52011DC0307

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje sąlygų

ĮVADAS

Komisija, kaip reikalaujama Stokholmo programoje[1], teikia Tarybai šią ataskaitą dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) sąlygų.

GRECO yra labiausiai integruotas Europos lygmens kovos su korupcija veiksmų stebėjimo mechanizmas, kuriame dalyvauja visos ES valstybės narės. GRECO atlieka svarbų vaidmenį nustatant minimalias teisinei ir institucinei kovos su korupcija sistemai taikomas Europos normas. Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse korupcija tebėra didelė problema ir Europos Sąjungoje ne visada pasiekiama gerų rezultatų šioje srityje. Tai sustiprina Komisijos įsitikinimą, kad politinis pasiryžimas kovoti su korupcija ES yra nevienodas.

Komunikate dėl ES kovos su korupcija politikos[2] rekomenduojama, kad ES dalyvautų GRECO veikloje ir būtų sukurtas ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmas. Taip būtų sudaryta galimybė sustiprinti valstybių narių politinį ryžtą ir esamą teisinę ir institucinę sistemą padaryti efektyvesnę.

Šioje ataskaitoje nustatomi pagrindiniai tvirtesnio ES ir GRECO bendradarbiavimo tikslai ir analizuojamos ES dalyvavimo GRECO veikloje galimybės ir tokio dalyvavimo nauda.

GRECO VAIDMUO IR VEIKIMAS

GRECO 1999 m. įsteigė Europos Taryba, siekdama padidinti savo narių gebėjimą kovoti su korupcija taikant dinaminį savitarpio vertinimo procesą ir tarpusavio spaudimą bei stebint, kaip laikomasi šioje srityje priimtų sprendimų[3]. Šiuo metu GRECO priklauso 49 nariai (48 Europos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos).

GRECO veikla reglamentuojama jos įstatais[4] ir darbo tvarkos taisyklėmis[5]. Kiekvienas narys paskiria ne daugiau kaip du balsavimo teisę turinčius atstovus dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Nariai GRECO taip pat pateikia ekspertų, kurie gali vykdyti vertinimus, sąrašą.

GRECO narių vertinimai atliekami ciklais ir vykdomi laikantis Dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų[6], Civilinės teisės konvencijoje dėl korupcijoje[7] ir Baudžiamosios teisės konvencijoje dėl korupcijos[8] ir jos papildomame protokole[9] nustatytų normų. Pirmasis GRECO vertinimo ciklas 2000–2002 m. skirtas nacionalinių subjektų, vykdančių korupcijos prevenciją ir kovojančių su ja, nepriklausomumo, specializacijos ir priemonių, taip pat valstybės pareigūnų neliečiamumo vertinimui. Antrajame 2003–2006 m. vykusiame vertinimo cikle daugiausia dėmesio skirta su korupcijos nusikaltimais susijusių pajamų areštui ir konfiskavimui, korupcijos viešojoje administracijoje aptikimui bei prevencijai ir korupcijos privačiajame sektoriuje prevencijai ir kovai su ja. Trečiasis 2007 m. sausio mėn. prasidėjęs vertinimo ciklas tebesitęsia. Jis apima nusikaltimų pripažinimą pagal Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos ir politinių partijų finansavimą.

Po aptarimo su įvertinta valstybe pateikiamos vertinimo ataskaitos, kurios tada aptariamos ir patvirtinamos plenariniame posėdyje. Paprastai jos yra konfidencialios, tačiau gali būti paskelbtos gavus vertintos valstybės sutikimą. Kiekvienoje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kurių šalis per tam tikrą laiką (pvz., 18 mėnesių) turi laikytis. Siekiant nustatyti, ar laikomasi rekomendacijų, vykdoma atitikties procedūra ir parengiamos atitikties ataskaitos, prie kurių kartais pridedami priedai.

PAPILDOMA DALYVAVIMO GRECO VEIKLOJE NAUDA

2007 m. pasirašytame Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandume nustatyta, kad reikėtų toliau plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą teisinės valstybės principų taikymo (įskaitant kovą su korupcija) srityje, siekiant užtikrinti ES teisės ir Europos Tarybos konvencijų derėjimą, tačiau dėl to neturėtų būti ribojamos galimybės ES priimti platesnio masto taisykles.

ES dalyvavimas GRECO veikloje kaip esminis ES kovos su korupcija politikos elementas jau buvo įvardytas 2003 m. gegužės 28 d. komunikate[10]. 2003 m. priėmus komunikatą nagrinėtos įvairios dalyvavimo galimybės, atsižvelgiant į teisinę ES kompetenciją pagal Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį. Kadangi bendrijos kompetencija, susijusi su Europos Tarybos civilinės ir baudžiamosios teisės konvencijomis dėl korupcijos, tuomet buvo ribota, sprendimas turėjo būti atidėtas iki Lisabonos sutarties priėmimo. Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) išplėsta ES kompetencija kovos su korupcija srityje ir sudarytos sąlygos stiprinti ES kovos su korupcija politiką, įskaitant dalyvavimą GRECO veikloje. Be to, galimybės, atsiradusios dėl ES prisijungimo prie JT kovos su korupcija konvencijos[11] būtų sustiprintos sprendimu prisijungti prie Europos regioninio stebėjimo mechanizmo.

