52007DC0440

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.7.2007

KOM(2007) 440 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Afrikos žemės ūkio skatinimas Pasiūlymas dėl bendradarbiavimo žemyno ir regioniniu lygmeniu žemės ūkiui Afrikoje plėtoti

Afrikos žemės ūkio skatinimas Pasiūlymas dėl bendradarbiavimo žemyno ir regioniniu lygmeniu žemės ūkiui Afrikoje plėtoti

ĮVADAS

Šiame dokumente siūlomi Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos Sąjungos (AS) bendradarbiavimo žemės ūkiui Afrikoje plėtoti principai ir svarbiausios sritys, pagrindinį dėmesį skiriant regioniniam ir žemyno lygmeniu. Toks bendradarbiavimas papildys ir skatins žemės ūkio plėtrą nacionaliniu lygmeniu, kuriuo ir toliau bus kuo glaudžiausiai bendradarbiaujama. Jis bus grindžiamas Europos konsensuse[1] ir ES Afrikos strategijoje[2] numatytomis politikos gairėmis. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad žemės ūkio ir kaimo plėtra – tai esminiai skurdo mažinimo ir augimo skatinimo veiksniai. Tam, kad prisidėtų prie augimo, Bendrija nurodė pagrindinį dėmesį skirsianti tvariam gamybos intensyvinimui, konkurencingumui regioninėse ir tarptautinėse rinkose bei rizikos valdymui. Afrikoje to būtų galima pasiekti pasinaudojant technologijų plėtra, žemės ūkio tyrimais ir ūkininkų informavimu.

Su Afrikos žemės ūkio darbotvarke nuosekliai derinamu bendradarbiavimu bus skatinama pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT). Visokeriopas žemės ūkio augimas turi tiesioginės reikšmės siekiant pirmojo TVT (panaikinti ypač didelį skurdą ir badą) ir bus svarbus pažangos veiksnys, siekiant septintojo TVT (užtikrinti aplinkos tvarumą).

Žemės ūkis[3] Afrikoje išlieka ekonominis pagrindas daugeliui skurstančiųjų, jis sudaro apie trečdalį Afrikos BVP ir jame užimtumas didžiausias. Daugiausia žemės ūkio produktų pagamina smulkieji ūkininkai. Nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka moterys[4]. Žemės ūkio gamyba, platinimas ir pardavimas turi tiesioginį poveikį maisto saugai ir namų ūkių mitybai. Be to, žemės ūkyje jaučiamas didžiulis vadinamasis daugiklio poveikis. Didesnės pajamos iš žemės ūkio taip pat suteikia galimybę kaimo vietovėse teikti tvarias ir nebrangias socialines paslaugas. Be to, nuo to, kaip ūkininkai naudoja gamtos išteklius, priklauso ekosistemų ir bioįvairovės tvarumas.

Žemės ūkis – tai daugiausia privačiojo sektoriaus veikla, tačiau reikės, kad jame aktyviai dalyvautų viešasis sektorius. Pirma, dažnos rinkos krizės neigiamai veikė socialiai ir geografiškai atskirtas grupes. Antra, šalutinis poveikis aplinkai reikalauja viešojo sektoriaus reguliavimo ir intervencijos tvarumui išlaikyti. Trečia, žemės ūkis plėtojamas daug geriau, kai viešasis sektorius veikia efektyviau.

Šiame dokumente išvardytos bendradarbiavimo sritys yra ilgalaikės paramos pagrindas. Geografiniu požiūriu daugiausia dėmesio skiriama Afrikai į pietus nuo Sacharos, kur žemės ūkio problemos didžiausios. Vis dėlto veikti žemyno mastu yra svarbu jei norima prisiderinti prie AS iniciatyvų, be to, bendradarbiavimas keliose srityse[5] apims visą Afriką.

ŽEMėS ūKIO PLėTROS AFRIKOJE PERSPEKTYVOS

Dabartiniai uždaviniai

Žemės ūkis Afrikoje atgauna ekonominę reikšmę. Žemės ūkio sektorius smarkiai išaugo: 2002 m. – 2,7 %, 2003 m. – 3,0 %, 2004 m. – 5,3 %. Šią tendenciją sustiprino palankūs daugelio produktų kainų pokyčiai ir pagerėjusios gamybos sąlygos[6]. Vis dėlto, kad skurdas nuolat mažėtų, reikės toliau spartinti žemės ūkio augimą, ypač mažas pajamas gaunančiose kaimo bendruomenėse, kur žemės ūkis veikiausiai liks pagrindine ekonominio augimo ir užimtumo stiprinimo varomąja jėga.

