52007DC0604

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.10.2007

KOM(2007) 604 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Naikinamo poveikio turinti žvejybos praktika atviroje jūroje ir pažeidžiamų giliavandenių ekosistemų apsauga

{SEC(2007) 1314}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Naikinamo poveikio turinti žvejybos praktika atviroje jūroje ir pažeidžiamų giliavandenių ekosistemų apsauga

1. Įvadas

1.1. Taikymo sritis ir bendrosios aplinkybės

Dėl žmonių veiklos vykstantis pažeidžiamų atvirose jūrose esančių jūrų buveinių naikinimas yra viena iš nematomų šių laikų aplinkos katastrofų. Nors apie šias ekosistemas dar daug ko nežinome, nes daugelį jų dar reikia surasti ir identifikuoti, joms galinti tekti žala, ypač dėl tam tikros žvejybos praktikos, yra vis geriau dokumentuojama.

Iš turimų mokslinių įrodymų matyti, kad giliųjų vandenų biologinė įvairovė pasiskirsčiusi ne tolygiai, o koncentruojasi atskiruose jūros dugno dariniuose, tokiuose kaip povandeniniai kalnagūbriai, koralų rifai bei hidroterminės versmės, ir aplink juos. Šios vietos yra tikros biologinės įvairovės oazės vidury santykinai tuščių jūros dugno platybių. Būtent dėl šios priežasties tokios ekosistemos pritraukia gausybę plėšrūnų, taip pat ir žuvų, dėl to jomis itin domisi komercinės žvejybos atstovai bei kiti besidomintys subjektai (pavyzdžiui, biologinių išteklių žvalgytojai arba giluminio nardymo turistai). Nors ši veikla teikia neabejotinos naudos, kartu gali būti sunaikintas turtas, kuriam padaryta biologinė bei ekonominė žala būtų neapskaičiuojama. Pripažįstama, kad pažeidžiamų atvirose jūrose esančių jūrų buveinių naikinimas kelia rimtą pavojų pasiekti visuotinį Pasaulio viršūnių Johanesburgo susitikimo dėl tvarios plėtros tikslą iki 2010 metų smarkiai sulėtinti biologinės įvairovės nykimo tempą .

2006 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 61/105 dėl darnios žuvininkystės. Šia rezoliucija JT ragina už jūrų gelmes atsakingas valstybes ir organizacijas reglamentuoti žvejybą pažeidžiamose jūros ekosistemose, siekiant jas apsaugoti nuo žalos. Europos Komisija vaidino vadovaujantį vaidmenį priimant šią rezoliuciją, o ją priėmus, Komisija iš karto paskelbė, kad netrukus siūlys strategiją, kuria sieks į raginimą atsiliepti konkrečiais veiksmais.

1.2. Galiojantys valdymo mechanizmai

Pakrančių rajonuose veiksmai, skirti pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms saugoti nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromos žalos yra pačių pakrančių valstybių kompetencija. Daugelis jų, tarp jų – Europos Sąjunga ir jos valstybės narės jau ėmėsi tam tikrų iniciatyvų. Tarptautiniuose vandenyse jūrų aplinka bendrai saugoma pagal regionines jūrų konvencijas, jeigu tokios priimtos, o regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) priima priemones, būtinas gyviesiems jūrų ištekliams išsaugoti bei valdyti, ir reglamentuoja pažeidžiamoms ekosistemoms daromą žvejybos poveikį. Nors RŽVO procedūros kartais kritikuojamos ir abejojama jų efektyvumu, jos, palyginus su kitomis reglamentavimo sistemomis, turi vieną neįkainojamą privalumą: jos turi teisę pagal jūrų teisės įpareigojimus imtis konkrečių bei įpareigojančių priemonių ir gali jas paremti atitikties kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema. Dėl to Europos Sąjunga, nors labai remia RŽVO, kartais yra kritiška jų atžvilgiu, ir pasisako, kad joms būtų suteikta atitinkamų galių. Iš tiesų, visame pasaulyje RŽVO daugumą atitinkamiems rajonams skirtų giliavandenių ekosistemų apsaugos priemonių priėmė remdamosi ES pateiktais pasiūlymais.

