52010DC0361

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.7.6

KOM(2010)361 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2008-ųjų – Europos kultūrų dialogo metų vertinimas

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2008-ųjų – Europos kultūrų dialogo metų vertinimas

ĮVADAS

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1983/2006/EB[1] 2008 m. buvo paskelbti Europos kultūrų dialogo metais (toliau – „EKDM“ arba „Metai“).

Šioje ataskaitoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, paremtos Metų veiklos išorės vertinimu, kurį atliko „ECOTEC Research and Consulting Limited“, taip pat Komisijos nuomonė dėl šių išvadų. Vertinimo ataskaita pateikiama adresu

http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm#cultureHeader

METŲ TIKSLAI IR BIUDŽETAS

Kultūrų dialogo metai buvo atsakas į vis didėjančią Europos kultūrų įvairovę, atsiradusią dėl ES plėtros, darbo jėgos judumo bendrojoje rinkoje, senųjų ir naujųjų migracijos srautų ir globalizacijos. Vienas iš Metų tikslų – padėti geriau suvokti principą, kad Europos kultūrų įvairovė yra didelis jos turtas, tiek valstybėms, tiek pavienėms bendruomenėms suteikti daugiau progų pasimokyti iš skirtingos kultūrinės patirties.

Vertintojai išskyrė tris Metų tikslų grupes:

Bendrieji tikslai

- Supažindinti su kultūrų dialogu, parodyti, kas jis yra, kas pasiteisina ir kodėl;

- padaryti poveikį daugybės žmonių požiūriui ir nuostatoms;

- padaryti poveikį politikos formuotojams;

- pradėti vykdyti tvarų veiklos, susijusios su kultūrų dialogu, procesą;

- skatinti struktūrinį dialogą su pilietine visuomene;

- padėti Europoje gyvenantiems žmonėms geriau pažinti kitas kultūras.

Specialieji tikslai

- Padėti plačiajai visuomenei, ypač jaunimui, geriau suprasti, kas yra kultūrų dialogas;

- daugiau dėmesio skirti ES programoms, kuriomis skatinamas kultūrų dialogas;

- nustatyti geriosios patirties ir naujovių pavyzdžių ir juos viešinti;

- atkreipti dėmesį į tai, kaip švietimo sistema ir žiniasklaida gali prisidėti prie kultūrų tarpusavio supratimo plėtros.

Veiklos tikslai

- Remti kultūrų dialogą organizuojant įvairius renginius Europos lygmeniu;

- remti Metų tikslus nacionaliniu ir regionų lygmeniu;

- skleisti informaciją apie Metų tikslus ir apie gerosios patirties pavyzdžius;

- įvertinti ir parengti pranešimą apie pasirengimą Metų veiklai, jos veiksmingumą ir poveikį.

Tam, kad būtų įgyvendinti šie tikslai, buvo paskirtas 10 mln. EUR biudžetas įvairioms toliau nurodytoms priemonėms.

- Nacionaliniams projektams (vienam iš kiekvienos valstybės narės) suteiktas bendras finansavimas vykdyti veiklą nacionaliniu ir (arba) regionų lygmeniu. Už šių projektų vykdymą paprastai buvo atsakingos kiekvienos šalies Kultūrų dialogo metų nacionalinės koordinavimo įstaigos. Dotacijos teiktos proporcingai šalies dydžiui – sumos svyravo nuo 26 000 EUR Maltai iki 252 000 EUR Vokietijai.

- Pavyzdiniai Europos projektai buvo išrinkti paskelbus viešąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Iš trijų šimtų pasiūlytų projektų septyniems buvo suteiktas bendras finansavimas tarpvalstybinei informuojamajai veiklai, į kurią įtraukti partneriai iš įvairių šalių, kurių skaičius siekė nuo penkių iki dvidešimt dviejų. Vidutinė dotacijos suma siekė 340 000 EUR.

- Bendrijos lygmens informavimo kampanija buvo vykdoma bendradarbiaujant su nepriklausomu komunikacijos rangovu. Buvo sukurta interneto svetainė ir sudaryta renginių programa. Vykdant šią kampaniją visoms nacionalinėms koordinavimo įstaigoms taip pat skirta išteklių, kad jos galėtų pasinaudoti komunikacijos rangovo nacionalinių atstovybių paslaugomis.

- ES pirmininkaujančios šalys Slovėnija ir Prancūzija organizavo Metų pradžios ir pabaigos renginius, kuriems buvo skirtas bendras finansavimas.

Be to, organizacijos, pageidavusios savo veiklą susieti su Kultūrų dialogo metais, galėjo nemokamai naudoti Metų logotipą ir gauti informacinės medžiagos.

