52006DC0726

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.12.2006

KOM(2006) 726 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

DĖL EUROPOS KAIMYNYSTĖS POLITIKOS STIPRINIMO

{SEK(2006) 1504}{SEK(2006) 1505}{SEK(2006) 1506}{SEK(2006) 1507}{SEK(2006) 1508}{SEK(2006) 1509}{SEK(2006) 1510}{SEK(2006) 1511}{SEK(2006) 1512}

1. ĮŽANGA

Per pirmuosius aštuoniolika Europos kaimynystės politikos (EKP) įgyvendinimo mėnesių buvo sukurti tvirti pamatai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiams stiprinti. Turime bendrą politikos sistemą, EKP veiksmų planus su savo vienuolika partnerių, kuriuose nustatyti konkretūs abipusiai įsipareigojimai ir kuriais remiantis beveik su visomis partnerėmis palaikomas tvirtas ir veiksmingas dialogas. Taip pat turime naują finansinę priemonę, kuri labai pagerins mūsų pagalbos kokybę ir suteiks daugiau lėšų mūsų partnerių reformoms paremti.

Europos kaimynystės politikos prielaida – ES labai suinteresuota savo kaimynystėje matyti didesnį ekonomikos augimą, stabilumą ir geresnį valdymą. Už tai pirmiausia atsakingos pačios šalys, bet ES gali itin paskatinti ir paremti jų siekius vykdyti reformas. Todėl tiek ES, tiek jos kaimynės nori sukurti daug tvirtesnius ir glaudesnius santykius. EKP išlieka atsieta nuo ES plėtros proceso: mūsų partneriams daug tvirtesnis bendradarbiavimas su ES visiškai įmanomas net ir nesant konkrečios stojimo į ją perspektyvos, o Europos kaimynėms – net iš anksto nenustatant, kaip plėtosis jų santykiai su ES ateityje remiantis Sutarties nuostatomis.

Daugelis mūsų kaimyninių šalių per šiuos pastaruosius metus padarė pažangą vykdydamos ekonomikos ir politikos reformas – konkrečią informaciją apie jau pasiektą pažangą įgyvendinant pirmuosius septynis veiksmų planus galima rasti kartu su šiuo komunikatu pateikiamose pažangos ataskaitose. Kai kurios partnerės veiksmų planais pagrindė savo šalies reformų strategijas; savo politiką su šiais planais taip pat derina tarptautinės finansų institucijos.

Vis dėlto skurdas ir nedarbas, skirtingi ekonominės veiklos rezultatai, korupcija ir silpnas valdymas tebėra svarbiausios problemos. Kaimyninių šalių piliečiai, ypač jaunimas, dažnai mato niūrias savo asmenines perspektyvas. „Įšaldytieji“ konfliktai ir pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Kaukaze primena mums, kad taikaus gyvenimo vieni šalia kitų sąlygas dar reikia kurti – tiek tarp kai kurių mūsų kaimynių, tiek su kitomis svarbiomis šalimis. Tai ne tik mūsų kaimynių problemos. Kyla pavojus, kad didelis jų poveikis bus jaučiamas ir ES, pavyzdžiui, nelegali imigracija, nepatikimas energijos tiekimas, aplinkos sąlygų pablogėjimas ir terorizmas.

Todėl tapo aišku, kad EKP galėtų ir turėtų būti stiprinama, ypač turint omenyje pernelyg didelę kainą, kurią mums gali tekti sumokėti, jeigu nepadėsime savo kaimynėms vykdyti reformas. ES turi pateikti patrauklų pasiūlymą EKP šalims partnerėms: siūlyti joms geresnes prekybos ir investavimo perspektyvas, kurti žmonių tarpusavio ryšius, palengvinti teisėtas trumpas keliones, aktyviau spręsti įšaldytuosius konfliktus ir atverti daugiau galimybių finansavimui mobilizuoti. ES turi padėti toms kaimyninėms šalims, kurios nori vykdyti reformas, jas vykdyti sparčiau, geriau ir mažesne kaina savo piliečiams. Ji taip pat turi skatinti ir įtikinti tas, kurios vis dar abejoja.

Svarbiausias šio komunikato argumentas – EKP yra būtina, ir jos vertė jau įrodyta, ji nepraranda svarbos, nes iš esmės ja ES remiasi, nuolat stiprindama savo įsipareigojimus EKP. Todėl komunikate pateikiami keli pasiūlymai, kaip galima labiau padidinti politikos poveikį.

2. PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI

EKP pranašumai :

- Integracija . Politika sukurta bendra, aiški sistema, apimanti visus kaimynystės aspektus, leidžianti aptarti ir spręsti daugelį klausimų, kylančių ES ir kiekvienai partnerei. Daug sunkiau sutelkti dėmesį, pavyzdžiui, vien į ekonominius klausimus ir nesvarstyti netinkamo valdymo arba žmogaus teisių klausimų. Todėl veiksmų planuose numatytas aktyvus bendradarbiavimas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, kuris skatintų teisinės valstybės principų įtvirtinimą.

- Bendra nuosavybė . Politikos įgyvendinimo priemonė – EKP veiksmų planas – sukuriama derantis ir visoms šalims ją tarpusavyje derinant politiniu lygmeniu. Jokia šalis savo plano neperša – jis yra suderinta bendra darbotvarkė.

- Konkretumas . Veiksmų planai, nors jie yra plataus užmojo ir apima daug sričių, yra tikslinami. Jų įgyvendinimo patirtis rodo, kad tokiu būdu lengviau aptarti, suderinti ir įgyvendinti konkrečius, apibrėžto laikotarpio ir išmatuojamus tikslus.

- Geresnis lėšų panaudojimas . Nuo šiol naujoji Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) leis Bendrijai teikti šalims partnerėms pagalbą aiškiai remiantis politika, kartu kuriant naujas bendradarbiavimo formas (tarpvalstybinis bendradarbiavimas, TAIEX, poriniai projektai) ir didinant išteklius. Ypač toms EKP šalims, kurios dalyvauja TACIS, EKPP bus didelis žingsnis į priekį pereinant nuo techninės pagalbos prie lygiateisio bendradarbiavimo.

