52010DC0461

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.9.8

KOM(2010) 461 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ŽINIOS APIE JŪRĄ 2020 M.Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui

SEK(2010) 999 SEK(2010) 998

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ŽINIOS APIE JŪRĄ 2020 M.Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui

BENDROSIOS APLINKYBėS

Žinios – tarpusavyje susijusios pasaulio šalių ekonomikos tvaraus augimo variklis, todėl jos labai svarbios norint užtikrinti tvarų Europos Sąjungos augimą pagal 2020 m. Europos strategiją[1]. Žinių apie jūras ir vandenynus, sudarančius 71 % viso mūsų planetos paviršiaus, tobulinimas – viena iš trijų kompleksinių ES integruotos jūrų politikos[2] priemonių. Iš tikrųjų, žinios apie jūrą gali padėti įgyvendinti ir kitas dvi priemones – geresnio erdvės planavimo ir integruoto jūrų stebėjimo. Neišmanant, kokia vandenynų sistema yra dabar ir kokia ji buvo praeityje, neįmanoma numatyti būsimų vandenynų sistemų pokyčių dydžio, šių sistemų poveikio žmonių veiklai ir pasikeitusios žmonių veiklos poveikio vandenynams. Žinios būtinos, siekiant užtikrinti gerą jūrų vandenų aplinkos būklę, kaip numatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, kuri yra integruotos jūrų politikos aplinkos ramstis. Žinios – vienas svarbiausių ES jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų integravimo plano[3] elementų ir vienas iš skaitmeninės darbotvarkės[4] aspektų.

Žinių apie jūrą kūrimas prasideda stebint jūras ir vandenynus. Tokių stebėjimų duomenys kaupiami ir nagrinėjami, kad būtų galima formuoti informaciją ir žinias. Vėliau žinios gali būti pritaikomos, kad būtų galima skatinti pažangų ir tvarų augimą, įvertinti jūrų ekosistemų būklę arba apsaugoti pakrantės bendruomenes.

Remiantis tuo, kad viešoji informacija iš esmės yra viešoji gėrybė, kuri gali būti naudinga daugybei suinteresuotųjų šalių, o jos pritaikymas – daugiau specializuotas dalykas, įgyvendinamas pasitelkiant rinkos priemones arba tikslines politikos iniciatyvas, šiame komunikate daugiausia nagrinėjami du pirmieji žinių formavimo proceso etapai, t. y. duomenų rinkimas ir kaupimas. Vadovaujantis subsidiarumo principu, už duomenų rinkimą daugiausia atsakingos valstybės narės. ES turi galimybių patobulinti duomenų kaupimą, nes būtina užtikrinti darną apibus sienų ir skirtingų naudotojų bendruomenių darną.

2009 m. lapkričio 16 d. išvadose dėl integruotos jūrų politikos[5] Taryba ragino Komisiją pateikti pasiūlymų dėl geresnio mokslinių žinių panaudojimo. Komunikate į šį prašymą atsižvelgiama pateikiant geriau suderinto požiūrio į jūrų duomenų rinkimą ir kaupimą projektą ir aprašomas veiksmų planas, pagal kurį skirtingos ES politikos priemonės yra tarsi atskiros vienos visumos dalys, kurias sujungus šis tikslas bus pasiektas.

DABARTINIAI UžDAVINIAI

Šiuo metu jūrų duomenis atskirai ar kartu renka ES valstybių narių viešosios įstaigos – tai kasmet kainuoja daugiau nei 1 mlrd. EUR[6]; didžioji tų duomenų dalis renkama turint konkretų tikslą, pavyzdžiui, ištirti jūrų išteklius, užtikrinti saugią laivybą, stebėti atitiktį teisės aktams arba patikrinti mokslinę hipotezę. Tačiau, kaip patvirtinta per viešąsias konsultacijas[7], šiuos duomenis apdorojančioms arba taikančioms institucijoms kyla įvairių kliūčių. Duomenų naudotojams sunku sužinoti, kokių duomenų jau yra. Esama prieigos prie duomenų, duomenų naudojimo ir pakartotinio naudojimo apribojimų. Kitos kliūtys – tai, kad standartai, formatai ir nomenklatūra taikomi fragmentiškai, informacijos apie duomenų tikslumą stoka, kai kurių tiekėjų kainų politika ir nepakankama laiko ir erdvinė skiriamoji geba. Todėl prarandama galimybė kurti šiais duomenimis grindžiamus naujoviškus produktus ir paslaugas[8].

