veikia, teisiniais apribojimais, prisidėti prie veiklos ir keistis informacija su visais tos grupės nariais.

3.           Jei Europolas mano, kad jungtinės tyrimo grupės subūrimas teiktų papildomos naudos tyrimui, jis gali tai pasiūlyti atitinkamai valstybei narei ir imtis priemonių, kad padėtų tai valstybei narei suburti tokią grupę.

4.           Europolas netaiko prievartos priemonių.

6 straipsnis

Europolo prašymai pradėti nusikalstamos veikos tyrimą

1.           Tais atvejais, kai Europolas mano, kad reikėtų pradėti nusikalstamos veikos, patenkančios į Europolo kompetencijos sritį, tyrimą, jis praneša apie tai Eurojustui.

2.           Tuo pačiu Europolas prašo atitinkamų valstybių narių nacionalinių padalinių, įsteigtų pagal 7 straipsnio 2 dalį, pradėti, vykdyti ar koordinuoti nusikalstamos veikos tyrimą.

3.           Nacionalinis padalinys nedelsdamas praneša Europolui apie pradedamą tyrimą.

4.           Jei atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia netenkinti Europolo prašymo, jos turi pateikti Europolui savo sprendimo priežastis per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo. Priežastys gali būti nepateikiamos, jei jų pateikimas:

(a) pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams, arba

(b) keltų pavojų vykdomų tyrimų sėkmei ar asmenų saugumui.

5.           Europolas informuoja Eurojustą apie valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti jį pradėti.

7 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas su Europolu

1.           Atlikdamas savo užduotis, Europolas bendradarbiauja su valstybėmis narėmis.

2.           Kiekviena valstybė narė įsteigia ar paskiria nacionalinį padalinį, kuris yra Europolo ryšių su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir su teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijomis palaikymo įstaiga. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną pareigūną nacionalinio padalinio vadovu.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai padaliniai būtų pajėgūs spręsti šiame reglamente nustatytus uždavinius ir visų pirma kad turėtų prieigą prie nacionalinių teisėsaugos duomenų bazių.

4.           Europolas konkrečių tyrimų klausimais gali tiesiogiai bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Tokiu atveju Europolas nedelsdamas praneša apie tai nacionaliniam padaliniui ir pateikia bet kokios informacijos, kuria tiesiogiai keitėsi Europolas ir atitinkamos kompetentingos institucijos, kopiją.

5.           Valstybės narės per savo nacionalinį padalinį ar kompetentingą instituciją visų pirma:

(a) teikia Europolui informaciją, kurios reikia jo uždaviniams spręsti. Be kita ko, Europolui nedelsiant pateikiama informacija, susijusi su nusikaltimų sritimis, kurias Sąjunga laiko prioritetinėmis. Taip pat pateikiama informacijos, susijusios su dvišaliais ar daugiašaliais mainais su kitomis valstybėmis narėmis, kopija, jei tie mainai susiję su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį;

(b) užtikrina veiksmingą valstybių narių kompetentingų institucijų ir valstybių narių teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijų komunikaciją ir bendradarbiavimą su Europolu;

(c) didina informuotumą apie Europolo veiklą.

6.           Nacionalinių padalinių vadovai reguliariai susitinka, visų pirma kad aptartų ir spręstų problemas, kylančias operatyvinio bendradarbiavimo su Europolu srityje.

7.           Kiekviena valstybė narė nustato nacionalinio padalinio struktūrą ir personalą pagal nacionalinius teisės aktus.

8.           Nacionalinių padalinių ir valstybių narių kompetentingų institucijų išlaidas, patiriamas keičiantis informacija su Europolu, padengia valstybės narės; Europolas nedengia jokių išlaidų, išskyrus ryšio išlaidas.

9.           Valstybės narės užtikrina būtiniausią visų sistemų, naudojamų susisiekti su Europolu, saugumo lygį.

10.         Europolas rengia metinę ataskaitą apie kiekvienos valstybės narės Europolui pateiktos informacijos kiekį ir kokybę pagal 5 dalies a punktą ir apie nacionalinių padalinių veiklą. Metinė ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

8 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1.           Kiekvienas nacionalinis padalinys paskiria dirbti Europole bent vieną ryšių palaikymo pareigūną. Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, ryšių palaikymo pareigūnams taikoma juos paskyrusios valstybės narės nacionalinė teisė.

2.           Ryšių palaikymo pareigūnai Europole sudaro nacionalinį ryšių palaikymo biurą, o jiems vadovauja Europolo nacionaliniai padaliniai pagal juos paskyrusios valstybės narės nacionalinę teisę ir Europolo administracines nuostatas.

3.           Ryšių palaikymo pareigūnai padeda Europolui ir savo valstybei narei keistis informacija.

4.           Ryšių palaikymo pareigūnai padeda savo valstybei narei ir kitų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnams keistis informacija pagal nacionalinę teisę. Jei nacionalinė teisė leidžia, dvišaliam keitimuisi informacija apie nusikaltimus, nepatenkančius į Europolo kompetenciją, galima naudotis Europolo infrastruktūra. Ryšių palaikymo pareigūnų teises ir pareigas Europolo atžvilgiu nustato valdyba.

5.           Ryšių palaikymo pareigūnai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurių reikia jų užduotims atlikti, kaip nustatyta 65 straipsnyje.

6.           Europolas užtikrina, kad ryšių palaikymo pareigūnai būtų visapusiškai informuoti apie visą jo veiklą ir įtraukti į ją, kiek to reikia jų užduotims atlikti.

7.           Europolas padengia išlaidas, susijusias su valstybėms narėms suteikiamomis patalpomis Europolo pastate ir reikiama pagalba ryšių palaikymo pareigūnams, kad jie galėtų eiti savo pareigas. Visas kitas išlaidas, atsirandančias dėl ryšių palaikymo pareigūnų skyrimo, padengia jį skyrusi valstybė narė, įskaitant išlaidas ryšių palaikymo pareigūnams reikalingai įrangai, nebent valdybai rekomendavus biudžeto valdymo institucija nuspręstų kitaip.

III skyrius

SU TEISĖSAUGOS PAREIGŪNŲ MOKYMU SUSIJĘ UŽDAVINIAI

9 straipsnis

Europolo akademija

1.           Šiuo reglamentu įsteigtas Europolo padalinys Europolo akademija remia, plėtoja, įgyvendina ir koordinuoja teisėsaugos pareigūnų mokymą visų pirma tokiose srityse kaip kova su sunkiais nusikaltimais, darančiais poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, ir terorizmu, didelės rizikos viešosios tvarkos ir sporto renginių valdymas, nekarinių Sąjungos misijų strateginis planavimas ir valdymas, taip pat lyderystė teisėsaugos srityje ir kalbų mokėjimas, siekdama:

(a) didinti informuotumą ir žinias apie:

i)        tarptautines ir Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo priemones;

ii)       Sąjungos įstaigas, visų pirma Europolą, Eurojustą ir „Frontex“, jų veikimą ir vaidmenį;

iii)      teisminius teisėsaugos bendradarbiavimo aspektus ir praktines žinias apie prieigą prie informacijos kanalų;

(b) skatinti regioninio ir dvišalio valstybių narių bendradarbiavimo tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis plėtotę;

(c) nagrinėti konkrečias nusikalstamumo ir policijos veiklos temines sritis, kuriose Sąjungos lygmens mokymas gali teikti papildomos naudos;

(d) sudaryti tam tikras bendras teisėsaugos pareigūnų mokymo programas, pagal kurias jie būtų rengiami dalyvauti civilinėse Sąjungos misijose;

(e) remti valstybes nares, vykdančias dvišalę teisėsaugos pajėgumų didinimo veiklą trečiosiose šalyse;

(f) rengti dėstytojus ir padėti kaupti gerąją mokymo(si) patirtį ir dalytis ja.

2.           Europolo akademija rengia ir reguliariai atnaujina mokymosi priemones ir metodikas bei taiko jas atsižvelgdama į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, kad būtų pagerinti teisėsaugos pareigūnų gebėjimai. Europolo akademija vertina šių veiksmų rezultatus siekdama padidinti būsimos veiklos kokybę, nuoseklumą ir efektyvumą.

10 straipsnis

Europolo akademijos uždaviniai

1.           Europolo akademija rengia daugiametes strategines mokymo reikmių analizes ir daugiametes mokymo programas.

2.           Europolo akademija rengia ir įgyvendina mokymo veiklą ir mokymosi produktus, be kita ko:

(a) mokymo programas, seminarus, konferencijas, internetinio ir e. mokymosi veiklą;

(b) bendrus mokymo planus, pagal kuriuos būtų didinamas informuotumas, užpildomos spragos ir (arba) formuojamas bendras požiūris į kovą su tarpvalstybiniais nusikaltimais;

(c) pakopinius mokymo modulius, laipsniškai sunkėjančius atsižvelgiant į tikslinei grupei reikalingų gebėjimų lygį, itin daug dėmesio skiriant konkrečiam geografiniam regionui, konkrečiai nusikalstamos veiklos teminei sričiai arba konkretiems profesiniams gebėjimams;

(d) teisėsaugos pareigūnų mainų ir komandiruočių programas pagal operatyvinio mokymo principą.

3.           Siekiant užtikrinti nuoseklią Europos mokymo politiką, kad būtų remiamos civilinės misijos ir pajėgumų didinimas trečiosiose šalyse, Europolo akademija:

(a) vertina dabartinės Sąjungos teisėsaugos pareigūnų mokymo politikos ir iniciatyvų poveikį;

(b) rengia ir įgyvendina valstybių narių teisėsaugos pareigūnų mokymo programas, pagal kurias jie pasirengtų dalyvauti civilinėse misijose ir, be kita ko, įgytų reikiamų kalbų gebėjimų;

(c) rengia ir įgyvendina trečiųjų šalių, visų pirma Europos Sąjungos šalių kandidačių, teisėsaugos pareigūnų mokymo programas;

(d) valdo specialius Sąjungos išorės pagalbos fondus, kurių lėšomis trečiosioms šalims padedama plėtoti pajėgumus atitinkamose politikos srityse, vadovaujantis Sąjungos nustatytais prioritetais.

4.           Europolo akademija skatina teisėsaugos pareigūnų mokymo ir susijusių nustatytų Europos kokybės standartų pripažinimą valstybėse narėse.

11 straipsnis

Su mokymu susiję moksliniai tyrimai

1.           Europolo akademija prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su šiame skyriuje aptariama mokymo veikla, plėtotės.

2.           Europolo akademija skatina ir palaiko partnerystę su Sąjungos institucijomis ir su valstybinėmis bei privačiomis mokymo institucijomis, taip pat skatina užmegzti tvirtesnę valstybių narių universitetų ir teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijų partnerystę.

IV skyrius

EUROPOLO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis

Europolo administracinė ir valdymo struktūra

Europolo administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

(a) valdyba, atliekanti 14 straipsnyje nustatytas funkcijas;

(b) vykdomasis direktorius, kuris atsako už 19 straipsnyje nurodytus dalykus;

(c) Mokslinis mokymo komitetas pagal 20 straipsnį;

(d) prireikus, bet koks kitas patariamasis organas, valdybos įsteigtas pagal 14 straipsnio 1 dalies p punktą;

(e) prireikus, vykdomoji taryba pagal 21 ir 22 straipsnius.

1 SKIRSNIS

Valdyba

13 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.           Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; jie visi turi balso teisę.

2.           Valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų patirtį viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijų valdymo srityje ir žinias apie teisėsaugos bendradarbiavimą.

3.           Kiekvienam valdybos nariui atstovauja pakaitinis narys, skiriamas remiantis jo patirtimi viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijų valdymo srityje ir žiniomis apie teisėsaugos pareigūnų mokymo nacionalinę politiką. Pakaitinis narys veikia kaip tikrasis narys sprendžiant klausimus, susijusius su teisėsaugos pareigūnų mokymu. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys. Pakaitiniam nariui nedalyvaujant, sprendžiant klausimus, susijusius su teisėsaugos pareigūnų mokymu, jam atstovauja tikrasis narys.

4.           Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, visos Vadyboje atstovaujamos šalys turėtų dėti pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

5.           Valdybos narių ir pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ši kadencija gali būti pratęsiama. Pasibaigus narių kadencijai arba jiems atsistatydinus, nariai toliau eina savo pareigas tol, kol jų kadencija pratęsiama arba jie pakeičiami.

14 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.           Valdyba:

(a) dviejų trečdalių balsų dauguma ir vadovaudamasi 15 straipsniu kasmet priima ateinančių metų Europolo darbo programą;

(b) dviejų trečdalių balsų dauguma ir vadovaudamasi 15 straipsniu priima daugiametę darbo programą;

(c) dviejų trečdalių balsų dauguma priima metinį Europolo biudžetą ir vykdo kitas funkcijas, susijusias su Europolo biudžetu, pagal XI skyrių;

(d) priima konsoliduotąją metinę Europolo veiklos ataskaitą ir iki kitų metų liepos 1 d. nusiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paviešinama;

(e) priima Europolui taikytinas finansines taisykles pagal 63 straipsnį;

(f) gavusi Komisijos nuomonę iki sausio 31 d. priima daugiametį personalo politikos planą;

(g) atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

(h) priima savo narių, taip pat Mokslinio mokymo komiteto narių, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

(i) laikydamasi 2 dalies, Europolo personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteikti Tarnybos nuostatais ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

(j) laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(k) skiria vykdomąjį direktorių ir jo pavaduotojus ir prireikus pratęsia jų kadenciją arba atleidžia juos iš pareigų pagal 56 ir 57 straipsnius;

(l) nustato veiklos rodiklius ir prižiūri, kaip vykdomasis direktorius eina savo pareigas, įskaitant valdybos sprendimų įgyvendinimą;

(m) atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną, kuris eidamas savo pareigas veikia savarankiškai;

(n) skiria Mokymo mokslinio komiteto narius;

(o) gavusi įvairių vidaus ar išorės audito ataskaitų bei vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) tyrimų išvadas bei rekomendacijas, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

(p) priima visus sprendimus dėl Europolo vidaus struktūrų sukūrimo ir, prireikus, keitimo;

(q) priima darbo tvarkos taisykles.

2.           Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygų nustatymo. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Prireikus, dėl išskirtinių aplinkybių valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus subdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

15 straipsnis

Metinė darbo programa ir daugiametė darbo programa

1.           Valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima metinę darbo programą. Ji perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2.           Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus. Metinė darbo programa turi derėti su daugiamete darbo programa, kaip nurodyta 4 dalyje. Joje aiškiai nurodoma, kokie uždaviniai nuo praėjusių finansinių metų buvo pridėti, pakeisti ar išbraukti.

3.           Valdyba iš dalies pakeičia priimtą metinę darbo programą, kai Europolui pavedamas naujas uždavinys.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios tvarkos kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdyba gali deleguoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.           Valdyba, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir nacionaliniais parlamentais, iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priima ir atnaujina strateginę daugiametę darbo programą.

Priimta daugiametė darbo programa perduodama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Daugiametėje darbo programoje nustatomi strateginiai tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Joje taip pat nurodoma, kokia suma ir kiek darbuotojų skiriama kiekvienam tikslui pasiekti, vadovaujantis daugiamete finansine programa ir daugiamečiu personalo politikos planu. Į ją įtraukiama ryšių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis strategija, kaip nustatyta 29 straipsnyje.

Daugiametė programa vykdoma įgyvendinant metines darbo programas ir, prireikus, atnaujinama atsižvelgiant į išorės ir vidaus vertinimo rezultatus. Į šių vertinimų išvadas, prireikus, atsižvelgiama ateinančių metų metinėje darbo programoje.

16 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.           Valdyba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsų dauguma.

Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.           Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija – ketveri metai. Jų kadenciją galima pratęsti vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu pirmininkas arba pavaduotojas netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną jų kadencija automatiškai baigiasi.

17 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1.           Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.           Europolo vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose.

3.           Valdyba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, valdyba gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

4.           Valdyba gali kviesti bet kokį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi diskusijose, dalyvauti posėdyje kaip balso teisės neturintį stebėtoją.

5.           Valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas, gali padėti patarėjai ar ekspertai.

6.           Valdybos sekretoriato paslaugas teikia Europolas.

18 straipsnis

Balsavimo taisyklės

1.           Nepažeidžiant 14 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, 16 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 8 dalies, valdyba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.           Kiekvienas narys turi vieną balsą. Nariui nedalyvaujant, jo balso teisė perduodama pakaitiniam nariui.

3.           Pirmininkas balsuoja.

4.           Pirmininkas balsuoja.

5.           Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu ir, prireikus, kvorumo reikalavimai.

2 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

19 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus atsakomybė

1.           Vykdomasis direktorius vadovauja Europolui. Jis yra atskaitingas valdybai.

2.           Nepažeisdamas Komisijos, valdybos ar vykdomosios tarybos įgaliojimų, vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo savarankiškai, nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3.           Vykdomasis direktorius paprašytas atsiskaito Europos Parlamentui už įvykdytą veiklą. Taryba gali pakviesti vykdomąjį direktorių atsiskaityti už įvykdytą veiklą.

4.           Vykdomasis direktorius veikia kaip Europolo teisinis atstovas.

5.           Vykdomasis direktorius atsako už Europolui šiuo reglamentu nustatytų uždavinių sprendimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

(a) kasdienį Europolo administravimą;

(b) valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

(c) metinių ir daugiamečių darbo programų rengimą ir jų pateikimą valdybai pasikonsultavus su Komisija;

(d) metinių ir daugiamečių darbo programų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimą valdybai;

(e) konsoliduotosios metinės Europolo veiklos ataskaitos rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti;

(f) veiksmų plano rengimą vadovaujantis išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadomis bei OLAF tyrimų ataskaitomis ir rekomendacijomis, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai valdybai;

(g) Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos priemones, nepažeidžiant OLAF kompetencijos tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimus, susigrąžinant neteisingai sumokėtas sumas ir prireikus imantis veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių ir finansinių sankcijų;

(h) Europolo kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti;

(i) Europolui taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

(j) Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jo biudžeto įgyvendinimą;

(k) daugiametį personalo politikos plano projekto rengimą ir jo pateikimą valdybai pasikonsultavus su Komisija;

(l) pagalbą valdybos pirmininkui rengiantis valdybos posėdžiams;

(m) reguliarų valdybos informavimą apie Sąjungos kovos su nusikalstamumu strateginių ir operatyvinių prioritetų įgyvendinimą.

3 SKIRSNIS

MOKSLINIS MOKYMO KOMITETAS

20 straipsnis

Mokslinis mokymo komitetas

1.           Mokslinis mokymo komitetas yra nepriklausomas patariamasis organas, užtikrinantis ir valdantis Europolo vykdomos mokymo veiklos mokslinę kokybę. Todėl vykdomasis direktorius pasirūpina, kad Mokslinis mokymo komitetas kuo anksčiau įsitrauktų į 14 straipsnyje nurodytų dokumentų rengimą, jei jie susiję su mokymu.

2.           Mokslinį mokymo komitetą sudaro 11 asmenų – aukščiausio lygio mokslininkų ar specialistų, dirbančių šio reglamento III skyriuje nurodytose srityse. Komiteto narius valdyba skiria prieš tai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi skaidrų kvietimą teikti paraiškas ir atrankos tvarką. Valdybos nariai Mokslinio mokymo komiteto nariais neskiriami. Mokslinio mokymo komiteto nariai yra nepriklausomi. Jie nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3.           Mokslinio mokymo komiteto narių sąrašą Europolas paviešina savo interneto svetainėje ir prireikus atnaujina.

4.           Mokslinio mokymo komiteto narių kadencija – penkeri metai. Ji negali būti pratęsiama, o nepriklausomumo kriterijų nebetenkinantys komiteto nariai atleidžiami iš pareigų.

5.           Mokslinis mokymo komitetas išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją; jų kadencija – penkeri metai. Komiteto pozicijos priimamos paprasta balsų dauguma. Pirmininkas komitetą sušaukia ne daugiau kaip keturis kartus per metus. Prireikus pirmininkas savo iniciatyva ar ne mažiau kaip keturių komiteto narių prašymu sušaukia neeilinį posėdį.

6.           Vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas mokymo klausimams ar jų atstovai kviečiami į posėdžius kaip balso teisės neturintys stebėtojai.

7.           Moksliniam mokymo komitetui talkina sekretorius – komiteto pasiūlytas ir vykdomojo direktoriaus paskirtas Europolo darbuotojas.

8.           Pagrindinės Mokslinio mokymo komiteto funkcijos:

(a) patarti vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojui mokymo klausimams rengiant metinę darbo programą ir kitus strateginius dokumentus, užtikrinti, kad jie būtų aukštos mokslinės kokybės ir atitiktų atitinkamų Sąjungos politikos sričių priemones ir prioritetus;

(b) teikti valdybai nepriklausomą nuomonę ir rekomendacijas savo kompetencijos klausimais;

(c) teikti nepriklausomą nuomonę ir rekomendacijas dėl mokymo programų, pritaikytų mokymosi metodų, mokymosi formų ir mokslinių tyrimų kokybės;

(d) valdybos, vykdomojo direktoriaus ar vykdomojo direktoriaus pavaduotojo mokymo klausimams prašymu atlikti kitas su Europolo mokymo veiklos moksliniais aspektais susijusias konsultavimo užduotis.