Tačiau taip pat yra kitų EKP sričių, kuriose atsiveria daug didesnės pažangos galimybių. ES nori paskatinti šalis partneres vykdyti labai plataus užmojo reformų programą, pagal kurią daugelio politikos ir ekonomikos klausimų sprendimo išlaidos būtų padengiamos iš anksto. Vis dėlto didelė dalis ES paskatos priemonių – pavyzdžiui, patekimo į rinką, integracijos ir kitos ekonominės naudos požiūriu – rezultatų duos vėliau. Todėl šalims partnerėms itin sunku gauti reikiamą paramą reformoms šalies viduje.

Konkrečiau:

- Prekybos ir ekonominė integracija . ES ir toliau stiprino prekybos ryšius su daugeliu EKP partnerių, taip pat teikė paramą Ukrainai stojant į PPO ir rengiantis deryboms dėl glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos susitarimo (LPS), rengėsi suteikti autonomines prekybos preferencijas Moldovai ir pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su Viduržemio jūros regiono partnerėmis išplėtimo įtraukiant žemės ūkio ir paslaugų sritis. Norint gauti papildomos ekonominės ir politinės naudos visiems, svarbu pasiūlyti visoms EKP partnerėms rytuose ir pietuose aiškią glaudžios prekybos ir ekonominės integracijos su ES galimybę ir mūsų liberalizavimo pasiūlymuose numatyti geresnes sąlygas patekti į visas ekonominį potencialą turinčias ir mūsų partneres dominančias sritis. Taip pat turėtų būti numatyti joms svarbiausi produktai.

- Mobilumas ir migracija . Nors su EKP šalimis vis daugiau bendradarbiaujama mobilumo ir migracijos valdymo klausimais, EKP dar nesudarė sąlygų pasiekti didelės pažangos gerinant šalių partnerių piliečių judėjimą į ES. Trumpalaikių vizų (pvz., kelionėms verslo reikalais, tyrėjams, studentams, turistams arba netgi tarnybinėms kelionėms) išdavimo tvarkos trukmė ir kaina akivaizdžiai atbaido šalis partneres ir kliudo pasiekti daugelį svarbiausių EKP tikslų.

- Regioniniai konfliktai . EKP nedaug pasiekė remdama įšaldytųjų arba atvirų konfliktų sprendimą regione nepaisant tam tikrų konkrečių pasiekimų (pvz., sienų valdymas Moldovoje ir Palestinos teritorijose). ES turi būti aktyvesnė ir daugiau dalyvauti kuriant regioninius arba daugiašalius konfliktų sprendimo mechanizmus bei vykdant taikos stebėjimo arba palaikymo misijas.

Taigi Komisija nustatė kelias sritis, kuriose EKP reikėtų sustiprinti, kad būtų užtikrinta jos sėkmė. Visose šiose srityse ES tektų dėti papildomų pastangų, tačiau politinė nauda jas atsvertų.

3. POLITIKOS STIPRINIMAS

Plėtra ir reformos mūsų šalyse partnerėse pirmiausia naudingos joms pačioms ir jos pačios už jas yra atsakingos. Bet ES taip pat naudinga remti šias pastangas dedančias partneres. Daugelis tam reikalingų priemonių jau sukurta. Kitas reikėtų dar stiprinti, kaip aprašyta toliau. Tai darydama ES ir toliau derins savo paramą su partnerių poreikiais ir siekiais. Kuo didesnę pažangą padarys šalis partnerė įgyvendindama reformas, tuo glaudesni bus santykiai ir tuo daugiau paramos ES turėtų teikti.

3.1. Ekonomikos ir prekybos komponento stiprinimas

Glaudesnė ekonominė integracija su mūsų EKP partnerėmis bus itin svarbi siekiant užtikrinti politikos sėkmę ir patikimumą. Iš pat pradžių viena pagrindinių EKP prielaidų buvo ta, kad ekonominė integracija turėtų vykti neapsiribojant laisvąja prekyba prekėmis ir paslaugų teikimu, taip pat turėtų būti įtraukti ir „kiti“ klausimai: su netarifinėmis kliūtimis susijusių klausimų sprendimas ir laipsniška įvairiapusė konvergencija prekybos ir reglamentavimo srityse (pvz., techninės normos ir standartai, sanitarinės ir fitosanitarinės taisyklės, konkurencijos politika, įmonių konkurencingumas, naujovių ir pramonės politika, bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus, intelektinės nuosavybės teisės, prekybą supaprastinančios priemonės muitinėje ir administraciniai gebėjimai kilmės taisyklių srityje, geras valdymas mokesčių srityje, bendrovių teisė, viešieji pirkimai ir finansinės paslaugos). EKP veiksmų planai – vienas žingsnis šia kryptimi.

LPS dėl svarbiausių pramonės prekių jau sudaryti su Viduržemio jūros partnerėmis; neseniai prasidėjo derybos siekiant išplėsti susitarimus įtraukiant žemės ūkio ir žuvininkystės sritis bei paslaugų ir institucijų sritį. Laikui bėgant EKP veiksmų planų įgyvendinimas, pirmiausia reglamentuojamose srityse, bus pagrindas sudaryti naujos kartos „glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos susitarimus (LPS)“ su visomis EKP partnerėmis – dėl tokio susitarimo ES ketina derėtis su Ukraina.

Glaudaus bendradarbiavimo plataus masto LPS turėtų aprėpti visą prekybą prekėmis ir paslaugų teikimą tarp ES ir EKP partnerių, įskaitant mūsų partnerėms itin svarbius produktus, taip pat turėtų numatyti griežtas teisiškai privalomas nuostatas dėl reglamentuojamų prekybos ir ekonomikos klausimų. Jau sudarytus LPS su Viduržemio jūros regiono šalimis reikėtų atitinkamai praplėsti, kad jie apimtų ir kitas reglamentuojamas sritis. Šiame procese bus atsižvelgta į poveikio prekybos tvarumui vertinimų rezultatus.

