AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2003 m. pradžioje patvirtinta Piktnaudžiavimo rinka direktyva (PRD) 2003/6/EB[1] sukurta išsami sistema, skirta kovoti su prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka (kartu vadinamais „piktnaudžiavimu rinka“). Direktyvos tikslas – padidinti investuotojų pasitikėjimą ir rinkos vientisumą ir tuo tikslu viešai neatskleistos informacijos turintiems asmenims drausti prekiauti tam tikromis finansinėmis priemonėmis ir manipuliuoti rinkomis, pavyzdžiui, skleidžiant melagingą informaciją ar gandus ir vykdant sandorius, kuriais nustatomi nenormalūs kainų lygiai.

Rinkos vientisumo svarbą dar padidino šiuo metu patiriama pasaulio ekonomikos ir finansų krizė. Atsižvelgdamas į tai Didysis dvidešimtukas (G20) nutarė sustiprinti finansų priežiūrą ir reguliavimą, taip pat sukurti tarptautiniu lygmeniu suderintų aukštų standartų struktūrą. Remdamasi G20 išvadomis, ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė savo ataskaitoje patarė, kad „patikima rizikos ribojimo principais pagrįsta verslo veiklos sistema finansų sektoriuje turi remtis griežta priežiūros ir sankcijų tvarka“[2].

Komunikate „Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas. Būsimi politiniai veiksmai“ Komisija ėmėsi išplėsti tam tikras PRD nuostatas, kad išsamiai reglamentuotų išvestinių finansinių priemonių rinkas[3]. Veiksmingo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių reguliavimo svarba taip pat pabrėžiama diskusijose įvairiuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant G20 ir Tarptautinę vertybinių popierių komisijų organizaciją (angl. IOSCO), taip pat naujoje JAV iždo finansų reguliavimo reformos programoje.

Be to, Komisijos komunikate dėl Smulkiojo verslo akto Europai Sąjunga ir valstybės narės raginamos parengti taisykles, pagrįstas principu „pradėk nuo mažo“, siekiant mažinti administracinę naštą, pritaikyti teisės aktus prie emitentų, kurių finansinės priemonės dalyvauja prekyboje MVĮ augimo rinkose, poreikių ir didinti tų emitentų galimybes gauti finansavimą[4]. Esamų sankcijų taikymo įgaliojimų ir jų praktinio taikymo apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą, pateikta Komisijos komunikate dėl sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje[5].

Europos Komisija įvertino PRD taikymą ir nustatė keletą problemų, kurios turi neigiamą poveikį rinkos vientisumui ir investuotojų apsaugai ir dėl kurių sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, o emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis galima prekiauti MVĮ augimo rinkose, susidaro reikalavimų laikymosi sąnaudų ir kliūčių veikti.

Dėl reguliavimo, rinkos ir technologijų pokyčių atsirado naujų rinkų, platformų ir ne biržos priemonių reguliavimo spragų. Dėl tų pačių priežasčių atsirado ir biržos prekių ir su jomis susijusių išvestinių vertybinių popierių reguliavimo spragų. Kadangi reguliavimo institucijoms trūksta tam tikros informacijos ir įgaliojimų, o sankcijų nėra arba jos turi nepakankamą atgrasomąjį poveikį, reguliavimo institucijos negali veiksmingai įgyvendinti direktyvos. Be to, direktyva nėra veiksminga ir dėl daugelio variantų ir galimybių veikti savo nuožiūra pagal PRD, taip pat dėl tam tikrų svarbiausių sąvokų neaiškumo.

Atsižvelgiant į šias problemas, šios iniciatyvos tikslas – padidinti rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą, kartu užtikrinant suderintą taisyklių rinkinį ir vienodas sąlygas, taip pat didinant vertybinių popierių rinkų patrauklumą didinti kapitalą.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Iniciatyvos imtasi po išsamių konsultacijų su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant valstybės institucijas (vyriausybes ir vertybinių popierių reguliavimo institucijas), emitentus, tarpininkus ir investuotojus.

Atsižvelgiama į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) ataskaitas dėl valstybių narių priežiūros įgaliojimų pobūdžio ir masto pagal Piktnaudžiavimo rinka direktyvą[6] ir dėl valstybių narių taikomos PRD tvarkos variantų ir veiksmų laisvės[7].

Taip pat atsižvelgiama į Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupės (ESME)[8] ataskaitą, kurioje vertinamas PRD veiksmingumas įgyvendinant svarbiausius tos direktyvos tikslus, nustatomos tam tikros silpnosios vietos bei problemos ir teikiami pasiūlymai dėl patobulinimų[9].

2008 m. lapkričio 12 d. Europos Komisija surengė viešą konferenciją dėl piktnaudžiavimo rinka tvarkos peržiūros[10]. 2009 m. balandžio 20 d. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti faktinius įrodymus dėl Piktnaudžiavimo rinka direktyvos peržiūros. Komisijos tarnybos gavo 85 atsakymus. Su nekonfidencialiais atsakymais galima susipažinti Komisijos svetainėje[11].

2010 m. birželio 28 d. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl direktyvos peržiūros, kurios baigėsi 2010 m. liepos 23 d.[12] Komisijos tarnybos gavo 96 atsakymus. Su nekonfidencialiais atsakymais galima susipažinti Komisijos svetainėje[13]. Santrauka pateikta poveikio vertinimo ataskaitos 2 priede[14]. 2010 m. liepos 2 d. Komisija surengė dar vieną viešą konferenciją dėl direktyvos peržiūros[15].

Pagal savo geresnio reglamentavimo politiką Komisija atliko politikos variantų poveikio vertinimą. Politikos variantai buvo susiję su naujų rinkų, platformų ir ne biržos priemonių, biržos prekių ir su jomis susijusių išvestinių priemonių reguliavimu, sankcijomis, kompetentingų institucijų įgaliojimais, svarbiausių sąvokų aiškinimu ir administracinės naštos mažinimu. Kiekvienas politikos variantas vertintas remiantis šiais kriterijais: poveikis suinteresuotosioms šalims, veiksmingumas ir efektyvumas. Visų pasirinktų politikos variantų bendrasis rezultatas bus gerokai pažangesnė kova su piktnaudžiavimu rinka ES.

Visų pirma padidės rinkos vientisumas ir investuotojų apsauga išaiškinant, kurios finansinės priemonės ir rinkos yra reguliuojamos; taip bus užtikrinta, kad būtų reguliuojamos priemonės, kuriomis galima prekiauti tik daugiašalėje prekybos sistemoje, ir kitų naujų rūšių organizuotos prekybos sistemos. Be to, įgyvendinant pasirinktus variantus bus užtikrinta geresnė apsauga nuo piktnaudžiavimo rinka prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nes rinka bus skaidresnė.

Be to, įgyvendinant šiuos politikos variantus bus užtikrinama, kad būtų lengviau nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus, suteikiant būtinus įgaliojimus kompetentingoms institucijoms, kad jos atliktų tyrimus ir didintų sankcijų taikymo tvarkos atgrasomąjį poveikį ir tuo tikslu nustatytų minimalius administracinių priemonių ar sankcijų principus. Direktyvos [XX] pasiūlyme taip pat reikalaujama nustatyti baudžiamąsias sankcijas.

Be to, įgyvendinant pasirinktus politikos variantus bus užtikrintas nuoseklesnis požiūris į piktnaudžiavimą rinka ribojant valstybių narių galimybes ir veiksmų laisvę, taip pat bus sukurta proporcinga tvarka emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis galima prekiauti MVĮ augimo rinkose.

Apskritai tikimasi, kad įgyvendinant pasirinktus politikos variantus padidės finansų rinkų vientisumas, o tai turės teigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui, o tai leis dar labiau padidinti finansų rinkų finansinį stabilumą.

2011 m. vasario 23 d. Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato tarnybų atstovai susitiko su Poveikio vertinimo valdyba. Valdyba išnagrinėjo šį poveikio vertinimą ir pristatė savo nuomonę 2011 m. vasario 25 d. Per susitikimą valdybos nariai Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniam direktoratui pateikė savo pastabas, kaip būtų galima patobulinti poveikio vertinimo ataskaitos turinį. Atsižvelgiant į pastabas, tekstas pakeistas taip:

– paaiškinta, kaip įvertintas esamų teisės aktų įgyvendinimas ir kaip vertinimo rezultatai padėjo analizuoti problemą;

– papildomai įtraukti faktiniais įrodymais pagrįsti įverčiai, susiję su bendra žala Europos ekonomikai dėl piktnaudžiavimo nagrinėjamose rinkose, taip pat įvertinta bendra pasirinktų politikos variantų nauda, pateikiant būtinus paaiškinimus dėl šių įverčių aiškinimo;

– pagrindiniame scenarijuje paaiškinta, kaip kitais aktualiais finansiniais reglamentais papildoma Piktnaudžiavimo rinka direktyva;

– paaiškintas tam tikrų politikos variantų turinys ir patobulintas pasirinktų variantų paketo aprašymas, taip pat bendro pasirinktų variantų paketo poveikio vertinimas, atsižvelgiant į įvairių variantų sąveiką ar derinimo kompromisus, jei tokių yra;

– atlikta proporcingesnė brangiausių administracinės naštos ir sąnaudų vertinimo priemonių analizė;

– pagrindinis tekstas papildytas aiškesnėmis, glaustesnėmis politikos variantų poveikio vertinimo santraukomis atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač tyrimo įgaliojimų ir sankcijų srityse;

– patobulintas pagrindimas, kodėl norint sukurti veiksmingą ES politiką piktnaudžiavimo rinka srityje būtina suderinti baudžiamąją teisę, remiantis valstybių narių studijomis ir įrodymais, susijusiais su baudžiamųjų sankcijų veiksmingumu, taip pat pateikta atsiliepimų dėl Komisijos komunikato dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo santrauka; ir

– pagrindiniame tekste aiškiau išdėstytos suinteresuotųjų šalių, įskaitant institucinius ir individualius investuotojus, nuomonės dėl politikos variantų.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, kaip tinkamiausiu šios srities reglamento teisiniu pagrindu. Reglamentas laikomas tinkamiausia teisine priemone siekiant apibrėžti piktnaudžiavimo rinka sistemą Sąjungoje. Kadangi reglamentas taikomas tiesiogiai, reglamentavimas bus paprastesnis ir bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas tiems, kam bus taikomas šis teisės aktas, visoje Sąjungoje sukuriant suderintą pagrindinių taisyklių rinkinį ir palengvinant bendrosios rinkos veikimą.

3.2. Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Vadovaujantis subsidiarumo principu (SESV 5 straipsnis 3 dalis), veiksmų Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti Sąjungos lygiu. Nors visos pirmiau išvardytos problemos turi svarbių padarinių visoms valstybėms narėms, bendrą jų poveikį galima gerai suvokti tik tarpvalstybiniu mastu. Taip yra todėl, kad piktnaudžiauti rinka galima visais atvejais, kai finansine priemone prekiaujama biržoje ar kai tai ne biržos, taigi net tose rinkose, kurios nėra tam tikros finansinės priemonės pirminė rinka. Todėl kyla tikra rizika, kad nacionalinis atsakas į piktnaudžiavimą rinka bus apeitas ar neveiksmingas, jei nebus imamasi veiksmų Sąjungos lygmeniu.

Be to, nuoseklus požiūris yra būtinas siekiant išvengti reguliuojamojo arbitražo, o kadangi šis klausimas jau aptartas esamos PRD nuostatose, pirmiau minėtas problemas geriausia spręsti bendromis pastangomis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į subsidiarumo principą, manoma, kad veiksmai turėtų būti įgyvendinami Sąjungos lygmeniu.

Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad bet kokie intervenciniai veiksmai būtų kryptingi ir kad jais nebūtų siekiama daugiau nei būtina tikslams įgyvendinti. Vadovaujantis šiuo principu buvo suformuluoti ir įvertinti politikos variantai ir parengtas šis pasiūlymas.

3.3. SESV 290 ir 291 straipsnių įgyvendinimas

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija patvirtino pasiūlymus dėl reglamentų, kuriais įsteigiamos EBI, EDPPI ir EVPRI[16]. Komisija nori priminti savo pareiškimus dėl SESV 290 ir 291 straipsnių, paskelbtus tvirtinant reglamentus, kuriais įsteigiamos Europos priežiūros institucijos. Tuose pareiškimuose pasakyta: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar priimant deleguotuosius aktus ir įgyvendinant priemones jos vaidmeniui taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius“.

3.4. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas 3.4.1. I skyrius (Bendrosios nuostatos) 3.4.1.1. Naujų rinkų, prekybos sistemų ir ne biržos finansinių priemonių reguliavimas

PRD pagrįsta nuostata uždrausti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ar manipuliavimą rinka prekiaujant finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tačiau patvirtinus Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD)[17] finansinėmis priemonėmis vis daugiau prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose, kitų rūšių organizuotose prekybos sistemose, kaip antai apsikeitimo sandorių vykdymo sistemose, brokerių kryžminės prekybos sistemose arba tik ne biržoje. Šios naujos prekybos vietos ir sistemos sudaro didesnę konkurenciją esamoje reguliuojamoje rinkoje, kuri tampa likvidesnė ir pritraukia daugiau investuotojų. Dėl suaktyvėjusios prekybos įvairiose prekybos vietose sunkiau užtikrinti galimo piktnaudžiavimo rinka stebėseną. Todėl reglamentu išplečiama piktnaudžiavimo rinka sistema, taikytina visoms finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, taip pat visoms su jomis susijusioms ne biržos finansinėms priemonėms, kurios gali turėti poveikį atitinkamai pagrindinei rinkai. Tai būtina norint išvengti reguliuojamojo arbitražo tarp įvairių prekybos vietų, taip pat užtikrinti, kad investuotojų apsauga ir rinkų vientisumas būtų vienodi visoje Sąjungoje ir kad būtų aiškiai draudžiama manipuliuoti rinka prekiaujant tokiomis ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kaip kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai.

3.4.1.2. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių reguliavimas

Neatidėliotinų sandorių rinkos ir su jais susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkos yra glaudžiai susijusios. Todėl piktnaudžiavimas rinka gali vykti tarp tokių rinkų. Taigi kyla specifinių klausimų dėl neatidėliotinų sandorių rinkų, nes galiojančios skaidrumo ir rinkos vientisumo taisyklės taikomos tik finansų ir išvestinių finansinių priemonių rinkoms, bet ne su jomis susijusių neatidėliotinų sandorių rinkoms. Šiuo reglamentu nesiekiama tiesiogiai reguliuoti tokių neatidėliotinų sandorių rinkų. Iš tiesų jokiems sandoriams ar veiksmams būtent tokiose nefinansinėse rinkose šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Jiems turi būti taikomas konkretus ir sektorinis reguliavimas ir priežiūra, kaip numatyta energetikos srityje Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT)[18]. Tačiau reglamentu turėtų būti aprėpti sandoriai ar veiksmai neatidėliotinų sandorių rinkose, susijusiose su finansų ir išvestinių finansinių priemonių rinkomis, kurioms taikomas šis reglamentas ir kurioms daro poveikį pirmiau minėtos rinkos. Dėl to, kad nėra aiškios ir saistančios su biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkomis susijusios viešai neatskleistos informacijos apibrėžties, pagal galiojančią PRD gali atsirasti informacijos, susijusios su neatidėliotinų sandorių rinkomis, asimetrija. Vadinasi, pagal dabartinę piktnaudžiavimo rinka sistemą investuotojai į biržos prekių išvestines finansines priemones gali būti mažiau apsaugoti nei investuotojai į finansų rinkų išvestines finansines priemones, nes prekiaudamas susijusioje išvestinių finansinių priemonių rinkoje asmuo gali pasinaudoti viešai neatskleista informacija neatidėliotinų sandorių rinkoje. Todėl su biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinka susijusios viešai neatskleistos informacijos apibrėžtis turėtų būti suderinta su bendrąja viešai neatskleistos informacijos apibrėžtimi ir aprėpti konfidencialią kainų informaciją, kuri yra aktuali susijusiai biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčiai ir pačiai išvestinei finansinei priemonei. Taip bus užtikrintas teisinis tikrumas ir geresnis investuotojų informavimas. Be to, PRD draudžiama manipuliuoti tik kai yra iškraipoma finansinių priemonių kaina. Kadangi tam tikrais sandoriais išvestinių finansinių priemonių rinkose taip pat galima pasinaudoti siekiant manipuliuoti kaina susijusiose neatidėliotinų sandorių rinkose, o sandoriais neatidėliotinų sandorių rinkose galima pasinaudoti norint manipuliuoti išvestinių finansinių priemonių rinkomis, reglamente reikėtų išplėsti manipuliavimo rinka apibrėžtį, kad jis aprėptų ir tokius manipuliavimo tarp rinkų atvejus. Didmeninių energetikos produktų atžvilgiu kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir valstybių narių reguliavimo institucijomis, kad užtikrintų koordinuotą požiūrį į tam tikrų su finansinėmis priemonėmis ir didmeniniais energetikos produktais susijusių taisyklių laikymąsi. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. … dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] apibrėžčių charakteristikas, kai taiko šiame reglamente išdėstytas viešai neatskleistos informacijos, prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka apibrėžtis finansinėms priemonėms, susijusioms su didmeniniais energetikos produktais.

3.4.1.3. Manipuliavimas rinka vykdant algoritminę prekybą ir dažnus trumpalaikius sandorius

Finansų rinkose vis plačiau naudojami automatinės prekybos metodai, kaip antai algoritminė prekyba ar dažni trumpalaikiai sandoriai. Tokiai prekybai naudojami kompiuteriniai algoritmai, nuo kurių priklauso pavedimo pateikimas ir (arba) kiti pavedimo vykdymo aspektai. Tam tikras algoritminės prekybos metodas – dažni trumpalaikiai sandoriai. Tokie sandoriai paprastai savaime nėra strategija. Tai labai sudėtingų technologijų naudojimas įgyvendinant tradicines prekybos strategijas, pavyzdžiui, arbitražo ir rinkodaros strategijas. Nors dauguma algoritminių ir dažnų trumpalaikių sandorių strategijų yra teisėtos, yra tam tikrų automatizuotų strategijų, kurias įgyvendinant, reguliavimo institucijų nuomone, tikėtinas piktnaudžiavimas rinka. Pavyzdžiui, tai tokios strategijos kaip masiniai fiktyvūs pavedimai (angl. quote stuffing), lėšų šaltinių slėpimas (angl. layering) ir nesankcionuotas duomenų gavimas (angl. spoofing). Manipuliavimo rinka apibrėžtis PRD yra labai plati ir jau gali būti taikoma piktnaudžiavimo veiksmams, kad ir kokiomis priemonėmis vykdoma prekyba. Tačiau reglamente verta pateikti konkrečių strategijų pavyzdžių, kai vykdoma algoritminė prekyba ir dažni trumpalaikio pobūdžio prekybos sandoriai, kai turėtų būti draudžiama manipuliuoti rinka. Išsamiau aprašant piktnaudžiavimo strategijas bus užtikrintas nuoseklus požiūris į kompetentingų institucijų vykdytiną stebėseną ir teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą.

