52007DC0316

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.6.2007

KOM(2007) 316 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ TEJKAL KOMITETUI,REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Viešieji finansai EPS 2007 m. SAP prevencinės funkcijos veiksmingumą užtikrinimas {SEK(2007) 776}

I. ĮVADAS

Valstybių narių ekonominės ir biudžeto politikos priežiūra ir koordinavimas – Sutartyje nustatytas reikalavimas. Stabilumo ir augimo pakte (SAP) plėtojamos Sutarties nuostatos ir taip nustatomos bendrai sutartos taisyklės, principai ir procedūros, kuriais remiantis nustatoma, prižiūrima ir koordinuojama ES valstybių narių biudžeto politika. SAP sudaro prevencinė ir korekcinė dalys. Jo veikimas priklauso nuo to, ar deficitas laikomas perviršiniu, ar ne. Pirmuoju atveju perviršinio deficito procedūroje numatyti atgrasomieji iš anksto apibrėžti ir kodifikuoti korekciniai veiksmai, rekomendacijos ir sankcijos. Prevencinė SAP funkcija, kuria siekiama padėti išvengti perviršinio deficito ir užtikrinti fiskalinį ir ekonominį koordinavimą ES, veikia kitaip. Prevencinė funkcija, nors ir grindžiama kiekinėmis ir procedūros taisyklėmis kaip ir korekcinė dalis, daugiausia orientuota į vidutinės trukmės laikotarpio planus, tarpusavio paramą ir spaudimą bei dalijimąsi gerąja patirtimi. Tam, kad ši funkcija būtų veiksminga, būtinas bendras ES ekonominės ir fiskalinės politikos uždavinių supratimas ir tvirtas politinis įsipareigojimas juos spręsti.

Vykdant 2005 m. SAP reformą vienas iš pagrindinių tiek Komisijos, tiek Tarybos tikslų buvo sustiprinti Pakto prevencinę funkciją. Jis pasiektas sustiprinant ekonominį taisyklių pagrindą ir palaikant politiką, kurią vykdant sudaromos automatiško gamybos apimties stabilizavimosi galimybės, užtikrinamas valstybės finansų tvarumas ir didinama jų kokybė ir efektyvumas. Persvartytame SAP nebereikalaujama, kad valstybės narės siektų vienodo beveik subalansuoto biudžeto vidutinės trukmės laikotarpiu. Tiksliau, kiekvienai valstybei narei, atsižvelgiant į jai būdingas aplinkybes, nustatomi skirtingi vidutinės trukmės tikslai. Per reformą į SAP įtrauktos nuostatos siekiant užtikrinti, kad fiskalinė politika būtų simetriška per visą ciklą ir kad fiskalinis konsolidavimas tęstųsi ir vėlesniais metais po perviršinio deficito ištaisymo. Visų pirma Pakte nustatyta, kad euro zonai arba VKM II priklausančios valstybės narės turėtų siekti, kad struktūrinis koregavimas būtų mažiausiai 0,5 % BVP. Galiausiai per 2005 m. reformą panaikinti galimi struktūrinių reformų vykdymo trukdžiai ir labiau pabrėžti skolos ir ilgalaikio tvarumo aspektai vykdant biudžetinę priežiūrą.

Šiame komunikate apžvelgiami paskutiniai biudžetiniai ES fiskalinės sistemos pokyčiai ir jos veikimas. Jame pabrėžiama, kad pastaruoju laikotarpiu perviršinio deficito procedūros įgyvendintos sklandžiai, bet pastebėta ir tam tikrų nukrypimų nuo SAP prevencinės funkcijos politikos taisyklių. Dabar, kai daugelis ES šalių yra neseniai ištaisiusios perviršinį deficitą arba greitai jį ištaisys, svarbu pasinaudoti šiuo metu palankių ciklo sąlygų teikiama galimybe sparčiai pasistūmėti į priekį siekiant vidutinės trukmės tikslų. Todėl persvarstyto SAP nuostatas reikia veiksmingai taikyti, o kai kuriuos SAP reformos aspektus – toliau plėtoti.