Pagrindinis ES-27 valstybių narių kovos su korupcija politikos trūkumas – neveiksmingai taikoma esama sistema. GRECO stebėjimo procesas paskatino ES valstybes nares imtis tam tikrų veiksmų, visų pirma srityse, kurios mažiau reglamentuojamos tarptautiniu lygiu (pvz., politinių partijų finansavimo[12]). Vis dėlto GRECO menkai tegali paskatinti reikiamą politinį pasiryžimą priimti ir išlaikyti patikimas kovos su korupcija priemones. Be to, kai kuriais atvejais GRECO nesugebėjo atkreipti dėmesio į sistemines dėl korupcijos kylančias problemas[13]. Taigi, ES aktyvus dalyvavimas GRECO veikloje gali būti naudingas abiem organizacijoms, išnaudojant GRECO patirtį stebint kovos su korupcija pastangas, ir ES institucijų politinį vaidmenį, siekiant veiksmingo kovos su korupcija politikos ES-27 valstybėse narėse įgyvendinimo.

Todėl Komisija sukurs ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmą. ES dalyvavimu GRECO veikloje nebus prieštaraujama naujajam ES mechanizmui. Be to, dėl ES dalyvavimo rengiant GRECO vertinimus gali būti pagerinta tų vertinimų metodika ir rezultatai. Rengdama ataskaitas pagal ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmą Komisija remsis GRECO duomenimis ir kitų atitinkamų šaltinių informacija, pavyzdžiui, informacija, gauta remiantis OECD konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius (Kovos su papirkimu konvencija) ir JT konvencija prieš korupciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, dalyvaudama GRECO veikloje ES siektų šių konkrečių tikslų:

- lankytis šalyse siekiant parengti ES valstybių narių ir (arba) šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių (jei šios sutiktų) vertinimus;

- teikti pasiūlymus dėl vertinimo ataskaitų projektų ir dalyvauti GRECO plenarinių posėdžių diskusijose dėl valstybių narių ir (arba) šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių (jei šios sutiktų) vertinimo ir (arba) atitikties ataskaitų;

- įsitraukti į GRECO valdybos[14], kuri atlieka svarbų vaidmenį rengiant vertinimus ir ataskaitų projektus, darbą;

- prisidėti prie GRECO biudžeto;

- prisidėti prie GRECO vykdytinos lyginamosios analizės[15], kuri turi būti vykdoma remiantis esamomis valstybių narių vertinimo ir atitikties ataskaitomis, ir kuria bus remiamasi rengiant ES kovos su korupcija ataskaitą;

- nustatyti ES svarbias dar nepritaikytas GRECO rekomendacijas, į kurias deramai atsižvelgti gali būti paskatinta pagal būsimą ES ataskaitų teikimo mechanizmą.

Šie konkretūs tikslai nustatomi atsižvelgiant į poreikį išvengti papildomos naštos valstybių narių administracijoms ir veiksmų sutapimo su GRECO jau apimamais veiksmais.

Siekdama užtikrinti abipusiškumą Komisija gali apsvarstyti GRECO atstovo dalyvavimo ekspertų grupėje, kuri bus sukurta siekiant paremti ES kovos su korupcija ataskaitos rengimą, sąlygas.

ES DALYVAVIMO GRECO VEIKLOJE SĄLYGOS

GRECO veikimą reglamentuojančiame teisiniame pagrinde numatomos dvi dalyvavimo GRECO veikloje galimybės: stebėtojo statusas ir dalyvavimas.

Dalyvavimo atveju yra dvi galimybės – visateisė narystė ir narystė su ribotomis balsavimo teisėmis. Be to, analizuojama ir bendros programos galimybė.

Pirmasis toliau pateikiamas vertinimas paremtas Komisijos teisinių ir praktinių galimo tvirtesnio bendradarbiavimo su GRECO aspektų tyrimu. Kitame etape Komisija paprašys Tarybos leidimo pradėti derybas dėl ES dalyvavimo GRECO veikloje.

Stebėtojo statusas

Europos Tarybos ministrų komiteto statutinėje rezoliucijoje (93) 28 dėl dalinių ir išplėstinių susitarimų numatoma galimybė kai kurią veiklą pagal išplėstinius arba išplėstinius dalinius susitarimus valstybėms susitarimo šalims vykdyti su viena ar daugiau valstybių, kurios nėra Europos Tarybos narės. GRECO sukurta išplėstiniu daliniu susitarimu. Ministrų komitetas gali pakviesti bet kurią Europos Tarybai nepriklausančią šalį ir bet kurią tarptautinę organizaciją stebėtojo statusu dalyvauti išplėstinio dalinio susitarimo apimamoje veikloje. Rezoliucijoje neapibrėžtos dalinių ir išplėstinių susitarimų stebėtojų teisės ir pareigos. Todėl galioja Europos Tarybos ministrų komiteto statutinės rezoliucijos (93) 26 bendrosios nuostatos dėl stebėtojo statuso. Pagal tas nuostatas stebėtojo statusas nesuteikia teisės būti atstovaujamam Ministrų komitete arba Parlamentinėje asamblėjoje, išskyrus atvejus, kai tokį sprendimą priima vienas iš šių subjektų.

Stebėtojo statusą GRECO suteikė OECD ir Jungtinėms Tautoms, kuriai atstovauja JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnyba (UNODC). Šios praktikos taip pat laikytasi kituose Europos Tarybos daliniuose susitarimuose[16]. Įnašo į biudžetą stebėtojas mokėti neturi.

ES dalyvavimas GRECO veikloje stebėtojo statusu atitiktų kitų tarptautinių organizacijų dalyvavimą stebėtojo statusu ir dėl tokio dalyvavimo nebūtų daromas poveikis biudžetui. Vis dėlto šios galimybės vertę mažina ribota jos apimtis ir nedidėle papildoma nauda.

