52007DC0234

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.5.2007

KOM(2007) 234 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Fosfatų naudojimas pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių 16 straipsnį

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Fosfatų naudojimas pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių 16 straipsnį (Tekstas svarbus EEE)

1. ĮŽANGA

Reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių[1] 16 straipsnyje nustatyta, kad „ iki 2007 m. balandžio 8 d. Komisija įvertina, pateikia ataskaitą ir pagrįstais atvejais pasiūlo teisės akto projektą dėl fosfatų naudojimo, atsižvelgiant į laipsnišką jų atsisakymą arba ribotą naudojimą specialiai paskirčiai .“

1.1. Fosfatai plovikliuose

Buitiniuose ir pramoniniuose plovikliuose fosfatai yra dažniausiai vartojami kaip didžiausią dalį sudarančios sudedamosios dalys. Jų paskirtis – suminkštinti vandenį, kad plovikliai būtų veiksmingi. Paprastai vartojama fosfato rūšis yra STTP (natrio tripolifosfatas, Na5P3O10, CAS Nr. 7758-29-4, EINECS Nr. 231-838-7). Apskritai STTP veiksmingai veikia plovikliuose ir atlieka tokias funkcijas:

- veiksmingai suriša kietumą suteikiančias druskas (ir perveda jas į tirpią formą);

- pašalina nuosėdas ir neleidžia joms susidaryti;

- didina skalbimo proceso veiksmingumą;

- kitų skalbiklio sudedamųjų dalių nešiklis.

ES 25 valstybėse narėse per metus sunaudojama maždaug 1,8 mln. tonų fosfatų turinčių ploviklių, o tai yra maždaug 110 000 tonų fosforo. 90–95 % šio kiekio suvartojama buitinio skalbimo ir indų plovimo plovikliuose. Palyginti fosfato kiekis trąšose atitinka maždaug 1,25 mln. tonų fosforo per metus.

Plovikliuose esantis STPP susirūpinimo dėl neigiamo poveikio sveikatai nekelia. Naujausi moksliniai įrodymai[2] rodo, kad nurijus STPP ar jam patekus ant odos pasireiškia labai mažas ūmus toksiškumas, o genotoksiško arba mutageninio poveikio nepastebėta.

Fosfatai naudojami kaip trąšos, nes jie yra pagrindinės maistinės medžiagos. Fosfatų naudojimas plovikliuose daugiausia rūpesčio kelia todėl, kad patekęs į vandens aplinką jis gali sukelti maistinių medžiagų perteklių, o tai, savo ruožtu, gali sukelti eutrofikaciją ir su ja susijusias problemas.

Eutrofikacija apibrėžiama taip: „ tai vandens pagerinimas maistingomis medžiagomis, ypač azoto ir (arba) fosforo junginiais, kurie skatina dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą, kuris nepageidautinai sutrikdo organizmų pusiausvyrą vandenyje ir turi įtakos tokio vandens kokybei “[3]

Eutrofikacija yra sudėtingas reiškinys, kai fosfatai dažnai, bet ne visada, atlieka svarbų vaidmenį. Vis didėjantis susirūpinimas dėl STPP įtakos eutrofikacijai daugelį šalių paskatino pereiti prie skalbimo ploviklių, neturinčių fosfatų. 1 lentelėje (priedas) parodyta rinkos dalis ES 25 valstybėse narėse, tenkanti skalbimo plovikliams be fosfatų. Plovikliai daugiausia patenka į vandens aplinką per nuotekų valymo įrenginius. ES valstybėse narėse į vandens aplinką patenkanti STPP iš ploviklių dalis labai skiriasi priklausomai nuo tretinio nuotekų valymo laipsnio. Tretinis nuotekų valymas yra brangus, ir visų nuotekų rūšių nereikalaujama valyti trečią kartą (ypač mažesnėse vietovėse nuotekos nėra tinkamai valomos). Fosfatą iš trąšų, naudojamų žemės ūkio paskirties žemei, iš esmės absorbuoja pasėliai, tačiau šiek tiek jo nuteka į paviršiaus vandenis. Trečias pagrindinis fosforo šaltinis yra žmoguje vykstančio medžiagų apykaitos proceso atliekos.