Šiame komunikate, remiantis gerąja ES šalių patirtimi, šiuo tikslu pateikiami konkretūs pasiūlymai. Šie pasiūlymai visiškai atitinka 2005 m. SAP reformos politinio susitarimo dvasią ir gali būti pritaikyti pagal galiojančius teisės aktus. Jais siekiama sustiprinti stabilumo ir konvergencijos programose pateikiamų vidutinės trukmės tikslų patikimumą ir nacionalinę atsakomybę bei siūloma fiskalinės politikos priežiūrą vertinti iš platesnės ekonominės perspektyvos, vadovaujantis atnaujinta Lisabonos strategija, skirta darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui skatinti.

II. ATSIžVELGIANT į PASKUTINIUS BIUDžETINIUS POKYčIUS REIKIA IMTIS VEIKSMų VEIKSMINGAI SAP PREVENCINEI FUNKCIJAI UžTIKRINTI

Valstybių narių finansų būklė ir toliau gerėja

2006 m. padėtis biudžeto atžvilgiu ES ir euro zonoje ir toliau gerėjo. Esant palankioms ekonominėms sąlygoms (2006 m. ES realus BVP augimas buvo 3 %, t. y. padidėjo, palyginti su 1,7 % 2005 m.), ES valstybių narių biudžeto deficitas sumažintas nuo 2,4 % BVP 2005 m. iki 1,7 % BVP 2006 m. Pirmą kartą nuo 2002 m. užregistruotas sumažėjęs skolos santykis tiek ES, tiek euro zonoje. Be to, su bendros biudžetinės padėties gerėjimu yra susiję tai, kad antrus metus iš eilės struktūrinis deficitas, t. y. valstybės biudžeto deficitas atėmus ciklo veiksnių poveikį bei vienkartines ir laikinąsias priemones, žymiai sumažėjo (0,9 procentinio punkto BVP). Pagal Komisijos apskaičiavimus ES struktūrinis deficitas sumažėjo nuo beveik 3 % BVP 2004 m. iki mažiau kaip 1,5 % BVP 2006 m.

Valstybių narių biudžeto deficitas 2006 m. sumažėjo daugiausia dėl didelių netikėtai gautų mokestinių pajamų. Apskaičiuota, kad didesnis nei planuota valstybės pajamų padidėjimas turėjo įtakos valstybės biudžeto balanso pagerėjimui maždaug vienu procentiniu punktu BVP, palyginti su valstybių narių 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje atnaujintose stabilumo ir konvergencijos programose (SKP) pateiktais planais. Vis dėlto tuo pačiu metu keleto ES šalių biudžeto išlaidos taip pat padidėjo greičiau nei planuota. Šie pokyčiai verčia suabejoti esamo valstybės finansų būklės gerėjimo pastovumu.

Nekartoti buvusių klaidų

Palyginti su planais, pasikeitusi fiskalinio koregavimo struktūra rodo, kad kai kuriais atvejais nenumatytos didesnės mokestinės pajamos (tai gali būti laikinas reiškinys) buvo iš dalies panaudotos valstybės išlaidų padidėjimui finansuoti. Ši permaina reiškia pavojų, kad kartojamos buvusios šios politikos srities klaidos. Dabartinė greito ekonomikos augimo ir netikėtai padidėjusių mokestinių pajamų konfigūracija labai panaši į padėtį, kuri vyravo ano dešimtmečio pabaigoje–šio dešimtmečio pradžioje, kai buvo daromos klaidos šioje politikos srityje. 1999–2001 m. kelios valstybės narės nepasinaudojo ekonominiu pakilimu, kad valstybės finansų būklė taptų palanki. Vėliau, ne tokioje palankioje ciklo fazėje, jų padėtis tapo sudėtingesnė.

Šiuo metu ekonomistai ir politikos formuotojai sutaria, kad su Stabilumo ir augimo pakto laikymusi susijusių sunkumų pirmoje šio dešimtmečio pusėje priežastis buvo netinkama fiskalinė politika ekonominio pakilimo laikotarpiu. Kadangi dauguma ES šalių ištaisė (arba greitai ištaisys) perviršinį deficitą, labai svarbu šiuo metu esant cikliškam ekonomikos pagerėjimui išlaikyti fiskalinio konsolidavimo impulsą. Su ekonomikos pagerėjimu atsiradusias galimybes būtina išnaudoti, t. y. ES šalyse valstybės skolos santykį nuolat mažinti.

