EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52009DC0368
Communication from the Commission to the European Parliament and the Council - Cetacean incidental catches in Fisheries : report on the implementation of certain provisions of Council Regulation (EC) No 812/2004 and on a scientific assessment of the effects of using in particular gillnets, trammel nets and entangling nets on cetaceans in the Baltic Sea as requested through Council Regulation (EC) No 2187/2005
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas žvejybos rajonuose. Tam tikrų Tarybos reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų įgyvendinimo ir žiauninių, sieninių bei pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinio vertinimo ataskaita, kurią reikia pateikti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas žvejybos rajonuose. Tam tikrų Tarybos reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų įgyvendinimo ir žiauninių, sieninių bei pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinio vertinimo ataskaita, kurią reikia pateikti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005
/* KOM/2009/0368 galutinis */
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas žvejybos rajonuose. Tam tikrų Tarybos reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų įgyvendinimo ir žiauninių, sieninių bei pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinio vertinimo ataskaita, kurią reikia pateikti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 /* KOM/2009/0368 galutinis */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 16.7.2009 KOM(2009) 368 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas žvejybos rajonuose. Tam tikrų Tarybos reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų įgyvendinimo ir žiauninių, sieninių bei pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinio vertinimo ataskaita, kurią reikia pateikti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas žvejybos rajonuose. Tam tikrų Tarybos reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų įgyvendinimo ir žiauninių, sieninių bei pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinio vertinimo ataskaita, kurią reikia pateikti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 PAGRINDINIAI FAKTAI Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004 Tarybos reglamente (EB) Nr. 812/2004[1] nustatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti žvejybos laivų atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekį. Reglamente nustatyti žvejybos rajonai, kuriuose privaloma naudoti garsinius atgrasomuosius prietaisus, dar vadinamus garsinėmis bujomis, šių prietaisų techninės specifikacijos bei naudojimo sąlygos ir žvejybos rajonai, kuriuose reikia įgyvendinti stebėtojų jūroje programas. Valstybės narės atsakingos už garsinių prietaisų naudojimą, jų naudojimo veiksmingumo stebėjimą ir stebėjimo programų įgyvendinimą pagal šiame reglamente pateiktas gaires. Įsipareigojimai teikti ataskaitas Pagal Reglamento (EB) Nr. 812/2004 6 straipsnį valstybės narės privalo Komisijai atsiųsti išsamią metinę tam tikrų šio reglamento nuostatų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodomi ir „bendro atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo apytikriai apskaičiavimai kiekviename susijusiame žūklės rajone“. Pagal to reglamento 7 straipsnį, gavusi valstybių narių antrąsias metines ataskaitas, Komisija privalo Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita turėtų būti grindžiama TJTT ir ŽEMTK atliktu valstybių narių ataskaitų vertinimu. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2187/2005[2] numatytos techninės Baltijos jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonės. Įsipareigojimai teikti ataskaitas Pagal Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 27 straipsnį Komisija „užtikrina, kad vėliausiai iki 2008 m. sausio 1 d. būtų atliktas tam tikrų žiauninių, sieninių ir pinklių tinklų naudojimo poveikio banginių šeimos gyvūnams mokslinis tyrimas ir šio tyrimo rezultatai pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai“. Dviejų ataskaitų sujungimas Informacija, reikalinga žiauninių, sieninių ir pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio banginių šeimos gyvūnams moksliniam vertinimui atlikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 2187/2005, yra labai panaši į informaciją apie atsitiktinai sugaunamų gyvūnų kiekį, kuri gaunama įgyvendinant stebėtojų jūroje programas ir kurią pagal Reglamentą (EB) Nr. 812/2004 renka valstybės narės. Visų pirma Komisijos ataskaita pagal pastarojo reglamento 7 straipsnį grindžiama valstybių narių ataskaitomis, kuriose, be kita ko, nurodomi bendro kiekviename susijusiame žvejybos rajone atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų kiekio įverčiai. Be to, valstybių narių ataskaitose pateikiamas stebėtojų ataskaitų išvadų ir kitos tinkamos informacijos, įskaitant valstybėse narėse atliktus mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sumažinti žvejybos rajonuose atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekį, vertinimas. Todėl abiejose ataskaitose būtų pateikiama iš dalies ta pati informacija apie atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų kiekį pagal žvejybos įrankių tipą. Todėl Komisija nusprendė sujungti dvi ataskaitas, kurias turi pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui. Atlikusi preliminarų valstybių narių ataskaitų vertinimą ir siekdama pagerinti reglamento taikymą, Komisija pasiūlė surengti praktinį seminarą atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo klausimais (2009 m. kovo 24–25 d. Briuselyje). Sutarta, kad praktinio seminaro išvados turėtų būti įtrauktos į sujungtą ataskaitą, kad, remiantis visa turima informacija, ji būtų kuo išsamesnė. Dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad kai kurios valstybės narės ataskaitas pateikė pavėluotai, reikiamos ataskaitos, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 2187/2005, nebuvo galima pateikti laiku. ESAMOS ATASKAITOS TURINYS IR METODIKA Komisija gavo valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 812/2004 6 straipsnį pateiktas 2004–2005 ir 2006 m. ataskaitas. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) paprašyta išnagrinėti šių nacionalinių ataskaitų mokslinį turinį ir tai, kaip įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 812/2004. Į jų išvadas atsižvelgiama ir šioje ataskaitoje. TJTT taip pat buvo paprašyta atlikti žiauninių, sieninių ir pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinį vertinimą. Šioje ataskaitoje pateikti šio vertinimo rezultatai ir kiti turimi duomenys apie atsitiktinį banginių šeimos gyvūnų sugavimą Baltijos jūroje. Vertindama Reglamento (EB) Nr. 812/2004 įgyvendinimą, Komisija 2009 m. kovo 24–25 d. Briuselyje surengė praktinį seminarą. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiamos pagrindinės praktinio seminaro išvados ir pasiūlyti tolesni veiksmai. VALSTYBIų NARIų PARENGTų REGLAMENTO (EB) NR. 812/2004 įGYVENDINIMO ATASKAITų ANALIZė Išnagrinėję nacionalines metines ataskaitas, TJTT[3] ir ŽMTEK[4] nustatė, kad jų forma ir turinys labai skiriasi. Įrodymų, kad valstybės narės bendradarbiauja, yra nedaug, o didžioji dalis ataskaitose nurodyto darbo atlikta nepriklausomomis valstybių narių pastangomis. Kalbant apie informaciją apie atsitiktinai sugautų gyvūnų kiekį, yra nedaug naujų visos smulkiųjų banginių šeimos gyvūnų priegaudos atskiruose Europos vandenų žvejybos rajonuose įverčių3. Komisija daro išvadą, kad gautose nacionalinėse metinėse ataskaitose retai aiškiai nurodyti valstybių narių veiksmai, atlikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 812/2004. Tik kelios valstybės narės galėjo suteikti pirmenybę atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekio mažinimui. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė vienintelės pateikė informacijos apie viso metinio atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų kiekio įverčius. Komisijai paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių patiria sunkumų įgyvendindamos Reglamentą (EB) Nr. 812/2004, o ypač toliau nurodytus reikalavimus. Įsipareigojimas naudoti garsinius atgrasomuosius prietaisus. Techninės specifikacijos ir naudojimo sąlygos Valstybės narės, kurios ataskaitose nurodė, kad buvo naudoti garsiniai atgrasomieji prietaisai, dar vadinami garsinėmis bujomis, padarė išvadą, kad šie prietaisai yra labai brangūs, bet ne visada veiksmingi, t. y. kai kurių rūšių banginių šeimos gyvūnų atgrasymo prietaisai gali skleisti kitiems gyvūnams patrauklius signalus. Ataskaitose nurodyta, kad šių prietaisų naudojimas kelia problemų ir grėsmę žvejų saugai. Tačiau kelios valstybės narės vykdo mokslinių tyrimų projektus, kuriais siekiama sukurti veiksmingesnius garsinius atgrasomuosius prietaisus. Komisija žino garsinių bujų naudojimo sunkumus ir pritaria pastangoms, kurių atlikdamos garsinių bujų mokslinius tyrimus imasi kai kurios valstybės narės, įskaitant tas, kurios neprivalo naudoti tokių prietaisų.. Šių prietaisų veiksmingumo ir kitų atsitiktinai sugaunamų gyvūnų kiekio mažinimo priemonių moksliniai tyrimai tebevyksta nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Moksliniams tyrimams ir skirtingų valstybių narių gerosios patirties sklaidai reikėtų teikti pirmenybę. Dėl neišsamių ir neaiškių valstybių narių garsinių bujų naudojimo ataskaitų bei turimos nepakankamos informacijos Komisija iš valstybių narių ataskaitų negali daryti aiškios išvados apie garsinių bujų naudojimo veiksmingumą mažinant atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekį. Įsipareigojimas parengti ir įgyvendinti stebėtojų jūroje programas ir stebėti atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekį Atrodo, kad stebėtojų jūroje programų priemonė taikoma nepakankamai. Kai kurios valstybės narės teigia, kad neturi pakankamai išteklių (finansinių ar žmogiškųjų) šioms programoms įgyvendinti ir (arba) negali jų įgyvendinti visuose rajonuose, o informacija apie taikomas programas ir stebėtojų ataskaitos dažnai neišsamios. Šešios iš dvidešimt dviejų valstybių narių ataskaitose nurodė, kad jų žvejybos veikla nepriklauso reglamento taikymo sričiai. Kai kurios valstybės narės pateikė informacijos, grindžiamos moksliniais tyrimais, vykdomais nacionaliniu lygmeniu arba bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu. Kitos valstybės narės informaciją renka iš nacionalinių uostų direkcijų arba žvejų apklausų. Tik kelios valstybės narės ataskaitose nurodė atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų kiekius, todėl Komisija daro išvadą, kad iš negausios informacijos negalima susidaryti aiškaus vaizdo apie žuvininkystės ir banginių šeimos gyvūnų populiacijų dydžio sąveiką. Todėl Komisija negali atlikti išsamios ir objektyvios ES vandenyse atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekio analizės. Nagrinėjimas Iš priemonių, įgyvendinamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 812/2004, ataskaitų matyti, kad šiam reglamentui įgyvendinti tinkamų pastangų imasi tik kelios valstybės narės. Aišku, kad reglamentui įgyvendinti reikia tvirto valstybių narių pasiryžimo bei pastangų ir kad dauguma jų reglamento įgyvendinti negalėjo dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Komisija gali daryti išvadą, kad žvejojant atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekio mažinimo klausimas tik imamas svarstyti. Rezultatų skirtumus galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės šį reglamentą skirtinguose rajonuose turėjo taikyti skirtingais laikotarpiais. Be to, dėl garsinių bujų naudojimo problemų kai kurios valstybės narės atidėjo reglamento taikymą ir derino skirtingus nacionalinius ir tarptautinius mokslinių tyrimų projektus, kuriais siekiama patobulinti atsitiktinai sugaunamų gyvūnų kiekio mažinimo prietaisus ir būdus, ir (arba) juose dalyvavo. Komisija ES finansinės paramos aplinkos apsaugos ir gamtos išsaugojimo projektams priemonės LIFE lėšomis bendrai finansuoja kelis projektus; kai kuriais iš šių projektų prisidedama prie Natura 2000 įgyvendinimo jūrų aplinkoje. Įgyvendinant šiuos LIFE projektus dažnai dėmesys skiriamas atsitiktinio jūrų žinduolių sugavimo vengimo ar mažinimo būdams. Nors Reglamente (EB) Nr. 812/2004 nurodyti žvejybos rajonai, kuriuose valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį poveikiui atsitiktiniam banginių šeimos gyvūnų sugavimui ir žudymui, taip pat reikėtų pabrėžti, kad žvejybos poveikio banginių šeimos gyvūnams mažinimo priemonės yra numatytos ne tik šiame reglamente. Valstybės narės pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB – Buveinių direktyvos – 12 straipsnį taip pat yra įpareigotos atlikti tyrimus ar imtis išteklių išsaugojimo priemonių, kad užtikrintų, jog atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas nedarytų didelio neigiamo poveikio šios rūšies gyvūnams. Pagal Buveinių direktyvą visų rūšių banginių šeimos gyvūnams taikoma griežtos apsaugos jų natūralaus paplitimo areale sistema. Valstybės narės turi stebėti banginių šeimos gyvūnų saugojimo būklę ir parengti atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo ir nužudymo stebėjimo sistemą. Be to, pagal direktyvos 6 straipsnį valstybės narės turi imtis tinkamų veiksmų, kad specialiose saugomose teritorijose būtų išvengta šios rūšies gyvūnų buveinių prastėjimo ir didelio rūšių, kurioms apsaugoti nustatytos tos teritorijos, trikdymo. Nustatytos kelios tokios Phocoena phocoena ir Tursiops truncatus rūšių gyvūnų apsaugos teritorijos. MOKSLINIS žIAUNINIų, SIENINIų IR PINKLIųJų TINKLų POVEIKIO BALTIJOS JūROS BANGINIų šEIMOS GYVūNAMS VERTINIMAS Dažniausiai Baltijos jūroje gyvenantis banginių šeimos gyvūnas – paprastoji jūros kiaulė ( Phocoena phocoena ). Manoma, kad jų populiaciją sudaro mažiau nei 1 000 individų[5]. Iš valstybių narių ataskaitų galima spręsti, kad 2005 ir 2006 m. vykdant stebėtojų stebimą žvejybos veiklą Baltijos jūroje atsitiktinai banginių šeimos gyvūnų sugauta nebuvo. 2008 m. balandžio mėn. TJTT pranešė Komisijai, kad valstybių narių pateikti duomenys nepakankami moksliniam žiauninių, sieninių ir pinkliųjų tinklų poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams vertinimui atlikti. Taip pat akivaizdžiai trūksta kitos informacijos apie žvejybos įrankiais Baltijos jūroje atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų kiekį. Turima tik informacijos apie į krantą išmestus gyvūnus su žymėmis, iš kurių galima spręsti, kad jie nugaišo tinkluose. Naujausio Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2007 m. Baltijos jūros Vokietijos pakrantėje rasta daugiau kaip 150 į krantą išmestų paprastųjų jūros kiaulių, iš kurių 47 % buvo sugauti atsitiktinai arba įtariama, kad jos buvo sugautos atsitiktinai[6]. Tačiau išsamiam žiauninių, sieninių ir pinkliųjų tinklų poveikio atsitiktinai sugaunamų Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnų kiekio vertinimui atlikti duomenų apie į krantą išmestus gyvūnus