Pagrindinė alternatyva STPP, kuriam tenka daugiau kaip 60 % rinkos, skalbinių plovikliuose yra ceolitai ( iš esmės celoitas A), tačiau jie naudojami su dideliu kiekiu kitų sudedamųjų dalių, pvz., minkštikliai ir balikliai.

Indų ploviklių sudėtyje tebėra fosfatų. Pradėjus naudoti skalbimo ploviklius be fosfatų, indų ploviklių indėlis į bendrą plovikliuose esančių fosfatų išmetalų kiekį padidėjo maždaug 25 %.

1.2. ES teisės aktai dėl eutrofikacijos

Kai kuriomis ES direktyvomis ribojama paviršiaus vandenyse esančių maistinių medžiagų koncentracija siekiant sumažinti eutrofikaciją.

Direktyva 91/271/EEB3 dėl miesto nuotekų valymo (UWWTD), pagal kurią reikalaujama nuotekas valyti trečią kartą aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10000 gyventojų ekvivalentų (g.e.), nuotekų valymo įrenginiuose (šio proceso metu pašalinami fosfatai), iš kurių išvalytos nuotekos išleidžiamos į zonas, kurioms eutrofikacija gali būti žalinga;

Direktyva 91/676/EEB[4] dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (Nitratų direktyva), pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų pažeidžiamas zonas ir parengtų bei įgyvendintų veiksmų programas vandens taršai azoto junginiais mažinti.

Direktyva 96/31/EB[5] dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, pagal kurią reikalaujama, kad tam tikriems pramonės įrenginiams valstybės narės išduotų leidimus pagal geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Direktyvos III priede į orientacinį pagrindinių teršalų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant išmetalų ribines vertes, sąrašą įtrauktos eutrofikaciją sukeliančios medžiagos, visų pirma nitratai ir fosfatai.

Direktyva 2000/60/EB[6], arba Pagrindų direktyva dėl vandens (WFD), paskatino daugiau dėmesio skirti eutrofikacijai ir taikyti visapusišką požiūrį į vandentvarką[7]. Valstybės narės privalo įgyvendinti priemonių programas, kad iki 2015 m. vandens telkiniai visoje ES pasiektų „geros būklės statusą“. Jeigu WFD stebėsena ir vertinimas rodo, kad į aplinkos vandenį patenkantis fosforas smarkiai didina eutrofikaciją, valstybės narės privalo imtis priemonių šiai problemai spręsti.

1.3. Teisės aktai Europoje dėl fosfatų plovikliuose

Kol bus suderinti teisės aktai Europos mastu, Ploviklių direktyva valstybėms narėms suteikia galimybę toliau taikyti nacionalines priemones arba imtis naujų siekiant apriboti fosfatų kiekį plovikliuose. Tačiau, kaip ir dėl kitų nacionalinių priemonių nesuderintoje srityje, pagal Direktyvos 98/34/EB[8] nuostatas valstybės narės privalo pranešti apie priemonių projektus ir įrodyti, kad šios priemonės yra pagrįstos ir proporcingos. WFD gali suteikti mechanizmą, pagal kurį valstybės narės, remdamosi rizikos analize (5 straipsnis) ir įdiegdamos ekonomiškai veiksmingas priemonių programas (11 straipsnis), gali įrodyti, kad apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi.

Italija, Belgija, Čekija, Vokietija ir Nyderlandai jau priėmė teisės aktus, kuriais ribojama arba draudžiama naudoti fosfatus plovikliuose, siekdamos sumažinti eutrofikaciją. Neseniai Švedija ir Prancūzija paskelbė apie savo ketinimus imtis panašių veiksmų. Austrija, Airija, Danija ir Suomija remiasi savanoriškais ploviklių receptūros sudarytojų įsipareigojimais laipsniškai atsisakyti ploviklių, kurių sudėtyje yra fosfatų. Septyniose valstybėse narėse išimtinai naudojami plovikliai be fosfatų (žr. Priedo 1 lentelę). Pateikdama šią ataskaitą, Komisija neketina abejoti galiojančiomis priemonėmis.