3.4.1.4. Bandymas manipuliuoti rinka

Kadangi PRD bandymams manipuliuoti rinka netaikoma, norėdama įrodyti manipuliavimo rinka atvejus reguliavimo institucija turi parodyti, kad buvo pateiktas pavedimas ar įvykdytas sandoris. Tačiau būna atvejų, kai asmuo imasi veiksmų ir yra aiškių ketinimo manipuliuoti rinka įrodymų, bet pavedimas nepateiktas ar sandoris neįvykdytas. Reglamentu aiškiai draudžiami bandymai manipuliuoti rinka – tai padidins rinkos vientisumą. Į esamą prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija apibrėžtį jau buvo įtraukta su atitinkamais bandymais susijusių dalykų. Jų bus atsisakyta, o bandymai prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija bus laikomi atskiru pažeidimu.

3.4.1.5. Apyvartiniai taršos leidimai

Persvarstant Finansinių priemonių rinkų direktyvą, apyvartiniai taršos leidimai bus priskirti finansinėms priemonėms. Todėl jiems taip pat bus pradėta taikyti piktnaudžiavimo rinka sistema. Nors dauguma pagal piktnaudžiavimo rinka tvarką taikomų priemonių būtų taikomos neatsižvelgiant į apyvartinius taršos leidimus, kai kurias nuostatas reikės keisti atsižvelgiant į specifinį šių priemonių pobūdį ir šios rinkos struktūrinius bruožus. Visų pirma, priešingai nei daugumos finansinių priemonių klasių atveju, viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir pareigų, susijusių su viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašais ir vadovų sandoriais, negalima patikėti apyvartinių taršos leidimų emitentui, atsakingam už Sąjungos klimato politikos kūrimą ir įgyvendinimą. Atsakingos valstybės institucijos (įskaitant Komisiją) bet kuriuo atveju privalo užtikrinti sąžiningą ir nediskriminacinį naujų sprendimų, pakeitimų ir duomenų atskleidimą ir galimybę su jais susipažinti. Be to, siekdamos įgyvendinti Sąjungos klimato politiką valstybės narės, Europos Komisija ir kitos oficialiai paskirtos institucijos neturėtų vykdyti vien tik pareigų, nustatytų atsižvelgiant į piktnaudžiavimo rinka tvarką.

Todėl įtraukiama konkreti viešai neatskleistos informacijos apie apyvartinius taršos leidimus apibrėžtis. Prievolė atskleisti viešai neatskleistą informaciją bus nustatyta apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams, nes būtent jie turi aktualios informacijos, kuri turi būti atskleidžiama ad hoc ar periodiškai. Atsižvelgiant į deleguotuoju aktu nustatytą ribinę vertę (susijusią su išmetamu teršalų kiekiu ar šilumine galia ar abiem šiais veiksniais), prievolė pagal 12 straipsnį (taip pat 13 ir 14 straipsnius) nebūtų taikoma jokioms įstaigoms, kurių individuali veikla negali turėti didelio poveikio apyvartinių taršos leidimų kainodarai ar (su tuo susijusiai) prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija rizikai.

Atsižvelgiant į tai, kad apyvartiniai taršos leidimai pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą priskiriami finansinėms priemonėms, visas su apyvartinių taršos leidimų pardavimu aukcionuose susijusias piktnaudžiavimui rinka taikomas priemones galima įtraukti į bendrą taisyklių rinkinį, kartu taikant piktnaudžiavimui antrine rinka nustatytą bendrą tvarką.

3.4.2. II skyrius (Prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas rinka) 3.4.2.1. Viešai neatskleista informacija

Viešai neatskleista informacija gali būti piktnaudžiaujama iki tol, kai emitento privalo ją atskleisti. Galima investuotojams svarbi informacija – derybų dėl sutarties eiga, preliminarios per derybas sutartos sąlygos, galimybė disponuoti finansinėmis priemonėmis, prekybos finansinėmis priemonėmis sąlygos arba laikinos disponavimo finansinėmis priemonėmis sąlygos. Todėl tokia informacija turėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija. Tačiau tokia informacija gali būti nepakankamai konkreti, kad emitentas būtų įpareigotas ją atskleisti. Tokiais atvejais draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija turėtų būti taikomas, tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad emitentas tą informaciją atskleistų.

3.4.2.2. Prekybos vietoms ir sistemom taikomos vienodos piktnaudžiavimo rinka prevencijos ir nustatymo sąlygos

Dėl suaktyvėjusios prekybos finansinėmis priemonėmis įvairiose prekybos vietose sunkiau vykdyti galimo piktnaudžiavimo rinka stebėseną. Pagal FPRD daugiašales prekybos sistemas gali valdyti rinkos veiklos vykdytojai ar investicinės įmonės. Jiems vienodai taikomos stebėsenos prievolės pagal FPRD 26 straipsnį. Tačiau PRD 6 straipsnyje nustatyta prievolė patvirtinti struktūrines nuostatas manipuliavimo rinka prevencijos ir nustatymo srityje taikoma tik rinkos veiklos vykdytojams. Reglamentu siekiama visoms prekybos vietoms ir sistemoms nustatyti vienodas sąlygas reglamento taikymo srityje, reikalaujant, kad jos patvirtintų būtinas manipuliavimo rinka prevencijos ir nustatymo struktūrines nuostatas.

3.4.3. III skyrius (Informacijos atskleidimo reikalavimai) 3.4.3.1. Viešai neatskleistos informacijos atskleidimas

PRD 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad finansinių priemonių emitentai kuo skubiau informuotų visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją, tiesiogiai susijusią su tais emitentais. 2 dalyje tokiems emitentams leidžiama atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą tam tikromis konkrečiomis sąlygomis. Pagal reglamentą emitentai turės informuoti kompetentingas institucijas apie savo sprendimą atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą iš karto po tokios informacijos atskleidimo. Tokio atidėjimo pagrįstumą vertina pats emitentas. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų galimybę prireikus ex post ištirti, ar tikrai tenkinamos konkrečios atidėjimą pateisinančios sąlygos, padidėtų investuotojų apsauga ir rinkos vientisumas. Tačiau jei viešai neatskleista informacija yra sisteminės svarbos ir jos atskleidimą reikėtų atidėti valstybės interesais, kompetentingos institucijos bus įgaliotos leisti atidėti ribotą laiką, kai, siekiant plačių valstybės interesų, tai padėtų išlaikyti finansų sistemos stabilumą ir išvengti nuostolių, dėl kurių, pavyzdžiui, galėtų žlugti sistemai svarbus emitentas.

3.4.3.2. Viešai neatskleistos informacijos atskleidimas

Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai yra svarbi priemonė kompetentingoms institucijoms tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka atvejus. Reglamento tikslas – pašalinti nacionalinius skirtumus, dėl kurių iki šiol emitentams kildavo nereikalingos administracinės naštos, ir numatyti, kad tikslius į tokius sąrašus įtrauktinus duomenis reikėtų nustatyti Komisijos tvirtinamais deleguotaisiais aktais ir techniniais įgyvendinimo standartais.

3.4.3.3. Informacijos atskleidimo reikalavimai emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis galima prekiauti MVĮ augimo rinkose

Nepažeidžiant finansų rinkų vientisumo bei skaidrumo išsaugojimo ir investuotojų apsaugos tikslų, piktnaudžiavimo rinka sistema pritaikoma prie emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, savybių ir poreikių. Vienodas naujos reglamente nustatytos piktnaudžiavimo rinka sistemos taikymas visoms MVĮ augimo rinkoms gali priversti tų rinkų emitentus atsisakyti didinti kapitalą kapitalo rinkose. Tokių emitentų verslo mastas ir dydis yra ribotas, o įvykių, dėl kurių atsiranda poreikis atskleisti viešai neatskleistą informaciją, paprastai yra mažiau nei didesnių emitentų atveju. Reglamentu reikalaujama, kad tokie emitentai atskleistų viešai neatskleistą informaciją ją pakeisdami ir supaprastindami pagal rinkos poreikius. Tokią viešai neatskleistą informaciją gali skelbti tokios MVĮ augimo rinkos tokių emitentų vardu pateikdamos standartizuotą turinį standartiniu formatu, kaip nustatyta Komisijos patvirtintuose techniniuose įgyvendinimo standartuose. Tam tikromis sąlygomis tokie emitentai taip pat atleidžiami nuo prievolės sudaryti ir nuolat atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus, ir jiems taikoma nauja ribinė vertė dėl pranešimų apie vadovų sandorius, apie kuriuos kalbama toliau.

3.4.3.4. Pranešimas apie vadovų sandorius

Reglamente paaiškinama prievolės pranešti apie vadovų sandorius taikymo sritis. Šie pranešimai teikiami siekiant svarbaus tikslo – atgrasyti vadovus nuo prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir teikti rinkai naudingą informaciją apie vadovo požiūrį į emitentų akcijų kainos pokyčius. Reglamente paaiškinama, kad kompetentingoms institucijoms ir visuomenei būtina taip pat pranešti apie visus sandorius, kuriuos sudaro emitento vadovo pareigas einantis asmuo ar kuriais vadovas įkeičia ar skolina savo akcijas. Be to, nustatoma visoms valstybėms narėms vienoda 20 000 EUR ribinė suma, kurią pasiekus būtina pranešti apie vadovo sandorius.

3.4.4. IV skyrius (EVPRI ir kompetentingos institucijos) 3.4.4.1. Kompetentingų institucijų įgaliojimai

Pagal PRD 12 straipsnio 2 dalies b punktą kompetentingos institucijos gali reikalauti informacijos iš bet kurio asmens. Tačiau biržos prekių neatidėliotinų sandorių rinkų atveju esama informacijos spragų, nes nėra skaidrumo taisyklių ar reikalavimo pranešti sektoriaus reguliavimo institucijoms, kai tokių yra. Įgaliojimas reikalauti informacijos iš bet kurio asmens paprastai leidžia kompetentingoms institucijoms susipažinti su visa informacija, būtina norint tirti įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo rinka. Tačiau tokia informacija gali būti nepakankama, ypač jei nėra sektoriaus institucijos, kuri prižiūrėtų tokias biržos prekių neatidėliotinų sandorių rinkas. Reglamentu kompetentingoms institucijoms leidžiama susipažinti su nuolatiniais duomenimis reikalaujant, kad tokie duomenys būtų tiesiogiai joms teikiami nurodytu formatu. Turėdamos galimybę susipažinti su biržos prekių neatidėliotinų sandorių dalyvių sistemomis, kompetentingos institucijos taip pat gali stebėti duomenų srautus realiuoju laiku.

Siekiant nustatyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę patekti į privačias patalpas ir atlikti dokumentų poėmį. Galimybė patekti į privačias patalpas yra būtina, visų pirma, kai (i) asmuo, kuriam jau pateiktas prašymas suteikti informaciją, (visai ar iš dalies) to prašymo nevykdo; ar (ii) yra pagrindas manyti, kad jei toks prašymas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas ar kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs prašymas suteikti informacijos, būtų pašalinti, sugadinti ar sunaikinti. Šiuo metu visose jurisdikcijose numatyta galimybė susipažinti su bet kuriuo dokumentu, bet ne visos kompetentingos institucijos yra įgaliotos patekti į privačias patalpas ir atlikti dokumentų poėmį. Todėl yra pavojus, kad kompetentingos institucijos tokiais atvejais negauna svarbių ir būtinų įrodymų, todėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejai gali būti neatskleisti ir kad už juos gali būti neskirtos sankcijos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad taip patenkant į privačias patalpas gali būti pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje nustatytos pagrindinės teisės į privatų ir šeimos gyvenimą. Labai svarbu, kad bet kokie tų teisių apribojimai būtų suderinami su chartijos 52 straipsniu. Todėl valstybės narės kompetentingai institucijai teisė patekti į privačias patalpas, kad galėtų paimti dokumentus, turėtų būti suteikta tik gavus išankstinį atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimą pagal nacionalinę teisę ir jei pagrįstai įtariama, kad su patikra susiję dokumentai gali būti svarbūs siekiant įrodyti, kad buvo prekiaujama vertybiniais popieriaus naudojantis viešai neatkleista informacija ar manipuliuojama rinka ir kad taip buvo pažeistas šis reglamentas ar Direktyva [naujoji PRD]. Draudimai prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuoti rinka taikomi visiems asmenims. Todėl kompetentingos institucijos turi turėti galimybę susipažinti su informacija, kurios turi ne tik investicinės įmonės, bet ir patys tie asmenys, taip pat su informacija, susijusia su tų asmenų veiksmais, kuri yra saugoma nefinansinių įmonių duomenų bazėse. Sandorius vykdančių investicinių įmonių turimos telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinės, taip pat telekomunikacijų operatorių turimos telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinės yra svarbus įrodymas siekiant nustatyti ir įrodyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus. Iš turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių galima nustatyti už melagingos ar klaidinančios informacijos platinimą atsakingo asmens tapatybę. Daugeliu prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejų veikia du ar daugiau asmenų, perduodančių informaciją ar koordinuojančių veiksmus. Iš turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių galima nustatyti, kad tarp asmens, kuris turi galimybę gauti viešai neatskleistos informacijos, ir kito asmens įtartinos prekybinės veiklos yra ryšys, arba nustatyti ryšį tarp dviejų asmenų suderintų prekybinių veiksmų. Galimybė susipažinti su telekomunikacijų operatorių turimomis telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis laikoma vienu iš svarbiausių klausimų įgyvendinant CESR narių tiriamąsias ir reikalavimų vykdymo priežiūros užduotis[19]. Iš tiesų, galimybė susipažinti su telekomunikacijų operatorių turimomis telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis yra svarbus ir kartais vienintelis įrodymas, siekiant nustatyti, ar pirminis viešai neatskleistos informacijos turėtojas perdavė tokią informaciją kam nors, kas vykdo prekybą ja pasinaudodamas. Pavyzdžiui, šie duomenys būtų įrodymas tuo atveju, jei viešai neatskleistos informacijos turintis bendrovės valdybos narys perduoda tokią informaciją telefonu savo draugui, giminaičiui ar šeimos nariui, kuris vėliau vykdo įtartiną sandorį pasinaudodamas gauta viešai neatskleista informacija. Reguliavimo institucija gali naudoti telekomunikacijų operatorių turimomis telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis, kad įrodytų, kad pirminis viešai neatskleistos informacijos turėtojas skambino savo draugui ar giminaičiui, o tas asmuo netrukus skambino savo brokeriui ir liepė įvykdyti įtartiną sandorį. Telekomunikacijų operatorių turimos telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinės būtų tam tikro ryšio įrodymas, kuris gali būti panaudotas tais atvejais, kurie antraip niekada nebūtų nustatyti. Dar vienas pavyzdys yra atvejis, kai skelbimų lentoje internete skelbiama melaginga ar klaidinanti žinutė, siekiant daryti poveikį finansinės priemonės kainai. Pagal telefoninių pokalbių ir duomenų išklotines galima nustatyti žinutės autoriaus tapatybę. Be to, tokiais įrašais galima įrodyti ryšį su kitu asmeniu, kuris prieš tai ar po to vykdė įtartinus sandorius, kad būtų įrodytas manipuliavimas rinka platinant melagingą ar klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, svarbu vidaus rinkoje nustatyti vienodas sąlygas, susijusias su kompetentingų institucijų prieiga prie telekomunikacijų operatoriaus ar investicinės įmonės turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti telekomunikacijų operatoriaus ar investicinės įmonės turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių, jei yra pakankamai pagrindo įtarti, kad tokie su patikra susiję įrašai gali būti svarbūs siekiant įrodyti, kad buvo prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ar manipuliuojama rinka, kaip apibrėžta šiame reglamente arba [naujojoje PRD]. Tačiau taip pat turėtų būti aišku, kad tokios išklotinės neapima su jomis susijusių pranešimų turinio.

Kadangi rinka gali būti piktnaudžiaujama tarpvalstybiniu lygmeniu ir tarp rinkų, EVPRI atlieka svarbų koordinavimo vaidmenį, o kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti ir keistis informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis ir, kai būtina biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju, su reguliavimo institucijomis, atsakingomis už susijusias neatidėliotinų sandorių rinkas, Sąjungoje ir trečiosiose šalyse.

3.4.5. V skyrius (Administracinės sankcijos) 3.4.5.1. Sankcijos

Finansų rinkos Sąjungoje vis labiau integruojamos, ir pažeidimai gali turėti tarpvalstybinį poveikį. Dėl esamų sankcijų taikymo tvarkos skirtumų valstybėse narėse klesti reguliuojamasis arbitražas ir sunku įgyvendinti pagrindinius rinkos vientisumo ir skaidrumo tikslus finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje. Pavyzdžiui, apžvelgus esamą nacionalinę tvarką paaiškėjo, kad piniginių sankcijų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, kad kai kurios kompetentingos institucijos neturi tam tikrų svarbių sankcijų taikymo įgaliojimų ir kad kai kurios kompetentingos institucijos negali skirti sankcijų fiziniams ir juridiniams asmenims.[20] Todėl šiame reglamente nustatomos minimalios administracinių priemonių, sankcijų ir baudų taisyklės. Tai netrukdo valstybėms narėms nustatyti griežtesnius standartus. Reglamente numatomas nustatyto pelno su palūkanomis išieškojimas ir, siekiant užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį, nustatomos baudos, kurios turi būti didesnės nei gautas pelnas ar nuostolis, kurio išvengta pažeidus šį reglamentą. Sprendimą priima kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į faktus ir aplinkybes.

Be to, baudžiamosios sankcijos turi didesnį atgrasomąjį poveikį nei administracinės priemonės ir sankcijos. Pasiūlyme dėl direktyvos [XX] suformuluotas reikalavimas visoms valstybėms narėms patvirtinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas už daugumą sunkių pažeidimų, susijusių su prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka. Ta direktyva turi būti taikoma atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, įskaitant numatomas įgyvendinimo priemones. Tačiau direktyvoje vartojamos apibrėžtys gali skirtis nuo šio reglamento apibrėžčių.

3.4.5.2. Asmenų, informuojančių apie galimus pažeidimus, apsauga ir skatinamosios priemonės

Asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, gali būti naudingas pirminės informacijos šaltinis. Jie gali atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį į įtariamo piktnaudžiavimo rinka atvejus. Reglamente sustiprinama Sąjungos piktnaudžiavimo rinka sistema, siekiant tinkamai apsaugoti asmenis, pranešančius apie įtariamus piktnaudžiavimo rinka atvejus, numatyti galimybę skirti pinigines skatinamąsias priemones asmenims, kurie kompetentingoms institucijoms teikia svarbią informaciją, kurios pagrindu vėliau skiriamos piniginės sankcijos, ir griežtinti valstybių narių nuostatas dėl asmenų, informuojančių apie galimus pažeidimus, pranešimų gavimo ir vertinimo.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Konkretus pasiūlymo poveikis biudžetui yra susijęs su EVPRI patikėta užduotimi, kaip nurodyta su pasiūlymu teikiamose finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose. Konkretus Komisijai aktualus poveikis biudžetui taip pat vertinamas su pasiūlymu teikiamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Pasiūlymas turi poveikį Bendrijos biudžetui.

