EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52006DC0865
Communication from the Commission to the European Parliament and the Council - The financial perspectives of the Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs)
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Finansinė Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) perspektyva
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Finansinė Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) perspektyva
/* KOM/2006/0865 galutinis */
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Finansinė Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) perspektyva /* KOM/2006/0865 galutinis */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 22.12.2006 KOM(2006) 865 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI FINANSINĖ VIDAUS RINKOS DERINIMO TARNYBOS (PREKIŲ ŽENKLAI IR DIZAINAS) PERSPEKTYVA KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI FINANSINĖ VIDAUS RINKOS DERINIMO TARNYBOS (PREKIŲ ŽENKLAI IR DIZAINAS) PERSPEKTYVA 1. ĮžANGA Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) (VRDT)[1] yra atsakinga už Bendrijos prekių ženklų ir dizaino registravimą. VRDT pradėjo veikti 1996 m. Nuo to laiko daugiau kaip 200 tūkst. viso pasaulio įmonių kreipėsi į Alikantėje veikiančią tarnybą, kad ji suteiktų šių įmonių prekių ženklų ir dizaino apsaugą visoje Europos Sąjungoje. Šiame komunikate aptariamas ilgalaikis VRDT finansų valdymas. Kadangi VRDT yra finansuojama iš savo fondų ir jos biudžetas yra nepriklausomas nuo Bendrijos biudžeto, tarnybai taikomas reikalavimas, kad biudžeto pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos. VRDT biudžetas daugiausia finansuojamas iš mokesčių, kuriuos įmonės moka už tarnybos teikiamas paslaugas. Šiuos mokesčius nustato Komisija, remdamasi įgyvendinimo reglamentais. VRDT sukaupia dideles pinigų atsargas dėl kelių priežasčių, įskaitant nuolat didėjantį prekių ženklų ir dizaino paraiškų skaičių, padidėjusį tarnybos darbo našumą ir veiklos efektyvumą, taip pat elektroninio verslo plėtrą. Nors neseniai buvo sumažinti mokesčiai, tikimasi, kad ateinančiais metais tarnybos pinigų atsargos toliau didės. Iki 2005 m. pabaigos tarnybos sukauptos pinigų atsargos viršijo 130 mln. EUR, o iki 2010 m. pabaigos jos tikrai galėtų pasiekti 375 mln. EUR. Didelis metinis perviršis, dėl kurio kasmet struktūriškai didėja sukauptos pinigų atsargos, ilgainiui tampa nepriimtinas. Komisija turėtų imtis veiksmų, jei pajamos nuolat viršija lėšas, kurių reikia tinkamam VRDT užduočių vykdymui užtikrinti, o atsargos yra struktūriškai neproporcingos. Šiame komunikate yra pateiktas konkretus pasiūlymas, kaip ateityje bet kokiomis finansinėmis sąlygomis užtikrinti tinkamą biudžeto pusiausvyrą. Tiek biudžeto perviršio, tiek jo deficito atveju turėtų būti taikoma reguliari automatinė mokesčių peržiūra. Komisija mano, kad dabar yra tinkamas metas struktūriniam VRDT finansų valdymo metodui svarstyti. VRDT veikia daugiau kaip dešimtį metų, per kuriuos ji sėkmingai dirbo vykstant svarbiems pokyčiams: diegiant elektroninio paraiškų pateikimo sistemą, 2004 m. priimant dešimt naujų valstybių narių ir 2005 m. įgyvendinant pirmąjį prekių ženklų įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo etapą. Dabar tinkamas laikas stabilizuoti biudžeto veiklos metodus. 