nepakanka, nes nėra aišku, kur ir kokiais įrankiais tie gyvūnai sugauti. Todėl šiuo metu negalima daryti tikslių išvadų apie žiauninių, sieninių ir pinkliųjų tinklų poveikį Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams. Nagrinėjimas Itin mažas dabartinis Baltijos jūros kiaulių populiacijos dydis kelia didelį nerimą (išlikę mažiau nei 1 000 individų)5. Istoriniai populiacijos ir priegaudos dydžio duomenys rodo, kad dar visai neseniai šios rūšies gyvūnų buvo daugiau ir kad jie Baltijos jūroje buvo pasklidę toliau į šiaurę[7],[8]. Sumažėjusioms populiacijoms ne tik kyla sumažėjusios genetinės įvairovės, dėl kurios apribojamos populiacijos galimybės prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, pavojus, bet tokioms populiacijoms atsitiktinis sugavimas daro didesnę žalą nei sveikoms populiacijoms. Duomenų apie atsitiktinai sugaunamų Baltijos jūros kiaulių kiekį trūkumas tikriausiai susijęs su šiomis priežastimis: 1. maža Baltijos jūros kiaulių populiacija; 2. tai, kad žvejai nepraneša apie sugautus banginių šeimos gyvūnus. Baltijos jūros pakrantėje randama išmestų banginių šeimos gyvūnų su tinklų žymėmis, o tai rodo, kad atsitiktinai sugautos jūros kiaulės išmetamos į jūrą[9],[10]. Šios prielaidos patvirtintos naujausio ASCOBAN (Smulkiųjų Baltijos ir Šiaurės jūrų banginių šeimos gyvūnų išsaugojimo susitarimo) Baltijos jūros kiaulių išteklių išsaugojimo plano išvadomis: kadangi jūros kiaulių yra labai mažai, žvejai retai pastebi arba sugauna šių gyvūnų ir nenori pripažinti mokslininkų ar gamtos saugotojų teiginių, kad priegauda – rimta grėsmė jūros kiaulių populiacijai. Todėl netaikant priegaudos mažinimo priemonių jūros kiaulių. ir toliau liks labai nedaug (todėl bus sunkiau gauti tikslesnius jų gausos įverčius), jų priegauda išliks maža (todėl bus sunku nustatyti sugaunamų gyvūnų kiekį), o žvejai ir toliau abejos nuomone, kad jūros kiaulių priegauda žvejojant yra su jūros kiaulių išteklių išsaugojimu susijusi problema. Todėl būtų gana pavojinga daryti išvadą, kad tai, jog ataskaitose nenurodoma priegauda, reiškia, kad priegauda nekelia problemų. PRAKTINIS REGLAMENTO (EB) NR. 812/2004 įGYVENDINIMO SEMINARAS Komisija suvokia Reglamento (EB) Nr. 812/2004 įgyvendinimo sunkumus ir siekia pagerinti padėtį. Todėl 2009 m. balandžio 24–25 d. Briuselyje ji surengė praktinį seminarą šia tema. Praktiniu seminaru siekta surinkti informacijos ir nustatyti svarstymo pagrindus bei tolesnius Reglamento (EB) Nr. 812/2004 įgyvendinimo veiksmus. Seminaro programą sudarė šie klausimai: - Komisijos atliktas Reglamento (EB) Nr. 812/2004 įgyvendinimo ketverių metų laikotarpiu vertinimo pristatymas; - ES vandenų banginių šeimos gyvūnų populiacijų būklė; - Reglamento įgyvendinimo skirtinguose ES jūrų regionuose apžvalga; - Naujausi su garsiniais atgrasomaisiais prietaisais ir kitomis atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekio mažinimo priemonėmis susiję moksliniai ir techniniai pokyčiai. Praktiniame seminare dalyvavo nacionalinių institucijų, regioninių patariamųjų tarybų ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto atstovai, mokslininkai ir dviejų už šią sritį atsakingų Komisijos tarnybų atstovai. Pagrindinės praktinio seminaro išvados yra šios: - Reikia gerinti žinias apie banginių šeimos gyvūnų gausą ir pasiskirstymą visuose ES vandenyse. Seminaro metu nustatyta, kad banginių šeimos gyvūnų šiuose vandenyse kiekis yra nevienodas. - Dalyviai sutiko, kad garsinės bujos yra veiksmingos jūros kiaulių atgrasymo priemonės. Tačiau reikia jas dar patobulinti, kad būtų galima pagerinti techninį ir praktinį jų taikymą nekeliant pavojaus žvejų saugai. Žvejai turėtų dalyvauti tų prietaisų bandymuose ir praktiškai juos taikant. Taip pat vyksta moksliniai kitų