Atsižvelgiant į paskutinius pokyčius reikia, kad prevencinė funkcija geriau veiktų

Prieš metus ankstyvajame SAP reformos vertinime Komisija pastebėjo, kad dėl reformos pagerėjo perviršinio deficito procedūros veikimas. Paskutiniai pokyčiai patvirtina šią nuomonę. Šalys, kuriose susidaręs perviršinis deficitas, tinkamai laikėsi persvarstytame SAP nustatytų terminų perviršiniam deficitui ištaisyti ir struktūriniu požiūriu įdėjo daug pastangų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti. Vidutiniškai struktūrinis valstybės balansas tose šalyse 2006 m. pagerėjo maždaug 1 procentiniu punktu BVP. Šių šalių biudžetiniai planai iš esmės atitinka siekį ištaisyti perviršinį deficitą per Tarybos nurodytą terminą. 2004 m. deficitas viršijo 3 % BVP dešimtyje valstybių narių, o 2008 m. pagal naujausias SKP tokia padėtis susidarys tik Vengrijoje ir Čekijoje.

Vis dėlto SAP prevencinės funkcijos veikimas vis dar kelia susirūpinimą. Jis pagrįstas tiek praeities rezultatais, tiek prognozėmis. 2006 m. kai kurių šalių, kurios dar nėra pasiekusios vidutinės trukmės tikslo, fiskalinio konsolidavimo pastangos, atsižvelgiant į gerėjančias ciklo sąlygas, buvo nepakankamos. Fiskaliniai planai taip pat šiek tiek nuvylė. Keliose euro zonos ir VKM II šalyse numatomas struktūrinio balanso pagerėjimas 2007 ir vėlesniais metais nesudaro persvarstytame SAP nurodytos 0,5 % BVP normos, t. y. nesilaikoma Tarybos naujausių rekomendacijų[1] ir nepaisoma ekonominių sąlygų, į kurias atsižvelgiant būtų galima ją viršyti[2]. Remiantis 2007 m. pavasario Komisijos ekonominėmis prognozėmis, parengtomis remiantis prielaida, kad politika nesikeis, tik dešimt iš 27 ES šalių 2008 m. bus pasiekusios vidutinės trukmės tikslus, ekonomikai augant dvejus metus iš eilės.

III. VEIKSMINGESNė PREVENCINė FUNKCIJA SIEKIANT TIKROS VALSTYBėS FINANSų TVARUMO PAžANGOS

SAP prevencinė funkcija pagrįsta reguliaria valstybių narių viešųjų finansų stebėsena ir priežiūra. Todėl ES šalys pateikia metines stabilumo ar konvergencijos programas (SKP), kuriose pateikia ateinančių trejų ar ketverių metų biudžeto būklės planą. Valstybės narės, kurios dar nėra pasiekusios vidutinės trukmės tikslo, SKP pateikia koregavimo strategiją siekiant šio tikslo. Po to šias programas įvertina Komisija, o Taryba apie kiekvieną iš jų pateikia nuomonę.

Kaip minėta, valstybių narių SKP pateikti fiskaliniai planai, ypač metinis koregavimas, ne visuomet dera su SAP prevencine funkcija. Be to, keletui ES šalių praeityje kildavo sunkumų laikantis daugiamečių biudžeto tikslų. Šiuos sunkumus visų pirma sukeldavo pasikartojantis suplanuotų išlaidų viršijimas[3]. Geresni pastarųjų dvejų metų rezultatai siekiant subalansuoto biudžeto tikslų daugiausia gauti dėl netikėtai padidėjusių valstybių narių biudžeto pajamų.