2. VRDT VEIKLA VRDT buvo įsteigta 1994 m. Reglamentu dėl Bendrijos prekių ženklų. Bendrijos prekės ženklas – tai pramoninės nuosavybės statusas, suteikiantis jos savininkui visoje ES galiojančią teisę. Nuo 1996 m., kai tarnyba pradėjo tvarkyti prekių ženklų registravimo paraiškas, buvo užregistruota daugiau kaip 330 tūkst. prekių ženklų. 2002 m. Taryba priėmė Reglamentą dėl Bendrijos dizaino, kuriuo visoje ES buvo sukurta Bendrijos dizaino (registruotojo ir neregistruotojo) sistema. Bendrijos dizaino registravimas pradėtas 2003 m. Iki šiol įregistruota daugiau kaip 180 tūkst. dizainų. Šie rodikliai viršija net pačias optimistiškiausias prognozes, kurios buvo parengtos tuo metu, kai Ministrų Taryba priėmė atitinkamus reglamentus. Jie rodo intelektinės nuosavybės teisių, kurios suteikia apsaugą visoje ES teritorijoje, svarbą verslui ir tai, kad tarnyba sėkmingai įgyvendina šią sistemą. Tokios išskirtinės teisės – tai platesnės ES intelektinės nuosavybės strategijos, kuriai tenka svarbus vaidmuo ES Lisabonos strategijoje ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, dalis. Prekių ženklai ir dizainas yra esminės šiuolaikinio verslo rinkodaros vidaus rinkoje priemonės. Dabar visos Sąjungos ir kitų šalių įmonės gali pasikliauti, kad efektyvi organizacija laiku užtikrins veiksmingą tam tikros jų vertingiausio turto dalies apsaugą. Pasaulyje, kuriame vartotojai yra vis geriau informuojami, prekių ženklų kūrimas kartu su prekių ženklų ir dizaino registravimo sistema gali padėti bet kokio dydžio įmonei diegti naujoves ir patekti į naujas rinkas. Dėl netikėtos VRDT paslaugų sėkmės ir vis didėjančios paklausos tarnybos sistemai tenka įveikti didelius iššūkius. Kita vertus, pastaraisiais metais tarnyba labai pagerino savo veiklą. VRDT kelia sau didelius uždavinius paslaugų teikimo ir savo veiklos kokybės valdymo srityje. Tarnyba įgyvendino programą, skirtą darbo našumui ir efektyvumui didinti: supaprastino procedūras, pagerino veiklos metodus, sumažino biurokratiją, įgyvendino griežtą finansų valdymą ir įdiegė pažangiausias informacinių technologijų (IT) priemones bei išteklius. Svarbus registravimo veiklos pokytis buvo e. verslo įdiegimas 2002 m. Dabar vartotojai gali gauti dideles mokesčių lengvatas, jei paraiškas pateikia ir registracijos galiojimo laiką pratęsia elektroniniu būdu: 2005 m. pabaigoje šie mokesčiai buvo sumažinti. E. verslo sistema yra finansiškai naudinga vartotojams, ji suteikia galimybę pagerinti veiklos kokybę, pvz., surinkti tikslesnius duomenis, ir dėl to galiausiai duoda jiems naudos. Didėjanti tarnybos e. verslo sistemos svarba yra sveikintina. 2004 m. spalio 1 d. EB prisijungė prie Madrido protokolo dėl tarptautinio prekių ženklų registravimo. Pagal šį protokolą įmonėms siūloma paprasta tvarka, kuria vadovaudamosi jos gali kreiptis dėl prekės ženklo registravimo 67 šalyse, nepriklausančiose Europos bendrijai, pateikdamos tarnybai vieną tarptautinę paraišką. Bendrija šiuo metu rengiasi prisijungti prie Ženevos akto, kad panaši tvarka būtų taikoma registruojant tarptautinį dizainą. 