2011/0295 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[21],

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[22],

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[23],

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) tikra finansinių paslaugų bendroji rinka būtina siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje;

(2) siekiant sukurti integruotą ir veiksmingą finansų rinką, būtinas rinkos vientisumas. Sklandus vertybinių popierių rinkų veikimas ir visuomenės pasitikėjimas rinkomis yra būtinos ekonomikos augimo ir gerovės sąlygos. Piktnaudžiavimas rinka kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

(3) 2003 m. sausio 28 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB[24] dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) papildyta ir atnaujinta Sąjungos rinkos vientisumo apsaugos teisės sistema. Tačiau po tos direktyvos patvirtinimo įvyko teisės aktų, rinkų ir technologijų pokyčių ir atitinkamai gerokai pasikeitė finansinė situacija, todėl tą direktyvą reikėtų pakeisti, kad būtų tinkamai prisitaikoma prie tokių permainų. Taip pat reikalinga nauja teisės priemonė, kuria būtų užtikrintos vienodos taisyklės ir svarbiausių sąvokų aiškumas, taip pat būtų sukurtas vienas taisyklių rinkinys remiantis Finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės išvadomis[25];

(4) reikia sukurti vienodą sistemą, siekiant išsaugoti rinkos vientisumą, išvengti galimo reguliuojamojo arbitražo, užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir supaprastinti rinkos dalyviams reguliavimą. Šio tiesiogiai taikomo teisės akto tikslas – ryžtingai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl jo pagrindas turėtų būti SESV 114 straipsnio nuostatos atsižvelgiant į nuoseklią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(5) siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir reikšmingą konkurencijos iškraipymą, kurį lemia nacionalinių teisės aktų skirtumai, taip pat siekiant užkirsti kelią bet kokioms kitoms galimoms prekybos kliūtims ir svarbiems konkurencijos iškraipymo atvejams, būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos taisyklės, taikytinos visose valstybėse narėse. Su piktnaudžiavimu rinka susijusius reikalavimus pateikus kaip reglamentą, būtų užtikrintas tiesioginis tų reikalavimų taikymas. Tokiu būdu būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir taip užkirstas kelias skirtingiems nacionaliniams reikalavimams, kurių susidaro dėl direktyvos perkėlimo. Tuo būdu būtų užtikrinta, kad visi subjektai laikytųsi tų pačių taisyklių visoje Sąjungoje. Reglamentu taip pat būtų sumažintas reguliavimo sudėtingumas ir įmonių, ypač tarpvalstybinę veiklą vykdančių įmonių, taisyklių laikymosi sąnaudos. Reglamentas taip pat padėtų atsikratyti konkurencijos iškraipymų;

(6) Komisijos komunikate „Smulkiojo verslo aktas Europai“[26] Sąjunga ir jos valstybės narės kviečiamos parengti taisykles, kad būtų sumažinta administracinė našta, teisės aktai būtų pritaikyti prie mažųjų ir vidutinių įmonių rinkų emitentų poreikių ir būtų suteikiama daugiau galimybių gauti tų emitentų finansavimą. Kai kuriomis Direktyvos 2003/6/EB nuostatomis užkraunama administracinė našta emitentams, ypač tiems, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose. Tokią naštą reikėtų mažinti;

(7) piktnaudžiavimas rinka – tai sąvoka, aprėpianti bet kokį neteisėtą elgesį finansų rinkose; šiame reglamente jai turėtų būti priskiriama prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba netinkamas viešai neatskleistos informacijos panaudojimas ir manipuliavimas rinka. Toks elgesys neužtikrina visiško ir pakankamo rinkos skaidrumo, o tai būtina sąlyga visų ūkio veiklos vykdytojų prekybai integruotose finansų rinkose;

(8) Direktyva 2003/6/EB visų pirma taikoma finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose, tačiau pastaraisiais metais finansinėmis priemonėmis vis dažniau prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose. Taip pat yra finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama tik kitų rūšių organizuotose prekybos sistemose, kaip antai brokerių kryžminės prekybos sistemose, arba kuriomis prekiaujama tik ne biržoje. Todėl šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti, kad ji apimtų bet kokias finansines priemones, kuriomis prekiaujama daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, taip pat finansines priemones, kuriomis prekiaujama ne biržoje (pavyzdžiui, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai), ar bet kokius kitus veiksmus, galinčius turėti poveikį tokiai finansinei priemonei, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje. Tai turėtų leisti pagerinti investuotojų apsaugą, turėtų būti išsaugotas rinkų vientisumas ir užtikrinta, kad būtų aiškiai draudžiama manipuliuoti rinka prekiaujant tokiomis finansinėmis priemonėmis ne biržoje;

(9) finansinių priemonių stabilizavimas ar prekyba nuosavomis akcijomis atpirkimo programose tam tikromis aplinkybėmis gali būti teisėta dėl ekonominių priežasčių ir todėl savaime neturėtų būti vertinamos kaip piktnaudžiavimas rinka;

(10) valstybės narės ir Europos centrinių bankų sistema, Europos finansinio stabilumo fondas, nacionaliniai centriniai bankai ir kitos vienos ar kelių valstybių narių ir Sąjungos agentūros arba specialiosios paskirties įmonės, taip pat tam tikros kitos valstybės institucijos neturėtų būti varžomi sprendžiant monetarinius, valiutos keitimo kursų ar valstybės skolos klausimus arba vykdant klimato politiką;

(11) apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija. Todėl klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų vertinti remiantis ex ante turima informacija. Atliekant tokį vertinimą būtina atsižvelgti į tikėtiną informacijos poveikį, turint omenyje visą emitento veiklą, informacijos šaltinio patikimumą ir kitus rinkos veiksnius, kurie gali tam tikromis aplinkybėmis paveikti finansines priemones, susijusias biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstus aukcionuose parduodamus produktus;

(12) ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms, bet ja nereikėtų naudotis siekiant imtis veiksmų prieš asmenis, kurie padarė pagrįstas išvadas vadovaudamiesi turėta ex ante informacija;

(13) didesnį teisinį tikrumą rinkos dalyviams reikėtų suteikti aiškiau apibrėžiant dvi itin svarbias viešai neatskleistos informacijos apibrėžties sudedamąsias dalis, būtent tikslų tokios informacijos pobūdį ir jos galimo poveikio finansinių priemonių kainoms, susijusioms biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstiems aukcione parduodamiems produktams reikšmingumą. Išvestinių finansinių priemonių, kurios yra didmeniniai energetikos produktai, atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikytina informacija, kuri turi būti atskleista pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. … dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo];

(14) viešai neatskleista informacija gali būti piktnaudžiaujama iki tol, kai emitento privalo ją atskleisti. Investuotojams svarbi informacija gali būti derybų dėl sutarties eiga, preliminarios per derybas sutartos sąlygos, galimybė disponuoti finansinėmis priemonėmis, sąlygos, kuriomis bus prekiaujama finansinėmis priemonėmis, arba laikinos disponavimo finansinėmis priemonėmis sąlygos. Todėl tokia informacija turėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija. Tačiau tokia informacija gali būti nepakankamai konkreti, kad emitentas būtų įpareigotas ją atskleisti. Tokiais atvejais draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija turėtų būti taikomas, tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad emitentas tokią informaciją atskleistų;

(15) neatidėliotinų sandorių rinkos ir su jais susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkos yra glaudžiai susijusios ir yra tarpvalstybinės. Todėl rinka gali būti piktnaudžiaujama tarp šių rinkų ir tarp valstybių. Tai pasakytina ir apie prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir apie manipuliavimą rinka. Viešai neatskleista informacija neatidėliotinų sandorių rinkoje gali būti pelninga finansų rinkoje prekiaujančiam asmeniui. Todėl bendroji viešai neatskleistos informacijos apibrėžtis, susijusi su finansų rinkomis ir biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėtų taip pat būti taikoma visai informacijai, kuri yra aktuali tam tikrai biržos prekei. Be to, manipuliavimo strategijos gali aprėpti kelias neatidėliotinų sandorių ir išvestinių finansinių priemonių rinkas. Prekyba finansinėmis priemonėmis, įskaitant biržos prekių išvestines finansines priemones, galima pasinaudoti norint manipuliuoti su ja susijusiomis biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimis, o biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimis galima pasinaudoti norint manipuliuoti susijusiomis finansinėmis priemonėmis. Nuostatoje dėl draudimo manipuliuoti rinka turėtų atsispindėti šie tarpusavio ryšiai. Tačiau nereikėtų ir būtų nepatartina išplėsti reglamento taikymo srities tiek, kad ji apimtų veiksmus, nesusijusius su finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, prekybą pagal biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis, kurios yra svarbios tik neatidėliotinų sandorių rinkai. Didmeninių energetikos produktų atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.… dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] apibrėžčių charakteristikas, kai šiame reglamente išdėstytas viešai neatskleistos informacijos, prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka apibrėžtis taiko su didmeniniais energetikos produktais susijusioms finansinėms priemonėms;

(16) kadangi persvarstant Finansinių priemonių rinkų direktyvą apyvartiniai taršos leidimai priskiriami finansinėms priemonėms, šis reglamentas toms priemonėms taip pat bus taikomas. Turint omenyje specifinį tokių priemonių pobūdį ir struktūrines anglies dioksido rinkos savybes, būtina užtikrinti, kad valstybių narių, Europos Komisijos ir kitų oficialiai paskirtų institucijų veikla, susijusi su apyvartiniais taršos leidimais, nebūtų ribojama įgyvendinant Sąjungos klimato politiką. Be to, pareiga atskleisti viešai neatskleistą informaciją turi būti nustatyta visiems tos rinkos dalyviams. Vis dėlto, siekiant išvengti nereikalingos informacijos teikimo ir užtikrinti numatomos priemonės ekonomiškumą, būtina apriboti tos prievolės reguliuojamąjį poveikį, jį taikant tik tiems ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalyviams, kurie, atsižvelgiant į jų dydį ir veiklos pobūdį, gali turėti didelį poveikį apyvartinių taršos leidimų kainai. Jei apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai jau vykdo panašias viešai neatskleistos informacijos atskleidimo prievoles, visų pirma pagal Reglamentą dėl energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. ... dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo), prievolė atskleisti viešai neatskleistą informaciją apie apyvartinius taršos leidimus neturėtų reikšti, kad privalu du kartus teikti iš esmės tą pačią informaciją;

(17) 2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų[27] numatyti du lygiagretūs piktnaudžiavimui rinka taikomi režimai, taikytini apyvartinių taršos leidimų aukcionams. Tačiau, kadangi apyvartiniai taršos leidimai priskiriami finansinėms priemonėms, šis reglamentas turėtų būti vienas bendras taisyklių rinkinys, susijęs su piktnaudžiavimui rinka taikomomis priemonėmis, taikytinomis visose pirminėse ir antrinėse apyvartinių taršos leidimų rinkose. Reglamentas taip pat taikomas apyvartinių taršos leidimų ar jais pagrįstų aukcione parduodamų produktų aukcionams pagal 2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų;

(18) šiame reglamente reikėtų numatyti priemones, susijusias su manipuliavimu rinka, kurias būtų galima pritaikyti prie naujų galimą piktnaudžiavimą sukeliančių prekybos formų ar naujų strategijų. Siekiant atsižvelgti į tai, kad prekyba finansinėmis priemonėmis vis labiau automatizuojama, pageidautina, kad dėl manipuliavimo rinka būtų pateikta konkrečių piktnaudžiavimo strategijų pavyzdžių, kuriuos galima įgyvendinti vykdant algoritminę prekybą, įskaitant dažnus trumpalaikio pobūdžio sandorius. Pateikti pavyzdžiai nėra baigtinis jų sąrašas. Jais taip pat neketinama daryti prielaidos, kad kitomis priemonėmis įgyvendintos tos pačios strategijos taip pat nebūtų susijusios su piktnaudžiavimu;

(19) siekiant papildyti draudimą manipuliuoti rinka, šiame reglamente turėtų būti įtvirtintas draudimas bandyti manipuliuoti rinka, numatant, kad nevykusių bandymų manipuliuoti rinka atveju taip pat turėtų būti taikomos sankcijos. Bandymą manipuliuoti rinka reikėtų atskirti nuo atvejų, kai tokie veiksmai neturi pageidauto poveikio finansinės priemonės kainai. Tokie veiksmai laikomi manipuliavimu rinka, nes dėl jų galėjo būti skleidžiami netikri ar klaidinantys signalai;

(20) šiame reglamente taip pat turėtų būti paaiškinta, kad su finansine priemone susijusiam manipuliavimui rinka ar bandymui manipuliuoti rinka gali būti priskiriami ir veiksmai su susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kaip antai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama kitoje prekybos vietoje ar ne biržoje;

(21) siekiant užtikrinti vienodas rinkos sąlygas prekybos vietose ir sistemose pagal šį reglamentą, reguliuojamų rinkų veiklos vykdytojai, daugiašalės ir organizuotos prekybos sistemos turėtų patvirtinti proporcingas struktūrines nuostatas manipuliavimo rinka veiksmams užkardyti ir nustatyti;

(22) manipuliavimui ar bandymui manipuliuoti finansinėmis priemonėmis taip pat gali priskiriama pavedimų, kurių negalima vykdyti, teikimas. Be to, finansine priemone galima manipuliuoti vykdant veiksmus ne prekybos vietoje. Todėl asmenys, kurių profesija susijusi su sandorių organizavimu ar vykdymu ir kurie privalo turėti veikiančias įtartinų sandorių nustatymo ir pranešimo apie juos sistemas, taip pat turėtų pranešti apie įtartinus pavedimus ir įtartinus sandorius, vykstančius ne prekybos vietoje;

(23) manipuliavimas ar bandymas manipuliuoti finansinėmis priemonėmis taip pat gali būti susijęs su melagingos ar klaidinančios informacijos platinimu. Melagingos ar klaidinančios informacijos platinimas gali turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainai per palyginti trumpą laikotarpį. Tai gali būti akivaizdžiai melagingos informacijos kūrimas, taip pat tyčinis svarbių faktų slėpimas ir tyčinis neteisingas informacijos pristatymas. Tokia manipuliavimo rinka priemonė ypač žalinga investuotojams, nes tokiu atveju savo sprendimus dėl investicijų jie grindžia neteisinga ar iškraipyta informacija. Tai taip pat kenkia emitentams, nes sumažėja pasitikėjimas apie juos turima informacija. Nepakankamas pasitikėjimas rinka savo ruožtu gali pakenkti emitento galimybėms išleisti naujas finansines priemones ar gauti kreditą iš kitų rinkos dalyvių veiklai finansuoti. Informacija rinkoje sklinda labai greitai. Todėl investuotojams ir emitentams padaryta žala gali turėti palyginti ilgalaikį poveikį, kol bus nustatyta, kad informacija yra melaginga ar klaidinanti, ir kol emitentas ar už jos platinimą atsakingi asmenys galės ją pataisyti. Todėl melagingos ar klaidinančios informacijos, įskaitant gandus ir melagingas ar klaidinančias žinias, platinimą būtina laikyti šio reglamento pažeidimu. Todėl reikėtų neleisti finansinių rinkų dalyviams laisvai pateikti informaciją, kuri prieštarauja jų pačių nuomonei ar pagrįstiems įsitikinimams ir kuri, kaip jiems žinoma ar turėtų būti žinoma, yra melaginga ar klaidinanti ir kenkia investuotojams ir emitentams;

(24) skubus emitento viešai neatskleistos informacijos atskleidimas yra būtinas, kad būtų užkardyta prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir užtikrinta, kad investuotojai nebūtų klaidinami. Todėl iš emitentų reikėtų reikalauti, kad jie kuo skubiau informuotų visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją, nebent mažai tikėtina, kad delsiant tai padaryti visuomenė būtų klaidinama, o emitentas gali užtikrinti informacijos konfidencialumą;

(25) kai finansinei institucijai suteikiama skubi pagalba paskolinant lėšų, tai, siekiant apsaugoti geriausius su finansiniu stabilumu susijusius interesus, gali prireikti atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, jei tokia informacija yra sisteminės svarbos. Todėl kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę leisti atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą;

(26) reikalavimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją gali būti našta emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, turint omenyje jų turimos informacijos stebėsenos sąnaudas ir išlaidas konsultacijoms su teisininkais dėl to, ar reikėtų atskleisti informaciją ir kada tai reikėtų padaryti. Vis dėlto skubus viešai neatskleistos informacijos atskleidimas yra itin svarbus užtikrinant investuotojų pasitikėjimą tais emitentais. Todėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) turėtų turėti galimybę parengti gaires, kurios padėtų emitentams vykdyti prievolę atskleisti viešai neatskleistą informaciją nemažinant investuotojų apsaugos;

(27) viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai yra svarbi priemonė reguliavimo institucijoms tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka atvejus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės į tokius sąrašus reikalauja įtraukti skirtingus duomenis, emitentams tenka nereikalinga administracinė našta. Todėl duomenų laukeliai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašuose turėtų būti vienodi, kad išlaidos būtų mažesnės. Dėl reikalavimo sudaryti ir nuolat atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus administracinė našta susidaro būtent MVĮ augimo rinkų emitentams. Kadangi kompetentingos institucijos gali vykdyti veiksmingą piktnaudžiavimo rinka priežiūrą neturėdamos tokių emitentų viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų, juos reikėtų atleisti nuo šios prievolės, kad būtų sumažintos šiuo reglamentu nustatytos administracinės išlaidos;

(28) didesnis emitento vadovo pareigas einančių asmenų ir tam tikrais atvejais su jais glaudžiai susijusių asmenų vykdomų sandorių skaidrumas yra piktnaudžiavimo rinka prevencijos priemonė. Skelbimai bent jau apie kai kuriuos tokius sandorius taip pat gali būti labai naudingas informacijos šaltinis investuotojams. Būtina paaiškinti, kad prievolė skelbti informaciją apie tokius vadovų sandorius taip pat taikoma ir finansinių priemonių įkeitimo ar skolinimo atvejams ir sandoriams, kuriuos vykdo kitas vadovo pareigas einantis asmuo. Siekiant tinkamai suderinti skaidrumo lygį ir kompetentingoms institucijoms ir visuomenei teikiamų ataskaitų skaičių, šiuo reglamentu reikėtų nustatyti vienodą ribinę vertę, iki kurios apie sandorius nereikėtų pranešti;

(29) kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmingomis priemonėmis ir įgaliojimais užtikrinamas priežiūros veiksmingumas. Rinkos įmonės ir visi ūkio veiklos vykdytojai taip pat turėtų prisidėti prie rinkos vientisumo užtikrinimo. Todėl, jei paskirta viena kompetentinga institucija, atsakinga už piktnaudžiavimo rinka klausimus, tai nereiškia, kad ji, siekdama užtikrinti veiksmingą šio reglamento nuostatų vykdymo priežiūrą, negali bendradarbiauti su rinkos įmonėmis ar joms perduoti savo įgaliojimus;