Atsižvelgiant į tai, šiame skirsnyje pateikiami keli konkretūs pasiūlymai remiantis gerąja ES šalių patirtimi siekiant užtikrinti, kad SAP prevencinė funkcija geriau veiktų. Visi šie pasiūlymai gali būti taikomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir atitinka 2005 m. SAP reformos dvasią. Jie yra susiję su keturiomis pagrindinėmis temomis:

(i) fiskalinės politikos klausimus vertinti iš platesnės ekonominės perspektyvos;

(ii) didinti nacionalinę atsakomybę už stabilumo ir konvergencijos programose numatytus vidutinės trukmės biudžeto tikslus;

(iii) didinti į SKP įtrauktų vidutinės trukmės biudžeto planų tvirtumą ir patikimumą;

(iv) siekti tvarios fiskalinės būklės vidutinės trukmės laikotarpiu.

Fiskalinės politikos klausimus vertinti iš platesnės ekonominės perspektyvos

Patikimos fiskalinės politikos privalumus būtų lengviau suvokti, jei fiskalinė priežiūra būtų vertinama iš platesnės ekonominės perspektyvos, visų pirma atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Tam reikėtų aiškiau paaiškinti, kokį teigiamą poveikį vidutinės trukmės biudžeto planai turės makrofinansiniam stabilumui bei kaip numatomais išlaidų ir apmokestinimo dydžio ir struktūros pokyčiais bei kitomis ekonominės politikos priemonėmis bus nustatyti teisingi prioritetai ir specialios priemonės inovacijoms ir konkurencingumui skatinti bei privačioms investicijoms ir užimtumui didinti.

Siekiant pagrindinio tikslo puoselėti didelį tvarų ES šalių ekonomikos augimą, kuris skatintų didinti užimtumą, vertinant fiskalinės politikos pokyčius pagal SAP prevencinę funkciją būtų galima labiau atsižvelgti į bendrą tos šalies makroekonominę padėtį ir apsvarstyti biudžeto strategijų kokybę ir sandarą. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti rizikai, susijusiai su vidaus ir išorės disbalanso, infliacijos ir konkurencingumo pokyčiais, turint omenyje skirtingą poveikį priklausomai nuo to, ar šalys priklauso euro zonai, ar ne. Pavyzdžiui, euro zonos šalims didesnį dėmesį reikia skirti realaus valiutos keitimo kurso koregavimui, o konvergencijos šalims reikėtų apsvarstyti fiskalinės politikos vaidmenį palaikant tvaraus kitų šalių pasivijimo procesą.

Diskusijos apie valstybės išlaidų kokybę ir veiksmingumą bei jų teigiamą poveikį didinant potencialų augimą turėtų tapti sistemiškesnės vertinant valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto planus. Viešųjų išteklių stygius, aštrinamas išlaidų poreikių senėjančiai visuomenei ir didėjančios mokestinės konkurencijos, net daugiau nei anksčiau didina būtinybę viešuosius išteklius priskirti pagal prioritetus ir naudoti veiksmingai atsižvelgiant į Tarybos priimtas atskiroms šalims skirtas rekomendacijas remiantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis. Užtikrinant, kad SKP ir jų vertinimuose būtų aiškiai pabrėžiamos struktūrinių reformų pasekmės vidutinės trukmės laikotarpiu, sukeliančios didelius valstybės išlaidų ir apmokestinimo dydžio ir struktūros pokyčius, būtų padedama geriau suvokti šias reformas ir jų vaidmenį kaip visapusiškos strategijos dalį. Todėl SKP turėtų būti pateikiama sistemiška informacija apie tiesiogines pagrindinių reformų, numatytų nacionalinėse reformų programose, biudžeto išlaidas ar sutaupytas lėšas.

1 pasiūlymas. Siekiant užtikrinti, kad tvarios biudžeto būklės tikslas būtų greitai pasiektas, kartu didinant biudžeto politikos teigiamą poveikį augimui ir užimtumui, stabilumo arba konvergencijos programose ir Komisijos atliekamuose jų vertinimuose galėtų būti labiau pabrėžiamas valstybės finansų kokybės ir veiksmingumo klausimas. Valstybės narės galėtų aiškiau nurodyti numatomus veiksmus šioje politikos srityje, kiek tai susiję su valstybės išlaidų ir apmokestinimo struktūros ir (arba) veiksmingumo pasikeitimais, bei numatomą naudą ekonomikos augimui ir užimtumui. Kartu galėtų būti pabrėžiamos sąsajos su nacionalinėmis reformų programomis pagal Lisabonos strategiją. Tam, kad būtų įmanoma dalytis gerąja patirtimi, valstybės narės taip pat galėtų pateikti informaciją apie biudžeto institucijų reformas, kurių tikslas – pagerinti valstybės finansų kokybę ir jų veiksmingumą, pvz., rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymo metodikos nustatymas ar naujos fiskalinės taisyklės, kuriomis skatinama išlaidas perskirstyti pagal kitus prioritetus.