2. KOMISIJOS PASTANGOS ĮVERTINTI FOSFATŲ NAUDOJIMĄ PLOVIKLIUOSE

2.1. Veiksmai iki Reglamento (EB) Nr. 648/2004 priėmimo

Vienu pirmųjų veiksmų dėl fosfatų plovikliuose Komisija paprašė konsultacinę bendrovę WRc išnagrinėti išlaidas ir naudą, jei buitiniuose plovikliuose esantis fosforas būtų pakeistas[9] kitais minkštikliais, ir rekomenduoti tinkamiausius būdus, kaip sumažinti fosforo koncentraciją paviršiaus vandenyse. 2002 m. birželio mėn. paskelbtame tyrime[10] padaryta išvada, kad:

- Kai kurios šalys sėkmingai mažina eutrofikaciją, įgyvendindamos priemones, kurių tikslas – sumažinti fosforo teršalų kiekį 70–90 %.

- Uždraudus naudoti ploviklius, kurių sudėtyje yra fosfatų, fosforo taršą galima sumažinti iki 40 %, tačiau vien to nepakanka, kad eutrofikacija žymiai sumažėtų.

- Buvo nustatyta, kad ceolitas A yra tinkama STPP alternatyva. Palyginti su STPP, buvo nustatyti labai maži bendrųjų gamybos sąnaudų skirtumai energijos suvartojimo ir dumblo susidarymo nuotekų valymo įrenginiuose atžvilgiu, be to ceolitas A yra netoksiškas vandens faunai ir žmonėms, o gamybos proceso metu susidaro mažiau toksiškų šalutinių produktų.

2003 m. kovo mėn. Komisijos Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas (SCTEE) pareiškė nuomonę[11] dėl WRc ataskaitos, nurodydamas, kad ataskaitoje yra keletas trūkumų ir kad ataskaitos išvados nėra reikiamai pagrįstos, bei pasiūlė atlikti išsamesnę literatūros apžvalgą, kad būtų galima ištaisyti nustatytus trūkumus. Trūkumai yra susiję su STPP poveikio eutrofikacijai vertinimu ir nepakankamomis žiniomis apie riziką aplinkai, siejamą su STPP alternatyvomis, ne vien tik ceolitu A, bet ir kitomis medžiagomis, pvz., kartu su juo naudojama polikarboksilo rūgštimi.

Komisijos tarnybos paklausė SCTEE patarimo ir surinko papildomus duomenis iš literatūros, įskaitant HERA pateiktą STPP ir ceolito A rizikos vertinimą, bei paprašė, kad SCTEE iš naujo išanalizuotų klausimus, kurie buvo nepakakamai pagrįsti WCr ataskaitoje.

2003 m. lapkričio mėn. pareikštoje nuomonėje SCTEE padarė išvadą, kad:

- Kadangi plovikliuose esančiam STPP kiekiui sumažinti priemonių nėra, šio fosforo šaltinio indėlis į bendrą fosforo teršalų kiekį, patenkantį į paviršiaus vandenis, labai svyruoja (apytiksliai 10–40 %) atsižvelgiant į įvairias žmogaus veiklos rūšis ir žemės naudojimą. Todėl kai kuriuose išsiplėtusios ES rajonuose dėl ploviklių naudojimo smarkiai padidės paviršiaus vandens tarša fosforo išmetalais ir žymiai išaugs eutrofikacijos pavojus.

- Palyginti su devintuoju dešimtmečiu, Europa smarkiai pasikeitė, nes daugelis Europos šalių ėmėsi priemonių STPP mažinti, todėl plovikliuose esantis fosforas jau nebėra didelis taršos šaltinis, kitų šaltinių indėlis į bendrą fosforo išmetalų kiekį yra didesnis.

- Įvairiose šalyse, įvairiuose hidrografiniuose baseinuose ir dėl žmogaus veiklos pobūdžio bei žemės naudojimo plovikliuose esantis fosforas prie eutrofikacijos prisideda labai skirtingu mastu.

Apskritai SCTEE pastebėjo, kad HERA pateiktame STPP rizikos vertinime nenagrinėjama eutrofikacijos problema, ir pasiūlė, kaip reikėtų tai atlikti: „... kiekybiškai įvertinti eutrofikacijos ES vandenyse mastą dėl fosforo išmetalų iš įvairių šaltinių, ypač dėl STPP išmetalų, galima remiantis esama informacija apie eksperimentus ir modeliavimą “ ir buvo paprašyta „... įvertinti kraštovaizdį pateikiant tikimybinius kiekvieno kraštovaizdžio scenarijaus rezultatus “.