Toliau pateikiamoje lentelėje glaustai nurodomas Sprendimu skirtas biudžetas ir faktiškai panaudotos lėšos.

Veiklos rūšis | Sprendimu skirtas biudžetas, EUR | Panaudotos lėšos, EUR | Biudžeto dalis, ( |

Nacionaliniai projektai | 3 000 000 | 2 993 830 | 30 |

Pavyzdiniai Europos projektai | 2 400 000 | 2 363 248 | 24 |

ES pirmininkaujančių šalių Metų pradžios ir pabaigos renginiai | 600 000 | 600 000 | 6 |

Informavimo kampanija, apžvalgos ir tiriamieji darbai Europos lygmeniu (iš kurių parama nacionalinėms informavimo kampanijoms) | 4 000 000 | 3 922 639 (1 254 033) | 40 (12) |

Visas Metų biudžetas | 10 000 000 | 9 879 717 | 100 |

Be Komisijos, pagrindiniai veikėjai, dalyvavę vykdant pirmiau nurodytas priemones, buvo kiekvienoje valstybėje narėje paskirta nacionalinė koordinavimo įstaiga (daugeliu atveju tai buvo kultūros ministerijos), pavyzdinio Europos projekto koordinatoriai bei jų partneriai, nepriklausomas komunikacijos kampanijos rangovas ir daugybė pilietinės visuomenės atstovų.

VERTINIMAS

Metodai

Vertinimas pradėtas 2008 m. balandžio mėn. ir truko penkiolika mėnesių. Be dokumentų patikros, vertintojai surengė penkiasdešimt pokalbių su Komisijos darbuotojais, nepriklausomu komunikacijos rangovu, pavyzdinių projektų koordinatoriais, nacionalinėmis koordinavimo įstaigomis ir pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis, taip pat atliko keturių šalių atvejo tyrimus. Apklausti ir tiesioginiai Metų renginių dalyviai, Metų logotipo naudotojai ir 1 000 asociacijų ar pavienių asmenų, kurie interneto svetainėje prisiregistravo kaip „Metų partneriai“.

Vertintojai veiklą vertino pagal penkis toliau nurodytus kriterijus, kurie nulėmė ir šios ataskaitos struktūrą. Šie kriterijai buvo aktualumas, išorinis suderinamumas, veiksmingumas, naudingumas ir tvarumas.

Vertintojų išvados

Metų veikla daugeliu požiūrių buvo įvertinta labai gerai. Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių poreikius ir nustatytas problemas, kylančias dėl kultūrų įvairovės Europoje, Metai buvo aktualūs. Ištekliai buvo valdomi efektyviai, iš dalies dėl „dvejopo požiūrio“, kuriuo siekta derinta plačią Europos lygmeniu vykdytą komunikacijos kampaniją ir nedaug pavyzdinių projektų su decentralizuotomis iniciatyvomis ir nacionaliniais projektais, kurių buvo po vieną kiekvienoje valstybėje narėje. Buvo surengta pakankamai daug renginių, sėkmingai suburtos suinteresuotosios šalys, be to, buvo suteiktas postūmis vykdyti gausią susijusią veiklą, kuriai nebuvo skirta tiesioginio finansavimo; taip pasiekta didesnio bendro su kultūrų dialogu susijusių problemų suvokimo.

Daugiau abejonių iškilo dėl to, kokiu mastu Metų veikla gebėta paveikti plačiosios visuomenės nuostatas šios sudėtingos srities atžvilgiu. Ypač aktyviai prie Metų veiklos prisidėjo suinteresuotosios šalys iš kultūros sektoriaus, tam tikru mastu – iš švietimo sektoriaus, tačiau trūko labai siekto stipraus įvairias sritis apimančio susitelkimo. Tai, kad neįvyko didesnių struktūrinių pokyčių (pavyzdžiui, valdžios institucijose), verčia suabejoti dėl to, ar sukurtas pakankamai stiprus pagrindas tvariai tolesnei veiklai, susijusiai su kultūrų dialogu.

Toliau šie aspektai bus aptariami išsamiau.

Aktualumas problemų ir suinteresuotųjų šalių poreikių atžvilgiu

Įvardytų problemų ir suinteresuotųjų šalių poreikių atžvilgiu, Metų tikslai buvo aktualūs. Pabrėžtina, kad aktyvus pilietinės visuomenės, ypač Vaivorykštės platformos (dabar – struktūrinis dialogas „Kultūrų Europos platforma[2]), įsitraukimas ruošiantis Metams, prisidėjo prie to, kad poreikiai ir tikslai glaudžiai atitiktų. Suinteresuotosioms šalims nesunkiai pavyko susieti veiklą su konkrečiomis nacionalinėmis problemomis, jos atvirai pripažino kultūrų dialogo vaidmenį sprendžiant šias problemas.