Dabartiniai žemės ūkio gamybos ir augimo uždaviniai Afrikoje yra daugialypiai ir tarpusavyje susiję. Siekiant sistemingumo, buvo numatytos šešios sritys, pagal kurias nustatyti bendradarbiavimo prioritetai[7]:

i) kurti integruotą ir bendrą žemės ūkio plėtros ir jos vaidmens tvariam ekonomikos augimui ir skurdo mažinimui viziją bei ją paversti aiškia vystymosi politika, strategijomis ir biudžetais.

ii) stiprinti žemės ūkio sektoriaus valdymą, iš naujo apibrėžiant valstybės, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės vaidmenis ir sąveiką bei tobulinant įvairių organizacijų gebėjimus dalyvauti formuojant ir įgyvendinant politiką.

iii) gerinti tvarų žemės ūkio produktyvumą ir didinti žemės ūkio produktų maistinę vertę, vis daugiau taikant žinomas technologijų ir valdymo naujoves, plėtojant mokslinius tyrimus, kad jie būtų veiksmingesni žemės ūkio naudotojams.

iv) užtikrinti patekimą į pelningas rinkas, lengvinant fizinį prieinamumą ir pasinaudojant rinkos teikiamomis galimybėmis (nišomis)[8], produktais ir struktūromis, kurios lemia aukštesnes gamintojo kainas, taip pat lengvinant prekybos sąlygas, įskaitant geresnes sanitarijos ir fitosanitarijos priemones (SFP).

v) nustatyti veiksmingesnę gamtinių išteklių valdymo tvarką bei užtikrinti teigiamą ekonominę grąžą, susijusią su tvariu naudojimu.

vi) mažinti riziką ir pažeidžiamumą, susijusius su kenkėjais, ligomis, kainų svyravimu, rinkos nestabilumu, klimato kaita ir nepalankiomis oro sąlygomis.

Afrikos žemės ūkio darbotvarkė

Skatindamos žemės ūkio plėtrą, AS ir Naujoji Afrikos vystymosi partnerystė (New Partnership for Africa’s Development NAVP) pradėjo Išsamiąją Afrikos žemės ūkio plėtros programą (CAADP), o valstybių vadovai nutarė gerokai padidinti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamą nacionalinių biudžetų dalį[9]. Be to, buvo sukurta visuotinė AS žemės ūkio vizija, ką reikėtų įgyvendinti iki 2015 m.

Žemyno masto CAADP iniciatyva yra pagrįsta nacionaliniais ir regioniniais žemės ūkio plėtros planais. Ji grindžiama pagrindiniais principais ir tikslais, kuriais siekiama: i) kryptingai plėtoti valstybių strategijas ir investicijų programas, ii) sudaryti galimybes abipusiam regionų mokymuisi ir tarpusavio vertinimui; ir iii) labiau derinti ir reguliuoti vystymosi pastangas. CAADP suteikia vystymosi partneriams didelių pažangos galimybių įgyvendinant Paryžiaus deklaraciją.

CAADP plėtojami keturi teminiai „ramsčiai“, kurie sudaro nacionalinių ir regioninių programų politinį pagrindą. Pagal CAADP nacionalinės ir regioninės programos bus rengiamos vadovaujantis „apskritojo stalo“ principu, padėsiančiu sudaryti nacionalinius ir regioninius „CAADP susitarimus“, kurie apims politikos reformas ir padės kryptingai plėtoti valstybės ir privačias investicijas bei pagalbą.

Pripažįstant, kad dėl ribotų išteklių ir nepakankamų institucinių gebėjimų būtina nustatyti prioritetus, kad būtų pasiekta ne tik greitų, bet ir tvarių maisto ir mitybos saugos rezultatų, 2006 m. gruodžio mėn. AS aukščiausio lygio susitikime[10] buvo paraginta nustatyti pagal CAADP prisiimtų įsipareigojimų prioritetus.

ES IR AS BENDRADARBIAVIMAS žEMėS ūKIO PLėTROS SRITYJE

Tikslai ir principai

Toliau pateikiamuose ES ir AS bendradarbiavimo pasiūlymuose pagrindinis dėmesys skiriamas žemyno ir regioniniam lygmeniui bei numatoma kurti palankesnę aplinką žemyno žemės ūkio plėtrai. Bendradarbiavimas bus grindžiamas toliau nurodytais principais.

- Įsipareigojimas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypatingą dėmesį skiriant 1 ir 7 TVT.

- Reguliavimas atsižvelgiant į Afrikos prioritetus, grindžiamas CAADP procesais, principais ir siekiais.

- Donorų veiksmų derinimas ir reguliavimas , vadovaujantis Paryžiaus deklaracijos principais.

- Kitos AS ir ES partnerystės bei priemonės , papildant ES iniciatyvas, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiama kaimo plėtra Afrikoje, bei naudojantis esamomis Afrikos ir Europos partnerystėmis.

- Dalijimasis ES ir gerąja patirtimi , įgyta beveik 50 metų vykdant ES žemės ūkio politiką.