Tarptautinėje jūrų valdymo sistemoje didžiausia spraga yra atviros jūros rajonai, kurių dar nereglamentuoja jokia institucija. Tokiose rajonuose yra visos galimybės tęsti ir net aktyvinti naikinamo poveikio turinčią žvejybos veiklą, taip pat yra pavojus, kad į juos bus perkelta veikla, sėkmingai uždrausta kitur. JT rezoliucija 61/105 atskiros šalys konkrečiai raginamos šiuose rajonuose spartinti RŽVO steigimą ir savo laivams taikyti laikinąsias priemones, skirtas pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms apsaugoti. ES siekia pirmauti steigiant RŽVO visose iki šiol nereglamentuojamuose rajonuose, kuriuose žvejoja jos laivai (daugiausiai Pietvakarių Atlante), ir nedelsiant tariantis dėl laikinųjų žvejybos tuose rajonuose apribojimų, kad būtų apsaugota jūrų biologinė įvairovė, kol bus įsteigtos atitinkamos reglamentavimo institucijos. Priedėlyje pateikiamas žemėlapis, kuriame pavaizduota, kiek pasaulio vandenynų ploto apima dabartinės RŽVO.

1.3. Tikslai ir uždaviniai

Šiame komunikate apžvelgiami ir analizuojami neseniai tarptautinių debatų apie naikinamo poveikio turinčią žvejybos veiklą metu išaiškinti principai. Jame taip pat aprašomi esamos padėties trūkumai ir apibrėžiamas ambicingas veiksmų planas, kuriame, siekiant toliau vykdyti Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiama į daugiašalius, regionų ir atviros jūros aspektus.

2. NAIKINAMO POVEIKIO TURINTI žVEJYBA ATVIROJE JūROJE: PAVOJUS GILIAVANDENėMS EKOSISTEMOMS

2002 m. vykusiame Johanesburgo Pasaulio viršūnių susitikime tarptautinė bendruomenė naikinamo poveikio turinčią žvejybą įtraukė tarp esminių bet kokios rimtos darnios plėtros strategijos reikalavimų.

Johanesburge pareikštas įsipareigojimas naikinamo poveikio turinčios žvejybos problemą iškelia į tarptautinį lygį ir šios problemos sprendimas pripažįstamas visoms pasaulio tautoms bendru uždaviniu. Žuvininkystės problemų nebegalima spręsti pavieniui – jos spręstinos platesniame pasaulio vandenynų tvarumo kontekste. Komisija naujais integruotos jūrų politikos[1] pasiūlymais formaliai priėmė šį visa apimantį požiūrį.

Pasaulinis mūsų laukiančių uždavinių pobūdis ypač akivaizdus kalbant apie atvirą jūrą. Visuotiniais JT jūrų teisės konvencijos ( angl. – UN Convention on the Law of the Sea, UNCLOS ) nustatytais principais, kuriais nustatomos laisvės ir pareigos atviroje jūroje, reikalaujama laikytis tarptautiniu mastu priimtų priemonių gyviesiems jūrų ištekliams išsaugoti valstybių nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse.

Kita vertus, atkreipus dėmesį į atvirą jūrą, taip pat būtina atsižvelgti ir į unikalias giliavandenes jūrų ekosistemas, nes didžiąją dalį pakrančių valstybių nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančios jūrų erdvės sudaro būtent tokie gilieji vandenys. Kitus naikinamo poveikio turinčius žvejybos būdus, kaip antai sprogmenų ar cianidų naudojimas, iš esmės yra leidžiama naudoti nebent sekliuose pakrančių rajonuose, o ES jie jau yra uždrausti.

Dar daug ką reikia sužinoti apie giliavandenes ekosistemas ir vykdomi tam skirti tyrimai, tarp jų daug ir inicijuotų Europos Sąjungos[2]. Mes turime pakankamai žinių, kad galėtume teigti, jog giliavandenės ekosistemos gali būti tikros jūrų biologinės įvairovės oazės. Taip pat žinoma, kad šios ekosistemos yra itin pažeidžiamos dėl lėto augimo tempo, būdingo giliavandenėms gyvybės formoms. Šis trapumas itin akivaizdus buveinės struktūrinį pagrindą sudarančių organizmų, tokių kaip šaltųjų vandenų koralai, struktūrą formuojančios pintys ir bestuburių bendrijos, kurie veši šalia hidroterminių versmių, atveju. Žvejyba dugniniais įrankiais gali ypač pakenkti šių ekosistemų vientisumui, ką įrodo vis daugiau mokslinių tyrimų. Žinoma, kad žalingo poveikio gali turėti dugniniai tralai, dragos, dugniniai žiauniniai tinklaičiai, dugninės ilgosios ūdos, gaudyklės. Jų neigiamas poveikis dar labiau padidėja su žvejyba nesusijusia veikla, tokia kaip angliavandenilių žvalgyba, povandeninių kabelių tiesimas ar šiukšlių laidojimas jūroje. Koralų rifams padaryta žala dokumentuota Šiaurės Rytų Atlante, Vakarų Atlante, Tasmanijos ir kitų jūrų rajonuose. Sunaikinus tokius rifus, jie atsinaujina tik per labai ilgą laiką, jeigu apskritai atsinaujina. Tokie tyrimai suteikia įtikinamų argumentų apie problemos sudėtingumą ir poreikį skubiai imtis ryžtingų apsaugos priemonių.