2 pasiūlymas. Vertindamos nacionalinę fiskalinę politiką, valstybės narės ir Komisija galėtų labiau atsižvelgti į bendrą tos šalies makroekonominę padėtį. Ypatingą dėmesį būtų galima atkreipti į išorės disbalanso, infliacijos ir konkurencingumo raidą. Būtų siekiama užtikrinti euro zonos sklandų veikimą ir koregavimą viduje bei remti tvarų konvergencijos šalyse vykstantį kitų šalių pasivijimo procesą. Platesnis ekonominis vertinimas padėtų išsamiau įvertinti, ar tai – ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kaip jis paveiks fiskalinę politiką.

Didinti nacionalinę atsakomybę už stabilumo ir konvergencijos programose numatytus vidutinės trukmės biudžeto tikslus

1. 2005 m. SAP reforma padarė didelę įtaką didinant nacionalinę atsakomybę už ES fiskalinių taisyklių laikymąsi. Judant šia kryptimi esminiai veiksmai buvo padidinti ekonominį taisyklių pagrindą ir vidutinės trukmės biudžeto tikslus nustatyti kiekvienai šaliai atskirai.

2. Vykdant 2005 m. SAP reformą Taryba taip pat paragino valstybių narių vyriausybes stabilumo ir konvergencijos programas bei Tarybos nuomones dėl jų pateikti nacionaliniams parlamentams. Per pastaruosius dvejus metus šiuo klausimu pasiekta pažanga nėra didelė. Remiantis naujausiu Komisijos tyrimu, politinis įsipareigojimas nacionaliniu lygmeniu siekti SKP nustatytų vidutinės trukmės biudžeto tikslų nėra pakankamai tvirtas. Tik keliose ES šalyse dėl SKP balsuojama arba ji sudaroma nacionalinio parlamento anksčiau priimto dokumento pagrindu. Be to, nors SKP pateikiamos viso valdžios sektoriaus biudžeto prognozės, kai kuriose šalyse, prieš nustatant tikslus, ex ante koordinavimo tarp įvairių valdžios lygmenų nėra arba jis nedidelis.

3. Todėl ES šalių SKP pateikiami daugiamečiai biudžeto planai ir metinio biudžeto paskesniems metams parengimas dažniausiai nebūna pernelyg susiję. Keletu atvejų į SKP įtrauktos biudžeto prognozės yra tik orientacinio pobūdžio ir į jas beveik neatsižvelgiama rengiant paskesnių metų biudžetą. Todėl prognozės smarkiai taisomos siekiant užtikrinti SKP pateiktų biudžeto planų ir paskesnių metų biudžete nustatytų tikslų nuoseklumą. Apskritai dabartinė padėtis rodo, kad tai, kas pageidaujama, ir tikrasis SKP parengimas bei statusas labai skiriasi.

4. Euro zonos valstybių narių atsakomybei už fiskalinės politikos koordinavimą pagal prevencinę funkciją teigiamą įtaką taip pat padarytų bendro viešo dokumento, kuriame būtų apibendrinami visų euro zonos valstybių narių pateikti daugiamečiai fiskaliniai planai, parengimas. Šioje euro zonos stabilumo programoje būtų pabrėžiamas kiekvienos valstybės narės indėlis visose euro zonos politikos srityse. Ankstyvame priežiūros etape remdamiesi Komisijos vertinimu ją galėtų aptarti Eurogrupės ministrai, taip pagilinant atskirų euro zonos valstybių narių stabilumo programų nagrinėjimą.