atitiktinai sugaunamų gyvūnų kiekio mažinimo prietaisų ir būdų tyrimai. Jeigu būtų nustatyta, kad jie veiksmingi, reikėtų apsvarstyti garsinių bujų alternatyvas. - Reikėtų apsvarstyti galimybes mažesniems nei 12 m ir 15 m laivams naudoti atsitiktinai sugaunamų gyvūnų kiekio mažinimo prietaisus ir dalyvauti stebėtojų programose. - Kai kurioms valstybėms narėms pavyko įgyvendinti stebėtojų jūroje programas pagal Reglamento (EB) Nr. 812/2004 reikalavimus. Rezultatai rodo, kad reglamente reikalaujama, kad duomenys būtų labai tikslūs, tačiau kartais neįmanoma tokių duomenų pateikti apie retai kaip priegauda sugaunamus gyvūnus. - Stebėjimo programos turėtų būti veiksmingesnės; tai pasiekti galima stebint, kaip įgyvendinami skirtingų reglamentų reikalavimai, ir sujungiant nacionalinius duomenų rinkinius. Reikėtų apsvarstyti galimybę stebėti ir tuos rajonus, kuriuose privaloma naudoti garsines bujas. - Reikia pagerinti bendradarbiavimą su žvejybos sektoriaus atstovais, ypač gerinti informavimą apie atsitiktinai sugaunamų gyvūnų kiekio mažinimo priemonių naudojimą siekiant sumažinti atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų ar kitų prekybos reikmėms netinkamų gyvūnų kiekį. IšVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI Šios išvados grindžiamos nacionalinių ataskaitų analize, Reglamento (EB) Nr. 812/2004 įgyvendinimo praktinio seminaro išvadomis (žr. 5 skyrių) ir žiauninių, sieninių ir pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio Baltijos jūros banginių šeimos gyvūnams mokslinio vertinimo išvadomis. Nors dauguma valstybių narių ataskaitose nurodė, kad ES vandenyse banginių šeimos gyvūnų atsitiktinai sugauta nedaug arba jų visai nesugauta, moksliniai stebėtojų jūroje programų ar į krantą išmestų gyvūnų post-mortem tyrimo įrodymai ir toliau rodo, kad žuvininkystė daro poveikį banginių šeimos gyvūnams. Informacija apie banginių šeimos gyvūnų populiacijas yra neišsami, o populiacijos būklė tebėra neaiški. Komisija pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi nemažų pastangų teisingai įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 812/2004, tačiau taip pat mano, kad kai kurios valstybės narės atsilieka. Nors Komisija pripažįsta, kad gali būti priežasčių, dėl kurių reglamentą reikėtų vėliau iš dalies keisti, valstybės narės dar neįgyvendino visų šio reglamento reikalavimų, todėl negalima įvertinti esamų atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekio mažinimo priemonių poveikio. Praktiniame seminare pristatyta geroji patirtis rodo, kad gerų rezultatų pasiekti galima ir dabartinėmis sąlygomis. Reglamente numatytos lankstaus jo įgyvendinimo galimybės, kuriomis reikia tinkamai pasinaudoti. Atsižvelgdama į poreikį mažinti žuvininkystės poveikį ES vandenų banginių šeimos gyvūnų populiacijoms, Komisija ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad Reglamentas (EB) Nr. 812/2004 būtų geriau įgyvendinamas. Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad valstybės narės pagal Buveinių direktyvą yra įpareigotos stebėti visų banginių bei banginių šeimos gyvūnų atsitiktinį sugavimą ir nužudymą ir užtikrinti, kad atsitiktinis jų sugavimas ar nužudymas neturėtų didelio poveikio jų populiacijoms. Todėl valstybės narės privalo imtis tinkamų priemonių banginių šeimos gyvūnų populiacijoms išsaugoti vykdydamos žvejybos veiklą ir žvejodamos rajonuose, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 812/2004 netaikomas, tačiau kuriuose atsitiktinis šių gyvūnų sugavimas kelia problemų. Siekdama įgyvendinti praktinio seminaro išvadas, Komisija atidžiai apsvarstys šiuos pagrindinius klausimus: - lankstaus Reglamento (EB) Nr. 812/2004 įgyvendinimo galimybių išnaudojimas atsižvelgiant į problemas, susijusias su stebėtojų