(30) siekiant nustatyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė patekti į privačias patalpas ir atlikti dokumentų poėmį. Galimybė patekti į privačias patalpas yra būtina, visų pirma, kai asmuo, kuriam jau pateiktas prašymas pateikti informaciją, (visai ar iš dalies) to prašymo nevykdo, arba kai yra pagrindo manyti, kad, jei toks prašymas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas ar kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs prašymas pateikti informaciją, būtų pašalinti, sugadinti ar sunaikinti;

(31) sandorius vykdančių investicinių įmonių ir telekomunikacijų operatorių turimos telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinės yra svarbus įrodymas siekiant nustatyti ir įrodyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus. Iš telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių galima nustatyti už melagingos ar klaidinančios informacijos platinimą atsakingo asmens tapatybę, taip pat nustatyti, kad asmenys tam tikru metu susisiekė ir kad du ar daugiau asmenų palaiko ryšį. Siekiant Sąjungoje nustatyti vienodas sąlygas, susijusias su kompetentingų institucijų prieiga prie telekomunikacijų operatoriaus ar investicinės įmonės turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti telekomunikacijų operatoriaus ar investicinės įmonės turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių, jei yra pakankamai pagrindo manyti, kad tokie su patikra susiję įrašai gali būti svarbūs siekiant įrodyti, kad vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija buvo prekiaujama arba rinka manipuliuojama, kaip apibrėžta [naujojoje PRD], pažeidžiant šį reglamentą arba direktyvą [naująją PRD]. Tokios išklotinės neapima su jomis susijusių pranešimų turinio;

(32) kadangi rinka gali būti piktnaudžiaujama tarp valstybių ir rinkų, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija su kitomis kompetentingomis bei reguliavimo institucijomis ir su EVPRI, visų pirma tiriamosios veiklos srityje. Kai kompetentinga institucija yra tikra, kad kitoje valstybėje narėje piktnaudžiaujama ar piktnaudžiauta rinka arba kad piktnaudžiaujant rinka daromas poveikis finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama kitoje valstybėje narėje, ji turėtų apie tai pranešti kompetentingai institucijai ir EVPRI. Kai rinka piktnaudžiaujama tarpvalstybiniu mastu, EVPRI turėtų koordinuoti tyrimą, jei į ją su tokiu prašymu kreipėsi viena iš dalyvaujančių kompetentingų institucijų;

(33) siekdamos užtikrinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių institucijomis ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, kompetentingos institucijos turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kolegomis trečiosiose šalyse. Bet kokie asmens duomenys pagal tokius susitarimus perduodami pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (EB) 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[28] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[29];

(34) rizikos ribojimo principu pagrįstos patikimos veiklos sistema finansų sektoriuje turėtų remtis griežta priežiūros ir sankcijų tvarka. Tam priežiūros institucijoms reikėtų suteikti pakankamus įgaliojimus veikti. Jos turėtų turėti galimybę taikyti vienodų griežtų ir atgrasomąjį poveikį turinčių sankcijų tvarką visais finansinių pažeidimų atvejais; sankcijos turėtų būti įgyvendinamos veiksmingai. Tačiau, Aukšto lygio darbo grupės nuomone, šiuo metu nėra nė vieno iš šių elementų. Esami sankcijų taikymo įgaliojimai ir praktinis jų taikymas siekiant skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą apžvelgti 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansų sektoriuje griežtinimo[30];

(35) todėl reikėtų ne tik reguliavimo institucijoms numatyti veiksmingas priežiūros priemones ir įgaliojimus, bet ir sukurti administracinių priemonių, sankcijų ir baudų rinkinį, kad valstybėse narėse būtų užtikrintas bendras požiūris ir kad būtų daromas didesnis atgrasomasis poveikis. Nustatant administracines baudas reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bet kokios nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, būtinybė užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį ir tam tikrais atvejais nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Tvirtinant ir skelbiant sankcijas reikėtų paisyti pagrindinių teisių, numatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisės į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis);

(36) asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, atkreipia kompetentingų institucijų dėmesį į naują informaciją ir taip padeda joms nustatyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka atvejus, taip pat taikyti sankcijas. Tačiau asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, gali nenorėti teikti informaciją bijodami, kad su jais bus susidorota, arba dėl to, kad nėra skatinamųjų priemonių. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų numatytos tinkamos nuostatos, kuriomis asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, būtų skatinami atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį į galimus šio reglamento pažeidimus ir būtų apsaugoti nuo susidorojimo. Tačiau asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, turėtų turėti galimybę pasinaudoti tomis skatinamosiomis priemonėmis tik kai jie pateikia naujos informacijos, kurios pagal teisės aktų reikalavimus jie dar nėra įpareigoti teikti, ir kai gavus tokią informaciją dėl šio reglamento pažeidimo pritaikomos sankcijos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų įgyvendinamose asmenims, informuojantiems apie galimus pažeidimus, taikomose sistemose būtų numatyti asmenų, apie kuriuos pranešama, tinkamos apsaugos mechanizmai, visų pirma paisoma jų teisių į asmens duomenų apsaugą, taip pat procedūros, kuriomis būtų užtikrinama asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl šio asmens, taip pat teisė veiksmingai apskųsti teisme dėl jo priimtą sprendimą;

(37) kadangi valstybės narės patvirtino teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 2003/6/EB, ir kadangi numatyti deleguotieji aktai ir techniniai įgyvendinimo standartai, kurie turėtų būti patvirtinti prieš tai, kai nustatytina sistema pradedama tinkamai taikyti, pagrindinių šio reglamento nuostatų taikymą būtina atidėti pakankamam laikui;

(38) siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį prieš šio reglamento taikymo pradžią ir taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktą, rinkos praktika, įsitvirtinusi prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir pripažinta kompetentingų institucijų pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui,[31] gali būti taikoma dar vienus metus po nustatytos šio reglamento taikymo pradžios datos, su sąlyga, kad apie tokią praktiką būtų pranešama EVPRI;

(39) šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Sutartyje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, žodžio ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą, baudžiamųjų veikų ir bausmių teisėtumo ir proporcingumo principų ir teisės nebūti teistam ar baustam du kartus už tą patį pažeidimą. Šių teisių apribojimai taikomi remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, kai tai būtina siekiant užtikrinti bendrus interesus apsaugant investuotojus ir finansų rinkų vientisumą, taip pat numatyta, kad teisės ribojamos tik tiek, kiek tai būtina bendrų interesų tikslams pasiekti, ir tik tomis priemonėmis, kurios yra proporcingos siektiniems tikslams. Visų pirma pranešti apie įtartinus sandorius būtina siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir pritaikyti sankcijas. Drausti bandymus manipuliuoti rinka būtina siekiant suteikti kompetentingoms institucijoms galimybę taikyti sankcijas tokiems bandymams, kai jos turi įrodymų apie ketinimą manipuliuoti rinka, net kai nėra pastebimo poveikio rinkos kainoms. Galimybė susipažinti su telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis būtina siekiant gauti įrodymus vykdant tyrimą dėl galimos prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ar manipuliavimo rinka, taip pat taip nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir pritaikyti sankcijas. Šiame reglamente numatytomis sąlygomis užtikrinama, kad būtų paisoma pagrindinių teisių. Asmenims, informuojantiems apie galimus pažeidimus, skirtos priemonės būtinos siekiant padėti nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užtikrinti asmenų, informuojančių apie galimus pažeidimus, ir asmenų, apie kuriuos pranešama, apsaugą, įskaitant jų privataus gyvenimo, asmens duomenų apsaugą ir teisę būti išklausytam, taip pat teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Sukurti bendras minimalias administracinių priemonių, sankcijų ir baudų taisykles būtina siekiant užtikrinti, kad už panašius pažeidimus piktnaudžiavimo rinka srityje būtų baudžiama panašiomis sankcijomis ir kad pritaikytos sankcijos būtų proporcingos pažeidimui. Šiuo reglamentu jokiu būdu valstybėms narėms neužkertamas kelias taikyti savo konstitucines nuostatas, susijusias su spaudos laisve ir žodžio laisve;

(40) EVPRI atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[32] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[33] su valstybių narių kompetentingų institucijų, visų pirma valstybių narių paskirtų nepriklausomų viešųjų institucijų priežiūra. Bet koks kompetentingų institucijų keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles pagal Direktyvą 95/46/EB. Bet koks EVPRI keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(41) šiuo reglamentu ir pagal jį patvirtintais deleguotaisiais aktais, standartais ir gairėmis nepažeidžiamas Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas;

(42) Komisija turėtų būti įgaliota tvirtinti deleguotuosius aktus pagal Sutarties 290 straipsnį. Visų pirma deleguotieji aktai turėtų būti tvirtinami atsižvelgiant į atpirkimo programų sąlygas ir finansinių priemonių stabilizavimą, 1 priede išvardytus manipuliavimo veiksmų rodiklius, ribinę vertę, kurią pasiekus apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams turi būti taikoma prievolė viešai atskleisti informaciją, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų sudarymo sąlygas, taip pat ribinę vertę ir sąlygas, susijusias su vadovų sandoriais. Ypač svarbu, kad parengiamajame etape Komisija atliktų tam tikras konsultacijas, įskaitant ir ekspertų lygmeniu. Rengdama ir kurdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(43) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas pranešimo apie šio reglamento pažeidimus procedūrų atžvilgiu, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 183/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(44) finansinių paslaugų techniniais standartais visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas. Būtų veiksminga ir tinkama EVPRI, kaip itin specializuotų žinių turinčiai institucijai, patikėti parengti Komisijai teiktiną reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kurie nesusiję su sprendimais dėl politikos variantų, projektą;

(45) Komisija turėtų priimti EVPRI parengtą projektą reguliuojamųjų techninių standartų, susijusių su prekybos vietoms taikytinomis procedūromis ir taisyklėmis, kuriomis siekiama užkardyti ir nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus, su sistemomis ir šablonais, kuriais bus naudojamasi siekiant nustatyti ir pranešti apie įtartinus pavedimus ir sandorius, taip pat su techninėmis taisyklėmis dėl asmenų kategorijų, siekiant užtikrinti, kad rekomenduojant investicijų strategiją informacija būtų pristatoma objektyviai ir kad būtų atskleidžiami tam tikrus interesai ar interesų konfliktų požymiai taikant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniais. Ypač svarbu, kad Komisija surengtų tinkamas konsultacijas atlikdama parengiamuosius darbus, taip pat ir ekspertų lygmeniu;

(46) Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. EVPRI reikėtų patikėti parengti Komisijai teiktinus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su viešai neatskleistos informacijos atskleidimu, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatais ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarpusavyje ir su EVPRI formatais ir procedūromis;

(47) kadangi pasiūlyto veiksmo tikslo, t. y. užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka vykdant prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimui rinka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonių masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal proporcingumo principą, kaip įtvirtinta minėtame straipsnyje, šiuo reglamentu nesiekiama daugiau nei būtina šiam tikslui įgyvendinti;

(48) kadangi Direktyvos 2003/6/EB nuostatos nebėra aktualios ir pakankamos, ta direktyva turėtų būti panaikinta nuo [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo]. Šio reglamento reikalavimai ir draudimai yra griežtai susiję su FPRD nustatytais reikalavimais ir draudimais, todėl jie turėtų būti taikomi pradėjus taikyti peržiūrėtą FPRD,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skirsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma piktnaudžiavimui rinka taikoma bendra reguliavimo sistema, siekiant užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą, taip pat sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti pasitikėjimą šiomis rinkomis.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas:

(a) finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti reguliuojamoje rinkoje;

(b) finansinėms priemonės, kuriomis prekiaujama daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje bent vienoje valstybėje narėje;

(c) veiksmams ar sandoriams, susijusiems su a ar b punktuose minėta finansine priemone, nepaisant to, ar tie veiksmai arba sandoriai vykdomi reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje;

(d) veiksmams ar sandoriams, įskaitant kainų pasiūlymus, susijusius su apyvartinių taršos leidimų ar kitų jais pagrįstų aukcione parduodamų produktų pardavimu aukcionuose pagal Komisijos reglamentą Nr. 1031/2010[34]. Nepažeidžiant jokių konkrečių nuostatų, susijusių su akcionuose pateikiamais kainų pasiūlymais, tokiems kainų pasiūlymams taikomi bet kurie šiame reglamente numatyti reikalavimai ar draudimai, susiję su prekybos pavedimais.

2. 7 ir 9 straipsniai taip pat taikomi įsigyjant ar parduodant 1 dalies a ir b punktuose neminėtas finansines priemones, kurių vertė vis dėlto susijusi su toje dalyje minėta finansine priemone. Visų pirma, tai taikoma išvestinėms kredito rizikos perleidimo finansinėms priemonėms, susijusioms su 1 dalyje minėta finansine priemone, ir su tokia finansine priemone susijusiems finansiniams sandoriams dėl kainų skirtumo.

3. 8 ir 10 straipsniai taip pat taikomi sandoriams, prekybos pavedimams ar kitiems veiksmams, susijusiems su:

(a) finansinių priemonių tipais, įskaitant išvestinių finansinių priemonių sutartis ar kredito rizikos perleidimo išvestines finansines priemones, kai tokiu sandoriu, pavedimu ar veiksmu daromas ar gali būti padarytas poveikis arba poveikį ketinama padaryti 1 dalies a ir b punktuose nurodytai finansinei priemonei;

(b) biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimis, kai jų objektas – ne didmeniniai energetikos produktai, kai tokiu sandoriu, pavedimu ar veiksmu daromas ar gali būti padarytas poveikis arba poveikį ketinama padaryti 1 dalies a ir b punktuose nurodytai finansinei priemonei; arba

(c) finansinių priemonių tipais, įskaitant išvestinių finansinių priemonių sutartis ar kredito rizikos perleidimo išvestines finansines priemones, kai tokiu sandoriu, pavedimu ar veiksmu daromas ar gali būti padarytas poveikis arba poveikį ketinama padaryti biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims.

4. Šio reglamento draudimai ir reikalavimai taikomi Sąjungoje ar už jos ribų vykdomiems veiksmams, susijusiems su 1–3 dalyse minėtomis priemonėmis.

2 skirsnis

Taikymo srities išimtys

3 straipsnis Atpirkimo programoms ir stabilizavimo veiksmams taikomos išimtys

1. Šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose įtvirtinti draudimai netaikomi prekybai nuosavomis akcijomis pagal atpirkimo programas, kai visa informacija apie programą atskleidžiama prieš prekybos pradžią, apie prekybos sandorius, kaip apie atpirkimo programos dalį, pranešama kompetentingai institucijai, o po to informuojama visuomenė, taip pat paisoma tinkamų kainos ir kiekio ribų.

2. Šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose įtvirtinti draudimai netaikomi prekybai nuosavomis akcijomis siekiant stabilizuoti finansinę priemonę, kai stabilizavimas vykdomas ribotą laiką, atskleidžiama svarbi informacija apie stabilizavimą ir paisoma tinkamų kainos ribų.

3. Komisija deleguotaisiais aktais pagal 31 straipsnį tvirtina priemones, kuriomis nustato tokioms 1 ir 2 dalyse minėtoms atpirkimo programoms ir stabilizavimo priemonėms taikytinas sąlygas, įskaitant prekybos, kainos ir kiekio apribojimų, informacijos atskleidimo, pranešimo prievoles ir kainų sąlygas.

4 straipsnis Išimtis, taikoma su pinigų ir valstybės skolos valdymu susijusiai veiklai ir su klimato politika susijusiai veiklai

1. Šis reglamentas netaikomas sandoriams, pavedimams ar veiksmams, kuriuos įgyvendinant pinigų, valiutos keitimo kurso ar valstybės skolos valdymo politiką vykdo valstybė narė, Europos centrinių bankų sistema, valstybės narės nacionalinis centrinis bankas ar bet koks jų vardu veikiantis asmuo, o federacinės valstybės atveju – sandoriams, pavedimams ar veiksmams, kuriuos vykdo federacijos narys. Jis taip pat netaikomas tokiems sandoriams, pavedimams ar veiksmams, kuriuos vykdo Sąjunga, kelioms valstybėms narėms skirta specialiosios paskirties įmonė, Europos investicijų bankas, dviejų ar daugiau valstybių narių įsteigta tarptautinė finansinė institucija, kurios tikslas – sukaupti finansavimą ir suteikti finansinę pagalbą nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba tokios problemos gresia; taip pat Europos finansinio stabilumo fondas.

2. Šis reglamentas netaikomas valstybės narės, Europos Komisijos ar bet kurio kito oficialiai paskirto subjekto ar jų vardu veikiančio asmens veiklai, susijusiai su apyvartiniais taršos leidimais ir vykdomai įgyvendinant Sąjungos klimato politiką.

3 skirsnis

Apibrėžtys

5 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. finansinė priemonė – bet kokia priemonė, kaip apibrėžta Reglamento [Finansinių priemonių rinkų reglamento (FPRR)] 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte;

2. reguliuojama rinka – Sąjungoje veikianti daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Reglamento [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

3. daugiašalė prekybos sistema – Sąjungos daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Reglamento [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

4. organizuota prekybos sistema – Sąjungos sistema, paminėta Reglamento [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

5. prekybos vieta – Sąjungos sistema ar priemonė, paminėta Reglamento [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

6. MVĮ augimo rinka – Sąjungoje veikianti daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos [naujosios Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD)] 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte;

7. kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, paskirta pagal 16 straipsnį;

8. asmuo – bet koks fizinis ar juridinis asmuo;

9. biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 1 dalyje[35];

10. biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis – bet kokia sutartis tiekti prekę, kuria prekiaujama neatidėliotinų sandorių rinkoje ir kuri pristatoma iškart po to, kai sandoris sudaromas, įskaitant bet kokias išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti sudarytos fiziškai;

11. neatidėliotinų sandorių rinka – bet kokių biržos prekių rinka, kurioje biržos prekės parduodamos už grynuosius pinigus ir nedelsiant pristatomos pasibaigus sandoriui;

12. atpirkimo programa – prekyba nuosavomis akcijomis pagal Tarybos direktyvos 77/91/EEB 19–24 straipsnius[36];

13. algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis naudojantis kompiuteriniais algoritmais, kaip apibrėžta Direktyvos [naujosios FPRD] 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

14. apyvartinis taršos leidimas – Direktyvos [naujosios FPRD] I priedo C skirsnio 11 punkte apibrėžta finansinė priemonė;

15. apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis – bet koks asmuo, sudarantis sandorius su apyvartiniais taršos leidimais, įskaitant prekybos pavedimų teikimą;

16. finansinės priemonės emitentas – emitentas, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies h punkte[37];

17. ACER – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, įsteigta pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009[38];

18. didmeninis energetikos produktas – kaip apibrėžta [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. ... dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] 2 straipsnio 4 dalyje[39];

19. nacionalinė reguliavimo institucija – kaip apibrėžta [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. ... dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] 2 straipsnio 7 dalyje[40].