3 pasiūlymas. Valstybėms narėms būtų lengviau laikytis vidutinės trukmės biudžeto planų, sustiprinus visų nacionalinių fiskalinės politikos dalyvių įsipareigojimą vykdyti politiką, kuri atitiktų SKP nustatytus vidutinės trukmės biudžeto tikslus. Todėl, kaip sutarta vykdant 2005 m. SAP reformą, valstybės narės galėtų apsvarstyti į SKP rengimą ir reagavimą į Tarybos nuomones labiau įtraukti nacionalinius parlamentus . Pageidautina, kad daugiamečiai biudžeto tikslai būtų nustatomi įgyvendinus tinkamą koordinavimą tarp įvairių valdžios lygmenų.

4 pasiūlymas. Siekiant sustiprinti nacionalinę atsakomybę už SKP pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus bei padidinti SKP ir paskesnių metų biudžeto nuoseklumą, valstybės narės galėtų vidaus biudžeto struktūras papildyti nacionalinėmis daugiametėmis fiskalinėmis taisyklėmis, atitinkančiomis SKP nustatytus tikslus. Tam galėtų būti pasinaudota kai kurių valstybių narių teigiama patirtimi, kai taisyklėmis pagrįstomis daugiametėmis išlaidų struktūromis užtikrinama, kad būtų tvirtai laikomasi vidutinės trukmės biudžeto planų, visų pirma išlaidų atžvilgiu, ir kad paskesnių metų biudžetas derėtų su šiais planais.

Didinti vidutinės trukmės biudžeto tikslų tvirtumą ir patikimumą

Pagrindinis SKP tikslas – puoselėti tinkamą daugiametį ES fiskalinės politikos koordinavimą. Kai kuriose ES valstybėse narėse SKP šalies viduje taip pat naudojamos fiskalinės politikos vykdymo laikotarpiui pratęsti už metinio biudžeto ciklo ribų. Jei ir toliau bus pakartotinai nukrypstama nuo vidutinės trukmės biudžeto planų, kaip buvo anksčiau, prognozių patikimumas galėtų tiek sumažėti, kad jos taptų beprasmės.

Sritis, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį, yra makroekonominių prognozių rengimas; jos naudojamos biudžeto prognozėms parengti, nuo kurių savo ruožtu priklauso išteklių, vidutinės trukmės laikotarpiu skiriamų politikos kryptims finansuoti, kiekis. Praeityje vidutinės trukmės biudžeto prognozės kai kuriais atvejais būdavo pagrįstos pernelyg optimistinėmis makroekonominėmis prognozėmis, visų pirma ekonomikos pagerėjimo laikotarpiais. Vis dėlto polinkis prognozuoti vidutinės trukmės laikotarpiu didesnį augimą palankaus augimo laikotarpiais tapo kur kas mažesnis įvykdžius SAP reformą. Valstybės narės turėtų ir toliau biudžeto prognozes pagrįsti tikroviškomis prielaidomis. Jos taip pat galėtų apsvarstyti vadinamųjų apdairumo veiksnių , pvz., neapibrėžtųjų biudžeto rezervų, kurie gali būti panaudojami tik ypatingomis sąlygomis, naudojimą.

Dar vienas patobulinimas būtų didesnis skaidrumas, kiek tai susiję su fiskalinių uždavinių, išplaukiančių iš SKP nustatytų biudžeto tikslų, pobūdžiu ir dydžiu. Valstybės narės visų pirma galėtų SKP aiškiau nurodyti, ar prognozuojamas pagrindinių biudžeto suvestinių rodiklių įgyvendinimo planas yra įmanomas politikai nesikeičiant. Visų pirma pagrindinis „nesikeičiančios politikos“ scenarijus galėtų būti išsamiau paaiškintas. Jau SAP, įskaitant Elgesio kodeksą dėl SKP turinio ir formos , kuriame valstybėms narėms pateikiamos SKP rengimo gairės, nurodoma, kad programose turėtų būti aprašytos biudžeto ir kitos ekonominės politikos priemonės, kurių imamasi arba kurios pasiūlytos biudžeto tikslams pasiekti[4]. Vis dėlto praktikoje informacijos apie numatomas korekcines priemones SKP pateikiama palyginti nedaug.

