52010DC0429

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.8.12

KOM(2010) 429 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės taikymo pagal minėto reglamento 10 straipsnį

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės taikymo pagal minėto reglamento 10 straipsnį

ĮVADAS

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės[1] (toliau – Grynųjų pinigų kontrolės reglamentas) įsigaliojo 2005 m. gruodžio 15 d. Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 10 straipsnyje reikalaujama, kad praėjus ketveriems metams nuo minėto reglamento įsigaliojimo, Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai jo taikymo ataskaitą.

Grynųjų pinigų kontrolės reglamentas taikomas nuo 2007 m. birželio 15 d. ir atsižvelgdamos į tai, kad jis neseniai taikomas, valstybės narės (VN) ir Europos Komisija (KOM) daugiausia dėmesio skyrė tam, kad būtų sukurtos tinkamos struktūros ir nustatyta atitinkama tvarka grynųjų pinigų kontrolės reglamentui darniai įgyvendinti.

Norėdama pradėti vertinimo procedūrą, 2008 m. liepos mėn. Europos Komisija valstybėms narėms išsiuntė klausimynus. VN atsakymai į klausimyno klausimus[2] aptarti kelete susitikimų su VN „grynųjų pinigų kontrolės darbo grupėje“ ir suteikė KOM pakankamai informacijos, kad ji galėtų parengti šią ataskaitą.

BENDROJI INFORMACIJA

Kontekstas

Europos Sąjungos (ES) teisės aktai

ES teisinė sistema, kuria siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, tai – 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui[3] su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2007/64/EB, 2008/20/EB ir 2009/110/EB ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas[4]. Tarybos sprendimas 2000/642/TVR dėl valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija ir Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo yra tokie pat svarbūs. Be šios sistemos, ES kovos su teroristų finansavimu strategijoje nurodomos priemonės, skirtos kovos su teroristų finansavimu rezultatams pagerinti.

Direktyvoje 2005/60/EB, kuria pakeista Direktyva 1991/308/EEB, nustatytas ES pinigų plovimo prevencijos mechanizmas atliekant kredito ir finansų įstaigų ir tam tikrų kategorijų profesijų atstovų sandorių stebėseną. Dėl rizikos, kad tokio mechanizmo taikymas gali būti apeitas vykdant grynųjų pinigų operacijas neteisėtais tikslais arba siekiant finansuoti teroristus, šią priemonę prireikė papildyti reikalavimu vykdyti grynųjų pinigų, įvežamų į ES ar išvežamų iš jos, kontrolę.

Grynųjų pinigų kontrolės reglamentas priimtas šiuo tikslu ir juo siekiama suderinti pagrindinį principą – laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą – su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija bendrosios rinkos ir Ekonominės ir pinigų sąjungos sąlygomis.

Tarptautiniai aspektai

Pagrindinis partneris, padedantis užtikrinti grynųjų pinigų kontrolės reglamento veiksmingumą – Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) ir jos filialas, regioninė įstaiga „Moneyval“. Ši tarpvyriausybinė įstaiga, įsteigta 1989 m. Paryžiuje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime, padeda vykdyti vyriausybių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką. Ši įstaiga teikia rekomendacijas ir duoda nurodymus ir per bendrą vertinimo sistemą tikrina, kaip jų laikomasi; taip ji nuolat daro spaudimą savo nariams ir siekia užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonės.

Grynųjų pinigų kontrolės reglamentu ES perkeliama FATF IX speciali rekomendacija (SR) dėl grynųjų pinigų kurjerių. Ši diskusija dėl SR IX procedūrų, vertinimo ir pažangos ataskaitos, parengtos FATF vertintojų, daugeliu atvejų pagreitino tolesnį grynųjų pinigų kontrolės gerėjimą VN.

FATF neseniai ES pripažino viršvalstybinę jurisdikciją taikant SR IX rekomendaciją dėl grynųjų pinigų kurjerių. Šis pripažinimas reiškia, kad reikia laikytis tam tikrų kriterijų, pavyzdžiui, būtina tinkamai keistis svarbia informacija viršvalstybiniu lygmeniu ir rengti lyginamuosius mokymus, rinkti duomenis, priverstinai vykdyti ir tinkamai nukreipti viršvalstybiniu lygmeniu sukurtas ir taikomas programas.

Pagrindiniai grynųjų pinigų kontrolės reglamento elementai

Prievolė deklaruoti

Grynųjų pinigų kontrolės reglamentu nustatomas vienodas ES taikytinas grynųjų pinigų kontrolės metodas, pagrįstas deklaravimo prievolės sistema, pagal kurią privalu deklaruoti į Bendriją įvežamus ar iš jos išvežamus grynuosius pinigus, kurių vertė – 10 000 EUR arba daugiau. Keliautojai deklaracijoje kompetentingai institucijai turi pateikti informaciją apie deklarantą, grynųjų pinigų savininką ir numatomą jų gavėją ir turi nurodyti grynųjų pinigų sumą ir pavidalą, jų kilmę ir numatomą panaudojimą bei keliautojo transporto priemonę. Grynųjų pinigų kontrolės reglamente nenurodoma, kokiu būdu – t. y. žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu – arba kokiu formatu turi būti pateikiama deklaracija.

Kompetentingų institucijų įgaliojimų paskyrimas

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi prievolės deklaruoti, nacionalinės kompetentingos institucijos turi būti įgaliojamos tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones. Neįvykdžius prievolės deklaruoti, grynieji pinigai gali būti sulaikyti ir gali būti skiriamos baudos.