3. TARPTAUTINIS ATSAKAS IR ES VAIDMUO

2004 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 59/25 buvo raginama skubiai nutraukti naikinamo poveikio turinčią žvejybą atviroje jūroje, o 2006 m. peržiūrėta, kokių veiksmų, atsakydamos į tokį raginimą, ėmėsi valstybės ir RŽVO. Prie šios ataskaitos labai prisidėjo ES, 2006 m. balandį paskelbdama ataskaitą[3] apie priemones, kurių buvo imtasi tarptautinio bendradarbiavimo atžvilgiu ir Europos vandenų atžvilgiu, reaguojant į JT raginimą.

Po šios peržiūros 2006 m. gruodžio 8 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 61/105, kurios 80–95 straipsniuose valstybėms ir RŽVO nurodomi pagrindiniai elementai, į kuriuos privaloma atsižvelgti priimant priemones, skirtas kovoti su naikinamo poveikio turinčia žvejyba, kuri kelia pavojų pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtinas JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) įdirbis. 2004 m. BĮK šalių konferencijos sprendimuose VII/5 ir VIII/21 pripažino, kad biologinei įvairovei valstybių nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose jūrų rajonuose iškilęs rimtas pavojus ir pabrėžė poreikį imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta minėtų pavojų, o ypač rajonuose, kuriuose yra povandeninių kalnagūbrių, hidroterminių versmių arba šaltųjų vandenų koralų. Taip pat regioninėse jūrų konvencijose buvo pritarta sudaryti tokių giliavandenių buveinių sąrašą, kad atitinkamose kompetencijos srityse būtų imtasi priemonių jas gelbėti.

Galiausiai Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) pagal atsakingos žvejybos elgesio kodeksą taip pat kuria technines giluminės žuvininkystės gaires. Dėl išsamaus veiksmų plano buvo susitarta 2007 m. kovo mėnesį.

Visose šiose organizacijose ES vaidino vadovaujantį vaidmenį, aktyviai ir konstruktyviai dalyvavo labai sudėtinguose bei kartais prieštaringuose debatuose. Taip ir turėtų būti. Žuvininkystės srityje ES aktyviai veikia daugumoje pasaulio jūrų. Dėl tokios plačios veiklos Bendrijai tenka ypatinga atsakomybė skatinti tarptautinių procesų progresą ir, savo tarptautiniam laivynui nustatant atitinkamą tvarką, rodyti vadovaujantį pavyzdį. Europos Sąjunga savo įtaką panaudojo geram tikslui. Esamas tarptautinis sutarimas atspindi ES propaguojamą visa apimančią strategiją. Šis požiūris grindžiamas sprendžiamaisiais veiksmais visuose vandenyse nepriklausomai nuo jų teisinio statuso (valstybių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose ir nepriklausančiuose vandenyse), tačiau netaikant sankcijų žvejams, kurių veikla gali būti laikoma nežalingu aplinkai vandenynų išteklių naudojimu.

JT rezoliucija 61/105 remiasi šiomis skirtingomis tarptautinėmis iniciatyvomis ir tarptautinei bendruomenei užtikrina puikią darbo terpę. Vien tai, kad remiantis jos rekomendacijomis, nepaisant buvusių sunkių derybų, sugebėta pasiekti sutarimą, daug ką pasako. Kai kurios ES aktyviai siūlytos priemonės, pavyzdžiui skubus esamos dugninės žvejybos plėtros sustabdymas, nebuvo priimtos. Tačiau susitarimo metu išlikę elementai įgavo tikrą galią ir bus pakankamai stiprūs, kad radikaliai pakeistų dugninės žvejybos valdymo būdą ir konkrečiai tai, kaip apsaugos principas bus taikomas praktiškai.

Svarbiausias uždavinys – šias priemones pritaikyti praktiškai.

