EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010DC0128

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų Komitetui bei regionų komitetui - ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius SEK(2010)380 SEK(2010)381 SEK(2010)382

/* KOM/2010/0128 galutinis */

52010DC0128




[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.3.31

KOM(2010)128 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius

SEK(2010)380 SEK(2010)381 SEK(2010)382

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius

VISUOTINėS SVEIKATOS UžDAVINIAI

Apibrėžti, kas yra visuotinė sveikata, nelengva. Į šią sąvoką patenka sveikatos gerinimas pasauliniu mastu, skirtumų mažinimas ir apsauga nuo pasaulinio masto grėsmių žmonių sveikatai. Visuotinės sveikatos uždaviniams spręsti būtina derinti visas vidaus ir išorės politikos kryptis ir bendrai sutartais principais pagrįstus veiksmus.

Europos Sąjungos sutartyje numatyta, kad sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Pagrindinių teisių chartijoje nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka[1]. Glaudžiau derindama atitinkamas vidaus ir išorės politikos kryptis ES sustiprintų savo, kaip pasaulinės veikėjos, poziciją. ES socialinis modelis, griežtos saugumo normos, užimamos pasaulinės prekybos ir paramos vystymuisi pozicijos suteikia jai galimybę atlikti pagrindinį vaidmenį gerinant visuotinę sveikatą.

Sveikatai įtaką daro socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję veiksniai, kuriuos vis labiau veikia globalizacija. Apskritai geresnė sveikata taip pat priklauso nuo didesnio socialinio teisingumo. Šį teiginį taip pat patvirtina finansų ir maisto kainų krizės padarytas poveikis skurstantiems gyventojams. 2008 m. PSO socialinių veiksnių ataskaitoje pateikta įrodymų, kad siekiant pažangos, būtini politinės, ekonominės, socialinės ir su lyčių lygybe susijusios galių pusiausvyros pokyčiai.

Per pastarąjį šimtmetį vidutinė gyvenimo trukmė išaugo dvigubai – nuo 30 iki 64 metų. Pagerėjo profilaktikos, gydymo ir priežiūros paslaugos. Tačiau išaugo atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų ir išryškėjo skirtumai tarp šalių. Tokiems uždaviniams, kaip gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, nesveikas gyvenimo būdas, blogėjanti aplinkos būklė, galimybių naudotis neužterštu vandeniu trūkumas, maisto ir sveikatos priežiūros paslaugų stygius ir socialiniai ir ekonominiai skirtumai, spręsti būtina imtis daugiasektorių ir pasaulinio masto veiksmų.

Todėl su visuomenės sveikata susijusios politikos kryptys turi peržengti nacionalinį lygį, būtina kurti stiprias pasaulines institucijas ir derinti veiksmus.

Su visuotine sveikata susijęs valdymas ir tarptautinės politikos pagrindai

Pasaulio sveikatos asamblėja (PSA) įgaliota priimti rezoliucijas ir privalomus tarptautinius teisės aktus. Tabako kontrolės pagrindų konvencija[2] yra pirma tarptautinė sutartis sveikatos srityje. Pastaruoju metu PSA priėmė sveikatos srities tarptautinių teisės aktų, kuriuose numatytas ekstremalių visuomenės sveikatos padėčių koordinuoto valdymo pagrindas. Tačiau dauguma PSA rezoliucijų nėra teisiškai privalomos ir nuo šalių pajėgumų ir politinės valios priklauso, ar jų laikomasi.