9.           Metiniam Mokslinio mokymo komiteto biudžetui skiriama atskira Europolo biudžeto eilutė.

4 SKIRSNIS

VYKDOMOJI TARYBA

21 straipsnis

Įsteigimas

Valdyba gali įsteigti vykdomąją tarybą.

22 straipsnis

Funkcijos ir darbo tvarka

1.           Vykdomoji taryba talkina valdybai.

2.           Vykdomosios tarybos funkcijos:

(a) rengti valdybos priimsimus sprendimus;

(b) kartu su valdyba užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ir išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadas ir rekomendacijas, taip pat į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų ataskaitas ir rekomendacijas;

(c) nepažeidžiant 19 straipsnyje nurodytų vykdomojo direktoriaus funkcijų, padėti jam įgyvendinti valdybos sprendimus ir teikti tam reikalingas konsultacijas, taip sustiprinant administracinio valdymo priežiūrą.

3.           Skubiai prireikus, vykdomoji taryba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, ypač administracinio valdymo klausimais, įskaitant paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo sustabdymą.

4.           Vykdomąją tarybą sudaro valdybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas valdyboje ir trys kiti valdybos paskirti jos nariai. Valdybos pirmininkas yra ir vykdomosios tarybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius dalyvauja vykdomosios tarybos posėdžiuose, bet neturi balso teisės.

5.           Vykdomosios tarybos narių kadencija – ketveri metai. Vykdomosios tarybos narių kadencija baigiasi pasibaigus jų narystei valdyboje.

6.           Eiliniai vykdomosios tarybos posėdžiai rengiami bent kartą per tris mėnesius. Be to, ji gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva arba narių prašymu.

7.           Vykdomoji taryba laikosi valdybos nustatytų darbo tvarkos taisyklių.

V skyrius

INFORMACIJOS TVARKYMAS

23 straipsnis

Informacijos šaltiniai

1.           Europolas tvarko tik informaciją, pateiktą jam:

(a) valstybių narių pagal jų nacionalinę teisę;

(b) Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta VI skyriuje;

(c) privačių subjektų, kaip nurodyta 29 straipsnio 2 dalyje.

2.           Informaciją, įskaitant asmens duomenis, Europolas gali susirasti ir tvarkyti pats – viešai prieinamuose šaltiniuose, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, įskaitant internetą ir viešai skelbiamus duomenis.

3.           Europolas gali susirasti ir tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš nacionalinių, Sąjungos ar tarptautinių informacinių sistemų, taip pat naudodamasis tiesiogine elektronine prieiga, jei tai leidžiama Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktais. Šios informacijos gavimo ir naudojimo sąlygos apibrėžiamos taikytinomis tokių Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktų nuostatomis, jei jose nustatytos taisyklės yra griežtesnės už šio reglamento taisykles. Prieiga prie tokių informacinių sistemų suteikiama tik tinkamai įgaliotiems Europolo darbuotojams ir tik tiek, kiek tai reikalinga jų funkcijoms atlikti.

24 straipsnis

Informacijos tvarkymo veiklos tikslai

1.           Jei tai reikalinga 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems tikslams pasiekti, informaciją, įskaitant asmens duomenis, Europolas tvarko išimtinai šiais tikslais:

(a) atlikdamas kryžminę patikrą informacijos sąsajoms nustatyti;

(b) atlikdamas strateginę ar teminę analizę;

(c) tam tikrais atvejais atlikdamas operatyvinę analizę.

2.           Asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami siekiant kurio nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų specialiųjų tikslų, kategorijų sąrašas pateikiamas 2 priede.

25 straipsnis

Informacijos tvarkymo veiklos tikslo nustatymas

1.           Europolui informaciją teikianti valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji šalis ar tarptautinė organizacija nustato tikslą, dėl kurio ji bus tvarkoma, kaip nurodyta 24 straipsnyje. Joms to nepadarius, Europolas nustato tokios informacijos aktualumą ir jos tvarkymo tikslą. Tvarkyti informaciją siekiant kito tikslo nei nurodytasis Europolas gali tik gavęs duomenų pateikėjo sutikimą.

2.           Perduodamos informaciją valstybės narės, Sąjungos įstaigos, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos gali nustatyti bendrų ar konkrečių prieigos prie šios informacijos ar jos naudojimo apribojimų, taip pat taikytinų jos ištrynimui ar sunaikinimui. Jei nustatyti tokius apribojimus prireikia jau perdavus informaciją, jos praneša apie tai Europolui. Europolas laikosi tokių apribojimų.

3.           Europolas gali nustatyti valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms prieigos prie informacijos, gautos iš viešųjų šaltinių, ar jos naudojimo apribojimus.

26 straipsnis

Valstybių narių ir Europolo darbuotojų prieiga prie Europolo saugomos informacijos

1.           Valstybės narės turi prieigą prie visos 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais tikslais pateiktos informacijos ir jos ieškoti, jei tai nepažeidžia valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų teisės nustatyti prieigos prie tokių duomenų ir jų naudojimo apribojimų. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, įgaliotas atlikti tokią paiešką.

2.           Valstybės narės turi netiesioginę prieigą prie 24 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu tikslu pateiktos informacijos su galimybe atlikti atitikties paiešką, jei tai nepažeidžia informaciją pateikusių valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų nustatytų apribojimų, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią paieškos užklausą atitinkanti informacija gali būti atskleidžiama, šią informaciją Europolui pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą.

3.           Vykdomojo direktoriaus tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai su Europolo tvarkoma informacija gali susipažinti tik tuomet, kai tai reikalinga jų funkcijoms atlikti.

27 straipsnis

Eurojusto ir OLAF prieiga prie Europolo informacijos

1.           Europolas imasi visų reikiamų priemonių, kad vykdydami savo įgaliojimus Eurojustas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų turėti prieigą prie visos 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais tikslais pateiktos informacijos ir atlikti jos paiešką, jei tai nepažeidžia valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų teisės nustatyti prieigos prie tokių duomenų ir jų naudojimo apribojimus. Paaiškėjus, kad Eurojusto ar OLAF paieškos užklausa susijusi su Europolo tvarkoma informacija, apie tai pranešama Europolui.

2.           Europolas imasi visų reikiamų priemonių, kad vykdydami savo įgaliojimus Eurojustas ir OLAF turėtų netiesioginę prieigą (galimybę atlikti atitikties paiešką) prie 24 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu tikslu pateiktos informacijos, jei tai nepažeidžia informaciją pateikusių valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų nustatytų apribojimų, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią paieškos užklausą atitinkanti informacija gali būti atskleidžiama, šią informaciją Europolui pateikusiai valstybei narei, Sąjungos įstaigai, trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai priėmus atitinkamą sprendimą.

3.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informacijos paiešką galima atlikti tik nustatymui, ar Eurojusto arba OLAF turima informacija atitinka Europolo tvarkomą informaciją.

4.           Atlikti 1 ir 2 dalyse nurodytą informacijos paiešką Europolas leidžia tik gavęs iš Eurojusto ir OLAF informaciją apie tai, kurie Eurojusto nacionaliniai nariai, pavaduotojai, padėjėjai bei Eurojusto darbuotojai ir OLAF darbuotojai yra paskirti atlikti tokią paiešką.

5.           Jeigu Europolui tvarkant konkrečiam tyrimui reikalingą informaciją Europolas ar valstybė narė nusprendžia, kad reikia koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ar prašyti paramos pagal Eurojusto ar OLAF įgaliojimus, Europolas jiems apie tai praneša ir pradeda informacijos perdavimo procedūrą, informaciją pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą. Tokiu atveju Eurojustas ar OLAF konsultuojasi su Europolu.

6.           Eurojustas, įskaitant koledžą, nacionalinius narius, pavaduotojus, padėjėjus ir kitus Eurojusto darbuotojus, bei OLAF laikosi valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų nustatytų bendrų ar konkrečių apribojimų, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje.

28 straipsnis

Pareiga pranešti valstybėms narėms

1.           Jeigu siekdamas 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto tikslo Europolas turi pranešti valstybei narei apie su ja susijusią informaciją, o prieigai prie šios informacijos taikomi 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, dėl kurių jos perduoti negalima, Europolas konsultuojasi su šiuos apribojimus nustačiusiu duomenų pateikėju ir prašo jo leidimo perduoti informaciją.

Negavus tokio leidimo informacijos perduoti negalima.

2.           Europolas praneša valstybei narei apie su ja susijusią informaciją, nepaisydamas prieigos apribojimų, jeigu:

(a) tai tikrai būtina siekiant išvengti gresiančio sunkaus nusikaltimo ar teroristinių nusikaltimų pavojaus; arba

(b) tai labai svarbu užkertant kelią tiesioginei ir didelei grėsmei tos valstybės narės viešajam saugumui.

Tokiu atveju Europolas kuo anksčiau praneša duomenų pateikėjui apie tai, kad informacija buvo perduota, ir pagrindžia atliktą situacijos analizę.

VI skyrius

RYŠIAI SU PARTNERIAIS

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.           Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, jis gali užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo ryšius su Sąjungos įstaigomis jų veiklos srityje, trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis, trečiųjų šalių teisėsaugos mokymo įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis bei privačiais subjektais.

2.           Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, atsižvelgdamas į 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus apribojimus, jis gali tiesiogiai dalytis su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais bet kokia informacija, išskyrus asmens duomenis.

3.           Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, vadovaudamasis šio skyriaus nuostatomis, jis gali gauti asmens duomenis iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, išskyrus privačius subjektus, ir juos tvarkyti.

4.           Nepažeidžiant 36 straipsnio 4 dalies, perduoti asmens duomenis Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms Europolas gali tik tuomet, kai tai būtina užkertant kelią nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetenciją, ir kovojant su jais ir atitinka šio skyriaus nuostatas. Jeigu duomenis, kuriuos reikia perduoti, pateikė valstybė narė, Europolas prašo tos valstybės narės sutikimo, nebent:

(a) galima daryti prielaidą, kad valstybė narė su tuo sutinka, nes nėra tiesiogiai apribojusi galimybės toliau perduoti informaciją; arba

(b) valstybė narė, iš esmės ar nustatydama tam tikras sąlygas, jau yra suteikusi leidimą perduoti informaciją. Toks sutikimas bet kada gali būti atšauktas.

5.           Valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms perduoti asmens duomenis draudžiama, nebent Europolas tam aiškiai pritartų.

2 SKIRSNIS

KEITIMASIS ASMENS DUOMENIMIS IR JŲ PERDAVIMAS

30 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas Sąjungos įstaigoms

Nepažeisdamas pagal 25 straipsnio 2 arba 3 dalį nustatytų apribojimų Europolas gali perduoti asmens duomenis tiesiogiai Sąjungos įstaigoms, jei tai reikalinga jo ar gaunančiosios Sąjungos įstaigos funkcijų vykdymui.

31 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms

1.           Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, jis gali perduoti asmens duomenis trečiosios šalies valdžios institucijai ar tarptautinei organizacijai remdamasis:

(a) Komisijos sprendimu, priimtu pagal [1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 25 ir 31 straipsnius], kuriuo pripažįstama, kad toje šalyje ar tarptautinėje organizacijoje arba tos šalies ar tarptautinės organizacijos informacijos tvarkymo sektoriuje užtikrinama tinkama duomenų apsauga (apsaugos adekvatumo sprendimas); arba

(b) Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal Sutarties 218 straipsnį, kuriuo užtikrinamas pakankamas privatumo ir pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugos lygis; arba

(c) bendradarbiavimo susitarimu, sudarytu Europolo ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

Tokiam informacijos perdavimui leidimo nereikia.

Europolas gali susitarti dėl darbo tvarkos, pagal kurią bus įgyvendinami tokie susitarimai ar apsaugos adekvatumo sprendimai.

2.           Tam tikrais atvejais vykdomasis direktorius, nukrypdamas nuo šio straipsnio 1 dalies, gali leisti perduoti asmens duomenis trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, jeigu:

(a) duomenis perduoti tikrai būtina, kad būtų apsaugoti svarbiausi vienos ar kelių valstybių narių interesai, atitinkantys Europolo tikslus;

(b) duomenis perduoti tikrai būtina, kad būtų išvengta gresiančio nusikaltimo ar teroristinių nusikaltimų pavojaus;

(c) duomenis perduoti būtina ar teisiškai privaloma dėl svarbaus viešojo intereso ar siekiant pagrįsti, pareikšti arba apginti teisinius reikalavimus; arba

(d) duomenis perduoti būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai.

Be to, atsižvelgdama į privatumo ir asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijas, valdyba, gavusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sutikimą, gali suteikti daugkartinį leidimą perduoti duomenis šio straipsnio a–d punktuose nurodytais atvejais, kurio galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieni metai ir kuris gali būti pratęsiamas.

3.           Apie tai, kad buvo pritaikyta šio straipsnio 2 dalis, vykdomasis direktorius informuoja valdybą ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną.

32 straipsnis

Iš privačių subjektų gauti asmens duomenys

1.           Jeigu tai reikalinga Europolo funkcijoms atlikti, jis gali tvarkyti privačių subjektų pateiktus asmens duomenis, su sąlyga, kad jie gauti iš:

(a) valstybės narės nacionalinio padalinio pagal nacionalinę teisę;

(b) trečiosios šalies, su kuria Europolas prieš įsigaliojant šiam reglamentui yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, informacinio centro; arba

(c) trečiosios šalies valdžios institucijos ar tarptautinės organizacijos, su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal Sutarties 218 straipsnį.

2.           Jeigu gauti duomenys gali pažeisti valstybės narės interesus, Europolas nedelsdamas praneša apie tai atitinkamos valstybės narės nacionaliniam padaliniui.

3.           Tiesiogiai į privačius subjektus prašydamas asmens duomenų Europolas nesikreipia.

4.           Per trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios Komisija įvertina, ar reikia numatyti galimybę tiesiogiai keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais ir kokios būtų to pasekmės. Tame vertinime, be kita ko, nurodomos priežastys, dėl kurių Europolui reikia keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais.

33 straipsnis

Iš privačių asmenų gauta informacija

1.           Privačių asmenų pateiktą informaciją, įskaitant asmens duomenis, Europolas gali tvarkyti su sąlyga, kad ji gauta iš:

(a) valstybės narės nacionalinio padalinio pagal nacionalinę teisę;

(b) trečiosios šalies, su kuria Europolas prieš įsigaliojant šiam reglamentui yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, informacinio centro; arba

(c) trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal Sutarties 218 straipsnį, valdžios institucijos.

2.           Informaciją, įskaitant asmens duomenis, gautus iš trečiojoje šalyje, su kuria nėra sudarytas tarptautinis susitarimas (nei pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, nei pagal Sutarties 218 straipsnį), gyvenančio privataus asmens Europolas gali perduoti tik valstybei narei ar atitinkamai trečiajai šaliai, su kuria toks tarptautinis susitarimas yra sudarytas.

3.           Tiesiogiai į privačius asmenis prašydamas informacijos Europolas nesikreipia.

VII skyrius

DUOMENŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

34 straipsnis

Bendrieji duomenų apsaugos principai

Asmens duomenys:

(a) tvarkomi sąžiningai ir teisėtai;

(b) renkami tik nustatytais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir negali būti toliau tvarkomi nesilaikant šių tikslų; toliau tvarkyti asmens duomenis istoriniais, statistiniais ar moksliniais tikslais galima Europolui nustačius tinkamas apsaugos priemones, visų pirma tokias, kuriomis užtikrinama, kad duomenys nebus tvarkomi kitais tikslais;

(c) adekvatūs, tinkami ir ne išsamesni, nei reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi;

(d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami ar ištaisomi;

(e) saugomi tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybę, ir ne ilgiau nei reikia pasiekti tikslams, dėl kurių asmens duomenys tvarkomi.

35 straipsnis

Skirtingi asmens duomenų tikslumo ir patikimumo laipsniai

1.           Informaciją teikianti valstybė narė kuo tiksliau įvertina valstybės narės informacijos šaltinius naudodamasi tokiais šaltinių įvertinimo kodais:

A: neabejojama šaltinio autentiškumu, patikimumu ir kompetencija, arba informacija gauta iš šaltinio, kuris visada buvo patikimas;

B: informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo patikimas;

C: informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo nepatikimas;

X: informacijos šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

2.           Informaciją teikianti valstybė narė kuo tiksliau įvertina valstybės narės informaciją naudodamasi tokiais informacijos įvertinimo kodais:

(1): informacija, dėl kurios patikimumo abejonių nėra;

(2): informacija, šaltiniui žinoma asmeniškai, tačiau ją perduodančiam pareigūnui asmeniškai nežinoma;

(3): informacija, šaltiniui asmeniškai nežinoma, tačiau patvirtinta kitos turimos informacijos;

(4): šaltiniui asmeniškai nežinoma ir nepatvirtinta informacija.

3.           Jeigu remdamasis jau turima informacija Europolas nusprendžia, kad įvertinimą reikia patikslinti, jis praneša apie tai atitinkamoms valstybėms narėms ir pradeda tartis dėl įvertinimo pakeitimo. Kol susitarimas nepasiektas, Europolas įvertinimo keisti negali.

4.           Gavęs iš valstybės narės informaciją be jos įvertinimo, Europolas stengiasi kuo tiksliau įvertinti šaltinio patikimumą remdamasis savo jau turima informacija. Konkretūs duomenys ir informacija vertinami gavus juos pateikusios valstybės narės sutikimą. Valstybė narė taip pat gali iš esmės sutikti su Europolo tam tikrų duomenų ir šaltinių tipų vertinimu. Jei konkrečiu atveju nesusitariama, o principinio susitarimo nėra, Europolas įvertina informaciją ar duomenis ir priskiria tokiai informacijai ar duomenims šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įvertinimo kodus „X“ ir „4“.

5.           Šis straipsnis taip pat taikomas Europolo gaunamiems duomenims ar informacijai iš trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ar Sąjungos įstaigos.

6.           Iš viešųjų šaltinių gautą informaciją Europolas įvertina taikydamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktus kodus.

36 straipsnis

Specialiųjų kategorijų asmens duomenų ir kitų kategorijų duomenų tvarkymas

1.           Nusikaltimų aukų, liudytojų ar kitų asmenų, galinčių pateikti informacijos apie nusikaltimus, taip pat asmenų iki 18 metų asmens duomenis tvarkyti draudžiama, nebent tai tikrai būtina nusikaltimų prevencijai ar kovai su jais siekiant Europolo tikslų.

2.           Draudžiama automatiniu ar kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religiją ar tikėjimą, narystę profesinėse sąjungose, taip pat duomenis apie sveikatą ar lytinį gyvenimą, nebent tai tikrai būtina nusikaltimų prevencijai ar kovai su jais siekiant Europolo tikslų ir tokie duomenys papildo kitus Europolo jau tvarkytus asmens duomenis.

3.           Prieigą prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmens duomenų turi tik Europolas. Jei prieiga prie šių duomenų reikalinga pareigūnų funkcijų vykdymui, vykdomasis direktorius suteikia ribotam skaičiui pareigūnų atitinkamus įgaliojimus.

4.           Teisinių pasekmių turintis sprendimas negali būti priimamas remiantis vien šio straipsnio 2 dalyje nurodytais automatiškai sutvarkytais duomenimis, nebent priimti tokį sprendimą tiesiogiai leidžia nacionaliniai ar Sąjungos teisės aktai arba, jei būtina, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

5.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmens duomenys negali būti perduodami valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, nebent tai tikrai būtina konkrečiu atveju siekiant Europolo tikslų.

6.           Kas šešis mėnesius Europolas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui visų savo tvarkytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens duomenų apžvalgą.

37 straipsnis

Asmens duomenų saugojimo ir ištrynimo terminai

1.           Savo tvarkomus asmens duomenis Europolas saugo ne ilgiau nei būtina jo tikslams pasiekti.

2.           Bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip po trejų metų nuo asmens duomenų tvarkymo pradžios, Europolas iš naujo įvertina, ar reikia juos toliau saugoti. Jeigu duomenis reikia toliau saugoti, nes tai vis dar būtina Europolo funkcijų vykdymui, jis gali nuspręsti saugoti asmens duomenis iki kito vertinimo, kuris bus atliekamas dar po trejų metų. Priežastys, dėl kurių saugojimas pratęsiamas, pagrindžiamos raštu. Jei sprendimas dėl tolesnio duomenų saugojimo nepriimamas, po trejų metų duomenys automatiškai ištrinami.

3.           Jeigu 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų duomenys saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

4.           Jeigu perduodama duomenis valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji šalis ar tarptautinė organizacija nustato kokius nors 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus apribojimus, pagal kuriuos asmens duomenys turi būti ištrinti ar sunaikinti anksčiau, Europolas ištrina juos laikydamasis šių apribojimų. Jeigu tolesnis duomenų saugojimas reikalingas Europolo funkcijų vykdymui, remdamasis išsamesne nei duomenų pateikėjo turima informacija Europolas prašo duomenų pateikėjo leidimo toliau saugoti duomenis ir pagrindžia tokį prašymą.

5.           Ištrynusi Europolui pateiktus duomenis iš savo nacionalinės duomenų bazės, valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji šalis ar tarptautinė organizacija praneša apie tai Europolui. Europolas ištrina duomenis, nebent, remiantis išsamesne nei duomenų pateikėjo turima informacija, paaiškėja, kad tolesnis šių duomenų saugojimas reikalingas siekiant Europolo tikslų. Europolas praneša duomenų pateikėjui apie tolesnį tokių duomenų saugojimą ir pagrindžia, kodėl tai reikalinga.