2005 m. suaktyvėjo VRDT ir valstybių narių nacionalinių tarnybų bendradarbiavimas. VRDT nusprendė skirti daugiau išteklių partnerystei ir bendriems projektams su nacionalinėmis tarnybomis finansuoti. Tarnyba atlygina nacionalinių tarnybų patirtas išlaidas ir apmoka suteiktas paslaugas, susijusias su Bendrijos prekių ženklų sistemos įgyvendinimu. Tikimasi, kad tokia partnerystė bus naudinga Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų ir dizaino sistemų vartotojams. Šių sistemų vartotojai palankiai vertina visus VRDT veiklos rezultatus. Tokį suinteresuotųjų šalių pripažinimą patvirtina išsami vartotojų nuomonės apklausa, kurią atliko nepriklausoma tyrimų bendrovė. Asmenys ir įmonės, kurie 2004 m. sausio–2005 m. birželio mėn. tiesiogiai naudojosi Bendrijos prekių ženklų ir (arba) Bendrijos dizaino sistemomis, buvo išsamiai apklausti. Visi apklausos rezultatai paskelbti 2006 m. kovo mėn.[2]. Iš šių rezultatų matyti, kad intelektinės nuosavybės agentūros ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai iš esmės yra patenkinti, nors apklausos metu taip pat buvo nurodytos sritys, kuriose veiklą reikia gerinti. Tarnyba atidžiai nagrinėja apklausos rezultatus ir toliau investuoja į savo paslaugų gerinimą[3]. 3. VRDT FINANSų SISTEMOS RAIDA 3.1. VRDT biudžetas ir mokesčių struktūra VRDT pajamas daugiausia sudaro mokesčiai, kuriuos vartotojai moka už prekių ženklų ir dizaino registravimą. Bendrijos reglamente dėl prekių ženklų yra aiškiai nustatytas reikalavimas, kad biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos[4]. Kitaip tariant, VRDT gali savarankiškai tvarkyti biudžetą taip, kad jos biudžetui subalansuoti neprireiktų Bendrijos subsidijų. Mokesčiai, kuriuos sistemos vartotojai moka VRDT, yra nurodyti dviejuose Komisijos patvirtintuose įgyvendinimo reglamentuose: Reglamente dėl Bendrijos prekių ženklų mokesčių ir Reglamente dėl Bendrijos dizaino mokesčių. Tai yra paraiškų pateikimo, registravimo ir įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo mokesčiai, kuriuos moka prekės ženklo arba dizaino savininkas, protesto pateikimo mokestis (tik prekių ženklams) arba įregistravimo panaikinimo mokestis, kurį moka trečioji šalis, pateikianti protestą arba prašymą panaikinti įregistravimą, taip pat apeliacijos mokestis, kurį moka VRDT sprendimą Apeliacinei tarybai skundžianti šalis. Vis dėlto apie 90 % VRDT pajamų surenkama tik iš šių trijų mokesčių: Bendrijos prekių ženklų paraiškų pateikimo mokesčio, registravimo mokesčio ir įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo mokesčio. Vadovaujantis Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklų 139 straipsnio 2 dalimi, šie su Bendrijos prekių ženklais susiję mokesčiai nustatomi tokio dydžio, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų VRDT biudžetui subalansuoti. Per pirmuosius kelis tarnybos veiklos metus daugiausia išlaidų buvo patiriama investuojant į tarnybos infrastruktūrą ir įdarbinant pakankamai darbuotojų, kurie tvarkytų didesnį nei tikėtasi paraiškų srautą. Iki 2000 m. pajamos sparčiai didėjo, paskui dvejus metus mažėjo, o vėliau vėl pradėjo didėti. Iki 2004 m. pabaigos VRDT sukaupė dideles – maždaug 105 mln. EUR – pinigų atsargas, skaičiuojant trumpalaikį turtą be trumpalaikių įsipareigojimų, o prognozės rodo, kad ir toliau bus gaunamas metinis biudžeto lėšų perviršis[5]. Todėl atlikus pirmąją nuo tarnybos įsteigimo Bendrijos prekių ženklų mokesčių sistemos peržiūrą, 2005 m. buvo maždaug 20 % sumažinti įvairūs mokesčiai[6]. 