Įgyvendinant tris su sveikata susijusius Tūkstantmečio vystymosi tikslus (ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį TVT) sustiprinta tarptautinės bendruomenės vykdoma politika, reglamentavimo ir finansavimo pastangos, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų sveikatos srityje. Tiesioginė pagalba sveikatai išaugo nuo 4 mlrd. EUR 1990 m. iki daugiau kaip 16 mlrd. EUR šiuo metu. Nauji pagalbos teikėjai ir Pietų pusrutulio šalių tarpusavio bendradarbiavimas taip pat įgyja vis daugiau reikšmės. Netrūksta sėkmingų pavyzdžių ir konkrečių rezultatų, kuriais galima toliau remtis. Tačiau su sveikata susijusių TVT įgyvendinimo pažanga yra netolygi ir itin prasta daugelyje besivystančių šalių. Nors padaryta tam tikra pažanga siekiant sumažinti vaikų mirtingumą (ketvirtasis TVT), įskaitant Pasaulinės vakcinų ir imunizacijos sąjungos poveikį, Afrikoje į pietus nuo Sacharos beveik 15 % vaikų miršta nesulaukę 5 metų. Gimdyvių mirtingumo rodikliai (penktasis TVT) iš esmės nepagerėjo. Dėl kovos su ŽIV ir (arba) AIDS (šeštasis TVT), besivystančių šalių gyventojų, kuriems taikomas antiretrovirusinis gydymas, skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo dešimt kartų daugiausia dėl tiesioginio Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo[3] skirto finansavimo. Tačiau ŽIV ir (arba) AIDS Afrikoje į pietus nuo Sacharos tebėra svarbiausia mirties priežastis.

Dėl nesubalansuoto ir padriko dėmesio sveikatos srities prioritetams stokojama pažangos. Daugiau kaip 140 su visuotine sveikata susijusių iniciatyvų, skirtų konkretiems poreikiams, dažnai vykdomos lygiagrečiai ir gali tapti papildoma našta ir taip silpnoms sveikatos sistemoms. Laikantis daugiasektorio požiūrio ypatingą dėmesį būtina skirti mitybai (pirmasis TVT), lyčių lygybei (trečiasis TVT) ir aplinkos tvarumui (septintasis TVT 7) – tikslams, kurie didele dalimi yra pagrindiniai besivystančių šalių gyventojų prastos sveikatos veiksniai.

Pagrindinė problema yra šalių – dažnai silpnų, nukentėjusių nuo konfliktų arba neturinčių pakankamai tvirtų institucijų ir tinkamų išteklių – nesugebėjimas veiksmingai įgyvendinti su visuomenės sveikata susijusios politikos, įskaitant tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą. Pavyzdžiui, Šri Lankos gimdyvių mirtingumo rodikliai yra trisdešimt kartų mažesni už Angolos, nors šių šalių BVP vienam gyventojui yra panašus, o vaikų iki penkerių metų mirtingumo rodiklis Malavyje yra perpus mažesnis, palyginti su Pusiaujo Gvinėja, nors Malavio BVP vienam gyventojui yra trisdešimt kartų mažesnis.

Šiame komunikate pateikiama su visuotine sveikata susijusi ES vizija, nustatomi pagrindiniai principai, kurie turėtų būti taikomi visiems svarbiems politikos sektoriams, ir nurodomos sritys, kuriose ES galėtų siekti didesnio veiksmingumo[4].

ES TEISė VEIKTI

Europos Sąjungos sutartyje nurodyta, kad ES kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą[5]. Taip pat nurodyta, kad palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes[6].

ES susitarė dėl bendrų solidarumo vertybių siekiant lygiateisiškų ir visiems prieinamų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų[7]. Neseniai taip pat paskelbtas komunikatas dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES[8].

ES veiksmai, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių gyventojų sveikatą, pagrįsti Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. Sutartyje nurodyta, kad Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis ir kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis[9].

ES sveikatos strategijoje nurodyta, kad išlaikant tvirtas bendras pozicijas pasaulinės sveikatos politikos srityje galima pasiekti geresnių rezultatų gerinant ES ir kitų šalių piliečių sveikatos būklę. Vykdydama bendrąsias mokslinių tyrimų programas ES remia mokslinius tyrimus per visą inovacijų ciklą. Pradedama fundamentiniais tyrimais, atliekami klinikiniai tyrimai ir su visuomenės sveikata ir sveikatos priežiūros paslaugomis susiję moksliniai tyrimai. Tai apima su sveikata (e. sveikata) susijusias informacines ir ryšių technologijas (IRT). Be to, su aplinkos apsaugos standartais arba daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimu susijusios ES politikos kryptys taip pat daro teigiamą poveikį visuotinei sveikatai.

