52009DC0230

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.5.2009

KOM(2009) 230 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl anaerobinio biologinio skilimo remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių 16 straipsniu (Tekstas svarbus EEE)

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl anaerobinio biologinio skilimo remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių 16 straipsniu(Tekstas svarbus EEE)

1. ĮžANGA

Reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių[1] 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad:

„Iki 2009 m. balandžio 8 d. Komisija iš naujo apsvarsto šio reglamento taikymą, ypatingą dėmesį skirdama aktyviųjų paviršiaus medžiagų biologiniam skilimui, ir įvertina, pateikia ataskaitą ir pagrįstais atvejais pasiūlo teisės akto projektą dėl:

anaerobinio biologinio skilimo ,

pagrindinių organinių ne aktyviųjų paviršiaus medžiagų ingredientų ploviklyje biologinio skilimo.“

Ši ataskaita susijusi su plovikliuose esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų anaerobiniu biologiniu skilimu, daugiausia dėmesio skiriama linijiniam alkilbenzensulfonatui (LAS) – tai plačiai naudojama aktyvioji paviršiaus medžiaga (žr. 1 lentelę); nustatyta, kad anaerobinėmis sąlygomis jos biologinis skilimas vyksta vangiai. Ataskaitoje apžvelgiamos LAS savybės, aprašytos mokslinėje literatūroje, LAS naudojimo plovikliuose rizikos vertinimo ataskaitos ir anaerobinių tyrimų metodika.

Anaerobinės sąlygos susidaro natūraliai (pvz., paviršinio vandens nuosėdose) ir nuotekų valymo įrenginių dumble. Kai aktyviosios paviršiaus medžiagos dumble arba nuosėdose anaerobinėmis sąlygomis skyla biologiškai, susidaro metanas, o anglies dioksidas susidaro biologiniam skilimui vykstant nuotekose ir paviršiniame vandenyje aerobinėmis sąlygomis.

Kadangi daugeliu atveju nuotekose ir paviršiniame vandenyje susidaro aerobinės sąlygos, turėtų greitai suskilti tos aktyviosios paviršiaus medžiagos, kurios visiškai suskyla esant aerobinėms sąlygoms, ir iš esmės jos neturėtų patekti į anaerobinę aplinką. Dėl to reglamente dėl ploviklių visiškas biologinis skilimas nustatytas kaip pagrindinis aktyviųjų paviršiaus medžiagų naudojimo plovikliuose kriterijus. Visiško biologinio skilimo kriterijaus neatitinkančias aktyviąsias paviršiaus medžiagas galima naudoti tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir tik tais atvejais, kai atlikus rizikos vertinimą galima įrodyti, kad toks naudojimas nekelia rizikos. Netolimoje ateityje bus nustatyta viena tokia nukrypti leidžianti nuostata[2].

Nors iš valstybių narių nebuvo sulaukta pranešimų, kad priėmus reglamentą dėl ploviklių aktyviosios paviršiaus medžiagos būtų sukėlusios neigiamą poveikį aplinkai, buvo pastebėta, kad kai kurios aktyviosios paviršiaus medžiagos tikrai kaupiasi nuotekų dumble, kol jis nepašalinamas, pvz., kaip žemės ūkio trąšos, o dėl pakartotinio aerobinių sąlygų poveikio įvyksta visiškas aerobinis biologinis skilimas.

Vertinant galiojančių teisės aktų veiksmingumą bendrai rizikai valdyti, reikėtų atsižvelgti į aktyviųjų paviršiaus medžiagų išlikimą aplinkoje, elgseną ir toksiškumą. Komisija šią užduotį išskaidė į du etapus – pirmiausia sukuriama turimų žinių bazė ir nustatomos spragos, antru etapu šios spragos užpildomos. Pirmasis etapas baigėsi 2005 m., o antrasis vyksta 2006–2009 m.