- Subsidiarumo principas , remiant tik tą regionų ir žemyno lygmens veiklą, kuri suteikia papildomos vertės pagalbai nacionaliniu lygmeniu.

- Politikos – ES vystymosi politikos, žemės ūkio, žuvininkystės, prekybos, vartotojų ir energetikos – nuoseklumas .

Atsižvelgiant į CAADP poreikius, bendradarbiaujant pagrindinis dėmesys bus skiriamas regioninių ir žemyno organizacijų gebėjimų ugdymui ir instituciniam stiprinimui.

Bendradarbiaujant bus skatinamas strategiškesnis ir veiksmingesnis valstybės vaidmuo žemės ūkio srityje, grindžiamas požiūriu, kad valstybė visų pirma numatys veiksmingą politikos ir reguliavimo sistemą, sukurs palankią aplinką; imsis veiksmų kilus rinkos krizei; teiks viešąsias paslaugas, kurs saugos tinklus ir ribos subsidijas.

Prioritetinės bendradarbiavimo sritys

Remiantis CAADP nurodytais pagrindiniais žemės ūkio Afrikoje uždaviniais ir Afrikos prioritetais, ES ir Afrika žemės ūkio plėtros klausimais bendradarbiaus septyniose srityse.

Žemės ūkis vystymosi strategijose

Kadangi žemės ūkis yra pagrindinis ekonominio augimo ir skurdo mažinimo sektorius, šioje srityje dėmesys bus skiriamas poreikiui, kad žemės ūkio plėtra taptų neatskiriama ir strategine vystymosi darbotvarkės dalimi nacionaliniu, regioniniu ir žemyno lygmeniu.

Bendradarbiaujant regioniniu ir žemyno lygmeniu daugiausia dėmesio bus skiriama šiems aspektams:

- žemės ūkio veiklos ir makroekonominės politikos, išorės sukrėtimų, klimato kaitos, dykumėjimo ir bioįvairovės tarpusavio ryšio analizė ir gebėjimų ugdymas;

- rėmimasis iš nacionalinės vystymosi politikos patirtimi ir jos poveikis žemės ūkiui ir kaimo ekonomikai;

- gebėjimų ugdymas ir institucinis stiprinimas, skatinant aiškumu ir rezultatais grindžiamą politikos formavimą, nuoseklumą ir atstovavimą interesams;

- sektorių koordinavimas ir bendradarbiavimas;

- ūkininkų forumo žemyno mastu, jungiančio nacionalines ir regionines ūkininkų organizacijas ir stiprinančio jų vaidmenį, įgyvendinant CAADP, steigimo rėmimas;

- analitinės ir priežiūros veiklos, padedančios ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu palyginti ir gretinti pavienių valstybių žemės ūkio plėtros kryptys, stiprinimas.

Pagrindiniai partneriai bus Afrikos Sąjungos komisija (ASK), NAVP ir regioninės ekonominės bendrijos (REB). Bendradarbiaudamos jos sieks remti politikos analizės, stebėjimo, tarpusavio vertinimo ir atstovavimo interesams veiklą bei gebėjimų ugdymo vaidmenį nacionalinio lygmens organizacijų atžvilgiu. Dar viena partnerių grupė – regioninės ūkininkų organizacijos. Numatyta, kad procese dalyvaus tarptautinės organizacijos, o ASK užmegs dvišalius santykius ir rengs porinius projektus su Europos Komisija (EK), kur taip pat dalyvaus tinkami generaliniai direktoratai (GD) (pavyzdžiui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD (AGRI), Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD (FISH), Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD (SANCO), Prekybos GD (TRADE), Aplinkos GD (ENV), Mokslinių tyrimų GD (RTD), Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir Regioninės politikos GD (REGIO)). Žemės ūkio ir kaimo bendradarbiavimo techninis centras (ŽŪTC)[11] dalyvaus atstovavimo interesams procese, skatins keitimąsi patirtimi bei padės stiprinti ūkininkų organizacijas ir jų dalyvavimą CAADP.

Sektorių valdymas

Bendradarbiaujant šioje srityje bus ugdomi gebėjimai regioniniu ir žemyno lygmeniu, siekiant pagerinti žemės ūkio sektoriaus valdymą nacionaliniu lygmeniu. Tikimasi, kad pagerėjus valdymui, smulkiems žemės ūkiams bus lengviau tapti komerciniu požiūriu perspektyviu šeimos verslu.