Informacijos registravimas ir apdorojimas

Grynųjų pinigų kontrolės reglamentas įpareigoja VN registruoti ir apdoroti visą deklaracijose ir (arba) per patikrą gautą informaciją ir padaryti šią informaciją prieinamą valstybės narės, per kurią keliautojas atvyksta į ES arba iš jos išvyksta, finansinės žvalgybos padaliniui.

Keitimasis informacija

Esant požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su kokia nors neteisėta veikla, susijusia su grynųjų pinigų judėjimu, gauta informacija gali būti perduodama kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse, o esant požymių, kad ši veikla daro žalą ES finansiniams interesams, informacija taip pat perduodama ir Komisijai.

Remiantis susitarimais dėl administracinės tarpusavio pagalbos teikimo, pagal Grynųjų pinigų kontrolės reglamentą gauta informacija taip pat gali būti perduodama trečiajai šaliai, laikantis atitinkamų nacionalinių ir ES teisės aktų nuostatų dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims.

Duomenų konfidencialumas

Visa taikant Grynųjų pinigų reglamentą gauta informacija yra konfidenciali. Visi asmens duomenys saugomi remiantis atitinkamomis duomenų apsaugos nuostatomis. Esant reikalui, taikomos informacijos klasifikavimo taisyklės, siekiant užtikrinti duomenų saugumą.

Grynųjų pinigų judėjimas Europos Sąjungoje

Grynųjų pinigų kontrolės reglamentas nepažeidžia nacionalinių grynųjų pinigų gabenimo ES viduje kontrolės priemonių. Tačiau tokių nacionalinių priemonių turi būti imamasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 65 straipsnį, kuriuo VN įgaliojamos nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu, su sąlyga, kad šios taikomos priemonės ir tvarka nesudarytų laisvo kapitalo judėjimo savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo.

Tokią grynųjų pinigų ES vidaus kontrolę prie sienų su kitomis VN taiko šios VN[5]: BE, BG, CY, DE, DK, ES, FR, IT, MT, PL ir PT. Šiuo tikslu jos – išskyrus PT, kurioje deklaravimas neprivalomas, nebent fizinis asmuo patikrinamas – taiko privalomo deklaravimo sistemą, pagal kurią deklaruotinos sumos riba – 10 000 EUR. AT neapsiriboja grynųjų pinigų kontrole prie sienų, bet vykdo ją visoje savo teritorijoje. Ispanija (ES), panašiai kaip AT, įvedė nacionalinę kontrolę, bet ją taiko tik ne mažesnėms kaip 100 000 EUR sumoms. UK neįvedė įprastos ES vidaus kontrolės, bet UK teritorijoje pareigūnai vykdo keleivių ir jų bagažo (atsitiktinius) patikrinimus, kurių metų ieškoma grynųjų pinigų. IE taiko panašią tvarką, kaip UK, bet ten nustatyta grynųjų pinigų riba – 6 438 EUR. CZ, EE, EL, FI, HU, LV, LT, LU, NL, RO, SL, SK, SE netaiko jokios ES vidaus grynųjų pinigų kontrolės.

GRYNųJų PINIGų KONTROLėS REGLAMENTO TAIKYMAS

Kontekstas

Kompetentingos institucijos

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente konkrečiai nenurodyta, kokias institucijas VN turėtų paskirti kompetentingomis institucijomis. Faktiškai 23 VN pagrindinėmis kompetentingomis institucijomis šiuo klausimu pasirinko muitines. DK ir EE įgaliojo mokesčių ir muitinės instituciją. Kitos dvi VN – PL ir UK – tokius įgaliojimus suteikė muitinės ir valstybės sienos apsaugos tarnyboms.

Esama tam tikrų nacionalinių skirtumų, nes vykdant minėtą veiklą dalyvauja daugybė įvairių institucijų: federalinė (kriminalinė) policija, finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP), kovos su terorizmu saugumo tarnyba, valstybės sienos apsaugos tarnybos, provincijų valdžios institucijos, finansų ministerija, kovos su sukčiavimu skyriai arba tyrimo tarnyba ir teisminės institucijos. Dažniausi partneriai vykdant grynųjų pinigų kontrolę – policija ir FŽP. 16 VN toks institucijų bendradarbiavimas įformintas rašytiniais bendradarbiavimo susitarimais. Trečdalis VN įkūrė kompetentingų institucijų žvalgybos kuopas arba darbo grupes.

„Grynųjų pinigų“ sąvokos apibrėžimas

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente vartojamos sąvokos „grynieji pinigai“ apibrėžtis paimta iš FATF SR IX ir apima turėtojo apyvarčiąsias priemones arba pinigines priemones. Iki šiol VN nepranešė, kad taikant šią apibrėžtį būtų kilę svarbių problemų. Auksas, brangieji metalai arba akmenys į minėtą apibrėžtį neįtraukti. Kai kurios VN (BG, DE, AT (taikoma AT teritorijoje), CY, CZ ir PL) praneša apie auksui ir (arba) brangiesiems metalams ir akmenims taikomas nacionalines nuostatas, panašias į prievolę deklaruoti grynuosius pinigus. Daugiafunkcės elektroninės grynųjų pinigų kortelės taip pat neįtrauktos į apibrėžtį. Viena VN (DE) praneša apie šalies nuostatas, kuriomis reikalaujama deklaruoti elektroninius pinigus.

Prievolė deklaruoti

Bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į ES teritoriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, teisiškai privalo deklaruoti tą pinigų sumą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į ES ar išvyksta iš jos (t. y. pirmame atvykimo į ES punkte ir paskutiniame išvykstant iš ES punkte), kompetentingai institucijai.