2. žINIų BAZėS SUKūRIMAS

2.1. Fraunhoferio instituto tyrimas

2000 m. Komisija (Įmonių ir pramonės GD) užsakė, kad Fraunhoferio institutas (UMSICHT) atliktų tyrimą, kuriame būtų įvertinta, kokį poveikį Europos Sąjungoje aplinkai daro anaerobinėmis sąlygomis vykstantis nevisiškas biologinis plovikliuose esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų skilimas. Ataskaita parengta 2003 m.[3], į ją buvo, be kita ko, įtrauktas statistinių duomenų apie ploviklių gamybą ir vartojimą Europoje tyrimas bei pateikta keletas rekomendacijų dėl tyrimų metodų ir ekonomiškų priemonių, susijusių su aktyviųjų paviršiaus medžiagų anaerobiniu biologiniu skilimu.

1 lentelėje apžvelgiamos pagrindinės plovikliuose naudojamos aktyviosios paviršiaus medžiagos.

1 lentelė. Pagrindinių plovikliuose esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų vartojimas ir gamyba (tonomis) Vakarų Europoje 2007 m. (CESIO statistiniai duomenys, 2009 m. sausio mėn.)

Aktyvioji paviršiaus medžiaga | Gamyba Vakarų Europoje | Pardavimas Vakarų Europoje |

Linijinis alkilbenzensulfonatas (LAS) | 502 200 | 403 463 |

Alkoholių sulfatai | 79 629 | 66 201 |

Alkoholių eterių sulfatai | 449 685 | 397 448 |

Alkansulfonatai | 76 726 | 66 176 |

Alkilfenoletoksilatai | 31 602 | 24 892 |

Riebiųjų alkoholių etoksilatai | 1 000 617 | 615 695 |

Kiti etoksilatai | 38 171 | 24 921 |

Ketvirtiniai esteriai | 224 315 | 159 352 |

Betainai | 76 134 | 67 557 |

Toliau pateikiamos svarbiausios Fraunhoferio instituto ataskaitos išvados.

Susidarius aerobinėms sąlygoms turi lengvai vykti visiškas aktyviųjų paviršiaus medžiagų biologinis skilimas, kad būtų išvengta žalingo poveikio aplinkai.

Kai kurių aktyviųjų paviršiaus medžiagų (pvz., LAS) biologinis skilimas anaerobinėmis sąlygomis vyksta vangiai, dėl to nuotekų dumble kartais susikaupia didelis aktyviųjų paviršiaus medžiagų kiekis, ypač po valymo nuotekų valymo įrenginiuose, kur anaerobinėmis sąlygomis vyksta dumblo stabilizacijos procesas. Kai anaerobinėmis sąlygomis išvalytas dumblas naudojamas kaip žemės ūkio trąšos, prognozuojama, kad dumblu patręštame dirvožemyje aktyviųjų paviršiaus medžiagų kiekis sparčiai sumažės dėl dirvožemyje aerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo proceso.

Nebuvo nustatyta, kad nuosėdose net ir per keletą dešimtmečių būtų susikaupę aktyviųjų paviršiaus medžiagų, ypač LAS, kurių biologinis skilimas aerobinėmis sąlygomis vyksta lengvai. Tai leidžia patvirtinti, kad didžiausias vaidmuo pašalinant organinius junginius tenka aerobinėmis, o ne anaerobinėmis sąlygomis vykstančiam biologiniam skilimui.

2.2. SAPMK nuomonė „Plovikliuose esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų, kurių biologinis skilimas nevyksta anaerobinėmis sąlygomis, rizikos aplinkai vertinimas“.

2004 m. Komisijos pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniam komitetui (SAPMK) buvo pateiktas Fraunhoferio instituto tyrimas ir susijusios ataskaitos (pvz., EBPO ataskaita dėl LAS[4]), kad komitetas parengtų nuomonę apie tai, ar Fraunhoferio instituto tyrimas moksliniu požiūriu iš esmės atliktas kokybiškai, ir apie šiuos konkrečius anaerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo aspektus:

a) plovikliuose esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų, kurių biologinis skilimas vyksta vangiai anaerobinėmis sąlygomis, bet susidarius aerobinėms sąlygoms visiškas biologinis skilimas vyksta lengvai, aplinkai keliamos rizikos pobūdis ir dydis;

b) plovikliuose esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų aplinkai keliamos rizikos pakitimo pobūdis, jeigu galiojantis reikalavimas, kad aktyviųjų paviršiaus medžiagų visiškas biologinis skilimas aerobinėmis sąlygomis vyktų lengvai, apimtų ir anaerobines sąlygas.