programomis, žvejybos įrankiais ir rajonais; - Juodosios jūros įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 812/2004 taikymo sritį; - valstybių narių skatinimas išplėsti esamas stebėtojų programas ir atsižvelgti į pastabas dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo, sekant kai kurių valstybių narių pavyzdžiu; - diskusijų regioninėse patariamosiose tarybose su pramonės atstovais atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekio mažinimo priemonių klausimais skatinimas; - didžiausio leidžiamo atsitiktinai sugaunamų skirtingų populiacijų banginių šeimos gyvūnų kiekio nustatymas. Be to, siekdama suderinti valstybių narių ataskaitose pateikiamą informaciją, Komisija peržiūrės TJTT pasiūlytą[11] ir ŽMTEK apsvarstytą[12] ataskaitų formą ir pateiks ją valstybėms narėms. Todėl Komisija tikisi, kad nuo kitų metų visos atitinkamos valstybės narės pateiks išsamias nacionalines ataskaitas, kuriose bus nurodyta visa reglamentu reikalaujama informacija ir kita atitinkama informacija, reikalaujama 6 straipsnio 2 dalimi. Be to, Bendrija turi toliau spręsti kritinės Baltijos jūros kiaulių populiacijos būklės klausimą ir apsvarstyti paskesnius veiksmus. Naujausioje TJTT rekomendacijoje dėl banginių šeimos gyvūnų nurodyta, kad išteklių išsaugojimo pastangos veiksmingiausios tikriausiai bus tada, jei siekiant šio tikslo dalyvaus suinteresuotosios šalys3. Komisija sutinka su šiuo požiūriu ir norėtų paraginti valstybes nares bei suinteresuotųjų šalių organizacijas nagrinėti atsitiktinai sugaunamų Baltijos jūros kiaulių. kiekio sumažinimo būdus. Kad pagerintų esamą žinių bazę, Komisija neseniai paskelbė kvietimą teikti paraiškas atlikti duomenų apie Baltijos jūros, Kategato sąsiaurio ir Zundo sąsiaurio banginių šeimos gyvūnų priegaudą rinkimo tyrimą. [1] 2004 m. balandžio mėn. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98. [2] 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98. [3] 2008 m. TJTT rekomendacija. 1.5.1.2 „Smulkiųjų banginių šeimos gyvūnų būklė ir jų priegauda Europos vandenyse". ( 1.5.1.2 Status of small cetaceans and by-catch in European waters ) (dokumentą galima rasti internete). [4] ŽUVININKYSTĖS MOKSLO, TECHNIKOS IR EKONOMIKOS KOMITETO 28-OJO PLENARINIO POSĖDŽIO ATASKAITA (PLEN-08-02) (dokumentą galima gauti paprašius). [5] ASCOBAN, Baltijos jūros kiaulių išteklių atkūrimo planas. Projektas, 2009 m. balandžio 8 d. [6] 2008 m. TJTT saugomų jūrų rajonų žuvininkystės valdymo seminaro (angl. ICES WKFMMPA) ataskaita. ICES CM 2008/MHC:11. Saugomų jūrų rajonų žuvininkystės valdymo seminaro ataskaita. [7] Koschinski, S. (2002 m.). Esamos žinios apie Baltijos jūros kiaules ( Phocoena phocoena ). ( Current knowledge on harbour porpoises (Phocoena phocoena) in the Baltic Sea ). Ophelia. [8] Lindroth, A. (1962 m.) Baltijos jūros lašišų kiekio svyravimai 2. Jūros kiaulės ir lašišos. Švedijos gėlųjų vandenų tyrimų instituto ataskaitos. Drotningholmas. ( Baltic salmon fluctuations 2: porpoise and salmon. Reports of the institute of the Swedish Freshwater Research, Drottningholm ). [9] Siebert U. ir kt. (2006 m.). Jūros kiaulių buvimo Vokietijos vandenyse dešimtmetis. Aerofotografijų, atsitiktinių pastebėjimų ir išmetimo į krantą analizė ( A decade of harbour porpoise occurrence in German waters – analyses of aerial surveys, incidental sightings and strandings ). Journal of Sea research . [10] Švedijos federalinė gamtos išsaugojimo agentūra ir Švedijos žuvininkystės valdyba (2008 m). 2008–2013 m. jūros kiaulių išteklių išsaugojimo veiksmų planas. [11] TJTT pasiūlymą galima rasti TJTT interneto svetainėje. [12] Pateikta Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto 28-ojo plenarinio posėdžio ataskaitos (PLEN-08-02) 3.6.6 skyriuje.