Europos konsensuse dėl vystymosi[10] pripažinta, kad iš visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų sveikata yra svarbiausias tikslas. ES skatina integracinį vadovavimą, žmogaus teises, demokratiją, gerą valdymą ir stabilumą – esminius sveikos visuomenės veiksnius ir atvirkštinį jų ryšį. Sveikata yra svarbus veiksnys siekiant mažinti skurdą ir skatinti tvarų augimą. Šiuos uždavinius siekiama spręsti ES sveikatos ir skurdo mažinimo politika[11]. Ypatingas dėmesys skiriamas su skurdu susijusioms ligoms[12] ir darbo jėgos krizei sveikatos priežiūros sistemoje[13]. Aiškiai įsipareigota didinti paramą vystymuisi[14], taip pat siekti, kad ji kuo labiau derėtų su šalių partnerių strategijomis ir būtų kuo labiau nuspėjama, kad šalys galėtų prisiimti atsakomybę už sveikatos srities politiką ir veiksmus.

Užimdama pirmaujančias pozicijas tarptautinės prekybos, pasaulinio aplinkos valdymo ir paramos vystymuisi srityje, puoselėdama vertybes ir remdamasi lygiateisiškų ir visiems prieinamų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtimi, ES turi tvirtą pagrindą imtis veiksmų visuotinės sveikatos srityje.

TVIRTESNė ES VIZIJA, POZICIJA IR VEIKSMAI

3.1. Valdymo uždavinys: kaip pirmaujančios pozicijos gali padėti derinti pasaulinio masto veikėjų veiksmus

Visuotinės sveikatos srityje pernelyg gausu veikėjų ir iniciatyvų, tebejaučiamas poreikis sutelkti išteklius. Tam reikalingas aiškesnis ir veiksmingesnis vadovavimas pasauliniu mastu. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, svarstymai dėl ES funkcijos PSO turėtų būti įtraukti į platesnio masto svarstymus dėl ES vaidmens Jungtinėse Tautose.

3.2. Visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų uždavinys

Siekiant sumažinti esamą su visiems prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis susijusį atotrūkį, būtina ne tik didinti vidaus išteklius, bet ir skurdžiausioms šalims didinti paramą vystymuisi. Tam būtina ne tik geriau skirstyti išteklius įvairioms šalims ir skirtingoms šalies programoms, bet ir stiprinti politikos dialogą sveikatos sistemų ir jų finansavimo tvarkos klausimais. Laikydamasi pagalbos veiksmingumo darbotvarkės, ES turėtų siekti didesnės savo paramos darnos ir nuspėjamumo. Įgyvendinant su sveikata susijusius TVT, būtina atsižvelgti į jų sąsajas su kitais TVT (daugiausia susijusiais su lyčių lygybe, mityba, vandeniu ir sanitarinėmis sąlygomis). Taip pat būtina atsižvelgti į kitus svarbius poreikius, visų pirma į neužkrečiamas ligas[15] ir specialius žmonių poreikius įvykus humanitarinėms nelaimėms. Laikydamasi šio visa apimančio sistemingo požiūrio, ES turės stiprinti gebėjimus analizuoti su visuotine sveikata susijusius uždavinius ir šiais klausimais palaikyti dialogą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu.

3.3. Politikos darnos uždavinys: sveikatos politika negali būti vykdoma atskirai

ES turi galimybę derinti veiksmus prekybos ir paramos vystymuisi srityse, siekdama socialinės ir aplinkos apsaugos pažangos, kad būtų laikomasi darnaus požiūrio į visuotinę sveikatą. ES, siekdama vystymosi politikos darnos, neseniai nustatė penkias prioritetines sritis, kurios apima pagrindinius visuotinei sveikatai poveikį darančius veiksnius. Tie veiksniai yra: prekyba ir finansavimas, migracija, saugumas, aprūpinimas maistu ir klimato kaita. Didesnis dėmesys vystymosi poveikiui šiose politikos srityse ir tokiose srityse, kaip švietimas ir galimybių jaunimui suteikimas, padės gerinti visuotinę sveikatą.