4 skirsnis

Viešai neatskleista informacija, prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas rinka

6 straipsnis Viešai neatskleista informacija

1. Šiame reglamente viešai neatskleista informacija yra:

(a) konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

(b) su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusi konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su viena ar daugiau tokių išvestinių finansinių priemonių ar su jomis susijusia biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimi ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tokių išvestinių finansinių priemonių ar su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainoms; visų pirma, informacija, kurią būtina atskleisti pagal Sąjungos ar nacionalines teisės ar reguliavimo nuostatas, rinkos taisykles, sutartis ar tradicijas tam tikrose biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ar neatidėliotinų sandorių rinkose;

(c) su apyvartiniais taršos leidimais ar produktais, kurie tais leidimais pagrįsti ir kuriais prekiaujama aukcione, susijusi konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau tokių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainoms;

(d) asmenų, kuriems pavesta vykdyti su finansinėmis priemonėmis susijusius pavedimus, atžvilgiu tai taip pat kliento pateikta ir su kliento pateiktais pavedimais dėl finansinių priemonių susijusi informacija, kuri yra konkretaus pobūdžio, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainai ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

(e) informacija, kuriai netaikomi į a, b, c ar d punktai ir kuri susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių, kuri paprastai nėra viešai skelbiama, bet kuri, ją pateikus sumaniam investuotojui, reguliariai dalyvaujančiam rinkos veikloje ir prekiaujančiam tam tikra finansine priemone ar su ja susijusia biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimi, jo būtų laikoma svarbia priimant sprendimus dėl sąlygų, kuriomis reikėtų vykdyti sandorius su šia finansine priemone ar su ja susijusią biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartį.

2. Pagal 1 dalį informacija laikoma konkretaus pobūdžio informacija, jei joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms.

3. Pagal 1 dalį informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms – tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų.

7 straipsnis Prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir netinkamas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas

1. Šiame reglamente laikoma, kad prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kai asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir pasinaudoja ta informacija, kad savo sąskaita ar trečiojo asmens sąskaita tiesiogiai ar netiesiogiai įsigytų ar parduotų finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi. Kai viešai neatskleista informacija pasinaudojama atšaukiant ar keičiant pavedimą dėl finansinės priemonės, su kuria susijusi ši informacija, jei pavedimas buvo pateiktas prieš tai, kai atitinkamas asmuo sužino viešai neatskleistą informaciją, tai taip pat laikoma prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija.

2. Šiame reglamente laikoma, kad vertybiniais popieriais bandoma prekiauti naudojantis viešai neatskleista informacija, kai asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir bando savo sąskaita ar trečiojo asmens sąskaita tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis tokia informacija yra susijusi. Viešai neatskleista informacija pagrįstas bandymas atšaukti ar pakeisti pavedimą dėl finansinės priemonės, su kuria susijusi tokia informacija, jei pavedimas buvo pateiktas prieš tai, kai atitinkamas asmuo sužino viešai neatskleistą informaciją, taip pat laikomas bandymu prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija.

3. Šiame reglamente laikoma, kad asmuo pataria kitam asmeniui ar jį skatina prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, jei toks asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir pataria kitam asmeniui ar jį skatina remiantis tokia viešai neatskleista informacija įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis tokia informacija yra susijusi.

4. Šiame reglamente laikoma, kad viešai neatskleista informacija atskleidžiama netinkamai, jei asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir atskleidžia tokią informaciją kitam asmeniui, nebent informacija atskleidžiama vykdant įprastines su einamomis pareigomis ar profesija susijusias užduotis.

5. 1, 2, 3 ir 4 dalys taikomos bet kuriam viešai neatskleistos informacijos turinčiam asmeniui bet kuriuo iš toliau išvardytų atvejų:

(a) asmuo yra emitento administracinių, valdymo ar priežiūros organų narys;

(b) asmuo turi emitento kapitalo dalį;

(c) asmuo turi galimybę susipažinti su informacija vykdydamas su jo einamomis pareigomis ar profesija susijusias užduotis;

(d) asmuo dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

1, 2, 3 ir 4 dalys taip pat taikomos bet kokiai viešai neatskleistai informacijai, kurią asmuo gauna kitomis aplinkybėmis nei numatyta a–d punktuose ir kuri, kaip tokiam asmeniui žinoma ar turėtų būti žinoma, yra viešai neatskleista informacija.

6. Kai 1 ir 2 dalyse minėtas asmuo yra juridinis asmuo, šių dalių nuostatos taip pat taikomos fiziniams asmenims, kurie dalyvauja ar daro įtaką priimant sprendimą įsigyti ar parduoti arba bandyti įsigyti ar parduoti finansines priemones to juridinio asmens vardu.

7. Kai 1 dalyje nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, tos dalies nuostatos juridinio asmens sandoriui netaikomos, jei juridinis asmuo yra nustatęs veiksmingą tvarką, kurią taikant užtikrinama, kad joks su sandoriu susijusios viešai neatskleistos informacijos turintis asmuo nedalyvavo priimant sprendimą, nesielgė taip, kad paveiktų sprendimą, ir su asmenimis, dalyvavusiais priimant sprendimą neturėjo kontaktų, per kuriuos būtų galėjęs taip perduoti tą informaciją ar tiems asmenims užsiminti, kad tokios informacijos esama.

8. 1 dalis netaikoma sandoriams, vykdomiems įgyvendinant prievolę įsigyti ar parduoti finansines priemones, kai tokią prievolę lemia sudarytas susitarimas ar kai tai teisinė ar reguliavimo prievolė, kuri susidarė prieš tai, kai asmuo gavo viešai neatskleistą informaciją.

9. Apyvartinių taršos leidimų ar kitų produktų, kuriais tokie leidimai yra pagrįsti, aukcionų, rengiamų remiantis Reglamentu Nr. 1031/2010, atžvilgiu 1 dalyje įtvirtintas draudimas taip pat taikomas, kai viešai neatskleista informacija naudojamasi teikiant, iš dalies keičiant ar atsiimant kainos pasiūlymą už viešai neatskleistos informacijos turintį asmenį ar trečiąjį asmenį.

8 straipsnis Manipuliavimas rinka

1. Šiame reglamente manipuliavimui rinka priskiriami tokie veiksmai:

(a) sudaromas sandoris, pateikiamas prekybos pavedimas ar atliekamas bet koks kitas veiksmas, jei tuo būdu:

– siunčiami ar gali būti siunčiami netikri ar klaidinantys signalai dėl finansinės priemonės ar su ja susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties pasiūlos, paklausos ar kainos; ar

– fiksuojama ar gali būti fiksuojama vienos ar daugiau finansinių priemonių ar su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių nenormalaus ar dirbtinio lygio kaina;

(b) sudaromas sandoris, pateikiamas prekybos pavedimas ar atliekamas bet koks kitas veiksmas, darantis poveikį vienos ar kelių finansinių priemonių ar su jomis susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties kainai, kai pasinaudojama fiktyvia priemone ar kitaip mėginama apgauti ar manipuliuoti; arba

(c) žiniasklaidoje, internetu ar kitomis priemonėmis skleidžiama informacija, kuri turi a punkte minėtų pasekmių, kai tokią informaciją skleidžiantis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad informacija yra melaginga ar klaidinanti. Kai informacija skleidžiama užsiimant žurnalistine veikla, toks informacijos skleidimas vertinamas atsižvelgiant į spaudos ir žodžio laisvei taikytinas taisykles kitose žiniasklaidos priemonėse, nebent:

– skleisdami tokią informaciją tokie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos ar pelno; ar

– informacija apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą skleidžiama ar platinama siekiant suklaidinti rinką.

2. Šiame reglamente bandymui manipuliuoti rinka priskiriama:

(a) bandymas sudaryti sandorį, pateikti prekybos pavedimą ar dalyvauti kokiuose nors kituose veiksmuose, kaip apibrėžta 1 dalies a ar b punkte; ar

(b) bandymas skleisti informaciją, kaip aprašyta 1 dalies c punkte.

3. Toliau išvardyti veiksmai laikomi manipuliavimu rinka ar bandymu manipuliuoti rinka:

(a) asmens ar bendradarbiaujančių asmenų bandymas užsitikrinti dominuojančią padėtį finansinės priemonės ar su ja susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių pasiūlos ar paklausos atžvilgiu, ir tiesiogiai ar netiesiogiai fiksuoto pirkimo ar pardavimo kainas ar sudaryti kitokias nesąžiningos prekybos sąlygas;

(b) finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas pačioje prekybos rinkoje sesijos pabaigoje, tuo būdu klaidinant ar ketinant suklaidinti investuotojus, kurie sprendimus priima remdamiesi prekybos uždarymo kainomis;

(c) pavedimų siuntimas į prekybos vietą naudojantis algoritminės prekybos priemonėmis, įskaitant dažnus trumpalaikius sandorius, kai siekiama ne prekiauti, o:

– sutrikdyti ar sulėtinti prekybos vietos veikimą;

– sutrukdyti kitiems asmenims nustatyti tikrus pavedimus prekybos vietoje; arba

– sudaryti melagingą ar klaidinantį įspūdį apie finansinės priemonės pasiūlą ar paklausą.

(d) pasinaudojimas galimybe kartais ar reguliariai pasirodyti tradicinėse ar elektroninėse žiniasklaidos priemonėse ir išdėstyti nuomonę apie finansinę priemonę ar su ja susijusią biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartį (ar netiesiogiai apie jos emitentą), jei anksčiau tos finansinės priemonės ar su ja susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties atžvilgiu jau buvo užimta tam tikra pozicija ir jei vėliau gaunama naudos dėl išsakytos nuomonės poveikio tos priemonės ar su ja susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties kainai, o interesų konfliktas visuomenei neatskleidžiamas tinkamai ir veiksmingai;

(e) apyvartinių taršos leidimų ar su jais susijusių išvestinių priemonių pirkimas ar pardavimas antrinėje rinkoje prieš aukcioną pagal Reglamentą Nr. 1031/2010, taip fiksuojant galutinę aukcione parduodamų produktų nenormalaus ar dirbtinio lygio kainą ar klaidinant pasiūlymų teikėjus aukcionuose.

4. Taikant 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir nepažeidžiant 3 dalyje aprašytų veiksmų, I priede apibrėžiami kai kurie rodikliai, susiję su fiktyvių priemonių ar kitų apgaulės ar manipuliavimo būdų naudojimu, taip pat kai kurie rodikliai, susiję su melagingais ar klaidinančiais signalais ir kainų fiksavimu.

5. Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 31 straipsnį ir taip patvirtinti priemones, kuriomis būtų tikslinami I priede įtvirtinti rodikliai, siekdama paaiškinti jų sudedamąsias dalis ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose.

2 SKYRIUS PREKYBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS NAUDOJANTIS VIEŠAI NEATSKLEISTA INFORMACIJA IR MANIPULIAVIMAS RINKA

9 straipsnis Draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir netinkamai atskleisti viešai neatskleistą informaciją

Draudžiama:

(a) prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija;

(b) patarti ar skatinti kitą asmenį prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija; ar

(c) netinkamai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.        

10 straipsnis Draudimas manipuliuoti rinka

Draudžiama manipuliuoti rinka ar bandyti manipuliuoti rinka.

11 straipsnis Piktnaudžiavimo rinka prevencija ir nustatymas

1. Bet koks asmuo, užsiimantis prekybos vietos valdymo veikla, priima ir įgyvendina veiksmingas taisykles ir procedūras pagal Direktyvos [naujosios FPRD] [31 ir 56 straipsnius], siekdamas užkardyti ir nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus.

2. Bet koks asmuo, profesionaliai organizuojantis ar vykdantis finansinių priemonių sandorius, įdiegia sistemas, kurias naudojant būtų sekami ir registruojami pavedimai ir sandoriai, kurie gali būti susiję su prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ar manipuliavimu rinka arba bandymu manipuliuoti rinka ar vykdyti prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Jei toks asmuo pagrįstai įtaria, kad pavedimas dėl finansinės priemonės ar finansinių priemonių sandoris, pateiktas ar vykdomas prekybos vietoje ar už jos ribų, gali būti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, manipuliavimo rinka, bandymo manipuliuoti rinka ar vykdyti prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija atvejis, jis nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

3. EVPRI rengia techninių reguliavimo standartų projektą, siekdama nustatyti tinkamas taisykles ir procedūras, kad subjektai vykdytų 1 dalies reikalavimus, ir sukurti sistemas ir pranešimų šablonus, kuriais subjektai galėtų naudotis, kad įgyvendintų 2 dalies reikalavimus.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3 SKYRIUS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO REIKALAVIMAI

12 straipsnis Viešai neatskleistos informacijos atskleidimas

1. Finansinės priemonės emitentas kuo skubiau informuoja visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją, tiesiogiai susijusią su emitentu, ir tinkamą laikotarpį savo interneto svetainėje skelbia visą viešai neatskleistą informaciją, kurią jis privalo viešai atskleisti.

2. Apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis viešai, veiksmingai ir laiku atskleidžia viešai neatskleistą informaciją apie savo turimus apyvartinius taršos leidimus, susijusius su jo verslu, įskaitant aviacijos veiklą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, ar įrenginiais, kaip apibrėžta tos pačios direktyvos 3 straipsnio e punkte, kuriuos dalyvis, patronuojančioji bendrovė ar su ja susijusi įmonė valdo nuosavybės teise ar kontroliuoja ar už kurių praktinius valdymo aspektus dalyvis, jo patronuojančioji bendrovė ar su ja susijusi įmonė visiškai ar iš dalies atsako. Atskleidžiama svarbi informacija apie įrenginių pajėgumus ir panaudojimą, įskaitant planuotą ar neplanuotą naudojimosi tokiais įrenginiais sustabdymą.

Pirma pastraipa netaikoma apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviui, kai įrenginių ar aviacijos veiklos, kurią jis valdo nuosavybės teise, kontroliuoja ar už kurią atsako, išlakos prieš tai ėjusiais metais neviršijo mažiausio anglies dioksido ekvivalento lygio, o kai vykdoma deginimo veikla, jų nominali šiluminė galia neviršijo mažiausio nustatyto lygio.

Komisija deleguotaisiais aktais pagal 31 straipsnį tvirtina priemones, kuriomis nustatomas mažiausias anglies dioksido ekvivalento lygis ir mažiausias nominalios šiluminės galios lygis, kad būtų galima taikyti antroje pastraipoje numatytą išimtį.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos informacijai, kuri yra tik viešai neatskleista informacija, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies e punkte.

4. Nepažeidžiant 5 dalies, finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, prisiimdamas visą atsakomybę gali atidėti viešą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kaip minėta 1 dalyje, kad nepakenktų savo teisėtiems interesams, jei patenkintos abi toliau išvardytos sąlygos:

– tikėtina, kad neatskleidus informacijos visuomenė nebus suklaidinta;

– finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis gali užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą.

Kai finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis atideda viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal šią dalį, jis informuoja kompetentingą instituciją, kad informacijos atskleidimas atidėtas, iš karto po to, kai informacija atskleidžiama visuomenei.

5. Kompetentinga institucija gali leisti finansinės priemonės emitentui uždelsti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, jei:

– informacija yra sisteminės svarbos;

– jos atskleidimas atidėtas paisant bendrų interesų;

– tos informacijos konfidencialumas gali būti užtikrintas.

Leidimas suteikiamas raštu. Kompetentinga institucija užtikrina, kad atskleidimas būtų atidėtas tik tiek, kiek būtina, kad būtų apsaugoti bendri interesai.

Kompetentinga institucija bent kartą per savaitę svarsto, ar atidėjimas tebėra pagrįstas, ir nedelsdama atšaukia leidimą atidėti, jei nebepatenkinama kuri nors a, b ar c punktuose nurodyta sąlyga.

6. Jei finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, ar jų vardu ar už juos veikiantis asmuo atskleidžia kokią nors viešai neatskleistą informaciją trečiajam asmeniui vykdydamas įprastines su jo einamomis pareigomis ar profesija susijusias užduotis, kaip numatyta 7 straipsnio 4 dalyje, jis privalo veiksmingai atskleisti visą tokią informaciją tuo pat metu, jei informacija atskleidžiama planuotai, ir nedelsiant, jei informacija atskleidžiama netyčia. Ši dalis netaikoma, jei informaciją gaunantis asmuo privalo saugoti konfidencialumą, nepaisant to, ar ši prievolė jam nustatyta pagal teisės aktus, reguliavimo nuostatas, įstatus ar sutartį.

7. Viešai neatskleistą informaciją, susijusią su finansinės priemonės emitentais, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, savo svetainėje gali skelbti ne emitentas, o prekybos vieta, jei prekybos vietą valdantis subjektas nusprendžia teikti tokią paslaugą tos rinkos emitentams. Šiuo atveju laikoma, kad toks emitentas yra įvykdęs 1 dalyje nustatytą prievolę.

8. Šis straipsnis netaikomas emitentams, kurie nėra pateikę prašymo ar patvirtinę prekybos jų finansinėmis priemonėmis valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ar, jei priemone prekiaujama tik daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, – tiems, kurie nėra pateikę prašymo ar patvirtinę prekybos jų finansinėmis priemonėmis valstybės narės daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje.

9. EVPRI rengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, siekdama nustatyti:

– technines viešai neatskleistos informacijos tinkamo atskleidimo priemones, kaip numatyta 1, 6 ir 7 dalyse;

– technines priemones, kad būtų galima atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kaip numatyta 4 ir 5 dalyse.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

13 straipsnis Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai

1. Finansinės priemonės emitentai ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, ir bet kurie jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys:

– sudaro visų pagal sutartį ar kitaip jiems dirbančių asmenų, turinčių galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija, sąrašą;

– nuolat atnaujina šį sąrašą; ir

– nedelsdami teikia sąrašą kompetentingai institucijai, kai ši to paprašo.

2. Nereikalaujama, kad tokį sąrašą sudarytų finansinės priemonės emitentai, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje. Tačiau, jei to prašo priežiūros ar tiriamąsias funkcijas vykdanti kompetentinga institucija, toks emitentas pateikia kompetentingai institucijai jam dirbančių asmenų, turinčių galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija, sąrašą.

3. Šis straipsnis netaikomas emitentams, kurie nėra pateikę prašymo ar patvirtinę prekybos jų finansinėmis priemonėmis valstybės narės reguliuojamoje rinkoje arba, jei priemone prekiaujama tik daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, tiems, kurie nėra pateikę prašymo ar patvirtinę prekybos jų finansinėmis priemonėmis valstybės narės daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje.

4. Komisija deleguotaisiais aktais pagal 31 straipsnį tvirtina priemones, kuriomis nustatomas 1 dalyje minėto sąrašo turinys, įskaitant informaciją apie asmenų, įtrauktinų į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, tapatybę ir priežastis, dėl kurių juos reikėtų įtraukti, taip pat sąlygas, kuriomis finansinės priemonės emitentai ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai ar jų vardu veikiantys subjektai privalo sudaryti tokį sąrašą, įskaitant sąlygas, kuriomis tokie sąrašai turi būti atnaujinami, jų saugojimo laiką ir į juos įtrauktų asmenų pareigas.

5. Šis straipsnis taip pat taikomas bet kokioms aukcionų platformoms, aukcionų rengėjams ir stebėtojams, susijusiems su apyvartinių taršos leidimų ar kitų tais leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų aukcionais, rengiamais pagal Reglamentą Nr. 1031/2010.