Geresnis informavimas apie prievolę deklaruoti

Norint užtikrinti, kad keliautojai būtų informuoti apie prievolę deklaruoti, nacionaliniu ir ES lygmenimis surengtos ir nuolat kartojamos informavimo kampanijos. ES lygmeniu sukurti ir išplatinti plakatai (10 000 kopijų, 22 kalbomis), daugiakalbiai informaciniai lapeliai (2007 m. išspausdinta 401 520 kopijų, o pataisyto 2009 m. liepos mėn. leidimo – 1 000 000 kopijų), skrydžio metu dalijamuose žurnaluose pasirodantys užsakomieji reklaminiai straipsniai (išspausdinti 10 didžiausių oro linijų 2009 m. rugsėjo mėn. žurnaluose), tinklalapiai (sukurti 2007 m., atnaujinti 2009 m.) ir animacinis klipas (7 kalbomis, sukurtas 2007 m. ir 2009 m. lapkričio mėn. atnaujintas). Panašios priemonės, pavyzdžiui, plakatai, tinklalapiai, suinteresuotosioms šalims skirta informacija arba pranešimai spaudai apie pinigų plovimo atvejų susekimą paskelbti nacionaliniu lygmeniu.

Susidaro bendras įspūdis, kad informavimas apie grynųjų pinigų kontrolę padėjo geriau informuoti keliautojus apie prievolę deklaruoti grynuosius pinigus, nors tik keturios VN tikrino informacinės kampanijos rezultatus ir nė vienu iš minėtų atvejų tikrinimo priemonės nebuvo naudojamos siekiant įvertinti informacinių kampanijų veiksmingumą arba efektyvumą.

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente aiškiai nenurodoma pareiga rengti informacines kampanijas, bet beveik visos VN pripažino, kad reikėjo imtis informavimo veiklos. 17 VN informavo, kad jos nuolat vykdo informacines kampanijas apie grynųjų pinigų kontrolę, siekdamos nuolat užtikrinti geresnį informavimą. Kai kurios VN mano esant reikalinga į Grynųjų pinigų kontrolės reglamentą įtraukti nuostatą apie pareigą informuoti apie grynųjų pinigų kontrolę, nes tai palengvintų bendravimą su oro uostų administracijomis dėl informacinės medžiagos eksponavimo oro uostuose.

Deklaravimo vieta

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente reikalaujama, kad fiziniai asmenys deklaruotų grynuosius pinigus VN, per kurią jie atvyksta į ES ar išvyksta iš jos, kompetentingoms institucijoms. Apskritai šis reikalavimas VN problemų nekelia.

Tranzitas

Oro tranzito keleiviams sunku laikytis prievolės deklaruoti grynuosius pinigus pirmojoje vietoje, per kurią patenkama į ES, arba paskutinėje vietoje, iš kurios išvykstama iš ES, dėl skirtingos oro uosto tranzito infrastruktūros. Tranzito zonose yra mažai galimybių deklaruoti grynuosius pinigus arba jos yra skirtingos ir tarp skrydžių būna nedaug laiko.

VN kompetentingoms institucijoms taip pat sudėtinga užtikrinti suderintą tranzito keleivių kontrolę. Tokiai kontrolei trukdo tai, kad yra nepakankamai laiko, dėl oro uostų tranzito infrastruktūros skirtumų trūksta tinkamos kontrolės galimybių ir tai, kad rankinio ir registruoto bagažo kanalai yra atskiri.

Šį klausimą sprendė specialiai sudaryta grynųjų pinigų kontrolės projekto ekspertų grupė ir padarė išvadą, kad reikia persvarstyti Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 3 straipsnį, siekiant suderinti grynųjų pinigų kontrolės tvarką su keleivių bagažo kontrolės tvarka, nustatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 192–194 straipsniuose [6].

Deklaravimo būdai

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente leidžiama grynųjų pinigų deklaracijos informaciją pateikti raštu, žodžiu arba elektroniniu būdu. Dauguma valstybių narių pasirinko deklaracijas raštu. Tik DK, AT ir ES deklaruoti leidžia žodžiu, o tokią deklaraciją muitinės pareigūnai surašo į dokumentą. AT (tik grynuosius pinigus gabenantiems profesionaliems kurjeriams), ES ir PL leidžia pateikti elektronines deklaracijas. Antrąjį 2009 m. ketvirtį 90 proc. grynųjų pinigų deklaracijų pateikta raštu, 9,7 proc. – elektroniniu būdu, 0,3 proc. – žodžiu. Visos VN yra nustačiusios formas, kuriose nurodyti visi būtini duomenys, kurių reikalaujama pagal Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 3 straipsnio 2 dalį.

Pirmasis minėto reglamento įgyvendinimo etapas parodė, kad bendros deklaracijos formos naudojimas padėtų pagerinti (elektroninį) keitimąsi informacija apie grynųjų pinigų deklaracijas. Be to, tarptautiniams keliautojams tai taip pat padėtų geriau suprasti, ko iš jų tikimasi pildant deklaracijas, o taip pildant labiau būtų laikomasi reikalavimų.