3.4. Su žiniomis susijęs uždavinys: investicijos į visiems naudingus mokslinius tyrimus

Novatoriški moksliniai tyrimai sveikatos srityje padėjo pagerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę tiek Europoje, tiek už jos ribų. Nepakanka, kad nauji gydymo metodai ar vaistai būtų veiksmingi ir saugūs; jie taip pat turi būti priimtini, nebrangūs ir prieinami, kad jais galėtų naudotis visi gyventojai. IRT gali būti itin naudingos gerinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Nors dažnai turima teorinių žinių apie tai, kas yra naudinga sveikatai, praktikoje tokios žinios dažnai nepritaikomos. Be to, kai ligonių yra per mažai arba jie pernelyg neturtingi, naujų vaistų ir medicinos technologijų kūrimo paskatos yra ne tokios veiksmingos. Todėl itin svarbu, kad mokslinių tyrimų prioritetai būtų nustatomi siekiant didžiausio poveikio visuomenės sveikatai. Kaip nurodyta visuomenės sveikatos, inovacijų ir intelektinės nuosavybės visuotinėje strategijoje ir veiksmų plane[16], inovacijų ir galimybių jomis naudotis uždaviniai turi būti sprendžiami tuo pačiu metu. Už politikos formavimą atsakingi asmenys ir tyrėjai, remdamiesi mokslinių tyrimų rezultatais, turėtų priimti įrodymais pagrįstus sprendimus. Įrodymais pagrįstas politikos kryptis galima formuoti tik turint tvirtas sveikatos informacijos sistemas ir šalims atliekant mokslinius tyrimus ir kaupiant žinias. Tam būtini šalies lygmens daugiadalykiai mokslinių tyrimų pajėgumai.

TVIRTESNIS ES ATSAKAS

Vykdydama visas išorės ir vidaus politikos kryptis ir veiksmus, ES turėtų remtis bendromis vertybėmis ir solidarumo principais pagrįstais veiksmais, kuriais būtų siekiama lygiateisiškų ir visiems prieinamų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų .

4.1. Demokratinis ir integracinis valdymas

- Pasauliniu lygmeniu ES turėtų stengtis laikytis vienos pozicijos JT agentūrų atžvilgiu. ES turėtų stengtis užkirsti kelią dubliavimui ir susiskaidymui ir didinti JT sistemos darną ir veiksmingumą. Ji turėtų palaikyti tvirtesnes PSO pirmaujančias pozicijas nustatant standartus ir veiklos kryptis, siekiant gerinti visuotinę sveikatą. ES turėtų siekti sinergijos su PSO sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius. Ji turėtų sumažinti PSO skiriamo finansavimo padrikumą ir laipsniškai pereiti prie organizacijos bendro biudžeto finansavimo. Regioniniu lygmeniu ES turėtų skatinti kaimynines šalis palaikyti glaudesnius tinklus ir tokių regioninių sveikatos tinklų, kaip Šiaurės matmens ir Pietryčių Europos sveikatos tinklai, kūrimą. Jeigu regioninės institucijos (pvz., Afrikos Sąjunga) jau veikia ar dialogai (pvz., pagal Europos kaimynystės politiką) palaikomi, ES turėtų skatinti į jų prioritetus įtraukti visuotinės sveikatos uždavinius ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos ligų kontrolės centru.

- Nacionaliniu lygiu ES turėtų didinti paramą, kad visos suinteresuotosios šalys aktyviai dalyvautų rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalinę sveikatos politiką ir kitas svarbias politikos kryptis. ES turėtų skatinti su viešuoju finansavimu susijusių sprendimų, kurie daro poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui šalyse partnerėse, parlamentinį tikrinimą. Tokiais veiksmais turėtų būti skatinamos sąsajos su švietimo sektoriumi, siekiama įtraukti jaunimą, šeimas ir bendruomenes ir suteikti joms galimybių sveikiau gyventi, iki galo išnaudoti žmogiškąjį potencialą ir veiksmingai dalyvauti politiniame procese[17].

4.2. Siekis užtikrinti visiems prieinamas pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas: kur, ką, kaip daryti

- ES prioritetu turėtų būti pažeidžiamos šalys ir joms teikiama didesnė parama, parama mažiausiai pagalbos gaunančioms šalims ir (arba) šalims, kurioms prasčiausiai sekasi įgyvendinti su sveikata susijusius TVT. Parama turėtų būti teikiama rengiant ir įgyvendinant nacionalines politikos kryptis, strategijas ir programas, kad būtų paspartinta pažanga siekiant su sveikata susijusių TVT. Šio požiūrio ES turėtų nuosekliai laikytis dvišaliuose santykiuose ir dalyvaudama pasaulinėse iniciatyvose ir tarptautiniuose forumuose. Rengdamasi 2010 m. TVT viršūnių susitikimui, Komisija siūlys prioritetinių šalių , kurioms ES turėtų skirti daugiausia oficialios vystymosi paramos sveikatos srityje, sąrašą.