Sprendime pateiktos plačios tikslų apibrėžtys, todėl valstybės narės galėjo lanksčiai pritaikyti įgyvendinimo veiksmus, atsižvelgdamos į savo konkrečias aplinkybes, tačiau drauge nenukrypti nuo bendro tikslo. Dalis suinteresuotųjų šalių išsakė nuomonę, kad rengiantis Metų veiklos įgyvendinimui, būtų buvę naudingiau, jei būtų centralizuotai ir tiksliau įvardyta tikslinė veikla.

Suderinamumas su esamomis programomis ir politikos priemonėmis

Metų veikla nuosekliai derėjo su esamomis programomis ir politikos priemonėmis, labiausiai – tarptautiniu ir Europos lygmeniu. Kultūrų ryšių idėja gyvuoja daugybėje Europos ir tarptautinės politikos sričių, nors ne visada ji pasireiškia kaip konkretus dialogo poreikis. Plačiai pripažįstama, kad kultūrų sąveika skatina pažangą, ši nuostata atsispindi Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir ESBO politikos srityse. Ypač vieni kitus papildė jungtiniai Europos Komisijos ir Europos Tarybos veiksmai, įskaitant projektą „Kultūrų miestai“[3].

Kalbant apie veiklos programą, kultūrų dialogo idėja pasiekė ypač plačią auditoriją, nors jos supratimo lygis šiek tiek skiriasi. Projektai finansuojami pagal programas, tarp jų paminėtinos programos „Judus jaunimas“, „Europa piliečiams“, „Kultūra“ ir „Mokymasis visą gyvenimą“.

Sunkiau buvo įvertinti tai, kokiu mastu Metų veikla derėjo su nacionalinėmis politikos priemonėmis, nes labai nedaug šalių (jei iš viso tokių yra) turi konkrečias, aiškiai įvardijamas kultūrų dialogo politikos priemones. Dalyje šalių buvo pastebėta, kad Metų programos ir nacionalinės politikos priemonės papildė vienos kitą , kitose šalyse bent jau buvo manoma, kad nacionalinės politikos priemonės, susijusios, pavyzdžiui, su nediskriminavimu ar kultūra, viena kitai neprieštarauja.

Veiksmingas išteklių panaudojimas

Metų biudžetas buvo panaudotas veiksmingai.

Tai, kad buvo atskirti vadinamieji pavyzdiniai tarpvalstybiniai Europos projektai ir nacionaliniai projektai, leido derinti tam tikros decentralizacijos (kiekvienoje valstybėje narėje vykdyta po vieną Europos bendrai finansuojamą nacionalinį projektą) teikiamą naudą su septynių ES masto pavyzdinių projektų veikla. Taip galėjo būti realizuotas poreikis vykdyti su kultūrų dialogu susijusią veiklą ir ir tarptautiniu, ir nacionaliniu lygmeniu.

Palyginti didelė biudžeto dalis (beveik 40 proc.) buvo skirta labiausiai centralizuotai veiklai – komunikacijai, didelį dėmesį skiriant Kultūrų dialogo metų interneto svetainei. Pasitelkęs bendrus grafinius simbolius, bendrą informacinę medžiagą ir kiekvienai nacionalinei kampanijai skirtą interneto svetainės dalį, nepriklausomas rangovas kartu su Komisija vykdė koordinuotą kampaniją Bendrijos lygmeniu, kuri taip pat buvo matoma ir valstybėse narėse. Šalys, įgyvendindamos nacionalinius sklaidos planus, galėjo naudotis rangovo žiniasklaidos partnerių tinklo paslaugomis.

Dalį suinteresuotųjų šalių būtų labiau tenkinusi galimybė valdyti didesnį komunikacijos veiklai skirtą decentralizuotą biudžetą, tačiau, turimomis žiniomis, dauguma atvejų nacionalinės koordinavimo įstaigos ir vietos žiniasklaidos subrangovai bendradarbiavo sklandžiai.

Vertintojai daro išvadą, kad visiškai decentralizavus biudžetą būtų iškilęs pavojus sumažinti Metų komunikacijos kampanijos poveikį ir kad tinkamiausiai veikė „dvejopas požiūris, kai buvo derinama Europos lygmens kampanija su iš dalies decentralizuotais pavyzdiniais projektais.

Buvo tikimasi, kad greta Europos bendrai finansuoto nacionalinio projekto, prireikus, valstybės narės papildomą veiklą finansuos iš savo pačių išteklių. Šio finansavimo mastas buvo labai nevienodas – nedidelė dalis šalių projektams ir komunikacijai iš nacionalinio biudžeto skyrė kelis milijonus eurų, kitose finansavimo visai nebuvo skirta, tačiau su partnerių organizacijomis bendradarbiauti tai nesutrukdė.