2.2. Veiksmai po Reglamento (EB) Nr. 648/2004 priėmimo

Buvo atliktas kitas tyrimas atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio mėn. SCTEE nuomonę, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti poveikį eutrofikacijai perėjus nuo ploviklių, kurių sudėtyje yra fosforo, prie ploviklių be fosfatų. Tyrimą finansavo ploviklių, kurių sudėtyje yra fosfatų, gamintojų pramonės federacija CEEP (Centre Européen d’Etudes des Polyphosphates), o atliko konsultacinė bendrovė Green Planet Research , bendradarbiaudamas su tyrimų organizacija INIA (Ispanijos nacionalinis žemės ūkio ir maisto tyrimų bei technologijų institutas).

Iki 2005 m. rugsėjo mėn. INIA parengė tikimybinio rizikos vertinimo metodiką, kuri buvo patobulinta atsižvelgiant į 2005 m. lapkričio mėn. Madride vykusio seminaro diskusijas su grupe, kurią sudarė 17 eutrofikacijos ekspertų. 2006 m. spalio mėn. buvo paskelbta baigiamoji ataskaita „Development of a European Quantitative Eutrophication Risk Assessment of Polyphosphates in Detergents“[12], kurioje padaryta išvada, kad:

- su plovikliais, kurių sudėtyje yra fosfatų, susijusi papildoma eutrofikacijos rizika įvairiuose ES regionuose labai skiriasi dėl tokių veiksnių, kaip hidrologinės savybės, gyventojų tankumas ir žemės ūkio intensyvumas;

- Abiejuose analizuotuose ekoregionų tipuose, t. y. i) Atlanto, šiaurės ir centrinės Europos sekliuose ežeruose bei ii) Viduržemio jūros regiono vandens telkiniuose, eutrofikacijos rizika tiesiškai nedidėjo didėjant fosforo koncentracijai;

- Skirtumas tarp bendros eutrofikacijos rizikos ir rizikos be ploviklių su fosfatais daugiausia yra 2–8 %, remiantis Viduržemio jūros baseino poveikio duomenimis, ir maždaug 0,4–2 %, remiantis poveikio Atlanto regiono, šiaurės ir centrinės Europos sekliuose ežeruose vertinimo duomenimis.

RPA bendrovei (Risk & Policy Analysts Ltd) buvo pavesta atlikti kitą tyrimą ir surinkti duomenis apie ne paviršiaus aktyviųjų organinių ploviklių sudedamųjų dalių tipiško asortimento naudojimą, savybes ir poveikį aplinkai bei įvertinti socialinį ir ekonominį poveikį perėjus nuo ploviklių, kurių sudėtyje yra fosfatų, prie ploviklių, kurių sudėtyje yra ceolitų.

Per tyrimą buvo nustatyta, kad kai kurie minkštikliai, kurių reikia pridėti į ploviklius, kurių sudėtyje yra ceolitų, taip pat naudojami plovikliuose, kurių sudėtyje yra STPP, – nors jų koncentracija yra mažesnė. Todėl perėjus prie ploviklių, kurių sudėtyje yra ceolitų, į aplinką patenkančių minkštiklių skaičius nebūtinai padidės, tačiau jų koncentracija gali pasidaryti didesnė.

Buvo nustatyta, kad polikarboksilatai ir fosfonatai, t. y. dvi minkštiklių grupės, aplinkoje biologiškai nesiskaido. Polikarboksilatų toksiškumas ir ekotoksiškumas yra nedidelis, jie nelaikomi kenksmingais. Ir priešingai, kai kurių fosfonatų, t. y. 1-hidroksietanas-1,1-difosfoninė rūgštis (HEDP) ir jos druskos, gali kelti susirūpinimą. Tačiau apie šią medžiagą trūksta aplinkos stebėsenos duomenų, ir rizikos aplinkai nebuvo galima įvertinti.