- ES turėtų sutelkti paramą sveikatos sistemų stiprinimui , kad būtų užtikrintas pakankamas svarbiausių elementų – sveikatos srities darbuotojų, galimybių gauti vaistų, naudotis infrastruktūra ir logistika ir decentralizuoto valdymo – veiksmingumas siekiant visiems piliečiams teikti pagrindines lygiateises ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas be jokios diskriminacijos, kaip apibrėžta Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Toks požiūris itin svarbus siekiant penktojo TVT . Tinkamiausiu ES paramos teikimo pagrindu turėtų būti laikomas Tarptautinės partnerystės sveikatos srityje vykdomas bandomasis projektas, skirtas išsamiems nacionaliniams sveikatos planams vertinti (bendrai vertinant nacionalines strategijas), vienam nacionaliniam sveikatos biudžetui finansuoti ir vienam stebėjimo procesui. Veiksmingas tik visus prioritetus apimantis požiūris.

ES turėtų skatinti tokio požiūrio laikymąsi įgyvendinant tokias pasaulines finansavimo iniciatyvas, kaip Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas ir Pasaulinė vakcinų ir imunizacijos sąjunga, ir dalyvaudama tarptautinių finansavimo institucijų valdyme. Esamos pasaulinės lėšos turėtų būti priderintos siekiant spręsti visuotinės sveikatos uždavinius, o ne kurti naujas priemones.

- Laikydamasi su parama vystymuisi susijusių įsipareigojimų, ES turėtų didinti paramą, skirtą nacionalinėms sveikatos strategijoms įgyvendinti, pasitelkiant šalių sistemas. Ir tiesioginė, ir netiesioginė ES parama sveikatai (kaip paramos biudžetui ar visuotinių iniciatyvų dalis) turėtų būti numatoma bent trejiems metams . Tai itin svarbu, kad mažiausiai viešojo finansavimo pajėgumų turinčios šalys galėtų parengti ir įgyvendinti nacionalines sveikatos strategijas. Valstybės narės turėtų būti paragintos prisijungti prie Komisijos TVT sutarčių, kuriomis užtikrinamas paramos nuspėjamumas ir didesni nacionaliniai ištekliai. Jų svarba sveikatos sričiai išaugs, jei sutartys bus tinkamai susietos su bendru sveikatos sektoriaus stebėjimo ir dialogo palaikymo mechanizmais, pagrįstais nacionaline sveikatos politika. Siekdama pagalbos veiksmingumo tikslų, du trečdalius oficialios paramos vystymuisi ES turėtų skirti per šalių partnerių valdomas vystymosi programas, iš kurių 80 % būtų teikiama pasitelkiant šalių partnerių viešojo pirkimo ir viešojo finansavimo valdymo sistemas. Kartu su pasauliniais partneriais ES taip pat turėtų aktyviai tirti galimybes, kaip gauti papildomo novatoriško finansavimo visuotiniams sveikatos uždaviniams spręsti, taip pat nagrinėti, kokią funkciją galėtų atlikti Europos investicijų bankas finansuodamas socialinio pobūdžio ir su sveikata susijusią infrastruktūrą. ES taip pat turėtų skatinti atskirti institucinių veikėjų ir privačių organizacijų darbą.