2005 m. lapkričio mėn. paskelbtoje nuomonėje[5] SAPMK nurodė, kad moksliniu požiūriu Fraunhoferio instituto ataskaita iš esmės atlikta gana nekokybiškai dėl mažo kiekio ir nevienodos kokybės duomenų; be to, analizėje ir ja remiantis padarytose išvadose, kurios pateikiamos poveikio vertinime, aptikta keletas trūkumų. Fraunhoferio instituto ataskaitoje nepateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertini aktyviųjų paviršiaus medžiagų, išskyrus LAS, keliamos rizikos aplinkai dydį.

Tačiau SAPMK pritaria pagrindinei Fraunhoferio instituto ataskaitos išvadai, jog „ pats reikalavimas, kad aktyviųjų paviršiaus medžiagų visiškas biologinis skilimas anaerobinėmis sąlygomis vyktų lengvai, savaime nelaikomas veiksminga aplinkos apsaugos priemone “.

Atsižvelgęs į visas turimas ataskaitas, SAPMK išreiškė susirūpinimą šiais klausimais:

a) galima rizika, kurią tam tikrais naudojimo esant blogiausioms aplinkos sąlygoms atvejais kelia dumble esantis LAS (PEC/PNEC vertės šiek tiek didesnės už 1),

b) apskaičiuota santykinai didelė kitų aktyviųjų paviršiaus medžiagų, įskaitant tam tikras aktyviąsias paviršiaus medžiagas, kurių biologinis skilimas vyksta anaerobinėmis sąlygomis (pvz., muilą, alkoholių etoksilatus ir alkilfenoletoksilatus), koncentracija (0,5–1 g/kg) nuotekų dumble; pritrūkus informacijos, rizikos įvertinti nepavyko,

c) dėl to, kad nepakanka atlikti vieną tyrimą anaerobinėmis sąlygomis vykstančiam biologiniam skilimui įvertinti; derėtų atlikti keletą tyrimų.

3. ŽINIų GILINIMAS

3.1. 2007 m. HERA ataskaitos dėl LAS ir alkoholių etoksilatus

Siekdama atsižvelgti į 2005 m. SAPMK nuomonėje nurodytus trūkumus, Europos aktyviųjų paviršiaus medžiagų asociacija (CESIO) finansavo papildomus dirvožemio toksiškumo tyrimus, kuriuos atliko Danijos nacionalinis aplinkos mokslinių tyrimų institutas (NERI). Šio darbo rezultatai buvo įtraukti į atnaujintą HERA (Žmonėms ir aplinkai keliamos rizikos vertinimas) ataskaitą dėl LAS[6], kuri buvo paskelbta 2007 m.; joje daroma išvada, kad: „ rizikos apibūdinimas, išreikštas PEC/PNEC santykiu, buvo mažesnis už 1 visose aplinkos dalyse, atsižvelgiant į neseniai paskelbtas PNEC vertes (35 mg/kg palyginti su 4,6 mg/kg ankstesniuose vertinimuose) “. Taigi HERA ataskaitoje prieita prie išvados, kad neigiamo poveikio nėra.

2007 m. gegužės mėn. parengta HERA ataskaita dėl alkoholių etoksilatų[7], kurioje teigiama, kad „ nėra pagrindo nerimauti dėl skalbikliuose ir buitiniuose valikliuose esančių alkoholių etoksilatų poveikio aplinkai (ypač paviršiniam vandeniui, nuosėdoms, nuotekų valymo įrenginiams ir dirvožemiui) “.

Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į dviejų HERA ataskaitų išvadą, kad skalbikliuose ir buitiniuose valikliuose esantys LAS ir alkoholių etoksilatai vartotojų sveikatai rizikos nekelia.

LAS ir anaerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo mokslinių tyrimų rezultatus taip pat paskelbė keletas mokslininkų, kaip antai Temnik ir Klapwijk (2004)[8], Krogh et al., (2007)[9], Jensen et al., (2007)[10], Schowanek (2007)[11] ir Berna (2007)[12].

3.2. Nauja SAPMK nuomonė apie anaerobinėmis sąlygomis vykstantį aktyviųjų paviršiaus medžiagų biologinį skilimą

2008 m. kovo mėn. Komisija (Įmonių ir pramonės GD) paprašė SAPMK įvertinti, ar naujausios HERA ataskaitos dėl LAS ir alkoholių etoksilatų moksliniu požiūriu iš esmės parengtos kokybiškai, ir pateikti pastabų apie jų išvadas, ypač dėl aplinkai keliamos rizikos.