Stebėtojo statusu gali būti užtikrintas tik ribotas dalyvavimas vertinant valstybes nares. Pagal jį ES negalėtų dalyvauti rengiant bendrus vertinimus ir todėl nebūtų skatinama dėmesį sutelkti į ES svarbius klausimus. Todėl šia galimybe negali būti užtikrintas reikiamas indėlis rengiant būsimą ES kovos su korupcija ataskaitą. Be to, pagal šią galimybę ne visiškai būtų laikomasi Stokholmo programos, pagal kurią raginama parengti išsamią kovos su korupcija politiką glaudžiai bendradarbiaujant su GRECO.

Dalyvavimas

Europos Tarybos ministrų komiteto statutinėje rezoliucijoje (93) 28 pateikiama plati nuostata dėl (buvusios) Europos bendrijos dalyvavimo daliniuose ir išplėstiniuose susitarimuose ir nustatoma, kad dalyvavimo sąlygos nustatomos kvietime dalyvauti. Tai pakartojama GRECO įstatuose[17], kuriuose nustatyta, kad (buvusios) Europos bendrijos dalyvavimo GRECO sąlygos turi būti nustatytos dalyvauti kviečiančioje rezoliucijoje.

GRECO darbo tvarkos taisyklių[18] 2 taisyklėje nustatyta, kad (buvusi) Europos bendrija GRECO nare gali tapti:

- Europos Tarybos ministrų komiteto kvietimu dalyvauti GRECO veikloje. Šiuo tikslu GRECO turi pateikti pasiūlymą, o vykdomasis komitetas jį patvirtinti. Oficialus kvietimas – tai ministrų komiteto priimama rezoliucija, po kurios apsikeičiant raštais sudaromas susitarimas su ES;

- Ministrų komiteto kvietimu prisijungiant prie Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos;

- prisijungdama prie Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos.

Šiuo metu ES yra prisijungusi prie tokių dalinių susitarimų, kaip Venecijos komisija[19] ir Bendradarbiavimo grupės apsisaugoti nuo didelių gaivalinių ir technologinių nelaimių, vykdyti jų prevenciją ir organizuoti pagalbą joms įvykus[20]. ES taip pat yra Europos farmakopėjos konvencijos ir Europos audiovizualinės observatorijos narė, ji taip pat yra daugelio Europos Tarybos dalinių susitarimų šalis.

Atsižvelgiant į tai, kad GRECO įstatuose minimas ES dalyvavimas GRECO veikloje ir GRECO darbo tvarkos taisyklėse užsimenama apie narystę, dalyvauti GRECO veikloje ES gali įvairiais būdais. Konkrečios narystės sąlygos nustatomos specialiame susitarime. Todėl šioje ataskaitoje analizuojamos dvi dalyvavimo galimybės – visateisė narystė (su visomis balsavimo teisėmis) ir narystė su ribotomis balsavimo teisėmis.

Visateisė narystė

Visateisė narystė suteiktų ES balsavimo teises GRECO plenariniuose posėdžiuose visais GRECO kompetencijos srities klausimais (dėl, pvz., vertinimo ir (arba) atitikties ataskaitų, procedūrinių klausimų, finansinių ir biudžeto reikalų). Kadangi ES GRECO plenariniuose posėdžiuose neatstovaus valstybėms narėms, ji turėtų vieną balsą, kaip ir kiti nariai.

GRECO įstatų 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad GRECO nariai, dalyvaujantys savitarpio vertinime, turi balsavimo teisę[21]. Nors ES nėra Europos Tarybos civilinės ir baudžiamosios teisės konvencijas dėl korupcijos pasirašiusi šalis, pagal GRECO reguliavimo sistemą ji vis tiek gali būti vertinama. ES institucijų vertinimas visų pirma būtų susijęs su Dvidešimt pagrindinių kovos su korupcija principų[22] ir reikštų, kad šiems principams pirma turėtų būti pritarta (galbūt vienašaliu pareiškimu). Prisijungdama prie UNCAC ES sukūrė precedentą visateisiam ES dalyvavimui organizacijoje, kuri atlieka savo narių vertinimą. Vis dėlto UNCAC atveju ES šiuo metu nedalyvauja savitarpio vertinimo procese.

Pagal šią galimybę ES kaip visateisė narė dalyvautų valstybių narių, šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir kitų trečiųjų šalių vertinimo procedūroje. Todėl ES galėtų pagal taikomas taisykles (t. y. rotacijos principu) turėti į GRECO valdybą paskirtą atstovą. ES būtų GRECO vykdomojo komiteto, kuris turi sprendimų priėmimo galias biudžeto klausimais, narė. ES galiotų visos kitos teisės ir pareigos, numatytos GRECO įstatuose ir darbo tvarkos taisyklėse.

ES mokėtų įnašus į GRECO biudžetą. Prie Komisijos sprendimo, kuriuo sukuriamas ES ataskaitų teikimo mechanizmas periodiniam vertinimui atlikti[23], pridedamame poveikio vertinime apskaičiuotos galimos ES dalyvavimo GRECO veikloje finansinės išlaidos – apie 450 000 EUR per metus. Tai apimtų įnašą į GRECO biudžetą (t. y. maždaug 300 000 EUR didelio įnašų mokėtojo atveju) ir veiklos, kurios GRECO šiuo metu nevykdo ir kuri daugiausia būtų naudinga ES (pvz., lyginamųjų ataskaitų rengimas ir ES-27 valstybėms narėms skirtų rekomendacijų, į kurias neatsižvelgta, nustatymas), išlaidas. Tokia veikla galėtų būti finansuota pagal, pavyzdžiui, paslaugų sutartis arba veiksmų dotacijas.

Visateisės narystės galimybė leistų pasiekti visus 3 skirsnyje minimus konkrečius tikslus. Pagal ją taip pat būtų užtikrintas didelis ES ir GRECO bendradarbiavimo matomumas, GRECO ir būsimo ES ataskaitų teikimo mechanizmo papildomumas, galimybė dar pagerinti GRECO vertinimo sistemą, didesnis dėmesys ES politikos sritims.