Antroje šios tyrimo dalyje buvo siekiama papildyti INIA/CEEP eutrofikacijos tyrimą įvertinant bendras išlaidas ir naudą, jei būtų pereita nuo plovikliuose esančio STPP prie ceolitų, įskaitant riziką sveikatai ir aplinkai, sąnaudų sumažėjimą tretinio nuotekų valymo įrenginiuose valdžios institucijoms ir sąnaudų padidėjimą gamintojams kuriant naujas ploviklių receptūras.

2006 m. birželio mėn. paskelbtoje ataskaitoje[13] „Non-surfactant organic ingredients and zeolite-based detergents“ rekomenduojama:

- Skatinti ploviklių pramonę kurti ploviklius indaplovėms be fosfatų;

- Rengti diskusijas su ploviklių pramonės atstovais ir susitarti dėl duomenų (apie savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai), kuriuos būtų galima lyginti ir skelbti, apie įvairias polimerų sudedamąsias dalis.

- Nereikėtų skatinti naudoti ploviklių, kurių sudėtyje nėra fosfatų, jeigu nėra įrodyta, kad nė viena sudedamoji dalis nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ar aplinkai.

Didžiausia nauda perėjus prie ploviklių be fosfatų bus sumažėjusi aplinkos tarša fosforu, o tai, savo ruožtu, gali sumažinti eutrofikacijos problemą. Kokybės požiūriu, tai labiausiai bus naudinga šalims, kuriose:

- suvartojama daug ploviklių, kuriuose yra fosfatų;

- mažai nuotekų valoma trečią kartą ir

- pasireiškia eutrofikacijos problemos.

Šiems trims kriterijams taikant svorinius daugiklius, buvo apskaičiuotas kiekvienos šalies vienas rodiklis, kokią naudą suteiktų perėjimas prie ploviklių be fosfatų (žr. 2 lentelę (Priedas)). Tokia labai supaprastinta analizė rodo, kad perėjimas prie ploviklių be fosfatų šalims bus naudingas skirtingu laipsniu.

Dėl perėjimo prie ploviklių, kurių sudėtyje yra ceolitų, sąnaudų:

- Sutriks fosfatų tiekimo grandinė. Šeši STPP gamintojai Europos Sąjungoje patirs didelį poveikį.

- Receptūros sudarytojai turės iš naujo sudaryti ploviklio receptą ir (arba) sukurti naują rūšį (tai padaryti yra sunkiau smulkesniems receptūrų kūrėjams) – vidutiniškai receptūros sąnaudos yra 20 000 EUR.

- Gali padidėti rizika žmonėms ir (arba) aplinkai. Atsiras sąnaudų dėl papildomų bandymų, kuriuos reikia atlikti siekiant geriau įvertinti riziką.

2006 m. lapkričio mėn. ploviklių darbo grupė aptarė šias dvi ataskaitas ir nustatė, kad RPA ataskaitoje pateikta naudingos informacijos apie išlaidas ir naudą perėjus prie ploviklių be fosfatų.

Dėl INIA ataskaitos visų pirma buvo pažymėta, kad:

- Modeliavimui naudoti duomenys buvo gana riboti ir kad buvo gauti tik dviejų bendrų geografinių scenarijų rezultatai;

- Modeliavimas buvo taikomas tik upių baseinams (ir ežerams), nors eutrofikacija ES taip pat pasireiškia pakrančių ir jūrų aplinkoje, pvz., Baltijos, Šiaurės, Juodojoje ir Adrijos jūrose.

- Prieš darant galutines išvadas dėl ploviklių, kurių sudėtyje yra fosfatų, poveikio eutrofikacijai Europos Sąjungoje, reikia atsižvelgti į vykdomą MARE/HELCOM projektą Baltijos jūroje ir UNDP-GEF projektą Dunojaus baseine.

Vykdant UNDP-GEF Dunojaus Regioninį projektą, kurį finansavo Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras (UNOPS) ir kurio tikslas buvo parengti rekomendacijas, kaip sumažinti taršą ploviklių fosfatu Dunojaus upės baseine, buvo gauti išsamūs duomenys apie fosfato koncentraciją ir eutrofikaciją Dunojuje. Galutinėje ataskaitoje[14] daroma išvada:

„Nors pripažįstama, kad būtini kiti papildantieji veiksmai, pvz., geresnis miesto nuotekų surinkimas ir valymas, pažangūs žemės ūkio metodai, tyrimas aiškiai parodė, kad yra daug galimybių, padedančių sėkmingai spręsti eutrofikacijos problemą pakeičiant ploviklius, kurių sudėtyje yra fosfatų, plovikliais be fosfatų ir taip mažinant bendrą taršą fosfatais“.