Bendradarbiaujant sektorių valdymo srityje bus:

- derinama regioninio ir žemyno lygmens politika bei skatinamas regioninės ir nacionalinės žemės ūkio politikos nuoseklumas;

- stebima, kaip laikomasi politinių įsipareigojimų ir atliekami tarpusavio vertinimai;

- kuriamos regioninio ir žemyno lygmens gairės, numatančios pagrindinius valdymo, taip pat žemės, žemės naudojimo politikos ir tvaraus žemės ūkio aspektus;

- ugdomi gebėjimai ir sudaromos sąlygos dalyvauti sektoraus valdyme;

- skatinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir verslo aljansai;

- stiprinamos regioninio ir žemyno lygmens gamintojams atstovaujančios įstaigos ir profesinės organizacijos, galinčios veiksmingai atstovauti savo interesams ir veikti kaip lobistinė grupė;

- atliekama lyginamoji liberalizavimo ir privatizavimo procesų, susijusių su žemės ūkiu, viešojo ir privačiojo sektorių santykiais bei valdymo veiksmingumu, analizė ir mokomasi iš šios patirties.

Numatoma bendradarbiauti su ASK (stiprinant jos politinį vaidmenį, sudarant palankesnes sąlygas politikai kurti, koordinuoti ir derinti), NAPV ir REB (gebėjimų ugdymo, priežiūros, politikos analizės ir tarpusavio vertinimo srityse), privačiomis regioninėmis ir žemyno organizacijomis, kurios atstovauja gamintojams ir profesinėms organizacijoms (gebėjimų ugdymo, atstovavimo interesams, derybų ir paslaugų teikimo srityse). Pastarosiose srityse dalyvaus ŽŪTC, kuris taip pat skleis informaciją remdamasis įgyta patirtimi. Patirties mainai su EK, valstybėmis narėmis ir ES privačiojo sektoriaus organizacijomis, taip pat gali būti geras valdymo gebėjimų ugdymo būdas[12].

Moksliniai tyrimai, žinių sistemos ir sklaida

Šios bendradarbiavimo srities tikslas – atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus uždavinius didinti žemės ūkio mokslinių tyrimų ir žinių sistemų poveikį žemės ūkio produktyvumui, skurdo mažinimui, maisto saugai ir tvariam gamtos išteklių valdymui. Daug dėmesio bus skiriama daugiamačiams mokslinių tyrimų būdams, tvarios žemės ūkio gamybos sistemoms ir moksliniams tyrimams, kurie teigiamai veikia skurstančiuosius kaime.

Regioniniu ir žemyno lygmeniu bendradarbiaujama šiose srityse:

- valstybių bendradarbiavimo stiprinimas mokslinių tyrimų srityse, siekiant mažesnio susiskaidymo ir sinergijos;

- žemyno ir regioninio lygmens mokslinių tyrimų strategijų rengimas;

- bendras viršnacionalinės reikšmės prioritetinių mokslinių tyrimų finansavimas;

- gebėjimų taikyti naujus ūkininkų informavimo, mokymų ir švietimo būdus bei šaltinius ugdymas ir mokslinių tyrimų sistemų, informavimo paslaugų ir ūkininkų ryšių stiprinimas;

- tinklų ir platformų, skirtų gauti ir keistis informacija bei žiniomis, kūrimas ir (arba) stiprinimas[13];

- nacionalinių žemės ūkio tyrimų sistemų (NŽŪTS) bei regioninių ir tarptautinių mokslinių tyrimų programų koordinavimo stiprinimas.

Bendradarbiaujant šioje srityje taip pat bus atsižvelgiama į ilgalaikio ES ir Afrikos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje patirtį[14] bei Europos partnerių bendradarbiavimo stiprinimo gaires[15]. Bendradarbiavimui postūmį suteiks ketvirtasis CAADP „ramstis“, jam bus taikomi Afrikos žemės ūkio produktyvumo programos (FAAP) principai. Pagrindiniai partneriai bus Žemės ūkio tyrimų Afrikoje forumas (FARA) ir subregioninės tyrimų organizacijos (STO), Pasaulinis žemės ūkio tyrimų forumas (GFAR), taip pat Europos žemės ūkio plėtros tyrimų forumas (EFARD) ir jo veiklos tinklai[16], Konsultacinės tarptautinių žemės ūkio tyrimų grupės (CGIAR) sistema, kitos tarptautinės organizacijos ir mokslinių tyrimų partnerystės, tarp jų ir JRC. ŽŪTC padės stiprinti tinklų platformas.

Prekybos sąlygų lengvinimas užtikrinant kokybę ir gerinimą

Bendradarbiavimo šioje srityje tikslas – stiprinti Afrikos gebėjimą nukreipti rinkų (visų pirma regioninių žemės ūkio produktų rinkų) veiklą skurdo mažinimo linkme. Dabartinėmis derybomis dėl prekybos (Ekonominės partnerystės susitarimais (EPS), Dohos plėtros darbotvarke) siekiama padidinti Afrikos šalių, kuriose reikia užtikrinti atitinkamą pasiūlą, prekybos galimybes žemės ūkio srityje. Siūloma bendradarbiauti stiprinant gebėjimus daryti įtaką, nustatyti ir laikytis svarbių gamybos ir prekybos standartų, tam kad ir toliau būtų galima patekti į pelningas žemės ūkio produktų rinkas ir užtikrinti saugius produktus vartotojams.