TIKSLAI

Šiame komunikate nustatomi trys žinių apie jūrą tobulinimo tikslai:

1. jūrų duomenimis besinaudojantiems asmenims sumažinti veiklos išlaidas ir delsimo atvejų skaičių ir taip:

- padėti privačiam sektoriui konkuruoti pasaulio masto ekonomikoje ir spręsti tvarumo užtikrinimo uždavinį;

- visais lygmenimis gerinti priimamų visuomeninių sprendimų kokybę;

- stiprinti jūrų mokslinius tyrimus;

2. didinti jūrų duomenimis besinaudojančių ir pakartotinai besinaudojančių subjektų konkurenciją ir skatinti inovacijų diegimą, suteikiant geresnę prieigą prie kokybiškų, greitai gaunamų ir darnių jūrų duomenų;

3. mažinti žinių apie vandenynus ir jūras neužtikrintumą ir taip sukurti tvirtesnį būsimų pokyčių valdymo pagrindą.

Šiais tikslais tiesiogiai prisidedama prie kai kurių pavyzdinių 2020 m. Europos strategijoje paskelbtų iniciatyvų, tokių kaip „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“.

Apytikriais skaičiavimais, sukūrus integruotą tinklą, kuris pakeistų dabartinę fragmentiškai taikomą jūrų stebėjimo sistemą, kasmet būtų sutaupoma bent 300 mln. EUR[9]. Be to, racionaliau naudojant jūrų duomenis dabartinių jūrų duomenų naudotojų veikla galėtų būti veiksmingesnė ir būtų suteikta naujų galimybių diegti inovacijas ir didinti augimą.

ESAMų ES PRIEMONIų PLėTRA

Valstybės narės jau dabar renka daug duomenų, o kai kuriai atvejais teisiškai privalo juos rinkti. Be to, įvairiomis ES priemonėmis ir veiksmais siekiama užtikrinti, kad ES būtų sukurtas bendras duomenų ir stebėjimo informacijos rinkinys.

Tuose veiksmuose numatyti įpareigojimai ir įgyvendinimo priemonės. Skirtumas tarp įpareigojimų ir įgyvendinimo priemonių ne visada aiškus, tačiau paprastai įpareigojimais laikomi ES teisės aktuose valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai rinkti ir kaupti duomenis ir užtikrinti prieigą prie jų, o palengvinimo priemonėmis – priemonės, pagal kurias ES teikia paramą.

ES direktyvos

Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje[10] nustatyta, kad valstybės narės „ nustato ir įgyvendina suderintas stebėsenos programas, skirtas nuolat vertinti joms priklausančių jūrų vandenų aplinkos būklę .“ Norint surinkti visą informaciją apie jūrų baseinus ir visos Europos jūras būtinas valstybių ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas. Iš patirties matyti, kad sektoriai ir valstybės narės duomenimis keičiasi nenuosekliai, nepakankamai, neveiksmingai ir nesparčiai. Jei Europos Sąjunga šioje srityje nesiims veiksmų arba jų nepalengvins, kitaip ir nebus.

INSPIRE direktyva[11] valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, pagal kurias valdžios institucijos viešų užduočių vykdymo tikslais keistųsi duomenų rinkiniais ir paslaugomis, o Informacijos apie aplinką direktyva[12] reikalaujama, kad valstybės narės paprašius pateiktų duomenis. Direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo[13] palengvinamas naudojimasis viešaisiais duomenimis ir nustatoma bendra sistema teisės aktų, reglamentuojančių, kaip viešojo sektoriaus institucijos turėtų teikti savo informaciją pakartotinio naudojimo reikmėms, kad būtų pašalintos tokios kliūtys kaip diskriminavimas, rinkų monopolizavimas ir skaidrumo trūkumas.

Šiomis direktyvomis sukuriamas reikiamas teisinis geresnio jūrų duomenų panaudojimo pagrindas, o INSPIRE direktyva – bendrų standartų pagrindas. Tačiau jų nepakanka. Jos ne visada taikomos daug jūrų duomenų turinčioms įstaigoms, kurios nėra valdžios institucijos, pavyzdžiui, mokslo ir akademinėms institucijoms, ir tomis direktyvomis nesuteikiama viršenybė intelektinės nuosavybės teisėms. Jose nekalbama apie stebėjimo duomenų perdavimą beveik realiuoju laiku arba praeityje sukauptų duomenų archyvus.