Tokius glaudaus bendradarbiavimo plataus masto LPS reikės kruopščiai parengti ir pratęsti atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės ekonomines sąlygas bei vystymosi lygį, įskaitant tam tikrą asimetrijos lygį, jei taikoma. Atsižvelgiant į glaudaus bendradarbiavimo LPS sudėtingumą ir ambicingumą, sudaryti tokius susitarimus yra vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, o su kai kurioms EKP šalims – netgi ilgalaikis. Prieš pradėdama derybas dėl glaudaus bendradarbiavimo plataus masto LPS, ES turi apsvarstyti partnerių gebėjimą įgyvendinti bei vykdyti tokius susitarimus ir išlaikyti jų ambicingumo lygį. Šalys judės šia kryptimi laipsniškai ir skirtingu greičiu, bet svarbu joms visoms suteikti vienodas galimybes. Tikslas – galiausiai pasiekti, kad mūsų partnerės turėtų bendrą reglamentavimo bazę ir panašias patekimo į rinką galimybes. Šiam tikslui pasiekti ir savo administraciniams gebėjimams stiprinti partnerės turės ir toliau stengtis įgyvendinti savo veiksmų planų prekybos ir reglamentavimo dalis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas paramai šiuose sektoriuose.

Iš pirmo žvilgsnio iš esmės išsaugomas dvišalis požiūris: viena šalis yra ES, o kita – bet kuri iš partnerių – taip atsižvelgiama į didelius padėties šalyse partnerėse skirtumus. Todėl pažangiausios šalys galės ir toliau plėtotis greičiau netrukdomos kitų. Tačiau koncepcija visiškai atitinka ilgalaikę ES ir jos EKP partnerių ekonominės bendrijos sukūrimo viziją. Kai kurie jos elementai jau įgyvendinami aplink Viduržemio jūrą pagal Agadiro susitarimą. Ilgesniu laikotarpiu kuriant platesnę kaimynystės šalių ekonominę bendriją būtų įtraukti, pavyzdžiui, tokie klausimai: bendros reglamentavimo sistemos taikymas ir geresnės EKP partnerių prekių ir paslaugų patekimo į rinką sąlygos bei kai kurie tinkami instituciniai susitarimai, pvz., ginčų sprendimo mechanizmai.

Veiksmų sritys: prekyba, investicijos ir ekonominė integracija siekis su visomis EKP partnerėmis sudaryti „glaudaus bendradarbiavimo plataus masto LPS“, įskaitant „kitus“ elementus ir prekybos srautų tarp šalių partnerių liberalizavimą, užtikrinant tam tikrą asimetrijos lygį, jei taikoma; didesnė parama reformoms ir siekiams pagerinti prekybos ir ekonomikos reglamentavimo sąlygas bei investicinę aplinką; didesnė ekonominė integracija ir bendradarbiavimas svarbiausiuose sektoriuose. |

- 3.2. Mobilumo supaprastinimas ir migracijos valdymas

Nuo pat pirmųjų Europos bendrijos sukūrimo dienų mūsų valstybių narių piliečių galimybės keliauti Bendrijos viduje verslo, studijų tikslais arba atostogauti yra esminis dalykas skatinant vidaus prekybą ir investicijas, padedant pažinti vieniems kitus ir kuriant ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius. Asmenų mobilumas itin svarbus ir visoms EKP partnerėms. Europos Sąjunga negali visiškai įgyvendinti daugelio Europos kaimynystės politikos aspektų, jeigu galimybė teisėtai išvykti į neilgą kelionę bus tokia pat ribota, kaip dabar. Vis dėlto mūsų dabartinė vizų politika ir praktika dažnai kelia tikrų sunkumų ir sudaro kliūtis teisėtoms kelionėms. Ilgos eilės prie ES valstybių narių konsulatų – tai itin gerai pastebimas kliūčių įvažiuoti į Europos Sąjungą ženklas. Nesvarbu, verslo, studijų, mokslinių tyrimų ar turizmo tikslais, vykstant į pilietinės visuomenės konferencijas arba netgi į oficialius nacionalinės arba vietos valdžios susitikimus, galimybė gauti trumpalaikę vizą per priimtiną laiką už priimtiną kainą parodys, kad mūsų Europos kaimynystės politika tampa stipri.

Taigi siekiant stipresnės EKP, reikės labai rimtai išnagrinėti, kaip galima užtikrinti, kad vizų išdavimo tvarka nebūtų tokia kliūtis teisėtoms kelionėms iš kaimyninių šalių į ES (ir iš ES į šias šalis). Žinoma, šią problemą galima spręsti tik turint daugiau priemonių, skirtų spręsti tokius su ja susijusius klausimus: bendradarbiavimas nelegalios imigracijos, pirmiausia jūrų transportu, srityje, kova su prekyba žmonėmis ir jų kontrabanda, veiksmingas sienų valdymas, nelegalių migrantų readmisijos susitarimai ir veiksmingas jų grąžinimas, tinkamas prašymų dėl tarptautinės apsaugos ir prieglobsčio tvarkymas. Tačiau mūsų partnerėms rimtai įsipareigojus veikti remiantis šiomis prielaidomis, galima būtų pasiūlyti labai svarbius vizų išdavimo tvarkos patobulinimus – užtikrinti paprastesnę ir greitesnę vizų išdavimo tvarką tam tikroms konkrečioms kelionių kategorijoms, ypač verslo, tarnybiniais ir studijų tikslais, kartu stiprinant mūsų bendras pastangas kovoti su nelegalia imigracija.

Pavyzdžiu to, ką galima pasiekti, yra 2006 m. spalio mėn. su Ukraina pasirašyti susitarimai dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir dėl readmisijos; tikimasi, kad netrukus dėl tokių susitarimų prasidės derybos su Moldova. Derybos su Maroku dėl readmisijos susitarimo beveik baigtos. Dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų ir dėl readmisijos susitarimų deramasi vienu metu, o patys susitarimai sudaromi atsižvelgiant į konkrečius tam tikros trečiosios šalies poreikius; be to, jais supaprastinama trumpalaikių vizų išdavimo tvarka tam tikroms asmenų kategorijoms.