4. GENERALINėS ASAMBLėJOS REKOMENDACIJOS: DARNUS IR EFEKTYVUS POžIūRIS

Rezoliucija 61/105 RŽVO ir valstybės kviečiamos pagal griežtą dugninės žvejybos atvirose jūrose valdymo režimą sudarančių esminių elementų paketą ir laikantis atsargumo bei ekosistemos principo ir tarptautinės teisės (...) priimti ir taikyti prioritetines priemones. Generalinė Asamblėja ragina šias priemones priimti ir taikyti vėliausiai nuo 2008 m. gruodžio 31 d. (laikinųjų susitarimų atveju – nuo 2007 m. gruodžio 31 d. pagal 5.3. dalį).

Visą rezoliucijos tekstą galima atsisiųsti iš šios nuorodos: http://www.un.org/Depts/los/general_assembly/general_assembly_resolutions.htm.

Šiame skirsnyje skirtingi elementai analizuojami, siekiant nustatyti jų praktinio įgyvendinimo stadijas.

4.1. Išankstinis žvejybos poveikio įvertinimas: radikali žuvininkystės valdymo naujovė

Svarbiausias Generalinės Asamblėjos rekomendacijų rinkinio ramstis yra reikalavimas prieš suteikiant teisę imtis kiekvienos atskiros žvejybos veiklos įvertinti jos poveikį aplinkai. Tai yra radikaliai naujas žuvininkystės valdymo principas. Priešingai negu kitos jūrose ir vandenynuose vykdomos veiklos, kuriai pagal esamą praktiką būtina gauti išankstinį leidimą (pvz. naftos ar dujų platformų statyba atviroje jūroje), žvejybos poveikis jūros buveinėms vertinamas faktui įvykus, jeigu apskritai būna vertinamas. Todėl Generalinės Asamblėjos rekomendacijomis problemų keliančios dugninės žvejybos valdymui bus galima taikyti aukštesnius, kitai jūrų veiklai taikomus aplinkosaugos standartus.

Praktikoje, žvejybos operatoriai turės pateikti nurodyto tikslumo žvejybos planus su nurodytais planuojamais žvejybos plotais.

Tuo remiantis, vėliavos valstybės institucijos turės išnagrinėti planuojamos veiklos vietos apimtį ir, remiantis mokslininkų patarimais ir turimais moksliniais duomenimis, įvertinti potencialų pavojų žvejybos vietose esančioms ar galbūt esančioms pažeidžiamoms jūros ekosistemoms.

4.2. Pažeidžiamų jūros ekosistemų nustatymas taikant pažangesnius tyrimus ir renkant duomenis

Kadangi institucijos turės pateikti tinkamus poveikio įvertinimus, joms reikės pagerinti turimą informaciją ir analizę. Pažeidžiamų jūros ekosistemų nustatymas reiškia ne tik jų vietų apibrėžimą, bet ir žinias apie jų sudėtį, ekologines ypatybes bei dėl jų atsirandančių aplinkosauginių apribojimų dinamiką ir galimą reakciją į skirtingą poveikį. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į modeliavimo techniką, kuriai padedant galima numatyti giliavandenių koralų bei kitų pažeidžiamų jūros ekosistemų vietą.

Kitas svarbus rekomendacijos poveikis tas, kad nauja ir tiriamoji žuvininkystė turi būti reglamentuojama taip, kad padėtų įgyvendinti atitinkamas tyrimų bei duomenų rinkimo schemas ir prisidėtų prie nustatymo veiklos.

4.3. Jautriuose rajonuose uždrausti dugninę žvejybą

Iš Generalinės Asamblėjos rekomendacijų aiškiai matyti, kad pirma pažeidžiamų jūros ekosistemų apsaugos priemonė yra geografinių draudimų ar ypatingai valdomų plotų patvirtinimas. Tokie draudimai gali būti priimti ir juos įgyvendinti reikalaujama RŽVO priklausančių valstybių kolektyviniu sprendimu. Kompetenciją reglamentuoti dugninę žvejybą (žr. priedėlį) turinčios RŽVO pastaraisiais metais skiria daugiau dėmesio teritoriniams draudimams priimti. Jos turės griežtai įvertinti šių priemonių efektyvumą ir nuspręsti, ar iš tiesų pakanka sutartų priemonių kiekio ir aprėpties, kad būtų pasiekti norimi tikslai. Jų darbas labai svarbus žvejams, nes padės išvengti esamo neapibrėžtumo dėl saugių žvejybos plotų. Buveinių apsaugą nuo naikinamo poveikio turinčios žvejybos veiklos padariusios sudėtine nežalingos žuvininkystės valdymo režimo dalimi, RŽVO žymiai išplės savo kompetencijas ir pakels savo standartus, kad atitiktų dabartinius visuomenės lūkesčius. ES atvirai remia tokį procesą ir padarys viską, kad jį skatintų.