Persvarstant Viešojo sektoriaus informacijos direktyvą[14] pakartotinai informaciją naudojantys geografijos ir meteorologijos sektorių subjektai nurodė, kad atskleisti visas viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo galimybes visų pirma trukdo didelės kainos, ribojančios leidimų gavimo sąlygos ir diskriminacija. Prieiga prie svarbiausių duomenų, sukauptų pagal ES pagrindų programos jūrų mokslinių tyrimų projektus, suteikta tik Bendrijos įstaigoms ir institucijoms, ketinančioms tuos duomenis naudoti aplinkos politikai formuoti, įgyvendinti ir stebėti.

Žuvininkystės duomenų rinkimo sistema

Pagal 2008 m. priimtą naują duomenų rinkimo sistemą[15] valstybės narės įpareigojamos rinkti, valdyti ir teikti kokybiškus žuvininkystės duomenis, kad būtų galima teikti mokslines rekomendacijas, daugiausia tam, kad būtų priimami tinkami žuvininkystės valdymo sprendimai. Ši veikla vykdoma pagal ES bendrai finansuojamas daugiametes nacionalines programas. Pagal naująją sistemą valstybės narės įpareigojamos suteikti prieigą prie šių duomenų, kad juos būtų galima panaudoti žuvininkystės valdymo rekomendacijoms rengti, skelbti moksliniuose leidiniuose, naudoti viešose diskusijose ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimui formuojant politiką skatinti. Kitais atvejais norint gauti prieigą prie duomenų, kaupti su jūros baseinu susijusius duomenis ir pakartotinai panaudoti sukauptus duomenis būtinas visų susijusių duomenų savininkų pritarimas.

Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos iniciatyva (angl. GMES)

GMES – didelės apimties programa, taikoma žemės, oro ir jūrų aplinkos duomenims. Ja siekiama teikti aplinkos ir saugumo sričių paslaugas, o didžiausias dėmesys skiriamas palydovų atliekamiems matavimams ir šiais matavimais grindžiamiems produktams. Įgyvendinant „MyOcean“ projektą išbandomos pagrindinių jūrų paslaugų teikimo pagal GMES programą galimybės. Sukurta produktų, susijusių su duomenų naudojimu įvairiais tikslais, įskaitant komercinius (į naudotojus orientuotos paslaugos), tačiau išskyrus nekontroliuojamą pakartotinį duomenų platinimą (pvz., transliavimą, skelbimą internete …).

Bendra informacijos apie aplinką sistema (BIAS) ir „WISE-marine“

Europos Komisijos ir Europos aplinkos agentūros remiama Bendra informacijos apie aplinką sistema[16] siekiama atnaujinti ir supaprastinti duomenų pateikimo, keitimosi ir naudojimosi duomenimis ir informacija, kurių reikia aplinkos politikai formuoti ir įgyvendinti, reikalavimus; pagal šią sistemą dabartinės, daugiausia centralizuotos, duomenų teikimo sistemos palaipsniui pakeičiamos sistemomis, grindžiamomis prieiga prie duomenų, keitimusi duomenimis ir sąveika.

„WISE-marine“ – su jūrų aplinka susijusi BIAS dalis, kurios paskirtis – padėti vykdyti reikalavimus, susijusius su informacijos teikimo įpareigojimais pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą 2008/56/EB, ir informuoti Europos visuomenę apie strategijų, susijusių su jūromis, įgyvendinimą. Išplėtus dabartinę jūros pakrantės vandenims taikomą Europos informacijos apie vandenį sistemą (angl. WISE), „WISE-marine“ bus taikoma ir jūrų aplinkai.

„ur-EMODnet“

Įgyvendinant parengiamuosius jūrų politikos veiksmus[17] finansuojama programa „ur-EMODnet“, kuri yra programos „EMODnet“[18] prototipas ir turėtų būti naudinga jūrų ir jūrininkystės sričių specialistams, tačiau ja visų pirma siekiama išbandyti koncepcijos projektą ir skatinti teikti grįžtamąją informaciją. Teminės grupės[19] kaupia įvairių šaltinių duomenis, įvertina jų kokybę, užtikrina, kad jie būtų išsamūs ir pateikiami su deskriptoriais (metaduomenys), tokiais kaip matavimo laikas ir vieta, taip pat juos pateikia teminiuose portaluose. Didelė dalis šių grupių naudojamos informacijos ir technologijų sukaupta ir sukurta pagal ES mokslinių tyrimų programas[20]. Temos, pagal kurias šiuo metu kaupiami duomenys, pateikiamos 1 lentelėje. Sąveika didinama taikant vienodus standartus ir kas šešis mėnesius rengiant koordinacinius posėdžius. Prieiga prie duomenų, sukauptų per „ur-EMODnet“, neribojama. 2011 m. planuojama pradėti tarpinį rezultatų vertinimą, o 2013 m. atlikti galutinį vertinimą, kuriuo remiantis bus imtasi kitų veiksmų.