Čia taip pat svarbūs ir bendresni ES vizų politikos pokyčiai; pavyzdžiui, vyksta valstybių narių derybos dėl vizų informacinės sistemos sukūrimo įtraukiant prašymą išduoti vizą pateikusių asmenų biometrinius duomenis ir užtikrinant keitimąsi vizų duomenimis tarp valstybių narių. Be to, Komisija pasiūlė kelis valstybių narių bendradarbiavimo būdus, įskaitant bendrų prašymų išduoti vizą centrų sukūrimą. Tai galėtų gerokai palengvinti prašymų išduoti vizą priėmimą EKP šalyse.

Atsižvelgdama į poreikį laikytis subalansuoto požiūrio ir remdamasi dialogu migracijos ir vizų klausimais, numatytais EKP veiksmų planuose, Europos Sąjunga turėtų noriai pradėti derybas dėl readmisijos ir dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo su kiekviena kaimynine šalimi, turinčia galiojantį veiksmų planą, kai tik bus įvykdytos tam tikros išankstinės sąlygos.

Veiksmų sritys: mobilumas ir migracija vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas, kliūčių teisėtoms kelionėms, pvz., verslo, studijų, turizmo, tarnybiniais tikslais, pašalinimas; bendro požiūrio sudėtinė dalis – gerai valdomo mobilumo ir migracijos užtikrinimas, readmisijos klausimų sprendimas, bendradarbiavimas kovojant su nelegalia imigracija, tinkamas ir veiksmingas sienų valdymas. |

- 3.3. Žmonių tarpusavio ryšių skatinimas

Priešingai nei yra mobilumo atveju, EKP turi turėti „žmogišką veidą“, o ES ir kaimyninių šalių piliečiai turėtų turėti daugiau galimybių bendrauti ir sužinoti daugiau apie vienas kitų visuomenę, geriau suprasti vieni kitų kultūrą. EKP negali būti tik pareigūnų ir politikų rūpestis. Abiejose sienos pusėse žmonės turėtų turėti galimybę tiesiogiai pamatyti stipresnio Europos Sąjungos ir jos kaimynių ryšio poveikį.

- Studentų ir jaunuolių mainai turi būti svarbiausias EKP elementas, nes kaip tik tokie mainai padėjo sukurti ryšius ir įveikti prietarus ES viduje. Universitetų bendradarbiavimas bus remiamas TEMPUS programa, o 2007 m. pagal Erasmus Mundus programą EKP regione bus pradėta įgyvendinti nauja stipendijų sistema. Reikėtų sustiprinti politinį dialogą aukštojo mokslo klausimais, kad būtų paremtos šalių partnerių pastangos modernizuotis ir vykdyti reformas. Gerosios patirties sklaida ir keitimasis ja šioje srityje bus skatinamas ir toliau. Šios priemonės padės bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje ir leis prisiderinti prie ES politikos; jos pavyzdys yra Bolonijos procesas, kuriame dalyvauja daugelis EKP partnerių. Reikėtų stiprinti paramą švietimo reformai, kartu ir per Europos mokymo fondą. Taip pat būtų galima numatyti naują EKP programą, kuri skatintų jaunų profesionalų mainus visose veiklos srityse, įskaitant kultūrą ir menus, bei reglamentavimo srities specialistų mainus. Valstybėms narėms teks svarbus vaidmuo remiant šią veiklą.

- Tyrėjų mobilumas yra labai svarbi didėjančio ES ir EKP šalių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir kompetencijos didinimo dalis. Dėl mokslininkų judėjimo reikia bendrų veiksmų, kuriais būtų didinamas informuotumas apie mobilumo stipendijų galimybes (pvz., Marijos Kiuri stipendijos), visais būdais panaudojant esamas informavimo priemones.

- Apskritai taip pat reikėtų sustiprinti pilietinės visuomenės mainus, kad ryšiai būtų kuriami ne tik vyriausybių lygiu – pavyzdžiui, ryšiai tarp profesinių sąjungų, regioninių ir vietos valdžios institucijų (įskaitant miestų susigiminiavimo programas), sveikatos priežiūros specialistų, NVO ir kultūrinių grupių. Svarbų vaidmenį atliks pagal EKPP finansuotinos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, bet reikės mainų visos ES mastu. Daugelio šių mainų pobūdis bus daugiausia ekonominis ir socialinis, bet čia taip pat bus svarbūs kultūriniai mainai ir kultūrų dialogas.

- Paminėtinas ypatingas šių pilietinės visuomenės mainų pavyzdys – sustiprėję verslo įmonių ryšiai. Darbdavių organizacijas ES ir EKP šalyse, ypač atstovaujančias mažosioms ir vidutinėms įmonėms, reikėtų aktyviai raginti kurti glaudesnius ryšius ir keistis patirtimi.

- Pilietinės visuomenės dalyvavimas EKP turi būti platesnis nei tiesiog dalyvavimas mainų ir bendradarbiavimo programose. Turime paraginti partnerių vyriausybes leisti pilietinės visuomenės atstovams, pavyzdžiui, reformų proceso suinteresuotosioms šalims, pakankamai dalyvauti rengiant teisės aktus, stebint jų įgyvendinimą arba kuriant nacionalines ar regionines su EKP susijusias iniciatyvas. Nacionaliniai arba platesnio masto regioniniai vyriausybės ir (arba) pilietinės visuomenės seminarai, skirti su reformomis susijusioms problemoms, padės sukurti pasitikėjimo atmosferą.

- Matomumas taip pat svarbus stiprinant EKP; jis leis jai būti reikšmingesnei ES ir šalių partnerių piliečių akyse. Komisija jau sukūrė EKP informavimo ir komunikacijos strategiją. Valstybės narės taip pat turėtų įtraukti EKP tikslus ir pasiekimus į savo informavimo veiklą tiek už savo ribų, tiek viduje.