6. EVPRI rengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, siekdama nustatyti konkretų viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatą ir tokių sąrašų atnaujinimo formatą, kaip numatyta šiame straipsnyje.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

14 straipsnis Vadovo sandoriai

1. Vadovaujančias finansinės priemonės emitento pareigas einantys asmenys ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, taip pat su jais glaudžiai susiję asmenys užtikrina, kad būtų viešinama informacija apie jų vardu vykdomus sandorius, susijusius su to emitento akcijomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis su jais susijusiomis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais. Tokie asmenys užtikrina, kad informacija būtų viešai atskleidžiama per dvi darbo dienas po sandorio dienos.

2. Sandoriai, apie kuriuos reikia pranešti pagal 1 dalį:

– 1 dalyje minėto asmens ar jo vardu vykdomas finansinių priemonių įkeitimas ar skolinimas;

– portfelio valdytojo ar kito asmens 1 dalyje minėto asmens vardu vykdomi sandoriai, taip pat ir kai tas valdytojas ar kitas asmuo veikia savo nuožiūra.

3. 1 dalis netaikoma sandoriams, kurių bendroji vertė per kalendorinius metus neviršija 20 000 EUR.

4. Šis straipsnis taip pat taikomas bet kokioms aukcionų platformoms, aukcionų rengėjams ir stebėtojams, susijusiems su apyvartinių taršos leidimų ar kitų jais pagrįstų aukcione parduodamų produktų aukcionais, rengiamais pagal Reglamentą Nr. 1031/2010.

5. Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 31 straipsnį ir taip patvirtinti priemones, kuriomis būtų keičiama 3 dalyje nustatyta ribinė suma atsižvelgiant į finansų rinkų pokyčius.

6. Komisija deleguotaisiais aktais pagal 31 straipsnį tvirtina priemones, kuriomis nustatomos asmenų, vykdančių vadovo pareigas, kaip numatyta 1 dalyje, profesinės pareigos, ryšių pobūdis (įskaitant giminystės ryšius ir ryšius pagal civilinę ir sutarčių teisę, dėl kurių susidaro artimi asmeniniai ryšiai), 2 dalyje minėto sandorio bruožai, dėl kurių atsiranda tokia prievolė, viešai atskleistina informacija ir visuomenės informavimo būdai.

15 straipsnis Rekomendacijos dėl investicijų ir statistika

1. Asmenys, renkantys ar skleidžiantys informaciją, kurioje rekomenduojama ar siūloma žiniasklaidai ar visuomenei skirta investicijų strategija, imasi tinkamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad tokia informacija būtų pristatoma objektyviai, ir atskleisti savo interesus ar interesų konfliktą, susijusį su finansinėmis priemonėmis, dėl kurių teikiama ta informacija.

2. Valstybės institucijos, platinančios statistikos duomenis, kurie gali turėtų didelį poveikį finansų rinkoms, juos platina objektyviai ir skaidriai.

3. EVPRI rengia techninių reguliavimo standartų projektą, siekdama nustatyti technines taisykles, skirtas įvairių 1 dalyje minėtų kategorijų asmenims, objektyviai pristatyti informaciją, kuria rekomenduojama investicijų strategija, ir atskleisti tam tikri interesus ar interesų konfliktų požymius.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4 SKYRIUS EVPRI IR KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

16 straipsnis Kompetentingos institucijos

Nepažeidžiant teisminių institucijų kompetencijos, kiekviena valstybė narė šio reglamento reikmėms skiria vieną administracinę kompetentingą instituciją. Kompetentinga institucija užtikrina, kad jos teritorijoje būtų taikomos šio reglamento nuostatos atsižvelgiant į visus jos teritorijoje vykdomus veiksmus, taip pat užsienyje vykdomus veiksmus, susijusius su priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių pateiktas prašymas prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriomis prekiaujama kompetentingos institucijos teritorijoje veikiančioje daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje. Valstybės narės praneša apie paskirtą instituciją Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

17 straipsnis Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1. Kompetentingos institucijos vykdo savo funkcijas:

(a) tiesiogiai;

(b) bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis ar su rinkos subjektais;

(c) pagal savo pareigas perduodamos įgaliojimus tokioms institucijoms ar rinkos subjektams;

(d) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

2. Siekdamos vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos pagal nacionalinius teisės aktus turi bent šiuos priežiūros ir tyrimo įgaliojimus:

(a) reikalauti galimybės susipažinti su bet kokiu bet kokio pavidalo dokumentu ir gauti ar pasidaryti jo kopiją;

(b) reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, įskaitant tuos, kurie nuolat dalyvauja teikiant pavedimus ar vykdant tam tikrus susijusius sandorius, taip pat iš jų vadovo, ir prireikus kviesti ir apklausti tokius asmenis siekiant gauti informacijos;

(c) reikalauti, kad tam tikrų neatidėliotinų sandorių rinkų dalyviai pateiktų standartinės formos informaciją apie biržos prekių išvestines finansines priemones, gauti ataskaitas apie sandorius ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų;

(d) atlikti patikras vietoje, išskyrus privačias patalpas, teikiant išankstinį pranešimą arba jo neteikiant;

(e) gavus išankstinį valstybės narės teisminės institucijos leidimą pagal nacionalinius teisės aktus ir kai yra pagrįstas įtarimas, kad su patikra susiję dokumentai gali būti svarbūs norint įrodyti, kad vertybiniais popieriais prekiaujama naudojantis viešai neatskleista informacija arba manipuliuojama rinka pažeidžiant šio reglamento ar direktyvos [naujosios PRD] nuostatas, patekti į privačias patalpas siekiant konfiskuoti bet kokius dokumentus;

(f) reikalauti telekomunikacijų operatoriaus ar investicinės įmonės turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių, kai yra pagrindo manyti, kad tokios su patikros tikslu susijusios išklotinės gali būti svarbios norint įrodyti, kad, pažeidžiant šio reglamento ar direktyvos [naujosios PRD] nuostatas, buvo prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ar manipuliuojama rinka, kaip apibrėžta [naujojoje PRD]; tokios išklotinės neapima su jomis susijusių pranešimų turinio.

3. Kompetentingos institucijos naudojasi 2 dalyje paminėtais priežiūros ir tiriamaisiais įgaliojimais pagal nacionalinius teisės aktus.

4. Asmens duomenys, surinkti vadovaujantis priežiūros ir tyrimo įgaliojimais pagal šį straipsnį, tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB.

5. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų pareigoms vykdyti.

18 straipsnis Bendradarbiavimas su EVPRI

1. Įgyvendinant šį reglamentą kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia EVPRI visą informaciją, būtiną EVPRI pareigoms vykdyti.

3. EVPRI rengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, siekdama nustatyti keitimosi informacija tvarką ir priemones pagal 2 dalį.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

19 straipsnis Prievolė bendradarbiauti

1. Kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita ir su EVPRI, kai tai būtina įgyvendinant šį reglamentą. Visų pirma, kompetentingos institucijos teikia paramą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, taip pat nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja tiriamosios veiklos ir teisės aktų įgyvendinimo priežiūros klausimais. Bendradarbiavimo ir paramos nuostata taikoma ir Komisijos atžvilgiu, kai keičiamasi informacija, susijusia su biržos prekėmis, kai tai Sutarties I priede išvardyti žemės ūkio produktai.

2. Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja su ACER ir valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, siekdamos užtikrinti koordinuotą požiūrį į tam tikrų taisyklių įgyvendinimą, kai sandoriai, prekybos pavedimai ar kiti veiksmai yra susiję su viena ar daugiau finansinių priemonių, kurioms taikomas šis reglamentas, taip pat su vienu ar daugiau didmeninių energetikos produktų, kuriems taikomi [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. ... dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] 3, 4 ir 5 straipsniai. Taikydamos šio reglamento 6, 7 ir 8 straipsnius su didmeniniais energetikos produktais susijusioms finansinėms priemonėms, kompetentingos institucijos atsižvelgia į [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. ... dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių ypatumus ir [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. ... dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo] 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

3. Kai paprašoma, kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia bet kokią reikiamą informaciją pagal 1 dalį.

4. Jei kompetentinga institucija yra tikra, kad kitos valstybės narės teritorijoje vykdomi ar buvo vykdomi šio reglamento nuostatoms prieštaraujantys veiksmai ar kad tam tikri veiksmai daro poveikį finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama kitos valstybės narės prekybos vietoje, ji kuo išsamiau apie tai praneša tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI, o kai tai susiję su didmeniniais energetikos produktais – ir ACER. Įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos viena su kita ir su EVPRI (o kai tai susiję su didmeniniais energetikos produktais – ir su ACER) tariasi dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis, ir informuoja viena kitą apie svarbius tarpinius rezultatus. Jos koordinuoja veiksmus, kad išvengtų galimo dubliavimosi taikant administracines priemones, sankcijas ir baudas tokiais tarpvalstybiniais atvejais pagal 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnius, taip pat padeda viena kitai užtikrinti priimtų sprendimų vykdymą.

5. Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija jai padėtų vykdyti patikras vietoje ar tyrimus.

Kompetentinga institucija informuoja EVPRI apie pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus. Tarpvalstybinio tyrimo ar patikros atveju EVPRI koordinuoja tokį tyrimą ar patikrą, jei to prašo viena iš kompetentingų institucijų.

Jei kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrą vietoje ar tyrimą, ji gali:

(a) pati vykdyti patikrą vietoje ar tyrimą;

(b) leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrą vietoje ar tyrimą;

(c) leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrą vietoje ar tyrimą;

(d) paskirti tikrintojus ar ekspertus, kurie vykdys patikrą vietoje ar tyrimą;

(e) vykdyti konkrečias su priežiūros veikla susijusias užduotis kartu su kita kompetentinga institucija.

6. Nepažeidžiant SESV 258 straipsnio, kompetentinga institucija, kurios prašymas pateikti informaciją ar suteikti pagalbą pagal 1, 2, 3 ir 4 dalis nepatenkintas per priimtiną laiką ar kurios prašymas pateikti informaciją ar suteikti paramą atmestas, gali kreiptis į EVPRI dėl tokio atmetimo ar neveikimo per priimtiną laiką.

Tais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, nepažeidžiant EVPRI teisės imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.

7. Kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su tam tikromis nacionalinėmis ir trečiųjų šalių reguliavimo institucijomis, atsakingomis už tam tikras neatidėliotinų sandorių rinkas, kai jos pagrįstai įtaria, kad vykdomi ar buvo vykdomi veiksmai, laikytini piktnaudžiavimu rinka pagal 2 straipsnį. Taip bendradarbiaujant užtikrinama konsoliduota finansinių ir neatidėliotinų sandorių rinkų priežiūra, nustatomi su keliomis rinkomis ir keliomis valstybėmis susiję piktnaudžiavimo rinka atvejai ir taikomos sankcijos.

Bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apyvartinių taršos leidimų atžvilgiu pagal ankstesnę pastraipą užtikrina:

(a) aukcionų stebėtojas, kai rengiami apyvartinių taršos leidimų ar kitų tokiais leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų aukcionai pagal Reglamentą Nr. 1031/2010;

(b) kompetentingos institucijos, registrų administratoriai, įskaitant centrinę administravimo instituciją, taip pat kitos pagal Direktyvą 2003/87/EB reikalavimų vykdymą prižiūrinčios valstybės institucijos.

EVPRI teikia pagalbą ir koordinuoja kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir informacijos mainus. Jei įmanoma, kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių reguliavimo institucijomis, atsakingomis už tam tikras neatidėliotinų sandorių rinkas pagal 20 straipsnį.

8. Asmens duomenys trečiajai šaliai atskleidžiami remiantis 22 ir 23 straipsniais.

9. EVPRI rengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, siekdama nustatyti keitimosi informacija ir paramos teikimo tvarką ir priemones pagal šį straipsnį.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

20 straipsnis Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos prireikus sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis dėl informacijos mainų ir pagal šį reglamentą nustatytų prievolių vykdymo priežiūros trečiosiose šalyse. Šiais bendradarbiavimo susitarimais užtikrinamas bent jau efektyvus keitimasis informacija, kuris leistų kompetentingoms institucijoms vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

Kompetentinga institucija informuoja EVPRI ir kitas valstybių narių kompetentingas institucijas apie ketinimą sudaryti tokį susitarimą.

2. EVPRI koordinuoja valstybių narių kompetentingų institucijų ir tam tikrų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimų rengimą. Tam EVPRI parengia standartinį bendradarbiavimo susitarimo dokumentą, kuriuo gali naudotis valstybių narių kompetentingos institucijos.

EVPRI taip pat koordinuoja valstybių narių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, gauta iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų, kuri gali būti svarbi imantis priemonių pagal 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnius.

3. Kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl informacijos mainų su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis tik jei atskleidžiamai informacijai būtina taikyti profesinės paslapties užtikrinimo priemones, bent jau tokias pat, kaip numatyta 21 straipsnyje. Tokia informacija keičiamasi tik jei tai būtina tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

4. Asmens duomenys atskleidžiami trečiajai šaliai remiantis 22 ir 23 straipsniais.

21 straipsnis Profesinė paslaptis

1. Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 2 ir 3 dalyse išdėstytos profesinės paslapties nuostatos.

2. Įsipareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kurie dirba ar anksčiau dirbo kompetentingoje institucijoje arba bet kurioje institucijoje ar rinkos subjekte, kuriam kompetentinga institucija perdavė savo įgaliojimus, įskaitant kompetentingos institucijos nusamdytus auditorius ir ekspertus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus pagal teisės aktuose išdėstytas nuostatas.

3. Visa informacija, kuria kompetentingos institucijos keičiasi pagal šį reglamentą, laikoma konfidencialia, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija dalyvaudama informacijos mainuose pareiškia, kad informaciją galima atskleisti, ar kai informaciją būtina atskleisti pagal teisės aktų reikalavimus.

22 straipsnis Duomenų apsauga

Valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos taiko Direktyvos 95/46/EB nuostatas. Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, EVPRI laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

Asmens duomenys saugomi ne ilgiau nei 5 metus.

23 straipsnis Asmens duomenų atskleidimas trečiosioms šalims

1. Valstybės narės kompetentinga institucija, kiekvieną atvejį apsvarstydama atskirai, gali perduoti asmens duomenis trečiajai šaliai, jei įvykdomi Direktyvos 95/46/EB, visų pirma 25 ar 26 straipsnio reikalavimai. Valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad duomenys būtų perduodami tik jei tai būtina pagal šį reglamentą. Kompetentinga institucija užtikrina, kad trečioji šalis neperduotų duomenų kitai trečiajai šaliai, nebent aiškiai suteiktas leidimas raštu ir įvykdytos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytos sąlygos. Asmens duomenys gali būti perduodami tik tokiai trečiajai šaliai, kuri užtikrina pakankamą asmens duomenų apsaugą.

2. Valstybės narės kompetentinga institucija iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gautą informaciją trečiosios šalies kompetentingai institucijai atskleidžia tik gavusi aiškų informaciją suteikusios kompetentingos institucijos leidimą; be to, jei taikoma, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems kompetentinga institucija davė sutikimą.

3. Jei bendradarbiavimo susitarime numatytas keitimasis asmens duomenimis, vadovaujamasi Direktyva 95/46/EB.

5 SKYRIUS Administracinės priemonės ir sankcijos

24 straipsnis Administracinės priemonės ir sankcijos

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl 25 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis taikytinų administracinių priemonių ir sankcijų šio reglamento nuostatas pažeidusiems asmenims ir imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jos būtų pritaikytos. Numatytos priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Iki [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės pateikia pirmoje pastraipoje minėtas taisykles Komisijai ir EVPRI. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie bet kokius jų pakeitimus.

2. Vykdydamos savo sankcijų taikymo įgaliojimus 25 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti pagal šį reglamentą pageidautini administracinių priemonių ir sankcijų rezultatai, taip pat koordinuoja jų poveikį, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi taikant administracines priemones, sankcijas ir baudas tarpvalstybiniais atvejais pagal 19 straipsnį.

25 straipsnis Sankcijų taikymo įgaliojimai

Šis straipsnis taikomas, kai:

(a) asmuo vykdo prekybą vertybiniais popieriais pasinaudodamas viešai neatskleista informacija ir taip pažeidžia 9 straipsnį;

(b) asmuo pataria kitam asmeniui ar skatina kitą asmenį vykdyti prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir taip pažeidžia 9 straipsnį;

(c) asmuo netinkamai atskleidžia viešai neatskleistą informaciją ir taip pažeidžia 9 straipsnį;

(d) asmuo manipuliuoja rinka ir taip pažeidžia 10 straipsnį;

(e) asmuo bando manipuliuoti rinka ir taip pažeidžia 10 straipsnį;

(f) prekybos vietos veiklai vadovaujantis asmuo nepatvirtina ir neįgyvendina veiksmingų manipuliavimo rinka prevencijos ir nustatymo taisyklių bei procedūrų ir taip pažeidžia 11 straipsnio 1 dalį;

(g) profesionaliai sandorius organizuojantis ar vykdantis asmuo neturi įdiegtų sistemų, leidžiančių nustatyti ir pranešti apie sandorius, kurie gali būti susiję su prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, manipuliavimu rinka ar bandymu manipuliuoti rinka, arba nedelsdamas nepraneša apie įtartinus pavedimus ar sandorius kompetentingai institucijai ir taip pažeidžia 11 straipsnio 2 dalį;

(h) finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, visuomenei nedelsdama neatskleidžia viešai neatskleistos informacijos ar neskelbia viešai atskleistinos informacijos savo tinklalapyje ir taip pažeidžia 12 straipsnio 1 dalį;

(i) finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, atideda viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kai dėl tokio atidėjimo gali būti suklaidinta visuomenė ar kai neužtikrinamas tos informacijos konfidencialumas, ir taip pažeidžia 12 straipsnio 2 dalį;

(j) finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, nepraneša kompetentingai institucijai, kad viešai neatskleistos informacijos atskleidimas buvo atidėtas, ir taip pažeidžia 12 straipsnio 2 dalį;

(k) finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis arba jų vardu ar už juos veikiantis asmuo visuomenei neatskleidžia viešai neatskleistos informacijos, kuri kokiam nors asmeniui buvo atskleista vykdant įprastines su einamomis pareigomis ar profesija susijusias užduotis, ir taip pažeidžia 12 straipsnio 4 dalį;

(l) finansinės priemonės emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, arba jų vardu ar už juos veikiantis asmuo paprašytas neparengia, reguliariai neatnaujina ar nepateikia kompetentingai institucijai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo ir taip pažeidžia 13 straipsnio 1 dalį;

(m) finansinės priemonės emitento vadovo pareigas einantis asmuo, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, kuriems netaikoma išimtis pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, arba su jais glaudžiai susijęs asmuo nepaviešina informacijos apie savo vardu vykdomus sandorius ir taip pažeidžia 14 straipsnio 1 ir 2 dalis;

(n) asmuo, renkantis ar platinantis informaciją, kurioje žiniasklaidai ar visuomenei rekomenduojama ar siūloma investicijų strategija, nesiima tinkamų priemonių, kad informacija būtų pristatoma sąžiningai ar kad būtų atskleisti interesai ar interesų konfliktas, ir taip pažeidžia 15 straipsnio 1 dalį;

(o) asmuo, dirbantis ar dirbęs kompetentingoje institucijoje ar kitoje institucijoje ar rinkos subjekte, kuriam kompetentinga institucija pavedė vykdyti savo užduotis, atskleidžia profesine paslaptimi laikomą informaciją ir taip pažeidžia 21 straipsnį;

(p) asmuo kompetentingai institucijai nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu ir paprašytas nepateikia jo kopijos pagal 17 straipsnio 2 dalies a punktą;

(q) asmuo nepateikia informacijos ar neatsiliepia į kompetentingos institucijos kvietimus atvykti į pokalbį pagal 17 straipsnio 2 dalies b punktą;

(r) rinkos dalyvis kompetentingai institucijai nepateikia informacijos apie biržos prekių išvestines finansines priemones arba nepraneša apie įtartinus sandorius ar nesuteikia tiesioginės prieigos prie prekybos dalyvių sistemų pagal 17 straipsnio 2 dalies c punktą;

(s) asmuo nepatenkina kompetentingos institucijos prašymo įleisti į patalpas patikrai vietoje atlikti pagal 17 straipsnio 2 dalies d punktą;

(t) asmuo nesuteikia galimybės susipažinti su telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis pagal 17 straipsnio 2 dalies f punktą;

(u) asmuo nevykdo kompetentingos institucijos reikalavimo nutraukti šiam reglamentui prieštaraujančią veiklą, sustabdyti prekybą finansinėmis priemonėmis ar paskelbti taisomąjį pareiškimą;

(v) asmuo vykdo veiklą, kurią kompetentinga institucija uždraudė jam vykdyti.