Be to, SAPMK buvo paragintas, atsižvelgiant į visus turimus mokslinius duomenis, pakartotinai patvirtinti pagrindinius 2005 m. nuomonėje pateiktus teiginius apie anaerobinėmis sąlygomis vykstantį aktyviųjų paviršiaus medžiagų biologinį skilimą ir aplinkos apsaugą bei apžvelgti anaerobinėmis sąlygomis vykdomų tyrimų metodologijos klausimą.

2008 m. lapkričio mėn. SAPMK paskelbė nuomonę apie anaerobinėmis sąlygomis vykstantį aktyviųjų paviršiaus medžiagų skilimą ir plovikliuose esančių organinių ne aktyviųjų paviršiaus medžiagų ingredientų[13] biologinį skilimą. Toliau nurodomi svarbiausi aspektai.

a) Alkoholių etoksilatai. SAPMK padarė išvadą, kad PEC/PNEC santykis yra pakankamai mažas (paviršiniame vandenyje – 0,041, nuosėdose – 0,316, nuotekų valymo įrenginiuose – 0,007 ir dirvožemyje – 0,103), todėl nesitikima, kad dėl likusių neaiškumų (pvz., nebuvo atsižvelgtą į galimą alkoholių etoksilatų homologų biologinį skilimą, vykstantį anaerobinėmis sąlygomis) būtų paneigta pagrindinė HERA išvada, kad aplinkai nekeliama rizika.

b) LAS. SAPMK nesutiko su HERA argumentu, kad pasiūlyta PNEC vertė nustatyta atsižvelgiant į dirvožemio mikrobines funkcijas, ir mano, jog siekiant nustatyti dirvožemiui tinkamą PNEC vertę būtina tinkamai įvertinti LAS poveikį mikrobų veiklai. SAPMK nuomone, pateikta informacija apie toksinį LAS poveikį augalams nebuvo pakankama, kad būtų galima pateisinti naujai pasiūlytą 35 mg/kg PNEC vertę. SAPMK pritarė siūlomoms PNEC vertėms, skirtoms vandens organizmams ir nuosėdoms, tačiau pabrėžė, kad naujai pasiūlyta PNEC vertė, skirta dirvožemiui (PNECsoil), nebuvo pakankamai pagrįsta, todėl reikėtų laikytis ankstesnės dirvožemiui nustatytos 4,6 mg/kg PNEC vertės, nebent nauja vertė būtų papildomai pagrįsta. SAPMK pastebėjo, kad daugelis tyrimų rodo, jog nepaisant to, kad LAS biologinis skilimas vyksta vangiai, kai laboratoriniai tyrimai atliekami anaerobinėmis sąlygomis, ir šis skilimas vyksta vangiai nuotekų valymo įrenginių pūdytuvuose anaerobinėmis sąlygomis, naujausi aplinkos stebėsenos duomenys (Lara-Martin et al., 2007) leidžia manyti, kad aplinkoje anaerobinėmis sąlygomis suskyla didelė LAS dalis.

SAPMK išvada – buitiniuose skalbikliuose ir valymo priemonėse esantys alkoholių etoksilatai ir LAS žmonių sveikatai pavojaus nekelia.

Be to, kadangi nėra naujų įrodymų, SAPMK nepakeitė 2005 m. nuomonės išvadų, kad: a) nesitikima, jog dėl vangaus anaerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo pakistų gėlo vandens ekosistemoms keliama rizika, nes manoma, kad nuotekų valymo įrenginiuose aktyviųjų paviršiaus medžiagų pašalinimas priklauso nuo aerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo; b) reikalavimas, kad anaerobinėmis sąlygomis aktyviųjų paviršiaus medžiagų visiškas biologinis skilimas vyktų lengvai, savaime nelaikomas veiksminga aplinkos apsaugos priemone.

3.3. Anaerobinių tyrimų metodikos apžvalga

2008 m. SAPMK nuomonėje buvo apžvelgta atrankinės patikros ir modeliavimo tyrimų metodika, šiuo metu naudojama nustatyti, ar esant anaerobinėms sąlygoms organinės medžiagos visiškai biologiškai suskyla. Naudojant standartinį anaerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo atrankinės patikros tyrimą (EBPO 311) galima įvertinti, ar organiniai junginiai gali biologiškai suskilti bedeguonėmis sąlygomis. Tačiau siekiant įvertinti biologinio skilimo lygį tose aplinkos dalyse, kuriose susidaro bedeguonės sąlygos, reikia atlikti specialius modeliavimo tyrimus, pvz., TG 307 (virsmas dirvožemyje) ir TG 308 (virsmas vandens nuosėdų sistemose). Pastaraisiais metais EBPO persvarstė ir patvirtino įvairius anaerobinių tyrimų metodus, kad būtų panaikintas anaerobinėmis sąlygomis vykstančio biologinio skilimo tyrimų trūkumas. 2006 m. priėmus EBPO 311, o 2007 m. – EBPO 224 metodą, buvo patenkintas poreikis nustatyti atrankinės patikros metodus, skirtus įvertinti anaerobinį biologinį skilimą anaerobiniuose pūdytuvuose ir skirtus nustatyti netirpių ir (arba) dumble ir nuosėdose adsorbuojamų cheminių medžiagų vykdomo biodujų gamybos inhibavimo lygį.

Neseniai Vokietijos chemijos pramonės įmonių verslo asociacija TEGEWA atliko tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar EBPO 311 metodas tinkamas aktyviųjų paviršiaus medžiagų anaerobiniam biologiniam skilimui tirti (Schwarz et al., 2008[14]. Siekiant pašalinti nustatytus atrankinės patikros metodikos, taikomos anaerobiniam biologiniam skilimui įvertinti, trūkumus ir didelius sunkumus, kurių kyla atkuriant pagal šią metodiką atliekamus aktyviųjų paviršiaus medžiagų tyrimus, William et at.[15] 2008 m. pasiūlė pakeistą anaerobinio biologinio skilimo įvertinimo metodiką. Nuo standartinio EBPO 311 metodo labiausiai ji skiriasi tuo, kad kaip tyrimo terpė naudojamas nepraskiestas dumblas ir be aktyviųjų paviršiaus medžiagų yra papildomas anglies šaltinis. SAPMK pabrėžia, kad naudojant pakeistą metodą buvo parengta palyginti mažai duomenų, ir mano, jog norint įtvirtinti šį pakeistą tyrimo metodą reikia tęsti veiklą šioje srityje.

SAPMK nuomone, iš esmės esami anaerobinio biologinio skilimo EBPO metodai ir šiuo metu persvarstomas moduliavimo tyrimas yra tinkami organinių junginių anaerobinio biologinio skilimo vertinimui atlikti. Tačiau dėl griežtų (metanogenezės) sąlygų, kurios nustatomos atliekant laboratorinius tyrimus, neįmanoma pašalinti inhibicinio poveikio, todėl pritariama teiginiui, kad prasti rezultatai nebūtinai yra galutinis atsparumo anaerobiniam skilimui įrodymas.

4. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

Fraunhoferio instituto ir HERA ataskaitų rezultatai ir įvairiose SAPMK nuomonėse pateiktas jų įvertinimas buvo svarstomi keliuose Ploviklių darbo grupės, atsakingos už reglamento dėl ploviklių įgyvendinimą, posėdžiuose (2006 m. vasario ir lapkričio mėn., 2007 m. lapkričio mėn., 2008 m. liepos mėn. ir 2009 m. vasario mėn.). Šiuose posėdžiuose dalyvavo valstybių narių kompetentingų institucijų ir pramonės asociacijų, kaip antai Muilo, ploviklių ir švaros priemonių pramonės asociacijos (AISE), Europos aktyviųjų paviršiaus medžiagų ir jų tarpinių organinių junginių komiteto (CESIO) ir jų mokslinių tyrimų partnerio ERASM (Europos rizikos vertinimas ir valdymas) atstovai.

2006 m. vasario mėn. Ploviklių darbo grupė priėjo prie išvados, kad būtų neproporcinga imtis teisinių priemonių remiantis 2005 m. SAPMK nuomone, atsižvelgiant į tai, kad dar iki galo neišaiškintas anaerobinio biologinio skilimo poveikis aplinkai. Šį klausimą verčiau derėtų persvarstyti atsižviegiant į bet kokią naują informaciją, kurios gali atsirasti iki ataskaitos pateikimo termino 2009 m. balandžio mėn. 2006 m. lapkričio mėn. pramonės sektorius (CESIO/ERASM) informavo darbo grupę apie tai, kaip vykdant naujus dirvožemio toksiškumo tyrimus siekiama gauti daugiau žinių apie anaerobiniame dumble ir dirvožemyje esančio LAS keliamos rizikos vertinimą; šių tyrimų rezultatai bus įtraukti į atnaujintas ERASM (2006 m.) ir HERA (2007 m.) ataskaitas.

2007 m. lapkričio mėn. vykusiame darbo grupės posėdyje ERASM/CESIO atstovai pristatė neseniai atliktus aktyviųjų paviršiaus medžiagų anaerobinio biologinio skilimo tyrimus. Buvo pateikta tarptautiniuose žurnaluose paskelbta nauja informacija apie dirvožemio ekotoksiškumą ir dumble esančio LAS keliamos rizikos vertinimą. Ši informacija rizikos vertinimui turėjo esminio poveikio. ERASM pabrėžė, kad atsižvelgus į naujus ekotoksiškumo duomenis buvo persvarstyta LAS skirta PNECsoil vertė – vietoj 4,6 mg/kg nustatyta 35 mg/kg, todėl naujasis PEC/PNEC santykis (sumažintas 7 kartus) rodytų, kad anaerobiniame dumble esantis LAS aplinkai kelia daug mažesnę riziką. ERASM akcentavo, kad persvarstytas deterministinis ir tikimybinis rizikos įvertinimas rodo, jog esant bet kokiai dumblo koncentracijai bei dirvožemio tipui ir naudojant įprastas pašalinimo priemones LAS nekelia rizikos, todėl dumble esančio LAS privalomų ribinių verčių nustatyti nereikia.

Kitos ERASM išvados.

- Pagal naująsias rizikos vertinimo ataskaitas aplinkos apsauga užtikrinama, jeigu lengvai biologiškai skylančios aktyviosios paviršiaus medžiagos, kaip reikalaujama Reglamentu (EB) Nr. 648/2004, nuotekų valymo įrenginiuose valomos esant aerobinėms sąlygoms. Ploviklių ir aktyviųjų paviršiaus medžiagų pramonės įmonės pritaria SAPMK teiginiui, kad „ pats reikalavimas, kad aktyviųjų paviršiaus medžiagų visiškas biologinis skilimas anaerobinėmis sąlygomis vyktų lengvai, savaime nelaikomas veiksminga aplinkos apsaugos priemone “.

- Nebuvo nustatyta sąsajų tarp (nepakankamo) anaerobinio biologinio skilimo ir aplinkos problemų. Spartus aerobinis biologinis skilimas yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis, kad aplinkai nekiltų rizika.

2009 m. sausio mėn. CESIO/ERASM paskelbė savo poziciją[16] dėl 2008 m. SAPMK nuomonės. ERASM pabrėžė, kad būtina gerinti esamų atrankinės anaerobinio biologinio skilimo patikros tyrimų kokybę, kad pagerėtų tyrimų atkuriamumas ir sumažėtų atvejų, kai gaunami klaidingai neigiami rezultatai. ERASM pranešė, kad šio tikslo siekiama vykdant TEGEWA projektą (jį finansuoja Vokietijos aktyviųjų paviršiaus medžiagų pramonės asociacija) – taip turėtų būti nustatytos optimalios eksperimentinės ECETOC/EBPO 311 atrankinės patikros metodo taikymo sąlygos, ir kad rezultatai turėtų būti gauti per dvejus metus.

ERASM nepritaria SAPMK išvadoms dėl rizikos, kurią LAS kelia dirvožemio sudėtinėms dalims, vertinimo rezultatų. ERASM toliau laikosi nuomonės, kad HERA ataskaitoje nustatyta 35 mg/kg PNEC vertė yra tinkama atsižvelgiant į LAS poveikį dirvožemiui. Tačiau ERASM pripažįsta, kad reikėtų atlikti ilgesnį laikotarpį trunkančius tyrimus siekiant papildomai ištirti SAPMK iškeltą klausimą dėl to, ar dirvožemyje esantis LAS turi poveikio geležies kiekio dirvožemyje mažėjimui.

2009 m. vasario mėn. CESIO/ERASM informavo Komisiją apie savo iniciatyvą toliau vykdyti mokslinius tyrimus siekiant:

– sukurti patobulintą dumblo pūdytuve vykstančio anaerobinio biologinio skilimo lygio matavimo metodą,

– įvertinti nuosėdose esančio LAS skilimą ir peržiūrėti visus mokslinius duomenis, kad būtų tiksliai išmatuota LAS skirta PEC vertė.

Per kitą Ploviklių darbo grupės posėdį pramonės sektoriaus atstovai pateiks atliktų tyrimų rezultatus, o, prireikus, ateityje galima SAPMK prašyti pateikti dar vieną nuomonę.

5. SANTRAUKA IR IšVADOS

Komisija ėmėsi keleto veiksmų siekdama sukurti pakankamai išsamią žinių bazę, kad būtų galima įvertinti anaerobinį biologinį aktyviųjų paviršiaus medžiagų skilimą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 648/2004 16 straipsnio 2 dalyje.

Per keletą Komisijos ploviklių darbo grupės posėdžių su valstybių narių ir pramonės asociacijų atstovais buvo aptarti anaerobinio biologinio skilimo tyrimo, kurį 2003 m. atlikto Komisijos įgaliota nepriklausoma konsultacinė įmonė, rezultatai ir pagrindinių aktyviųjų paviršiaus medžiagų keliamos rizikos vertinimo tyrimų, kuriuos 2007 m. savanoriškai atliko pramonės sektorius, rezultatai ir SAPMK atlikto šių rezultatų vertinimo išvados.

Atlikus sistemingą skirtingose aplinkos dalyse, kuriose susidaro anaerobinės sąlygos, esančių neskaidžių aktyviųjų paviršiaus medžiagų keliamos rizikos vertinimą, padaryta išvada, jog galima teigti, kad tais atvejais, kai nevyksta anaerobinis skilimas, šioms minėtoms aplinkos dalims nekyla akivaizdžios rizikos, priešingai nei tais atvejais, kai dėl nevykstančio aerobinio skilimo nustatomas neigiamas poveikis. Todėl galima daryti išvadą, kad anaerobinis biologinis skilimas netūrėtų būti priskiriamas prie papildomų kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar tam tikros aktyviosios paviršiaus medžiagos, pvz., LAS, lengvai biologiškai skylančios aerobinėmis sąlygomis, yra nekenksmingos aplinkai.

Kaip reikalaujama 2008 m. SAPMK nuomonėje, reikėtų geriau pagrįsti naujausius duomenis apie LAS toksiškumą dirvožemiui, kuriais remiantis padidinta PNECsoil vertė (dėl jos sumažėja PEC/PNEC santykis ir taip susilpnėja prognozuojama anaerobiniame dumble ir dirvožemyje esančio LAS keliama rizika aplinkai).

Likę neišspręsti klausimai daugiau susiję su galimu aktyviųjų paviršiaus medžiagų toksiškumu aplinkai, o ne su jų biologiniu skilimu. Tačiau šiuo metu neturima duomenų, kurie leistų pateisinti ES lygmens teisines priemones, pvz., dumble esančio LAS leistinas ribines vertes .

REACH registracijos dokumentacijos reikalavimais informacijai bus užtikrinta, kad pramonės atstovai Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateiktų išsamius duomenis apie ploviklių ingredientų, įskaitant aktyviąsias paviršiaus medžiagas, pvz., LAS, poveikį sveikatai ir aplinkai. Iš esmės medžiagos, kurių pagaminama arba importuojama ne mažiau kaip 1 000 tonų per metus, turi būti užregistruotos iki 2010 m. gruodžio mėn., o cheminės saugos ataskaitose, kurios yra registracijos dokumentacijos dalis, reikės įrodyti, kad medžiagų naudojimas yra saugus per visą jų gyvavimo ciklą. Todėl REACH registracijai reikalingos informacijos turėtų pakakti siekiant nuspręsti, ar aplinkosaugos sumetimais ploviklių sudėtyje esančioms tam tikroms aktyviosioms paviršiaus medžiagoms reikia taikyti apribojimus be jau nustatytų reglamente dėl ploviklių. Jeigu taip, tai pagal REACH numatyta apribojimų procedūra yra tinkamiausia priemonė tokiems apribojimams nustatyti.

6. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

AISE | Tarptautinė muilo, ploviklių ir švaros priemonių pramonės asociacija (Association Internationale de la Savonnerie, de la détergence et des produits d’Entretien) |

CESIO | Europos aktyviųjų paviršiaus medžiagų ir jų tarpinių organinių junginių komitetas (Comité Européen des Agents de Surface et de leurs Intermédiares Organiques) |

ECETOC | Europos chemijos pramonės ekologijos ir toksikologijos centras (European Chemical Industry Ecology and Toxicology Centre) |

ERASM | Europos rizikos vertinimas ir valdymas |

HERA | Europos buitinių valiklių žmonėms ir aplinkai keliamos rizikos vertinimas |

LAS | Linijiniai alkilbenzensulfonatai |

NERI | Danijos nacionalinis aplinkos mokslinių tyrimų institutas |

EBPO | Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija |

PEC | Prognozuojama koncentracija aplinkoje |

PNEC | Prognozuojama poveikio nesukelianti koncentracija |

REACH | Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija |

SAPMK | Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas |

TEGEWA | Vok. k. (TExtilhilfsmitteln, GErbstoffe und Waschrohstoffe) akronimas |

UMSICHT | Vok. k. (Institut für Umwelt-Sicherheit und Energietechnik) akronimas |

[1] OL L 104, 2004 4 8, p. 1.

[2] Nukrypti leidžianti nuostata susijusi su aktyviąja paviršiaus medžiaga dehiponu G 2084 (angl. Dehypon G 2084 ), skirtu naudoti pramonėje trimis atvejais (buteliams plauti, valyti vietoje (neišmontavus) ir metaliniams paviršiams valyti).

[3] Ataskaita pateikiama adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/detergents/studies/anaerobic.htm

[4] Ataskaita pateikiama adresu: http://www.chem.unep.ch/irptc/sids/oecdsids/LAS.pdf

[5] SAPMK nuomonė pateikiama adresu: http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_SAPMK/docs/SAPMK_o_021.pdf

[6] HERA ataskaita pateikiama adresu: http://www.heraproject.com/RiskAssessment.cfm?SUBID=4

[7] HERA ataskaita pateikiama adresu: http://www.heraproject.com/RiskAssessment.cfm?SUBID=34

[8] Fate of linear alkylbenzene sulfonate (LAS) in activated sludge plants , H. Temmink, B. Klapwijk, Water Research 38 (2004) 903–912.

[9] Risk assessment of linear alkylbenzene sulphonates, LAS, in agricultural soil revisited: Robust chronic toxicity tests for Folsomia candida (Collembola), Aporrectodea caliginosa (Oligochaeta) and Enchytraeus crypticus (Enchytraeidae) , P.H. Krogh et al., Chemosphere 69 (2007) 872–87.

[10] European risk assessment of LAS in agricultural soil revisited: Species sensitivity distribution and risk estimates , J. Jensen et al., Chemosphere 69 (2007) 880–892.

[11] Probabilistic risk assessment for linear alkylbenzene sulfonate (LAS) in sewage sludge used on agricultural soil , D. Schowanek, Regulatory Toxicology and Pharmacology 49 (2007) 245–259.

[12] Anaeobic biodegradation of surfactants-scientific review , J.L Berna et al., Tens.Surf.Deterg, (2007), 44, 313–347.

[13] SAPMK nuomonė pateikiama adresu: http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_SAPMK/docs/SAPMK_o_109.pdf

[14] Schwarz et al. (2008). Methodology of Anaerobic Biodegradability of Surfactants. 7thWorld Surfactants. Congress CESIO, Paryžius, 2008 m. birželis.

[15] Willing A. (2008) A new approach for the assessment of the anaerobic biodegradability of surfactants. 7th World Surfactant Congress CESIO , Paryžius, 2008 m. birželis.

[16] http://circa.europa.eu/Members/irc/enterprise/wgdet/library?l=/meetings/meeting_february_1/working_documents&vm=detailed&sb=Title