Šiuo tikslu sukurta bendra Europos deklaracijos forma (CDF). Ją šiuo metu naudoja 16 VN: AT, CY, DK, EE, EL, FI, HU, IE, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SE ir SI. Kitos VN svarsto galimybę CDF formas pradėti naudoti ateityje (BG, DE, LV, SK) arba jau naudoja į CDF labai panašias formas (ES, FR, LT). Beveik visose VN grynųjų pinigų deklaracijos priimamos ir gali būti pildomos oficialiomis šalies, kurioje keliautojas turi deklaruoti grynuosius pinigus, kalbomis bei anglų kalba. Kai kurios VN priima deklaracijas ir leidžia jas pildyti kitomis paplitusiomis ES kalbomis.

Grynųjų pinigų deklaracijų statistiniai duomenys

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente nėra aiškiai reikalaujama pateikti statistinius duomenis. Tačiau VN susitarė savo statistinius duomenis apie pateiktas grynųjų pinigų deklaracijas ir gautus kontrolės rezultatus siųsti KOM[7]. Netinkamai užpildytos grynųjų pinigų deklaracijos arba duomenys apie atliktą kontrolę statistikoje vadinami „įrašais“ (išsamiau žr. 3.4.2 ).

1 priede pateikiami statistiniai duomenys apie grynųjų pinigų deklaracijas ir įrašus, kuriuos nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2009 m. birželio 30 d. surinko visos VN.

Per šį laikotarpį VN gavo 178 351 grynųjų pinigų deklaraciją, jų bendra suma – 79 922 mln. EUR. Įvažiuojant į ES pateiktos 101 824 grynųjų pinigų deklaracijos, išvažiuojant – 76 527.

2 priede pateikiamas grafikas, kuriame pavaizduoti apibendrinti VN pateikti duomenys apie gautų grynųjų pinigų deklaracijų skaičių ir parodyti svarbūs skirtumai.

Per visą ataskaitos laikotarpį DE, IT ir FR suskaičiavo gavusios atitinkamai 25, 22,5 ir 13 proc. visų gautų grynųjų pinigų deklaracijų, po jų – ES (9 proc.), LT (4,5 proc.), PL (4 proc.), UK (3,5 proc.) ir BG (3 proc.).

Būtina toliau tikrinti šiuos statistinius duomenis norint pagerinti suderintą grynųjų pinigų kontrolę VN.

3 priede parodoma, kad VN pateiktų grynųjų pinigų deklaracijų skaičius greitai augo iki 2008 m. pabaigos (nuo 2007 m. III ketvirtį pateiktų 13 196 grynųjų pinigų deklaracijų iki 28 210 deklaracijų paskutinį 2008 m. ketvirtį). 2009 m. II ketvirtį pateiktų deklaracijų skaičius sumažėjo iki 27 236. Toks pat modelis matomas ir 4 priede, kuriame pavaizduota šių grynųjų pinigų deklaracijų ekvivalento eurais suma (5 432 mln. EUR – 2007 m. III ketvirtį, 13 051 mln. EUR – 2008 m. paskutinį ketvirtį, 9 496 mln. EUR – 2009 m. II ketvirtį). Labai tikėtina, kad grynųjų pinigų deklaracijų skaičių ir jų sumą eurais lėmė bendras ekonominės veiklos sumažėjimas 2009 m., kuris siejamas su bankų krize.

2009 m. II ketvirtį daugiau kaip 63 proc. grynųjų pinigų deklaracijų pateikta oro uostuose, 30 proc. – sausumos kelių pasienio punktuose, 5 proc. – uostuose ir 2 proc. – geležinkelio pervažose. 86,2 proc. grynųjų pinigų deklaracijų pateikė privatūs grynųjų pinigų kurjeriai, 13,8 proc. – profesionalūs grynųjų pinigų kurjeriai.

Informacija apie nacionalinių institucijų įgaliojimą atlikti kontrolę

Įgaliojimai atlikti kontrolę valstybėse narėse

Atliekant kontrolę VN tikrinamos pateiktos deklaracijos, keleiviai, bagažas ir transporto priemonės. Visos VN praneša atliekančios fizinį patikrinimą. Beveik visos VN praneša naudojančios skenavimo įrangą. Keturios valstybės narės praneša, kad atlikdamos grynųjų pinigų kontrolę, naudoja dresuotus policijos šunis.

Siekiant užtikrinti produktyvią ir veiksmingą kontrolę, esminis dalykas – naudoti atitinkamą rizikos valdymo strategiją. 12 VN praneša apie specifinės nacionalinės grynųjų pinigų kontrolės strategijos naudojimą. Kitos VN praneša apie rizikos analizės kriterijus, taikomus grynųjų pinigų kontrolei vykdyti pagrindiniuose įvažiavimo į VN ir išvažiavimo iš jos punktuose. 17 VN nurodo taikančios grynųjų pinigų kontrolės rizikos profiliavimą ir 18 VN vykdydamos grynųjų pinigų kontrolę naudoja žvalgybų perspėjimo signalus, kurių gauna ir (arba) kuriuos išsiunčia perspėjimo sistemos. Keturios VN apie tai, kad su kitomis kompetentingomis institucijomis organizuoja nacionalinius bendrus tikslinius veiksmus.

Kontrolės rezultatai

VN užregistravo 13 019 įrašų (žr. 1 priedą), o jų suma – 1 632 mln. EUR. Toliau pateikiamos VN, išaiškinusios daugiausia įrašų: DE (40 proc.), FR (20 proc.), IT (12 proc.), UK (10 proc.), NL (6 proc.), PT (4 proc.) ir ES (4 proc.). 5 priedo grafike pateikta įrašų skaičiaus apžvalga rodo šiuos svarbius skirtumus.