Todėl Dunojaus upės baseino šalims teikiama politinė rekomendacija toliau rengti nacionalinius teisės aktus ir (arba) sudaryti savanoriškus susitarimus pakeisti ploviklius, kurių sudėtyje yra fosfatų, kad Dunojus ir Juodoji jūra būtų apsaugoti nuo eutrofikacijos, iki bus paskelbti Komisijos vertinimo dėl būtinybės imtis priemonių ES mastu rezultatai. Ši mintis buvo pakartota Deklaracijoje dėl vandens apsaugos, priimtoje neseniai vykusiame visų 16 Dunojaus upės baseino ir Juodosios jūros šalių bei Europos Komisijos aukšto lygio susitikime[15]. Kol dar nėra suderintų Bendrijos veiksmų, toks požiūris yra pagrįstas ir proporcingas.

2.3. 2007 m. balandžio mėn. tebevykdomi veiksmai

2.3.1. Kiti SCHER vertinimai

2006 m. lapkričio mėn. paskutinės RPA ir INIA ataskaitos buvo perduotos Pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniam komitetui (SCHER) ir paprašyta, kad jis pareikštų nuomonę.

Įgaliojime prašoma, kad SCHER įvertintų bendrą ataskaitose pateiktų mokslinių duomenų kokybę ir pareikštų pastabų dėl metodų ir prielaidų, visų pirma dėl:

- konceptualaus modelio kokybės;

- skaičiavimų, rezultatų ir išvadų tikslumo ir pagrįstumo;

- ploviklių fosfatų indėlio į bendrą eutrofikaciją ES mastu.

Dėl RPA ataskaitos buvo paprašyta, kad SCHER pareikštų nuomonę:

- ar perėjus prie ploviklių be fosfatų padidėtų pavojus sveikatai ir aplinkai;

- dėl rizikos, siejamos su minkštikliais, įskaitant polikarboksilatus ir fosfonatus.

Buvo sudarytos dvi darbo grupės, o nuomonės laukiama ne anksčiau kaip 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje.

2.3.2. Komisijos veikla pagal Pagrindų direktyvą dėl vandens

WFD reikalaujama, kad iki 2015 m. valstybės narės užtikrintų gerą paviršiaus vandens ekologinę ir cheminę būklę. Orientaciniame dokumente[16] pateikiama suderinta metodika eutrofikacijos rizikai vertinti atsižvelgiant į ES vykdomą politiką. Visos valstybės narės aplinkosaugos atžvilgiu išnagrinėjo žmogaus veiklos poveikį paviršiaus ir požeminio vandens kokybei ir 2005 m. pateikė ataskaitas Komisijai[17]. Ataskaitos rodo, kad eutrofikacija vis dar yra didelė problema ir kad daugelyje upių baseinų taršą fosforu lemia daug įvairių šaltinių. Iki 2009 m. gruodžio mėn. valstybės narės turi parengti priemonių programą WFD tikslams pasiekti, šios priemonės pagrįstais atvejais galėtų būti privalomi ar savanoriški susitarimai fosfatų kiekiui plovikliuose riboti. Pagal WFD tokios priemonės turi būti ekonomiškai veiksmingos ir proporcingos.

Šiuo metu vykdomas bendras kalibravimas, kad visose valstybėse narėse būtų galima tiksliau palyginti sąvoką „gera ekologinė būklė“ ir ji labiau atitiktų WFD apibrėžtis ir kad būtų galima suderinti vertinimo procedūras eutrofikacijos rizikai nustatyti. Šiuo metu rengiama „geros ekologinės būklės“ apibrėžtis, taikytina visoms nacionalinėms klasifikacijos sistemoms.

Bendro kalibravimo metu bus naudojami keli tūkstančiai duomenų grupių iš ne mažiau kaip 1 500 visos Europos tipiškų stebėsenos punktų (Komisijos sprendimas 2005/646/EB[18]).

Šiuo metu Komisija rengia sprendimą dėl bendro kalibravimo rezultatų paskelbimo, kuris pagal Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnį turėtų būti priimtas 2007 m. pabaigoje.