Parama bus teikiama atsižvelgiant į EPS numatytas galimybes ir apims:

- regionines strategijas ir gebėjimų ugdymą, siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos rinkomis;

- gebėjimų, susijusių prekybos politikos priežiūra, įskaitant įgyvendinimo, ataskaitų teikimo bei prekybos sąlygų lengvinimo veiklos stebėjimą, ugdymą;

- regioninių rinkų kūrimą bei regionų tarpusavio prekybos, ypač maisto produktais, stiprinimą;

- derinimo, standartizacijos ir kontrolės teisinių ir reguliavimo sistemų kūrimą; bendrų regioninių klasifikacijos sistemų ir standartų priėmimą bei jų derinimą su tarptautinėmis sistemomis ir standartais;

- etaloninių laboratorijų stiprinimą, nacionalinių centrų tinklus ir kitų įstaigų ir institucijų, dalyvaujančių bandymuose ir atitikties vertinime, gebėjimų ugdymą;

- regionų gebėjimų siekiant padidinti žinias apie standartus ir atitiktį jiems, įskaitant ribinį likučių kiekį, stiprinimą;

- tvarios ir socialiai palankios gamybos sertifikavimo schemų skatinimą;

- gebėjimų, susijusių su aktyviu dalyvavimu regioninėse ir tarptautinėse diskusijose bei derybose dėl standartų (maisto saugos, prekybos žemės ūkio produktais) ir kitų prekybos sąlygų lengvinimo būdų, ugdymą.

Pagrindiniai partneriai – specializuotos ASK agentūros (Gyvūnijos išteklių Afrikos valstybių biuras (IBAR) ir Afrikos valstybių fitosanitarijos taryba (IAPSC)), tarptautinės standartizacijos institucijos, sertifikavimo organizacijos, mokslinių tyrimų centrai, REB, regioninės ūkininkų ir eksportuotojų organizacijos, etaloninės laboratorijos bei atitinkamos Jungtinių tautų agentūros. Dalyvausiantis ŽŪTC skleis žinias apie SFP.

Gamtinių išteklių valdymas: žemė, žuvininkystė, miškininkystė

Bendradarbiaujant šioje srityje bus siekiama gerinti žemės, žuvų ir miško išteklių valdymą ir tvarkymą, kartu derinant aplinkos tvarumą ir bioįvairovę su pelningu naudojimu ir skurdo mažinimu.

Bendradarbiavimo šioje srityje regioniniai ir žemyno lygmens aspektai:

- politikos, visų pirma susijusios su ištekliais pasienyje, koordinavimas ir derinimas.

- ištekliams pasienyje skirtų koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių nustatymas ir stiprinimas, vadovaujantis dabartinėmis regioninėmis sistemomis;

- regioninio ir žemyno lygmens gairių, skirtų žemės politikai ir tvariam išteklių naudojimui ir apimančių ekonominius, teisinius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, rengimas;

- politinės aplinkos, padedančios lengviau nustatyti atsakomybę ir atskaitomybę už gamtinių išteklių naudojimą, skatinimas.

- keitimasis patirtimi ir tarpusavio vertinimo, susijusio su valdymo veiksmingumu, skatinimas;

- gamtinių išteklių apimties (ir jų eikvojimo) bei klimato kaitos poveikio žemės ūkiui ir gamtiniams ištekliams stebėsena ir priežiūra;

- bendradarbiavimo, siekiant panaikinti neteisėtą gamtinių išteklių (įskaitant žvejybą ir miškų ūkį) naudojimą ir prekybą neteisėtais produktais, stiprinimas[17].

Šioje srityje daugiausia dėmesio bus skiriama politikai ir valdymui, taip pat tvarkymui ir instituciniams susitarimams dėl tvaraus gamtinių išteklių naudojimo. Žemės politikai bei dirvožemio ir vandens panaudojimui teikiama parama bus derinama su CAADP pirmuoju „ramsčiu“ ir susijusiomis tarptautinėmis iniciatyvomis[18]. Žuvininkystės partnerystės susitarimai padės gerinti žuvų išteklių kontrolę, stebėseną ir priežiūrą. Pagrindiniai partneriai bus ASK, NAVP, REB, specializuotos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir regioninės ir subregioninės žemės ir vandens panaudojimo, žuvininkystės ir miškininkystės organizacijos, taip pat specializuotos Europos ir tarptautinės institucijos, tinklai ir platformos[19]. ŽŪTC padės keistis įgyta patirtimi.