3.2. Naujausi pokyčiai, darantys įtaką VRDT biudžetui Prekių ženklų mokesčių reforma įvyko 2005 m. spalio mėn. Pagrindiniai jos metu įgyvendinti pokyčiai: mokesčių už paraiškų pateikimą ir prekių ženklų registravimą sumažinimas, lengvatų už elektroninį paraiškų pateikimą taikymas ir įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo mokesčių sumažinimas. Buvo apskaičiuota, kad, sumažinus mokesčius, įmonės sutaupys nuo 37 mln. iki 40 mln. EUR per metus, tačiau iš tikrųjų buvo sutaupyta daug daugiau lėšų. Tikimasi, kad vien tik 2006 m. dėl 2005 m. taikytų mokesčių lengvatų verslininkai sutaupys apie 55 mln. EUR[7]. Be to, VRDT biudžetui turėjo įtakos kiti du naujausi pokyčiai. Pirma, paraiškų ir įregistravimo galiojimo laiko pratęsimų skaičius yra didesnis, nei tikėtasi iš pradžių. Šis padidėjimas atspindi bendrą daugelio pasaulio šalių tendenciją. Antra, 2005 m. buvo pirmieji ištisi metai, kai pagal Madrido protokolą paraiškos buvo pateikiamos per Pasaulinę intelektinės nuosavybės organizaciją (PINO). Iš mokesčių už tarptautines paraiškas, pateikiamas pagal Madrido protokolą, 2005 m. VRDT surinko apie 9 mln. EUR. Pirmieji mokesčių reformos rezultatai rodo, kad dėl mokesčių pakeitimų paketo tikrai sumažėjo pajamos. Tačiau, nors mokesčiai buvo sumažinti, 2006 m. pinigų atsargos vis tiek bus didesnės ir dar labiau padidins sukauptas pinigų atsargas. Vien 2005 finansiniais metais viso 162,8 mln. EUR dydžio biudžeto perviršis sudarė 41,5 mln. EUR. Iki 2005 m. pabaigos visos pinigų atsargos siekė 132 mln. EUR. Remiantis 2006 biudžetinių metų sąmata, biudžeto perviršis sudarys 50 mln. EUR, o visos pajamos sieks 179 mln. EUR[8]. Todėl biudžetas yra akivaizdžiai nesubalansuotas ir jį reikia vėl subalansuoti. Pagaliau pažymėtina, kad didėjančios dizaino registravimo apimtys nors mažiau, bet taip pat didina biudžeto pinigų atsargas. 2005 m. pajamos iš dizaino registravimo sudarė mažiau kaip 10 % pajamų, gautų iš mokesčių už Bendrijos prekių ženklų registravimą. 3.3. Ateinančių metų biudžeto prognozės Tikimasi, kad, nekeičiant mokesčių politikos, ateityje biudžeto disbalansas dar labiau padidės. Bet kokiu atveju pinigų atsargos toliau didės kaupiamuoju principu. Kol kas didžiausią įtaką būsimoms pajamoms daro Bendrijos prekių ženklų paraiškų skaičius. Priede yra pateikiamos prognozės pagal skirtingus scenarijus: pesimistinė prognozė, jei per metus būtų pateikiama 60 tūkst. Bendrijos prekių ženklų paraiškų, vidutinė prognozė, jei būtų pateikiama 75 tūkst. tokių paraiškų, ir optimistinė prognozė, jei būtų pateikiama 90 tūkst. paraiškų. Remiantis parengta labiausiai tikėtina vidutine prognoze, tuo atveju, jei metinis Bendrijos prekių ženklų paraiškų skaičius būtų 75 tūkst., o įregistravimo galiojimo laiko pratęsimų norma – 60 %, 2010 m. bendros pajamos siektų beveik 200 mln. EUR, o 2016 m. – daugiau kaip 230 mln. EUR. Dėl to būtų sukauptos pinigų atsargos, kurios iki 2010 m. pabaigos pasiektų įspūdingą sumą – apie 375 mln. EUR, o iki 2016 m. pabaigos – beveik 700 mln. EUR. Net jei per metus būtų pateikiama 60 tūkst. Bendrijos prekių ženklų paraiškų (2005 m. tarnyba gavo 64 