EKP žmogiškoji dimensija yra tiek pat svarbi ir valstybėms narėms, ir Bendrijai. Šių elementų integravimas į dvišales programas ir žmonių tarpusavio keitimasis informacija bei gerąja patirtimi pagerins visos Europos Sąjungos įvaizdį šalyse partnerėse. Norėdama padėti pagerinti bendrą šių pastangų matomumą ES, Komisija ketina sukurti „vieno langelio“ principu veikiantį tinklalapį; jame būtų nuorodos į valstybių narių tinklalapius, kad būtų lengviau rasti informacijos apie mainų programas visoje Europos Sąjungoje.

Veiksmų sritys: žmonių tarpusavio ryšiai švietimo, kultūros, jaunimo ir moksliniai mainai; pilietinės visuomenės mainai ir aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas EKP; regioninių ir vietos valdžios institucijų mainai; būsimųjų reglamentavimo srities specialistų mokymas; verslo įmonių ryšiai; matomumas ir informavimo veikla. |

- 3.4. EKP teminės dimensijos sukūrimas

Iki šiol EKP dažniausiai buvo dvišalė – ES ir kiekvienos valstybės partnerės. Tai svarbu dėl didelių politinės ir ekonominės partnerių padėties, poreikių ir siekių skirtumų. Politikoje ir toliau turi būti numatyti tokie skirtumai.

Vis dėlto yra tam tikrų susijusių klausimų, kurių atžvilgiu ES ir jos EKP partnerės (ir pietuose, ir rytuose) turi bendrų interesų bei problemų, ir kuriuos galima būtų sėkmingai spręsti daugiašaliu principu. Pavyzdžiui, energetikos, transporto, aplinkos, kaimo plėtros, informacinės visuomenės, bendradarbiavimo atliekant tyrimus, visuomenės sveikatos, finansinių paslaugų, sienų valdymo, migracijos arba jūrų reikalų srityse, problemų pobūdis dažnai nėra tiesiog dvišalis, taigi jas galima sėkmingiau spręsti, jeigu aptarinėjant, veikiant ir bendradarbiaujant dalyvautų ES ir visos EKP partnerės arba daugelis jų. Šios sritys svarbios ilgalaikiam augimui, klestėjimui, stabilumui ir saugumui.

Tokių visą EKP aprėpiančių temų potemių sąrašą reikėtų panagrinėti ir aptarti nuodugniau. Taip pat reikia toliau svarstyti, kaip šias temas galima gvildenti. Kai kurias iš jų galima svarstyti taikant palyginti laisvus metodus, pvz., ad hoc arba per reguliaresnius ministrų arba ekspertų lygio susitikimus. Kitus klausimus veikiau padėtų spręsti labiau institucionalizuota arba integruota struktūra. Reikia atkreipti dėmesį į veiksmingą daugiašalių susitarimų įgyvendinimą ir procesus, neatsižvelgiant į tai, ar jie esami ar nauji. Reikia skubiai apsvarstyti daugiašalius ES ir EKP partnerių susitarimus keliuose svarbiausiuose sektoriuose. Akivaizdžiausi pavyzdžiai yra energetika (praplečiant Energijos bendrijos sutartį) ir transportas (horizontalūs ir (arba) bendri aviacijos susitarimai). Taip pat reikia apsvarstyti tinklų praplėtimą, užtikrinant jų sveikumą su ES sistemomis.

Dar vienas svarbus EKP elementas yra galimybė EKP partnerėms dalyvauti tam tikrų Bendrijos agentūrų veikloje ir programose. Komunikate šia tema[1] Komisija siūlo bendrą požiūrį šiems klausimams spręsti.

Veiksmų sritys: potemių aspektai suaktyvintas daugiašalis ir dvišalis dialogas su EKP partnerėmis svarbiausiuose sektoriuose; svarstymai dėl papildomų daugiašalių susitarimų energetikos ir transporto srityse ir esamų susitarimų stiprinimas; darbas praplečiant ES transporto ir energetikos tinklus į kaimynines šalis bei sąveikumas; kaimynių dalyvavimas atitinkamų Bendrijos agentūrų veikloje ir programose. |

- 3.5. Politinio bendradarbiavimo stiprinimas

Jeigu EKP negalės padėti išspręsti konfliktų regione, ji nepasieks vieno iš savo pagrindinių tikslų. Tokie konfliktai gali kelti grėsmę Europos Sąjungos saugumui dėl paaštrėjimo arba pabėgėlių antplūdžio pavojaus arba dėl to, kad gali būti nutrauktas energijos tiekimas ar prekybos ir transporto ryšiai; taip pat dėl stiprėjančio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant prekybą žmonėmis, narkotikais ir ginklais. Europos Sąjunga labai daug padeda pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims. Būtų dar geriau, jei šiuos išteklius būtų galima panaudoti tvariajai plėtrai skatinti. Taip pat visos šalys suinteresuotos įtraukti Rusiją į glaudesnį bendradarbiavimą užkertant kelią konfliktams ir skatinant stabilumą visoje Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze.

Nesvarbu, ar kalbama apie Moldovą arba Pietų Kaukazą, Palestinos teritorijas arba apskritai Artimuosius Rytus, ar apie Vakarų Sacharą, Europos Sąjungos kaimyniniai regionai jau daugelį metų patiria tokių konfliktų poveikį. EKP niekada negalės atstoti regioninių arba daugiašalių pastangų šioms problemoms spręsti. Tačiau ES turi būti pasirengusi čia atlikti aktyvesnį vaidmenį visomis priemonėmis imdamasi tokių veiksmų (kaip „ketverto“ atveju) arba kiekvienu konkrečiu atveju vykdydama civilę arba karinę kontrolę arba taikos palaikymo operacijas. Sienų valdymo operacijos čia taip pat atlieka svarbų vaidmenį – svarbūs rodikliai yra, pavyzdžiui, sėkminga ES pasienio misija prie Moldovos sienos (EUBAM) ir dislokacija Rafoje. Komisija pasirengusi kartu su Tarybos sekretoriatu toliau rengti pasiūlymus konfliktų sprendimo srityje. Naujoji stabilumo priemonė taip pat suteiks galimybių padidinti ES dalyvavimą šiose srityse.