Gyvulininkystės plėtra ir ligų kontrolė

Bendradarbiavimo šioje srityje tikslas – padidinti gyvulininkystės sektoriaus tvarumą ir sustiprinti jo indėlį į skurdo mažinimą ir augimą, ypatingą dėmesį skiriant žinių ir sistemų, susijusių su gyvulių ligų kontrole, stiprinimui. Bendradarbiaujant bus siekiama sumažinti gyvulių mirtingumą, riziką, susijusią su gyvūninių produktų gamyba, gerinti visuomenės sveikatos prevenciją, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas patekti į regionines ir tarptautines rinkas, tinkamai naudoti žemę ir sumažinti su gyvulininkyste susijusias aplinkos apsaugos problemas. Bendradarbiavimą sudaro:

- valstybių bendradarbiavimas ganymo, natūraliųjų ganyklų tvarkymo, tvarios gyvūninių produktų gamybos sistemų ir prekybos gyvuliais srityse;

- ryšio tarp gyvulininkystės plėtros Afrikoje ir klimato kaitos analizė;

- koordinuotų veterinarijos paslaugų tinklų ir ligų kontrolės sistemų stiprinimas, taikant tarptautinius standartus;

- Afrikos sistemos, kuri padėtų koordinuoti regionines ir nacionalines sveikatos sistemas, siekiant spręsti su gyvulių ligų susijusias problemas, stiprinimas;

- mokslinių tyrimų, bandymų ir žinių apie ligų prevencijos būdus, įskaitant ir vakcinų kūrimą, sklaida.

Numatoma, kad pagrindiniai partneriai bus specializuotos ASK gyvulininkystės agentūros (Gyvūnijos išteklių Afrikos valstybių biuras (IBAR), Afrikos veterinarijos vakcinų centras (PANVAC) ir Cėcės ir tripanosomozės naikinimo Afrikoje kampanija (PATTEC)), Tarptautinis gyvulininkystės tyrimų institutas (ILRI) ir regioninio ir subregioninio lygmens gyvulininkystės agentūros, Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) bei regioninės ir tarptautinės gyvulių auginimo ir ganymo organizacijos. Bus pasinaudota Afrikos gyvulininkystės partneryste „ Alive “, kurioje dalyvauja pagrindinės suinteresuotosios šalys.

Rizikos valdymas

Bendradarbiaujant šioje srityje bus siekiama didinti gebėjimus mažinti su klimato kaita, stichinėmis nelaimėmis ir kainų šuoliais susijusią riziką, o daugiausia dėmesio skiriama organizaciniams klausimams ir finansinėms priemonėms.

Bendradarbiaujant regioniniu ir žemyno lygmeniu daugiausia dėmesio bus skiriama šiems aspektams:

- institucinių ir techninių gebėjimų pasirengti nelaimei, užkirsti jai kelią ir reaguoti, įskaitant trumpalaikio maisto trūkumo atvejus, ugdymas;

- moksliniai tyrimai, informacijos sklaida ir gebėjimų, susijusių su mažiau rizikingais ūkininkavimo būdais ir sprendimo strategijomis, ugdymas;

- naujoviškos sistemos, skirtos sumažinti pasėlių ir gyvulių netekimo dėl kenkėjų ir ligų riziką;

- keitimasis patirtimi ir gebėjimų naudotis rinka grindžiamo kainų rizikos valdymo priemonėmis, kainų svyravimo mažinimo schemomis ir draudimo mechanizmais ugdymas;

- regioninių ir žemyno lygmens išankstinio perspėjimo sistemų kūrimas ir taikymas bei jų ryšys su nacionalinėmis sistemomis.

Bendradarbiaujant bus ugdomi pagrindinių viešųjų ir privačiųjų organizacijų gebėjimai ir Afrikos valstybėms suteikiamos didesnės galimybės patekti į tarptautines finansų ir draudimo rinkas. Pagrindiniai partneriai bus ASK, REB ir tarptautinės organizacijos. ŽTŪC dalyvaus keičiantis informacija apie mažiau rizikingus ūkininkavimo būdus ir rinka grindžiamo kainų rizikos valdymo sistemas.

KOORDINAVIMAS, STEBėJIMAS IR VERTINIMAS

Koordinavimas

ES ir Afrikos bendradarbiavimas žemės ūkio plėtros srityje bus koordinuojamas trimis tarpusavyje susijusiais lygmenimis: i) su Afrikos institucijomis; ii) su kitų donorų veikla ir iii) ES viduje.

Koordinavimas su Afrikos institucijomis bus grindžiamas CAADP sistema ir jam vadovaus žemyno ir regioninės organizacijos, kur pagrindinį vaidmenį atliks ASK ir NAVP. CAADP partnerystės platforma – tai pagrindinė priemonė visų vystymosi partnerių dalyvavimui žemyno lygmeniu koordinuoti. Panašios platformos yra kuriamos regioniniu lygmeniu. Nacionaliniu lygmeniu vykstantis CAADP apskritojo valstybių stalo procesas suteikia veiklos palyginimo galimybę. Koordinuojant pagal temas vis daugiau dėmesio bus skiriama CAADP „ramsčiams“.