26 straipsnis Administracinės priemonės ir sankcijos

1. Nepažeidžiant kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimų pagal 17 straipsnį, 1 dalyje minėto pažeidimo atveju kompetentingos institucijos vadovaudamosi nacionaline teise yra įgaliotos taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

(a) nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

(b) taikyti atitinkamas priemones, kai atsisakoma bendradarbiauti tyrimo metu, kaip numatyta 17 straipsnyje;

(c) taikyti priemones, kuriomis užkertamas kelias nuolatiniam šio reglamento pažeidimui ir panaikinamos jo pasekmės;

(d) kompetentingų institucijų svetainėje paskelbti viešą pareiškimą, kuriame minimas pažeidimą padaręs asmuo ir pažeidimo pobūdis;

(e) ištaisyti melagingą ar klaidinančią atskleistą informaciją, be kita ko, reikalaujant, kad emitentas ar kitas melagingą ar klaidinančią informaciją paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų taisomąjį pareiškimą;

(f) taikyti laikiną draudimą vykdyti veiklą;

(g) atšaukti investicinės įmonės leidimą, kaip apibrėžta Direktyvos [naujosios FPRD] 4 straipsnio 1 dalyje;

(h) bet kuriam investicinės įmonės nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, laikinai uždrausti eiti pareigas investicinėse įmonėse;

(i) sustabdyti prekybą tam tikromis finansinėmis priemonėmis;

(j) pareikalauti įšaldyti ir (ar) areštuoti turtą;

(k) taikyti administracinės piniginės sankcijos, kurių suma gali būti iki dviejų kartų didesnė nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai ją įmanoma nustatyti;

(l) fizinio asmens atžvilgiu taikyti administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – iki [5 000 000 EUR], o tose valstybėse narėse, kuriose euras nėra oficiali valiuta, – iki atitinkamos sumos nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

(m) juridinio asmens atžvilgiu taikyti administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – iki 10 % visos prieš tai ėjusių metų veiklos metų metinės apyvartos; jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė [kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose]; tokia visa metinė apyvarta yra visa metinė apyvarta pagal visos patronuojančiosios bendrovės ankstesnių veiklos metų konsoliduotą atskaitomybę.

2. Be minėtų 2 dalyje minėtų įgaliojimų taikyti sankcijas kompetentingos institucijos gali turėti kitus sankcijų taikymo įgaliojimus ir užtikrinti didesnes administracines pinigines sankcijas nei nustatyta toje dalyje.

3. Apie kiekvieną už šio reglamento pažeidimus taikomą administracinę priemonę ir sankciją skelbiama nedelsiant, nurodant bent informaciją apie pažeidimo tipą bei pobūdį, taip pat pažeidusių asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumui. Jei dėl skelbimo dalyvaujančiosioms šalims būtų padaryta neproporcingai didelė žala, kompetentingos institucijos priemones ir sankcijas skelbia anonimiškai.

27 straipsnis Veiksmingas sankcijų taikymas

1. Priimdamos sprendimą dėl administracinių priemonių ir sankcijų tipo, kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

(a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b) atsakingo asmens atsakomybę;

(c) atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į atsakingo juridinio asmens visą apyvartą ar atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

(d) atsakingo asmens gauto pelno ar išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, reikšmingumą;

(e) atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar išvengtus nuostolius;

(f) atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

Kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į papildomus veiksnius, jei jie numatyti nacionaliniuose teisės aktuose.

2. EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį rengia kompetentingoms institucijoms skirtas gaires dėl administracinių priemonių ir sankcijų tipų, taip pat baudų lygio.

28 straipsnis Apeliacinis skundas

Valstybės narės užtikrina galimybę paduoti apeliacinį skundą dėl kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą priimtų sprendimų.

29 straipsnis Pranešimai apie pažeidimus

1. Valstybės narės įdiegia veiksmingus mechanizmus, skatinančius pranešti apie šio reglamento pažeidimus kompetentingoms institucijoms, ir bent jau:

(a) nustato konkrečią pranešimų apie pažeidimus gavimo ir paskesnės stebėsenos tvarką;

(b) užtikrina apie galimus ar tikrus pažeidimus pranešusių asmenų tinkamą apsaugą;

(c) užtikrina apie galimus ar tikrus pažeidimus pranešusio asmens ir kaltinamo asmens duomenų apsaugą pagal Direktyvoje 95/46/EB įtvirtintus principus;

(d) nustato tinkamą tvarką, kurią taikant užtikrinama kaltinamojo teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam prieš priimant su juo susijusį sprendimą, taip pat teisė pasinaudoti veiksminga teismine gynybos priemone dėl šiam asmeniui skirto sprendimo ar priemonės.

2. Finansinės paskatos asmenims, teikiantiems svarbią informaciją apie galimus šio reglamento pažeidimus, gali būti numatomos pagal nacionalinius teisės aktus, kai tokie asmenys anksčiau neturėjo teisinės ar sutartinės prievolės pranešti tokią informaciją, kad informacija yra nauja ir jos pagrindu taikoma administracinė priemonė, sankcija ar baudžiamoji sankcija už šio reglamento pažeidimą.

3. Priimdama įgyvendinimo aktus pagal 33 straipsnį, Komisija tvirtina priemones, kuriomis tikslinamos 1 dalyje minėtos procedūros, įskaitant pranešimo nuostatas, paskesnės pranešimų stebėsenos nuostatas ir asmenų apsaugos priemones.

30 straipsnis Keitimasis informacija su EVPRI

1. Kompetentingos ir teisminės institucijos kasmet teikia EVPRI visą informaciją apie visas administracines priemones, sankcijas ir baudas, pritaikytas pagal 24, 25, 26, 27, 28 ir 29 straipsnius. EVPRI šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2. Kai kompetentinga institucija atskleidžia informaciją apie administracines priemones, sankcijas ir baudas visuomenei, ji tuo pat metu apie tas administracines priemones, sankcijas ir baudas praneša EVPRI.

3. Jei paskelbta administracinė priemonė, sankcija ir bauda yra susijusi su investicine įmone pagal Direktyvą [naująją FPRD], nuorodą į paskelbtą sankciją EVPRI įtraukia į investicinių įmonių registrą pagal Direktyvos [naujosios FPRD] 5 straipsnio 3 dalį.

4. EVPRI rengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, siekdama nustatyti keitimosi informacija tvarką ir priemones pagal šį straipsnį.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

6 SKYRIUS DELEGUOTIEJI AKTAI

31 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisija pagal 32 straipsnį gali tvirtinti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama papildyti ir keisti atpirkimo programų sąlygas ir finansinių priemonių stabilizavimo sąlygas, šio reglamento apibrėžtis, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų sudarymo sąlygas, sąlygas, susijusias su vadovų sandoriais, ir nuostatas dėl asmenų, teikiančių informaciją, kuri gali padėti atskleisti šio reglamento pažeidimus.

32 straipsnis Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikui nuo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

7 SKYRIUS ĮGYVENDINIMO AKTAI

33 straipsnis Komiteto procedūra

1. Tvirtinti įgyvendinimo aktus pagal 29 straipsnio 3 dalį Komisijai padeda Komisijos sprendimu 2001/528/EB[41] įsteigtas Europos vertybinių popierių komitetas. Tokio komiteto apibrėžtis pateikta Reglamente (ES) Nr. 182/2011[42].

2. Jei pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, atsižvelgiant į to reglamento 8 straipsnio nuostatas.

8 SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis Direktyvos 2003/6/EB panaikinimas

Direktyva 2003/6/EB panaikinama nuo [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo]. Nuorodos į Direktyvą 2003/6/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

35 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Rinkos praktika, taikoma prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir patvirtinta kompetentingų institucijų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003[43] taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktą, gali būti taikoma iki [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo], jei tam tikros kompetentingos institucijos praneša apie ją EVPRI iki šio reglamento taikymo datos.

36 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtąją dieną po] jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo], išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 9 dalį, 13 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 6 dalį, 14 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 9 dalį, 19 straipsnio 9 dalį, 28 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 3 dalį, kurios taikomos iš karto po šio reglamento įsigaliojimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

A. Manipuliavimo veiksmų, susijusių su melagingais ar klaidinančiais signalais ir kainų fiksavimu, požymiai

Taikant šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą ir neapribojant to straipsnio 3 dalyje išvardytų veiksmų, kai rinkos dalyviai ir kompetentingos institucijos nagrinėja sandorius ar prekybos pavedimus, atsižvelgiama į toliau esančiame nebaigtiniame sąraše aprašytus rodiklius, kurie savaime nebūtinai turėtų būti laikomi manipuliavimo rinka atvejais:

(a) kokiu mastu pateikti prekybos pavedimai ar įvykdyti sandoriai yra svarbi sandorių, vykdomų su tam tikra finansine priemone, susijusia biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimi ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstu aukcione parduodamu produktu, dienos apyvartos dalis, ypač kai dėl tokių veiksmų gerokai keičiasi šių priemonių kainos;

(b) kokiu mastu prekybos pavedimai ar sandoriai, kuriuos pateikė ar įvykdė asmenys, turintys reikšmingas finansinės priemonės pirkimo ar pardavimo pozicijas, susijusią biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartį ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstą aukcione parduodamą produktą, sukelia didelius tos finansinės priemonės, susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįsto aukcione parduodamo produkto kainos pokyčius;

(c) ar dėl įvykdytų sandorių nepasikeitė finansinės priemonės, susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįsto aukcione parduodamo produkto naudojimas neturint nuosavybės teisių;

(d) kiek dėl pateiktų prekybos pavedimų ar įvykdytų sandorių per trumpą laiką iš esmės keitėsi pozicija, kokiu mastu tai svarbi sandorių, vykdomų su tam tikra finansine priemone, susijusia biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimi ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstu aukcione parduodamu produktu, dienos apyvartos dalis ir kiek tai galima sieti su dideliais finansinės priemonės, susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįsto aukcione parduodamo produkto kainos pasikeitimais;

(e) kokiu mastu prekybos pavedimai ar sandoriai pateikti ar sudaryti per trumpą prekybos sesijos laiko tarpą ir kiek tai lemia kainų pokyčius, kurių vėliau nebelieka;

(f) kiek dėl pateiktų prekybos pavedimų keičiasi geriausio pasiūlymo pateikimas ar finansinės priemonės, susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįsto aukcione parduodamo produkto siūloma kaina arba apskritai kiek keičiasi rinkos dalyviams prieinamos pavedimų knygos pateikimas ir kiek dažnai pavedimai atsiimami prieš juos įvykdant;

(g) kokiu mastu prekybos pavedimai pateikiami ar sandoriai vykdomi konkrečiu laiku ar maždaug konkrečiu laiku, kai apskaičiuojamos orientacinės kainos, galutinės kainos ir vertinimai, ir kiek tai lemia kainų pokyčius, kurie daro poveikį tokioms kainoms ir vertinimams.

B. Manipuliavimo veiksmų, susijusių su fiktyvių priemonių ar kitų apgaulės ar manipuliavimo būdų naudojimu, požymiai

Taikant šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir neapribojant to straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje išvardytų veiksmų, kai rinkos dalyviai ir kompetentingos institucijos nagrinėja sandorius ar prekybos pavedimus, atsižvelgiama į toliau pateiktame nebaigtiniame sąraše aprašytus rodiklius, kurie savaime nebūtinai turėtų būti laikomi manipuliavimo rinka atvejais:

(a) ar prekybos pavedimus teikiantys ar sandorius vykdantys asmenys arba su jais susiję asmenys prieš tai ar po to platina melagingą ar klaidinančią informaciją;

(b) ar asmenys prekybos pavedimus ar vykdo sandorius teikia prieš tai ar po to, kai tie patys asmenys ar su jais susiję asmenys renka ar platina rekomendacijas dėl investicijų, kurios yra neteisingos ar šališkos ar kurioms akivaizdų poveikį turi materialiniai interesai.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV/VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka (piktnaudžiavimą rinka)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[44]

Vidaus rinka – finansų rinkos 

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[45]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Bendrieji Piktnaudžiavimo rinka reglamento ir direktyvos tikslai – padidinti rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą draudžiant tiems, kas turi viešai neatskleistos informacijos, prekiauti tam tikromis finansinėmis priemonėmis ir draudžiant manipuliuoti finansų rinkomis imantis tokių veiksmų kaip melagingos informacijos ar gandų sklaida ir prekyba fiksuojant kainas nenormaliu lygiu, kartu užtikrinant vienodas taisykles ir sąlygas bei didinant vertybinių popierių rinkų patrauklumą emitentams, kad jie didintų kapitalą MVĮ augimo rinkose.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

... konkretus tikslas

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus bendruosius tikslus, svarbūs šie konkretesni politikos tikslai:

- užtikrinti, kad reglamentu ir direktyva būtų atsižvelgiama į pokyčius rinkose;

- užtikrinti veiksmingą su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių įgyvendinimą;

- didinti piktnaudžiavimo rinka tvarkos veiksmingumą užtikrinant didesnį aiškumą ir teisinį tikrumą;

- mažinti administracinę naštą, kai įmanoma, ypač MVĮ rinkų emitentams.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Pirmiau išvardytiems konkretiems tikslams pasiekti būtina įgyvendinti šiuos veiklos tikslus:

- užkirsti kelią piktnaudžiavimui organizuotose rinkose, platformose ir ne biržos sandorių atveju;

- užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka biržos prekių ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkose;

- užtikrinti, kad reguliavimo institucijos turėtų pakankamai informacijos ir įgaliojimų, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti taisyklių vykdymą;

- užtikrinti nuoseklias, veiksmingas ir atgrasomas sankcijas;

- mažinti ar naikinti galimybes pasirinkti ir veikti savo nuožiūra;

- paaiškinti tam tikras pagrindines sąvokas.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymų bendrasis rezultatas bus gerokai pažangesnė kova su piktnaudžiavimu rinka ES. Visų pirma, padidės rinkos vientisumas ir investuotojų apsauga išaiškinant, kurios finansinės priemonės ir rinkos yra reguliuojamos, užtikrinant, kad būtų reguliuojamos priemonės, kuriomis galima prekiauti tik daugiašalėje prekybos sistemoje, ir kitos naujos organizuotų prekybos sistemų rūšys. Be to, bus užtikrinta geresnė apsauga nuo piktnaudžiavimo rinka prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nes rinka bus skaidresnė. Be to, bus užtikrinama, kad būtų lengviau nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus suteikiant būtinus įgaliojimus kompetentingoms institucijoms, kad jos atliktų tyrimus ir didintų sankcijų taikymo tvarkos atgrasomąjį poveikį nustatant minimalius administracinių priemonių ar sankcijų principus ir reikalaujant įvesti baudžiamąsias sankcijas. Be to, bus užtikrintas nuoseklesnis požiūris į piktnaudžiavimą rinka ribojant valstybių narių galimybes ir veiksmų laisvę bei bus sukurta proporcinga tvarka MVĮ augimo rinkų emitentams. Apskritai tikimasi, kad padidės finansų rinkų vientisumas, o tai turės teigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui, taip dar labiau didinant finansų rinkų finansinį stabilumą.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Pagrindiniai rodikliai ir informacijos šaltiniai, kuriais galima naudotis atliekant vertinimą:

- nacionalinių kompetentingų institucijų duomenys apie jų tirtų ir baustų piktnaudžiavimo rinka atvejų skaičių; ir

- ataskaita (kurią galėtų rengti EVPRI) apie reguliavimo institucijų patirtį užtikrinant teisės akto įgyvendinimą.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Trumpalaikiai:

- užtikrinti, kad reguliavimo institucijos turėtų pakankamai informacijos ir įgaliojimų, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti taisyklių vykdymą;

- užtikrinti nuoseklias, veiksmingas ir atgrasomas sankcijas;

- mažinti ar naikinti galimybes pasirinkti ir veikti savo nuožiūra;

- paaiškinti tam tikras pagrindines sąvokas.

Ilgalaikiai:

- užkirsti kelią piktnaudžiavimui organizuotose rinkose, platformose ir ne biržos sandorių atveju;

- užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka biržos prekių ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkose.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Nors visos poveikio vertinime išvardytos problemos turi svarbių pasekmių visoms valstybėms narėms, bendrą jų poveikį galima gerai suvokti tik tarpvalstybiniame kontekste. Taip yra todėl, kad piktnaudžiauti rinka galima visais atvejais, kai finansine priemone prekiaujama biržoje arba ne biržoje, taigi net tose rinkose, kurios nėra tam tikros finansinės priemonės pirminė rinka. Todėl kyla tikra rizika, kad nacionalinis atsakas į piktnaudžiavimą rinka bus apeitas ar neveiksmingas, jei nebus imamasi veiksmų Sąjungos lygiu. Be to, nuoseklus požiūris yra būtinas siekiant išvengti reguliuojamojo arbitražo, ir kadangi šis klausimas jau aptartas esamos Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatose, poveikio vertinime minėtas problemas geriausia spręsti bendromis pastangomis.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Šio reglamento pasiūlymas pagrįstas dabartine Piktnaudžiavimo rinka direktyva, kurią taikant išaiškėjo tam tikrų sunkumų ir kurią valstybės narės taikė skirtingai. Todėl prireikė ją peržiūrėti ir išdėstyti reglamento ir direktyvos pavidalu.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Kaip teigiama 2010 m. birželio 2 d. komunikate dėl finansinių paslaugų reguliavimo siekiant užtikrinti tvarų augimą[46], Komisija baigs rengti visą finansinių reformų programą per ateinančius mėnesius. Kalbant apie esamus ar būsimus pasiūlymus, minėtus komunikate, kai kurie iš jų yra susiję su šia iniciatyva ir padės įgyvendinti jos tikslus – padidinti rinkos skaidrumą ir vientisumą.