tūkst. paraiškų), iki 2010 m. struktūrinės pinigų atsargos viršytų 300 mln. EUR. Tokią pat išvadą būtų galima padaryti ir tuo atveju, jei vidutinė įregistravimo galiojimo laiko pratęsimų norma vietoj 60 % būtų 40 % (šiuo metu visų 2006 m. įregistruotų galiojimo laiko pratęsimų norma yra 63 %). Taigi tokiu atveju iki 2010 m. numatomos pinigų atsargos padidėtų iki daugiau kaip 330 mln. EUR. Toliau pateikti du grafikai rodo apskaičiuotas sukauptas pinigų atsargas 2006–2016 m. laikotarpiu, palyginti su nustatytomis pinigų atsargomis, sukauptomis 2000–2005 m. laikotarpiu (visi skaičiai toliau pateikiami mln. EUR ir yra apskaičiuoti pagal 60 % pratęsimų normą). [pic] [pic] 4. STRUKTūRINIS SPRENDIMAS SIEKIANT UžTIKRINTI SUBALANSUOTą BIUDžETą 4.1. Kokybiška Europos prekių ženklų registravimo sistema Kaip buvo nurodyta pirmiau, dėl didėjančio metinio VRDT perviršio biudžetas yra nesubalansuotas, o tai neatitinka Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklų 139 straipsnio 2 dalyje nurodyto principo, kad mokesčiai turi būti nustatomi tokio dydžio, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų biudžetui subalansuoti. Komisija mano, kad reikalingas struktūrinis sprendimas. Tačiau šis klausimas turėtų būti labai siejamas su puikiais tarnybos veiklos rezultatais. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad VRDT, prižiūrima VRDT Biudžeto komiteto ir Audito Rūmų, savo biudžetą tvarko pagal patikimo biudžeto ir apskaitos valdymo principus. Pavyzdžiui, tarp šių principų yra atsargumo principas (pelnas apskaitoje nurodomas iki metų pabaigos tik tada, kai jis realiai gaunamas, o numatoma rizika ir sąlyginiai įsipareigojimai apskaitoje nurodomi iškart, kai jie tik atsiranda), taip pat patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principai. Svarbu pabrėžti, kad pinigų atsargos skaičiuojamos ir tvarkomos pagal tokius pat principus ir kad VRDT taip pat apdairiai ir atsakingai rengia ateities prognozes. Komisija mano, kad dalis pinigų atsargų gali būti panaudota sunkumų, kylančių VRDT veiklai, sprendimui finansuoti. Nors, remiantis naujausia vartotojų nuomonės apklausa, vartotojai apskritai yra patenkinti VRDT veikla, Komisija mano, kad reikia padaryti dar daugiau. Todėl reikia pritarti tarnybos iniciatyvoms, kuriomis ji siekia pagerinti savo veiklą įvairiose apklausoje įvardytose srityse. Tokia veikla turėtų būti siekiama, kad Alikantėje priimami sprendimai būtų aiškesni, nuoseklesni ir išsamesni, būtų taikomos paprastesnės procedūros ir sparčiau tvarkomos pagrindinės tarnybos veiklos sritys. Tokiam tolesniam veiklos kokybės gerinimui greičiausiai prireiks daugiau finansinių investicijų. Be to, Komisija nori pabrėžti VRDT ir valstybių narių tarnybų partnerystės svarbą efektyviam Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų sistemų veikimui ir veiksmingai šių sistemų sąveikai. Rengiamos ir įgyvendinamos intensyvios bendradarbiavimo programos tokiose srityse kaip mokymas, informacinės technologijos (IT), reklama ir informacijos paslaugos. Prireikus gali būti skirta daugiau finansinių lėšų tokiai techninio bendradarbiavimo partnerystei paremti ir plėtoti. Tačiau, atsižvelgiant į gero valdymo ir apskaitos principus, pagrįstos papildomos investicijos į veiklos sritį ir bendradarbiavimo partnerystę turės palyginti nedidelį poveikį dideliam pinigų atsargų padidėjimui, kurio laukiama per ateinantį dešimtmetį. 