Donorų veiklos koordinavimą, derinimą ir reguliavimą pagal CAADP sustiprins Pasaulinė kaimo plėtros donorų platforma (GDPRD), kuriai priklauso EK ir kai kurios valstybės narės. GDPRD veiks kaip CAADP dalyvaujančių donorų centras ir padės organizuoti CAADP partnerystės plaftormos susitikimus.

Koordinavimą ES viduje sustiprins pasiūlyta ES Afrikos žemės ūkio darbo grupė[20], kuriai techninę paramą teiks ŽŪTC. Darbo grupė sieks nuoseklaus Afrikos žemės ūkiui plėtoti ES teikiamo finansavimo, gerins jo kokybę bei skleis informaciją[21].

Stebėjimas ir vertinimas

CAADP įgyvendinimo ir bendradarbiavimo žemės ūkio plėtros srityje pažangą pirmiausia stebės CAADP Partnerystės platforma ir Afrikos partnerystės forumas (APF). Abi šios organizacijos remsis panašiais rodikliais, kuriuos savo ataskaitose teikia ASK ir NAVP. Be to, plėtojamos priemonės, padėsiančios nuosekliau stebėti veiklos pažangą pagal pagrindinius CAADP „ramsčius“.

GDPRD prisidės prie stebėjimo proceso, atsižvelgdama į konkrečius donorų finansuojamus projektus ir programas, derinimą ir reguliavimą bei CAADP nuoseklumą.

ES ir Afrikos bendradarbiavimo žemės ūkiui plėtoti politinės gairės ir strateginės kryptys bus vertinamos taip pat, kaip visa ES ir AS bendradarbiavimo darbotvarkė, kaip šiuo metu numatyta ES Afrikos strategijoje.

IšVADOS

Visokeriopas žemės ūkio augimas Afrikoje – būdas užtikrinti pažangą siekiant TVT ir prieinamas socialines paslaugas kaimo vietovėse. Tai pripažinus, atsižvelgiantį Afrikos žemės ūkio darbotvarkę ir visų pirma veikiant per Afrikos organizacijas, buvo nustatytos septynios pagrindinės AS ir ES bendradarbiavimo žemės ūkio plėtros regioniniu ir žemyno lygmeniu sritys. Siekiant gerinti žemės ūkio politiką ir valdymą, pagrindinis dėmesys skiriamas regioninių ir žemyno organizacijų gebėjimų ugdymui ir instituciniam stiprinimui.

Bendradarbiaujant bus siekiama produktyvumu ir augimu grindžiamo konkurencingumo bei visokeriopo vystymo, siekiant mažinti skurdą ir didinti socialinę sanglaudą. Siekiant šių tikslų, reikės plėtoti regionines žemės ūkio produktų rinkas, atsižvelgiant į regioninės integracijos ir prekybos sąlygų lengvinimo svarbą. Be to, pripažįstant, kad būtina prisitaikyti prie išorės iššūkių, pavyzdžiui, klimato kaitos, bus remiamos tvarios gamybos sistemos.

Bendradarbiavimas bus grindžiamas Paryžiaus deklaracija – remiama Afrikos darbotvarkė ir pasitelkiamos suderintos dialogo ir vertinimo priemonės.

PRIEDAS . Santrumpos

AKR: Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys

AGRI: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (EK)

APF: Afrikos partnerystės forumas

ŽŪPT: Žemės ūkio plėtros tyrimai

AS: Afrikos Sąjunga

ASK: Afrikos Sąjungos komisija

ASARECA: Žemės ūkio tyrimų Rytų ir Centrinėje Afrikoje stiprinimo asociacija

CAADP: Išsamioji Afrikos žemės ūkio plėtros programa

CGIAR: Konsultacinė tarptautinių žemės ūkio tyrimų grupė

CILSS: Nuolatinis tarpvalstybinis sausros kontrolės Sahelyje komitetas

COMESA: Rytų ir Pietinės Afrikos bendroji rinka

CORAF/WECARD: Vakarų ir Centrinės Afrikos žemės ūkio tyrimų ir vystymosi taryba

ŽŪTC: Žemės ūkio ir kaimo bendradarbiavimo techninis centras

GD: Generalinis direktoratas

KDR: Kongo Demokratinė Respublika

EK: Europos Komisija

ECART: Europos žemės ūkio plėtros tyrimų atogrąžose konsorciumas

ECCAS: Centrinės Afrikos valstybių ekonominė bendrija

ECOWAS: Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija

EVF: Europos vystymosi fondas

EIARD: Europos žemės ūkio plėtros tyrimų iniciatyva

EKPP: Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė

ENV: Aplinkos generalinis direktoratas (EK)

ES: Europos Sąjunga

FAAP: Afrikos žemės ūkio produktyvumo programa

FAO: Maisto ir žemės ūkio organizacija

FARA: Žemės ūkio tyrimų Afrikoje forumas

FISH: Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktoratas (EK)