Vis dėlto reikia nuodugniau išnagrinėti galimybę GRECO vertinti ES institucijas, įvertinant prielaidas, įgyvendinamumą ir galimą poveikį, nes GRECO vertinimo sistema skirta šalims, o ne organizacijoms. Nors kai kurie iš dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų taip pat gali būti taikomi organizacijoms (pvz., sąžiningumo viešojoje administracijoje principas), vertinimas pagal esamas GRECO procedūras nebūtų išsamus, o jo papildoma nauda GRECO ir Sąjungai būtų gana neaiški. Jei GRECO nevykdytų ES institucijų vertinimo, ES neturėtų visų balsavimo teisių GRECO plenariniuose posėdžiuose[24].

Narystė su ribotomis balsavimo teisėmis

GRECO įstatuose nustatyta, kad ES dalyvavimo sąlygos bus nustatytos dalyvauti kviečiančioje rezoliucijoje, konkrečiai nenurodant dalyvavimo būdo. Taigi, ES dalyvauti taip pat gali kaip narė su ribotomis balsavimo teisėmis.

Pagal šį variantą ES greičiausiai išvengtų GRECO vertinimo, tačiau tai reikštų, kad abi organizacijos turėtų sukurti tam tikrą analizės sistemą, siekiant išnagrinėti ES institucijų vertinimo prielaidas, įgyvendinamumą ir galimą poveikį, atsižvelgiant į ES ypatybes ir kompetenciją. Vis dėlto 50-ame GRECO plenariniame posėdyje pabrėžta, kad nors ir pripažįstant, kad gali reikėti priimti specialius susitarimus siekiant atsižvelgti į ES ypatumus, GRECO atliekamas ES institucijų vertinimas turi būti faktiškai įmanomas (t. y. palaipsniui turėtų būti sudarytos ES vertinimo sąlygos).

Pagal šį pasirinkimą ES į GRECO biudžetą mokėtų įnašą[25], kuris būtų šiek tiek mažesnis nei visateisės narystės atveju. ES turėtų teisę balsuoti procedūriniais, finansiniais ir biudžeto klausimais[26]. Ji neturėtų teisės GRECO plenariniuose posėdžiuose balsuoti dėl vertinimo ir atitikties ataskaitų priėmimo, neturėtų atstovo GRECO valdyboje ir nedalyvautų renkant pirmininką ir jo pavaduotoją. ES skirtų atstovus į GRECO plenarinius posėdžius, dalyvautų diskusijose, siūlytų rekomendacijas dėl vertinimo ir (arba) atitikties ataskaitų ir galbūt turėtų atstovą, kuris dalyvautų kaip stebėtojas per vizitus valstybėse narėse, šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir kitose tokį dalyvavimą priimančiose valstybėse[27]. ES galėtų teikti pasiūlymus dėl vertinimų organizavimo ir paskesnių priemonių.

Praktinius ES dalyvavimo GRECO veikloje klausimus Komisija kartu su GRECO drauge periodiškai (pvz., kas 5 metus) peržiūrėtų ir bendru GRECO ir ES sutarimu atliktų galimus pakeitimus.

Pagal šį variantą būtų užtikrintas indėlis į būsimą ES kovos su korupcija ataskaitą, t. y. remiantis esamu vertinimu ir valstybių narių atitikties ataskaitomis GRECO atliekama lyginamoji analizė, taip pat aktualiausių rekomendacijų, į kurias neatsižvelgta, nustatymas. Iš esmės būtų pasiekti 3 skirsnyje minimi tikslai, sudarant galimybę ES dalyvauti vertinant valstybes nares. Nors ES neturėtų sprendimus priimančios galios vertinimo procese, ji galėtų aktyviai dalyvauti įgyvendinant ir paskatinant veiksmus, kuriais daugiau dėmesio būtų skiriama ES svarbesnėms politikos sritims. GRECO ir ES bendradarbiavimas įgautų politinės svarbos ir būtų išvengta dubliavimo. GRECO atliekamo ES institucijų vertinimo klausimas turėtų būti prioriteto tvarka išaiškintas derybose. Vis dėlto supaprastinto dalyvavimo pranašumai akivaizdesni jeigu ES neturėtų įsipareigoti vertinti savo institucijas.

Bendra programa

Pagal tokią programą ES teiktų finansinę paramą GRECO dotacijos pavidalu, siekiant konkrečių iš anksto nustatytų rezultatų; ji galėtų trukti nustatytą laiką (2–3 metus), numatant periodinio atnaujinimo galimybę. Toks tikslinio ES ir GRECO bendradarbiavimo sprendimas jau įgyvendintas. Pavyzdžiui, Europos Taryba kaip privilegijuotasis partneris dalyvauja Rytų partnerystės programose ir savo praktine patirtimi remia ES ir Rytų partnerystės šalis.

Siekiant šiai partnerystei suteikti didesnę politinę svarbą, su GRECO gali būti sudarytas susitarimo memorandumas arba susitarimas, kaip ir Europos Tarybos ir ES pagrindinių teisių agentūros susitarimo atveju.

Kalbant apie tikslus, pagal bendrą programą GRECO galėtų prisidėti prie būsimos ES kovos su korupcija ataskaitos, visų pirma atliekant lyginamąją esamų GRECO parengtų valstybių narių vertinimo (atitikties) ataskaitų analizę ir nustatant rekomendacijas, į kurias neatsižvelgta. Pagal bendrą programą taip pat būtų išvengta dubliavimo. Šiuo atveju biudžetas būtų mažesnis, nei narystės su ribotomis balsavimo teisėmis atveju (t. y. maždaug 200 000–250 000 EUR per metus, padengiant lyginamųjų ataskaitų rengimo, logistikos, seminarų ir pan. išlaidas).