Reglamento pasiūlyme dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų pristatoma informacijos apie skolintų vertybinių popierių pardavimą atskleidimo tvarka, kuri padės reguliavimo institucijoms nustatyti galimus manipuliavimo rinka ar prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija atvejus, susijusius su skolintų vertybinių popierių pardavimu[47].

Įgyvendinus Reglamento pasiūlymą dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų taip pat padidės reikšmingų ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų skaidrumas, o tai padės reguliavimo institucijoms stebėti piktnaudžiavimą rinka naudojant išvestines finansines priemones[48].

Persvarstant Finansinių priemonių rinkų direktyvą, bus svarstomos galimybės išplėsti dabartinį mastą, kuriuo pranešama apie sandorius, susijusius su priemonėmis, kuriomis prekiaujama tik daugiašalėse prekybos sistemose, ir apie ne biržos sandorius, įskaitant išvestines finansines priemones. Šiuo metu neprivaloma pranešti kompetentingoms institucijoms apie ne biržos sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, kuriomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, o toks pranešimas padėtų reguliavimo institucijoms nustatyti galimo piktnaudžiavimo rinka atvejus naudojant tokias priemones[49].

Skaidrumo reikalavimų klausimai ir manipuliavimo rinka veiksmai, susiję su fizinėmis energetikos rinkomis, bei pranešimai apie sandorius siekiant užtikrinti energetikos rinkų vientisumą yra Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo dalykas[50].

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)[51]

ý Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[52]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

//

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, 81 straipsnyje numatoma įvertinti patirtį vykdant institucijos veiklą per trejus metus nuo faktinės jos veikimo pradžios. Tam Komisija skelbia bendrą ataskaitą, kuri teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Atliktas poveikio vertinimas dėl ES finansų priežiūros sistemos reformos, skirtas reglamentams, kuriais įsteigiamos Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

EVPRI būtini papildomi ištekliai remiantis dabartiniais pasiūlymais, kad institucija galėtų įgyvendinti savo kompetenciją.

1.       EVPRI užtikrins taisyklių derinimą ir koordinavimą šiose srityse:

- išimtis atpirkimo programoms ir stabilizavimui (3 straipsnis);

- techninės nuostatos dėl įtartinų sandorių nustatymo ir pranešimo apie juos (11 straipsnis);

- tinkamo viešai neatskleistos informacijos atskleidimo techninės priemonės (12 straipsnis);

- viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimo techninės priemonės (12 straipsnis);

- pavyzdinis neišsamus sąrašas, kuriame išvardijami įvykiai, susiję su emitentais, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ rinkoje, ir kurie gali būti laikomi viešai neatskleista informacija (12 straipsnis);

- viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų turinys ir formatas (13 straipsnis);

- nuostatos, susijusios su rekomendacijomis dėl investicijų ir statistikos duomenimis (15 straipsnis);

- ES ir užsienio kompetentingų ir reguliavimo institucijų keitimosi informacija procedūros ir priemonės (18, 19, 20, 29 straipsniai).

2.       Be to, vienos kompetentingos institucijos prašymu EVPRI koordinuos kompetentingų institucijų vykdomus tyrimus ir patikras tarpvalstybinio piktnaudžiavimo rinka atvejais (19 straipsnis).

3.       EVPRI taip pat koordinuos valstybių narių kompetentingų institucijų ir tam tikrų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimų rengimą. EVPRI parengs standartinius bendradarbiavimo susitarimus, kuriais galės naudotis kompetentingos institucijos. EVPRI taip pat koordinuos institucijų keitimąsi informacija, gauta iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų (20 straipsnis).

4.       Galiausiai, kalbant apie biržos prekių išvestines finansines priemones, EVPRI teiks pagalbą ir vykdys koordinavimą kompetentingoms institucijoms ir reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su trečiųjų šalių institucijomis, atsakingomis už neatidėliotinų sandorių rinkas (19 straipsnis).

Jei to nebus, bus neįmanoma užtikrinti, kad institucija laiku ir veiksmingai atliktų savo vaidmenį.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

EVPRI reglamente numatytos valdymo ir kontrolės sistemos taip pat bus naudojamos, kalbant apie EVPRI vaidmenį pagal šį pasiūlymą. Dėl galutinio Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos veiklos vertinimo rodiklių rinkinio spręs Komisija atlikdama pirmą privalomą vertinimą. Galutiniam vertinimui kiekybiniai rodikliai bus tokie pat svarbūs kaip konsultacijų metu surinkti kokybiniai įrodymai. Vertinimas kartojamas kas trejus metus.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EVPRI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas visiems institucijos darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir jų įgyvendinimo priemonėse aiškiai nustatoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti institucijos finansavimo gavėjų ir už šių lėšų paskirstymą atsakingų darbuotojų patikras vietoje.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………...……….] || DA/NDA ([53]) || ELPA[54] šalių || šalių kandidačių [55] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| 12.040401.01 EVPRI – subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis (Darbuotojai ir administracinės išlaidos) || DA || TAIP || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

///

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1A || Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

 <Vidaus rinkos ir paslaugų> GD || || || 2013 metai[56] || 2014 metai || 2015 metai || || || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

12.0404.01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Mokėjimai || (2) || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[57] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

Mokėjimai || (5) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

1. EVPRI turės parengti tam tikrus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su šiais dalykais:

– atpirkimo programoms ir stabilizavimui taikoma išimtimi (3 straipsnis);

– techninėmis nuostatomis dėl įtartinų sandorių nustatymo ir pranešimo apie juos (11 straipsnis);

– tinkamo viešai neatskleistos informacijos atskleidimo techninėmis priemonėmis (12 straipsnis);

– viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimo techninėmis priemonėmis (12 straipsnis);

– pavyzdiniu neišsamiu sąrašu, kuriame išvardijami įvykiai, susiję su emitentais, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ rinkoje, ir kurie gali būti laikomi viešai neatskleista informacija (12 straipsnis);

– viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų turiniu ir formatu (13 straipsnis);

– nuostatomis, susijusiomis su rekomendacijomis dėl investicijų ir statistikos duomenimis (15 straipsnis);

– ES ir užsienio kompetentingų ir reguliavimo institucijų keitimosi informacija procedūromis ir priemonėmis (18, 19, 20, 29 straipsniai).

2. Vienos kompetentingos institucijos prašymu EVPRI koordinuos kompetentingų institucijų vykdomus tyrimus ir patikras tarpvalstybinio piktnaudžiavimo rinka atvejais.

3. EVPRI koordinuos valstybių narių kompetentingų institucijų ir tam tikrų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimų rengimą. EVPRI parengs standartinius bendradarbiavimo susitarimus, kuriais galės naudotis kompetentingos institucijos. EVPRI taip pat koordinuos institucijų keitimąsi informacija, gauta iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų.

4. 4.       Kalbant apie biržos prekių išvestines finansines priemones, EVPRI teiks pagalbą ir vykdys koordinavimą kompetentingoms institucijoms ir reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su trečiųjų šalių institucijomis, atsakingomis už neatidėliotinų sandorių rinkas.

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || || || IŠ VISO

<…….> GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 metai[58] || 2014 metai || 2015 metai || || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

Mokėjimai || 0,179 || 0,327 || 0,327 || || || || || 0,832

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Konkretūs pasiūlymo tikslai išdėstyti 1.4.2 punkte. Jie bus pasiekti įgyvendinant siūlomas teisėkūros priemones nacionaliniu lygmeniu ir dalyvaujant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Visų pirma, nors neįmanoma susieti konkrečių kiekybinių rezultatų su kiekvienu veiklos tikslu, EVPRI kartu su naujus įgaliojimus vykdančiomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis turėtų padėti didinti rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą draudžiant turintiesiems viešai neatskleistos informacijos prekiauti tam tikromis finansinėmis priemonės ir draudžiant manipuliuoti finansų rinkomis taikant tokias priemones kaip melagingos informacijos ar gandų sklaida ir prekyba fiksuojant kainas nenormaliu lygiu. Ši nauja sistema užkirs kelią piktnaudžiavimui rinka organizuotose rinkose, platformose ir ne biržos sandorių atveju, taip pat biržos prekių ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkose. Be to, bus užtikrinta, kad EVPRI ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų būtinos informacijos ir įgaliojimų, kad taikytų nuoseklias, veiksmingas ir atgrasomas sankcijas.

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba:

Dėl pasiūlymo Vidaus rinkos ir paslaugų GD nereikės papildomų žmogiškųjų ir administracinių išteklių. PRD įgyvendinti skirti ištekliai bus naudojami ir toliau.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

– ý  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Pasiūlyme numatomos papildomos užduotys, kurias turės vykdyti EVPRI. Tam reikės papildomų išteklių pagal biudžeto eilutę 12.0404.01

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[59].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– ¨  Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ý  Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || || || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą Valstybės narės per ES nacionalines priežiūros institucijas (*) || 0,268 || 0,490 || 0,490 || || || || || 1,248

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,268 || 0,490 || 0,490 || || || || || 1,248

(*) Įvertinta remiantis dabartiniu finansavimo mechanizmu pagal EVPRI reglamento projektą (valstybės narės – 60 %, Bendrija – 40 %).

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

· ¨         nuosaviems ištekliams

· ¨         įvairioms įplaukoms

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka (piktnaudžiavimą rinka) finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priedas.

Taikoma metodika ir svarbiausios pagrindinės prielaidos

Su EVPRI vykdomomis užduotimis susijusios išlaidos pagal du pasiūlymus įvertintos kaip išlaidos darbuotojams (1 antraštinė dalis), remiantis išlaidų klasifikacija Komisijai pateiktame 2012 m. EVPRI biudžeto projekte.

Dviejuose Komisijos pasiūlymuose yra nuostatų, kad EVPRI turėtų parengti maždaug 11 naujų privalomų techninių standartų (PTS) rinkinių, kuriais turėtų būti užtikrinta, kad labai techninio pobūdžio nuostatos būtų vienodai taikomos visoje ES. Pagal šiuos pasiūlymus numatoma, kad EVPRI pateiks naujus PTS per 24 mėnesius po reglamento įsigaliojimo. Šiam tikslui įgyvendinti jau nuo 2013 metų pradžios reikia didinti darbuotojų skaičių. Kalbant apie pareigų pobūdį, siekiant sėkmingai ir laiku parengti naujus PTS reikės, visų pirma, papildomų politikos, teisės ir poveikio vertinimo pareigūnų.

Remiantis Komisijos tarnybų ir EVPRI vertinimais, vertinant poveikį visos darbo dienos etatų skaičiui, kuris yra būtinas PTS rengti pagal du pasiūlymus, vadovautasi šiomis prielaidomis:

- Vienas politikos pareigūnas, vienas poveikio vertinimo pareigūnas ir vienas teisės pareigūnas reikalingi iki 2013 m.

Taigi, siekiant parengti PTS per 24 mėnesius po reglamento įsigaliojimo, reikia trijų visos darbo dienos etatų.

Galiausiai, EVPRI būtų patikėtos tam tikros nuolatinės užduotys šiose srityse:

- kompetentingų institucijų tyrimų ir patikrų koordinavimas tarpvalstybiniais piktnaudžiavimo rinka atvejais;

- valstybių narių kompetentingų institucijų ir tam tikrų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimų rengimas. EVPRI parengs standartinius bendradarbiavimo susitarimus, kuriais galės naudotis kompetentingos institucijos. EVPRI taip pat koordinuos institucijų keitimąsi informacija, gauta iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų.

- pagalba ir koordinavimas kitų valstybių narių kompetentingoms ir reguliavimo institucijoms bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su trečiųjų šalių institucijomis, atsakingomis už neatidėliotinų sandorių rinkas ir apyvartinius taršos leidimus.

Apskritai tai reiškia, kad reikia 6 papildomų visos darbo dienos etatų.

Kitos prielaidos:

– remiantis visos darbo dienos etatų paskirstymu 2012 m. biudžeto projekte, daroma prielaida, kad papildomi 6 visos darbo dienos etatai – tai 3 laikinieji darbuotojai (50 %), 2 deleguotieji nacionaliniai ekspertai (33,3 %) ir 1 sutartininkas (16,7 %);

– vidutinis metinis atlyginimas įvairioms darbuotojų kategorijoms nustatomas remiantis BUDG GD nurodymais;

– atlyginimo svertinis koeficientas Paryžiui yra 1,27;

– mokymo išlaidos vienam visos darbo dienos etatui per metus sudaro apie 1 000 EUR;

– misijų išlaidos – 10 000 EUR, remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis misijomis vienam darbuotojui;

– su samdymu susijusios išlaidos (kelionės, viešbučiai, medicininis sveikatos patikrinimas, įsikūrimo ir kitos pašalpos, persikraustymo išlaidos ir pan.) – 12 700 EUR, remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis vieno darbuotojo samdymo išlaidomis.

Daroma prielaida, kad darbo krūvis, dėl kurio reikia didinti visos darbo dienos etatų skaičių, kaip aprašyta pirmiau, išliks ir 2014 m. ir yra susijęs su jau parengtų PTS taisymu.

Kitų trejų metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo metodas išsamiau pristatytas toliau esančioje lentelėje. Skaičiavime atsispindi tai, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 % išlaidų.

Išlaidų rūšis || Skaičiavimas || Suma (tūkstančiais)

2013 || 2014 || 2015 || Iš viso

|| || || || ||

1 antraštinė dalis: Darbuotojų išlaidos || || || || ||

|| || || || ||

6 darbuotojų atlyginimai ir pašalpos || || || || ||

- iš jų laikinųjų darbuotojų || =3*127*1,27 || 241,93 || 483,87 || 483,87 || 1 209,67

- iš jų deleguotųjų nacionalinių ekspertų || =2*73*1,27 || 92,71 || 185,42 || 185,42 || 463,55

- iš jų sutartininkų || =1*64*1,27 || 40,64 || 81,28 || 81,28 || 203,2

|| || || || ||

6 darbuotojų su samdymu susijusios išlaidos || || || || ||

|| =6*12,7 || 76,2 || || || 76,2

|| || || || ||

6 darbuotojų misijų išlaidos || || || || ||

|| =6*10 || 30 || 60 || 60 || 150

|| || || || ||

6 darbuotojų mokymo išlaidos || =6*1 || 3 || 6 || 6 || 15

|| || || || ||

Iš viso 1 antraštinė dalis: Darbuotojų išlaidos || || 484,48 || 816,57 || 816,57 || 2 079,53

|| || || || ||

Iš jų Bendrijos įnašas (40 %) || || 193,79 || 326,63 || 326,63 || 847,05

Iš jų valstybių narių įnašas (60 %) || || 290,68 || 489,94 || 489,94 || 1 270,56

Toliau esančioje lentelėje pateiktas siūlomas trijų laikinųjų darbuotojų etatų planas:

Pareigų grupė ir pakopa || Laikinosios pareigybės

AD16 AD15 AD14 AD13 AD12 AD11 AD10 AD9 AD8 AD7 AD6 AD5 AD iš viso || 1 2 3

[1]               OL L 16, 2003 4 12, p. 16.

[2]               ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaita, Briuselis, 2009 2 25, p. 23.

[3]               Europos Komisijos komunikatas „Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas“, COM(2009) 332, 2009 m. liepos 3 d.

[4]               Europos Komisijos komunikatas „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“, COM(2011) 78, 2011 m. vasario 23 d.

[5]               Europos Komisijos komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, COM(2010) 716, 2010 m. gruodžio 8 d.

[6]               Ref. CESR/07-380, 2007 m. birželis, paskelbta www.cesr-eu.org.

[7]               Ref. CESR/09-1120.

[8]               ESME – tai Komisijos patariamoji įstaiga, kurią sudaro vertybinių popierių rinkų specialistai ir ekspertai. Jos įgaliojimai baigėsi 2009 m. pabaigoje ir nebuvo atnaujinti. Komisija įsteigė ESME 2006 m. balandį 2006 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu 2006/288/EB, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupė, kuri teiktų teisines ir ekonomines rekomendacijas dėl ES vertybinių popierių direktyvų taikymo (OL L 106, 2006 4 19, p. 14–17).

[9]               Paskelbta 2007 m. birželį: „Piktnaudžiavimo rinka ES teisinė sistema ir jos įgyvendinimas valstybėse narėse: pirmasis vertinimas“.

[10]             Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/securities/abuse/12112008_conference_en.htm.

[11]             Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2009/market_abuse_en.htm.

[12]             Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2010/mad/consultation_paper.pdf.

[13]             Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2010/mad_en.htm.

[14]             Poveikio vertinimo ataskaitą galima rasti XXX.

[15]             Diskusijų santrauką žr. Poveikio vertinimo ataskaitos 3 priede.

[16]             COM(2009) 501, COM(2009) 502, COM(2009) 503.

[17]             2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30).

[18]             http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0726:FIN:EN:PDF.

[19]             2009 m. balandžio 20 d. CESR atsiliepimas į kvietimą teikti įrodymus peržiūrint PRD:

                http://ec.europa.eu/internal_market/securities/abuse/index_en.htm

[20]             (COM(2010) 1496) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, 2010 m. gruodžio mėn., 3 skyrius.

[21]             OL C […], […], p. […].

[22]             OL C , , p. .

[23]             OL C , , p. .

[24]             OL L 16, 2003 4 12, p. 16.

[25]             ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaita, Briuselis, 2009 2 25.

[26]             Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Smulkiojo verslo aktas Europai, COM(2008) 394 galutinis.

[27]             2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų (OL L 302, 2010 11 18, p. 1).

[28]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[29]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[30]             Europos Komisijos komunikatas „Sankcijų taikymo režimų griežtinimas finansų sektoriuje“, COM(2010) 716, 2010 m. gruodžio 8 d.

[31]             OL L 336, 2003 12 23, p. 33.

[32]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[33]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[34]             2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų, OL L 302, 2010 11 18, p. 1.

[35]             2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų, [OL L 241, 2006 9 2, p. 1].

[36]             1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo, [OL L 26, 1977 1 31, p. 1].

[37]             2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB, OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

[38]             2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009 įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

[39]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.… dėl didmeninių energetikos rinkų vientisumo ir skaidrumo.

[40]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. … dėl didmeninės energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo.

[41]             OL L 191, 2001 7 13, p. 45.

[42]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[43]             OL L 162, 2004 4 29, p. 72.

[44]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[45]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a ar b punktuose.

[46]             (COM(2010) 301) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos Centriniam Bankui „Finansinių paslaugų reguliavimas siekiant užtikrinti tvarų augimą“, 2010 m. birželis.

[47]             (COM(2010) 482) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų, 2010 m. rugsėjis.

[48]             (COM(2010) 484) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, 2010 m. rugsėjis.

[49]             (COM(2011) XXX)

[50]             (COM(2010) 484) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo, 2010 m. gruodis.

[51]             Išsamiau apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą žr. BudgWeb svetainėje: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[52]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[53]             DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[54]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[55]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[56]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[57]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[58]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[59]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.