Naudingumas

Tiek iš Kultūrų dialogo metų biudžeto, tiek valstybių narių papildomais šaltiniais finansuota veikla atitiko Metų tikslus. Įgyvendinant pavyzdinius Europos projektus buvo dirbama su partneriais iš daugybės šalių. Kūrybingumas buvo pagrindinė priemonė suburti žmones, tad įgyvendinus projektus paprastai buvo leidžiamos garso ir vaizdo plokštelės, panaudojamos naujos žiniasklaidos erdvės. Nacionalinė projektų veikla buvo įvairesnė. Šalyse, turėjusiose palyginti nedaug šios srities patirties, siekta geriau supažindinti su skirtingomis kultūromis ir skatinti jas branginti. Valstybės narės, turinčios senesnę migracijos istoriją ir (arba) didesnes pilietinės visuomenės arba vyriausybės galimybes įgyvendinti projektus, dažnai stengdavosi teikti konkrečių dialogo galimybių ir išnaudoti esamus tinklus.

Norint įvertinti Kultūrų dialogo metų naudą, labai svarbu atsižvelgti į konkrečios valstybės narės padėtį. Visų valstybių narių kultūros ir demografijos, institucijų struktūros ir viešosios administracijos skirtumai, nevienodos pilietinės visuomenės galimybės reiškė, kad kiekvienos valstybės narės atspirties taškas buvo vis kitoks. Vertintojai pažymi, kad kai kurios valstybės narės, kuriose kultūrų dialogas pradėtas palyginti neseniai ir kuriose buvo mažiau jau esamų struktūrų, galėjusių padėti įgyvendinti Metų veiklą, „atliko daug reikšmingų darbų“.

Kultūrų dialogo metais vykdyta nemažai veiklos, kuri nebuvo tiesiogiai finansuojama iš Metų biudžeto. Apytikriais nacionalinių koordinavimo įstaigų skaičiavimais, buvo surengta apie 8 000–10 000 renginių, maždaug pusę jų su daliniu valstybiniu finansavimu surengė nacionalinės koordinavimo įstaigos, pusė renginių buvo surengta nepriklausomai.

Daugybė renginių sudomino žiniasklaidą ir palengvo bendradarbiavimą su ja. Apie veiklą, susijusią su Kultūrų dialogo metais, paskelbta daugiau kaip 11 500 spaudos pranešimų. Su žiniasklaida valstybėse narėse bendradarbiauta įvairiai – nuo pristatymo nacionaliniuose televizijų kanaluose ir laikraščiuose (būdingiau mažesnėms valstybėms narėms) iki specialių publikacijų ar laidų. Metų logotipu žymėtos iniciatyvos taip pat prisidėjo prie geresnio matomumo; apytikriais skaičiavimais logotipas panaudotas 2 700 atvejų. Metų interneto svetainėje, įskaitant atskiroms valstybėms narėms skirtas skiltis, apsilankyta 800 000 kartų, jos puslapiai peržiūrėti daugiau kaip 5 mln. kartų.

Nustatyta, kad Metų veikla buvo naudinga šiais požiūriais:

- Pasiekta didesnio informuotumo. Metų veikla, ypač pasitelkus meną ir kultūrą, labiausiai padėjo informuoti piliečius apie kultūrų dialogą. Gana plačiai auditorijai, ypač jaunimui, skirti renginiai parodė, kokiais skirtingais būdais kultūrų dialogas galėtų sustiprinti ekonomiką ir padėti kurti darnias bendruomenes. Iš tiesioginių Kultūrų dialogo metų dalyvių gautas palankus atsakas; pabrėžta, kad dalyvavimas tokioje veikloje gali suteikti „naują postūmį“. Beveik 70 proc. respondentų teigė, kad dalyvavimas paskatino juos kitaip pažvelgti į kultūrų dialogą rengiant politikos priemones ir strategijas. Sudėtingiau buvo nustatyti, kokiu mastu Metų veikla keitė visuomenės požiūrį į kultūrų dialogą.

- Labiau įsitraukė suinteresuotosios šalys, pradėtos kurti sąsajos tarp skirtingų pilietinės visuomenės sluoksnių ir viešosios administracijos. Geriausiai tai pavyko tose valstybėse narėse, kurios naudojosi jau esamais tinklais, rėmėsi jais arba kitais konkrečiais sektoriais (dažnai švietimo). Aktyviausios buvo meno ir kultūros organizacijos, antras pagal aktyvumą buvo švietimo sektorius. Kitų sričių organizacijos, kurioms kultūrų dialogas galėjo būti ypač aktuali tema, tokios kaip sporto, religijos ir pan., bent jau daugumoje šalių įsitraukė sąlyginai menkiau. Pradinis tikslas, kad Metų veikla būtų vykdoma visuose sektoriuose, pasirodė sunkiai įgyvendinamas.