5 pasiūlymas. Siekdamos padidinti vidutinės trukmės biudžeto tikslų tvirtumą ir patikimumą, valstybės narės SKP galėtų aiškiau nurodyti, ar vidutinės trukmės biudžeto tikslus įmanoma pasiekti politikai nesikeičiant, ar tam reikės įgyvendinti papildomas politikos srities priemones. Pastaruoju atveju būtų svarbu SKP nurodyti pagrindinių biudžeto tikslų (valstybės biudžeto balansas, išlaidos) atotrūkį nuo valstybės finansų būklės pokyčių politikai nesikeičiant ir pateikti kuo išsamesnį priemonių, kurios numatomos skirtumui tarp biudžeto tendencijų ir tikslų pašalinti, aprašą.

Siekti tvarios fiskalinės būklės vidutinės trukmės laikotarpiu

Pagrindinis ES šalių fiskalinės politikos tikslas – siekti būklės, kuri reikštų ilgalaikį valstybės finansų tvarumą. Daugelyje ES šalių norint išspręsti tvarumo uždavinį reikalinga visuotinė strategija, kurią sudarytų ir savo nuožiūra vykdomas fiskalinis konsolidavimas, ir struktūrinės reformos. Kai kuriose valstybėse narėse reikia priimti svarbius sprendimus ir nuspręsti, kuri tvarumo problemos dalis turėtų būti sprendžiama atliekant vidutinės trukmės konsolidavimą, o kuri – vykdant darbo rinkų, pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformas. Vidutinės trukmės biudžeto tikslai turėtų būti pakankamai dideli siekiant išspręsti didžiąją tvarumo problemos dalį.

Norint sparčiai siekti patikimos fiskalinės būklės taip pat reikia geriau suprasti, kodėl anksčiau buvo nukrypstama nuo vidutinės trukmės biudžeto planų, tam, kad to būtų išvengta ateityje. Komisijai ir Tarybai vertinant SKP reikėtų labiau pabrėžti ankstesnių biudžeto planų stebėsenos svarbą. Turint omenyje tai, kad valstybės narės paprastai planuoja išlaidomis pagrįstą fiskalinį konsolidavimą ir kad nuo vidutinės trukmės planų nukrypstama daugiausia viršijus suplanuotas išlaidas, sustiprinus stebėseną reikėtų ypatingą dėmesį skirti išlaidų pokyčiams[5].

Nuoseklumas tarp anksčiau nustatytų vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir metinio biudžeto euro zonos šalyse galėtų būti stebimas atliekant tarpinę fiskalinės politikos peržiūrą. Tai yra kasmetinis kitų metų fiskalinės politikos planų aptarimas (kiekvieną pavasarį), kurio tikslas – užtikrinti tinkamą euro zonos šalių fiskalinės politikos koordinavimą ir suteikti tarpusavio paramą patikimai fiskalinei politikai nacionaliniu lygmeniu. Neseniai Eurogrupė nusprendė šią veiklą paversti tikra strategine politikos krypties diskusija, organizuojama tik prieš valstybėse narėse priimant esminius sprendimus dėl kitų metų biudžeto planų[6].

6 pasiūlymas. Kaip sutarta vykdant SAP reformą, Komisija ir valstybės narės padidins pastangas toliau plėtojant vidutinės trukmės fiskalinės politikos ir ilgalaikės biudžeto dinamikos sąsajas. Kiekvienai šaliai atskirai nustatant vidutinės trukmės biudžeto tikslus bus labiau atsižvelgiama į tvarumo problemas. Siekiama prireikus nustatyti didesnius vidutinės trukmės tikslus atskiroms šalims – tai gali padėti valstybėms narėms viešųjų finansų tvarumą padidinti iš esmės.

7 pasiūlymas. Vertindama SKP, Komisija pagilins ankstesnėse SKP nustatytų biudžeto tikslų siekimo rezultatų analizę, didžiausią dėmesį atkreipdama į valstybės išlaidų pokyčius. Anksčiau nustatytų vidutinės trukmės biudžeto tikslų, visų pirma valstybės išlaidų tikslų, ir metinio biudžeto nuoseklumo euro zonos šalyse stebėsena taip pat bus tarpinės fiskalinės politikos peržiūros dalis.