4.2. Tolesnė mokesčių reforma Komisija mano, kad esant dabartinei padėčiai, kai nuolat didėja perviršis ir dėl to pinigų atsargos yra neproporcingos, neišvengiamai reikia toliau mažinti mokesčių dydį. Mokesčių mažinimas – patraukli galimybė, nes taip Bendrijos prekės ženklas finansiškai bus dar patrauklesnis visos ES ir kitų pasaulio šalių įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tačiau patirtis rodo, kad pagal esamas bendrąsias taisykles ir veiklos metodus sumažinti mokesčius yra nelengva. Mokesčių dydžio nustatymą reglamentuoja vadinamoji „komitologijos“ procedūra, o 2005 m. Bendrijos prekių ženklų mokesčių komitete vykusios derybos, po kurių 2005 m. buvo pataisytas Komisijos reglamentas dėl VRDT mokamų mokesčių, buvo nelengvos, nes skyrėsi nuomonės dėl pinigų atsargų panaudojimo paskirties ir tinkamiausio įvairių mokesčių dydžio. Mokesčių sumažinimas, dėl kurio buvo galiausiai susitarta, buvo nepakankamas biudžetui subalansuoti. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, reikia rasti racionalų struktūrinį metodą, kaip garantuoti pajamų srautą, proporcingą numatomoms išlaidoms. Todėl Komisija siūlo taikyti reguliarios mokesčių peržiūros metodą, pagrįstą tarnybos finansinėmis perspektyvomis, ir tvarkyti pinigų atsargas pagal nustatytą formulę. Tokia peržiūra būtų atliekama atsižvelgiant į finansinę tarnybos statistiką, kuri rengiama įprastu būdu, įskaitant tarnybos nurodomą planuojamą pinigų atsargų sumą ateinančiam laikotarpiui. Ši formulė turėtų apimti tik prekių ženklų mokesčius. Kaip paminėta pirmiau, biudžeto disbalansas beveik visiškai priklauso nuo pajamų, gaunamų iš Bendrijos prekių ženklų registravimo. Palyginti nedidelė Bendrijos dizaino registravimo sistemos įgyvendinimo patirtis būtų dar vienas argumentas, kodėl šiuo metu į formulę nereikėtų įtraukti dizaino registravimo mokesčių. Reguliarios prekių ženklų mokesčių peržiūros metodo įdiegimas turi akivaizdžių privalumų. Pirma, bus išsaugotas finansinis tarnybos savarankiškumas. Struktūrinio deficito, dėl kurio gali būti sunaudotos atsargos ir atsirasti subsidijų poreikis, galima išvengti. Kita vertus, galima išvengti pernelyg didelių atsargų susikaupimo – tai būtina, siekiant užtikrinti tinkamą pajamų ir išlaidų balansą. Antra, taikant tokią formulę, būtų labiau atsižvelgiama į VRDT sistemos vartotojų sąnaudas. Nors nustatant mokesčių dydį reikia atsižvelgti į įvairius dalykus, vartotojams nustatomi mokesčiai turėtų atspindėti suteikiamos paslaugos sąnaudas. Trečia, formulės, pagal kurią būtų tvarkomas ir naudojamas būsimas perviršis arba deficitas, automatiškai siejant ją su mokesčiais, įvedimas nekelia ypatingų techninių sunkumų. Reglamente dėl Bendrijos prekių ženklų nurodoma, kad mokesčių taisyklėse pirmiausia turi būti nustatomi mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo būdai[9]. Komisija siūlys iš dalies pakeisti Komisijos mokesčių reglamentą „komitologijos“ tvarka, kaip numatyta Reglamente dėl Bendrijos prekių ženklų. Jei sprendimų priėmimo lygiu būtų susitarta dėl mokesčių pakeitimo – sumažinimo ar padidinimo – skaičiavimo metodo, šiose taisyklėse galėtų būti nustatyta formulė, pagal kurią mokesčiai būtų reguliariai peržiūrimi siekiant užtikrinti tinkamą biudžeto pusiausvyrą. 