ES turėtų teikti paramą trečiosioms šalims, kad jos galėtų formuoti veiksmingą politiką vidaus ištekliams sutelkti, didintų sveikatos sistemų sąžiningą finansavimą ir kurtų arba stiprintų socialinės apsaugos mechanizmus sveikatos sektoriuje. Visa tai skatinama per plėtros procesą, kai Komisija nuolat stebi, kaip teisės aktai derinami su ES sveikatos srities acquis , politikos kryptimis ir praktika. Besivystančiose šalyse mokesčiai už paslaugas turėtų būti pakeisti sąžiningo finansavimo mechanizmais, turėtų būti svarstoma, kaip laikytis įsipareigojimų iš nacionalinio biudžeto skirti lėšų sveikatos sektoriui[18]. Pagal dabartinį partnerystės susitarimą ES teiks paramą PSO, kad ji vertintų, analizuotų ir iš tiesų apskaičiuotų, kiek nacionalinio viešojo finansavimo trūksta, kad būtų teikiamos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos. Palaikydama dialogą visais svarbiais politikos klausimais, ES turėtų nagrinėti su daugialypiu sveikatos sektoriaus pobūdžiu susijusius uždavinius ir atsižvelgti į jų glaudų ryšį su lyčių lygybe, mityba, vandeniu, sanitarinėmis sąlygomis, aplinkos kokybe ir švietimu. Kartu su regionais arba šalimis, kuriems būdinga motinų ir vaikų nepakankama mityba, ES turėtų remti vyriausybės mitybos politikos formavimą ir įgyvendinimą ir su sveikata susijusius veiksmus susieti su aprūpinimo maistu intervencijomis.

4.3. Su visuotine sveikata susijusių ES politikos krypčių darna

ES turėtų užtikrinti, kad visos susijusios vidaus ar išorės politikos kryptys padėtų skatinti lygiateisiškas ir visiems prieinamas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo tikslu, vertinant atitinkamų politikos krypčių poveikį, turėtų būti analizuojamas politikos priemonių poveikis visuotinei sveikatai[19]. Turėtų būti skatinamos ES humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi sąsajos. Laikydamasi su vystymosi politikos darna susijusių įsipareigojimų[20], ES turėtų būti pasirengusi spręsti šiuos su visuotine sveikata susijusius uždavinius:

- Prekybos srityje ES turėtų užtikrinti veiksmingesnį TRIPS sutarties[21] (Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje) nuostatų taikymą, kad lengvai ir prieinama kaina būtų galima gauti svarbiausių vaistų . ES turėti remti visuomenės sveikatos, inovacijų ir intelektinės nuosavybės visuotinėje strategijoje ir veiksmų plane nustatytus prioritetinius veiksmus. Taip turėtų būti sprendžiami uždaviniai, kilsiantys po 2016 m., kai TRIPS sutartis įsigalios mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. ES turėtų toliau stengtis užtikrinti, kad į ES dvišalius prekybos susitarimus nebūtų įtrauktos išlygos, kuriomis būtų kliudoma gauti vaistų. Konkurencija generinių vaistų srityje[22] ir racionalus vaistų naudojimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą[23]. ES taip pat turėtų pasauliniu ir regioniniu lygmeniu kovoti su prekyba padirbtais vaistais, pvz., pasitelkdama Tarptautinę kovos su vaistų falsifikavimu darbo grupę. ES taip pat turėtų spręsti neteisėtų vaistų ir jų poveikio sveikatai problemą ir svarstyti, kaip sumažinti tokių vaistų paklausą. ES taip pat turėtų skatinti su sveikata susijusių aplinkos srities susitarimų geresnį pasaulinį valdymą.

- Migracijos srityje ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl jų vykdomos migracijos politikos trečiosiose šalyse neatsiranda sveikatos srities specialistų trūkumo , kartu išlaikoma pagarba asmenų judėjimo laisvei ir asmeniniams bei profesiniams siekiams. Šiuo požiūriu ES turėtų paspartinti pažangą vykdant įsipareigojimus, prisiimtus pagal Europos Sąjungos veiksmų strategiją žmogiškųjų išteklių krizei besivystančių šalių sveikatos apsaugos srityje spręsti ir prisidėti prie PSA sveikatos srities darbuotojų tarptautinio įdarbinimo praktikos kodekso. ES turėtų sudaryti palankias apykaitinės migracijos sąlygas, kad tokį spaudimą patiriančiose šalyse būtų sumažintas protų nutekėjimas. ES valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas, kad visi, įskaitant migrantus, ES be jokios diskriminacijos galėtų naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

- Saugumo srityje ES, vykdydama bendrąją užsienio ir saugumo politiką, turėtų skatinti pažangą ES atsako į pažeidžiamumo situacijas [24] srityse ir pabrėžti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo svarbą į pažeidžiamumo situacijas patekusiems nukentėjusiems gyventojams, įvykus humanitarinėms krizėms ir palaikant taikos ir stabilizavimo procesus. Laikydamasi sveikatos srities tarptautinių teisės aktų, ES turėtų dėti pastangas didinti pasaulinius ir trečiųjų šalių gebėjimus iš anksto numatyti ir nustatyti pasaulinio masto grėsmes žmonių sveikatai ir į jas reaguoti. Dėl zoonozinių ligų grėsmės būtina daugiau dėmesio skirti koncepcijai „Vienas pasaulis – viena sveikata“[25].