Kelios VN nepraneša apie duomenų įrašus arba praneša apie nedidelį jų kiekį. Kai kuriais atvejais tai greičiau rodo, kad VN centralizuotai negali išrinkti duomenų, o ne tai, kad iš tiesų atlikta nepakankama kontrolė (žr. 3.4.2 informaciją). Kitos VN praneša apie labai didelį įrašų santykį, palyginti su savanoriškai pateiktomis grynųjų pinigų deklaracijomis (žr. 6 priedą). Dėl nuodugnaus kontrolės rezultatų tikrinimo bus galima aptikti ir toliau tirti galimus VN kontrolės metodų skirtumus ir taip bus galima padaryti įmanomus pakeitimus, kad būtų užtikrintas visiškas VN kontrolės metodų suderinimas.

Įrašų skaičius nuolat didėjo nuo 552 atvejų 2007 m. III ketvirtį iki 2 300 atvejų 2009 m. II ketvirtį (žr. 7 priedą). Euro ekvivalento suma šiuose įrašuose, kuri smulkiai išdėstyta 8 priede, buvo gana stabili visą šį laikotarpį, išskyrus 2008 m. paskutinio ketvirčio įrašus, kuriuos lėmė duomenys apie Vokietijoje nustatytas nedeklaruotas didelės vertės turėtojo apyvarčiąsias priemones (33 mln. EUR 2007 m. III ketvirtį, 1 149 mln. EUR – paskutinį 2008 m. ketvirtį, 72,5 mln. EUR – 2009 m. II ketvirtį).

Informacija apie duomenų registravimą ir apdorojimą

Grynųjų pinigų deklaracijų registravimas ir apdorojimas

Visos VN praneša, kai jos užregistruoja informaciją apie pateiktas grynųjų pinigų deklaracijas. 14 VN duomenis registruoja automatizuotoje centrinėje duomenų bazėje. Daugeliu atvejų – tai atskira centralizuota duomenų bazė, kartais prieinama tiesiogiai nacionaliniam FŽP (dviejose VN centrinę duomenų bazę valdo nacionalinis FŽP). Daugeliu atvejų registruojamos informacijos tuo metu tiesiogiai negali išrinkti kitos kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, nacionalinis FŽP.

VN, pranešusios, kad nėra automatizavusios grynųjų pinigų deklaracijų registravimo, dažniausiai naudojasi programos „Excel“ bylomis arba vietinėmis duomenų bazėmis.

Nesavanoriškai pateiktų grynųjų pinigų deklaracijų ir per patikrinimą gautos informacijos registravimas ir apdorojimas

25 VN praneša, kad jos registruoja ir apdoroja informaciją, gaunamą atliekant grynųjų pinigų patikrinimą. Viena VN praneša, kad ji neregistruoja tokios informacijos, nors Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 5 straipsnyje iš VN aiškiai reikalaujama tai daryti. 12 VN tokią informaciją registruoja automatizuotoje centrinėje duomenų bazėje. Kitos VN informaciją registruoja duomenų bazėse, esančiose vietiniuose muitinių kontrolės punktuose. Viena VN praneša, kad registruojami tik aptikti pažeidimai, o kita VN praneša, kad registruojami tik nuodugnaus patikrinimo rezultatai.

Informacijos apie sulaikytus grynuosius pinigus registravimas ir apdorojimas

Grynųjų pinigų sulaikymo procedūros nėra privalomos, nes Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 4 straipsnyje nurodyta, kad grynieji pinigai GALI būti sulaikyti administraciniu sprendimu. 23 VN praneša, kad jos registruoja ir apdoroja informaciją apie grynųjų pinigų sulaikymą. SE ir FR informuoja, kad jos neregistruoja tokios informacijos. Neturima informacijos apie PL ir BE.

15 VN (AT, BG, CY, DE, EE, ES, FI, IE, IT, LV, LT, NL, PT, SL ir UK) informaciją apie sulaikytus grynuosius pinigus registruoja centrinėje duomenų bazėje. 7 VN (DK, EL, LU, HU, RO, SK ir SE) naudojasi vietiniuose muitinės punktuose esančiomis duomenų bazėmis, o CZ šią informaciją perduoda tiesiogiai nacionaliniam FŽP.

VN šiuo metu KOM neteikia statistinių duomenų apie sulaikytus grynuosius pinigus. Netolimoje ateityje įdiegus naują OLAF Muitinės informacinės sistemos (CIS) modulį VN galės įvesti visą su grynųjų pinigų sulaikymu susijusią informaciją.

Finansinės žvalgybos padaliniams prieinama informacija

21 VN visą savo informaciją apie grynųjų pinigų deklaracijas padaro savaime prieinamą savo nacionaliniams FŽP. Tik FI, IT ir UK praneša apie tai, kad šią informaciją padaro prieinamą to pareikalavus, o CY ir HU nacionaliniam FŽP teikia informaciją tik apie įtartinus atvejus. Informaciją FŽP gali gauti elektroniniais laiškais, paštu, parašę oficialų raštą arba pasinaudodami tiesiogine prieiga prie grynųjų pinigų deklaracijų duomenų bazės. Šios informacijos teikimo dažnumas – nuo tiesioginio perdavimo per tiesioginę prieigą prie duomenų bazių iki perdavimo kasdien, kas savaitę, kas mėnesį arba ilgiausiai – kas tris mėnesius arba kas ketvirtį (dvi VN).

Kai kurios VN praneša apie spartesnes procedūras, taikomas norint informuoti nacionalinius FŽP, kai informacija susijusi su įtartino grynųjų pinigų judėjimo susekimu.