EKP taip pat gali suteikti priemones, kuriomis galima suaktyvinti dialogą ir kurios įgyvendinamos kartu su konkrečia parama reformoms ir plėtrai – tai gali padaryti ilgalaikį poveikį šiems klausimams. Sustiprėjęs regioninis bendradarbiavimas (3.6 punktas toliau) gali būti labai naudingas. Be to, imamasi tam tikrų priemonių, kuriomis būtų galima labai sustiprinti politinę EKP dimensiją.

- Taip pat pietinėms partnerėms galima pasiūlyti galimybę kiekvieną konkretų atvejį suderinti su BUSP deklaracijomis (ši galimybė jau pasiūlyta rytinėms EKP partnerėms).

- EKP partneres galima kviesti, taip pat kiekvienu konkrečiu atveju, į trumpus pasitarimus ir koordinavimo susitikimus, kuriuos organizuoja ES į tarptautinį forumą sukviesdama, pvz., JTO, Europos Tarybą ir ESBO.

- Neformalus aukšto lygio susitikimas su visomis EKP partnerėmis, su kuriomis yra sudarytas galiojantis veiksmų planas, galėtų įvykti 2007 m., o jo tiesioginis praktinis tikslas būtų pradėti įgyvendinti šiame komunikate siūlomą tvirtesnio bendradarbiavimo EKP.

- Parlamentinį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą taip pat būtų galima suaktyvinti arba tą padaryti galima per Europos politinių organizacijų tinklą.

- Taip pat galima sustiprinti Europos Sąjungos veiklą visame regione stiprinant EB ir valstybių narių diplomatines misijas EKP šalyse. Visateisės Komisijos delegacijos turėtų kaip įmanoma greičiau pradėti veiklą visose EKP šalyse.

Veiksmų sritys: politinis bendradarbiavimas aktyvesnis ES vaidmuo sprendžiant regioninius arba daugiašalius konfliktus, įskaitant dalyvavimą, kai reikia, civilėse ir karinėse taikos palaikymo misijose; galimybė suderinti su BUSP deklaracijomis, pasiūlytomis visoms EKP partnerėms; neformalus aukšto lygio EKP susitikimas 2007 m.; intensyvesnis parlamentinis bendradarbiavimas; ES diplomatinės veiklos sustiprinimas visose EKP partnerėse. |

- 3.6. Regioninio bendradarbiavimo stiprinimas

Juodosios jūros regione, kur Moldova, Ukraina ir Pietų Kaukazo šalys turi bendras sienas su ES, Rusija ir Turkija, EKP taip pat siūlomos didelės galimybės palaikyti dialogą ir bendradarbiauti regioniniu lygiu. Nuo 2007 m. sausio mėn., kai Juodoji jūra sudarys vieną iš Europos Sąjungos sienų, sutvirtintas regioninis požiūris taps itin svarbia mūsų kaimynystės politikos dalimi. Bendradarbiaudama regioniniu lygiu su šalimis partnerėmis aplink Juodąją jūrą (pagal EKP arba mūsų santykių su Rusija atveju – pagal strateginės partnerystės programą, o su Turkija – kaip su šalimi kandidate), ES turi būti visiškai įtraukiama į šią veiklą neatsižvelgiant į jos oficialius dvišalius santykius su šiomis šalimis. Konkrečių sektorių klausimus būtų galima spręsti įgyvendinant tam tikras iniciatyvas, pvz., vykdant visoms šalims naudingą mokslinį bendradarbiavimą politinio dialogo pagrindu arba suburiant tokius forumus kaip Tarptautinė Juodosios jūros apsaugos komisija.

Tvirtesnis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione – „Juodosios jūros sinergija“ – taip pat gali padėti pakloti pamatus užsitęsusiems regioniniams konfliktams spręsti. Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (JJEB) suteikia naudingą pagrindą mūsų dialogui ir bendradarbiavimui su visu regionu. Komisija šiuo metu svarsto galimybę palaikyti glaudesnius ryšius su JJEB, taip pat gauti stebėtojo statusą. Be to, remiantis tokiais glaudesniais ryšiais bus pravartu reguliariai palaikyti dialogą su JJEB užsienio ministrų lygiu, nes tai padėtų įgyvendinti ir toliau plėtoti Europos Sąjungos Juodosios jūros regioninę politiką. Kartu su šiais JJEB susirinkimas būtų naudinga organizuoti ES ir rytų EKP šalių ministrų susitikimus, kuriuose būtų plėtojamas politinis dialogas ir svarstomi EKP klausimai. Komisija ketina svarstyti tvirtesnio dialogo Juodosios jūros regione klausimą specialiai tam skirtame komunikate, kuris bus parengtas kitais metais. „Juodosios jūros sinergijoje“ turėtų būti atsižvelgta į kitas regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, Baku iniciatyvą transporto ir energetikos srityse.

Viduržemio jūros regione EKP svariai papildo ir įneša naujovių į ilgalaikį regioninį dialogą ir prisideda prie integracijos, vykstančios remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partneryste. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė leido ES ir jos kaimynėms pietuose palaikyti dialogą ir bendradarbiauti regioniniu lygiu politiniais, ekonominiais, prekybos, socialiniais ir kultūriniais klausimais. 2005 m. Barselonoje vykusiame aukščiausio lygio susitikime patvirtintoje penkerių metų darbo programoje, kurioje atsižvelgta į EKP darbotvarkę, jau numatytas aiškus regioninio bendradarbiavimo stiprinimo tikslas ateinančiais metais.

Remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partneryste ir asociacijos sutartimis, kurios yra sudarytos su daugeliu Viduržemio jūros regiono partnerių, EKP suteikė tikrą galimybę stiprinti mūsų santykius su mūsų Viduržemio jūros regiono partnerėmis visiškai pripažįstant skirtingą šalių partnerių padėtį ir interesus. Bendrai suderinti įsipareigojimai vykdyti reformas, nustatyti kiekviename iš penkių šiuo metu galiojančių veiksmų planų (Izraelio, Jordanijos, Maroko, Palestinos ir Tuniso) jau davė rezultatų, kaip aprašyta atitinkamose pažangos ataskaitose. Visų pirma šiuose veiksmų planuose yra nustatyti aiškūs bendri prioritetai, jie leido mums integruoti įvairias temas į bendrą dialogą ir padaryti tikrą pažangą netgi jautriose srityse. Dabar baigiant derinti veiksmų planus su Egiptu ir Libanu, dvišaliam Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių aspektui bus skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir regioniniam aspektui. Be to, sinergijos siekiant paremti ekonomines reformas ir tvarųjį augimą Viduržemio jūros regione galima būtų ieškoti kitose ekonomikos struktūrose, pavyzdžiui, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryboje, kur šiam tikslui galima sujungti ir mobilizuoti išteklius ir investicijas.

Tiek aplink Viduržemio jūrą, tiek aplink Juodąją jūrą bus labai svarbus didesnis lankstumas, kurį numato naujosios bendradarbiavimo priemonės. Pavyzdžiui, sukūrus naujas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas pagal EKPP, pirmą kartą atsiras reali galimybė skatinti paprastų žmonių bendradarbiavimą vietos ir regioninių valdžios institucijų lygiu abiejose šių jūrų krantų pusėse ir spręsti visiems rūpimus klausimus: aplinkos, transporto ir komunikacijų, jūrų saugumo, regioninės ekonominės plėtros, turizmo bei socialinių ir kultūrinių mainų.

Taip pat turėtume žvelgti už Europos Sąjungos dabartinės kaimynystės ribų ir dirbti su „mūsų kaimynių kaimynėmis“. Pavyzdžiui, Centrinėje Azijoje arba Persijos įlankoje naujomis priemonėmis (tiek EKPP, tiek vystomojo bendradarbiavimo priemone) galima bus finansuoti regioninio bendradarbiavimo veiklą, taip pat šalis abiejuose regionuose – tai galėtų būti itin svarbu tokiuose sektoriuose: pavyzdžiui, energetika, transportas, aplinka ir mokslinių tyrimų politika. Apskritai būtų galima pritraukti privačių ir viešų investicijų bei lėšų ir taip tenkinti mūsų tiesioginių kaimynių plėtros ir modernizavimo poreikius. Panašūs svarstymai taip pat aktualūs EKP šalims už Šiaurės Afrikos ribų, įgyvendinant ES Afrikos strategiją, nes platesnės regioninio bendradarbiavimo programos ir bendradarbiavimas, pavyzdžiui, migracijos, infrastruktūros, energetikos bei taikos ir saugumo srityse, būtų labai naudingas. Žvelgiant toliau už tokios regioninio bendradarbiavimo veiklos ribų galima taip pat apsvarstyti galimybę sudaryti panašią darbotvarkę dialogui ir reformoms Kazachstane, nes ši šalis išreiškė savo susidomėjimą. Centrinė Azija bus apsvarstyta rengiamame politikos dokumente.

Veiksmų sritys: regioninis bendradarbiavimas „Juodosios jūros sinergija“, įskaitant užsienio reikalų ministrų dialogą ir intensyvesnį bendradarbiavimą su JJEB bei atsižvelgiant į dabartinį regioninį bendradarbiavimą, pvz., Baku iniciatyvą energetikos ir transporto srityse; visiškas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių darbo programos įgyvendinimas; tvirtesnis bendradarbiavimas su „mūsų kaimynių kaimynėmis“, pvz., energetikos ir transporto srityse, kovojant su nelegalia migracija. |

- 3.7. Finansinio bendradarbiavimo stiprinimas

Nuo 2007 m. mūsų bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis bus finansuojamas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), taip pat pasinaudojant naujais įgaliojimais skolintis iš Europos investicijų banko. Abi priemonės labai pagerins padėtį, palyginti su tuo, kas buvo iki šiol. EKPP, pavyzdžiui, bus daug lankstesnė nei ankstesnės priemonės (visų pirma, palyginti su TACIS) ir suteiks didesnius išteklius, negu anksčiau turėti (padidėjimas lyginamosiomis kainomis maždaug 32 %, 2007–2013 m. palyginti su 2000–2006 m.). Kitos naujos bendradarbiavimo priemonės (žmogaus teisės, branduolinė sauga ir teminės programos) taip pat bus siūlomos EKP partnerėms. Dėl naujojo EIB įgaliojimo turėtų padidėti parama Rytų Europai ir Pietų Kaukazui, nors tikėtina, kad finansavimo lygis bus daug žemesnis nei iš pradžių siūlė Komisija.

Finansavimas EKP reformų darbotvarkei paremti bus vis dar palyginti kuklus, nepaisant EKP siekio įgyvendinti labai išsamią reformų darbotvarkę. Privačių investicijų srautai į daugumą regiono šalių taip pat lieka menki, kaip ir jų gebėjimai finansuoti pagrindinę infrastruktūrą.

Todėl itin svarbu kaip įmanoma labiau padidinti ES finansavimo poveikį – daugiau naujovių remiamoje veikloje, sąveikos tarp EKPP ir kitų ES fondų, su valstybėmis narėmis ir jų finansų institucijomis, taip pat tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir kitais donorais, paieškos.