Tačiau pagal dabartinę „ur-EMODnet“ pakankamai duomenų, kad 2013 m. būtų galima atlikti galutinį vertinimą, sukaupta nebus. Imtis yra per maža. Parametrų ir jūrų baseinų skaičius yra mažesnis nei reikia, kad būtų patenkinti jūrų ir jūrininkystės bendruomenės poreikiai. Skiriamoji geba – per menka. Nuo parengiamaisiais veiksmais grindžiamos „ur-EMODnet“ tiesiogiai perėjus prie plačiai taikomos „EMODnet“, kurios mastas būtų toks, kaip numatyta pagal dabartinius vertinimus, būtų pažengta per toli ir tai būtų per daug rizikinga[21]. Bus siūlomas tolesnio integruotos jūros politikos plėtojimo 2011–2013 m. finansavimo reglamentas. Pagal šį reglamentą, be kita ko, finansuotinas „EMODnet“ tobulinimas.

ES ir nacionalinės agentūros

Be to, kuo užsiima Europos aplinkos agentūra, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir Europos jūrų saugumo agentūrai pavesta teikti pagalbą Europos Komisijai ir valstybėms narėms pagal atitinkamus ES teisės aktus. Vykdydamos savo pareigas šios institucijos renka reikiamus duomenis[22], kurie galėtų būti plačiau pritaikyti kitais tikslais. Jei bus atsižvelgiama į tinkamas su konfidencialumu susijusias apsaugos priemones, šie duomenys, jei jie būtų sukaupti į vieną visumą, galėtų būti platinami plačiau.

Be to, duomenis renka ir daugelis valstybių narių vyriausybinių įstaigų.

Pakrančių duomenys

Kad suteiktų tvirtesnį sprendimų priėmimo pagrindą ir užtikrintų visuomenės dalyvavimą, pakrantės valstybių institucijos turi rinkti informaciją, ja naudotis ir dalytis. ES rekomendacijoje dėl integruoto pakrantės zonų valdymo[23] nustatytas pakrančių informacijos sistemų pagrindas.

Eurostatas pakrantės regionus priskyrė standartiniams statistiniams regionams (NUTS[24] 3 lygmuo) – bent pusė tokių regionų gyventojų gyvena ne toliau kaip 50 km nuo pakrantės[25]. Iš viso yra 446 regionai, o 372 iš jų ribojasi su jūra. Daugelio šių regionų socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tokie kaip gyventojų skaičiaus rodiklis arba BVP, viešai pateikiami Eurostato interneto svetainėje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Švedijoje arba Jungtinėje Karalystėje, tokie regionai labai dideli, ir dalis jų gyventojų gyvena toli nuo pakrantės, todėl šie regionai neturi tam tikrų tik pakrančių bendruomenėms būdingų požymių. Bandyta surinkti geresnės skiriamosios gebos duomenų, tačiau nesėkmingai, kadangi kai kurie nacionaliniai statistikos biurai taiko pernelyg didelius mokesčius, kai kurie nacionaliniai statistikos biurai neturi prašymų pateikti duomenis nagrinėjimo sistemos ir kadangi, siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, negali būti teikiami regionų, kuriuose tam tikro sektoriaus įmonių yra tik viena arba dvi, duomenys.

Ekonominiai žuvininkystės, akvakultūros ir žuvų perdirbimo sektoriaus pajamų, išlaidų, užimtumo duomenys renkami ir pagal Duomenų rinkimo sistemą. Europos žvejybos laivynų ekonominių duomenų santrauka pateikiama metinėje ekonominėje ataskaitoje[26] nacionaliniu lygmeniu ir vis dažniau – jūros baseino lygmeniu[27].