- Aprūpinimo maistu, pagalbos maistu ir mitybos srityje ES turėtų užtikrinti, kad jos vykdomos politikos kryptys padeda kurti daugiau galimybių gauti maisto ir yra susijusios su nacionalinėmis sveikatos strategijoms, į kurias įtrauktos su mityba susijusios paslaugos ir gyventojų mitybos būklės vertinimas, kaip nurodyta komunikatuose dėl aprūpinimo maistu ir pagalbos maistu. ES turėtų prisidėti prie tvirtos ir veiksmingos JT pasaulinės pirmaujančios pozicijos mitybos srityje įtvirtinimo ir prie Pasaulinio daugiasektorio mitybos pagrindo[26]. ES taip pat turėtų siekti prisidėti prie aprūpinimo maistu įgyvendindama Biologinės įvairovės konvenciją ir Kovos su dykumų plitimu konvenciją.

- Klimato kaitos srityje ES, laikydamasi 2009 m. gruodžio mėn. išsivysčiusių šalių prisiimtų įsipareigojimų, atsižvelgs į su visuotine sveikata susijusius tikslus ir 15-oje Šalių konferencijoje ragins skirti naujų ir papildomų išteklių.

4.4. Moksliniais tyrimais ir įrodymais grindžiamas dialogas ir veiksmai

- ES turėtų glaudžiau derinti mokslinius tyrimus visuotinės sveikatos srityje, kad būtų šalinamas susiskaidymas ir nustatyti bendri mokslinių tyrimų sveikatos srityje prioritetai. ES turėtų skatinti mokslinių tyrimų, kurie naudingi visų gyventojų sveikatai , veiksmingą ir sąžiningą finansavimą.

- ES bendrosiose mokslinių tyrimų programose prioritetu ir toliau turėtų būti laikomi veiksmai, kuriais sprendžiami visuotinės sveikatos uždaviniai. Tokie veiksmai turėtų būti pagrįsti bendrais prioritetų nustatymo procesais, lygiateisiška partneryste ir užtikrinta teise naudotis sukauptomis žiniomis.

- ES turėtų stiprinti visą inovacijų, įgyvendinimo, prieigos, stebėjimo ir vertinimo mokslinių tyrimų sveikatos srityje procesą ir užtikrinti jo pusiausvyrą. Tokie moksliniai tyrimai turėtų duoti naudingų rezultatų, į kuriuos būtų atsižvelgiama formuojant sveikatos politiką, kurie padėtų gerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir numatyti mechanizmus, kuriais šalys partnerės galėtų remtis ir palaikyti nacionalinius mokslinių tyrimų pajėgumus.

- ES turėtų sustiprinti dabartinį darbą[27] su atitinkamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., PSO, OECD ir Sveikatos metrikos tinklu, kad būtų tobulinamos sveikatos informacijos sistemos ir renkami palyginami duomenys ir statistika , kuriuos naudojant būtų nustatomi standartai ir atitinkamai formuojama pasaulinė, Europos ir nacionalinė politika. ES turėtų skatinti IRT, įskaitant e. sveikatą, naudojimą.

- Visi pasaulinio masto normatyviai veiksmai dėl maisto, pašarų, produktų, vaistų ir medicinos prietaisų saugumo turi būti pagrįsti įrodymais. ES turėtų skatinti keistis informacija apie riziką ir grėsmes šiose srityse.

4.5 Glaudesnio derinimo, stebėjimo ir pajėgumų didinimo rezultatai

Siekdama didinti su visuotine sveikata susijusių politikos krypčių ir programų poveikį bei jį vertinti, ES taikys tokias priemones:

- sudaryti palankesnes sąlygas imtis jungtinių su sveikata susijusių veiksmų šalies ir pasauliniu lygmeniu; Komisija ir kiekviena valstybė narė turėtų paskirti visuotinės sveikatos reikalų koordinatorių. Visi ES visuotinės sveikatos reikalų koordinatoriai bendradarbiautų keisdamiesi informacija ir rengtų posėdžius, kuriuose priimtų bendras pozicijas ir susitartų dėl bendrų veiksmų galimybių.