Dėl valstybių nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių jūrų rajonų, kurių šiuo metu nereglamentuoja RŽVO ir nesant tarptautinio kolektyvinio organo, kuris galėtų nustatyti draudimus, pagal JT jūrų teisės konvencijos 117 straipsnį atskiros valstybės privalo su jų vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti teritorinius apribojimus, o šių apribojimų laikymasis turi būti būtina sąlyga žvejybos leidimų galiojimo sąlyga. Turint omenyje, kad nėra tokių konkrečių atitikties peržiūrėjimo mechanizmų, kokius naudoja RŽVO, Generalinė Asamblėja paragino MŽŪO užtikrinti vėliavos valstybių priimtų priemonių skaidrumą, sukuriant išsamią pažeidžiamų jūros ekosistemų buvimo vietų duomenų bazę. Valstybės galės pasinaudoti šia ekosistemų vietų informacija, kuria jos dalinasi su kitomis vėliavos valstybėmis, esančiomis konkrečiame rajone, ir taip pat galės peržiūrėti kitų valstybių veiksmus, ir jeigu reikia, apriboti atitinkamų laivynų veiklą.

5. GENERALINėS ASAMBLėJOS REKOMENDACIJų įGYVENDINIMAS

5.1. ES privalo toliau skatinti tarptautinius debatus

- Per ateinančius porą metų vėl bus išbandyta valstybių politinė valia ir galia, nes 2009 m. bus analizuojami jų pasiekimai reaguojant į JT raginimą imtis veiksmų. ES turi pasinaudoti savo – pagrindinio žuvininkystės veikėjo – įtaka, siekdama užtikrinti, kad griežtas ir sąžiningas vertinimas atitiktų teisėtus piliečių lūkesčius.

- Siekiant užtikrinti stabilų ir nuolatinį progresą, reaguojant į Generalinės Asamblėjos raginimą imtis veiksmų, skaidrumas ir valstybių bei RŽVO priemonių peržiūrėjimas vaidins esminį vaidmenį. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pabrėžė šių aspektų svarbą ir MŽŪO vaidmenį parengiant technines gaires ir apibendrinant bei platinant informaciją. ES turi remti ir planuoti šiuos procesus, pirmiausiai suteikdama atitinkamą prieigą prie duomenų apie jos pačios iniciatyvas ir priemones.

- ES privalo toliau remti ir aktyviai dalyvauti Biologinės įvairovės konvencijoje (BĮK) ir regioninėse jūrų konvencijose, kad nustatytų valstybių nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančius saugomus jūrų rajonus.

Veiksmai:

- 2009 m. pradžioje JT Generaliniam Sekretoriui pateikti ataskaitą, kurioje būtų pristatyta ES nuomonė apie progresą sprendžiant naikinamo poveikio turinčios žvejybos veiklos problemą ir pasiūlyti keliai ir būdai, kaip siekti tolimesnio progreso. Į pasiruošimus turi būti įtrauktas raginimas suinteresuotosioms šalims bei pilietinei visuomenei teikti pastabas.

- Padėti MŽŪO rinkti bei platinti informaciją apie valstybių įgyvendintas priemones, kurti saugomų rajonų bei draudimų duomenų bazes ir kurti giliųjų vandenų žvejybos technines gaires.

- Padėti BĮK ir regioninėms jūros konvencijoms nustatyti ekologiškai ar biologiškai svarbias saugotinas jūrų buveines atviruose vandenynuose bei giliavandenes jūrų buveines.

- Kartu su JT pradėti konsultacijas ir diplomatinius veiksmus griežtai pasiekimų analizei remti 2009 m.