- Atsirado politikos priemonių, kuriomis kuriamos ar stiprinamos kultūrų dialogo tendencijos. Daugiausia pavyzdžių galima aptikti mokyklinio ugdymo srityje; tai užsienio kalbų mokymo pokyčiai, mokyklų programų pakeitimai, į jas įtraukiant kultūrų pažinimą, mokytojų mokymo iniciatyvos ir dialogas su didesnėmis mokyklų bendruomenėmis, ypač šeimomis. Be kitų dalykų paminėtina labiau integruota strategija švietimo, jaunimo, sporto srityse, be to, keliose valstybėse narėse finansavimo priemonės, pradėtos taikyti Kultūrų dialogo metais, taikomos toliau – jos naudojamos menininkų ir kultūros specialistų iniciatyvoms, susijusioms su kultūrų dialogu, tęsti.

- Besirengdamos Kultūrų dialogo metams, atsižvelgdamos į savo padėtį ir prioritetus, visos valstybės narės turėjo parengti nacionalinę strategiją[4], kurioje būtų numatyta, kaip įtraukti pilietinę visuomenę ir komunikacijos sektorių ir taip pasiekti jaunimą bei kitas tikslines grupes. Tokia strategija daugelyje šalių buvo parengta pirmą kartą; paaiškėjo, kad tai buvo ypač naudinga toms valstybėms narėms, kuriose kultūrų dialogas politinių darbų sąraše prioritetiniu nelaikytas.

- Struktūros. Struktūrų pokyčiai nėra akivaizdūs, tačiau keletas įdomių pavyzdžių yra, tarp jų – viešosiose administracijose atsiradę nauji kultūrų dialogo padaliniai ar organizacijos, tarpžinybiniai komitetai, kurių paskirtis – padėti įvairiems sektoriams lengviau bendradarbiauti, darbo grupės, į kurias įtrauktos pagrindinės suinteresuotosios šalys,įskaitant pilietinę visuomenę. Pastebėta, kad keliose šalyse pasistūmėta į priekį, nes pradėtas intensyvesnis struktūrinis dialogas su pilietine visuomene, tačiau to negalima pasakyti apie visas valstybes nares.

Tvarumas

Skirtinga įvairių šalių padėtis reiškia, kad tikimybė, jog teigiami Kultūrų dialogo metų padariniai bus tvarūs, nėra visur vienoda. Kai kuriose valstybėse narėse Kultūrų dialogo metų palikimas – politikos priemonės ir struktūros, bet paprastai tai pasakytina apie šalis, kuriose kultūrų dialogo struktūros ar atitinkami veiksmų planai jau veikė dar iki Kultūrų dialogo metų pradžios. Kitose valstybėse narėse Metai dažniau turėjo tiesioginį poveikį pavieniams asmenims, todėl gali būti, kad rezultatai jose bus trumpalaikiai. Labai tikėtina, kad su kultūrų dialogu susijusi veikla bus tęsiama mokyklinio ugdymo srityje; keliose šalyse į darbotvarkę įtrauktos naujos mokytojų mokymo iniciatyvos, mokyklų programų pakeitimai ir informuotumo didinimas.

Europos lygmeniu aiškus rezultatas tas, kad buvo įrodyta, jog kultūrų dialogas yra aktualus daugybėje politikos sričių, taip pat padėta geriau suprasti, kad tokiose srityse kaip kultūrų pažinimas, imigrantų vaikų ugdymas, integruotos politinės iniciatyvos miestuose, reikia nuoseklumo, be to, šios sritys turi papildyti viena kitą. Kitose, ne kultūros srityse, pabrėžta, kad kultūrų dialogas reikalingas ir naudingas tokiose politikos srityse kaip švietimas, užimtumas, teisingumas ir saugumas, išorės santykiai ir regionų plėtra. Tikėtina, kad Kultūrų dialogo metais suburti formalūs ir neformalūs politikos formuotojų tinklai bus ilgalaikiai, todėl taip pat tikėtina, kad ir toliau Europos lygmeniu bus skatinamas tvarus kultūrų dialogas.

Aišku viena – norint, kad Kultūrų dialogo metų laimėjimai vietos, regionų ar Europos lygmeniu nepražūtų, labai svarbu veiklą tęsti toliau. Šiuo atžvilgiu galima pateikti dvi pagrindines rekomendacijas – viena vertus, reikia užtikrinti, kad Kultūrų dialogo metais sukaupta medžiaga ir patirtis būtų naudojama bei skleidžiama toliau, kita vertus, būtina užtikrinti, kad ES lygmens veikla nenutrūktų, kad jai būtų teikiama finansinė parama ir (arba) kad būtų įsteigtas suinteresuotų valstybių narių forumas.

PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS IR KOMISIJOS PASTABOS

Vertintojai Komisijai ir šešioms valstybėms narėms pateikė vienuolika rekomendacijų. Jos bus aptartos antrąjį 2010 m. pusmetį, vykstant diskusijoms su valstybėmis narėmis dėl Kultūros veiksmų plano, kuris turėtų startuoti nuo 2011 m. Viena iš priemonių veiksmų planui įgyvendinti yra valstybių narių (ekspertų grupių) bendradarbiavimas pagal atvirąjį koordinavimo metodą , lyginant patirtį ir formuluojant politikos priemonių siūlymus Europos ir (arba) nacionalinio lygmens veiksmams. Diskusija dėl tolesnio veiksmų plano bus proga nutarti, kurios toliau pateiktos rekomendacijos gali būti veiksmingai įgyvendintos taip bendradarbiaujant.

Remti dialogą su pilietine visuomene

Nuolat remti struktūrinį dialogą su pilietine visuomene, pavyzdžiui, pasitelkus platformas.

Toks struktūrinis dialogas remiamas pagal programos „Kultūra“ potemę „Kultūros darbotvarkei skirtos paramos struktūros politikos priemonėms“. Pavyzdžiui, šiuo metu finansuojamos platformos „Kultūrų Europa“ veiklos išlaidos. Tokio pobūdžio dialogas faktinėse ir potencialiose šalyse kandidatėse remiamas pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę („Pilietinės visuomenės priemonė“).

Panaudoti Kultūrų dialogo metų rezultatus

Imtis priemonių užtikrinti Kultūrų dialogo metų rezultatų nuolatinę sistemingą sklaidą, pavyzdžiui, palaikant EKDM interneto svetainės atitinkamus elementus, ir sekti pavykusio fotografijos konkurso „Mano gatvės kultūros“ pavyzdžiu, atitinkamai ieškant galimybių, kaip panaudoti fotografijas įvairiai ES ar nacionalinio lygmens veiklai.

Kultūrų dialogo metų interneto svetainė veikia ir toliau. Tam tikri jos elementai perkeliami į Europos Komisijos kultūros ar švietimo interneto svetaines. Metų veiklos rezultatai (mokymo priemonės, vaizdo plokštelės, vadovėliai ir kt.), iki šio kaupti Metų „išteklių“ skyrelyje Metų svetainėje, šiuo metu perkeliami į Komisijos švietimo ir kultūros puslapius. Konkursui „Kultūros mano gatvėje“ pateiktos fotografijos jau panaudotos keliuose Komisijos leidiniuose, jas taip pat gali naudoti valstybės narės ir kultūros organizacijos su kultūrų dialogu susijusiais tikslais.

Įvertinti kultūrų dialogo reikšmę mokyklose

Apsvarstyti galimybę užsakyti tolesnį kultūrų dialogo reikšmės mokyklose tyrimą, ypač turint omenyje, kad Kultūrų dialogo metais tam buvo skirtas didelis dėmesys, be to, daugelyje valstybių narių tai gali turėti ilgalaikį poveikį.

Kultūrų dialogo reikšmė mokyklose toliau bus tiriama pagal įvairias Mokymosi visą gyvenimą programos paprogrames arba Mokslinių tyrimų ir plėtros bendrąją programą.

Imtis tolesnių veiksmų švietimo srityje

Reiktų ypač apsvarstyti priemones išlaikyti Kultūrų dialogo metų varomąją jėgą, pavyzdžiui, priemones skatinti įgyti žinių apie kultūrų dialogą ir jas lengviau perkelti į pedagogikos sritį, atitinkamai kurti mokyklų programas ir rengti mokytojus.

Valstybės narės ir toliau bendradarbiaus siekdamos įgyvendinti teminius prioritetus, nustatytus strateginėje programoje „Švietimas ir mokymas 2020“, ypač 2006 m. rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų. Viena šio proceso ašių – žinių perkėlimas bendradarbiaujant. 2008 m. Tarybos išvadų dėl tarpkultūrinės kompetencijos įgyvendinimas bus svarbus valstybių narių bendradarbiavimo elementas.

Dalytis įgyta patirtimi

Pasitelkus ES lygmens darbo grupes, kurias sudarytų vyriausybių, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai, apsvarstyti, kaip valstybes nares būtų galima paskatinti dalintis Kultūrų dialogo metais įgyta patirtimi.