6.           Asmens duomenys neištrinami, jeigu:

(a) tai pažeistų duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, interesus. Tokiu atveju duomenys gali būti naudojami tik gavus duomenų subjekto sutikimą;

(b) duomenų subjektas teigia, kad jie netikslūs – tiek laiko, kiek valstybėms narėms ar Europolui reikia jų tikslumui patikrinti;

(c) asmens duomenis reikia išsaugoti, nes jie bus naudojami kaip įrodymas;

(d) duomenų subjektas nesutinka, kad jie būtų ištrinti, ir prašo naudoti juos taikant apribojimus.

38 straipsnis

Tvarkymo saugumas

1.           Europolas imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių asmens duomenų apsaugai nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir nutekėjimo arba bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

2.           Automatinio duomenų tvarkymo srityje Europolas imasi priemonių, kurių tikslas:

(a) nesuteikti neįgaliotiems asmenims prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos, naudojamos asmens duomenims tvarkyti (prieigos prie įrangos kontrolė);

(b) užkirsti kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

(c) užkirsti kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų saugojimo kontrolė);

(d) neleisti neįgaliotiems asmenims, kurie naudoja duomenų perdavimo įrangą, naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis (naudotojo kontrolė);

(e) užtikrinti, kad asmenys, turintys leidimą naudotis automatizuota duomenų tvarkymo sistema, turėtų prieigą tik prie tų duomenų, su kuriais susipažinti jiems suteiktas leidimas (susipažinimo su duomenimis kontrolė);

(f) užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduoti arba buvo perduoti naudojant duomenų perdavimo įrangą (duomenų perdavimo kontrolė);

(g) užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuotas duomenų tvarkymo sistemas bei kada ir kas duomenis įvedė (duomenų įvedimo kontrolė);

(h) užkirsti kelią neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, pakeitimui arba ištrynimui asmens duomenų perdavimo metu arba duomenų laikmenos gabenimo metu (duomenų gabenimo kontrolė);

(i) užtikrinti, kad pertraukties atveju būtų galima nedelsiant atkurti įdiegtų sistemų veiklą (duomenų atkūrimas);

(j) užtikrinti, kad sistemos funkcijos nepriekaištingai veiktų, kad apie pastebėtas veikimo klaidas būtų nedelsiant pranešama (patikimumas) ir kad saugomi duomenys nebūtų sugadinami dėl sistemos klaidų (vientisumas).

3.           Europolas ir valstybės narės nustato mechanizmus, užtikrinančius, kad saugumo reikalavimai būtų tenkinami visoje informacinėje sistemoje.

39 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1.           Bet kuris duomenų subjektas turi teisę kas tam tikrą laiką sužinoti, ar Europolas tvarko jo asmens duomenis. Jei tokie asmens duomenys tvarkomi, Europolas duomenų subjektui pateikia:

(a) informaciją, ar jo asmens duomenys tvarkomi, ar ne;

(b) bent jau informaciją apie tvarkymo tikslą, tvarkomų duomenų kategoriją ir gavėjus, kuriems šie duomenys atskleisti;

(c) suprantamai išdėstytą informaciją apie tai, kokie duomenys yra tvarkomi ir visą turimą informaciją apie jų šaltinius.

2.           Norėdamas pasinaudoti šia prieigos prie asmens duomenų teise, bet kuris duomenų subjektas gali be didesnių išlaidų pateikti pasirinktos valstybės narės institucijai atitinkamą prašymą. Ši institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo, perduoda jį Europolui.

3.           Europolas nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo, į jį atsako.

4.           Prieš priimdamas sprendimą Europolas pasitaria su kompetentingomis atitinkamos valstybės narės institucijomis. Sprendimas dėl duomenų prieigos gali būti priimamas tik Europolui glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurioms duomenų subjekto prieiga prie šių duomenų turėtų tiesioginį poveikį. Jeigu valstybė narė nesutinka su siūlomu Europolo atsakymu, ji praneša Europolui tokio nesutikimo priežastis.

5.           Prieiga prie asmens duomenų nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, jeigu tai būtina:

(a) kad Europolas galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas;

(b) kad valstybėse narėse būtų užtikrintas saugumas ir viešoji tvarka arba užkirstas kelias nusikaltimui;

(c) siekiant užtikrinti, kad nebus pakenkta nacionaliniams tyrimams;

(d) trečiųjų asmenų teisių ir laisvių apsaugai.

6.           Europolas raštu informuoja duomenų subjektą, kad prieiga nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, nurodo tokio sprendimo priežastis ir jo teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Informacijos apie faktines ir teisines priežastis, kuriomis grindžiamas sprendimas, galima neatskleisti, jeigu tokios informacijos pateikimas pažeistų šio straipsnio 5 dalyje nustatytą apribojimą.

40 straipsnis

Teisė taisyti, trinti ir blokuoti duomenis

1.           Bet kuris duomenų subjektas turi teisę prašyti Europolo ištaisyti jo asmens duomenis, jei jie neteisingi, ir – kai tai įmanoma ir reikalinga – juos papildyti ar atnaujinti.

2.           Bet kuris duomenų subjektas turi teisę prašyti Europolo ištrinti jo asmens duomenis, jei jie nebereikalingi siekiant tikslų, kuriais jie buvo teisėtai surinkti ar teisėtai toliau tvarkomi.

3.           Jei yra pagrindo manyti, kad asmens duomenų ištrynimas gali pakenkti teisėtiems duomenų subjekto interesams, jie neištrinami, o užblokuojami. Užblokuoti duomenys tvarkomi tik siekiant tikslų, dėl kurių jie nebuvo ištrinti.

4.           Jeigu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti Europolo turimi duomenys buvo pateikti trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų arba yra paties Europolo atliktos analizės rezultatas, tokius duomenis Europolas ištaiso, ištrina arba užblokuoja.

5.           Jeigu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus Europolo turimus duomenis valstybės narės Europolui pateikė tiesiogiai, tokius duomenis atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europolu, ištaiso, ištrina arba užblokuoja.

6.           Jeigu kitomis tinkamomis priemonėmis buvo perduoti neteisingi duomenys, jeigu klaidos valstybių narių pateiktuose duomenyse atsirado dėl netinkamo jų perdavimo arba perdavimo pažeidžiant šį reglamentą arba dėl to, kad duomenys buvo Europolo netinkamai, pažeidžiant šį reglamentą, įvesti, perimti ar saugomi, Europolas, bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis, tokius duomenis ištaiso arba ištrina.

7.           Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais visiems tokių duomenų gavėjams nedelsiant apie tai pranešama. Gavėjai, vadovaudamiesi jiems taikomomis taisyklėmis, atitinkamai ištaiso, ištrina arba užblokuoja šiuos duomenis savo sistemose.

8.           Nedelsdamas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, Europolas raštu praneša duomenų subjektui, kad jo duomenys ištaisyti, ištrinti arba užblokuoti.

9.           Europolas raštu praneša duomenų subjektui apie atsisakymą ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti duomenis ir apie galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pradėti teisminę procedūrą.

41 straipsnis

Atsakomybė už duomenų apsaugą

1.           Asmens duomenis Europolas saugo taip, kad būtų įmanoma nustatyti jų šaltinį, kaip nurodyta 23 straipsnyje.

2.           Atsakomybė už asmens duomenų kokybę pagal 34 straipsnio d punktą tenka asmens duomenis Europolui pateikusiai valstybei narei, o už Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų pateiktų asmens duomenų, taip pat Europolo iš viešųjų šaltinių surinktų asmens duomenų kokybę – Europolui.

3.           Už 34 straipsnio a, b, c ir e punktuose išdėstytų principų įgyvendinimą atsako Europolas.

4.           Už perdavimo teisėtumą atsako:

(a) duomenis pateikusi valstybė narė, jeigu asmens duomenis Europolui pateikia valstybės narės, ir

(b) Europolas, jeigu asmens duomenis valstybėms narėms, trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms pateikė Europolas.

5.           Europolui ir Sąjungos įstaigoms keičiantis asmens duomenimis, už jų perdavimo teisėtumą atsako Europolas. Nepažeidžiant pastarojo sakinio, jeigu Europolas perduoda duomenis gavėjo prašymu, už šio perdavimo teisėtumą atsako ir Europolas, ir duomenų gavėjas. Be to, Europolas atsako už visas savo atliekamas duomenų tvarkymo operacijas.

42 straipsnis

Išankstinė patikra

1.           Išankstinė asmens duomenų, kurie bus įtraukti į naujus susistemintus rinkinius, tvarkymo patikra atliekama, jeigu:

(a) tvarkytini duomenys patenka į 36 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialiąsias kategorijas;

(b) dėl duomenų tvarkymo pobūdžio, visų pirma dėl naujų technologijų, mechanizmų ar procedūrų, kyla konkreti grėsmė duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, visų pirma jų asmens duomenų apsaugai.

2.           Išankstines patikras atlieka Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, remdamasis duomenų apsaugos pareigūno pranešimu, o šis, abejodamas dėl išankstinės patikros reikalingumo, konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikia savo nuomonę per du mėnesius nuo pranešimo gavimo. Šio termino skaičiavimas gali būti sustabdytas, kol Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas negaus papildomos jo paprašytos informacijos. Be to, sudėtingais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas gali pratęsti šį terminą dar dviem mėnesiais. Apie tokį sprendimą Europolui turi būti pranešama nesibaigus pradiniam dviejų mėnesių laikotarpiui.

Jeigu per dviejų mėnesių arba pratęstą laikotarpį nuomonė nepateikiama, laikoma, kad ji teigiama.

Jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pareiškia nuomonę, kad duomenų tvarkymo atveju, apie kurį pranešta, gali būti pažeistos kokios nors šio reglamento nuostatos, jis, jei įmanoma, pasiūlo, kaip tų pažeidimų išvengti. Jeigu Europolas nepadaro atitinkamų tvarkymo operacijos pakeitimų, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas gali pasinaudoti 46 straipsnio 3 dalimi jam suteiktais įgaliojimais.

4.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas registruoja visas tvarkymo operacijas, apie kurias jam buvo pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį. Šie registro duomenys įtraukiami į Reglamento (EB) Nr. 45/2001 27 straipsnio 5 dalyje nurodytą registrą.

43 straipsnis

Įrašų registravimas ir dokumentavimas

1.           Duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolės, vidaus priežiūros ir duomenų vientisumo bei saugumo užtikrinimo tikslais Europolas registruoja įrašus apie asmens duomenų rinkimą, keitimą, prieigą, atskleidimą, sujungimą ar ištrynimą. Tokie įrašai ar dokumentai ištrinami po trejų metų, nebent duomenys reikalingi tęstinei kontrolei. Įrašų negalima keisti.

2.           Pagal šio straipsnio 1 dalį padaryti įrašai ar parengti dokumentai paprašius pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui duomenų apsaugos kontrolei. Šią informaciją Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas naudoja tik siekdamas užtikrinti duomenų apsaugą ir tinkamą duomenų tvarkymą bei duomenų vientisumą ir saugumą.

44 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūnas

1.           Vieną darbuotoją Europolo valdyba skiria duomenų apsaugos pareigūnu. Savo funkcijas jis vykdo nepriklausomai.

2.           Duomenų apsaugos pareigūnas išrenkamas atsižvelgiant į asmenines ir profesines savybes, ypač į specialiąsias duomenų apsaugos žinias.

3.           Duomenų apsaugos pareigūnas turi būti atrenkamas taip, kad jam vykdant tarnybines duomenų apsaugos pareigūno pareigas, ypač taikant šio reglamento nuostatas, ir kitas oficialias funkcijas nekiltų interesų konfliktas.

4.           Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas dvejų–penkerių metų kadencijai. Jo kadencija gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui. Jį paskyrusi Sąjungos institucija ar įstaiga, būtinai gavusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pritarimą, gali atleisti jį iš duomenų apsaugos pareigūno pareigų, jeigu jis nebeatitinka pareigybei keliamų reikalavimų.

5.           Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimą jį paskyrusi institucija ar įstaiga įregistruoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno registre.

6.           Duomenų apsaugos pareigūnui negali būti nurodoma, kaip jam vykdyti savo funkcijas.

7.           Svarbiausi duomenų apsaugos pareigūno uždaviniai, susiję su asmens duomenimis, išskyrus Europolo darbuotojų asmens duomenis ir administracinius asmens duomenis, yra:

(a) nepriklausomai užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai ir laikantis šio reglamento nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo;

(b) užtikrinti, kad įrašai apie asmens duomenų perdavimą ir gavimą būtų saugomi, kaip nustatyta šiame reglamente;

(c) užtikrinti, kad duomenų subjektams paprašius jie būtų informuoti apie savo teises pagal šį reglamentą;

(d) bendradarbiauti su Europolo darbuotojais, atsakingais už procedūras, mokymą ir konsultacijas duomenų tvarkymo klausimais;

(e) bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(f) rengti metines ataskaitas ir teikti jas valdybai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

8.           Be to, duomenų apsaugos pareigūnas vykdo Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytas funkcijas, susijusias su Europolo darbuotojų asmens duomenimis ir administraciniais asmens duomenimis.

9.           Vykdydamas savo funkcijas duomenų apsaugos pareigūnas gali susipažinti su visais Europolo tvarkomais duomenimis ir patekti į visas Europolo patalpas.

10.         Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma šio reglamento nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo, jis praneša apie tai vykdomajam direktoriui, prašydamas jo per nustatytą laikotarpį pašalinti pažeidimą. Vykdomajam direktoriui per nustatytą laikotarpį pažeidimo nepašalinus, duomenų apsaugos pareigūnas praneša apie tai valdybai ir suderina su ja konkretų atsakomųjų priemonių laikotarpį. Valdybai per nustatytą laikotarpį nepašalinus duomenų tvarkymo pažeidimo, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

11.         Valdyba priima duomenų apsaugos pareigūnui taikytinas įgyvendinimo taisykles. Šiose įgyvendinimo taisyklėse, be kita ko, nustatoma atrankos į duomenų apsaugos pareigūno pareigas ir atleidimo iš jų procedūra, duomenų apsaugos pareigūno funkcijos, pareigos ir įgaliojimai bei jo nepriklausomumo apsaugos priemonės. Europolas suteikia duomenų apsaugos pareigūnui jo funkcijoms vykdyti reikalingus darbuotojus ir išteklius. Susipažinti su Europolo tvarkomais duomenimis ir pateikti į Europolo patalpas šie darbuotojai gali tik tuomet, jei tai reikalinga jų funkcijų vykdymui.

45 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra

1.           Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę priežiūros instituciją, kurios uždavinys – pagal nacionalinę teisę nepriklausomai prižiūrėti atitinkamos valstybės narės vykdomo asmens duomenų perdavimo, paieškos ir pateikimo Europolui teisėtumą, ir tikrinti, ar tokiu perdavimu, paieška ar pateikimu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės. Nacionalinei priežiūros institucijai pagal taikytinas nacionalines procedūras suteikiama galimybė patekti į nacionalinio padalinio ar ryšių palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su atitinkamos valstybės narės Europolui pateiktais duomenimis.

2.           Kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų vykdyti priežiūros funkcijas, joms suteikiama galimybė patekti į atitinkamos šalies ryšių palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su jų dokumentais.

3.           Taikydamos atitinkamas nacionalines procedūras, nacionalinės priežiūros institucijos prižiūri nacionalinių padalinių ir ryšių palaikymo pareigūnų veiklą, jei ji svarbi asmens duomenų apsaugos požiūriu. Taip pat jos informuoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną apie visus savo veiksmus Europolo atžvilgiu.

4.           Bet kuris asmuo turi teisę kreiptis į nacionalinę priežiūros instituciją prašydamas patikrinti, ar su juo susijusių duomenų perdavimas ar pateikimas Europolui ir atitinkamos valstybės narės prieiga prie šių duomenų yra teisėti. Ši teisė įgyvendinama pagal prašymo pateikimo valstybės narės teisę.

46 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra

1.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atsako už šio reglamento nuostatų, susijusių su fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga Europolui tvarkant asmens duomenis, taikymo stebėjimą bei užtikrinimą ir už Europolo bei duomenų subjektų konsultavimą visais asmens duomenų tvarkymo klausimais. Šiuo tikslu jis vykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas ir naudojasi šio straipsnio 3 dalimi jam suteiktais įgaliojimais.

2.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal šį reglamentą vykdo tokias pareigas:

(a) nagrinėja ir tiria skundus bei per pagrįstą laikotarpį informuoja duomenų subjektą apie padarytas išvadas;

(b) savo iniciatyva arba remdamasis skundu atlieka tyrimus ir per pagrįstą terminą informuoja duomenų subjektus apie jų išvadas;

(c) stebi ir užtikrina šio reglamento ir visų kitų Sąjungos teisės aktų nuostatų dėl fizinių asmenų apsaugos Europolui tvarkant asmens duomenis taikymą;

(d) savo iniciatyva arba paprašius konsultacijos pataria Europolui visais asmens duomenų tvarkymo klausimais, visų pirma prieš rengiant vidaus taisykles, susijusias su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis;

(e) nustato, pagrindžia ir viešai paskelbia 36 straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis, apsaugos priemones, leidimus ir sąlygas;

(f) registruoja tvarkymo operacijas, apie kurias jam pranešama pagal 42 straipsnio 1 dalį ir kurios registruojamos pagal 42 straipsnio 4 dalį;

(g) atlieka išankstinę tvarkymo operacijų, apie kurias jam pranešama, patikrą.

3.           Pagal šį reglamentą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas gali:

(a) patarti duomenų subjektams, kaip pasinaudoti savo teisėmis;

(b) įtarus, kad gali būti pažeidžiamos asmens duomenų tvarkymą reguliuojančios nuostatos, perduoti klausimą Europolui ir tam tikrais atvejais siūlyti galimus pažeidimų šalinimo ir duomenų subjektų apsaugos gerinimo būdus;

(c) nurodyti patenkinti prašymus pasinaudoti tam tikromis su duomenimis susijusiomis teisėmis, jei tokie prašymai buvo atmesti pažeidžiant 39 ir 40 straipsnius;

(d) įspėti Europolą arba pareikšti jam pastabą;

(e) nurodyti ištaisyti, užblokuoti, ištrinti ar sunaikinti visus duomenis, jeigu jie buvo tvarkomi pažeidžiant asmens duomenų tvarkymo nuostatas, ir pranešti apie tokius veiksmus tretiesiems asmenims, kuriems tokie duomenys buvo atskleisti;

(f) laikinai ar galutinai uždrausti tvarkyti duomenis;

(g) perduoti klausimą Europolui, o prireikus – Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(h) Sutartyje numatytomis sąlygomis perduoti klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

(i) įstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas.

4.           Pagal šį reglamentą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas įgaliojamas:

(a) gauti Europolo leidimą susipažinti su visais asmens duomenimis ir visa kita jo tyrimams reikalinga informacija;

(b) gauti leidimą patekti į visas patalpas, kuriose vykdoma Europolo veikla, jei yra pagrindo manyti, kad jose vykdoma veikla, kuriai taikomas šis reglamentas.

5.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia metinę Europolo priežiūros veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra Reglamento (EB) Nr. 45/2001 48 straipsnyje nurodytos Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinės ataskaitos dalis.

6.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui dirbantys darbuotojai laikosi konfidencialumo įsipareigojimo pagal 69 straipsnį.

47 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1.           Iškilus specifinių klausimų, kuriems išspręsti reikia valstybių narių dalyvavimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ypač jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba nacionalinė priežiūros institucija nustato rimtų skirtumų valstybių narių praktikoje, galimai neteisėtą duomenų perdavimą Europolo informacijos mainų kanalais arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės priežiūros institucijos, neviršydami savo kompetencijos ribų, keičiasi svarbia informacija, teikia tarpusavio pagalbą atliekant auditą ar patikrinimus, vertina šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, nagrinėja nepriklausomos priežiūros vykdymo ar duomenų subjektų teisių įgyvendinimo problemas, rengia suderintus bendrų problemų sprendimų pasiūlymus ir prireikus didina informuotumą apie teises, susijusias su duomenų apsauga.

3.           Prireikus nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia posėdžius. Tokių posėdžių išlaidas padengia ir juos organizuoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Darbo tvarkos taisyklės priimamos pirmame posėdyje. Prireikus kartu nustatomi kiti darbo metodai.

48 straipsnis

Administraciniai asmens duomenys ir darbuotojų duomenys

Visiems Europolo darbuotojų asmens duomenims bei Europolo saugomiems administraciniams asmens duomenims taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

VIII skyrius

TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS IR ATSAKOMYBĖ

49 straipsnis

Teisė pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui

1.           Bet kuris duomenų subjektas, manantis, kad jo asmens duomenų tvarkymas neatitinka šio reglamento nuostatų, turi teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

2.           Jeigu skundas pateikiamas dėl 39 arba 40 straipsnyje nurodyto sprendimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas konsultuojasi su tos valstybės narės, kurioje yra duomenų šaltinis arba kuri yra tiesiogiai su jais susijusi, nacionalinėmis priežiūros institucijomis arba kompetentingomis teisminėmis įstaigomis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimas, kuriuo kraštutiniu atveju gali būti atsisakoma suteikti kokią nors informaciją, priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaline priežiūros institucija arba kompetentinga teismine įstaiga.