5.2. Įgyvendinimas RŽVO lygmeniu

Iki šiol daugumą atitinkamiems rajonams skirtų ekosistemų apsaugos priemonių RŽVO priėmė remdamosi ES pateiktais pasiūlymais. Tokia aktyvi pozicija turi būti tęsiama. Tačiau Generalinė Asamblėja aiškiai prašo tarptautinės bendruomenės daryti gerokai daugiau, negu šio pobūdžio veiksmai. RŽVO turėtų apsvarstyti schemų, pagal kurias poveikio aplinkai įvertinimas būtų lengviau įtraukiamas į jų reglamentavimo sistemą, kūrimą. Jos turėtų paspartinti bendrus veiksmus mokslinių tyrimų srityje, kad palaipsniui sukurtų patikimą teritorinio valdymo pagrindą. Bet kokia nauja ir tiriamoji žuvininkystė turi būti griežtai reglamentuojama moksliniais, duomenų rinkimo ir stebėsenos reikalavimais. Iki 2009 m. progresas turėtų būti patvirtintas įrodymais, kad RŽVO aplinkosaugos pavojų valdymo jų kompetencijų srityse metodika atitinka Generalinės Asamblėjos nurodytus principus bei tikslus ir yra nedaloma bet kurios patenkinamos reglamentavimo sistemos dalis. ES turi aktyviai dalyvauti, kad šie pokyčiai įvyktų.

Svarbu pabrėžti, kad RŽVO nariai gali savanoriškai nuspręsti savo laivams ir operatoriams taikyti griežtesnes taisykles. ES turėtų siekti, kad RŽVO priemonėmis būtų išsaugomas aukštas apsaugos nuo žvejybos, turinčios naikinamo poveikio, lygis ir efektyvumas. Tačiau ES privalo pasilikti teisę pati priimti griežtesnes taisykles, jeigu RŽVO taikomos priemonės nebūtų pakankamos.

Veiksmai:

Toliau pateikiami veiksmai artimiausiais metais turėtų tapti nedaloma ES stabilios politikos dalimi ir pirmą kartą įvertinti 2009 m.

- Visose RŽVO, kuriose dalyvauja ES, įgyvendinti nuoseklią programą, skirtą žuvininkystės valdyme pritaikyti ekosistemos metodą. Esminiai elementai privalo būti tokie: a) stiprinti mokslinių patarimų, kuriais atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus bei specifines ekosistemų apsaugos priemones, teikimo mechanizmus, ir b) aplinkos įvertinimo koncepciją pritaikyti dugninės žvejybos valdyme.

- Skatinti RŽVO veiklos įvertinimo ir pažeidžiamų jūros ekosistemų kiekviename reglamentuojamame rajone nustatymo apsaugos tikslais procedūras.

5.3. Laikinieji susitarimai

Per pastaruosius keletą metų buvo padaryta didžiulė pažanga, siekiant, kad RŽVO aprėptų visus pasaulio vandenynus ir turėtų kompetenciją reglamentuoti dugninę žuvininkystę. Buvo įsteigta žvejybos Pietryčių Atlante organizacija (ŽPAO), kuri jau veikia savo rajone, priimtas susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD), taip pat siekiama įsteigti naujas RŽVO pietinėje ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyse.

Atsižvelgiant į tai, kiek reikia laiko, kol įsigalioja tarptautiniai susitarimai, valstybės turėtų nedelsiant imtis įsipareigojimų ir susitarti laikinų susitarimų pagrindu bendradarbiauti minėtų rajonų išsaugojimo ir valdymo srityje. ES stipriai propagavo tokį požiūrį ir dabar jį visiškai palaiko Generalinė Asamblėja.

Naujai (2007 m. balandžio mėn.) derybose dėl pietinės Ramiojo vandenyno dalies RŽVO priimtos laikinosios priemonės parodo, kaip lengvai šį požiūrį galima pritaikyti praktiškai. Šalys dėl šių priemonių susitarė, visiškai suvokdamos ir pritardamos Generalinės Asamblėjos rekomendacijoms. ES privalo toliau tęsti savo veiklą ir aktyviai dalyvauti rengiant laikinuosius susitarimus dėl Indijos vandenyno. Europos Sąjunga turi įsipareigoti šių susitarimų priemones įtraukti į ES teisės aktus, nekreipiant dėmesio į jų savanorišką pobūdį. Lygiagrečiai ES privalo aktyviai stengtis užbaigti reikalingas formalias procedūras, kad šios organizacijos imtų veikti kuo greičiau.

Veiksmai:

- Pietinei Ramiojo vandenyno daliai skirtas laikinąsias priemones į Bendrijos teisę perkelti iki 2007 m. pabaigos.

- Vesti derybas dėl laikinųjų priemonių, skirtų pietinei Indijos vandenyno daliai, kol 2007 m. pabaigoje ar 2008 m. pradžioje įsigalios SŽPIVD susitarimas. 2008 m. sudaryti susitarimą. Diplomatiniais veiksmais siekti aktyvesnio dalyvavimo ir paspartinti susitarimo įsigaliojimą.