4.3. Pagrindiniai siūlomo reguliarios mokesčių peržiūros metodo principai Automatinė mokesčių peržiūra ir koregavimas pagal VRDT finansinę perspektyvą turėtų būti atliekami atsižvelgiant į kai kurias esmines sąlygas. Komisija ketina pasiūlyti reguliarios peržiūros metodą, kuris turėtų būti grindžiamas tokiais principais. - Dėl teisinio aiškumo ir siekiant atsižvelgti į realius biudžeto pokyčius per ribotą laikotarpį, visi reikalingi pakeitimai turėtų būti daromi reguliariai (pvz., kasmet). - Nustačius numatomą perviršį (arba trūkumą), peržiūros pagrindą turėtų sudaryti trijų svarbiausių mokesčių – mokesčių už paraiškos pateikimą, prekių ženklų registravimą ir (atskirų) prekių ženklų įregistravimo galiojimo laiko pratęsimą – peržiūrėjimas. Šių trijų mokesčių dydžio sumažinimas arba padidinimas turėtų būti proporcingas jų lyginamajai svarbai[10]. - Reguliarūs automatiniai pakeitimai neturėtų viršyti svyravimų ribos. - VRDT finansinis savarankiškumas turi būti užtikrintas bet kokiomis aplinkybėmis. 5. IšVADA Pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklų VRDT biudžetas turi būti finansiškai subalansuotas. Nekeičiant mokesčių politikos ir atsižvelgiant į realias metines būsimų Bendrijos prekių ženklų paraiškų skaičiaus ir įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo normos prognozes, šis tikslas nebus pasiektas. Iki 2010 m. pabaigos sukauptos pinigų atsargos gali pasiekti apie 375 mln. EUR, o iki 2016 m. pabaigos sudaryti beveik 700 mln. EUR. Todėl būtinai reikia imtis veiksmų, kad būtų kontroliuojamos pinigų atsargos. Komisija turi atlikti konkrečią funkciją, nes ji yra atsakinga už mokesčių dydžio nustatymą. Šie mokesčiai turėtų būti nustatomi tokio dydžio, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų VRDT biudžetui subalansuoti. Jei būtų pasirinktas ad hoc metodas, pagal kurį kartais būtų koreguojami mokesčiai, jį būtų nelengva įgyvendinti, nes vykstant „komitologijos“ procesui gali vykti ilgi ir pasikartojantys ginčai. Geresnė alternatyva – parengti išsamiai reglamentuotą struktūrinį sprendimą. Todėl siūloma pradėti taikyti reguliarią biudžeto peržiūrą, atsižvelgiant į turimus išsamiausius duomenis apie VRDT finansinės padėties pokyčius ir taikant standartinį metodą, pagal kurį pagrindiniai mokesčiai pagal poreikius būtų mažinami arba didinami. Pasiekus politinį susitarimą dėl šio metodo, minėta formulė turėtų būti taikoma, pvz., kasmet. Siekiant užtikrinti subalansuotą ir įgyvendinamą mokesčių struktūrą, formulėje turėtų būti atsižvelgiama į visus svarbius elementus. Komisija mano, kad dabar yra tinkamas metas pateikti struktūrinį pasiūlymą, kad būtų išvengta neproporcingų VRDT pinigų atsargų. Daugiau kaip dešimt metų nuo tarnybos įsteigimo VRDT nuolat pasiekia puikių rezultatų Bendrijos prekių ženklų registravimo srityje, o pastaruoju metu – Bendrijos dizaino registravimo srityje. Be to, tarnyba sėkmingai dirbo vykstant svarbiems pokyčiams, kurie turėjo nemažą poveikį jos finansiniams rodikliams, pvz., diegiant elektroninio paraiškų pateikimo sistemą, 2004 m. priimant dešimt naujų valstybių narių ir 2005 m. įgyvendinant pirmąjį prekių ženklų įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo mokesčių surinkimo etapą. Nustatyta formulė neturėtų pakenkti sėkmingai VRDT veiklai ir neturėtų sutrukdyti palankiai bendradarbiauti su nacionalinėmis tarnybomis. Taip pat dėl jos taikymo ateityje neturėtų susidaryti deficitas. Bet kokiomis aplinkybėmis tarnyba turėtų toliau valdyti šiuolaikiškas, efektyvias ir veiksmingas prekių ženklų ir dizaino registravimo sistemas, kurios būtų naudingos vartotojams ir visai visuomenei. Atsižvelgdama į esamą VRDT biudžeto perviršį, Komisija nori kuo skubiau imtis veiksmų, laikydamasi gero valdymo principų. 2007 m. pavasarį Komisija ketina pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti Komisijos mokesčių reglamentą. Šie pasiūlymai bus pateikti kartu su proporcingu poveikio vertinimu. Komisija kviečia Tarybą ir EP pateikti pastabas dėl šiame komunikate pasiūlyto metodo. PRIEDAS Šioje lentelėje pateikiamos įvairios biudžeto prognozių prielaidos 2006–2016 m. laikotarpiui (visi skaičiai nurodyti mln. EUR). Pateikiama prognozė parengta atsižvelgiant į tai, jei per metus būtų pateikiama 75 tūkst. paraiškų, 60 tūkst. paraiškų ir 90 tūkst. paraiškų. Trijose prognozėse nustatyta vienoda Bendrijos prekių ženklų įregistravimo laiko pratęsimų norma per visą laikotarpį – 60 %. [pic] [1] Toliau taip pat vadinama „VRDT“ arba „tarnyba“. [2] Žr. http://oami.europa.eu/en/office/survey05.htm. [3] Su VRDT veikla, vykdyta atsižvelgiant į vartotojų nuomonės apklausos rezultatus, galima susipažinti http://oami.europa.eu/en/office/pdf/USS_Response.pdf. [4] Žr. 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 422/2004, OL L 70, 2004 3 9, 1 p., 134 straipsnio 2 dalį. [5] Metinis perviršis susidaro įgyvendinant vienų metų biudžetą. Tačiau (sukauptas) perviršis nėra tinkamas turimų laisvų lėšų kiekio rodiklis. Pavyzdžiui, dalis sukaupto perviršio nėra laisvos lėšos, nes jis yra investuotas į ilgalaikį turtą, pvz., pastatus. Todėl, vertinant laisvas lėšas, šiame komunikate vartojama sąvoka „pinigų atsargos“. Pinigų atsargos – tai trumpalaikis turtas be trumpalaikių įsipareigojimų. [6] 2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1042/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių, OL L 172, 2005 7 5, 22 p. Dėl šiuo metu taikomų mokesčių už dizaino registravimą žr. 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2246/2002 dėl mokesčių, mokamų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) už Bendrijos dizainų registraciją, OL L 341, 2002 12 17, 54 p. [7] 2006 biudžetiniais metais dėl sumažintų paraiškų pateikimo ir registravimo mokesčių iš viso buvo sutaupyta apie 20 mln. EUR; skaičiuojama, kad dėl įregistravimo galiojimo laiko pratęsimo mokesčių sumažinimo bus sutaupyta apie 28,5 mln. EUR, o dėl elektroninio paraiškų pateikimo lengvatų – dar 4,5 mln. EUR. Dėl papildomų klasės mokesčių sumažinimo iš viso papildomai būtų sutaupyta 2 mln. EUR. [8] 2006 m. spalio 1 d. sąmata. [9] Žr. Reglamento (EB) Nr. 40/94 su pakeitimais 139 straipsnio 2 dalį. [10] Atliekant reguliarų trijų pagrindinių mokesčių rūšių koregavimą pagal nustatytą formulę neatmetama visų mokesčių reformos galimybė. Struktūriniai pakeitimai gali būti reikalingi, pvz., dėl ES plėtros arba teisės aktų pakeitimo.