3.           Jeigu skundas susijęs su valstybės narės Europolui pateiktų duomenų tvarkymu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad bendradarbiaujant su duomenis pateikusios valstybės narės nacionaline priežiūros institucija būtų tinkamai atlikti reikiami patikrinimai.

4.           Jeigu skundas susijęs su ES subjektų, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų Europolui pateiktų duomenų tvarkymu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Europolas būtų atlikęs visus reikiamus patikrinimus.

50 straipsnis

Teisė apskųsti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimą teisme

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimus galima apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

51 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl atsakomybės ir teisės į žalos atlyginimą

1.           Europolo sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.           Priimti sprendimą pagal bet kurią Europolo sudarytos sutarties arbitražinę išlygą kompetentingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

3.           Nepažeidžiant 52 straipsnio, deliktinės atsakomybės atveju Europolas, remdamasis bendraisiais principais, nustatytais visų valstybių narių įstatymuose, atlygina bet kokią žalą, kurią jo padaliniai ar darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

4.           Nagrinėti ginčus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo kompetentingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

5.           Asmeninė Europolo darbuotojų atsakomybė reglamentuojama darbo tvarkos taisyklių nuostatomis arba jų įdarbinimo sąlygomis.

52 straipsnis

Atsakomybė už neteisingą asmens duomenų tvarkymą ir teisė į žalos atlyginimą

1.           Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos, turi teisę reikalauti, kad tą žalą atlygintų Europolas pagal Sutarties 340 straipsnį arba valstybė narė, kurioje buvo padaryta žala, pagal jos nacionalinę teisę. Toks asmuo pareiškia ieškinį Europolui Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba valstybei narei kompetentingame tos valstybės narės teisme.

2.           Išsiskyrus Europolo ir valstybių narių nuomonei dėl to, kas turi prisiimti visą atsakomybę už asmens žalos atlyginimą pagal šio straipsnio 1 dalį, klausimas perduodamas valdybai, kuri dviejų trečdalių balsų dauguma priima sprendimą, nepažeidžiant teisės užginčyti šį sprendimą pagal SESV 263 straipsnį.

IX skyrius

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

53 straipsnis

Parlamentinė kontrolė

1.           Valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius atvyksta į Europos Parlamentą jo arba nacionalinių parlamentų prašymu aptarti su Europolu susijusių klausimų atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus.

2.           Europolo veiklos parlamentinę kontrolę pagal šį reglamentą atlieka/vykdo Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais.

3.           Be šiame reglamente nustatytų informavimo ir konsultavimo įsipareigojimų vykdymo, Europolas, atsižvelgdamas į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus, perduoda Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams:

(a) su Europolo tikslais susijusias grėsmių vertinimo, strateginės analizės ir bendros padėties vertinimo ataskaitas, taip pat Europolo pavedimu atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatus;

(b) pagal 31 straipsnio 1 dalį priimtą darbo tvarką.

54 straipsnis

Europos Parlamento prieiga prie Europolo ar per jį tvarkomos įslaptintos informacijos

1.           53 straipsnyje numatytos Europolo veiklos parlamentinės kontrolės tikslais Europos Parlamentui ir jo atstovams paprašius gali būti suteikta prieiga prie Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos, kurią tvarko Europolas arba kuri tvarkoma per jį.

2.           Prieiga prie Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos suteikiama laikantis 69 straipsnyje nurodytų pagrindinių principų ir būtiniausių standartų. Šie klausimai išsamiau aptariami Europolo ir Europos Parlamento priimtoje darbo tvarkoje.

X skyrius

DARBUOTOJAI

55 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.           Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės taikomos visiems Europolo darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie pradėjus taikyti šį reglamentą jau dirbo pagal sutartis, Europolo sudarytas Europolo konvencijos pagrindu.

2.           Europole dirba laikinieji darbuotojai ir (arba) sutartininkai. Valdyba sprendžia, kurias etatų plane numatytas laikinąsias pareigybes užims tik iš valstybių narių kompetentingų institucijų įdarbinti darbuotojai. Į šias pareigybes paskirti asmenys yra laikinieji darbuotojai – su jais gali būti sudaromos tik terminuotosios darbo sutartys, kurias galima pratęsti vieną kartą fiksuotam laikotarpiui.

56 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.           Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Europolo laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.           Vykdomąjį direktorių skiria valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Europolui atstovauja valdybos pirmininkas.

Prieš paskyrimą valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas perskaityti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus.

3.           Vykdomojo direktoriaus kadencija – penkeri metai. Baigiantis kadencijai Komisija atlieka įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus ir į Europolo ateities uždavinius bei iššūkius.

4.           Komisijos siūlymu ir atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdyba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

5.           Jeigu valdyba ketina pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, ji praneša apie tai Europos Parlamentui. Likus mėnesiui iki kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas perkaityti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus.

6.           Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje dalyvauti nebegali.

7.           Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu Komisijai pasiūlius.

8.           Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus ir (arba) vykdomojo direktoriaus pavaduotojo (-jų) paskyrimo, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš pareigų valdyba priima dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

57 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pavaduotojai

1.           Vykdomajam direktoriui talkina keturi pavaduotojai, vienas iš kurių atsako už mokymą. Už mokymą atsakingas vykdomojo direktoriaus pavaduotojas atsako už Europolo akademiją ir jos veiklą. Kitų pavaduotojų uždavinius nustato vykdomasis direktorius.

2.           Vykdomojo direktoriaus pavaduotojams taikomas 56 straipsnis. Prieš juos paskiriant ar atleidžiant iš pareigų konsultuojamasi su vykdomuoju direktoriumi.

58 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.           Europolas gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų agentūros neįdarbintų darbuotojų paslaugomis.

2.           Valdyba priima sprendimą, kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Europolą taisyklės.

XI skyrius

FINANSINĖS NUOSTATOS

59 straipsnis

Biudžetas

1.           Visų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir įtraukiamos į Europolo biudžetą.

2.           Europolo biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.           Europolo biudžetą sudaro į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas, neatmetant kitų išteklių galimybės.

4.           Sąjungos finansavimas Europolui gali būti teikiamas sudarant įgaliojimo susitarimus ar ad hoc ir išskirtines dotacijas pagal taikytinų teisės aktų, kuriais siekiama Sąjungos politikos tikslų, nuostatas.

5.           Europolo išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

60 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.           Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį valdybai.

2.           Remdamasi šiuo projektu valdyba sudaro kitų finansinių metų preliminarų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą. Preliminarus Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektas kiekvienais metais iki [Finansiniame pagrindų reglamente nustatyta data] siunčiamas Komisijai. Iki kovo 31 d. valdyba išsiunčia Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai galutinį sąmatos projektą, kuriame taip pat pateikiamas etatų plano projektas.

3.           Sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

4.           Remdamasi šia sąmata Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

5.           Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Europolui skirtam įnašui.

6.           Biudžeto valdymo institucija priima Europolo etatų planą.

7.           Europolo biudžetą priima valdyba. Jis tampa galutinis galutinai priėmus bendrąjį Sąjungos biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

8.           Visiems projektams, ypač statybos, kurie greičiausiai smarkiai paveiks biudžetą, taikomos [Finansinio pagrindų reglamento] nuostatos. .

61 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.           Europolo biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.           Kiekvienais metais vykdomasis direktorius siunčia biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, svarbią vertinimo procedūrų išvadoms.

62 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Europolo apskaitos pareigūnas iki kovo 1 d. perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams laikinąsias finansines ataskaitas.

2.           Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. Europolas išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Komisijos apskaitos pareigūnas iki kovo 31 d. išsiunčia Europolo laikinąsias finansines ataskaitas, drauge su Komisijos finansinėmis ataskaitomis, Audito Rūmams.

4.           Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Europolo laikinųjų finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, apskaitos pareigūnas parengia galutines Europolo finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius pateikia jas valdybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

5.           Valdyba pateikia nuomonę dėl Europolo galutinių finansinių ataskaitų.

6.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius iki liepos 1 d. išsiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

7.           Galutinės finansinės ataskaitos paviešinamos.

8.           Vykdomasis direktorius iki [Finansiniame pagrindų reglamente nustatyta data] išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Šį atsakymą jis išsiunčia ir valdybai.

9.           Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje.

10.         Atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas kvalifikuota balsų dauguma iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

63 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.           Europolui taikytinas finansines taisykles, pasitarusi su Komisija, priima valdyba. Jos negali nukrypti nuo [Finansinio pagrindų reglamento], išskyrus atvejus, kai to konkrečiai reikia Europolo veiklai ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

2.           Dėl specifikos, būdingos nacionalinių mokymo institucijų tinklo narėms – vienintelėms įstaigoms, turinčioms tam tikrų ypatumų ir techninių pajėgumų vykdyti mokymo veiklą šioje srityje, remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012[41] 190 straipsnio 1 dalies d punktu dotacijos joms gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

XII skyrius

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

64 straipsnis

Teisinis statusas

1.           Europolas yra Sąjungos įstaiga. Jis turi juridinio asmens statusą.

2.           Kiekvienoje valstybėje narėje Europolas naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tų valstybių narių teisės aktus. Europolas gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.           Europolo būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.

65 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.           Europolui ir jo darbuotojams taikomas Europos Sąjungos protokolas dėl privilegijų ir imuniteto.

2.           Ryšių palaikymo pareigūnų ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai yra Nyderlandų Karalystės ir kitų valstybių narių susitarimo dalykas. Tame susitarime nustatomos privilegijos ir imunitetai, reikalingi ryšių palaikymo pareigūnams tinkamai atlikti savo užduotis.

66 straipsnis

Kalbos

1.           Europolui taikomos Reglamento Nr. 1[42] nuostatos.

2.           Europolo veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

67 straipsnis

Skaidrumas

1.           Europolo saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001[43].

2.           Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo, valdyba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo Europolo dokumentams taisykles.

3.           Dėl Europolo sprendimų, priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, galima pateikti skundą ombudsmenui arba pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai Sutarties 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

68 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.           Siekdamas palengvinti Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Europolas prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų[44] ir priima atitinkamas visam agentūros personalui taikytinas nuostatas naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.           Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Europolo, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           Remdamasi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų bei 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[45] nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Europolo finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4.           Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, Europolo bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus.

69 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsaugai taikytinos saugumo taisyklės

Europolas, atsižvelgdamas į Sprendimu 2011/292/ES nustatytus pagrindinius principus ir būtiniausius standartus, pats priima nuostatas dėl diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimų ir dėl Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neįslaptintos konfidencialios informacijos apsaugos. Jomis, be kita ko, nustatoma tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo tvarka.

70 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.           Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir toliau kas penkerius metus Komisija paveda atlikti Europolo ir jo darbo metodų poveikio, veiksmingumo ir naudingumo įvertinimą. Visų pirma vertinama, ar reikia keisti Europolo tikslus ir, jei taip, koks būtų tokių pakeitimų finansinis poveikis.

2.           Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir valdybai.

3.           Kas antroje tokioje ataskaitoje Komisija taip pat įvertina Europolo rezultatus siekiant tikslų, vykdant įgaliojimus ir atliekant užduotis. Komisijai nusprendus, kad, atsižvelgiant į Europolo tikslus ir užduotis, jo veikla nebetikslinga, ji gali siūlyti šį reglamentą atitinkamai pakeisti arba panaikinti.

71 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europolo veiklą pagal Sutarties 228 straipsnį prižiūri Europos ombudsmenas.

72 straipsnis

Būstinė

1.           Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus valdybai, Europolas ne vėliau kaip [per dvejus metus nuo šios reglamento įsigaliojimo] sudaro su būstinės valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų Europolui suteikimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat priimančiojoje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Europolo darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.           Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas Europolo veiklai, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

XIII skyrius

pereinamojo laikotarpio nuostatos

73 straipsnis

Bendras teisių perėmimas

1.           Šiuo sprendimu įsteigiamas Europolas yra Sprendimu 2009/371/TVR įsteigto Europolo ir Sprendimu 2005/681/TVR įsteigto CEPOL sudarytų sutarčių, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto bendras teisių perėmėjas.

2.           Šis reglamentas nekeičia Sprendimu 2009/371/TVR įsteigto Europolo prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytų susitarimų teisinės galios.

3.           Šis reglamentas nekeičia Sprendimu 2005/681/TVR įsteigto CEPOL prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytų susitarimų teisinės galios.

4.           Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, Sprendimo 2005/681/TVR pagrindu sudarytas susitarimas dėl būstinės nustoja galioti šio reglamento įsigaliojimo pirmą šio reglamento taikymo dieną.

74 straipsnis

Valdybai taikytinos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Sprendimo 2005/681/TVR 10 straipsnio pagrindu įsteigtos CEPOL valdybos narių kadencija baigiasi [šio reglamento įsigaliojimo dieną].

2.           Sprendimo 2009/371/TVR 37 straipsnio pagrindu įsteigtos Europolo valdybos narių kadencija baigiasi [pirmą šio reglamento taikymo dieną].

3.           Laikotarpiu nuo reglamento įsigaliojimo dienos iki pirmos jo taikymo dienos Sprendimo 2009/371/TVR 37 straipsnio pagrindu įsteigta valdyba:

(a) vykdo valdybos funkcijas pagal šio reglamento 14 straipsnį;

(b) rengia šio reglamento 69 straipsnyje nurodytas nuostatas dėl diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimų ir dėl ES įslaptintos informacijos apsaugos;

(c) rengia visas šio reglamento taikymui reikalingas priemones ir

(d) peržiūri su teisėkūra nesusijusias priemones, kuriomis įgyvendinamas Sprendimas 2009/371/TVR, kad šio reglamento 13 straipsniu įsteigta valdyba galėtų priimti sprendimą pagal 78 straipsnio 2 dalį.

4.           Komisija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad įsigaliojus šiam reglamentui jo 13 straipsniu įsteigta valdyba pradėtų dirbti [pirmą šio reglamento taikymo dieną].

5.           Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai asmenų, pagal 13 straipsnį jų paskirtų valdybos nariais ir pakaitiniais nariais, vardus ir pavardes.

6.           Pirmas pagal šio reglamento 13 straipsnį įsteigtos valdybos posėdis surengiamas [pirmą šio reglamento taikymo dieną]. Prireikus šiame posėdyje priimamas 78 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas.

75 straipsnis

Vykdomajam direktoriui ir direktoriaus pavaduotojams taikytinos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 38 straipsniu paskirtam vykdomajam direktoriui likusios jo kadencijos laikotarpiu suteikiami šio reglamento 19 straipsnyje nustatyti direktoriaus įgaliojimai. Kitos jo sutarties sąlygos nesikeičia. Jeigu jo kadencija baigiasi po [šio reglamento įsigaliojimo dienos], bet prieš [pirmą šio reglamento taikymo dieną], ji automatiškai pratęsiama iki vienų metų nuo pirmos šio reglamento taikymo dienos.

2.           Jeigu vykdomasis direktorius nenori arba negali tęsti veiklos pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija paskiria savo pareigūną eiti laikinojo vykdomojo direktoriaus pareigas ir vykdyti vykdomojo direktoriaus funkcijas ne ilgiau kaip 18 mėnesių, kol pagal 56 straipsnį bus paskirtas naujas vykdomasis direktorius.

3.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos direktorių pavaduotojams, paskirtiems remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 38 straipsniu.

4.           Remiantis Sprendimo 2005/681/TVR 11 straipsnio 1 dalimi paskirtam CEPOL direktoriui likusios jo kadencijos laikotarpiu pavedama vykdyti Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo mokymo klausimams funkcijas. Kitos jo sutarties sąlygos nesikeičia. Jeigu jo kadencija baigiasi po [šio reglamento įsigaliojimo dienos], bet prieš [pirmą šio reglamento taikymo dieną], ji automatiškai pratęsiama iki vienų metų nuo pirmos šio reglamento taikymo dienos.

76 straipsnis

Biudžetui taikytinos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Per pirmus trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo bent 8 mln. EUR Europolo veiklos išlaidų kasmet turi būti skiriama mokymui, kaip išdėstyta III skyriuje.

2.           Pagal Sprendimo 2009/371/TVR 42 straipsnį patvirtintų biudžetų įvykdymo procedūra užbaigiama pagal Sprendimo 2009/371/TVR 43 straipsnyje nustatytas taisykles ir Europolo finansines taisykles.

XIV skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

77 straipsnis

Pakeitimas

Šiuo reglamentu pakeičiami ir panaikinami sprendimai 2005/681/TVR ir 2009/371/TVR.

Nuorodos į pakeistus sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

78 straipsnis

Panaikinimas

1.           Visos Sprendimui 2005/681/TVR ir Sprendimui 2009/371/TVR įgyvendinti skirtos teisėkūros priemonės panaikinamos nuo pirmos šio reglamento taikymo dienos.

2.           Visos Sprendimui 2009/371/TVR, kuriuo įsteigiamas Europos policijos biuras (Europolas), ir Sprendimui 2005/681/TVR, kuriuo įsteigiamas CEPOL, įgyvendinti skirtos teisėkūros priemonės lieka galioti iki [pirmos šio reglamento taikymo dienos], nebent įgyvendindama šį reglamentą Europolo valdyba nuspręstų kitaip.

79 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.           Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.           Jis taikomas nuo [taikymo pradžios data].

73, 74 ir 75 straipsniai taikomi nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

1 PRIEDAS

Nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu taikomas kompetentingų valstybių narių institucijų priemones ir jų tarpusavio bendradarbiavimą pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį remia Europolas, sąrašas

- terorizmas,

- organizuotas nusikalstamumas,

- neteisėta prekyba narkotikais,

- neteisėta pinigų plovimo veikla,

- nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis,

- neteisėtas imigrantų gabenimas,

- prekyba žmonėmis,

- su transporto priemonėmis susiję nusikaltimai,

- nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

- neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

- pagrobimas, neteisėtas sulaikymas ir įkaitų grobimas,

- rasizmas ir ksenofobija,

- plėšimas,

- neteisėta prekyba kultūros objektais, įskaitant antikvarinius objektus ir meno kūrinius,

- apgaulė ir sukčiavimas, įskaitant Sąjungos interesams kenkiantį sukčiavimą,

- reketas ir turto prievartavimas,

- klastojimas ir gaminių piratavimas,

- administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

- pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas,

- elektroniniai nusikaltimai,

- korupcija,

- neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

- neteisėta prekyba nykstančių rūšių gyvūnais,

- neteisėta prekyba nykstančių rūšių ir veislių augalais,

- ekologiniai nusikaltimai, įskaitant vandens taršą iš laivų,

- neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

- seksualinė prievarta prieš moteris ir vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas.

2 PRIEDAS

Asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami ir tvarkomi kryžminės patikros tikslais pagal 24 straipsnio 1 dalies a punktą, kategorijų sąrašas

1. Kryžminės patikros tikslais gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys apie:

a) asmenis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę įtariami padarę ar dalyvavę darant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba nuteisti už tokią nusikalstamą veiką;

b) asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie padarys Europolo kompetencijai priskiriamas nusikalstamas veikas.

2. Duomenis apie 1 dalyje nurodytus asmenis gali sudaryti tik tokie asmens duomenys:

a) pavardė, mergautinė pavardė, vardai ir, jei yra, slapyvardžiai ar išgalvoti vardai;

b) gimimo data ir vieta;

c) pilietybė;

d) lytis;

e) asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

f) socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimų, tapatybės dokumentų ir paso duomenys; ir

g) prireikus kiti požymiai/duomenys, galintys padėti nustatyti asmens tapatybę, įskaitant būdingus objektyvius fizinius požymius, kurių negalima pakeisti, pavyzdžiui, daktiloskopinius duomenis ir DNR duomenis (nustatytus remiantis nekoduojama DNR dalimi).

3. Be 2 dalyje nurodytų duomenų, taip pat gali būti renkami ir tvarkomi tokie 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenys:

a) duomenys apie nusikalstamas veikas, taip pat nusikalstamas veikas, kurių padarymu asmenys yra įtariami, bei informacija apie tai, kur ir kaip jos (įtariama) buvo padarytos;

b) informacija apie priemones, kurios buvo ar gali būti naudojamos toms nusikalstamoms veikoms padaryti, įskaitant informaciją apie juridinius asmenis;

c) informacija apie bylą tiriančias įstaigas ir jų užvestų bylų numeriai;

d) informacija apie įtariamą dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje;

e) informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius, patenkančius į Europolo kompetenciją;

f) informacija apie duomenis įvedusią šalį.

Šie duomenys Europolui gali būti pateikiami net ir tuo atveju, jei konkretūs asmenys juose neminimi.

4. Europolo ar nacionalinių padalinių turima papildoma informacija apie 1 dalyje nurodytus asmenis gali būti perduodama bet kuriam nacionaliniam padaliniui arba Europolui, jeigu jie to paprašo. Nacionaliniai padaliniai perduoda šią informaciją pagal savo nacionalinę teisę.

5. Jei atitinkamam asmeniui iškelta byla galutinai nutraukiama arba jei tas asmuo galutinai išteisinamas, tokios bylos duomenys, nepriklausomai nuo sprendimo, sunaikinami.

Asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami ir tvarkomi strateginės ir bendro pobūdžio analizės arba operatyvinės analizės tikslais (kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose), kategorijų sąrašas

1.           Strateginės ir bendro pobūdžio analizės arba operatyvinės analizės tikslais gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys apie:

(a) asmenis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę įtariami padarę ar dalyvavę darant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba nuteisti už tokią nusikalstamą veiką;

(b) asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie padarys Europolo kompetencijai priskiriamas nusikalstamas veikas;

(c) asmenis, kurie gali būti kviečiami liudyti tyrimuose, susijusiuose su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, arba paskesnėse baudžiamosiose bylose;

(d) asmenis, kurie yra nukentėję dėl vienos iš tiriamų nusikalstamų veikų arba, kaip matyti iš tam tikrų faktų, gali būti tokios nusikalstamos veikos aukos;

(e) kontaktinius asmenis ir bendrininkus; ir

(f) asmenis, kurie gali suteikti informacijos apie tiriamas nusikalstamas veikas.

2.           Gali būti tvarkomi tokie 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kategorijų asmenų asmens duomenys, įskaitant susijusius administracinius duomenis:

(a) asmens duomenys:

i)        dabartinės ir ankstesnės pavardės;

ii)       dabartiniai ir ankstesni vardai;

iii)      mergautinė pavardė;

iv)      tėvo vardas ir pavardė (jei reikia tapatybės nustatymui);

v)       motinos vardas ir pavardė (jei reikia tapatybės nustatymui);

vi)      lytis;

vii)     gimimo data;

viii)    gimimo vieta;

ix)      pilietybė;

x)       civilinė būklė;

xi)      slapyvardžiai;

xii)     pravardė;

xiii)    išgalvotas ar netikras vardas;

xiv)    dabartinė ir ankstesnė gyvenamoji vieta ir (arba) faktinė gyvenamoji vieta;

(b) fizinių savybių apibūdinimas:

i)        fizinių savybių apibūdinimas;

ii)       išskirtiniai požymiai (žymos, randai, tatuiruotės ir pan.)

(c) tapatybės nustatymo priemonės:

i)        asmens tapatybės dokumentai / vairuotojo pažymėjimas;

ii)       nacionalinės tapatybės kortelės / paso numeris;

iii)      nacionalinis tapatybės numeris / socialinio draudimo numeris, jei yra;

iv)      atvaizdai ir kita informacija apie išvaizdą;

v)       teismo ekspertizės informacija apie asmens tapatybę, pavyzdžiui, pirštų atspaudai, DNR analitė (nustatyta iš nekoduojamos DNR dalies), balso ypatybės, kraujo grupė, odontologinė informacija;

(d) profesija ir gebėjimai:

i)        dabartinė darbovietė ir profesija;

ii)       ankstesnė darbovietė ir profesija;

iii)      išsilavinimas (vidurinis / universitetinis / profesinis);

iv)      kvalifikacijos;

v)       gebėjimai ir kitos žinios (kalba ir kt.);

(e) Ekonominė ir finansinė informacija:

i)        finansiniai duomenys (banko sąskaitos ir kodai, kreditinės kortelės ir t. t.);

ii)       grynieji pinigai;

iii)      akcijos / kitas turtas;

iv)      duomenys apie nuosavybę;

v)       ryšiai su įmonėmis;

vi)      kontaktai su bankais ir kredito įstaigomis;

vii)     mokestinė padėtis;

viii)    kita informacija apie tai, kaip asmuo tvarko finansinius reikalus;

(f) duomenys apie elgesį:

i)        gyvenimo būdas (pavyzdžiui, gyvenimas ne pagal išgales) ir įpročiai;

ii)       judėjimas;

iii)      dažnai lankomos vietos;

iv)      ginklai ir kiti pavojingi instrumentai;

v)       pavojingumo įvertinimas;

vi)      specifinė rizika, pavyzdžiui, pabėgimo galimybė, dvigubų agentų naudojimas, ryšiai su teisėsaugos pareigūnais;

vii)     su nusikalstamumu susiję bruožai ir charakteristikos;

viii)    narkotikų vartojimas;

(g) kontaktiniai asmenys ir bendrininkai, nurodant kontaktų ir bendrininkavimo rūšį ir pobūdį;

(h) naudojamos komunikacijos priemonės, pavyzdžiui, telefonas (stacionarus / mobilusis), faksas, pranešimų gaviklis, elektroninis paštas, pašto adresai, interneto ryšio priemonė (-ės);

(i) naudojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, sausumos transporto priemonės, laivai, orlaiviai, įskaitant šių transporto priemonių identifikavimo informaciją (registracijos numerius);

(j) informacija apie nusikalstamą elgesį:

i)        ankstesnis teistumas;

ii)       įtariamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje;

iii)      modi operandi;

iv)      priemonės, kurios buvo arba gali būti naudojamos pasiruošti nusikaltimų vykdymui ir (arba) juos vykdyti;

v)       priklausymas nusikalstamoms grupuotėms / organizacijoms ir padėtis grupuotėje / organizacijoje;

vi)      vaidmuo nusikalstamoje organizacijoje;

vii)     geografinė nusikalstamos veiklos zona;

viii)    tyrimo metu surinkta medžiaga, pavyzdžiui, filmuota medžiaga ir fotografijos;

(k) nuorodos į kitas duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie asmenį:

i)        Europolas;

ii)       policijos / muitinės įstaigos;

iii)      kitos teisėsaugos įstaigos;

iv)      tarptautinės organizacijos;

v)       viešieji subjektai;

vi)      privatieji subjektai;

(l) informacija apie juridinius asmenis, susijusius su e ir j punktuose nurodytais duomenimis:

i)        juridinio asmens pavadinimas;

ii)       vieta;

iii)      įsisteigimo data ir vieta;

iv)      administracinis registracijos numeris;

v)       teisinė forma;

vi)      kapitalas;

vii)     veiklos sritis;

viii)    nacionalinės ir tarptautinės patronuojamosios bendrovės;

ix)      direktoriai;

x)       ryšiai su bankais.

3.           Šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti kontaktiniai asmenys ir bendrininkai – asmenys, iš kurių, yra pakankamai pagrindo manyti, galima gauti informacijos apie šio priedo 1 dalies a ir b punktuose nurodytus asmenis, kuri svarbi atliekant analizę, su sąlyga, kad šie asmenys nepatenka į 1 dalies a, b, c, d ir f punktuose nurodytas kategorijas. Kontaktiniai asmenys – tai asmenys, retkarčiais susisiekiantys su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis. Bendrininkai – asmenys, reguliariai palaikantys kontaktus su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis. Kontaktinių asmenų ir bendrininkų atveju duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokių asmenų kaip kontaktinių asmenų ar bendrininkų vaidmeniui analizuoti.

Todėl laikomasi tokių nuostatų:

(a) turi būti kuo greičiau išaiškinti šių asmenų santykiai/ryšiai su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis;

(b) paaiškėjus, kad prielaida apie šių asmenų ir 1 straipsnio a ir b punktuose nurodytų asmenų santykius/ryšius buvo nepagrįsta, duomenys nedelsiant ištrinami;

(c) jeigu tokie asmenys įtariami padarę Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba yra nuteisti už tokią nusikalstamą veiką, arba jeigu pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie tokią nusikalstamą veiką padarys, visi duomenys gali būti toliau saugomi, kaip nurodyta 2 dalyje;

(d) duomenys apie kontaktinius asmenis ir kontaktinių asmenų bendrininkus, taip pat apie bendrininkų kontaktinius asmenis ir bendrininkus, nesaugomi, išskyrus duomenis apie kontaktų ir bendrininkavimo su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis rūšį ir pobūdį;

(e) jeigu ankstesniuose punktuose nurodytų dalykų išsiaiškinti neįmanoma, į tai atsižvelgiama priimant sprendimą, ar reikia ir kokius duomenis reikia saugoti tolesnės analizės tikslais.

4.           Jeigu asmenys, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, yra nukentėję nuo vienos iš tiriamų nusikalstamų veikų arba, kaip matyti iš tam tikrų faktų, gali būti tokios nusikalstamos veikos aukos, gali būti saugomi jų duomenys, nurodyti šio priedo 2 dalies a punkto i) įtraukoje – 2 dalies c punkto iii) įtraukoje, taip pat tokių kategorijų duomenys:

(a) nukentėjusiojo identifikavimo duomenys;

(b) priežastys, dėl kurių asmuo nukentėjo;

(c) žala (fizinė / finansinė / psichologinė / kita);

(d) ar reikia užtikrinti anonimiškumą;

(e) galimybė dalyvauti teismo posėdyje;

(f) iš 1 dalies d punkte nurodytų asmenų arba per juos gauta informacija apie nusikalstamas veikas, įskaitant informaciją apie jų santykius su kitais asmenimis, kai tai reikalinga 1 dalies a ir b punktuose nurodytų asmenų tapatybei nustatyti.

Kiti duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokio asmens kaip nukentėjusiojo ar potencialios aukos vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių tolesnei analizei nereikia, sunaikinami.

5.           Jeigu asmenys, kaip nurodyta 1 dalies c punkte, gali būti pakviesti liudyti tyrimuose, susijusiuose su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, arba paskesnėse baudžiamosiose bylose, gali būti saugomi jų duomenys, nurodyti šio priedo 2 dalies a punkto i) įtraukoje – 2 dalies c punkto iii) įtraukoje, taip pat šiuos kriterijus atitinkančių kategorijų duomenys:

(a) tokių asmenų suteikta informacija apie nusikaltimus, įskaitant informaciją apie jų santykius su kitais asmenimis, kurių duomenys saugomi analizei skirtoje darbo byloje;

(b) ar reikia užtikrinti anonimiškumą;

(c) ar reikia užtikrinti apsaugą ir kas ją turi užtikrinti;

(d) nauja tapatybė;

(e) galimybė dalyvauti teismo posėdyje.

Kiti duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokių asmenų kaip liudytojų vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių tolesnei analizei nereikia, sunaikinami.

6.           Jeigu asmenys, kaip nurodyta 1 dalies f punkte, gali suteikti informacijos apie tiriamas nusikalstamas veikas, gali būti saugomi jų duomenys, nurodyti šio priedo 2 dalies a punkto i) įtraukoje – 2 dalies c punkto iii) įtraukoje, taip pat šiuos kriterijus atitinkančių kategorijų duomenys:

(a) užkoduoti asmens duomenys;

(b) suteiktos informacijos tipas;

(c) ar reikia užtikrinti anonimiškumą;

(d) ar reikia užtikrinti apsaugą ir kas ją užtikrina;

(e) nauja tapatybė;

(f) galimybė dalyvauti teismo posėdyje.

(g) neigiama patirtis;

(h) atlygis (finansinis atlygis ar privilegijos).

Kiti duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokių asmenų kaip informatorių vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių tolesnei analizei nereikia, sunaikinami.

7.           Jeigu atliekant analizę kuriuo nors metu gavus patikimos ir pagrįstos informacijos paaiškėja, kad asmuo turi būti priskirtas kitai šiame priede apibrėžtai asmenų kategorijai nei jis buvo iš pradžių priskirtas, Europolas gali tvarkyti tik tuos tokio asmens duomenis, kuriuos leidžiama tvarkyti šioje naujoje kategorijoje, o visi kiti duomenys sunaikinami.

Jeigu gavus tokios informacijos paaiškėja, kad asmuo turi būti priskirtas dviem ar daugiau skirtingoms šiame priede nurodytoms kategorijoms, Europolas gali tvarkyti visus duomenis, kuriuos leidžiama tvarkyti šiose kategorijose.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros (Europolo) ir Tarybos sprendimų 2009/371/TVR ir 2005/681/TVR panaikinimo pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[46]

Politikos sritis: vidaus reikalai

Veikla: 18.02 vidaus saugumas

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[47]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Europos policijos biuras (Europolas) pradėjo veikti kaip tarpvyriausybinė įstaiga, kurios veikla buvo reglamentuojama pagal 1999 m. įsigaliojusią valstybių narių pasirašytą Konvenciją. Tarybos sprendimu 2009/371/TVR Europolas nuo 2010 m. sausio 1 d. pertvarkytas į decentralizuotą ES agentūrą, kurios tikslas – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų teisėsaugos institucijų veiksmus kovojant su sunkiais ir organizuotais nusikaltimais bei terorizmu. Tarybos sprendimu taip pat nustatyti Europolo tikslai ir uždaviniai.

Lisabonos sutartimi panaikinta Europos Sąjungos vadinamoji ramsčių struktūra, o policijos bendradarbiavimas suderintas su acquis communautaire. SESV 88 straipsnyje nustatyta, kad Europolo veikla reglamentuojama pagal bendro sprendimo procedūra priimtus reglamentus. Be to, reikalaujama nustatyti Europolo veiklos kontrolės procedūras ir mechanizmą, kuriais naudotųsi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai. Be to, Stokholmo programoje[48], kurioje nustatoma ES daugiametė teisingumo ir saugumo strategija, raginama tęsti Europolo plėtotę, kad jis taptų „keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma“.

SESV 87 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos darbuotojų mokymo ir bendradarbiavimo darbuotojų mainų srityje rėmimo priemonės. Stokholmo programoje nustatyta, kad būtina intensyviau mokyti ES temomis, kad būtų kuriama tikra Europos teismų ir teisėsaugos kultūra, ir siekti tikslo parengti metodiškas europines mokymo sistemas. Todėl Komisija šiuo pasiūlymu taip pat siūlo Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemą (LETS), kuri bus grindžiama dabartine CEPOL veikla. Šiuo pasiūlymu būtų sujungtos dvi agentūros, o naujosios (sujungtos) agentūros uždavinys būtų įgyvendinti minėtą mokymo sistemą.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

VGB veikla 18 05: saugumas ir laisvių apsauga

KONKRETŪS TIKSLAI

Pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas teisėsaugos institucijoms dalytis informacija ir gauti reikiamus duomenis drauge laikantis duomenų apsaugos principų, ir stiprinti Europolo ir CEPOL kaip valstybių narių partnerių vaidmenį kovojant su sunkiais nusikaltimais ir rengiant policijos pareigūnus.

Pagrindiniai politiniai rezultatai 2013 m.: reglamentas, kuriuo sujungiamas Europolas ir CEPOL

Europolo reglamentas

1 konkretus tikslas

Būti svarbiausiu teisėsaugos veiklos ir teisėsaugos kompetencijos rėmimo centru

2 konkretus tikslas                                                                               

Būti ES informacijos apie nusikaltimus centru

3 konkretus tikslas

Koordinuoti ES teisėsaugos pareigūnų mokymo politikos įgyvendinimą ir teikti atitinkamas ES lygmens mokymo ir mainų paslaugas

4 konkretus tikslas

Didinti ES pajėgumą kovoti su elektroniniais nusikaltimais, darančiais žalą ES piliečiams ir įmonėms ir atnešančiais nuostolių ES ekonomikai

Atitinkama VGV / VGB veikla

Veikla 18 05: saugumas ir laisvių apsauga

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Europolo uždavinys – remti nacionalines teisėsaugos tarnybas, bendradarbiaujančias sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos bei kovos su jais srityse. Siūlomu Europolo reglamentu nustatomas naujas teisinis Europolo veiklos pagrindas. Naujo teisinio pagrindo nustatymas padidins saugumą ES, nes bus pagerintas Europolo veiksmingumas ir našumas užkertant kelią sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir terorizmui bei kovojant su jais, taip pat Europolui bus iškelta naujų uždavinių, susijusių su teisėsaugos pareigūnų ES lygmens mokymu ir suteikta galimybė prisidėti prie kitų ES kovos su tam tikrais konkrečiais nusikaltimais, pavyzdžiui, elektroniniais nusikaltimais, centrų veiklos.

Pasiūlymu siekiama pagerinti su žvalgyba susijusią Europolo veiklą, kad jis geriau tarnautų valstybėms narėms ir geriau informuotų ES politikus. Šiuo reglamentu Europolas ir jo veikla bus geriau suderinti su Lisabonos sutarties ir Stokholmo programos reikalavimais. Bus dar labiau padidinta Europolo atskaitomybė ir sugriežtinta jo duomenų apsaugos tvarka. Europolas galės teikti būtinas ir modernias paslaugas ir produktus valstybėms narėms, kad sudarytų palankesnes sąlygas ir paremtų jas kovojant su sunkiais nusikaltimais, kurie kenkia ES piliečiams. Didesnis valstybių narių teikiamos informacijos, įskaitant apie elektroninius nusikaltimus, srautas ir patobulintas duomenų tvarkymas drauge su griežtesne duomenų apsaugos tvarka bei geresnėmis mokymosi galimybėmis toliau stiprintų Europolo vaidmenį remiant valstybes nares.

Privačių šalių asmens duomenis Europolui galėtų teikti bet kuri valstybė narė (Europolo nacionalinis padalinys) – taip būtų sumažintas vėlavimo ar informacijos neperdavimo pavojus. Duomenų mainai su trečiosiomis šalimis būtų nuoseklesni, o tai darytų teigiamą poveikį bendradarbiavimui ir vidaus saugumui ES bei trečiosiose šalyse. Drauge tai padėtų koordinuočiau reaguoti į kriminalinius reiškinius.

Pasiūlyme numatytas naujas Europolo uždavinys – Europolui perleidžiami ir išplečiami iki šiol CEPOL vykdyti su teisėsaugos pareigūnų mokymu susiję uždaviniai. Operatyvinės ir mokymo veiklos integravimas ir racionalizavimas vienoje agentūroje veikiausiai padėtų sukurti daugialypę dinamiką. Ištekliai, kuriuos būtų galima sutaupyti atsisakius rėmimo veiklos dubliavimo, galėtų būti panaudoti mokymo veiklai vykdyti, visų pirma Europos pareigūnų mokymo sistemai (LETS) diegti. Kokybiškesnis mokymas pakeltų policijos veiklos standartų lygį visoje ES, padidintų teisėsaugos įstaigų tarpusavio pasitikėjimą, sprendžiant bendrus saugumo uždavinius ir ES veiksmų efektyvumo sprendžiant bendrus saugumo uždavinius.

Be to, pasiūlymu būtų sustiprinta Europolo atskaitomybė, o Europolo valdymas būtų suderintas su kitų Europos reguliavimo agentūrų valdymu.

Pasiūlyme nustatoma ir kitų naujų Europolo uždavinių, pavyzdžiui, plėtoti 2013 m. pradžioje įsteigtą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą (EC3). EC3 gerokai padidins ES gebėjimus įveikti su elektroniniais nusikaltimais susijusias grėsmes, taip paremiant ir papildant valstybių narių pastangas. Iš tokio centro, aprūpinto moderniausiomis technologijomis ir aukštos kvalifikacijos specialistais bei siūlančio įvairias paslaugas ir produktus, valstybės narės gaus didelės naudos. Be to, pažangus centras, prognozuojantis tendencijas, analizuojantis grėsmes ir nustatantis strategines kovos su elektroniniais nusikaltimais gaires, valstybėms narėms užtikrins didelę pridėtinę vertę. ES agentūros ir įstaigos taip pat įgis didesnius pajėgumus spręsti elektroninių nusikaltimų keliamas problemas.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

– Vartotojų pasitenkinimas operatyvine pagalba operacijų ir tyrimų vykdytojams;

– procentinė valstybių narių Europolui nusiųstų SIENA pranešimų dalis;

– atskirų valstybių narių teikiamos informacijos apimtis ir kokybė, palyginti su bendra visų valstybių narių informacijos apimtimi ir kokybe;

– Europolo paremtų tyrimų skaičius;

– pateiktų kryžminės patikros ataskaitų skaičius;

– pateiktų operatyvinės analizės ataskaitų skaičius;

– Europolo remiamų bendrų tyrimų, visų pirma jungtinių tyrimo grupių, skaičius;

– Europolo išorės partneriams pateiktų SIENA prašymų ir prašymų pateikti informaciją skaičius;

– išorės partnerių Europolui pateiktų SIENA prašymų ir prašymų pateikti informaciją skaičius;

– inicijuotų SIENA bylų skaičius;

– valstybėse narėse nustatytų, suimtų ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktų įtariamųjų skaičius;

– techninės ir (arba) teisminės ekspertizės (įskaitant vietoje) rėmimo atvejų skaičius;

– mokymo programas baigusių darbuotojų skaičius;

– strateginių produktų kokybė (išsamumas, aprėptis, analitiškumas).

Su mokymu susijusi veikla:

– reikmių analizių skaičius;

– kokybės užtikrinimo produktų skaičius;

– bendrų mokymo programų skaičius;

– mokymo modulių (įskaitant e. mokymo modulius) skaičius;

– praktiškai įgyvendintų programų skaičius;

– surengtų mainų skaičius;

– vartotojų pasitenkinimas.

Galiausiai vertinant EC3 veiklos poveikį galima taikyti šiuos rodiklius:

– EC3 indėlis išardant elektroninių nusikaltėlių tinklus, vykdant EC3 koordinuojamas ir (arba) remiamas sėkmingas tarpvalstybines operacijas (remiantis nustatytų, suimtų ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktų įtariamųjų skaičiumi ir aukų skaičiumi);

– EC3 grėsmių ir rizikos vertinimo ir tendencijų prognozių strateginis ir (arba) operatyvinis poveikis ES ir valstybių narių lygmeniu;

– darbuotojų (teisėsaugos pareigūnų ir kt.), dalyvaujančių mokymuose elektroninių nusikaltimų tema, skaičiaus padidėjimas;

– EC3 inicijuojamų, koordinuojamų ir kuriamų naujų technologinių priemonių, kurias savo operacijoms naudoja EC3 ir (arba) valstybės narės, mastas;

– mastas, kuriuo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė prisideda prie EC3 darbo;

– valstybių narių pasitenkinimo visais EC3 produktais ir paslaugomis lygis.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Europolo pertvarkymu prisidedama prie platesnio proceso, kuriuo siekiama atviros ir saugios Europos piliečių labui ir saugumui, kaip nustatyta Stokholmo programoje. Šioje programoje raginama imtis įvairių priemonių siekiant tikslo, o Europolas turėtų tapti „keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma“. Europolo vaidmuo – remti valstybių narių teisėsaugos institucijas ir jų būsimos veiklos prioritetus, todėl sprendimai turi būti priimami tarpinstituciniu konsensusu.