- Atnaujinti ryšius su galimai suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, siekiant sudaryti regioninius susitarimus rajonuose, kuriems dar nėra įsteigtų RŽVO.

5.4. Europos laivai, vykdantys dugninę žvejybą jokios RŽVO nereglamentuojamuose atviros jūros rajonuose

5.4.1. Problemos apibrėžimas

Atviroje jūroje giliavandenių išteklių žvejybos veiklą ES laivynas vykdo daugiausiai Šiaurės Rytų Atlante, kai kada nukrypdamas piečiau į rytinę vidurio Atlanto dalį. Šiai žvejybai galioja Bendrijos giliavandenių išteklių valdymo režimas, pagal kurį nustatomas bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK), žvejybos pastangų apribojimai, techninės priemonės ir ypatingos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sąlygos[4]. Taigi tokia žvejyba yra įvairiapusiškai reglamentuojama ir jos valdymo režimo efektyvumas šiuo metu yra peržiūrimas[5]. Šios žvejybos poveikio aplinkai požiūriu joms taikomos įvairios ES priemonės, ypač tos, kuriomis įgyvendinami žvejybos atitinkamame rajone draudimai jūrose bei kiti nuo 2004 m. Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (ŠRAŽK) patvirtinti techniniai reikalavimai.

Už šių rajonų ribų ES laivyno giluminės žvejybos veikla atviroje jūroje yra palyginti ribota ir vykdoma rajonuose, kuriems yra įsteigtos atitinkamos RŽVO (ŽPAO ir KAJGIA).

Tačiau Pietvakarių Atlante žvejoja nemažai ES dugninių tralerių. Užtrukus Jungtinės Karalystės ir Argentinos ginčui dėl Folklando (Malvinų) salų buvo neįmanoma susitarti dėl regioninio dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių valdymo režimo, ir panašu, kad šie sunkumai artimiausioje ateityje išspręsti nebus.

Yra pavojus, kad šelfo pakraščiuose, kur žvejojantys ES laivai stato savo dugninius įrankius, yra giliavandenių koralų ir struktūrą formuojančių pinčių. Kaip nurodyta 1.2 dalyje, tai rajonas, kurio tarptautinio valdymo sistema yra silpna, dėl to, siekiant išvengti pavojaus, kol bus įsteigta RŽVO ar priimtas susitarimas, būtinos griežtesnės vėliavos valstybių priemonės. Dėl to ES turi reaguoti į JT raginimą ir priimti savo laivynų veiklos taisykles.

5.4.2. Politikos pasiūlymas

ES privalo pagal bendrąją žvejybos politiką (BŽP) nustatytą išsaugojimo ir valdymo režimą iki galo taikyti visai savo laivų veiklai atviros jūros vandenyse, kurių jokia RŽVO nereglamentuoja arba nėra nustačiusi atitinkamų valdymo veiksmų. Šiuo metu Komisija siūlo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo įgyvendinami šiems laivams taikomi Generalinės Asamblėjos nustatyti principai, išplėsti BŽP reikalavimus ir nustatyti tinkamas įgaliojimo, valdymo bei stebėsenos sąlygas.

Konkrečiai, reglamente bus griežtai įgyvendinamos Generalinės Asamblėjos rekomendacijos dėl privalomo reikalavimo prieš suteikiant teisę imtis žvejybos veikla įvertinti jos poveikį aplinkai. Taip pat bus nustatyti šalutiniai reikalavimai, konkrečiai susiję su žvejybos veiklos valdymu ir kontrole. Komisijos nuomone, į juos turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl į visus laivus priimamų stebėtojų ir griežtų laivų stebėjimo sistemų. Be to, dugninių žvejybos įrankių naudojimui turėtų būti nustatyta 1000 m gylio riba, kad būtų prevenciškai užtikrinta tam tikrame gylyje esančio ploto apsauga[6]. Nors tokių sąlygų nėra tarp Generalinės Asamblėjos rekomendacijų, Komisija mano, jog siekiant užtikrinti, kad ES priemonės šioje srityje galėtų efektyviai apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas, kurių tiksli vieta dar nenustatyta, jos yra būtinos.