2.3.3. Baltijos jūros regione vykdomas MARE/HELCOM projektas

Šio projekto tikslas – įvertinti įvairias politikos alternatyvas (įskaitant galimybę naudoti „ploviklius be fosfatų“), kad būtų pagerinta Baltijos jūros regiono vandens kokybė. Pagal scenarijų, kai visose Baltijos jūros valstybėse naudojami plovikliai be fosfatų, o nuotekų valymas yra tokio paties lygio kaip 2000 m., padėtis gerėja mažiau nei tuomet, kai naudojami plovikliai, kurių sudėtyje yra fosfatų, bet laikantis miesto nuotekų valymo direktyvos nuostatų nuotekos valomos geriau. Pagerinus nuotekų valymą ir tuo pat metu naudojant ploviklius be fosfatų, sumažėtų išmetamų maistinių medžiagų kiekis ir pagerėtų jūrų aplinka – daug daugiau, nei taikant vieną iš šių priemonių atskirai.

3. SANTRAUKA IR IŠVADOS

Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, kaupdama žinias, kurių reikia norint nustatyti, koks yra plovikliuose esančių fosfatų poveikis eutrofikacijai, kaip reikalaujama Reglamento 648/2004 16 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis ankstesnio tyrimo dėl plovikliuose esančių fosfatų poveikio eutrofikacijai, kurį 2002 m. atliko WRc , rezultatais ir 2003 m. kovą ir lapkritį Komisijos mokslinio komiteto pareikštomis nuomonėmis, buvo atlikti dar du tyrimai siekiant užpildyti duomenų spragas, kurios buvo nurodytos Komiteto nuomonėse. Šių dviejų tyrimų rezultatai buvo aptarti su valstybių narių delegatais ir pramonės įmonių atstovais per 2006 m. lapkričio mėn. vykusį ploviklių darbo grupės susitikimą, o paskui pateikti Komisijos moksliniam komitetui, kad jis pareikštų savo nuomonę – atsakymo tebelaukiama.

Remiantis pateiktomis ataskaitomis (atsižvelgiant į WFD), eutrofikacija tebėra vienas iš svarbiausių rizikos gėlam ir jūros vandeniui veiksnių. Pastaraisiais metais pasiekta didelės pažangos formuluojant problemą. Tačiau 2007 m. balandį su eutrofikacijos problema susijusi informacija sparčiau kinta, ir netrukus tikimasi gauti išsamių papildomų duomenų apie vandens kokybės visoje ES vertinimą pagal Pagrindų direktyvą dėl vandens atliekant bendrą kalibravimą.

Kai bus surinkta pakankamai įrodymų ir kai bus įvertintos įvairios politikos alternatyvos konsultuojantis su ploviklių darbo grupe, bus priimtas sprendimas dėl to, ar yra pagrindo ES mastu riboti fosfatų naudojimą plovikliuose. Visų pirma prieš taikant suderintas priemones, reikia palaukti Komisijos mokslinio komiteto nuomonės apie jau atliktus tyrimus. 2007 m. Komisija pradės poveikio vertinimą, kurį numatoma baigti 2008 m., jei bus įmanoma, atsižvelgiant į būsimą Mokslinio komiteto nuomonę ir neaiškių klausimų skaičių. Nustačius, kad yra pagrindo įvesti apribojimus, Komisija nedelsdama pateiks teisės akto pasiūlymą.

Kol bus priimtas sprendimas, Komisija primena, kad valstybės narės gali imtis priemonių plovikliams, kurių sudėtyje yra fosfatų, pakeisti, jei tokios priemonės yra pateisinamos aplinkosaugos sumetimais (pvz., WFD pagrindu). Jei valstybės narės norėtų nustatyti „technines taisykles“, kurioms taikoma Direktyva 98/34/EB, jos turės apie tai pranešti Komisijai ir pateikti argumentų, kad šios priemonės atitinka direktyvos reikalavimus.