Dauguma VN (AT, BG, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, FI, HU, IE, IT, LU, MT, NL, RO, SK, SL, SE ir UK) praneša apie tai, kad informaciją apie įtartinas grynųjų pinigų deklaracijas padaro prieinamą nacionaliniams FŽP (negauta informacijos apie BE, FR, PL ir PT). Kai kurios VN (LV, DE, LT) padaro informaciją prieinamą nacionalinėms FŽP ir suorganizuoja tiesioginę nacionalinių FŽP prieigą prie duomenų bazės, kurioje saugoma visa informacija apie grynųjų pinigų deklaracijas. ES ir NL nacionaliniame FŽP jau turi centrinę duomenų bazę su informacija apie grynuosius pinigus.

Dėl FŽP ir jų santykių su kitomis kompetentingomis institucijomis organizavimo nacionalinių skirtumų sudėtinga pasiūlyti labiau suderintą muitinės ir FŽP keitimosi informacija tvarką.

Struktūrizavimas

16 VN praneša apie tai, kad jos taiko tam tikrą grynųjų pinigų sumų, mažesnių nei 10 000 EUR, patikrinimą, jei esama neteisėtos su grynųjų pinigų judėjimu susijusios veiklos, , dažniausiai vadinamos struktūrizavimu (angl. smurfing ), požymių. Tokia galimybė numatyta Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 5 straipsnio 2 dalyje. Dauguma VN šią informaciją taip pat padaro prieinamą nacionaliniams FŽP.

Valstybių narių keitimasis informacija tarpusavyje ir su Europos Komisija

Nesant komiteto, kuris KOM gali padėti tvarkyti Grynųjų pinigų kontrolės reglamentą, KOM su visomis valstybėmis narėmis sutelkė nuolatinę darbo grupę, kuri susitinka tris kartus per metus. Ši darbo grupė finansuojama pagal bendrąją programą „Muitinė 2013“, pagal kurią finansuojamas VN ir KOM bendradarbiavimas. Ši darbo grupė dėmesį telkia į keitimosi informacija gerinimą, procedūrų derinimą, geriausios praktikos nustatymą ir tinkamos aplinkos VN institucijoms keistis nuomonėmis dėl Grynųjų pinigų reglamento įgyvendinimo kūrimą. Gairių vadovas dėl grynųjų pinigų kontrolės, kurį neseniai priėmė minėta darbo grupė, parengtas būtent šiuo tikslu.

VN ir KOM galėtų turėti naudos iš komiteto procedūros siekiant užtikrinti didesnį suderinamumo lygį.

Be to, saugioje ekstraneto priemonėje sukurta specifinė virtualiųjų interesų grupė, taip suteikiant galimybę viešojo administravimo institucijoms dalytis informacija ir dalyvauti diskusijų forumuose. Joje taip pat pateikiama informacija apie VN centrinius informacinius punktus ir 24 val. veikiančius informacinius punktus, kurie sukurti tam, kad kompetentingos institucijos galėtų greitai pasikeisti informacija. VN atsakingos už šios informacijos atnaujinimą.

Valstybių narių keitimasis informacija

VN praneša, kad informacija apie grynųjų pinigų kontrolę jos keičiasi naudodamos daugybę įvairių priemonių. Tarp jų – OLAF kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS), sukurta 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą [8] . VN informacija apie riziką taip pat keičiasi per Rizikos informacinę sistemą (RIF), sukurtą pagal Bendrijos muitinės rizikos valdymo sistemą, nustatytą remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą [9] . Taip pat paminėti tiesioginiai ryšiai per grynųjų pinigų kontrolės centrinius informacinius punktus, veikiančių muitinės punktų ryšiai, per žvalgybos departamentus, teisėsaugos informacinius punktus arba finansinių nusikaltimų ryšių palaikymo pareigūno tinklą palaikomi ryšiai ir specifinių Europolo informacinių technologijų programų naudojimas.

Veikiant Tarybos Muitinių bendradarbiavimo darbo grupei VN dažnai organizuoja bendrus tikslinius veiksmus. Prancūzijai pirmininkaujant Tarybai surengta bendra muitinės operacija grynųjų pinigų kontrolės srityje kontroliuojant grynųjų pinigų kurjerius, vadinama „Athena“.

Keitimasis informacija su Europos Komisija

Visos VN kas ketvirtį KOM pateikia statistinius duomenis apie Grynųjų pinigų kontrolės reglamento įgyvendinimą. Šie statistiniai duomenys apdorojami ir padaromi prieinami visoms VN.

VN per AFIS Komisijai pateikia informaciją apie atvejus, kai esama požymių, kad grynųjų pinigų sumos susijusios su pajamomis, gautomis iš nusikalstamos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios ES finansiniams interesams. VN turės galimybę naudodamos CIS modulį, kuris yra AFIS sistemos dalis, įtraukti informaciją apie sulaikytus, areštuotus ar konfiskuotus grynuosius pinigus. AFIS sistemos muitinės bylų identifikavimo duomenų bazėje (FIDE) informacija, susijusi su muitinės teisėsaugos institucijų pradėtais tyrimais, turi būti įvesta atsižvelgiant į patikrinimo, ar asmens (arba įmonės) atžvilgiu pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas vienoje iš VN, rezultatus. Į FIDE bazę nusiųsta informacija apie nedaug bylų, o CIS modulis dar neparengtas naudoti.