Vis dėlto nors bendrąja programa ir būtų pasiekti tam tikri konkretūs tikslai, ja nebūtų pasiektas bendras tikslas užtikrinti GRECO praktinės patirties ir ES politinės įtakos sąveiką. Abiejų organizacijų partnerystė būtų ne tokia pastebima ir ES ne taip aktyviai dalyvautų GRECO vertinimuose. Šis variantas gali būti laikomas kaip vien tik techninis sprendimas – pagal jį ES veiktų daugiau kaip rangovė, o ne kaip partnerė. Papildoma nauda būtų mažesnė nei dalyvavimo GRECO veikloje atveju.

IŠVADA

Taryba raginama apsvarstyti šioje ataskaitoje nustatytas galimybes.

Atsižvelgiant į didesnę ES kompetenciją ir visaapimančios ES kovos su korupcija politikos reikalingumą, Komisijos nuomone, dalyvavimas GRECO veikloje (t. y. narystė) yra tinkamas būdas siekiant Stokholmo programos tikslų . Kadangi pagal būsimą ES ataskaitų teikimo mechanizmą siekiama įvertinti valstybių narių kovos su korupcija pastangas, kad būtų nustatytos ES tendencijos ir pasiūlyta ES lygmens politikos priemonių ir teisinių veiksmų, dalyvavimu GRECO būtų palengvinta stebėsenos užduotis. Bendradarbiavimas būtų labiau matomas ir būtų išvengta dubliavimo.

Be to, ES dalyvavimas visateisio nario teisėmis arba su riboto balsavimo teisėmis sudarytų sąlygas pasinaudoti abipuse nauda, t. y. GRECO praktine kovos su korupcija pastangų stebėjimo patirtimi ir ES politine įtaka valstybėse narėse. Taigi, tikėtina, kad dalyvavimu GRECO veikloje, kartu su būsimu ES ataskaitų teikimo mechanizmu, būtų prisidėta prie veiksmingesnio ES-27 kovos su korupcija politikos vykdymo užtikrinimo.

Komisija surengė kelias preliminarias diskusijas su GRECO sekretoriatu, kad nustatytų pagrindinius dominančius klausimus ir galimas alternatyvas, susijusias su teisinėmis ir praktinėmis ES dalyvavimo GRECO galimybėmis. Praktiniu požiūriu narystė su ribotomis balsavimo teisėmis yra galimas ir tinkamas variantas, kurį reikėtų svarstyti derybose. Tačiau pagrindinis spręstinas klausimas pagal šią galimybę – GRECO atliekamas ES institucijų vertinimas, nes ES institucijų vertinimo atveju būtų rekomenduotina visateisė narystė.

Dėl konkrečių ES dalyvavimo GRECO veikloje sąlygų (pvz., dalyvavimo formos, dalyvavimo Europos Tarybos institucijų veikloje, praktinių klausimų, įnašų į biudžetą) turėtų būti atidžiai deramasi su GRECO. Šiuo tikslu Komisija prašys Tarybos leisti pradėti derybas dėl ES dalyvavimo GRECO veikloje . Derybos vyktų atsižvelgiant į bendruosius ES ir Europos Tarybos bendradarbiavimo principus, t. y.:

- specifiškumą ir ES kompetencijos ribas. Vis dėlto turėtų būti sudaryta galimybė ES savo teritorijoje nustatyti aukštesnius reikalavimus;

- privilegijuotus darbinius santykius, siekiant užtikrinti suderintą Europos lygmens kovos su korupcija metodą. ES itin svarbu turėti galimybę dalyvauti ankstyvuosiuose vertinimo ciklų etapuose ir rengiant šalių ataskaitas, taip pat vykdyti lyginamąją valstybių narių vertinimų analizę ir nustatyti rekomendacijas, į kurias neatsižvelgta. Kita vertus, ES narystė padidintų GRECO įtaką ir sudarytų sąlygas atsižvelgti į GRECO rekomendacijas bei prireikus imtis tolesnių priemonių pagal ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmą.

Galiausiai, galimam ES dalyvavimui GRECO veikloje turi būti pritarta ne tik GRECO plenariniame posėdyje, bet jį taip pat turi patvirtinti Europos Tarybos ministrų komitetas, kuris inicijuoja oficialią dalyvavimo procedūrą. Atitinkamai Komunikate dėl ES kovos su korupcija politikos valstybės narės Europos Tarybos ministrų komitete raginamos visiškai paremti ES paraišką dalyvauti GRECO veikloje .

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Komisijos sprendimas, kuriuo sukuriamas ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmas periodiniam vertinimui atlikti (ES kovos su korupcija ataskaita) ir Ataskaita dėl ES dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje sąlygų.

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[28]

Vidaus reikalai

Saugumas ir laisvių apsauga

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus[29]

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Stokholmo veiksmų planas – Apsauga nuo sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

2 konkretus tikslas

Stiprinti ES gebėjimą kovoti su nusikalstama veika, vykdyti jos prevenciją ir mažinti jos pasekmes

Konkretūs potiksliai[30].

ES kovos su korupcija ataskaita

1. Ataskaitos rengimas, publikavimas ir sklaida.

2. Konsultacijos su ekspertais (t. y. ekspertų grupės sukūrimas).

3. Pilietinės visuomenės indėlis.

4. Nacionalinių tyrėjų korespondentų tinklo sukūrimas ir jo veikimas.

5. Dalijimosi patirtimi programa

ES dalyvavimas GRECO veikloje

6. Lyginamoji analizė ir GRECO sekretoriato rekomendacijų ES valstybėms narėms, į kurias neatsižvelgta, nustatymas.

7. ES narystė GRECO.

Atitinkama VGV / VGB veikla

1805 Saugumas ir laisvių apsauga

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (grupėms).

ES kovos su korupcija ataskaitoje bus periodiškai vertinamos ES-27 valstybių narių kovos su korupcija pastangos. Ataskaita suteiks aiškų dabartinės padėties Sąjungoje vaizdą ir padės nustatyti trūkumus bei ES tendencijas, siekiant paskatinti didesnį valstybių narių pasiryžimą spręsti korupcijos problemą ir parengti būsimus ES politikos veiksmus.

ES dalyvavimu GRECO veikloje būtų užtikrinta abiejų mechanizmų sąveika.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius

ES kovos su korupcija ataskaitą kas dvejus metus rengs ir skelbs Komisija. Komisijai padės ekspertų grupė ir vietos tyrėjų korespondentų tinklas; ji taip pat naudosis pilietinės visuomenės vertinimais. Komisija nuolat prižiūrės ekspertų darbą ir atsižvelgs į tyrėjų korespondentų bei pilietinės visuomenės pastabas. Per kiekvieną vertinimo ciklą bus išsamiai nagrinėjama, kaip buvo atsižvelgta į ankstesnių ataskaitų rekomendacijas.

Priėmus ES dalyvavimo GRECO sąlygų ataskaitą Komisija paprašys Tarybos leisti pradėti derybas su Europos Taryba. ES dalyvavimo GRECO atveju Komisija, atsižvelgdama į tvirtesnio bendradarbiavimo rezultatus, ketina reguliariai (pvz., kas 5 metus) peržiūrėti praktinius dalyvavimo klausimus.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Komisija kiekviename vertinimo cikle atrinks įvairias sritis apimančius tuo metu ES svarbius klausimus bei kiekvienai valstybe narei būdingus aspektus. Jie bus įvertinti pagal tam tikrus rodiklius ; kai kurie rodikliai bus atrinkti pagal jau esamas normas, o kai kurie bus nauji.

Komisijai padės:

- atskiru Komisijos sprendimu (kuris turėtų būti priimtas netrukus po kovos su korupcija paketo priėmimo) sukurta ekspertų grupė , kuri teiks patarimus dėl rodiklių, valstybių narių veiklos rezultatų vertinimo, gerosios praktikos ir ES tendencijų nustatymo, rekomendacijų ir galimų ES pasiūlymų.

- Komisijos pagal viešųjų pirkimų procedūrą sukurtas vietos tyrėjų korespondentų tinklas , sudarytas iš pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės atstovų, kuris visose valstybėse narėse rinks reikiamą informaciją.

- pilietinė visuomenė, kuri atliks vertinimus (kurie bus užsakyti pagal tikslinius kvietimus teikti paraiškas). Pilietinės visuomenės organizacijos bus skatinamos teikti paraiškas atlikti valstybių narių kovos su korupcija vertinimus.

Gali būti svarstoma dalijimosi patirtimi programos sukūrimo galimybė, siekiant padėti valstybėms narėms, NVO ir kitoms suinteresuotosioms šalims nustatyti gerąją patirti ir trūkumus, didinti informuotumą ir rengti mokymus. Sprendimas sukurti tokią programą (taip pat išaiškinant jos veikimo sąlygas) gali būti priimtas vėlesniame etape, kai pasirengimas pirmai ataskaitai bus labiau pasistūmėjęs.

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Stokholmo programoje korupcija pripažįstama kaip tarpvalstybinė grėsmė ES vidaus saugumui. Būtina imtis veiksmų ES lygmeniu, nes tinkamai su korupcija susijusių problemų negalima išspręsti vien tik valstybėse narėse.

Kovos su korupcija stiprinimas taip pat svarbus toms sritims, kurioms skiriama daug ES lėšų. ES turi reikiamą politinę įtaką ir todėl geriau gali paskatinti stiprinti kovos su korupcija politiką valstybėse narėse.

Panašios patirties išvados

Šiuo metu nėra ES lygmens mechanizmo, pagal kurį būtų galima nuosekliai vertinti kovos su korupcija politikos vykdymą. Vienintelė ES stebėjimo priemonė, kuri taip pat apima kovos su korupcija klausimus, yra Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmas Bulgarijai ir Rumunijai, dėl kurio ilgą laiką išlaikytas ar atnaujintas pasiryžimas vykdyti reformas.

Dėl pilietinės visuomenės organizacijų, pavyzdžiui, „Transparency International“ veiklos, apimančios metinius vertinimus, rodiklių nustatymą ir sprendimų dėl kokybės priėmimą, korupcijos klausimas įtrauktas į daugelio pasaulio šalių politinę darbotvarkę ir sustiprintas politinis spaudimas vykdyti reformas.

Nepaisant akivaizdžios pagrindinių esamų tarptautinių vertinimo mechanizmų (pvz., GRECO, OECD kovos su kyšininkavimu darbo grupė ir JT kovos su korupcija konvencija), naudos, paaiškėjo ir jų ribotos galimybės, visų pirma skatinti politinį pasiryžimą nacionaliniu lygmeniu. Skatinti tokį politinį pasiryžimą gali ES dėl savo įtakos. Bus siekiama, kad naujoji ES kovos su korupcija ataskaita būtų pagrįsta faktais, tikslinė, atvira ir lanksti.

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES kovos su korupcija priemonių paketas yra dalis platesnės Komisijos strateginės iniciatyvos dėl teisėtos ekonomikos apsaugos, kuri taip pat apima naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją ir turto susigrąžinimo teisėkūros iniciatyvą. Šis pasiūlymas suderintas tiek su šia strategija, tiek su iniciatyva.

Trukmė ir finansinis poveikis

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo [DD/MM]YYYY iki [DD/MM]YYYY

- ( Finansinis poveikis nuo YYYY iki YYYY

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

- Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos ES kovos su korupcija ataskaitos atveju ir nuo ES priėmimo akto dienos ES dalyvavimo GRECO veikloje atveju. Ši finansinė programa pagal teisinę sistemą taikoma pirmuosius penkerius įgyvendinimo metus.

- po to – visavertis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[31]

( Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

( Netiesioginis centralizuotas valdymas , vykdymo užduotis perduodant:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[32]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

( Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

( Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

VALDYMO PRIEMONĖS

Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

ES kovos su korupcija ataskaita bus skelbiama kas dvejus metus, pradedant 2013 m. Jos įgyvendinimas bus stebimas ir vertinamas. Galimi rodikliai: korupcijos suvokimo indekso ES reitingas, nacionalinės kovos su korupcija strategijos, dokumentuota patirtis kovojant su korupcija, naujos kovos su korupcija politikos (praktikos) pavyzdžiai, Komisijos finansuotų tarpusavio mokymosi priemonių skaičius, suvokimo lygmuo, laikas, kurio reikia teisės aktams perkelti ir įgyvendinti, skaidrumo suvokimas. Pagal ES ataskaitų teikimo mechanizmą bus siekiama nustatyti valstybėms narėms skirtas GRECO rekomendacijas, į kurias neatsižvelgta.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

- neigiamas valstybių narių požiūris, galimas sutapimas su esamais mechanizmais ir papildoma našta nacionalinėms administracijoms;

- informacijos surinkimo sunkumai ir (arba) nepakankamas ekspertų, tyrėjų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas.

Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Reguliarūs naujų ataskaitų teikimo mechanizmų veiksmingumo vertinimai, pirmąjį vertinimą atliekant paskelbus dvi ES kovos su korupcija ataskaitas. Tada Komisija gali teikti vertinimo ataskaitas kas 5 metus ir remdamasi jų išvadomis gali atlikti pakeitimus arba kitus galimus mechanizmo patobulinimus.

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones

Parengiamajai finansinių pasekmių turinčiai veiklai (pavyzdžiui, susijusiai su ekspertų grupės ir tyrėjų korespondentų tinklo darbu, ataskaitos rengimo veiksmais, pilietinės visuomenės indėliu, galima dalijimosi patirtimi programa, dalyvavimu GRECO veikloje) taikoma Komisijos finansinė kontrolė ir Audito Rūmų auditas.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

- Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka .

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Aprašymas………………………...……….] | DA / NDA ([33]) | ELPA[34] šalių | šalių kandidačių[35] | trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

3A | 18.05.09 – Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu | DA | NE | NE | NE | NE |

- Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka .

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Išlaidų kategorija…………………………………] | DA / NDA | ELPA šalių | šalių kandidačių | trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

[XX.YY.YY.YY.] | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE |

Numatomas poveikis išlaidoms

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: | Numeris 3A | Laisvė, saugumas ir teisingumas |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

( Žmogiškieji ištekliai | 0,165 | 0,292 | 0,292 | 0,292 | 0,292 | 1,333 |

( Kitos administracinės išlaidos | 0,009 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,197 |

Vidaus reikalų GD, IŠ VISO | Asignavimai | 0,174 | 0,339 | 0,339 | 0,339 | 0,339 | 1,530 |

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |

Žmogiškieji ištekliai | 0,165 | 0,292 | 0,292 | 0,292 | 0,292 | 1,333 |

Kitos administracinės išlaidos (konkretus 2 potikslis – ekspertų grupė)[46] | 0,009 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,197 |

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma | 0,174 | 0,339 | 0,339 | 0,339 | 0,339 | 1,530 |

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[47] |

Žmogiškieji ištekliai |

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos |

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |

IŠ VISO |

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | 2014 metai | 2015 metai |

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) | 1,3[48] | 2,3 | 2,3 | 2,3 | 2,3 |

XX 01 01 02 (Delegacijos) |

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE) [49] |

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) |

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose)a |

XX 01 04 yy [50] | - būstinėje[51] |

- delegacijose |

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |

IŠ VISO |

18 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai | Posėdžių ir (arba) konferencijų koordinavimas ir organizavimas, informacijos apdorojimas ir vertinimas, ekspertų grupės ir tyrėjų korespondentų tinklo sekretoriato užduotys, ES kovos su korupcija ataskaitų projektų rengimas, bendradarbiavimas su GRECO ir t. t. |

Išorės personalas |

Derėjimas su dabartine daugiamete finansine programa

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą) reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

- ( Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[52].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

Trečiųjų šalių įnašai

- ( Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

- Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N metai | N+1 metai | N+2 metai | N+3 metai | ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) | Iš viso |

N metai | N+1 metai | N+2 metai | N+3 metai | ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) |

Straipsnis ………… | | | | | | | | | |Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1] OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

[2] COM(2011) 308.

[3] Europos Tarybos ministrų komiteto rezoliucija (99) 5, kuria sukuriama valstybių prieš korupciją grupė (GRECO).

[4] Europos Tarybos ministrų komiteto rezoliucijos (99) 5, kuria sukuriama valstybių prieš korupciją grupė (GRECO), priedas.

[5] 1999 m. spalio 4–6 d. priimtos GRECO darbo tvarkos taisyklės.

[6] Europos Tarybos ministrų komiteto rezoliucija (97) 24.

[7] 1999 m. lapkričio 4 d. priimta ir 2002 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos.

[8] 1999 m. sausio 27 d. priimta ir 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusi baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos.