Daugelis regioninių institucijų diegia pakrančių informacijos sistemas, kad galėtų valdyti ir planuoti veiklą. INSPIRE direktyva ir įvairiais „Interreg“[28] projektais pradedama užtikrinti šių sistemų sąveiką.

1 lentelė. Kaip ES iniciatyvomis prisidedama prie jūrų duomenų infrastruktūros kūrimo? Mokslinių tyrimų projektai ir nacionalinės iniciatyvos neįtrauktos. Neįtraukti ir įpareigojimai, pavyzdžiui, įpareigojimai pagal INSPIRE direktyvą. Lentelėje atsižvelgiama tik į ES bendrai finansuojamas įgyvendinimo priemones.

Parametrai | rinkimas | kaupimas | taikymas |

Batimetrija | „ur-EMODnet“ | „WISE marine“ |

Geologija | „ur-EMODnet“ |

Fizika | GMES (erdvė) | GMES (išskyrus šalia pakrantės), „ur-EMODnet“[29] | GMES |

Žuvininkystė (įskaitant žuvininkystės ekonomiką) | Duomenų rinkimo sistema15 | Jungtinis tyrimų centras (ir kiti naudotojai) | TJTT[30], ŽMTEK[31], BŽVJK[32] |

Chemija | „ur-EMODnet“ | „WISE marine“ |

Biologija | „ur-EMODnet“, GMES[33] | „WISE marine“ |

Žmonių veikla (išskyrus žuvininkystę)[34] | „ur-EMODnet“37 | „WISE marine“ |

Pakrančių duomenys | Eurostatas |

Siūlymai tobulinti esamas priemones

Kad būtų sustiprintas pirmiau nurodytų priemonių ir veiksmų poveikis, Komisija siūlo keletą patobulinimų:

- Komisija imsis reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad būtų suteikta galimybių pakartotinai naudoti ES remiamų regionų plėtros programų ir jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų programų duomenis.

- Įgyvendindama ES rekomendacijas dėl integruoto pakrančių zonų valdymo[35], Komisija išnagrinės, kokių papildomų priemonių reikia, kad būtų skatinama diegti pakrančių informacijos sistemas.

- GMES jūrų paslaugų parodomoji veikla iki 2014 m. bus remiama pagal su erdve susijusią 7-osios bendrosios programos dalį. Svarstomi tolesni veiksmai.

- Artimiausiu metu Komisija užtikrins, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų naujas prieigos prie žuvininkystės duomenų taisykles. Vidutinės trukmės laikotarpiu ir ilgalaikėje perspektyvoje bus ieškoma būdų padidinti prieigą prie duomenų.

- Kad ištekliai būtų naudojami kuo geriau ir kad būtų įgyvendinta Jūrų strategijos pagrindų direktyva, programos „WISE-Marine“ ir „EMODnet“ bus susietos. Numatoma, kad „WISE-Marine“ bus parengta iki 2012 m. vidurio, ir pagal ją bus renkami ir vizualizuojami valstybių narių duomenys apie jūrų aplinką ir žmonių veiklą. Rengiant „WISE-marine“, kaip ir „EMODnet“, bus remiamasi valstybių narių jau naudojama duomenų perdavimo sistema „WISE“, pagal kurią, kaip reikalaujama Vandens pagrindų direktyvoje, valstybės narės praneša apie atliktus vertinimus.

- Komisija ketina imtis papildomų veiksmų, kad būtų geriau atsižvelgiama į sukauptų parametrų duomenis, skiriamąją gebą ir grupę[36] , [37].

- Komisija užtikrins, kad jos agentūros duomenis teiktų reguliariai.

- Komisija atitinkamai ragina valstybes nares pateikti konkrečiu tikslu surinktus duomenis, o prireikus – suskirstytus pagal laiką ir erdvę.

- Eurostatas išnagrinės išsamius populiacijos ir ploto parametrus, kad galėtų statistikos tikslais pateikti daugiau pakrantės įtakos regionams parametrų.

Taigi keliose srityse bus imamasi iniciatyvų pašalinti Europos jūrų duomenų sistemos trūkumus. Pagrindiniai šių iniciatyvų tikslai panašūs, bet ne vienodi. Todėl būtina imtis tolesnių veiksmų, kad būtų susieti pokyčiai įvairiose srityse.

Komisija imsis priemonių šioms iniciatyvoms suderinti, siekdama užtikrinti, kad jūrų duomenys būtų teikiami sklandžiai ir nepertraukiamai ir kad būtų išvengta per didelių pastangų renkant duomenis. Tomis priemonėmis siekiama:

- užtikrinti bendrus standartus[38];

- palaipsniui suderinti duomenų politikos kryptis. Galutinis tikslas – suteikti laisvą prieigą prie duomenų be naudojimosi jais apribojimų;

- užtikrinti, kad duomenys, sukaupti pagal tokias iniciatyvas kaip „ur-EMODnet“ arba duomenų rinkimo programa, būtų tinkami Jūrų strategijos pagrindų direktyvos taikymo reikmėms;

- 2010 m. vykdyti specialią „ur-EMODnet“ iniciatyvą Error! Bookmark not defined. , skirtą fiziniams in-situ duomenims kaupti (indėlis į GMES), GMES pavyzdiniams duomenims tvirtinti ir pakrančių vandenims, kuriems GMES netaikoma, įtraukti [39];

- 2012–2013 m., kai bus gauti „ur-EMODnet“ ir pavyzdinių pagrindinių jūrų paslaugų pagal GMES veiksmų rezultatai, įvertinti stebėsenos tinklo spragas;

- pradėti dialogą su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad ES pastangomis būtų prisidėta prie sąveikios pasaulinės žinių apie jūrą sistemos.

VEIKSMINGOS JūRų DUOMENų SISTEMOS KūRIMAS

Nors pirmiau išvardytos priemonės ir veiksmai turi daug privalumų, norint integruoti žinias apie jūrą reikia imtis ryžtingesnių veiksmų. Kad duomenys būtų nuoseklūs ir panaudojami ne vienoje valstybėje narėje, būtina sukurti specialią sistemą. Galutinis sistemos variantas bus sukurtas atsižvelgus į patirtį, sukauptą įgyvendinant tokius projektus kaip „ur-EMODnet“ ir „MyOcean“. Tačiau tikslinga jau šiame etape numatyti kai kuriuos elementus, kurie turėtų būti įtraukti:

1. Šiuo metu Europos jūrų duomenys renkami konkrečiu tikslu – pavyzdžiui, saugiai laivybai užtikrinti arba žuvininkystei valdyti, tačiau pagrindinis tikslas – sukurti modelį, pagal kurį iš pat pradžių būtų numatyta duomenis panaudoti įvairiais tikslais.

2. Duomenys pagal duomenų šaltinius turėtų būti pateikiami kuo tiksliau. Akredituoti duomenų centrai šiuos duomenis turėtų tinkamai prižiūrėti. Apdorojant duomenis, kurių dalis yra asmens duomenys, kaip apibrėžta Duomenų apsaugos direktyvoje[40], turi atitikti tos direktyvos nuostatas.

3. Veiksmingoje Europoje jūrų duomenų infrastruktūroje turėtų būti suformuota keletas teminių duomenų kaupimo grupių[41], kurioms būtų patikėta duomenis kaupti. Teminė duomenų kaupimo grupė – organizacijų, kaupiančių tam tikrus duomenis (pavyzdžiui, geologinių sluoksnių arba cheminių teršalų), konsorciumas.

4. Kad jūrų duomenų stebėjimo sistemos veiktų darniai ir būtų nustatytos svarbiausios šių sistemų spragos, būtinas jūros baseino lygmeniu suformuoti integruotą požiūrį. Tikimasi, kad prie šios veiklos prisidės įgaliojimus veikti jūros baseino lygmeniu turinčios organizacijos – regioninės jūrų konvencijos[42], žuvininkystės regioninės patariamosios tarybos ir EuroGOOS[43].

5. Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga su jūrų duomenų rinkimo ir stebėjimo infrastruktūra susijusią ES paramą teikti ne vien duomenų rinkimo veiklai, bet ir šių duomenų analizės ir taikymo veiklai; pavyzdžiui, teikti paramą, kad būtų nurodomi jūrų aplinkos būklės duomenų rodikliai.

6. Norint suformuoti žinių sistemą, būtina priimti sprendimus apie tai, kokie duomenys bus renkami ir kaip jie turėtų būti kaupiami. Be to, būtina įsteigti sekretoriatą veiklai administruoti.

Kad būtų sukurta tokia infrastruktūra, Komisija numato šiuos tikslus:

- Už žinias atsako ne tik valdžios institucijos. Europos pramonė turėtų skirti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrinta reikiama žinių apsauga ir, kai žinios netenka komercinės vertės, – jų tolesnė sklaida.

- Komisija, reguliariai rengdama diskusijas jūrų duomenų stebėjimo duomenų ekspertų grupėse ir jūrų srities interneto forume, ragins nacionalinius duomenų centrus bendradarbiauti, kad būtų skatinama geroji duomenų saugojimo ir platinimo patirtis.

- Kad duomenų stebėsenos poreikiai būtų sprendžiami integruotai, Komisija 2011–2013 m. nustatys bandomuosius veiksmus ir nagrinės 37 , kaip galėtų veikti jūros baseino lygmens patikros punktas[44].

- Remdamasi valstybių narių, jūros baseino patikros punktų ir savo ekspertų rekomendacijomis, Komisija toliau sieks nustatyti duomenų kaupimo pagal „ur-EMODnet“ prioritetus, o 2011–2013 m. parengs pasiūlymą, kad tokios veiklos reguliavimas būtų pastovesnis.

- Komisija įsteigs pavyzdinį sekretoriatą Error! Bookmark not defined. , kuris valdys „ur-EMODnet“ įgyvendinimo veiklą – rengs posėdžius, vertins teminių duomenų kaupimo grupių ir jūros baseino patikros punktų veiklos rezultatus, užtikrins, kad būtų laikomasi terminų, ir rengs metinę veiklos ataskaitą.

PROCESO VALDYMAS

Nepriklausoma ekspertų grupė stebėjo, kaip suteikiama geresnė prieiga prie jūrų duomenų ir kaip jie stebimi duomenų rinkimo, kaupimo ir pritaikymo etapuose. Remiantis šios grupės rekomendacijomis Komisijai buvo lengviau pasirinkti prioritetines temas ir darbo metodus. Ši grupė padės vykdyti oficialų laikotarpio vidurio vertinimą, kuris prasidės 2011 m., o ataskaita bus pateikta 2012 m. pradžioje. Šiame vertinime bus pateikiami kiekybiniai rodikliai, pagal kuriuos bus įvertinta, kiek duomenų iš pavyzdinės „ur-EMODnet“ ima mokslininkai, institucijos ir pramonės atstovai. Jame bus nurodyta pažanga, padaryta siekiant šiame komunikate nustatytų tikslų.

Be to, Komisija įsteigs valstybių narių ekspertų grupę, kad valstybėse narėse vykdoma veikla būtų suderinta.

TERMINAI

Šiame komunikate pateiktuose pasiūlymuose aprašomi veiksmai, kurių Komisija imsis 2011–2013 m. Šio laikotarpio pabaigoje bus atliktas dar vienas poveikio vertinimas, pagal kurį bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų. Komisija ragina teikti pastabas dėl šio plano.

[1] 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, (2010 3 3, COM (2010) 2020).

[2] Integruota jūrų politika Europos Sąjungai (Briuselis, 2007 10 10, COM (2007) 575 galutinis).

[3] Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija: nuosekli Europos mokslinių tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų naudojimui remti (Briuselis, 2008 9 3, COM (2008) 534 galutinis).

[4] Europos skaitmeninė darbotvarkė (2010 5 19, COM (2010) 245).

[5] Tarybos išvados dėl integruotos jūrų politikos; 2 973-iasis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis Briuselyje, 2009 m. lapkričio 16 d.

[6] Apytikrės sumos pateiktos prie šio komunikato pridedamame poveikio vertinime.

[7] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Duomenų apie jūras infrastruktūra. Viešųjų konsultacijų rezultatai“ (2010 1 22, SEC (2010) 73 galutinis).

[8] Pavyzdžiui, naujų biologinių medicinos arba procesų pramonės produktų kūrimo srityje būtų naudinga turėti daugiau žinių apie jūros dugno buveines.

[9] Poveikio vertinime numatoma, kad apie 100 mln. EUR būtų sutaupyta mokslo srityje, 56 mln. EUR sutaupytų valdžios institucijos, o 150 mln. EUR – privatus sektorius.

[10] Direktyva 2008/56/EB.

[11] Direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą.

[12] Direktyva 2003/4/EB.

[13] Direktyva 2003/98/EB.

[14] Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas. Direktyvos 2003/98/EB persvarstymas (Briuselis, 2009 7 5, COM (2009) 212 galutinis).

[15] 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008.

[16] Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) kūrimas (COM (2008) 46 galutinis, Briuselis, 2008 2 1).

[17] Finansavimo priemonė, kuria siekiama parengti pasiūlymus, kad būtų patvirtinti būsimi veiksmai.

[18] Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas.

[19] Teminės grupės – laboratorijų, įsipareigojusių kaupti tam tikros rūšies duomenis ir juos skelbti viename tinkle, konsorciumai. Šiuo metu veikia keturios grupės: hidrografijos ir batimetrijos, geologijos, biologijos ir chemijos (žr. 1 lentelę). Formuojama už fizinius duomenis atsakinga grupė.

[20] Sprendimas 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos.

[21] „EMODnet“ poveikio vertinimas.

[22] Pavyzdžiui, apie naftos išsiliejimo atvejus, laivų judėjimą ir žvejybą.

[23] 2002/413/EB.

[24] Statistiniai regionai aprašyti http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/nuts/basicnuts_regions_en.html.

[25] Hamburgas įtrauktas į sąrašą, nors ir neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų.

[26] Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2009 m. metinė ekonominė ataskaita apie Europos žvejybos laivyną „EUR 24069 –ISBN 978-92-79-13867-6“.

[27] Jūros baseinas – baseinas, kuriame žvejojama. Tai ne visada baseinas, kurio krante iškrautos žuvys arba kuriame įregistruotas atitinkamas laivas.

[28] Bendrijos iniciatyva, kuria siekiama skatinti Europos Sąjungos regioninį bendradarbiavimą. Ji pradėta 1989 m. ir finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų.

[29] Matavimai iš kosmoso neįtraukti, todėl GMES duomenys neperduodami „ur-EMODnet“.

[30] Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba.

[31] Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 33 straipsnį.

[32] Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija.

[33] Chlorofilo, kaip fitoplanktono rodiklio, matavimai iš kosmoso.

[34] Jūrų energija, vandens keliai, ˛vyro gavyba ir t. t.

[35] Galimybės nagrinėjamos PEGASO projekte, kuris remiamas pagal 7-ąją bendrąją programą.

[36] Pavyzdžiui, geologinį žemėlapį praplėsti iki Viduržemio jūros ir Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantės; padidinti batimetrijos duomenų skiriamąją gebą nuo penkiolikos sekundžių iki bent dešimties; įtraukti daugiau pesticidų.

[37] Veiksmai būtų finansuojami pagal siūlomą finansinį integruotos jūrų politikos reglamentą.

[38] Įskaitant nomenklatūrą, formatus ir vienetus. Taip bus užtikrinama, kad pagal skirtingas iniciatyvas surinktus duomenis būtų galima palyginti ir sujungti. INSPIRE direktyvoje numatyta pagrindinė sistema. INSPIRE direktyva visiškai atitinka tarptautinius standartus.

[39] „Pakrančių vandenys“ – mokslinis terminas, naudojamas vandenims, kuriuose dėl mažo gylio, sudėtingos pakrantės topografijos ir potvynio vandenų būtina taikyti daug išsamesnį metodą nei šiuo metu numatytas teikiant pagrindines jūrų paslaugas pagal GMES, apibūdinti.

[40] Direktyva 95/46/EB.

[41] Į tai įeina (1) prieiga prie visų neapdorotų stebėjimo duomenų, esančių tam tikro pobūdžio duomenų centruose, (2) duomenų parengimas ir platinimas, nurodant stebėjimo duomenų tankį, duomenų kokybę, (3) nepertraukiami (pateikiami tinkleliu arba pagal daugiakampius plotus) duomenys apie jūrų baseinus ir tarp jų.

[42] OSPAR, HELCOM, Barselonos, Bukarešto konvencijos.

[43] „EuroGOOS“ – nacionalinių vyriausybinių agentūrų ir mokslinių tyrimų organizacijų asociacija, atsakinga už okeanografiją Europos lygmeniu.

[44] Patikros punktuose būtų nepriklausomai tikrinami kiekvienos teminės duomenų kaupimo grupės duomenys, užtikrinama, kad skirtingų grupių duomenys būtų tarpusavyje suderinami, ir, remiantis bendradarbiavimu su vietos suinteresuotosiomis šalimis, nustatyti tolesnių stebėjimo duomenų prioritetai. Tokie patikros centrai turėtų veikti visų atitinkamo jūros baseino jūrų duomenų naudotojų vardu ir turėtų tvarkyti visų su jūrų duomenimis susijusių ES iniciatyvų („EMODnet“, GMES, duomenų rinkimo sistemos ir t. t.) duomenis.