PRIEDAS

1 lentelė. Kokiu mastu 25 ES valstybės narės naudoja skalbimo ploviklius be fosfatų* |

Valstybė narė | Gyventojų skaičius (milijonais) | % be fosfatų |

Belgija | 10.4 | 100 |

Čekija | 10.2 | 35 |

Danija | 5.4 | 80 |

Vokietija | 82.5 | 100 |

Estija | 1.3 | 20 |

Graikija | 11.0 | 50 |

Prancūzija | 59.9 | 50 |

Airija | 4.0 | 100 |

Italija | 57.8 | 100 |

Kipras | 0.7 | 20 |

Latvija | 2.3 | 20 |

Lietuva | 3.4 | 20 |

Liuksemburgas | 0.4 | 100 |

Vengrija | 10.1 | 30 |

Malta | 0.4 | 20 |

Nyderlandai | 16.2 | 100 |

Austrija | 8.1 | 100 |

Lenkija | 38.2 | 15 |

Portugalija | 10.4 | 30 |

Slovėnija | 2.0 | 95 |

Slovakija | 5.4 | 20 |

Ispanija | 42.2 | 40 |

Suomija | 5.2 | 90 |

Švedija | 9.0 | 85 |

Jungtinė Karalystė | 59.5 | 55 |

ES–25 | 456.0 | 66 |

* Sąvoka „be fosfatų“ rodo, kad laikomasi nacionalinių teisės aktų, ribojančių fosfatų kiekį (tai nereiškia, kad jų visiškai nėra).

(2006 m. RPA ataskaita, http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/detergents)

2 lentelė. Nauda perėjus prie ploviklių be fosfatų |

Balai | Apibūdinimas | Valstybė narė |

>10 | Didžiausia nauda | Čekija, Lenkija, Ispanija, Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovakija |

5-10 | Tam tikra nauda | Graikija, Kipras, Estija, JK, Liuksemburgas, Vengrija, Belgija, Prancūzija |

1-5 | Mažai naudos | Danija, Suomija, Austrija, Švedija, Airija, Slovėnija, Italija, Nyderlandai, Vokietija |

0 | Naudos nebūtų | Malta |

Balų indeksas, rodantis, kurios ES valstybės narės gautų daugiausia naudos perėjus prie ploviklių be fosfatų, yra pagrįstas trimis veiksniais: 1) ploviklių fosfatų suvartojimas vienam gyventojui per metus, 2) tretiniu nuotekų valymu aprūpintų gyventojų skaičius, 3) eutrofikacijos problemos mastas

(2006 m. RPA ataskaita, http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/detergents)

[1] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (OL L 104, 2004 4 8, p. 1).

[2] Natrio tripolifosfatas (STPP) CAS: 7758-29-4 Human & Environmental Risk Assessment on ingredients of European household cleaning products, HERA (2003).

[3] Direktyva 91/271/EEB, OL L 135, 1991 5 30, p. 40.

[4] Direktyva 91/676/EEB, OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

[5] Direktyva 96/61/EB, OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

[6] Direktyva 2000/60/EB, OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[7] Pagal WFD Direktyvos 91/271/EEB, 91/767/EEB ir 96/61/EB yra pagrindinės priemonės, jas būtina koordinuoti ir, prireikus, papildyti, kad būtų galima pasiekti privalomuosius tikslus.

[8] Direktyva 98/34/EB, OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[9] Aplinkosaugos ataskaitose sąvoka „fosforas“ žymi fosforo junginius apskritai.

[10] „Phosphates and alternative detergent builders“, kurį galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/info/docs_en.htm

[11] Galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/sct/sct_opinions_en.htm

[12] Galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/fertilizers/index_en.htm

[13] Galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/fertilizers/index_en.htm

[14] UNDP/GEF Dunojaus upės ataskaitą galima rasti šiuo adresu: http://www.undp-drp.org/drp/activities_1-8_detergents.html

[15] http://www.icpdr.org/icpdr-pages/water_protection_declaration.htm

[16] Galima rasti ššiuo adresu: http://forum.europa.eu.int/Public/irc/env/wfd/library?l=/framework_directive/thematic_documents/13_eutrophication

[17] WFD ataskaitą galima rasti ššiuo adresu http://forum.europa.eu.int/Public/irc/env/wfd/library?l=/framework_directive/implementation_documents_1&vm=detailed&sb=Title

[18] Komisijos sprendimas 2005/646/EB, OL L 243, 2005 9 17, p. 1.