Drauge, laikantis Lisabonos sutarties ir Bendro pareiškimo dėl reguliavimo agentūrų, Europolo veiklą turi reguliariai kontroliuoti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, o jo valdymas turi būti derinamas su ES reguliavimo agentūrų standartais.

Be to, kalbant apie duomenų apsaugą, Europolo taikomi duomenų apsaugos tvarkos standartai turi būti suderinti su kitų duomenų apsaugos priemonių standartais, o asmens teisė susipažinti su savo duomenimis turi būti stiprinama nustatant alternatyvią asmens duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimo procedūrą.

Kokybiškesnis teisėsaugos pareigūnų mokymas, kurio siekiama šiuo pasiūlymu, pakeltų policijos veiklos standartų lygį visoje ES, padidintų teisėsaugos įstaigų tarpusavio pasitikėjimą, prisidėtų prie bendros teisėsaugos kultūros plėtotės ir ES veiksmų efektyvumo sprendžiant bendrus saugumo uždavinius.

Nors elektroninių nusikaltimų skaičius nuolat auga, o jie patys nuolat sudėtingėja, iki EC3 įsteigimo ES neturėjo adekvačių pajėgumų kovoti su tokiais nusikaltimais – taip buvo ne tik dėl ypatingo elektroninių nusikaltimų sudėtingumo, sparčios raidos ir reikmės turėti aukšto lygio techninę kompetenciją, kuri padėtų suprasti tokių nusikaltimų ypatumus ir modus operandi, bet ir dėl nepakankamų informacijos srautų. Nacionaliniu ir ES lygmenimis įgytos žinios ir kompetencija turi būti perduodamos kitoms valstybėms narėms, kad ES galėtų geriau pasirengti kovoti su elektroniniais nusikaltimais – iš esmės tarpvalstybinio pobūdžio reiškiniu, reikalaujančiu bendradarbiavimo.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Bendradarbiavimas teisėsaugos srityje ES nebus įmanomas be nacionalinių teisėsaugos institucijų bei kitų ES ir trečiųjų šalių įstaigų veiksmingo dalijimosi informacija apie nusikaltimus ir žvalgybos duomenimis. Norint veiksmingai kovoti su nusikaltimais, būtina užtikrinti prieigą prie aktualios naujausios informacijos apie nusikaltimus, dalytis ja ir ją analizuoti. Europolas turi palankiausias sąlygas paremti šios srities bendradarbiavimą ir užtikrinti ES lygmens koordinavimą.

Kad būtų užtikrinta veiksminga prevencija ir veiksmingai kovojama su tarpvalstybiniais nusikaltimais, vien nacionalinės policijos pajėgų nepakaks. Reikia koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti su viešosiomis ir privačiosiomis suinteresuotosiomis šalimis visoje ES. Europolas – vienintelė ES agentūra, teikianti šios srities paramą valstybių narių teisėsaugos agentūroms. Europolas teikia joms unikalias operatyvines paslaugas, padedančias kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais (pavyzdžiui, kriminalinės analizės, ekspertizės ir operatyvinės pagalbos vykdant tarpvalstybinius tyrimus). Tačiau dabartinės teisinės nuostatos neleidžia Europolui būti visapusiškai veiksmingam ir suteikti valstybėms narėms būtinas, išsamias ir modernias priemones. Šias teisines nuostatas galima pakeisti tik ES lygmens teisės aktų reforma. To negalima padaryti nei nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, nei jokiais paties Europolo lygmens veiksmais.

Be to, Lisabonos sutartimi reikalaujama nustatyti Europolo veiklos parlamentinės kontrolės mechanizmą, o Bendru pareiškimu dėl reguliavimo agentūrų reikalaujama suderinti Europolo valdymą su kitų ES agentūrų valdymu. Todėl reikia ES teisėkūros intervencijos.

ES įsitraukus į teisėsaugos pareigūnų mokymo veiklą būtų užtikrinta koordinuota tokio mokymo plėtotė ir įgyvendinimas. Šioje srityje valstybių narių lygmeniu arba ES lygmeniu (per CEPOL) jau dabar nuveikta nemažai. Tačiau, kaip paaiškinama pridedamame Komunikate dėl Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemos, reikia padaryti gerokai daugiau, pavyzdžiui, užtikrinti, kad mokymas geriau tenkintų reikmes, atitinkančias vadovaujantis aukščiausiais kokybės standartais nustatytus ES lygmens prioritetus.

EC3 buvo įsteigtas siekiant įveikti daugelį iš šių kliūčių, veiksmingai tirti elektroninius nusikaltimus ir patraukti pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn ES lygmeniu. Tai vienas svarbiausių žingsnių, žengtų įgyvendinant bendrą ES strategiją, kuriuo siekiama padidinti kibernetinį saugumą, o kibernetinę erdvę paversti teisingumo erdve, kurioje visų suinteresuotųjų šalių bendromis pastangomis užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigtas Europolas, išorės vertinimas privertė susimąstyti, kaip būtų galima pagerinti Europolo veiksmingumą. Buvo patvirtinta, kad Europolas yra gerai veikianti agentūra, kurios veikla yra svarbi ir padeda didinti Europos piliečių saugumą. Vis dėlto vertintojai taip pat nustatė įvairių sričių, kurias reikėtų tobulinti. Konsultacijos su išorės suinteresuotosiomis šalimis Europolo reformos klausimais ir ne viena metinė ar speciali Europolo ataskaita padėjo aiškiau suprasti, ką reikėtų pakeisti Europolo veikloje. Dažniausiai minėti šie aspektai: nepakankama valstybių narių teikiama informacija, teisiniai tiesioginio bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi apribojimai ir griežta teisinė bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tvarka (kuri turės būti pakeista dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo).

Žvelgiant plačiau, itin svarbus kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais sėkmės veiksnys – teisėsaugos agentūroms suteikiama prieiga prie aktualios ir naujausios informacijos apie nusikaltimus ir dalijimasis šia informacija. Tai patvirtinta įgyvendinant ne vieną ES priemonę, pavyzdžiui, Priumo pamatinį sprendimą ar Švedijos iniciatyvos pamatinį sprendimą.

Pridedamas komunikatas, kuriame pristatoma Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistema, grindžiamas 2012 m. CEPOL apžvalga ir išsamiomis konsultacijomis su valstybių narių ir TVR agentūrų ekspertais. Iš rezultatų matyti reikmė geriau koordinuoti veiklą ir suteikti svarbesnį vaidmenį ES agentūrai kaip mokymo sistemos įgyvendinimo varomajai jėgai ir koordinatorei, glaudžiai bendradarbiaujančiai su kitomis agentūromis ir nacionalinių mokymo įstaigų tinklu. 2011 m. baigta vertinti CEPOL penkerių metų veikla ir Komisijos užsakymu atliktas išorės tyrimas – taip rengtasi poveikio vertinimui. Rezultatai parodė reikmę plėtoti mokymą apie ES aspektus policijos veikloje, geriau koordinuoti CEPOL, valstybių narių ir kitų agentūrų veiklą, gerinti dabartinį CEPOL valdymą ir struktūrą.

Be to, norint iš esmės kovoti su elektroniniais nusikaltimais reikia techninio išmanymo, todėl tradicinių tyrimo būdų tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus nebepakanka. Jei teisėsaugos tarnybos nebus mokomos naudotis aukšto lygio IT ir suprasti šios srities technologijų sudėtingumą, jei neatsiras naujų skaitmeninės ekspertizės specialistų ir nebus ugdomi gebėjimai dirbti su sparčiai kintančiomis technologijomis ir kibernetinių nusikaltėlių modus operandi, ES pajėgumai adekvačiai kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir toliau bus nepakankami. Sparčiai kintant technologijoms, reikia sparčiai plėtoti technologines kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones bei ugdyti darbuotojus, kurie gebėtų prisitaikyti ir naudotis sukauptomis žiniomis ir kompetencija.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Europolo reglamentu, kuriuo Europolas paverčiamas kriminalinės žvalgybos centru Europoje, prisidedama prie atviros ir saugios Europos piliečių labui ir saugumui, kaip nustatyta Stokholmo programoje. Jeigu operatyvinę ir mokymo veiklą vykdytų viena agentūra, atsirastų daugialypė dinamika, kuri padidintų operatyvinės veiklos veiksmingumą ir aktualumą ir padėtų sutelkti dėmesį į ES mokymą.

Be to, veiksmingesnis Europolas bus pajėgesnis siekti Komisijos komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“ nustatytų tikslų ir sustiprinti bendrą policijos bendradarbiavimą ES.

Siūlomu Europolo valdymu būtų prisidedama prie nuoseklaus Bendrame pareiškime dėl reguliavimo agentūrų numatyto ES agentūrų valdymo modelio taikymo. Nustačius Europolo veiklos parlamentinę kontrolę ir naujas bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemones, Europolas imtų atitikti Lisabonos sutarties reikalavimus (t. y. už derybas dėl tarptautinių dalijimosi informacija susitarimų būtų atsakinga Komisija, o ne Europolas).

Pasiūlymu taip pat siekiama nustatyti aiškias Europolo kompetencijos ribas, išvengti veiklos dubliavimo su kitomis TVR agentūromis ir suderinti bendradarbiavimą su Europolu. Reglamente siūlomos priemonės (pavyzdžiui, valstybių narių prašymu pradėti nusikalstamos veikos tyrimą, drauge informuojant Eurojustą) turėtų ilgainiui būti atspindėtos ir kitų agentūrų (pavyzdžiui, Eurojusto) teisės bazėse.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– EC3 įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2013 m., o Europolo reformos ir mokymo veiklos integravimo – nuo 2015 m.

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[49]

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– þ  Europos Sąjungos įsteigtoms įstaigoms[50]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Nurodyti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai apima numatytą bendrą sumą Europolui iki 2020 m., į kurią įtrauktos lėšos papildomoms finansinėms reikmėms, susijusioms su didesnių Europolo įgaliojimų, įskaitant mokymą, įgyvendinimu.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Norint užtikrinti Europolo veiksmingumą, bus svarbu stebėti ir vertinti, kaip jis įgyvendina savo veiklą. Vadovaujantis Bendru pareiškimu dėl ES reguliavimo agentūrų, į darbo programą įtraukta Europolo veikla bus susieta su svarbiausiais veiklos rodikliais. Europolo veikla bus vertinama pagal šiuos rodiklius metinėje veiklos ataskaitoje.

Europolui bus taikomos agentūrų horizontalios valdymo taisyklės, be to, jis rengs metinę ataskaitą, o kas penkerius metus Komisija užsakys atlikti bendrą vertinimą.

Kad būtų galima stebėti, kaip valstybės narės teikia informaciją, Europolas kasmet praneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie kiekvienos valstybės narės indėlį. Šiose ataskaitose bus pateikta konkrečių kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir aptartos tendencijos.

Be to, pasiūlyme nustatomos Europolo veiklos kontrolės taisyklės, kuriomis vadovausis Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, vertindami Europolo darbo programos ir biudžeto įgyvendinimą.

Europolo valdyba bus atsakinga už veiksmingą agentūros administracinio, operatyvinio ir biudžeto valdymo priežiūrą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Nusikaltėlių veikla darosi vis sudėtingesnė, įvairesnė ir tarptautiškesnė. Dideli nusikaltėlių ir teroristų tinklai kelia didžiulę grėsmę ES ir jos piliečių vidaus saugumui. Nusikalstama veikla vis dažniau yra susijusi su įvairiomis prekėmis, apima įvairias nusikalstamas veikas ir yra tarpvalstybinio masto. Nacionalinės teisėsaugos pajėgos nebegali veikti pavieniui; jos turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europolu – ES kriminalinės žvalgybos centru. Reikia stiprinti Europolo personalą, kad būtų galima spręsti šiame reglamente iškeltus uždavinius ir tenkinti reikalavimus. Dabartinių darbuotojų perskirstymo galimybės buvo visapusiškai išnaudotos. Jei nebus suteikta prašomų naujų etatų, bus trukdoma taikyti Sąjungos teisę ir mažinamas ES vidaus saugumo lygis.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Atliekama tokia Europolo veiklos kontrolė: biudžeto kontrolė, vidaus auditas, metinės Audito Rūmų ataskaitos, kasmetinis ES biudžeto įvykdymo tvirtinimas ir OLAF tyrimai, kuriais visų pirma siekiama užtikrinti, kad agentūroms paskirti ištekliai būtų tinkamai naudojami. Europolo veiklą, vadovaujantis Sutarties 228 straipsniu, prižiūrės ir ombudsmenas. Tokia administracinė kontrolė užtikrina ne vieną procedūrinę apsaugos priemonę, kuria siekiama tenkinti suinteresuotųjų šalių interesus.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos agentūrai turėtų būti taikomos be apribojimų, kaip nustatyta Reglamento 21 straipsnyje.

3.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA ([51]) || ELPA šalių[52] || šalių kandidačių[53] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY] || DA / NDA || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės[54]

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 18.02YYYY: Europolas || DA || NE || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 3 || Saugumas ir pilietiškumas

Europolas || || || 2015[55] || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

1 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || ||

Mokėjimai || (2) || || || || || || ||

2 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || ||

3 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (3a) || || || || || || ||

|| Mokėjimai || (3b) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Europolui [56][57] || Įsipareigojimai || =1+1a +3a ||  99,675 ||  100,667 ||  102,657 ||  104,689 ||  106,760 ||  108,874 ||  623,322

Mokėjimai || =2+2a +3b ||  99,675 ||  100,667 ||  102,657 ||  104,689 ||  106,760 ||  108,874 ||  623,322

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Vidaus reikalų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,615 || 0,615 || 0,615 || 0,615 || 0,615 || 0,615 || 3,690

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,038 || 0,288 || 0,288 || 0,038 || 0,288 || 0,288 || 1,228

VIDAUS REIKALŲ GD IŠ VISO || Asignavimai || 0,653 || 0,903 || 0,903 || 0,653 || 0,903 || 0,903 || 4,918

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,653 || 0,903 || 0,903 || 0,653 || 0,903 || 0,903 || 4,918

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 100,328 || 101,570 || 103,560 || 105,342 || 107,663 || 109,777 || 628,240

Mokėjimai || 100,328 || 101,570 || 103,560 || 105,342 || 107,663 || 109,777 || 628,240

Išlaidos Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,111 || 0,111 || 0,111 || 0,111 || 0,111 || 0,111 || 0,666

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,139 || 0,142 || 0,145 || 0,148 || 0,150 || 0,153 || 0,877

IŠ VISO Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,250 || 0,253 || 0,256 || 0,259 || 0,261 || 0,264 || 1,543

3.2.2.     Numatomas poveikis agentūros asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || TOTAL ||

Rūšis[58] || Vidutinės išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Iš viso || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[59] Būti svarbiausiu teisėsaugos veiklos ir teisėsaugos kompetencijos rėmimo centru || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || Tarpvalstybinių tyrimų rėmimas rengiant žvalgybos ir operatyvinės informacijos ataskaitas; bendrų operacijų koordinavimas || 0,009 || 3800 || 31,244 || 3509 || 31,582 || 3560 || 32,041 || 3600 || 32,400 || 3660 || 32,941 || 3745 || 33,704 || 21874 || 193,912 ||

- Rezultatas || Platformos tam tikrų sričių specialistams, žinių produktams ir dalijimuisi naujausiais kovos su nusikalstamumu metodais || 0,163 || 50 || 7,811 || 48 || 7,895 || 49 || 8,010 || 50 || 8,100 || 51 || 8,235 || 52 || 8,426 || 300 || 48,477 ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 39,055 || || 39,477 || || 40,051 || || 40,501 || || 41,177 || || 42,131 || || 242,390 ||

2 KONKRETUS TIKSLAS Būti ES informacijos apie nusikaltimus centru || ||

- Rezultatas || Sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų ir terorizmo strateginių grėsmių vertinimas || 0,298 || 45 || 12,888 || 44 || 13,027 || 44 || 13,217 || 45 || 13,365 || 46 || 13,588 || 47 || 13,903 || 271 || 79,988 ||

- Rezultatas || Veiksmingos, saugios dalijimosi informacija priemonės ir komunikacijos kanalai VN || 0,672 || 20 || 12,888 || 19 || 13,027 || 20 || 13,217 || 20 || 13,365 || 20 || 13,588 || 21 || 13,903 || 120 || 79,988 ||

- Rezultatas || Didesni analitiniai pajėgumai dėl išplėtotų analizės sistemų ir darbuotojų specializacijos || 0,554 || 25 || 13,279 || 24 || 13,423 || 25 || 13,617 || 25 || 13,771 || 25 || 14,001 || 26 || 14,325 || 150 || 82,416 ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 39,055 || || 39,477 || || 40,051 || || 40,501 || || 41,177 || || 42,131 || || 242,390 ||

3 KONKRETUS TIKSLAS Koordinuoti ES teisėsaugos pareigūnų mokymo politikos įgyvendinimą ir teikti atitinkamas ES lygmens mokymo ir mainų paslaugas || ||

- Rezultatas || Reikmių, koordinavimo ir kokybės užtikrinimo produktai || 0,222 || 6 || 1,301 || 6 || 1,301 || 6 || 1,301 || 6 || 1,301 || 6 || 1,301 || 6 || 1,301 || 36 || 7,807 ||

- Rezultatas || Bendros mokymo programos ir planai, e. mokymosi moduliai || 0,108 || 18 || 1,899 || 18 || 1,899 || 18 || 1,899 || 18 || 1,899 || 18 || 1,899 || 18 || 1,899 || 108 || 11,393 ||

- Rezultatas || Jokių mokymų || 0,038 || 135 || 5,121 || 135 || 5,121 || 135 || 5,121 || 135 || 5,121 || 135 || 5,121 || 135 || 5,121 || 810 || 30,728 ||

- Rezultatas || Jokių mainų || 0,003 || 415 || 1,245 || 145 || 0,434 || 196 || 0,587 || 248 || 0,743 || 300 || 0,901 || 354 || 1,063 || 1658 || 4,971 ||

3 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 9,566 || || 8,755 || || 8,908 || || 9,064 || || 9,222 || || 9,384 || || 54,899 ||

4 KONKRETUS TIKSLAS Didinti ES pajėgumą kovoti su elektroniniais nusikaltimais, darančiais žalą ES piliečiams ir įmonėms ir atnešančiais nuostolių ES ekonomikai || ||

- Rezultatas || VN tyrimų, kuriais siekiama išardyti e. nusikaltimų tinklus, rėmimas || 1,237 || 2 || 4,500 || 2 || 4,860 || 2 || 5,117 || 2 || 5,484 || 3 || 5,695 || 3 || 5,711 || 14 || 31,367 ||

- Rezultatas || Suinteresuotųjų šalių informacijos mainai ir duomenų telkimas || 0,516 || 4 || 3,750 || 4 || 4,049 || 5 || 4,265 || 5 || 4,570 || 5 || 4,745 || 5 || 4,759 || 28 || 26,138 ||

- Rezultatas || ES masto strateginis vertinimas, ekspertizės priemonės, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, mokymas || 0,344 || 6 || 3,750 || 6 || 4,049 || 7 || 4,265 || 7 || 4,570 || 8 || 4,745 || 8 || 4,759 || 42 || 26,138 ||

4 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 12,000 || || 12,958 || || 13,647 || || 14,624 || || 15,185 || || 15,229 || || 83,643 ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 99,675 || || 100,667 || || 102,657 || || 104,689 || || 106,76 || || 108,874 || || 623,322 ||

3.2.3.     Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

– Prielaida: personalo pokyčiai metų viduryje.

– Šie skaičiai rodo ekonomiją, kurią lems CEPOL ir Europolo sujungimas – 2015–2020 m. bus sutaupyta 14 laikinųjų darbuotojų etatų (10,1 mln. EUR).

Darbuotojų skaičius

|| 2015[60] || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Pareigūnai (AD) || || || || || ||

Pareigūnai (AST) || || || || || ||

Sutartininkai || 106 || 106 || 106 || 106 || 106 || 106

Laikinieji darbuotojai || 502 || 497 || 492 || 492 || 496 || 500

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || 45,5 || 45,5 || 45,5 || 45,5 || 45,5 || 45,5

IŠ VISO || 653,5 || 648,5 || 643,5 || 643,5 || 647,5 || 651,5

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015[61] || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Pareigūnai (AD) || || || || || || ||

Pareigūnai (AST) || || || || || || ||

Sutartininkai || 7,420 || 7,420 || 7,420 || 7,420 || 7,420 || 7,420 || 44,520

Laikinieji darbuotojai || 65,107 || 65,435 || 64,780 || 64,452 || 64,714 || 65,238 || 389,726

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || 3,549 || 3,549 || 3,549 || 3,549 || 3,549 || 3,549 || 21,294

IŠ VISO || 76,076 || 76,404 || 75,749 || 75,421 || 75,683 || 76,207 || 455,540

3.2.3.2.  Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[62]

18 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || ||

XX 01 04 yy[63] || - būstinėje[64] || || || || || ||

- delegacijose || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || ||

IŠ VISO || 5,5 || 5,5 || 5,5 || 5,5 || 5,5 || 5,5

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate. Šiais tikslais atsakingame GD didinti darbuotojų skaičiaus veiklai vykdyti nereikės.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Atstovauja Komisijai Agentūros valdyboje. Rengia Komisijos nuomonę apie metinę darbo programą ir stebi jos įgyvendinimą. Stebi, kaip įgyvendinamas biudžetas. Vienas pareigūnas stebi, kaip įgyvendinama mokymo veikla ir padeda ją plėtoti. Vienas pareigūnas stebi EC3 veiklą, visų pirma, kaip EC3 siekia savo tikslų. Ši veikla apima atstovavimą Komisijai EC3 programos taryboje. Be to, šis pareigūnas yra EC3 ir Komisijos politinės veiklos, susijusios su EC3, tarpininkas.