Norėdama atlyginti už pažangą įgyvendinant reformas ir atsverti finansinę pagalbą, gaunamą iš TFI ir kitų donorų investicijų, Komisija ketina įgyvendinti du naujoviškus finansavimo mechanizmus, kuriuose didelę dalį sudaro EKPP finansavimas, atidedamas valdymo ir investavimo priemonėms palaikyti. Išsamūs pasiūlymai bus pristatyti programavimo metu, bet iš esmės 2007–2013 m. Komisija ketina atidėti:

- 300 mln. EUR sumą (vidutiniškai maždaug 43 mln. EUR per metus) valdymo priemonei, kuria ketinama teikti papildoma paramą be įprastų šaliai skirtų asignavimų – taip siekiama pripažinti ir paremti šalių partnerių, kurios padarė didžiausią pažangą įgyvendindamos suderintą reformų darbotvarkę pagal savo veiksmų planą, darbą. Įvertinant pažangą, padarytą įgyvendinant (plačiai apibrėžtus) veiksmų planų valdymo aspektus, šis finansavimas būtų suteikiamas papildant asignavimus šalims ir taip būtų remiami svarbiausi reformų darbotvarkės elementai; tai padės reformas įgyvendinančioms vyriausybėms sutelkti savo rinkėjus reformoms;

- 700 mln. EUR sumą (vidutiniškai maždaug 100 mln. EUR per metus) Kaimynystės investicijų fondui, remiantis FEMIP[2], kuri bus naudojama paremti TFI, skolinančioms EKP šalims partnerėms. Šis fondas teiktų dotacijas skolinimo veiklai, kurią vykdo šios institucijos: EIB (remdamasis naujuoju išorės skolinimo įgaliojimu), ERPB ir galbūt valstybių narių vystymosi finansavimo institucijos pagal nustatytus ES prioritetus. Įvertinta, kad toks fondas galėtų sukaupti net keturis ar penkis kartus daugiau lėšų nei jam skiriama suteikiant paskolas lengvatinėmis sąlygomis investicijų projektams EKP šalyse partnerėse veiksmų planuose nustatytose prioritetinėse srityse. Konkreti valstybių narių parama, papildanti EB įnašą į patikos fondą, bus itin pageidautina atsižvelgiant į Europos Sąjungos politinę tvirtesnės EKP paramą. Jeigu valstybėms narėms reikėtų suteikti paramą, lygią EB indėliui, priemonė galėtų padėti sukaupti labai dideles sumas paskoloms lengvatinėmis sąlygomis. Toks patikos fondas galėtų suburti visus dalyvius pagal jų įnašą ir jų regioninės politikos koordinavimo su EKP laipsnį. Kaimynystės investicijų fondo bei ES infrastruktūros patikos fondo Afrikai bendradarbiavimas padės pasiekti darnos ir sinergijos.

Nuolat siekdamos stiprinti ES donorių kaip grupės koordinavimą, valstybės narės turėtų vis labiau derinti savo bendradarbiavimo programas pagal nustatytus prioritetus ir reformų darbotvarkes, nustatytas EKP veiksmų planuose. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad veikla ir toliau bus derinama su Pasaulio banko veikla.

Veiksmų sritys: finansinis bendradarbiavimas nedidelių išteklių įtakos ir atsvaros poveikio didinimas; valdymo priemonė; Kaimynystės investicijų fondas; geresnis valstybės narės ir EB pagalbos koordinavimas. |

- 4. IŠVADOS

Per dvejus metus nuo EKP įgyvendinimo pradžios padaryta pažanga patvirtino, kad ši ilgalaikė politika yra labai veiksminga. Mums reikia žinoti, kaip išnaudoti šį potencialą didinant politikos patikimumą ir poveikį.

EKP išlieka atsieta nuo ES plėtros proceso. Tačiau EKP partnerėms, kurios yra Europoje, EKP iš anksto nenustatoma, kaip plėtosis jų santykiai su ES ateityje remiantis Sutarties nuostatomis. Neatsižvelgdami į tokią perspektyvą, turime dirbti siekdami sėkmingo sutartų reformų darbotvarkių įgyvendinimo, kad visos mūsų kaimynės priartėtų prie Europos Sąjungos.

Norėdami palaikyti mūsų kaimynių siekius įgyvendinti daug pastangų reikalaujančias ir brangiai kainuojančių reformų darbotvarkes, turime sugebėti pateikti joms patrauklesnių pasiūlymų. Galime padaryti daugiau spręsdami ekonomikos ir prekybos problemas, vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir migracijos valdymo bei žmonių tarpusavio ryšių ir administravimo ir reglamentavimo specialistų ryšių klausimus. Daugiau politinio ir regioninio, taip pat finansinio bendradarbiavimo. Kai kurie iš šių veiksmų turės tam tikrą kainą, bet ši kaina nėra pernelyg didelė ir, aišku, tikrai mažesnė už neveikimo kainą.

Tam pasiekti valstybės narės turės atlikti savo vaidmenį – čia siūlomiems patobulinimams reikia visiško politinio įsipareigojimo ir atitinkamo ekonominio ir finansinio įsipareigojimo. Komisija taip pat imasi būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad EKP politiniai klausimai būtų visiškai integruoti į visus jos darbo aspektus. Komisija nori išsamiau aptarti šias idėjas su Taryba ir Parlamentu. Tuo pačiu metu bus svarbu palaikyti atvirą dialogą su mūsų šalimis partnerėmis ir taip stiprinti EKP bendros nuosavybės jausmą. Dėl šių priežasčių 2007 m. Komisija ketina organizuoti aukšto lygio konferenciją.

Kaip matyti iš pažangos ataskaitų, mūsų šalys partnerės jau patvirtino savo įsipareigojimus priimdamos ir pradėdamos įgyvendinti plataus užmojo EKP veiksmų planus. Kad Europos Sąjunga galėtų pakankamai paremti jas vykstant reformų procesams, paskatinti ir atlyginti už pažangą, reikės būtinai užtikrinti, kad EKP potencialas būtų išnaudotas praktiškai. Pirmiau pateikti pasiūlymai, kuriais neabejotinai suinteresuota ir Europos Sąjunga, ir bus tvirtas pasiūlymas mūsų EKP partnerėms.

[1] Kaip išsamiai išdėstyta Komisijos komunikate „Dėl bendro nusistatymo sudaryti galimybes EKP šalims partnerėms dalyvauti Bendrijos agentūrų veikloje ir Bendrijos programose“, COM(2006)xx, 2006 m. lapkričio 29 d.

[2] Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonė.