52011DC0217

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.4.20

KOM(2011) 217 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo

1. Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti. Nuo pradžios iki įgyvendinimo

Reglamentu (EB) Nr. 663/2009[1] sukurta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG) – viena iš svarbiausių iniciatyvų, kurių ES ėmėsi pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, staiga prasidėjusios 2008 m., sukeltoms problemoms spręsti. Pagal ją bendrai finansuojamas atrinktų energetikos projektų portfelis siekiant padėti padengti Europos ekonomikos kapitalo išlaidas ir kartu įgyvendinti pagrindinius ES energetikos ir klimato politikos tikslus.

Nuo 2010 m. balandžio mėn., kai buvo paskelbta pirmoji EEPEG įgyvendinimo ataskaita[2], padaryta didelė pažanga. Visuose trijuose sektoriuose – energetikos infrastruktūros, jūros vėjo energijos ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo – pradėti statybos darbai ir patiriama investicinių sąnaudų. Trys infrastruktūros projektai jau baigti, ir dabar galima naudotis jų rezultatais; kiti projektai yra statybos arba rengimo etape. EEPEG pasirodė esanti vertinga ES lygio priemonė, kurią naudojant pavyko sparčiau įgyvendinti svarbiausius energetikos projektus ir kuri atliko savo funkciją – padėjo paskatinti ekonomikos atsigavimą. Be to, EEPEG taikymo sritis išplėsta nepanaudotas lėšas paskirstant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriams. Tai padaryta iš dalies pakeitus EEPEG reglamentą[3]; pakeitimas sparčiai priimtas glaudžiai bendradarbiaujant Europos institucijoms.

EEPEG – pagrindinė priemonė siekti energetikos politikos tikslų, nustatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnyje ir neseniai dar kartą patvirtintų 2011 m. vasario 4 d. susitikusios Europos Vadovų Tarybos. Jos vaidmuo skatinant ir padedant įgyvendinti projektus pripažintas ne kartą. Visų pirma energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje[4] pripažįstamas programos indėlis mobilizuojant infrastruktūros projektus ir mažinant tiekimo sutrikimų, turinčių neigiamą poveikį piliečiams ir Europos ekonomikai, galimybę.

Kaip nurodyta 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, „saugi, patikima, tvari ir įperkama energija, kuri padėtų didinti Europos konkurencingumą, tebėra vienas iš Europos prioritetų. Vykdant veiksmus ES lygiu galima ir turi būti užtikrinta pridėtinė vertė siekiant šio tikslo.“ Įgyvendinant EEPEG labai prisidėta siekiant šio tikslo. Patirtimi, įgyta taikant EEPEG modelį, bus galima pasinaudoti rengiant būsimas energetikos programas.

Kalbant apie biudžeto vykdymą, visų dalyvaujančiųjų pastangomis su visais EEPEG projektais susiję teisiniai įsipareigojimai prisiimti iki reglamente nustatyto 2010 m. gruodžio 31 d. termino. Tai buvo neįprastai trumpas terminas, kurio sunku laikytis ir kuris nustatytas atsižvelgiant į programos tikslo – gaivinti ekonomiką – pobūdį. Dėl tos pačios priežasties programa skirta tik gerai parengtiems projektams, kurių dalyviai pasirengę patirti kapitalo išlaidų ir taip paskatinti ekonomikos atsigavimą iki 2010 m. pabaigos.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo prisiimti atskiri teisiniai įsipareigojimai pagal visus 59 projektus, kuriems skirta dotacija pagal EEPEG. Konkrečiau, Komisija priėmė 44 sprendimus, kuriais skiriamos dotacijos dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektams, ir su paramos gavėjais pasirašė šešis dotacijos susitarimus dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (ADSS) ir devynis dėl jūros vėjo energijos (JVE). Iš viso įsipareigota skirti 3 833 mln. EUR, t. y. 96,3 % viso EEPEG biudžeto. Atsižvelgiant į didelę programos apimtį ir trumpą terminą, tai labai geras rezultatas.

[pic]

Įgyvendinimo pažangą taip pat rodo vis didėjantys mokėjimai. Iki 2010 m. pabaigos paramos gavėjams išmokėta 700 mln. EUR: 361 mln. EUR pagal dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektus, 146 mln. EUR pagal jūros vėjo energijos projektus ir 193 mln. EUR pagal anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektus. Numatoma, kad dauguma projektų vykdytojų per pirmuosius kelis 2011 m. mėnesius pateiks išlaidų ataskaitas, todėl reikės išmokėti dideles 2010 m. patirtų išlaidų kompensacijas. Keliuose kituose skirsniuose pateikiama išsami programos įgyvendinimo pagal sektorius apžvalga.

2. Dujų ir elektros energijos infrastruktūra

Programos dalies, susijusios su elektros energijos ir dujų infrastruktūra, įgyvendinimas 2010 m. vertinamas labai gerai.

Metams nepasibaigus trys infrastruktūros projektai jau buvo baigti . Spalio 14 d. iškilmingai atidarytas Vengriją ir Rumuniją jungiantis dujotiekis – tai pirma didelio slėgio dujų jungiamoji linija tarp šių dviejų šalių. Spalio 24 d. iškilmingai pristatytas pirmas iš keturių dujų transportavimo priešinga kryptimi projektų Austrijos Baumgarten importo įrenginyje, sudarysiantis sąlygas transportuoti dujas iš Vokietijos į Austrijai gretimas šalis. Gruodžio 23 d. iškilmingai atidaryta Vengrijos ir Kroatijos jungtis – pirma tiesioginė Kroatijos ir Europos dujų tinklo jungiamoji linija, kurios pajėgumas – 6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Beveik įgyvendinti dar šeši projektai – juos planuojama užbaigti 2011 m.:

- Belgijoje esančio dujų vamzdyno, sujungto su Vokietija ir Jungtine Karalyste, pajėgumo padidinimas du kartus – 10 mlrd. kubinių metrų per metus;

- Austrijos ir Vengrijos elektros energijos tinklų sąveikos gerinimas per Viena – Dėras jungiamąją liniją naudojant moderniausią 400 kV optinę jungtį;

- Čekijos dujų saugojimo centro Čekijos ir Lenkijos pasienyje užbaigimas, saugojimo pajėgumą padidinant 15 %;

- dujų transportavimo priešinga kryptimi projektas Lenkijoje, kurį įgyvendinus bus patobulintas tarpvalstybinis Lenkijos ir Vokietijos sujungimo punktas ir modernizuotos bei patobulintos kelios Lenkijos dujų perdavimo sistemos atkarpos;

- tarpvalstybinių Portugalijos ir Ispanijos elektros energijos jungiamųjų linijų plėtojimas; ir

- vienas iš dviejų Slovakijos dujų transportavimo priešinga kryptimi projektų, kuriuo bus užtikrintas dvikryptis dujų srautas tarp Slovakijos ir Čekijos, taip pat tarp Slovakijos ir Austrijos.

Iš 44 projektų statybos darbai šiuo metu vykdomi pagal 17 dujų projektų ir 5 elektros energijos projektus, pavyzdžiui:

- Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lenkijoje;

- Halė (Zalė) – Šveinfurtas elektros jungiamoji linija Vokietijoje;

- Ispanijos veiksmai siekiant paremti dujų jungiamosios linijos tarp Ispanijos ir Prancūzijos per Vakarų Pirėnus projektą;

- taip pat pasiektas dujų transportavimo priešinga kryptimi projektų Portugalijoje ir tarp Latvijos ir Lietuvos baigiamasis statybos etapas.

2010 m. įgyvendinant 35 projektus pereita prie elementų, kurių pristatymo laikas ilgas, konkurso procedūrų ir užsakymo (29 projektai dujų sektoriuje ir 6 elektros energijos sektoriuje), pavyzdžiui:

- Nordbalt 1 ir 2, taip pat Estlink elektros jungiamųjų linijų projektai;

- elektros jungiamosios linijos, jungiančios Airiją prie Jungtinės Karalystės, Siciliją prie žemyninės Italijos dalies ir Siciliją prie Maltos, taip pat Maltos elektros energijos tinklo plėtojimas;

- Rumunijos ir Bulgarijos dujų jungiamoji linija;

- Prancūzijos ir Ispanijos elektros jungiamosios linijos projektas;

- keli dujų transportavimo priešinga kryptimi projektai Slovakijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje, taip pat panašūs transportavimo priešinga kryptimi tarp Lenkijos ir Vokietijos ir tarp Lenkijos ir Čekijos projektai.

Kelių projektų įgyvendinimas šiek tiek užtruko dėl to, kad nėra tvirtų ryšių su dujų tiekėjais, arba dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių leidimo išdavimo procedūrų, visų pirma:

- trys projektai, kuriais padedama siekti pietinio dujų koridoriaus tikslų, t. y. Nabucco , ITGI -Poseidon ir jo Graikijos ir Bulgarijos atšaka IGB;

- projektas Galsi , pagal kurį dujos iš Alžyro bus tiekiamos į Italijos sistemą per Sardiniją ir galbūt į Korsiką;

- Prancūzijos ir Belgijos dujų jungiamosios linijos projektas – jį įgyvendinant pažanga padaryta Belgijoje (tačiau Prancūzijoje projektas dar laikinai sustabdytas);

- darbas, susijęs su SGD terminalu Kipre.

[pic]

Slovėnijos dujų perdavimo sistemos atkarpos tarp Slovėnijos ir Austrijos sienos ir Liublianos modernizavimas

Programa suteikė unikalią galimybę paskatinti strateginius ES investicinius projektus, visų pirma tuo laikotarpiu, kai naujas investicijas ribojo vien komerciniai sumetimai ir ekonomikos ir finansų krizė.

EEPEG suteikė dujų infrastruktūrai tikrai europinį mastą ir sudarė sąlygas sparčiau ir veiksmingiau įgyvendinti trečiąjį vidaus rinkos teisės aktų rinkinį ir naująjį Reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo, kuris įsigaliojo 2010 m. gruodžio 2 d. Įgyvendinant programą pavyko pagerinti dujų vidaus rinkos veikimą nutiesiant jungiamąsias linijas tarp vakarinės ir rytinės ES dalių, periferinėse valstybėse narėse, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje, laipsniškai sukuriant dvikrypčių dujų vamzdynų tinklą ir priartinant „energetikos salas“. Kai šie projektai bus įgyvendinti, dujų krizės (panašios į tą, kuri ištiko 2009 m. sausio mėn.) poveikis turėtų būti gerokai mažesnis. Be to, įgyvendinant šią programą, išoriniams tiekėjams, tokiems kaip Turkmėnistanas, Azerbaidžanas ir Irakas pietiniame koridoriuje ir Alžyras Viduržemio jūros koridoriuje, siunčiamas vienareikšmiškas pranešimas, kad Europos Sąjunga suinteresuota įvairinti energijos tiekimo kelius. Remiami elektros energijos projektai suteikia stiprų impulsą baigti kurti vidaus rinką visapusiškai dalyvaujant visoms Europos Sąjungos šalims ir užtikrina gerokai didesnį tiekimo saugumą atitinkamoms šalims ir regionams. Įgyvendinant programą bus pašalinti trūkumai ir integruotos tokios „energetikos salos“ kaip Baltijos valstybės, Pirėnų pusiasalis, Airija, Sicilija ir Malta. Tam tikros naujos jungiamosios linijos taip pat labai svarbios siekiant į elektros energijos sistemą integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Taigi pagal EEPEG finansuojant konkrečius veiksmus, kaip antai techninius, inžinerinius ir aplinkos tyrimus, elementų, kurių pristatymo laikas ilgas (vamzdžiai, kabeliai, keitiklių stotys, transformatoriai ir t. t.), įsigijimą ir statybos darbus, projektai įgyvendinami sparčiau. Dalyvaudami programoje projektų vykdytojai turėjo galimybę lengviau užsitikrinti papildomą finansavimą iš finansų įstaigų: pagal 15 projektų dar vyksta arba jau baigtos derybos dėl paskolų. Be to, parama pagal EEPEG padėjo pasiekti, kad daugeliui projektų, kuriuos įgyvendinant kilo didelių problemų dėl aplinkosaugos leidimų, nacionalinės administravimo institucijos teiktų pirmenybę.

3. Jūros vėjo energija (JVE)

Įgyvendinant pagal EEPEG remiamus projektus sprendžiamos pagrindinės problemos ir prioritetiniai uždaviniai, nustatyti Komisijos komunikate dėl jūros vėjo energijos[5], pramonės iniciatyvoje dėl vėjo energijos pagal Strateginį energetikos technologijų planą ir energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje. Technologijos, pademonstruotos ir įdiegtos dideliu mastu, – naujoviškos pamatų konstrukcijos, didelės galios jūrinės turbinos, modulinė integravimo į energetikos tinklą technologija ir t. t. – yra būtinos norint iki 2020 m. ir vėliau pasiekti ES plataus užmojo tikslus, susijusius su jūros vėjo energijos skvarba.

Teikiant ES paramą užtikrinama, kad toli nuo kranto (daugiau nei 100 km) ir giliuosiuose vandenyse (giliau nei 40 m) bus įrengti pirmieji dideli (400 MW) jūros vėjo jėgainių parkai. Dėl EEPEG dotacijų jūros vėjo energijos sektoriui elektros energijos gamybos neišmetant anglies dioksido pajėgumas padidės maždaug 1500 MW. Jos labai padės ES valstybėms narėms iki 2020 m. pasiekti privalomus atsinaujinančiosios elektros energijos tikslus. Dotacijos taip pat labai svarbios žengiant pirmuosius žingsnius, kad būtų sukurtas Europos jėgainių tinklas jūroje ir taip būtų padidintas prekybos elektros energija vidaus rinkoje pajėgumas.

Didžiausia pažanga padaryta įgyvendinant su turbinomis ir jėgainių jūroje konstrukcijomis susijusią programos dalį (projektai Vokietijai ir Belgijai priklausančiose Šiaurės jūros dalyse): jau atlikti projektavimo ir grunto tyrimai, pasirašytos sutartys su pagrindiniais tiekėjais, duoti nurodymai tęsti darbus ir kruopščiai parengta jėgainių įrengimo logistika. Įgyvendinant kai kuriuos projektus jau pasiektas gamybos ir įrengimo etapas, o 2010 m. rudenį jūros vėjo energijos infrastruktūros, bendrai finansuotos pagal EEPEG, pagaminta elektros energija pirmą kartą pasiekė Vokietijos tinklą. Dėl sparčios šių projektų pažangos labai padidėjo veiklos apimtis ir sukurta daug naujų darbo vietų įmonėse, gaminančiose jūros vėjo jėgainių turbinas ir plieno pamatus, visų pirma šiaurės Vokietijos Brėmerhafeno ir Kukshafeno regionuose.

Kitas Europos pramonei labai svarbus projektas – jūros vėjo jėgainių turbinų ir konstrukcijų bandymo centras, kuris bus įrengtas Aberdyne. Didelė pažanga padaryta sprendžiant tokius klausimus kaip patvirtinimas ir rengiant teisinę bei komercinę bandymo įrangos valdymo struktūrą.

[pic]

Didelės galios turbinos ir jėgainių jūroje pamatų konstrukcijos, bendrai finansuotos pagal EEPEG ir įrengtos Vokietijai priklausančioje Šiaurės jūros dalyje jėgainių parke BARD I.

Pažanga taip pat padaryta projektuojant, planuojant ir sudarant sutartis daugelio jungčių vėjo jėgainių tinklo integravimo srityje ( Kriegers Flak , Cobra Cable ir aukštos įtampos nuolatinės srovės centras (angl. HVDC hub ) Škotijoje). Įgyvendinant šiuos projektus dažnai kelių valstybių narių valdžios institucijos turi koordinuoti veiksmus ir (arba) turi būti taikoma griežtai reguliuojama bendro finansavimo sistema. Taip pat buvo svarbu užtikrinti, kad šiuose projektuose būtų naudojamos naujoviškos aukštos įtampos nuolatinės srovės technologijos. Siekdama užtikrinti didžiausią šių projektų sinergiją ir indėlį plėtojant jėgainių tinklą jūroje, Komisija 2011 m. projektų vykdytojams surengs seminarą.

2011 m. darbas jūroje bus tęsiamas arba prasidės pagal visus su turbinomis ir jėgainių jūroje konstrukcijomis susijusios programos dalies EEPEG projektus. Įgyvendinant jūros vėjo energijos integravimo į tinklą projektus bus apibrėžti optimalūs sujungimo modulių maršrutai ir techninės specifikacijos, tęsiamos leidimų išdavimo procedūros ir baigiamos forminti sutartys su įrangos tiekėjais.

Būtina pabrėžti, kad galimybė laiku pasiekti visus tarpinius EEPEG projektų tikslus labai priklauso nuo sparčios pažangos vykdant leidimų išdavimo procedūras. Labai svarbios ir kitos sąlygos, kaip antai užtikrinimas, kad jūros vėjo jėgainių parkus būtų galima prijungti prie tinklo, ir galimybė visapusiškai pasinaudoti laikotarpiu (pavasaris ir vasara), tinkamu įrengimo jūroje darbams atlikti. Numatoma, kad iki 2011 m. pabaigos paramos gavėjai panaudos maždaug pusę pagal EEPEG jūros vėjo energijai skirto 565 mln. EUR biudžeto.

4. Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

EEPEG yra pagrindinė priemonė ES tikslui – kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (ADSS) technologija iki 2020 m. taptų komerciškai perspektyvi – pasiekti. Pagal ją tiesiogiai remiami šeši iš dvylikos ADSS projektų, kurių rezultatais, kaip paragino ES Taryba, turėtų būti galima pradėti naudotis iki 2015 m. Remiantis Europos pramonės iniciatyva dėl ADSS, parengta pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą), ši programa apima visas tris skirtingas surinkimo technologijas (surinkimas po deginimo, surinkimas prieš deginimą ir kuro deginimas deguonies aplinkoje), taip pat skirtingas saugojimo koncepcijas (saugojimas išeikvotuose angliavandenilių išteklių telkiniuose ir vandeninguose druskinguose sluoksniuose).

Po pirmos peržiūros, kurią Komisijos tarnybos atliko kartu su nacionalinių valdžios institucijų atstovais, padaryta išvada, kad visi šeši ADSS projektai, įskaitant pirminius surinkimo įrenginių ir CO2 saugojimo vietų žvalgymo inžinerinius ir projektavimo (angl. front-end engineering and design , FEED) tyrimus, vykdomi pagal planą. Visuose projektuose jau baigiamos prašymų išduoti būtinus ADSS parodomojo įrenginio leidimus ir įgaliojimus savo valstybėje narėje procedūros. Jau gauti kai kurie leidimai, būtini jėgainės ir tam tikrų surinkimo įrenginių statybai ir eksploatacijai. Tam tikra pažanga padaryta ir tyrinėjant potencialias saugojimo vietas pagal projektus.

Tačiau yra tam tikrų vėlavimo atvejų, iš dalies dėl teisinio netikrumo, susijusio su išsamia informacija apie CO2 saugojimo reguliavimą ir atsiradusio dėl dar nebaigto ADSS direktyvos[6] perkėlimo į nacionalinę teisę. ADSS direktyvą valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2011 m. birželio 25 d. Iki 2010 m. gruodžio mėn. direktyvos į nacionalinę teisę dar nebuvo perkėlusi nė viena valstybė narė, taigi valstybių narių kompetentingoms institucijoms dar nepateikta jokių prašymų išduoti leidimą nuolat saugoti CO2.

Kaip reikalaujama EEPEG reglamente, įgyvendinant visus projektus gautomis žiniomis dalijamasi naudojantis ADSS projektų tinklu (http://www.ccsnetwork.eu). Šį tinklą 2008 m. pasiūlė Komisija, siekdama paspartinti ADSS technologijų plėtrą koordinuojant iniciatyvų pradininkų projektus, padedant jiems mokytis vieniems iš kitų ir stengiantis, kad ADSS koncepcija taptų geriau žinoma. 2010 m. projektų tinkle surengti trys dalijimosi žiniomis renginiai. Pirmas toks renginys įvyko 2011 m. vasario mėn. Brindizyje, jame taip pat dalyvavo JAV atstovai remiant ES ir JAV energetikos tarybai. Tai gali būti pirmas žingsnis siekiant dalytis žiniomis pasaulio mastu.

Įgyvendinant projektą Belchatuve (Lenkijoje) padaryta pažanga susijusi tiek su anglies dioksido saugojimu, tiek su jo surinkimu. Galutinis sprendimas, kurią saugojimo vietą rinktis, bus priimtas iki 2011 m. vidurio. Išsamus su vamzdynų maršrutais ir leidimais susijęs darbas bus atliktas galutinai pasirinkus vietą. Kalbant apie surinkimą, su anglies dioksido surinkimo įrenginiu susijęs FEED darbas pradėtas 2009 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. buvo beveik baigtas. Sutartį su pagrindiniu įrangos tiekėju tikimasi pasirašyti pavasarį.

Jenšvaldėje (Vokietija) pradėtas konkursas dėl devynių pagrindinių komponentų ir gauti reikalavimus atitinkantys pasiūlymai. Derybos, susijusios su sutartimi dėl oro skaidymo įrenginio – didžiausio EEPEG projekto komponento – vyko 2011 m. vasario mėn. Greitai tikimasi pasirašyti sutartį su vienu tiekėju. Kalbant apie transportavimą ir saugojimą, 2011 m. sausio mėn. pritarta pagrindiniam veiklos planui Birkholce.

Roterdame (Nyderlanduose) įgyvendinant parodomąjį projektą (ROAD) paskelbtas konkursas dėl surinkimo įrenginio; šiame procese atlikti šeši parengiamieji tyrimai ir du FEED tyrimai. Tuo pat metu pasirinktas techninis transportavimo ir saugojimo planas, užbaigti vamzdynų maršrutų tyrimai ir atliktas geologinis lauko tyrimas. ROAD projekte pradinis pranešimas dėl poveikio aplinkai įvertinimo pateiktas 2010 m., o teikti prašymus išduoti leidimus numatyta 2011 m. kovo mėn.

Italijoje bandomoji jėgainė parengta eksploatuoti, ir bandomasis etapas prasidėjo 2010 m. birželio mėn. Kalbant apie parodomąją jėgainę Porto Tolėje, atrinkti keturi rangovai, kurie atliks anglies dioksido surinkimo bloko FEED tyrimus; sutartys pasirašytos 2010 m. rugpjūčio mėn., o tyrimai bus baigti 2011 m. balandžio mėn. Tyrimas, kuriuo siekta nustatyti tinkamas CO2 saugojimo struktūras Adrijos jūros šiaurinėje dalyje, atliktas remiantis išsamiais duomenų rinkiniais (2D ir 3D seisminiai duomenys) ir gręžinio duomenimis. Pasirinktas vienas vandeningas druskingas sluoksnis Adrijos jūros šiaurinėje dalyje, ir atliekami išsamūs to sluoksnio tyrimai siekiant jį geriau ištirti.

[pic]

ADSS bandomasis įrenginys Jenšvaldėje Vokietijoje.

Pagrindiniai techniniai CO2 surinkimo laimėjimai Compostilla (Ispanija) jėgainėje susiję su 30 MW kuro deginimo deguonies aplinkoje technologijos ( oxyfuel technologija) jėgainės, kuri pradės veikti vėliau šiais metais, statyba. Pagrindiniai užbaigti etapai CO2 saugojimo srityje – vietos įvertinimo ir rezervuarų apibūdinimo struktūrinė analizė ir strateginiai tyrimai. Siekiant nustatyti požeminės CO2 saugojimo vietos ypatybes, imtasi veiksmų atlikti 3D seisminį tyrimą ir gauti 3D magnetotelūrinius duomenis.

Hatfilde (JK) baigtas su CO2 surinkimu susijusios projekto dalies FEED tyrimas; didelė pažanga taip pat padaryta apibūdinant saugyklos vietą. Tačiau 2010 m. gruodžio mėn. projekto koordinatoriaus ( Powerfuel Power Ltd ) patronuojančiajai įmonei ( Powerfuel plc ) pradėta bankroto procedūra. Tai turėjo įtakos finansavimo planui, ir su CO2 surinkimu susiję darbai sustabdyti. Todėl paramos gavėjai paprašė laikinai sustabdyti projektą, kol pavyks surasti naują investuotoją. 2011 m. kovo mėn. nustatytas tinkamiausias kandidatas. Iš principo, kai procesas bus baigtas, projektą būtų galima tęsti, jei naujasis investuotojas turės būtiną finansinį ir techninį pajėgumą.

5. Stebėsena ir rizikos valdymas

Didelio masto infrastruktūros projektai – tokie, kokie finansuojami pagal EEPEG, susiję su didele technologine, finansine ir administracine rizika. Siekdama valdyti tą riziką ir atidžiai stebėti projektų pažangą, Komisija nustatė tam tikras procedūras.

Europos Komisija nuolat stebi, kaip projektai įgyvendinami nuo labai ankstyvo etapo, t. y. dalyvaujant nacionalinių valdžios institucijų atstovams vyksta į projektų vykdymo vietas. Be to, Komisija rengia reguliarius peržiūros susitikimus atskirai su kiekvienu projekto vykdytoju. Paramos gavėjai taip pat reguliariai teikia technines ataskaitas Komisijai ir nacionalinėms valdžios institucijoms. Bent kasmet būtina pateikti kiekvieno EEPEG projekto tarpinę techninę ataskaitą kartu su išlaidų ataskaita (įskaitant audito sertifikatą). Komisija taip pat naudojasi nepriklausomų ekspertų, pasamdytų peržiūros užduotims atlikti (įskaitant vizitus, susitikimus, tarpinių ataskaitų peržiūras ir t. t.), pagalba.

2010 m. antroje pusėje atliktas EEPEG atrankos ir sutarčių sudarymo etapo vidaus auditas. Auditoriai liko patenkinti, tačiau nurodė, kad dar reikia didinti Bendrijos finansinės paramos matomumą ir gerinti rizikos valdymą. Atitinkami departamentai sprendė iškeltas problemas – tuo tikslu sudarytas veiksmų planas.

6. Nauja finansinė priemonė, skirta energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams

Prie EEPEG reglamento pridėtame pareiškime Komisija įsipareigojo užtikrinti, kad EEPEG lėšos, kurių nepavyko skirti iki 2010 m. gruodžio 31 d., būtų perskirstytos energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sričių projektams finansuoti. Galiausiai paaiškėjo, kad iš viso iki 2010 m. pabaigos neprisiimta įsipareigojimų išmokėti maždaug 146 mln. EUR, t. y. 3,7 % EEPEG biudžeto. Kad įvykdytų savo įsipareigojimą, 2010 m. gegužės 31 d. Komisija pasiūlė iš dalies keisti EEPEG reglamentą. Remiantis šiuo pasiūlymu 2010 m. gruodžio 15 d. priimtas Reglamentas (ES) Nr. 1233/20103, kuriuo numatyta sukurti finansinę priemonę efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvoms remti.

Ši iniciatyva atitinka tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“ ir neseniai priimtą 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planą[7] ir papildo kitas ES programas bei priemones, tokias kaip struktūriniai ir sanglaudos fondai, Pažangios energetikos Europai programa ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendroji programa. Skatinant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius būtų padedama užtikrinti ekologiškai tvarų augimą, kurti konkurencingą ir tvarią ekonomiką ir kovoti su klimato kaita.

Naujoji priemonė bus investicijų fondas, kurio pradiniais akcininkais taps ES ir EIB, taip pat bus numatyta techninė pagalba ir informuotumo didinimo priemonės vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kad būtų skatinama optimaliai naudotis struktūriniais ir sanglaudos fondais, siekiant tvarios energetikos tikslų, visų pirma didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos gyvenamosios paskirties ir kitų tipų pastatuose. ES šiai priemonei skirs 146 mln. EUR, o EIB – iki 75 mln. EUR. Kitos finansų įstaigos galėtų prisijungti prie fondo vėliau.

Paramos pagal priemonę gavėjai bus vietos, regioninės ir (kai pagrįsta) nacionalinės valdžios institucijos, taip pat šių institucijų vardu veikiantys viešieji arba privatieji subjektai. Naudojant priemonę bus teikiamos paskolos, garantijos ir kapitalas, taip pat techninė pagalba (pagal Europos pagalbos vietinei energetikai (ELENA) modelį). Pagal priemonę bus investuojama į energijos taupymo, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos projektus, visų pirma miestuose, turėsiančius išmatuojamą ir didelį poveikį užtikrinant Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimą, didinant energijos tiekimo saugumą ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai gali būti: energijos taupymo ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo didinimo viešuose ir privačiuose pastatuose priemonės; investicijos į efektyvią bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, įskaitant mikrotermofikaciją, ir centralizuoto šilumos (vėsinimo) tiekimo tinklus; decentralizuoti atsinaujinantieji energijos ištekliai, įskaitant mikrogeneraciją; ekologiškas miesto transportas; infrastruktūros, kaip antai gatvių apšvietimo ir pažangiųjų elektros energijos tinklų, modernizavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos technologijos, kurioms būdingas inovacijų ir ekonominis potencialas.

Šiuo metu Komisija derasi dėl susitarimo, pagal kurį EIB būtų perduotos šios naujos priemonės sukūrimo ir valdymo užduotys. Susitarimas dėl įgaliojimų perdavimo turi būti pasirašytas ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. Priemonė turėtų būti parengta naudoti 2011 m. antrą ketvirtį.

7. Išvados

Po pradžios etapo, kuris išsamiai aprašytas 2010 m. balandžio mėn. pateiktoje pirmojoje įgyvendinimo ataskaitoje, pereita prie EEPEG įgyvendinimo etapo. Kaip matyti iš ankstesnių skirsnių, pažanga daroma visuose trijuose pagal programą remiamuose sektoriuose. Dauguma projektų dabar yra statybos arba rengimo etape, o trys projektai jau baigti. Pagal EEPEG finansuojant konkrečius veiksmus, kaip antai techninius, inžinerinius ir aplinkos tyrimus, elementų, kurių pristatymo laikas ilgas, įsigijimą ir statybos darbus, projektai įgyvendinami sparčiau. Be to, dalyvaudami programoje projektų vykdytojai turėjo galimybę lengviau užsitikrinti papildomą finansavimą iš finansų įstaigų.

Kaip minėta pirmojoje įgyvendinimo ataskaitoje, dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių statybos leidimų išdavimo procedūrų gali kilti rizika, kad projektų nepavyks įgyvendinti laiku. Tačiau net ir šiuo požiūriu EEPEG yra naudinga, nes įgyvendinant daugelį projektų, kuriems kilo problemų dėl vėlavimo, ja naudojantis pavyko pasiekti, kad nacionalinės administravimo institucijos tiems projektams teiktų pirmenybę.

Tuo metu, kai buvo priimta pirmoji ataskaita, tiksli galimų nepanaudotų lėšų suma dar nebuvo žinoma. Komisijos departamentai tuomet pagal EEPEG reglamentą įvertino skirtingas galimybes perskirstyti neišleistas lėšas. Galiausiai dėl to 2010 m. gruodžio mėn. EEPEG reglamentas buvo iš dalies pakeistas, numatant galimybę neišleistas lėšas skirti finansinei priemonei, kuria remiami tvarios energetikos projektai.

[1] Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo.

[2] COM(2010) 191, 2010 4 27.

[3] 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo.

[4] COM(2010) 677, 2010 11 17.

[5] COM(2008) 768.

[6] Europos Palamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, OL L 140, 2009 m. birželio 5 d.

[7] COM(2011) 109, 2011 3 8.