Švietimo ir kultūros ekspertų grupės ir toliau bendradarbiaus pagal atvirąjį koordinavimo metodą ir atitinkamais atvejais teiks rekomendacijas dėl politikos priemonių. Komisija ieškos būdų palengvinti atitinkamų suinteresuotųjų šalių dialogą, rengdama, pavyzdžiui, teminius seminarus.

Stebėti pažangą ir teikti ataskaitas apie ją

Nustatyti stebėsenos ir atskaitomybės sistemą, leidžiančią atlikti lyginamąjį kultūrų dialogo vertinimą valstybėse narėse, pasitelkus, pavyzdžiui, esamus imigrantų švietimo ir integracijos stebėsenos ir atskaitomybės procesus.

Švietimo srityje, vadovaudamasi 2009 m. lapkričio 26 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros ministrų tarybos raginimu, Komisija planuoja toliau vykdyti imigrantų ir vietos moksleivių pažangumo skirtumų stebėseną.

Sustiprinti Bendrijos lygmens programas

Apsvarstyti galimybę sustiprinti kultūrų dialogo aspektą Bendrijos programose skelbiant metinius kvietimus teikti paraiškas, su tikslu veiksmingiau bendrai finansuoti teminius projektus, ypač tokius, kuriais siekiama švietimo, kultūros ir jaunimo sektorių bei viešųjų paslaugų sektoriaus ir (arba) aktyvios pilietinės visuomenės bendradarbiavimo.

Galimybė toliau skirti tikslinę paramą įvairius sektorius apimančiam bendradarbiavimui pagal Bendrijos programas bus toliau tiriama 2010 m., vykstant viešosioms konsultacijoms dėl būsimų programų.

Plėtoti skirtingų politikos sektorių bendradarbiavimą

Dirbti išvien su kitais atitinkamais Europos Komisijos padaliniais (priklausančiais EAC GD arba jam nepriklausančiais) tokiose srityse kaip jaunimas, mokymasis visą gyvenimą, užimtumas ir švietimas, siekiant užtikrinti, kad ES programose kultūrų dialogas taptų akivaizdesnis ir sistemingesnis; kitiems Komisijos padaliniams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti rengiantis Kultūrų dialogo metams ir juos įgyvendinant įgyta patirtimi.

2010 m. konsultacijomis ir po jų pateiktais Komisijos siūlymais dėl naujų Bendrijos programų bus siekiama ieškoti būdų, kaip kultūrų dialogą padaryti veiksmingesnį, pavyzdžiui, pateikiant nuoseklesnę kultūrų dialogo apibrėžtį.

Bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis

Pasitelkus esamas veiksmingas strategines partnerystes, tęsti bendradarbiavimą su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba ir UEFA.

Su pagrindiniais tarptautiniais partneriais, ypač su Europos Taryba, bendradarbiaujama ir toliau, pavyzdžiui, vykdant projektą „Kultūrų miestai“ ir palaikant ryšius su kaimyninėmis Europos šalimis.

Įtraukti mažiau pastebimas sritis

Apsvarstyti, kaip paspartinti kai kurių sričių (sporto, palankių sąlygų neturinčių asmenų bendruomenių ir viešųjų paslaugų sektoriaus), kurioms šiais Kultūrų dialogo metais trūko matomumo, pažangą, taip pat nustatyti potencialius vyriausybių ir pilietinės visuomenės partnerius.

Komisija ištirs, kaip į būsimas iniciatyvas aktyviau įtraukti mažiau atstovautus sektorius, taip pat kaip vykdant kitos kartos Bendrijos programas perkelti įgytą patirtį į kitus sektorius.

Mokytis rengiantis būsimiesiems Europos metams

Rengiantis būsimiesiems Europos metams reiktų apsvarstyti šiuos dalykus:

- kaip į procesą įtraukti sisteminį Europos metų veiklos organizavimą pagal trimetį ciklą (pasirengimas – įgyvendinimas – tąsa), kad būtų užtikrintas geriausias pasirengimas ir paveika;

- kaip pasiekti, kad būsimųjų metų tikslus būtų galima geriau „pamatuoti“;

patirtimi, įgyta rengiantis Kultūrų dialogo metams ir juos įgyvendinant, buvo pasidalinta su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, ypač su Užimtumo ir socialinių reikalų GD, kuris koordinuoja 2010-ųjų, paskelbtų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, veiklą, ir Komunikacijos GD, kuris koordinuoja 2011-ųjų – savanoriškos veiklos metų – veiklą.