Keitimosi informacija statistiniai duomenys

Esant požymių, kad deklaruotų arba aptiktų grynųjų pinigų sumos sietinos su kokia nors neteisėta veikla, susijusia su grynųjų pinigų judėjimu, VN gali pasikeisti informacija, kaip nurodyta Grynųjų pinigų kontrolės reglamento 6 straipsnyje. VN pranešė apie keletą tokių atvejų ir nurodė, kad nurodyti tikslų jų skaičių sudėtinga, nes informacija paprastai keičiamasi ad hoc pagrindu priežiūros institucijos pareigūnams tiesiogiai susisiekiant tarpusavyje, o centrinės tarnybos apie tai neinformuojamos. Suprasdama, kaip svarbu tinkamai keistis informacija, KOM su VN sudarė projekto grupę ir taip siekia pagerinti keitimąsi informacija.

Keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis

Grynųjų pinigų kontrolės reglamente nereikalaujama keistis informacija su trečiosiomis šalimis. VN tai darė remdamosi tarptautiniais abipusės pagalbos susitarimais, dvišaliais susitarimais, tiesiogiai susisiekdamos su trečiųjų šalių centriniais informacijos punktais, muitinės teisės vykdymo tinklu ir bendraudamos per finansinių nusikaltimų ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Taip pat minimas keitimasis informacija per nacionalinius FŽP.

KOM perdavė bendrojo pobūdžio informaciją apie sistemas, veikiančias dirbant Finansinių veiksmų darbo grupei (FATF).

Geriausia praktika ir patirtimi pasikeista su JAV 2008 m. balandžio mėn. vykusiame specialiame ES ir JAV programos „Muitinė 2013“ Grynųjų pinigų kontrolės darbo grupės susitikime.

Konfidencialumas / duomenų apsaugos klausimai / saugumo klausimai

Visose VN taikomi šie teisės aktai:

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[10] ir

2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas (2001/844/EB, EAPB, Euratomas). Šiame sprendime nustatomos įslaptintos informacijos naudojimo taisyklės siekiant užtikrinti informacijos apsaugą[11].

Bendrosios slaptumo nuostatos / Profesinės paslapties nuostatos

Dauguma VN (AT, BG, CY, CZ, DE, EL, ES, FI, FR, EE, HU, IE, IT, LV, MT, PL, RO, SE, SL ir UK) praneša apie konkrečias duomenų apsaugos priemones, kurios taikomos vykdant pasikeitimą duomenimis, susijusiais su grynųjų pinigų kontrole. BE, LU ir PT informacijos nepateikė. Iš tiesų dauguma VN taiko bendrąsias asmens duomenų apsaugos priemones. Be to, labai nedidelė dalis VN praneša apie priemones, kurių imamasi siekiant įslaptinti duomenis, kad būtų užtikrinama informacijos apsauga. Keturios VN (DK, LT, NL ir SK) nurodo, kad dirbant su duomenimis apie grynųjų pinigų kontrolę taikomos bendrosios duomenų apsaugos, duomenų saugumo ir konfidencialumo priemonės.

Galima daryti išvadą, kad dauguma VS, vykdydamos grynųjų pinigų kontrolę, užtikrina gautų asmens duomenų bendrą būtinąjį konfidencialumą arba apsaugą. Kelios VN priėmė tam tikras grynųjų pinigų kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti pateiktų asmens duomenų apsaugą, arba informaciją apie grynųjų pinigų kontrolę įslaptino, siekdamos užtikrinti jos apsaugą.

Sankcijos

Visos VN nustatė reikalavimus, kuriais remiantis nustatomos sankcijos, taikytinos tuo atveju, kai nevykdoma prievolė deklaruoti. Daugumos VN sankcijas galima laikyti proporcingomis, atgrasančiomis ir veiksmingomis, išskyrus keletą VN, kurių administracinių sankcijų suma – per maža, kad būtų atgrasanti. KOM paprašė šių VN skubiai ištaisyti šią padėtį.

18 VN gali taikyti papildomas sankcijas po griežtų administracinių sankcijų taikymo, kaip nurodyta Grynųjų pinigų reglamento 9 straipsnyje. Šios sankcijos – grynųjų pinigų konfiskavimas arba sulaikymas esant įtarimams, kad jie susiję su neteisėta veikla, (didesnės) piniginės baudos, laisvės atėmimas arba grynųjų pinigų konfiskavimas.

Iš VN nereikalaujama siųsti KOM statistinius duomenis apie taikytas sankcijas. Tačiau KOM turima ad hoc informacija patvirtina, kad dauguma VN iš tiesų taikė sankcijas.

IšVADOS

VN gautos įmokos rodo, kad neseniai pradėtas Grynųjų pinigų kontrolės reglamento įgyvendinimas apskritai yra patenkinamas. VN susiejo kompetentingas institucijas, siekdamos užtikrinti, kad keleiviai laikytųsi savo prievolės deklaruoti, grynųjų pinigų deklaracijos apdorojamos ir vykdoma keleivių, bagažo ir transporto priemonių kontrolė. VN taip pat pritaikė sankcijų sistemą ir (arba) grynųjų pinigų sulaikymo sistemą tais atvejais, kai nevykdomas reikalavimas deklaruoti grynuosius pinigus. VN institucijų darbą organizavo taip, kad užtikrintų, kad iš grynųjų pinigų deklaracijų sistemos gauta informacija būtų prieinama nacionaliniams FŽP. Kai reikia, jos keičiasi informacija su kitomis VN, KOM ir trečiosiomis šalimis ir laikosi konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartų. Atsižvelgiant į VN surinktų deklaracijų ir atliktos kontrolės skirtumus, būtina atidžiai stebėti VN darbą, siekiant labiau suderinti Grynųjų pinigų kontrolės reglamento vykdymą VN. Prireikus VN bus paprašytos imtis taisomųjų veiksmų.