Išorės personalas || Deleguotieji nacionaliniai ekspertai pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams padės vykdyti minėtus uždavinius, o Agentūrai plėtoti savo veiklą pagal ES politikos nuostatas bei dalyvaus ekspertų posėdžiuose.

Visos darbo dienos ekvivalento sąnaudų apskaičiavimo aprašymas turėtų būti įtrauktas į priedo 3 skirsnį.

3.2.3.3.  Numatomi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei šimtųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,65 || 0,65 || 0,65 || 0,65 || 0,65 || 0,65

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[65]

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0,35 || 0,35 || 0,35 || 0,35 || 0,35 || 0,35

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || ||

XX 01 04 yy[66] || - būstinėje[67] || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || ||

IŠ VISO || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1

3.2.3.4.  Kitos preliminarios administracinės Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno išlaidos

ŸKitos administracinės išlaidos || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || IŠ VISO ||

2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 ||

Posėdžiai || 0,082 || 0,084 || 0,085 || 0,087 || 0,089 || 0,091 || 0,517 ||

Komandiruotės || 0,007 || 0,007 || 0,007 || 0,007 || 0,008 || 0,008 || 0,044 ||

Publikacijos ir (arba) vertimas || 0,050 || 0,051 || 0,052 || 0,053 || 0,054 || 0,055 || 0,315 ||

IŠ VISO || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,139 || 0,142 || 0,145 || 0,148 || 0,150 || 0,153 || 0,877 ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[68]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– þ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ¨  Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[69]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priedėliai

1 priedėlis. EC3 darbuotojų poreikis 2013–2019 m.

Darbuotojai 2013 m.

Europolas EC3 skirs 5 etatus ir 7 laisvas vietas. Laisvos vietos bus užpildytos tokia tvarka:

– 1 analitikas, AD6, įprastinis Europolo analitikų įdarbinimas

– 3 specialistai, AD6, Cyborg – Twins – Terminal

– 2 specialistai, AD6, duomenų gretinimas

– 1 vyresnysis specialistas, AD7, ekspertizė

Centrui taip pat gali būti skirta papildomų deleguotųjų nacionalinių ekspertų (SNE) (sprendimas kol kas nepriimtas)

2013 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizė ir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

2012 m. bazinis LD || 4 || 1 || 1 || 1 || 17 || 1 || 25

2012 m. bazinis SNE || || 1 || || || 5 || || 6

LD perskirstymas || || || +1 || || || +3 || +4

SNE perskirstymas || || || +1 || || || || +1

Laisvų darbo vietų perskirstymas || || || +1 || +2 || +4 || || +7

Nauji SNE || || +1 || || || || || +1

IŠ VISO LD 2013 m. || 4 || 1 || 3 || 3 || 21 || 4 || 36

IŠ VISO SNE 2013 m. || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Darbuotojai 2014 m.

Kadangi 2013 m. EC3 veiklos poreikiai nebuvo patenkinti, 2014 m. prašoma skirti 17 laikinųjų darbuotojų etatų. Išsamus paaiškinimas pateikiamas 2 priede. 17 etatų paskirstomi taip:

– 11 AD5: duomenų gretinimas – 1, operacijos – 7, Informavimas / ryšiai – 2, mokymas – 1

– 3 AD6: ekspertizė - 3

– 2 AD7: valdymas – 1, strategija – 1

– 1 AD12: valdymas - 1

2014 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizėir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

Bazinis LD || 4 || 1 || 3 || 3 || 21 || 4 || 36

Bazinis SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Papildomi LD || +1 || +2 || +4 || +1 || +7 || +2 || +17

Papildomi SNE || || || || || || ||

IŠ VISO LD || 5 || 3 || 7 || 4 || 28 || 6 || 53

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Darbuotojai 2015 m.

2015 m. prašoma 21 etato. Išsamus paaiškinimas pateikiamas 2 priede.

21 etatas paskirstomas taip:

– 19 AD5: operacijos – 10, informavimas ir ryšiai – 1, moksliniai tyrimai – 1, duomenų gretinimas – 7

– 1 AD6: strategija – 1

– 1 AD7: ekspertizė – 1

2015 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizė ir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

Bazinis LD || 5 || 3 || 7 || 4 || 28 || 6 || 53

Bazinis SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Papildomi LD || +1 || +1 || +2 || +7 || +10 || || +21

Papildomi SNE || || || || || || ||

IŠ VISO LD || 6 || 4 || 9 || 11 || 38 || 6 || 74

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Darbuotojai 2016 m.

2016 m. prašoma 4 etatų. Išsamus paaiškinimas pateikiamas 2 priede.

4 etatai paskirstomi taip:

– 4 AD5: operacijos – 2, ekspertizė – 1, strategija – 1

2016 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizė ir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

Bazinis LD || 6 || 4 || 9 || 11 || 38 || 6 || 74

Bazinis SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Papildomi LD || +1 || || +1 || || +2 || || +4

Papildomi SNE || || || || || || ||

IŠ VISO LD || 7 || 4 || 10 || 11 || 40 || 6 || 78

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Darbuotojai 2017 m.

2017 m. prašoma 4 etatų. Išsamus paaiškinimas pateikiamas 2 priede.

4 etatai paskirstomi taip:

– 4 AD5: operacijos – 3, informavimas – 1

2017 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizė ir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

Bazinis LD || 7 || 4 || 10 || 11 || 40 || 6 || 78

Bazinis SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Papildomi LD || || +1 || || || +3 || || +4

Papildomi SNE || || || || || || ||

IŠ VISO LD || 7 || 5 || 10 || 11 || 43 || 6 || 82

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Darbuotojai 2018 m.

2017 m. prašoma 4 etatų. Išsamus paaiškinimas pateikiamas 2 priede.

4 etatai paskirstomi taip:

– 3 AD5: operacijos – 3

– 1 AD6: ekspertizė – 1

2018 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizė ir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

IŠ VISO LD || 7 || 5 || 10 || 11 || 43 || 6 || 82

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Papildomi LD || || || +1 || || +3 || || +4

Papildomi SNE || || || || || || ||

IŠ VISO LD || 7 || 5 || 11 || 11 || 46 || 6 || 86

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Darbuotojai 2019 m.

2017 m. prašoma 4 etatų. Išsamus paaiškinimas pateikiamas 2 priede.

4 etatai paskirstomi taip:

– 4 AD5: operacijos – 2, duomenų gretinimas – 1, mokymas – 1

2019 || Strategija ir prevencija || Informavimas ir ryšiai || MTTP, ekspertizė ir mokymas || Duomenų gretinimas || Operacijos || Valdymas || IŠ VISO

IŠ VISO LD || 7 || 5 || 11 || 11 || 46 || 6 || 86

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

Papildomi LD || || || +1 || +1 || +2 || || +4

Papildomi SNE || || || || || || ||

IŠ VISO LD || 7 || 5 || 12 || 12 || 48 || 6 || 90

IŠ VISO SNE || || 2 || 1 || || 5 || || 8

2 priedėlis. Išsamus EC3 personalo poreikių paaiškinimas

EC3 veiklos sritys

1.           Duomenų gretinimas

Apibrėžtis

Duomenų gretinimas – naujas Europolo uždavinys, reikalingas EC3 veiklai įgyvendinti. Tiek Komisijos, tiek RAND analitikai pripažįsta, kad tai turi lemiamos reikšmės EC3 sėkmei.

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui teigiama:

„Informacijos sugretinimo funkcija leistų užtikrinti, kad iš įvairiausių viešųjų, privačiųjų ir atvirų šaltinių būtų renkama informacija apie elektroninius nusikaltimus, papildanti turimus policijos duomenis“. Tarybos išvadose pažymima, kad EC3 turėtų būti „Sąjungos kovos su elektroniniu nusikalstamumu ryšių punkto, kuris prisidėtų prie spartesnio reagavimo kibernetinių išpuolių atveju“.

Paslaugos

Su duomenų gretinimu susijusias paslaugas galima suskirstyti į tam tikras grupes. Kiekvienu atveju nurodoma, ar tai naujas Europolo uždavinys ar dabartinės veiklos patobulinimas.

1.           NAUJAS UŽDAVINYS – užpildyti informacijos, gaunamos iš suinteresuotųjų subjektų, atsakingų už kibernetinį saugumą ir kovą su elektroniniais nusikaltimais, spragas. Vienas iš veiksmų – sugriežtinti reikalavimą pranešti apie elektroninius nusikaltimus nacionalinėms teisėsaugos institucijoms;

2.           NAUJAS UŽDAVINYS – pateikti valstybėms narėms reikšmingų ES bylų ir tyrimų apžvalgą, kad būtų galima imtis prevencinio ir tiriamojo koordinavimo, maksimizuoti rezultatus ir sumažinti tam išleidžiamas lėšas;

3.           NAUJAS UŽDAVINYS – aktyviai stebėti aplinką, nustatyti naujas potencialias grėsmes ir tinkamai informuoti suinteresuotąsias šalis;

4.           NAUJAS UŽDAVINYS – valstybių narių teisėsaugos padaliniams užtikrinti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikiančią pagalbos elektroninių nusikaltimų klausimais tarnybą;

5.           NAUJAS UŽDAVINYS – koordinuoti Europolo ir Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT) veiklą, kad būtų geriau keičiamasi informacija su CERT bendruomene.

Ištekliai

Europolas neturi specialių pajėgumų duomenų gretinimo veiklai vykdyti. Todėl 2014–2015 m. tai turėtų būti EC3 prioritetas. 2013 m. ir vėliau, kol bus įdarbinti visi numatyti darbuotojai, bus imamasi laikinų priemonių bazinei duomenų gretinimo paslaugai sukurti. Tai nebus bei ilgalaikė, nei optimali paslauga, kurios iš EC3 tikisi Komisija, Taryba, valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys.

2014 (+ 1 AD5) = 4 TA

2014 m. duomenų gretinimu užsiimantys darbuotojai daugiausia dėmesio skirs pirmam, ketvirtam ir penktam uždaviniams. Antras ir trečias uždaviniai bus pradėti įgyvendinti, tačiau visu pajėgumu jie veikiausiai pradės dirbti tik 2015 m.

2015 (+ 7 AD5) = 11 TA

Papildomi darbuotojai, kurių prašoma 2015 m., yra būtiniausias minimumas, kad būtų užtikrinta pakankama šios svarbios paslaugos kokybė. Papildomi darbuotojai padėtų užtikrinti, kad duomenų gretinimo paslauga būtų teikiama optimaliu greičiu. Jie taip pat padėtų užtikrinti, kad būtų tenkinami Komisijos ir Tarybos nustatyti minimalūs reikalavimai. Duomenų gretinimo paslauga turėtų būti teikiama 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę; minimalūs personalo reikalavimai tokiam režimui įgyvendinti – 8 visos darbo dienos ekvivalentai ir 1 vienas grupės vadovas. Likę 2 visos darbo dienos ekvivalentai užsiimtų pirmo, antro ir trečio uždavinių sprendimu.

2016 – 2019 (+ 1 AD5) = 12 TA

Siekiama 2019 m. turėti 12 laikinųjų darbuotojų, kurie spręstų visus nustatytus uždavinius ir galėtų susidoroti su didėjančia elektroninės informacijos apimtimi.

2.           OPERACIJOS

Apibrėžtis

Tai aukšto lygio tarpvalstybinių operacijų (ar tyrimų) koordinavimo veikla, taip pat operatyvinė analizė ir rėmimas, techninė ir skaitmeninė ekspertizė laboratorijoje ir vietoje.

Atliekant jungtinius elektroninių nusikaltimų tyrimus užtikrinama aukšto lygio techninė, analitinė ir teismo ekspertizė ir siekiama geriausių įmanomų rezultatų bei padedama plėtoti ryšius su ES nepriklausančių šalių teisėsaugos tarnybomis.

Glaudžiai bendradarbiaujant su Eurojustu ir Interpolu, remiamos ir koordinuojamos sudėtingos tarptautinės bylos, kad būtų išvengta pastangų dubliavimo kovojant su elektroniniais nusikaltimais valstybėse narėse ir šalyse partnerėse.

Paslaugos

Su operacijomis susijusias paslaugas galima suskirstyti į tam tikras grupes. Kiekvienu atveju nurodoma, ar tai naujas Europolo uždavinys ar dabartinės veiklos patobulinimas.

1.           PATOBULINIMAS – EC3 informacijos analizė, kad būtų remiamos valstybių narių operacijos ir prisidedama prie operatyvinės žvalgybos įgyvendinimo. Taip būtų remiami aukšto lygio tyrimai ir (arba) operacijos, sudėtingos tarptautinės bylos ir jungtinės tyrimų grupės;

2.           PATOBULINIMAS – valstybėms narėms skirta techninė parama vietoje arba iš Europolo būstinės. Tą galima daryti naudojantis mobiliomis priemonėmis, kad analitikai ir (arba) specialistai galėtų teikti tiesioginę ekspertizės pagalbą, susijusią su vykdomais tyrimais. Tą taip pat galima daryti naudojantis Europolo būstinėje esančia kibernetinės ekspertizės laboratorija;

3.           PATOBULINIMAS – operacijų koordinavimas rengiant posėdžius, remiant jungtines tyrimų grupes, prisidedant prie EMPACT prioritetų, susijusių su kova su elektroniniais nusikaltimais, vaikų seksualiniu išnaudojimu internete ir su sukčiavimu naudojantis mokėjimo kortelėmis, įgyvendinimo.

Ištekliai

2014 (+ 7 AD5) = 28 LD

2015 (+ 10 AD5) = 38 LD

2016–2019 (+10 AD5) = 48 LD

Ištekliai operacijų veiklai skiriami remiantis „RAND Europe“ galimybių analize, kuria Komisija rėmėsi rengdama komunikatą dėl EC3 įsteigimo. Iš esmės išteklių paskirstymas pagal RAND 2014 m. pabaigoje priklausys nuo elektroninių nusikaltimų masto ir remiamų bylų skaičiaus.

Atsižvelgiant į tai, kad informacijos srautas pagal Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA) per pastaruosius dvejus metus gerokai išaugo, SIENOS naudojimo tendencijos aiškiai rodo, kad šiek tiek (14 proc.) išaugo Europolo siunčiamų ir gaunamų prašymų skaičius ir labai (62 proc.) padidėjo Europolo per TWINS, TERMINAL ir CYBORG remiamų aukšto lygio operacijų skaičius. Iš tiesų nuolat auga reikmė didinti pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti pakankamą žmogiškąjį kapitalą specializuotuose padaliniuose ir toliau teikti reikalingą kokybišką kriminalinės žvalgybos informaciją apie elektroninius nusikaltimus.

2012 m. 17 laikinųjų darbuotojų prisidėjo prie 44 aukšto lygio operacijų vykdymo ir reagavo į 2 593 operatyvinius prašymus. Tai reiškia, kad vienam laikinajam darbuotojui teko dalyvauti dviejose aukšto lygio operacijose ir patenkinti 153 operatyvinius prašymus. Tokią padėtį iš dalies lengvina tai, kad 2013 m. skirti keturi papildomi laikinieji darbuotojai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylų skaičius nuolat auga, ir į tai, kad aukšto lygio operacijos trunka 6–24 mėn., darbuotojų ir toliau trūksta.

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikiami preliminarūs su operacijomis susiję skaičiai, nustatyti remiantis prielaida, kad prašymų skaičius augs tokiu pat tempu, o aukšto lygio operacijų skaičius stabilizuosis ir nuo 2014 m. bus apie 100.

|| 2012 || 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019

LD skaičius || 17 || 21 || 28 || 38 || 40 || 43 || 46 || 48

Prašymų skaičius || 2593 || 2956 || 3369 || 3841 || 4379 || 4992 || 5691 || 6488

Prašymų ir LD santykis || 153 || 141 || 120 || 101 || 109 || 116 || 124 || 135

ALO skaičius || 44 || 71 || 100 || 100 || 100 || 100 || 100 || 100

LD ir ALO santykis || 0,39 || 0,29 || 0,28 || 0,38 || 0,40 || 0,43 || 0,46 || 0,48

Iš lentelės matyti, kad didesnis darbuotojų skaičius operatyvinę pagalbą pagerintų nedaug. Tiesiog būtų palaikomas pagrįstas lygis. Kadangi aukšto lygio operacijas (ALO) tenka nuolat remti visą 6–24 mėn. laikotarpį, toliau bus taikomi atitinkamų sričių bylų prioritetai. Todėl tais atvejais, kai paprastai reikėtų teikti visapusišką pagalbą, bus užtikrinamos tik būtinosios paslaugos.

Reikia pabrėžti, kad atsižvelgiant į augančio su elektroniniais nusikaltimais susijusio darbo krūvio tendencijas ir į „RAND Europe“ galimybių analizės rezultatus, 2014 m. operacijų veiklai vykdyti reikėtų daugiau kaip 70 laikinųjų darbuotojų (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais).

Todėl galima teigti, kad Europolo prašymas skirti 48 laikinuosius darbuotojus ir 2019 m. jų skaičių padidinti 2–6 darbuotojais (priklausomai nuo valstybių narių galimybių) yra pagrįstas, jei norime patenkinti ES piliečių lūkesčius šiais biudžeto apribojimo laikais.

Minėtos darbo vietos skiriamos specialistams ir analitikams visose EC3 kompetencijos srityse.

Neoperatyvinės EC3 veiklos sritys

Nors pagrindinė EC3 veikla – operatyvinė, tiek Komisija, tiek Taryba pabrėžė reikmę užmegzti platesnę kovos su elektroniniais nusikaltimais partnerystę, kurioje dalyvautų ne tik kompetentingos tarnybos, bet ir kitos valstybinės ar privačios įstaigos.

Taryba savo išvadose

„PABRĖŽIA, kaip svarbu užtikrinti, kad Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras glaudžiai bendradarbiautų su kitomis atitinkamomis agentūromis ir subjektais, pavyzdžiui, Eurojustu, Europos policijos koledžu (CEPOL), Interpolu, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), platesnio pobūdžio kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT) bendruomene, ypač privačiuoju sektoriumi, kad praktiškai plėstų informacinę bazę ir keistųsi kovos su elektroniniais nusikaltimais Europoje geriausios praktikos pavyzdžiais;“

PABRĖŽIA, jog taip pat reikia užtikrinti, kad Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras glaudžiai bendradarbiautų su veikiančiais Sąjungos forumais, kuriuose sprendžiami elektroninių nusikaltimų klausimai, ir kad centras remtų šių forumų veiklą ir pasinaudotų jų ekspertine patirtimi;“

3.           MTTP, EKSPERTIZĖ IR MOKYMAS

Apibrėžtis

MTTP, ekspertizė ir mokymas yra susiję su techninės grėsmių analizės ir silpnųjų vietų paieškos programų moksliniais tyrimais, statine ekspertize, gerąja patirtimi ir mokymu bei priemonių plėtote. Šis padalinys plėtoja ekonomiškai efektyvią veiklą ir siekia išnaudoti sinergiją su kitais dalyviais, kaip antai ES Jungtiniu tyrimų centru.

Jis plėtoja aukšto lygio skaitmeninės ekspertizės ir susijusius gebėjimus, kad galėtų jais pasinaudoti remdamas valstybių narių tyrimus.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su CEPOL ir ECTEG bei su privačiomis bendrovėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis, jis taip pat rengia ir įgyvendina mokymo apie elektronines priemones programas.

Paslaugos

Su MTTP, ekspertize ir mokymu susijusias paslaugas galima suskirstyti į tam tikras grupes. Kiekvienu atveju nurodoma, ar tai naujas Europolo uždavinys ar dabartinės veiklos patobulinimas.

1.           NAUJAS UŽDAVINYS – informacijos apie valstybių narių reikalavimus, susijusius su ekspertizės priemonėmis, kaupimas, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti ES lėšomis (pavyzdžiui, Septintąja bendrąja programa) plėtojant šias labai reikalingas priemones ir dalijantis jomis su kompetentingomis valstybių narių institucijomis.

2.           PATOBULINIMAS – akredituotos ekspertizės pajėgos, užtikrinančios moderniausius sprendimus, pavyzdžiui, operatyvinės informacijos, gautos iš kompiuterių, skaitmeninių prietaisų ir skaitmeninės žiniasklaidos, dešifravimas, atstatymas ir analizė taikant pažangiausius metodus. Šios pajėgos atsakytų už specialų IRT tinklą, specializuotą aparatinę įrangą ir programinės įrangos priemones bei informacijos tvarkymo rėmimą pagal analizės darbo bylų režimą. Taip pat būtų laikomasi ISO standartų, kad būtų maksimizuojamas procesų ir jų rezultatų patikimumas;

3.           PATOBULINIMAS – standartizuotas mokymo ir pajėgumų didinimo procesas valstybėse narėse, kad būtų galima gerinti tiek bazines, tiek pažangias žinias apie tyrimo priemones, procedūras ir tendencijas ir kad visos valstybės narės galėtų spręsti vis didesnes problemas, kylančias šioje sparčiai besivystančioje nusikalstamumo srityje;

4.           NAUJAS UŽDAVINYS – gerosios patirties, susijusios su internetinių tyrimų technika ir skaitmeninių įrodymų rinkimo ir teikimo standartais, nustatymas bendradarbiaujant su Eurojustu ir kitais atitinkamais partneriais.