IV. IšVADA

Šiame komunikate apžvelgiami paskutiniai biudžetiniai ES fiskalinės sistemos pokyčiai ir jos veikimas. Jame akcentuojamas šiuo metu vykstantis biudžetinės padėties gerėjimas ir sklandus perviršinio deficito procedūrų įgyvendinimas. Vis dėlto komunikate taip pat išreiškiamas Komisijos susirūpinimas dėl SAP prevencinės funkcijos vykdymo, visų pirma susijęs su nepakankamomis valstybių narių, kurios nėra pasiekusios vidutinės trukmės tikslų esant palankioms ciklo sąlygoms, fiskalinio konsolidavimo pastangomis. Kai kuriose valstybėse narėse neplanuotai didesnės mokestinės pajamos iš dalies naudojamos valstybės išlaidų padidėjimui finansuoti. Šie pokyčiai verčia abejoti vykstančio fiskalinio konsolidavimo pastovumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kai daugelis ES šalių yra neseniai ištaisiusios perviršinį deficitą arba greitai jį ištaisys, labai svarbu pasinaudoti šiuo metu palankiomis ciklo sąlygomis ryžtingai pasistūmėti siekiant vidutinės trukmės tikslų.

Todėl, siekiant padidinti SAP prevencinės funkcijos veiksmingumą, remiantis 2005 m. SAP reforma šiame komunikate pateikiami konkretūs pasiūlymai. Per ateinančius mėnesius šie pasiūlymai bus apsvarstyti su valstybėmis narėmis. Pasiūlymuose aptariama, kaip vyriausybės sudaro ir įgyvendina biudžeto strategijas vidutinės trukmės laikotarpiu ir kaip ekonominės ir biudžeto politikos priežiūra ir koordinavimas turėtų būti sustiprinta ES lygmeniu siekiant remti tvarios biudžeto politikos, kuria būtų prisidedama didinant augimą ir užimtumą, vykdymą. Naujausia šalių patirtis ir empirinis darbas rodo, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus būtų veiksmingai paremtos valstybių narių pastangos artėti prie tvarios fiskalinės būklės kartu didinant augimą ir kuriant daugiau darbo vietų.

[1] 2007 m. kovo mėn. Taryba atskiroms šalims skirtoje rekomendacijoje dėl Jungtinių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių euro zonos valstybėms narėms nustatė: „euro zonos valstybėms narėms [...] rekomenduojama pasinaudoti susiklosčiusiomis palankiomis ciklinėmis sąlygomis, siekiant plataus užmojo biudžeto konsolidavimo arba jį vykdant, kad būtų įvykdyti vidutinės trukmės tikslai pagal Stabilumo ir augimo paktą, t. y. kad metinis struktūrinis koregavimas būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP ir taptų siektina gaire“.

[2] Persvarstytame SAP nurodoma, kad euro zonos ir VKM II valstybės narės, dar nepasiekusios vidutinės trukmės tikslo, siektų, kad metinis jų struktūrinio balanso koregavimas būtų mažiausiai 0,5 % BVP. Koregavimo pastangos turėtų būti didesnės ekonomikos pakilimo laikotarpiais ir mažesnės – ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.

[3] Išsamią sunkumų siekiant biudžeto tikslų priežasčių analizę žr. 2007 m. Komisijos ataskaitą „Viešieji finansai EPS“.

[4] Žr. dokumentą „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo patikslinimas ir stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gairės“, kurį 2005 m. rugsėjo mėn. patvirtino ECOFIN taryba.

[5] Išsamią sunkumų, laikantis SKP nustatytų biudžeto tikslų, priežasčių analizę žr. Komisijos ataskaitoje „Viešieji finansai EPS, 2007 m.“.

[6] Praktikoje valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia informaciją apie numatomus fiskalinės politikos veiksmus kitais metais. Remiantis tuo vyksta diskusija, kurioje vertinamas tų veiksmų tinkamumas tiek tai šaliai, tiek iš visos euro zonos perspektyvos.