FLEGT: Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena

BP: Bendroji programa (moksliniai tyrimai)

TAMSP: Teminė aprūpinimo maistu saugumo programa

BVP: Bendrasis vidaus produktas

GDPRD: Pasaulinė kaimo plėtros donorų platforma

GFAR: Pasaulinis žemės ūkio tyrimų forumas

IAPSC: Afrikos valstybių fitosanitarijos taryba

IBAR: Gyvūnijos išteklių Afrikos valstybių biuras

IFAD: Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas

IFAP: Tarptautinė žemės ūkio produktų gamintojų asociacija

IFPRI: Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas

IGAD: Tarvyriausybinė vystymosi reikalų agentūra (Afrikos Kyšulys)

ILRI: Tarptautinis gyvulininkystės tyrimų institutas

JRC: Jungtinis tyrimų centras (ES)

TVT: Tūkstantmečio vystymosi tikslas

NŽŪTS: Nacionalinės žemės ūkio tyrimų sistemos

NATURA: Su žemės ūkio plėtra susijusių Europos universitetų (atogrąžų ir paatogrąžių krypties) tinklas

NAVP: Naujoji Afrikos vystymosi partnerystė

NVO: Nevyriausybinė organizacija

OIE: Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija

PAEPARD: Afrikos ir Europos partnerystė žemės ūkio plėtros tyrimų srityje

PANVAC: Afrikos veterinarijos vakcinų centras

PATTEC: Cėcės ir tripanosomozės naikinimo Afrikoje kampanija

REB: Regioninė ekonominė bendrija

REGIO: Regioninės politikos generalinis direktoratas (EK)

RŪK: Regioninės ūkininkų organizacijos

ROP: Regiono orientacinė programa

RPS: Regioninės prekybos susitarimas

RTD: Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas (EK)

SADC: Pietinės Afrikos vystymosi bendrija

SADC-FANR: SADC maisto, žemės ūkio ir gamtinių išteklių direktoratas

SANCO: Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas (EK)

SPF: Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės

STO: Subregioninė tyrimų organizacija

SSA: Afrika į pietus nuo Sacharos

DTD: Darbinis tarnybų dokumentas

TP: Teminė programa

JT: Jungtinės Tautos

WFP: Pasaulio maisto programa

PPO: Pasaulinė prekybos organizacija

[1] (2006/C46/01).

[2] COM(2005) 489.

[3] Apima augalininkystę, gyvulininkystę, žuvininkystę ir miškininkystę.

[4] Moterys pagamina apie 80 % viso maisto Afrikoje.

[5] Pvz., gyvulių ligų kontrolė, tyrimai ir SFP.

[6] Įskaitant taikos įsivyravimą kai kuriose valstybėse.

[7] Žr. pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuriame išsamiai aptariamos šios sritys.

[8] Plečiama ne tik biokuro, bet ir sąžiningos prekybos ir organinių produktų rinka.

[9] 2003 m. liepos mėn. Maputo deklaracijoje valstybės įsipareigojo iki 2008–2009 m. žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirti ne mažiau kaip 10 % nacionalinio biudžeto.

[10] 2006 m. gruodžio mėn. Aukščiausio lygio susitikimas dėl maisto saugos Afrikoje, Abud˛a. Susitikime nurodyti strategiškai svarbūs produktai ir nuspręsta padidinti Afrikos valstybių tarpusavio prekybą šiais produktais bei stiprinti jų komercinimą.

[11] Žemės ūkio plėtros centras – pagal Kotonu sutartį įsteigtas jungtinis ES ir AKR centras.

[12] Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas gali padėti keistis gerąja patirtimi, užtikrinti ryšius su ūkininkų organizacijomis bei teikti informaciją apie standartus ir mokslinius tyrimus.

[13] Įskaitant mainus tarp ūkininkų.

[14] Pasitelkiant mokslines (pvz., Tarptautinę bendradarbiavimo programą (INCO), Mokslinių tyrimų pagrindų programą (RFP)) ir vystymosi politikos priemones.

[15] Gairės parengtos pagal Europos žemės ūkio plėtros tyrimų iniciatyvą (EIARD).

[16] Europos žemės ūkio plėtros tyrimų atogrąžose konsorciumas (ECART) – Europos ekonominių interesų grupė (EEIG) ir Su žemės ūkio plėtra susijusių Europos universitetų (atogrąžų ir paatogrąžių krypties) tinklas (NATURA).

[17] Remiamasi Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekyba medienos (FLEGT) miškininkystės išteklių iniciatyva.

[18] Pvz., “ TerrAfrica ”.

[19] Įskaitant JRC AKR tvaraus vystymosi observatoriją.

[20] Siūloma, kad ši darbo grupė turėtų būti atskaitinga Vystomojo bendradarbiavimo darbo grupei (CODEV).

[21] Naujo finansavimo nenumatyta.