Keliose valstybėse narėse aptikta informacijos apie kontrolę registravimo, apdorojimo ir prieinamumo ir valstybių taikomų sankcijų taikymo trūkumų. KOM imasi reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys grynųjų pinigų kontrolę, būtų tinkamai įgyvendinami visose VN.

REKOMENDACIJOS

Iš patirties, įgytos analizuojant praktinį Grynųjų pinigų kontrolės reglamento įgyvendinimą, galima daryti išvadą, kad nuodugni minėto reglamento peržiūra NĖRA reikalinga.

Tačiau patirtis rodo, kad galima būtų apsvarstyti galimybę atlikti tam tikrus grynųjų pinigų kontrolės reglamentavimo sistemos pakeitimus:

peržiūrėti Grynųjų pinigų reglamento 3 straipsnį, siekiant padėti išspręsti su tranzito keleiviais susijusias problemas, kurių kyla VN atliekant praktinę kontrolę;

įvesti bendrą ES grynųjų pinigų deklaracijos formą, kuri būtų parengta remiantis šiuo metu daugelio VN naudojama bendrąja deklaracijos forma, siekiant sudaryti sąlygas toliau derinti surinktus duomenis, geriau informuoti keliautojus ir, jei galima, automatizuoti duomenų rinkimą;

į reglamentą įtraukti reikalavimą (kartą per ketvirtį) KOM pateikti privalomas ataskaitas apie VN surinktus statistinius duomenis, siekiant užtikrinti Grynųjų pinigų kontrolės reglamento veiksmingumo stebėseną. Šie reikalavimai šiuo metu pagrįsti savanorišku susitarimu;

į reglamentą įtraukti privalomą reikalavimą geriau informuoti piliečius apie prievolę deklaruoti grynuosius pinigus. Šiuo metu informuojama savanoriškai;

numatyti komiteto procedūra, kad būtų oficialiai įtvirtintos diskusijos su VN dėl Grynųjų pinigų kontrolės reglamento įgyvendinimo;

numatyti KOM įgyvendinamąjį reglamentą dėl techninių detalių, kaip antai bendrosios deklaracijos forma arba reikalavimai dėl ataskaitos turinio pobūdžio.

Geresnis suderinimas jau galėtų būti pasiektas keičiantis gerąja patirtimi ir labiau suderinant procedūras, taikant neprivalomuosius teisės aktus, kaip antai gairės arba techniniai valstybių narių susitarimai, sudaryti Grynųjų pinigų kontrolės darbo grupėje.

Norint visiškai suderinti grynųjų pinigų kontrolę, taikomą įvažiuojant į ES ir iš jos išvažiuojant, Grynųjų pinigų kontrolės reglamentą reikėtų iš dalies pakeisti .

1 PRIEDAS

Grynųjų pinigų deklaracijų ir įrašų apie juos statistinių duomenų suvestinė- visos valstybės narės -2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

2 PRIEDAS

Grynųjų pinigų deklaracijų skaičius– visos valstybės narės -2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

3 PRIEDAS

Grynųjų pinigų deklaracijų skaičiaus pokyčiai– sumos –2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

4 PRIEDAS

Grynųjų pinigų deklaracijų pokyčiai EUR ekvivalentu– sumos –2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

5 PRIEDAS

Įrašų apie grynuosius pinigus skaičius– visos valstybės narės –2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

6 PRIEDAS

Įrašų apie grynuosius pinigus ir viso grynųjų pinigų deklaracijų skaičiaus santykis– visos valstybės narės –2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

7 PRIEDAS

Įrašų apie grynuosius pinigus skaičiaus pokytis– sumos –2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. [pic]III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

8 PRIEDAS

Įrašų apie grynuosius pinigus pokyčiai EUR ekvivalentu– sumos –2007 m. III ketvirtis–2009 m. II ketvirtis

[pic]

IT, PL ir GR nepateikė duomenų apie 2007 m. III ir IV ketvirčiais atliktą grynųjų pinigų kontrolę.BE nepateikė 2007 m. III ketvirčio duomenų.

[1] OL L 309, 2005 11 25, p. 9–12.

[2] Atsakymai į visus klausimynus gauti iki 2009 m. vasario 25 d., išskyrus Belgiją, kuri atsakymų nepateikė. Todėl šios ataskaitos informacija pagrįsta 26 valstybių narių pateikta informacija. Grynųjų pinigų statistiniai duomenys yra visų valstybių narių duomenys.

[3] OL L 309, 2005 11 25, p. 15–36.

[4] OL L 345, 2006 12 8, p. 1–9.

[5] Dėl šioje ataskaitoje pateiktos informacijos apie grynųjų pinigų vidaus kontrolę ES Europos Komisija iš anksto nesusidaro jokios nuomonės apie minėtų šalių taikomų priemonių suderinamumą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 65 straipsnio nuostatomis.

[6] OL L 253, 1993 10 11, p. 1–766.

[7] Šiame susitarime numatyta, kad VN siunčia statistinius duomenis apie grynuosius pinigus, į kuriuos neįtraukti duomenys apie grynųjų pinigų vidaus ES deklaracijas ir kontrolę.

[8] OL L 82, 1997, 3 22 p. 1–16.

[9] OL L 302, 1992 10 19 p. 1–50.

[10] OL L 281, 1995 11 23, p. 31–39.

[11] OL L 317, 2001 12 3, p. 1.