- Stebėti visą ES skiriamą pagalbą sveikatai ir kaip ji paskirstoma. ES turėtų užtikrinti, kad ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas[28] būtų įgyvendintas sveikatos srityje. Siekdama laikytis vienos pozicijos trečiųjų šalių atžvilgiu ir tarptautiniuose forumuose, ES turėtų stiprinti bendrus visuotinės sveikatos analizės pajėgumus ir kaupti bendrą politinio dialogo patirtį. Jau turimos ES patirties analizė turėtų būti tokių veiksmų pagrindas.

- Palaikyti dialogus su pagrindiniais pasaulinio masto veikėjais ir suinteresuotosiomis šalimis. ES turėtų toliau palaikyti partnerystę su JT agentūromis ir tarptautinėmis finansų institucijomis, susijusiomis su visuotine sveikata. Su visuotine sveikata susijusius uždavinius ES taip pat turėtų įtraukti į dialogą su kitais pagrindiniais pasaulinio masto veikėjais. 2010 m. pabaigoje vyksiantis ES ir Afrikos viršūnių susitikimas bus svarbi proga dviems žemynams imtis veiksmų įgyvendinant su sveikata susijusius TVT.

[1] OL C 303, 2007 12 14, p. 1, 35 straipsnis.

[2] Tabako kontrolės pagrindų konvencija, PSO, 2003 m. gegužės 21 d.

[3] Jungtinių Tautų bendra ŽIV/AIDS programa (UNAIDS), 2009 m. informacija apie AIDS epidemiją.

[4] Prie šio komunikato pridedami trys Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai: „Vystomasis bendradarbiavimas siekiant visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų“, „Visuotinė sveikata. Globalizacijos keliamų uždavinių sprendimas“ ir „Visuotinei sveikatai skirti Europos moksliniai tyrimai ir žinios“. Šiuose dokumentuose išsamiai aptariami konkretūs politikos klausimai.

[5] Laikantis JT vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio dėl vaiko teisės naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis.

[6] Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis.

[7] Tarybos išvados (2006/C 146, p. 1).

[8] COM (2009) 567, 2009 m. spalio 20 d.

[9] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnis.

[10] COM (2006)/C 46, 2006 m. vasario 24 d.

[11] COM (2002) 129, 2002 m. kovo 22 d.

[12] COM (2005) 179.

[13] COM (2006) 870.

[14] Tarybos išvados „ES Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo veiksmų darbotvarkė“, 11096/08, 2008 m. birželio 24 d.

[15] PSA, 2008 m., Nr. 61.14.

[16] PSA rezoliucija Nr. 61.21, 2008 m.

[17] COM (2007) 498.

[18] 2001 m. Afrikos Sąjungos valstybių vadovų Abudžos deklaracija ir veiksmų planas dėl ŽIV, AIDS, tuberkuliozės ir kitų užkrečiamųjų ligų ir 2007 m. spalio 26 d. Briuselio deklaracija ACP/83/016/07.

[19] Kaip numatyta poveikio vertinimo gairėse SEC (2009) 92, 2005 m. balandžio 27 d. COM (2005) 172 ir 2009 m. balandžio 29 d. COM (2009) 205 galutinis.

[20] „Vystymosi politikos darna. Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų“, 2005 m. balandžio 12 d. COM (2005) 134 ir du kartus per metus rengiamos ataskaitos, iš kurių naujausia – COM (2009) 461.

[21] PPO, 2003 m. rugpjūčio 30 d., Ženeva.

[22] COM (2009) 351, 2009 7 8.

[23] COM (2008) 666, 2008 12 10.

[24] COM (2007) 643.

[25] Žr. : http://www.oneworldonehealth.org/

[26] PSO, EB126/9, 2009 m. lapkričio 19 d.

[27] Jungtinis Eurostato, OECD ir PSO duomenų sveikatos priežiūros srityje rinkimas.

[28] COM (2007) 72, 2007 m. vasario 28 d.

Top