Atsižvelgdami į tai, kad daugybė atitinkamų politikos priemonių priklauso nacionalinei, o kartais – regionų ar vietos lygmens kompetencijai, vertintojai taip pat pateikė šešias rekomendacijas valstybėms narėms. Šiomis rekomendacijomis visoms valstybėms narėms siūloma:

- parengti nacionalinį kultūrų dialogo veiksmų planą, paremtą mokslinių tyrimų ir statistikos duomenimis;

- parengti gaires, skirtas kultūrų dialogo strategijoms tokiose srityse kaip sportas, viešosios paslaugos ir aktyvus pilietiškumas;

- siekiant skatinti bendruomenės sanglaudą ir socialinę įtrauktį, atkreipti didesnį dėmesį į kultūrų dialogą skirtingose srityse, tarp kurių – viešųjų paslaugų ir jų teikimo struktūra;

- padėti didinti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumą spręsti su kultūrų dialogu susijusias problemas, ypač ten, kur nevyriausybinės organizacijos yra silpnos, visų pirma tokiomis priemonėmis kaip sektoriaus ribų nustatymas, tinklų plėtotė ir mokymo paslaugos;

- prisidėti prie ES lygmens forumų ir darbo grupių, kuriose dalinamasi žiniomis, priimami politiniai sprendimai ir didinama kultūrų dialogo reikšmė nacionaliniu ir ES lygmeniu;

- apsvarstyti galimybę sukurti nacionalinę sistemą, skirtą stebėti ir vertinti pažangą kultūrų dialogo srityje, ir parengti atitinkamus rodiklius.

KOMISIJOS IŠVADOS

Komisija pritaria bendrajam vertintojų pateiktam Kultūrų dialogo metų vertinimui. Metais geriausiai pavyko padidinti informuotumą (ypač politikos formuotojų) kultūrų dialogo klausimais ir suburti suinteresuotąsias šalis, pirmiausia – iš meno ir kultūros sektoriaus. Sudėtingiau įvertinti, kaip Kultūrų dialogo metai veikė visuomenės požiūrį, nes rimtiems visuomenės pokyčiams reikia gerokai daugiau laiko, be to, visuomenės požiūrį formuoja ir kiti sudėtingi veiksniai.

Norint tęsti Kultūrų dialogo metais pradėtus darbus, reikalingos bendros Europos Komisijos, kitų ES institucijų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės pastangos. Komisija pirmenybę teiks ketvirtoje dalyje pateiktoms vertintojų rekomendacijoms ir tęsdama pradėtus darbus labiausiai sieks:

- skatinti, kad valstybės narės ir įvairių sričių, susijusių su kultūrų dialogu, ekspertai bendradarbiautų ir dalytųsi įgyta patirtimi. Atvirasis koordinavimo metodas bus svarbiausias tokio pobūdžio bendradarbiavimo ir Metų rezultatų panaudojimo aspektas. Įgyta patirtimi bus dalijamasi ir su sektoriais, kurie Kultūrų dialogo metais buvo pernelyg menkai atstovaujami. Tokie projektai kaip „Kultūrų miestai“, kuris yra bendra iniciatyva su Europos Taryba, arba siūlomas Romų studijų ekspertų tinklas yra akstinas perduoti šią patirtį ir bendradarbiauti;

- finansiškai remti su kultūrų dialogu susijusius projektus ir iniciatyvas. Rengiant naujos kartos ES programas atsiras proga surengti visuotines konsultacijas dėl galimybių remti kultūrų dialogą, pavyzdžiui, remiant politikos sektorių bendradarbiavimą. Komisija taip pat sieks užtikrinti, kad pagal tam tikras programas kultūrų dialogui būtų teikiama pirmenybė;

- toliau remti veiklą švietimo srityje, tais atvejais, kai iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl pagrindinių gebėjimų, susijusių su mokymusi visą gyvenimą, ar dėl mokytojų rengimo yra glaudžiai susijusios su kultūrų dialogu.

Pateiktos rekomendacijos turėtų padėti užtikrinti, kad kultūrų dialogas liktų svarbi ES politinės darbotvarkės dalis. Skatinti kultūrų įvairovę ir kultūrų dialogą – vienas iš strateginių Europos kultūros darbotvarkės tikslų, todėl bus toliau dedamos bendros ES institucijų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės pastangos. Geresnis informuotumas ir supratimas, kad šioje srityje būtinas nuoseklesnis įvairių sektorių bendradarbiavimas, yra aiškus pagrindas, kuriuo galima remtis stiprinant bendradarbiavimą ir siekiant užsibrėžtų tikslų.

[1] OL L 412/44, 2006 12 30.

[2] http://www.intercultural-europe.org/

[3] http://www.coe.int/t/dg4/cultureheritage/culture/Cities/Default_en.asp

[4] http://ec.europa.eu/culture/archive/dialogue/strategies_en.html