Veiksmai:

- Kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio mėnesio priimti Tarybos reglamentą, kuriuo įgyvendinamos Generalinės Asamblėjos rekomendacijos dėl ES laivų, kurie vykdo veiklą atviroje jūroje tuose rajonuose, kurių nereglamentuoja jokia regioninė žuvininkystės valdymo organizacija. Reglamento pasiūlymą Komisija pateiks priimdama šį komunikatą.

6. IšVADA: BūSIMI UžDAVINIAI

JT Generalinė Asamblėja 2009 m. įvertins veiksmus, kokių buvo imtasi sprendžiant naikinamo poveikio turinčios žvejybos problemą, kaip buvo raginama Rezoliucijoje 61/105. ES turėtų nusistatyti panašų uždavinį, t. y. maždaug tuo pat metu įvertinti šiame komunikate numatytos politikos ir ypatingųjų veiksmų efektyvumą. 5.42 skirsnyje minėtame Tarybos reglamento pasiūlyme šiuo tikslu turėtų būti numatyta persvarstymo sąlyga. Dėl to 2009 m. Komisija įvertins skirtingų priemonių rezultatus, apie gautus rezultatus informuos Tarybą, Europos Parlamentą, suinteresuotąsias šalis bei pilietinę visuomenę ir pateiks pasiūlymą, kaip reikėtų toliau tęsti politiką atsižvelgiant į rezultatus ir skirtingų su persvarstymo procesu susijusių šalių nuomonę.

Garsios ketinimų deklaracijos nesustabdys trapių ir brangių giliavandenių jūrų ekosistemų naikinimo. Šiame komunikate nurodytomis priemonėmis Europos Sąjunga siekia paruošti dirvą konkrečiai politikai. 2009 m. ES turės galimybę ir pareigą visai tarptautinei bendruomenei įrodyti, kad ji gali laikytis įsipareigojimų ir kad sugeba pirmauti uždraudžiant naikinamo poveikio turinčią žvejybą. Tai galime pasiekti vieninteliu būdu – konkrečiais veiksmais savo vandenyse ir atviroje jūroje.

Dėl to Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą priimti šiame komunikate pateiktas politikos kryptis ir nurodytus konkrečius veiksmus. Komisija kviečia visas Europos institucijas bei suinteresuotąsias šalis kartu imtis šių uždavinių.

Priedėlis

Regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, atsakingų už giliųjų vandenų (priedugnio) žvejybą atviroje jūroje, reguliuojami pasaulio vandenynų rajonai.

[pic]

Šiame žemėlapyje pateikiamos įvairių RŽVO ribos, sutapdintos su MŽŪO statistinių duomenų rinkimui naudojamais statistiniais rajonais.

- ŽŠVAO: Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija ( angl. – Northwest Atlantic Fisheries Organisation, NAFO ),

- ŠRAŽK: Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija ( angl. – North East Atlantic Fisheries Commission, NEAFC ),

- VCAŽK: Vakarų ir Centro Atlanto žvejybos komisija (konsultacinė) ( angl. – Western and Central Atlantic Fishery Commission, WECAFC ),

- ŽRCAK: Žvejybos rytų centro Atlante komitetas ( angl. – Fishery Committee for the Eastern Central Atlantic, CECAF ),

- KAJGIA: Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ( angl. – Commission for the Conservation of Antarctic Marine Living Resources, CCAMLR ),

- ŽPAO: Žvejybos Pietryčių Atlante organizacija ( angl. – South East Atlantic Fisheries Organisation, SEAFO ),

- SŽPIVD: Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje ( angl. – Southern Indian Ocean Fisheries Agreement, SIOFA ).

[1] 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatas „Integruota Europos Sąjungos jūrų politika“,KOM(2007) 575.

[2] Be kita ko, pagal EB šeštąją bendrąją programą finansuojami projektai HERMES (http://www.eu-hermes.net) ir OASIS (http://www1.uni-hamburg.de/OASIS/). Plg. į šį klausimą gilinamasi Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje (ICES) http://www.ices.dk.

[3] http://ec.europa.eu/fisheries/publications/factsheets/legal_texts/ec_report59-25paras66to69final.pdf

[4] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

[5] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui – Giliavandenių žuvų išteklių valdymo apžvalga.COM(2007) 30

[6] Žr. rekomendaciją GFCM/29/2005/1 dėl tam tikrų žvejybos būdų, naudojamų giliavandenių rūšių žuvų žvejybai, valdymo.

Šiaurės Ramiojo vandenyno RŽVOVyksta derybos, ribos nenustatytos

Pietų Ramiojo vandenyno RŽVOPreliminarios ribos, vyksta derybos