[9] 2003 m. gegužės 15 d. priimtas ir 2005 m. vasario 1 d. įsigaliojęs Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos papildomas protokolas.

[10] COM(2003) 317.

[11] Tarybos sprendimas 2008/801/EB (OL L 287, 2008 10 29).

[12] Dėl GRECO vertinimų kai kuriose ES valstybėse narėse (Slovėnijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje) priimta svarbių politinių partijų finansavimo teisinės ir institucinės sistemos pakeitimų.

[13] Pavyzdžiui, 2005 m. GRECO vertinimo ataskaitoje neperspėta apie rimtas sistemines problemas, dėl kurių kilo su netrukus prasidėjusia finansų krize susijusių korupcijos skandalų virtine.

[14] Valdybą sudaro GRECO pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei penki kiti balsavimo teisę turintys GRECO atstovai. Valdyba rengia veiklos metinės programos projektą ir metinės veiklos ataskaitų projektą, teikia pasiūlymus dėl biudžeto projekto, organizuoja vizitus šalyse, siūlo vertinimo grupių sudėtį, rengia GRECO plenarinio posėdžio darbotvarkę ir siūlo vertinimui atrinktinas nuostatas.

[15] Lyginamoji analizė reikštų papildomą darbą GRECO sekretoriatui. Vis dėlto ji bus grindžiama esamomis vertinimo ir (arba) atitikties ataskaitomis. Dėl jos neatsirastų papildomo vertinimo ciklo. Ja būtų įvertinta tik tai, ką GRECO jau parengė.

[16] Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija turi stebėtojo statusą Europos farmakopėjoje.

[17] GRECO įstatai, 5 straipsnis.

[18] GRECO darbo tvarkos taisyklės, 2 taisyklė: „Europos Bendrijos dalyvavimas“.

[19] 2002 m. vasario 21 d. Ministrų komiteto priimta Rezoliucija (2002)3 (http://www.venice.coe.int/site/main/Statute_E.asp).

[20] Sukurta Europos Tarybos ministrų komiteto rezoliucija (87)2/1987 (http://conventions.coe.int/Treaty/EN/PartialAgr/Html/Europa8702.htm).

[21] T. y. visateisė narystė reikštų, kad GRECO vykdytų ES vertinimą.

[22] Žr. 5 išnašą.

[23] C(2011) 3673.

[24] GRECO įstatų 8 straipsnio 6 dalis.

[25] Kadangi narystė su ribotomis balsavimo teisėmis reiškia labiau ribotą dalyvavimą vertinimo procese, su tuo susijusios išlaidos bus išskaičiuotos iš ES įnašo į GRECO biudžetą (t. y. metinis įnašas nesiektų 300 000 EUR).

[26] Šiais klausimais ES turėtų vieną balsą.

[27] GRECO plenariniame posėdyje nurodyta, kad turi būti gautas valstybių narių sutikimas.

[28] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[29] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[30] Papildomas skirstymas į potikslius atliekamas siekiant palengvinti numatomo poveikio 3.2 skirsnio išlaidoms suskirstymą.

[31] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje BudgWeb http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[32] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[33] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[34] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[35] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[36] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[37] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir pan.).

[38] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[39] Žr. 3.2.3 skirsnio (administracinio pobūdžio sąnaudos) 2 konkretų potikslį (ekspertų grupė).

[40] Skelbiant tikslinius kvietimus teikti paraiškas pagal ES nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą (kvietimų tikslinė sritis – finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai) pilietinės visuomenės organizacijos bus raginamos teikti paraiškas dėl teminio valstybių narių kovos su korupcija pastangų vertinimo. Šiuo metu nėra galimybės numatyti tikslaus sutarčių skaičiaus ir konkretaus tikslo.

[41] Viešųjų pirkimų procedūros. Rangovo užduotis bus sukurti 27 vietos tyrėjų korespondentų tinklą ir pasirūpinti jo koordinavimu bei logistika.

[42] Numatyta, kad išlaidos vienam korespondentui sieks 30 000 EUR, apskaičiavus, kad per metus bus dirbama maždaug 50 darbo dienų (kas mėnesį atnaujinti informaciją, parengti 2–3 išsamesnes konkrečių temų analizes ir (arba) tyrimus, rinkti reikiamą informaciją).

[43] Sprendimas sukurti tokią programą (taip pat pateikiant daugiau informacijos apie jos veikimą) gali būti priimtas tik vėlesniu etapu, kai bus nuveikta daugiau pirmos ataskaitos parengiamųjų darbų. Viena programos sukūrimo galimybių – pagal viešųjų pirkimų procedūras (t. y. skirti užduotį rangovui organizuoti maždaug 5 dalijimosi patirtimi seminarus ir (arba) renginius per metus). Numatytos išlaidos maždaug 50 dalyvių ir 5 pranešėjams, skaičiuojant, kad išlaidos vienam asmeniui siektų 1 000 EUR, o bendros kiekvieno renginio organizavimo, logistikos, sklaidos ir pranešimo išlaidos siektų 100 000 EUR.

[44] Tikriausiai būtų sudaryta sutartis pasitelkus derybų procedūrą, nes ši užduotis susijusi su GRECO turimos informacijos rinkimu ir reikėtų GRECO patirties vertinant valstybes nares.

[45] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[46] Atitinkamai 9 000 ir 47 000. Darant prielaidą, kad grupėje dalyvaus 17 ekspertų ir kad kasmet, pradedant 2012 m., įvyks 5 posėdžiai ir galbūt vienas posėdis įvyks 2011 m. Vidutinės išlaidos vienam ekspertui – 550 EUR).

[47] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[48] Asmenų skaičius.

[49] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[50] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[51] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[52] Žr. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[53] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.