Ištekliai

2014 (+ 1 AD5 ir 3 AD6) = 7 LD

Ekspertizė: + 3 vyresnieji specialistai (AD6)

Ekspertizės paslaugos kompetentingoms tarnyboms bus viena iš svarbiausių EC3 funkcijų. Visos kompetentingos tarnybos turi ekspertizės laboratorijas, o pačiais sudėtingiausiais atvejais neretai prašoma Europolo pagalbos, tačiau dažniausiai pagalbos ieškoma išorėje – specializuotose laboratorijose už teisėsaugos sistemų ribų. Jei turėtų pakankamai išteklių, EC3 galėtų teikti šias paslaugas. Be to, valstybių narių laboratorijos susiduria su didžiule skaitmeninių įrodymų analizės paklausa – kai kurios laboratorijos darbus vėluoja atlikti daugiau nei dvejus metus. Centralizavus veiklą, EC3 laboratorija užtikrintų, kad tiek laboratorijoje, tiek vietoje ekspertizė būtų atliekama ir ataskaitos teikiamos pagal pažangią metodiką, ir taip padėtų valstybėms narėms greitai surinkti skaitmeninius įrodymus. Ši komanda naudotųsi Europos MTTP sukurta pažangiausia metodika, kad tyrėjams suteiktų veiksmingas priemones. Planuojamai EC3 laboratorijai 2014 m. reikės 3 vyresniųjų specialistų, kurie tenkintų bazines žinių, skaitmeninės ekspertizės, mobiliosios ekspertizės, tinklų ekspertizės ir kenkimo programinės įrangos atvirkštinės inžinerijos reikmes.

Mokymas: + 1 specialistas (AD5)

Taryba savo pranešime patvirtina, kad „Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras turėtų tapti Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu ryšių punktu, turėtų kaupti kovos su elektroniniu nusikalstamumu ekspertinę patirtį, kad padėtų valstybėms narėms stiprinti gebėjimus ir turėtų padėti vykdyti elektroninių nusikaltimų tyrimus valstybėse narėse“.

Nors mokymo ir pajėgumų didinimo bus siekiama bendradarbiaujant su CEPOL ir kitais partneriais, šiai veiklai vykdyti reikės vieno specialistų mokymo koordinatoriaus. Tai minimalus darbuotojų skaičiaus reikalavimas, kad būtų užtikrinta koordinuota teisėsaugos ir teisminių institucijų bei privataus sektoriaus mokymo ir informuotumo didinimo iniciatyvų plėtotė ir įgyvendinimas. Šis darbuotojas taip pat bus atsakingas už siūlymą derinti elektroninės erdvės teisėsaugos procedūras, užtikrinimą, kad visi vienoje valstybėje narėje surinkti įrodymai būtų pripažįstami kitoje valstybėje narėje, ir juos būtų galima pateikti bet kuriam teismui.

2015 (+ 1 AD5 ir1 AD7) = 9 LD

MTTP: + 1 specialistas (AD5)

Potencialių ES projektų skaičius ir toliau augs. Todėl bus dar svarbiau turėti papildomą specialistą, kuris nustatytų EC3 ir valstybes nares dominančias iniciatyvas. ES MTTP veiklos, susijusios su elektroniniais nusikaltimais, paklausos koordinavimas drauge su ENLETS bus itin svarbus, kad teisėsaugos institucijos gautų naudos iš mokslinių tyrimų, atliekamų remiantis aiškiomis, ekonomiškai efektyviomis ir sparčiomis priemonėmis ir žiniomis, ir kad būtų tenkinama auganti paklausa. Taip EC3 galės pasiūlyti rimtų ir naudingų projektų pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, šie darbuotojai tenkintų didėjančią konsultantų, kurie dalyvautų MTTP konsorciumuose, paklausą.

Ekspertizė: + 1 vyresnysis specialistas (AD7)

Kvalifikuoti darbuotojai padidintų ekspertizės analizės kokybę. Iki 2015 m. reikės užtikrinti, kad būtų tęsiama visa laboratorinė ekspertizės veikla. Taip 2015 m. bus užtikrinami kokybiški aukšto lygio ekspertizės sprendimai (dešifravimo platformos sukūrimas, Elektroninių tyrimų laboratorijos ISO 17020 akreditavimas). Šis darbuotojas koordinuos ekspertizės veiklą, o svarbių kibernetinių operacijų atveju, kai reikia priimti sprendimus, susijusius su keliomis skirtingomis ekspertizės procedūromis, bus skaitmeninės ekspertizės tiriant nusikaltimus koordinatorius.

2016–2019: (+1AD6 +2AD5) = 12 LD

Papildomi darbuotojai užtikrins tinkamą naujos mokymo veiklos, nuodugnios ekspertizės veiklos ir ES MTTP projektų rėmimo koordinavimą.

4.           STRATEGIJA, PREVENCIJA, INFORMAVIMAS

Apibrėžtis

Šis padalinys atlieka tendencijų analizę, vykdo ankstyvojo perspėjimo ir atidaus padėties stebėjimo veiklą, nusikaltimų prevencijos ir politikos formavimo veiklą, strateginį planavimą ir ryšius su suinteresuotosiomis šalimis.

Kadangi didžioji dalis aktualios informacijos kaupiama už teisėsaugos institucijų kompetencijos ribų, reikia stiprinti privačiojo sektoriaus ir teisėsaugos institucijų tarpusavio pasitikėjimą, naudotis partneryste su Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis (CERT) ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), karinėmis ir saugumo tarnybomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, veikiančiomis elektroninių nusikaltimų, vaikų seksualinio išnaudojimo internete ir internetinio sukčiavimo srityse.

Tai būtų vieta, kurioje galėtų susiburti Europos elektroninių nusikaltimų tyrėjai, kur jie, bendraudami su privačiais partneriais, akademiniu pasauliu ir piliečiais, galėtų pareikšti bendrą nuomonę.

Šis padalinys užtikrintų EC3 ypatingą poziciją viešajame ir privačiajame sektoriuose ir suteiktų galimybę susidaryti geresnį vaizdą apie elektroninius nusikaltimus tikruoju laiku ir rengti geresnius strateginius ir ateities veiklos veiksmų planus.

Paslaugos

Su strategija, prevencija ir informacijos sklaida susijusias paslaugas galima suskirstyti į tam tikras grupes. Kiekvienu atveju nurodoma, ar tai naujas Europolo uždavinys, ar dabartinės veiklos patobulinimas.

1.           PATOBULINIMAS – strateginė analizė atliekant ES grėsmių, susijusių su elektroniniais nusikaltimais, vaikų seksualiniu išnaudojimu internete, sukčiavimu mokėjimo kortelėmis ir panašiais interneto keliamais pavojais, vertinimą; specialūs teminiai naujų tendencijų, nusikaltėlių naudojamų metodų ir tarpininkų vertinimai; į ateitį orientuotas technologinės ir kitokios išorės raidos stebėjimas, siekiant nustatyti potencialią riziką, silpnąsias vietas ir politikams bei teisės aktų leidėjams aktualiausius klausimus.

2.           PATOBULINIMAS – elektroninių nusikaltimų prevencija bendradarbiaujant su atitinkamais partneriais, kad būtų skatinamos dabartinės prevencijos ir informuotumo didinimo iniciatyvos ir prisidedama prie naujų iniciatyvų, susijusių su elektroniniais nusikaltimais, vaikų seksualiniu išnaudojimu internete, sukčiavimo mokėjimo kortelėmis ir panašiais interneto keliamais pavojais, plėtotės; silpnųjų vietų ir procedūrinių trūkumų nustatymas, kad būtų galima priimti pagrįstus politinius sprendimus ir plėtoti saugesnius produktus.

3.           PATOBULINIMAS – patikimų ryšių su teisėsaugos bendruomene (EMPACT, CIRCAMP, EUCTF, VGT) užmezgimas ir palaikymas; EC3 ir ELO tinklo operatyvinių ryšių valdymas užtikrinant tinkamą komunikaciją ir dalyvavimą; įvairių sektorių tinklų, kuriuose dalyvautų teisėsaugos institucijos, pramonės, akademinio pasaulio ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, subūrimas siekiant pagerinti operatyvinį ir strateginį atsaką į elektroninius nusikaltimus.

4.           NAUJAS UŽDAVINYS – tapti subjektu, išreiškiančiu ES elektroninių nusikaltimų tyrėjų požiūrį ir viešinančiu ES nuomonę, poziciją ir rezultatus kovos su elektroniniais nusikaltimais srityje; tapti pagrindiniu ES kovos su elektroniniais nusikaltimais centru; koordinuoti ES valstybių narių ir ES agentūrų indėlį plėtojant interneto valdymo koncepciją ir skatinant metodų standartizavimą bei nustatant šios srities gerąją patirtį.

5.           NAUJAS UŽDAVINYS – internetinės bendradarbiavimo platformos (SPACE) valdymas ir plėtotė, padedanti teisėsaugos institucijoms bei privačiojo sektoriaus subjektams keistis ir dalytis strateginėmis ir techninėmis žiniomis ir kompetencija elektroninių nusikaltimų, vaikų seksualinio išnaudojimo internete ir internetinio sukčiavimo srityse.

6.           NAUJAS UŽDAVINYS – sukurti specialius kanalus naujai informacijai apie naujas kriminalines tendencijas, technologinę raidą bei kitai svarbiai informacijai skleisti. To bus siekiama užmezgant aktyvią partnerystę su mokslinių tyrimų institucijomis, akademiniu pasauliu ir pramonės partneriais.

Ištekliai išaugs, kai atsiras teisinis pagrindas, kuriuo bus užtikrintas geresnis privačių šalių įsitraukimas.

Ištekliai

2014 (+ 2 AD5 ir 1 AD7) = 8 LD

Strategija: +1 vyresnysis specialistas (AD7)

Norint susidaryti „geresnį bendrą vaizdą“ reikia vieno vyresniojo strateginio analitiko. Jo veikla iš esmės skirtųsi nuo Europolo tradicinio strateginio analitiko, kuris naudojasi daugiausia teisėsaugos informacija, darbo, nes informacija apie elektroninius nusikaltimus dažnai gaunama aktyviai bendraujant su akademinio pasaulio atstovais, mokslinių tyrimų vykdytojais ir draudimo bendrovėmis. Todėl kandidatams eiti šias pareigas reikalingi visiškai kitokie gebėjimai nei Europolo analitikams. Pajėgumas atlikti tikslius grėsmių vertinimus ir formuoti kovos su elektroniniais nusikaltimais strategiją – vienas svarbiausių EC3 veiklos sėkmės veiksnių. Vyresnieji pareigūnai turi vadovauti komandai, kad užtikrintų nuoseklių ir tikslinių tinkamos kokybės analizės produktų kūrimą.

Informavimas: +2 specialistai (AD5)

Tarybos išvadose taip pat pagrindžiama darbuotojų, kurie užsiimtų EC3 būtina informavimo ir ryšių plėtotės veikla, reikmė. Didžioji dalis informacijos apie elektroninius nusikaltimus gaunama iš šaltinių, nesusijusių su teisėsauga. Jei EC3 nori tapti pavyzdine šios srities organizacija ir teikti papildomos naudos operatyvinei veiklai, būtina užmegzti tvirtus ryšius ir bendradarbiauti su kitais partneriais, veikiančiais kovos su elektroniniais nusikaltimais srityje. Šiai veiklai vykdyti 2014 m. reikės vieno informavimo specialisto.

Be to, siekiant palengvinti elektroninių nusikaltimų specialistų komunikaciją, reikės visapusiškai išnaudoti SPACE platformos potencialą. Šios platformos turiniui valdyti ir dalyvavimui moderuoti 2014 m. reikės vieno specialisto. Šis specialistas, be kita ko, dalyvaus organizuojant su elektroniniais nusikaltimais susijusius renginius, įskaitant metinę Interpolo ir Europolo konferenciją šia tema.

2015 (+ 1 AD5 ir 1 AD6) = 10 LD

Strategija: + 1 vyresnysis specialistas (AD6)

Atsižvelgiant į elektroninių nusikaltimų srities kompleksiškumą ir įvairovę, reikės papildomų išteklių, kad būtų galima stebėti strategijų spektrą ir užtikrinti kokybiškus ir pažangius vertinimus. Itin daug dėmesio šiame darbe bus skiriama prevencijai taikant daugiadalykį metodą ir įtraukiant atitinkamus politinio ir operatyvinio lygmens partnerius. Šiai veiklai reikia vieno vyresniojo specialisto (AD 7).

Informavimas: + 1 specialistas (AD5)

Kad būtų išplėsta EC3 informavimo veikla, taip pat reikės papildomo specialisto, o pats centras veiks optimaliu greičiu. Šio specialisto veiklą sudarys ne tik ryšių su privačiaisiais ir viešaisiais partneriais valdymas, bet ir aktyvus informacijos teikimas siekiant užtikrinti vidinę komunikaciją bei komunikaciją su išorės auditorija, remiantis EC3 veikla ir sukaupta patirtimi.

2016–2019: (+ 2 AD5) = 12 LD

Papildomi darbuotojai pagerins strateginės analizės kokybę ir rengimo spartumą. Jie taip pat padės gerinti centro informacijos sklaidos veiklą.

5.           Valdymas

2014–2019 m. bus įdarbinti tik du papildomi laikinieji darbuotojai. Vienas iš šių darbuotojų pakeis AD 12 darbuotoją, Europolo skirtą centrui valdyti.

Kitam darbuotojui teks nauji uždaviniai, susiję su strategine EC3 veikla:

– NAUJAS UŽDAVINYS – pirmininkavimas EC3 programų valdybai ir jos veiklos koordinavimas.

– NAUJAS UŽDAVINYS – EC3 programų valdybos sukurtų patariamųjų grupių valdymas.

– NAUJAS UŽDAVINYS – CIRCAMP, VGT, EUCTF, EFC, ECTEG veiklos koordinavimas ir sekretoriato paslaugos.

Šis darbuotojas ne tik spręs šiuos naujus uždavinius, bet ir užtikrins tinkamą operatyvinį ir administracinį EC3 uždavinių koordinavimą. Jis taip pat užtikrins, kad EC3 veikla derėtų su Europolo strategija ir darbų planu.

2014 – 2019 (+ 1 AD12 ir 1 AD7) = 6 LD

[1]               OL C115, 2010 5 4, p. 1.

[2]               COM(2010) 673 galutinis.

[3]               Europolas (2011 m.). ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimas.

[4]               Europolas (2013 m.). Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimas (SOCTA).

[5]               Europolas (2013 m.). Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimas (SOCTA).

[6]               Europolas (2011 m.). ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimas.

[7]               Jungtinių Tautų kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuro (UNODC) 2010 m. vertinimu, „nuo tokios prekybos Europoje yra nukentėję 140 000 asmenų, o šios veiklos vykdytojai iš jos gauna 3 mlrd. USD bendrųjų metinių pajamų. Turint galvoje, kad išnaudojimo laikotarpis vidutiniškai trunka dvejus metus, galima spėti, kad kasmet į šią veiklą įtraukiama 70 000 naujų asmenų. Nepanašu, kad ši tendencija kistų.“

[8]               Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2012 m. metinės ataskaitos „Narkotikų problema Europoje“ duomenimis, mirtys dėl narkotikų 2011 m. sudarė 4 proc. visų 15–39 m. amžiaus europiečių mirčių; maždaug 1,4 mln. europiečių vartoja opioidus.

[9]               Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro 2010 m. duomenimis, „dokumentuotos globalios teisėtos prekybos ginklais numatoma vertė 2006 m. buvo maždaug 1,58 mlrd. USD, o neužfiksuotų, tačiau teisėtų sandorių vertė sudarė dar maždaug 100 mln. USD. Dažniausiai minimas apytikris neteisėtos rinkos dydis – 10–20 proc. teisėtos rinkos, taigi, jos vertė per metus galėtų siekti 170–320 mln. USD“.

[10]             Spėjama, kad dėl korupcijos ES ekonomika kasmet netenka 120 mlrd. EUR, žr. COM(2011) 308 galutinis.

[11]             Europolo 2011 m. ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo duomenimis, organizuotos nusikaltėlių grupės 2009 m. iš sukčiavimo mokėjimo kortelėmis veiklos gavo daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR pajamų.

[12]             Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro vertinimu, 2009 m. nusikalstamu būdu (įskaitant mokestinį sukčiavimą) gautos pajamos buvo 2,1 trln. USD, iš kurių iki 70 proc. buvo gauta pinigų plovimo būdu.

[13]             Europolo 2013 m. ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime (ES SOCTA) nustatyta, kad elektroniniai nusikaltimai vykdomi visose valstybėse narėse. Daroma nuoroda į Europos Komisijos tyrimą, kuriuo nustatyta, kad 8 proc. interneto naudotojų ES yra patyrę tapatybės vagystę, o 12 proc. yra nukentėję nuo kitų formų internetinio sukčiavimo. Be to, milijonai namų ūkių nukenčia nuo kenkėjiškų programų, o bankinio sukčiavimo vykdant elektroninius nusikaltimus apimtis nuolat auga.

[14]             „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“. COM(2010) 673 galutinis. 2011 m. ES valstybėse narėse įvykdyti 174 teroristiniai išpuoliai. Te-SAT 2012.

[15]             Eurobarometras Nr. 77, 2012 m. pavasaris.

[16]             Eurobarometras Nr. 77, 2012 m. pavasaris. 27 proc. europiečių minėjo, kad ateinančiais metais ES institucijos kovai su nusikalstamumu turėtų skirti itin daug dėmesio.

[17]             Specialioji Eurobarometro apklausa Nr. 390 kibernetinio saugumo klausimais, 2012 m. liepos mėn. 74 proc. respondentų nurodė, kad rizika nukentėti nuo elektroninių nusikaltimų per pastaruosius metus išaugo.

[18]             2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendras pareiškimas dėl decentralizuotų agentūrų. (http://europa.eu/agencies/documents/joint_statement_and_common_approach_2012_lt.pdf).

[19]             SWD (2013)98 final.

[20]             COM(2010) 776 galutinis.

[21]             COM(2013) 172 galutinis.

[22]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1–22.

[23]             Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, Strasbūras, 1981 1 28.

[24]             Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R(87) 15 valstybių narių, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, 1987 9 17.

[25]             OL L 350, 2008 12 30, p. 60. Komisija pasiūlė šią priemonę pakeisti direktyva, COM(2010) 10 galutinis.

[26]             Galutinis etatų skaičius ir bendras biudžetas priklausys tiek nuo Komisijos decentralizuotų agentūrų išteklių reikmių 2014–2020 m. vidaus apžvalgos, tiek nuo derybų dėl daugiametės finansinės programos baigties, itin daug dėmesio skiriant realioms reikmėms atsižvelgiant į tai, kad vis labiau konkuruojama dėl ribotų biudžeto išteklių, ir siekiant 5 proc. sumažinti agentūrų darbuotojų skaičių.

[27]             OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

[28]             OL C 316, 1995 11 27, p. 1.

[29]             OL L 256, 2005 10 1, p. 63.

[30]             OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

[31]             To insert reference to the adopted Directive (Pasiūlymas: COM (2013) 48 galutinis).

[32]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[33]             Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, Strasbūras, 1981 1 28.

[34]             Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R(87)15 valstybėms narėms, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, 1987 9 17.

[35]             OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

[36]             OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

[37]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[38]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[39]             OL L 141, 2011 5 27, p. 17.

[40]             OL L 185, 2005 7 16, p. 35.

[41]             OL L 362, 2012 12 31, p. 1.

[42]             OL 17, 1958 10 6, p. 385/58.

[43]             OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[44]             OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

[45]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[46]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[47]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[48]             „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“, OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

[49]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[50]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[51]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[52]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[53]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[54]             Dabartinės biudžeto eilutės 18.050201, 18.050202, 18.050501 ir 18.050502, iš kurių finansuojama Europolo ir CEPOL veikla, bus pakeistos viena biudžeto eilute.

[55]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[56]             Galutinis etatų skaičius ir bendras biudžetas priklausys tiek nuo Komisijos decentralizuotų agentūrų išteklių reikmių 2014–2020 m. vidaus apžvalgos ir derybų dėl daugiametės finansinės programos baigties, itin daug dėmesio skiriant realioms reikmėms atsižvelgiant į tai, kad vis labiau konkuruojama dėl ribotų biudžeto išteklių, ir siekiant 5 proc. sumažinti agentūrų darbuotojų skaičių.

[57]             Rengiant šiuos skaičius atsižvelgta ekonomiją, kurią lems CEPOL ir Europolo sujungimas – 2015–2020 m. bus sutaupyta 17,2 mln. EUR (10,1 mln. EUR personalo išlaidų ir 7,1 mln. EUR pastatų ir kitų administracinių išlaidų).

[58]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[59]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[60]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[61]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[62]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[63]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[64]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[65]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[66]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[67]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[68]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[69]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų).