EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005DC0153

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui bei Regionų Komitetui - ES atsako į nelaimes ir krizes trečiosiose šalyse stiprinimas

/* KOM/2005/0153 galutinis */

52005DC0153

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui bei Regionų Komitetui - ES atsako į nelaimes ir krizes trečiosiose šalyse stiprinimas /* KOM/2005/0153 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, xxx

COM(2005) yyy galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

ES atsako į nelaimes ir krizes trečiosiose šalyse stiprinimas

1. ĮVADAS

Komunikatas yra Komisijos atsakas į ES veiksmų planą, kuris, pirmininkaujant Liuksemburgui, buvo pateiktas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybai 2005 m. sausio 31 d. po 2004 m. gruodžio 24 d. ištikusios cunamio katastrofos.

Europa nedelsdama ir dosniai reagavo ištikus netikėtai cunamio sukeltai nelaimei. Europos bendrija suvaidino svarbų vaidmenį teikiant pagalbą nukentėjusiems nuo cunamio regionams. Bendrijos atsakas ne tik parodė, kiek ir kokių kolektyvinių išteklių Sąjunga gali sutelkti per Bendrijos ir dvišales programas bei savo naują karinį pajėgumą, bet taip pat aiškiai pademonstravo pasirengimo ir reagavimo į nelaimes ir krizes veiksmų bei politinį sudėtingumą.

Pirmininkaujančios valstybės veiksmų plane keliami trys pagrindiniai klausimai:

- Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant patenkinti nuo cunamio nukentėjusių regionų poreikius;

- Priemonės ES pajėgumui atsiliepiant į nelaimes stiprinti, pagalbos nuoseklumui ir veiksmingumui gerinti;

- Priemonės, skirtos gerinti nelaimių prevenciją, išankstinį perspėjimą ir pasirengimą nelaimėms.

Atsiliepdamas į ES veiksmų planą, Komisijos pirmininkas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje pristatė ataskaitą apie Bendrijos finansinę pagalbą nuo cunamio katastrofos nukentėjusiems regionams ir Sąjungos gebėjimo numatyti ir reaguoti į nelaimes ir krizes ilgalaikės plėtros planą. Komunikatas remiasi šiuo planu.

Prie komunikato pridedami du priedai. Pirmąjį priedą sudaro ataskaita apie Komisijos priemones, kurių buvo imtasi siekiant patenkinti nukentėjusių nuo cunamio Indijos vandenyne regionų poreikius. Jame aprašoma Komisijos 103 mln. EUR vertės humanitarinės pagalbos programa, 350 mln. EUR vertės ilgalaikio atstatymo programa bei įvairios gretutinės priemonės, tarp jų prekybos lengvatos ir Europos investicijų banko veikla.

Antrajame priede pateikiamos įvairios Bendrijos priemonės ir programos, padedančios plėtoti išankstinio perspėjimo ir pasirengimo nelaimėms pasaulyje sistemas.

2. NUOSEKLAUS IR VEIKSMINGO ATSAKO UžTIKRINIMAS

Bendrija yra sukūrusi atskirų priemonių išorės veiksmams vykdyti. Jos atitinka įvairias politikos kryptis ir įgaliojimus: humanitarinė pagalba, stabilizavimas, atstatymas ir tvaraus vystymosi tikslai, ekonominis bendradarbiavimas ir pagrindinės teisės. Bendrijos atsakas į cunamį parodė gausybę priemonių, kuriomis Bendrija gali pasinaudoti reaguodama į nelaimes ir krizes. Bendrija parodė, kad be atitinkamų išorės santykių priemonių, koordinuotai galima sutelkti daug vidaus politikos priemonių siekiant sustiprinti bendrą atsaką į nelaimę. Tarp šių priemonių yra ne tik Bendrijos civilinės saugos mechanizmas, bet ir programos tyrimų, informacinės visuomenės ir teisingumo, laisvės ir saugumo bei žvejybos srityse. Bendrija gali tinkamai reaguoti, nes sugeba derinti vidaus politikos pajėgumą su priemonėmis, kurios vykdomomis pagal specialias išorės veiksmų priemones.

Pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką kuriamas karinis ir civilinis pajėgumas sudaro kitą reagavimo į nelaimes aspektą.

Vienas iš Sąjungos privalumų − pajėgumų įvairovė. Užtikrinti veiksmingą, greitą ir lankstų atsaką ekstremalių situacijų atvejais bei nuosekliai telkti ir plėtoti šiuos išteklius bei pasinaudoti jų teikiamais privalumais yra dvigubas iššūkis.

Šiame komunikate išvardytos priemonės turi bendrą tikslą – skatinti įvairių Sąjungos išorės politikos priemonių veiksmingumą, suderinamumą ir koordinavimą ištikus nelaimei ir krizei, tuo pačiu išlaikant jų atskirus įgaliojimus ir būtent vadinamąją „humanitarinės pagalbos zoną“[1]. Priemonės skirtos užtikrinti, kad Komisija galėtų:

- veiksmingai prisidėti prie susijusios su reagavimu į nelaimes ir krizes politikos ir praktikos kūrimo ES lygiu;

- padėti užtikrinti geresnį Komisijos, valstybių narių ir Tarybos Generalinio sekretoriato veiklos koordinavimą;

- spręsti pagrindinius administracinių gebėjimų trūkumus;

- padėti stiprinti platesnio masto tarptautinę reagavimo į nelaimes ir krizes sistemą.

ES jau įkūrė keletą svarbių forumų, kuriuose galima svarstyti politikos ir veiksmų nuoseklumo ištikus nelaimėms ar krizėms klausimus arba kuriuose pateikiami pavyzdžiai, kaip tęsti pradėtą darbą. Tai metinis ES išorės veiksmų veiksmingumo, „Barselonos įsipareigojimų“[2] dėl išorės pagalbos politikos krypčių ir procedūrų derinimo įgyvendinimo programos aptarimas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje, tarp Komisijos ir valstybių narių vykstantis svarstymas dėl ES humanitarinės pagalbos ir strateginių planavimo scenarijų, kuriuos kurs Civilinis ir karinis skyrius, kokybės. Šiuose forumuose bei atitinkamuose tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, EBPO Pagalbos vystymuisi komitete ir Tarptautiniuose susitikimuose dėl geros humanitarinės pagalbos praktikos ( angl. Good Humanitarian Donorship) Komisija atliks visapusį vaidmenį.

3. SąJUNGOS GEBėJIMO REAGUOTI į NELAIMES STIPRINIMAS – ESAMų PRIEMONIų, Jų VEIKSMINGUMO IR BENDRO SUDERINAMUMO GERINIMAS

Pagrindinės ES skubaus reagavimo į nelaimes priemonės − Bendrijos humanitarinė pagalba, teikiama remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96, ir valstybių narių pajėgumai, sutelkti pagal EB civilinės saugos mechanizmą. ES karinius išteklius galima panaudoti teikiant pagalbą pagal šiuos mechanizmus. Be to, šiuo metu yra kuriami strateginio planavimo scenarijai „Petersbergo“ humanitariniams uždaviniams, naudojant civilinius ir karinius išteklius.

Be šių priemonių, pagal greitojo reagavimo mechanizmą[3] teikiama trumpalaikė ir vidutinės trukmės EB parama nelaimių ir krizių atvejais bei yra vykdomos pagrindinės išorės pagalbos programos. Tiksli pagalbos teikimo seka priklauso nuo nelaimės pobūdžio, o tuo pačiu metu nelaimės vietoje gali būti įvairių civilinių ir karinių struktūrų atstovai.

Šiame skirsnyje nustatytos priemonės yra skirtos sustiprinti esamas Bendrijos priemones bei jų ryšį ir suderinamumą su platesnio masto ES bei tarptautine pagalba.

3.1. Humanitarinė pagalba

Pagrindinis Bendrijos humanitarinės pagalbos tikslas – užkirsti kelią žmonių kančioms arba jas palengvinti. Bendrijos teikiamos humanitarinės pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant tik į nukentėjusiųjų poreikius ir visiškai nėra susijęs su ar priklausomas nuo politinių aplinkybių. Pagalba teikiama vadovaujantis tarptautine humanitarine teise bei humanitariniais neutralumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principais. Šie principai dabar yra įtvirtinti Konstitucijos sutartyje. Tai pagrindinės pagalbos veiksmingumo ir pagalbos darbuotojų bei nukentėjusiųjų apsaugos užtikrinimo sąlygos.

Cunamio katastrofa parodė, kokie gali būti vertingi kariniai logistiniai ištekliai, kai yra ribotas ar nepakankamas humanitarinės pagalbos organizacijų gelbėjimo ir pagalbos pristatymo pajėgumas. Tačiau reikia užtikrinti, kad bet kuri humanitarinės pagalbos operacija, kurioje panaudojami kariniai ištekliai, išliktų civilinė ir nešališka. Tai ypač svarbu sudėtingų kritinių situacijų atvejais[4], kai yra būtina išvengti karinių ir humanitarinės pagalbos atstovų funkcijų painiavos. Dėl to bei siekiant išsaugoti „humanitarinės pagalbos zonos“ neutralumą, Komisija skiria ypatingą dėmesį, kad tiek konfliktinėse, tiek nekonfliktinėse situacijose būtų laikomasi JT Gairių dėl karinių ir civilinės gynybos išteklių panaudojimo vykdant humanitarinės pagalbos operacijas[5]. Šios tarptautinėje plotmėje suderintos gairės numato karinių išteklių mobilizavimą humanitarinės pagalbos ir paramos operacijoms humanitarinės pagalbos vykdytojų prašymu arba su jais glaudžiai bendradarbiaujant. Šios gairės taip pat yra labai svarbios užtikrinant pagalbos darbuotojų ir nukentėjusiųjų saugumą ir apsaugą.

Komisija pripažįsta ir remia JT pagrindinį vaidmenį koordinuojant tarptautinių humanitarinės pagalbos operacijų pastangas.

Komisija bendradarbiaus su Tarybos Civiliniu ir kariniu skyriumi, siekdama užtikrinti, kad šie principai ir gairės būtų tinkamai atspindėtos atitinkamuose šio skyriaus kuriamuose strateginio planavimo scenarijuose.

3.1.1. Pasirengimo didinimas

Bendrijos humanitarinė pagalba teikiama pirmiausia per specializuotas JT, Raudonojo kryžiaus ir Europos NVO agentūras. Daugelis šių organizacijų veikia pagal tarptautinį įgaliojimą ir jos yra pripažįstamos kaip pagrindinės organizacijos savo atitinkamose kompetencijos srityse[6].

Dėl Europos bendrijos humanitarinės pagalbos biuro (ECHO) partnerystės su šiomis organizacijomis Bendrija yra gerai pasirengusi greitai reaguoti ištikus netikėtai nelaimei. Biuro atstovybės maždaug 70 pasaulio valstybių, dėmesys pažeidžiamoms šalims bei esamos greito finansavimo procedūros, kurios leidžia priimti neatidėliotino finansavimo sprendimus per pirmąsias krizės valandas, reiškia, kad Bendrija yra svarbiausia pagalbos teikėja netikėtos nelaimės atveju.

Finansuodama pasirengimo priemones, būtent, kaupiant būtinus skubios pagalbos reikmenis, Komisija stengsis padidinti pagrindinių partnerių pajėgumą teikti pagalbą. Komisija jau finansuoja UNICEF, kad pagrindiniuose regioniniuose centruose būtų iš anksto kaupiamos būtini skubios pagalbos reikmenys ir kad 16 pažeidžiamų šalių būtų parengti reagavimo į nelaimes planai, bei vykdo panašią programą su PSO. Šiuo metu Komisija dalyvauja diskusijose, siekdama vykdyti tokias programas su Tarptautine raudonojo kryžiaus federacija bei su kitomis tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, Komisija vertina galimybes didinti savo įgyvendinančių partnerių logistinį pajėgumą – ypač oro transporto, kad būtų galima pagreitinti pagalbos darbuotojų ir pagalbos išsiuntimą į nelaimės vietą.

3.1.2. Operatyvios analizės ir vertinimo pajėgumo didinimas:

Didelės nelaimės atveju geras koordinavimas ir patikimas bei greitas poreikių įvertinimas lemia humanitarinės pagalbos veiksmingumą. Todėl Komisija didins savo vertinimo pajėgumą, pasitelkdama 69 humanitarinės pagalbos ekspertus ir 250 vietos darbuotojų iš regioninių skyrių visame pasaulyje. Šie ekspertai specializuojasi svarbiausiuose paramos ir humanitarinės pagalbos sektoriuose (sveikatos, vandens ir sanitarijos, maisto tiekimo, prieglobsčio ir aprūpinimo būstais) ir gali atvykti į bet kokios nelaimės vietą per 24 val. Tai pagerins EB vertinimo gebėjimo sąveiką su JT ir Raudonojo kryžiaus sistemomis. Tai padės sustiprinti JT vadovavimą koordinuojant pagalbos ištikus nelaimei teikimą.

Bus imtasi šių konkrečių priemonių:

- laipsniškai didinamas vietos skyriuose dirbančių ekspertų skaičius nuo 69 iki 150;

- Ekspertų mokymas naudotis JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) UNDAC[7] ir Raudonojo kryžiaus FACT[8] vertinimo ir koordinavimo metodologijomis, siekiant bendromis jėgomis ir dalijantis bendra patirtimi vertinti poreikius;

- ECHO regioninių biurų greito reagavimo pajėgumo didinimas, sudarant galimybę juose per 24 valandas dislokuoti iš įvairių sričių specialistų suformuotas pagalbos grupes.

Buvo gautas finansavimas padidinti pradinį ekspertų skaičių iki 100 ir šiuo metu vyksta darbuotojų priėmimas. Kai visi darbuotojai pradės dirbti, prieš pradėdama naują ekspertų tinklo plėtros etapą ECHO iš naujo įvertins tinklo veiklą.

3.1.3. JT greito vertinimo pajėgumo ir grupių sąveikos stiprinimas

ES pripažįsta, kad koordinuojant pagalbą ištikus nelaimei OCHA tenka vadovaujantis vaidmuo, ir ES pagalbos nuo cunamio nukentėjusiems regionams veiksmų plane pabrėžiama pageidaujama „sąveika“ su JT. Be pirmiau išvardytų priemonių, Komisija, finansuodama ir techniškai bendradarbiaudama su EB Jungtiniu tyrimų centru, teikia tiesioginę paramą OCHA koordinavimo pajėgumui stiprinti. Komisija taip pat finansuoja kuriamą OCHA vadovą dėl nuorodų, susijusių su karinių išteklių panaudojimu vykdant humanitarinės pagalbos operacijas, įgyvendinimo.

3.1.4. Europos savanorių korpusas humanitarinei pagalbai

ES veiksmų plane raginama apsvarstyti Savanorių korpuso humanitarinei pagalbai veiklą. Raginime atsispindi Konstitucijoje numatytos nuostatos dėl Humanitarinės pagalbos savanorių korpuso[9].

Komisija pradėjo esamų humanitarinės pagalbos savanorių sistemų tyrimą (pvz. JT savanoriai, Raudonojo kryžiaus savanoriai). Tyrimas padės nustatyti bendrus bruožus ir gerą praktiką. Bus pateiktos rekomendacijos dėl galimos EB paramos organizuojant savanorių mokymą bei sudarant ES apmokytų savanorių, pasirengusių nedelsiant išvykti į humanitarinę pagalbą teikiančias agentūras, sąrašą.

3.1.5 Bendrų ES humanitarinės pagalbos veiksmų suderinamumo gerinimas

Geresnis Bendrijos teikiamos humanitarinės pagalbos ir ES valstybių narių dvišalės pagalbos koordinavimas ištikus nelaimei ar krizei būtų visiems abipusiškai naudingas. Standartizuotos informacijos srautas realiu laiku yra itin svarbus priimant sprendimus greitai besikeičiančioje situacijoje. Todėl Komisija siūlo toliau išvardytas konkrečias priemones, kurias galima greitai įgyvendinti:

- kurti valstybių narių pagrindinių punktų tinklą humanitarinei pagalbai teikti;

- tobulinti esamą sistemą, naudojamą atsiskaityti apie ES humanitarinę pagalbą (vadinama „14 punktų“ sistema), kad pastaroji visiškai atitiktų UNOCHA finansų kontrolės sistemą ir kad valstybės narės galėtų ja geriau pasinaudoti;

- sudaryti sąlygas, kad teikdamos dvišalę humanitarinę pagalbą valstybės narės galėtų kreiptis į vietoje esančius humanitarinės pagalbos ekspertus patarimų ir paramos, bei palengvinti Bendrijos ir valstybių narių humanitarinės pagalbos koordinavimą.

3.2. Civilinės saugos mechanizmas

Bendrijos civilinės saugos mechanizmas padeda sutelkti specializuotus valstybių narių išteklius pagalbai nelaimės atveju teikti ES viduje ar už jos ribų. Veiksmai už ES ribų gali būti vykdomi savarankiškai arba prisidedant prie tarptautinės organizacijos operacijos[10]. Glaudžiai konsultuodamosi, Komisija bei ES pirmininkaujanti valstybė užtikrins veiklos už ES ribų koordinavimą.

Priemonėse mechanizmo reagavimo pajėgumui stiprinti turi būti atsižvelgiama į šį dvejopą vaidmenį. Šios priemonės išsamiau aptariamos Komisijos komunikate „Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimas“[11]. Norint, kad mechanizmas veiktų trečiosiose šalyse, reikia deramai atsižvelgti į kitų tarptautinių organizacijų įgaliojimus ir į esamus tarptautinius koordinavimo mechanizmus.

Bus imtasi neatidėliotinų veiksmų mechanizmui tobulinti ir maksimaliai padidinti mechanizmo teikiamos pagalbos poveikį atsižvelgiant į esamą teisinę sistemą. Komisija siūlo:

- Užtikrinti, kad sutartis su JT OCHA būtų visiškai įgyvendinta siekiant maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir užtikrinti koordinuotą atsaką į nelaimes trečiosiose šalyse;

- Gerinti pasirengimą organizuojant papildomą mokymą ir pratybas. Reikia greitai atlikti veiksmų planu pagrįstą ES civilinės saugos pajėgumo įvertinimą, dalyvaujant visoms valstybėms narėms.

- Kurti modulinį metodą, pagrįstą nacionaliniais, greitai dislokuojamais civilinės saugos padaliniais; tais atvejais, kai modulius numatyta dislokuoti trečiosiose šalyse, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip jie papildys UNOCHA kuriamus modulius.

- Stiprinti mechanizmo ir išankstinio perspėjimo sistemų ryšį ir didinti Komisijos Stebėsenos ir informacijos centro (MIC) analitinį ir planavimo pajėgumą. Tai apims ryšių su UNDAC skubaus perspėjimo ir budėjimo sistema ir su jos virtualiu Veiklos vietoje koordinavimo centru stiprinimą.

- Stiprinti specializuotų civilinės saugos poreikių įvertinimą vietoje ir gerinti ES civilinės saugos išteklių dislokavimo operacijų koordinavimą, visapusiškai derinant veiksmus su kitais dalyviais.

- Sudaryti geresnes galimybes naudoti ES karinius išteklius pagalbai nelaimės atveju teikti geriau panaudojant ES karinių išteklių duomenų bazę, kuriant planus su Civiliniu ir kariniu skyriumi ir nustatant veiklos procedūras su ES kariniu štabu.

- Bendrijos lėšomis finansuoti vežimo išlaidas.

Atsižvelgiant į ilgalaikes perspektyvas, galima planuoti toliau siekiančias bei struktūrines Mechanizmo reformas, paremtas didesniais pagal naujas finansines perspektyvas Komisijos siūlomais finansiniais ištekliais[12]. Dėl to sustiprės civilinės saugos pajėgumas ES lygiu ir reikės:

- didinti civilinės saugos pajėgumą pagalbai teikti ES lygiu;

- įgalioti Komisiją pranešti trečiosioms šalims apie galimybę kreiptis pagalbos iškilus galimam civilinės saugos pagalbos poreikiui;

- Kurti atsarginius modulius valstybėse narėse, kuriuos, gavus pagalbos prašymą, būtų galima nedelsiant siųsti į nelaimės vietą;

- Teikti finansavimą MIC (Stebėsenos ir informacijos centrui) išsinuomoti įrangą, reikalingą užtikrinti greitą Europos atsaką ir kurios neturi valstybės narės arba negalima gauti iš kitų šaltinių, stiprinant ryšius su JT Jungtiniu logistikos centru.

- Skatinti tarptautinį pagalbos nelaimės atveju teikimo koordinavimą;

3.3. Pagalba atkūrimui, atstatymui ir vystymuisi

Kaip ir humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos atveju, ES vidutinės trukmės pagalbos ištikus nelaimei, krizei arba pagalbos atstatymui veiksmingumas priklauso nuo to, ar įmanoma ankstyvame etate atlikti kokybišką poreikių įvertinimą, ir ar įmanoma lanksčiai veikti, kad nelaimės ištiktą vietą pagalba pasiektu laiku.

Atsižvelgdama į tai, Komisija sudarys vertinimo ir planavimo grupes. Jas sudarys Komisijoje ir 130 delegacijų dirbantys pareigūnai ir sektorių specialistai. Grupės bus pasirengusios mobilizacijai iš karto po pranešimo ir išvyks į iki mėnesio trukmės misijas, kuriose taip pat galės dalyvauti išorės ekspertai. Bus skatinamas valstybių narių dalyvavimas.

Vertinimo grupės atliks įvairias funkcijas, priklausomai nuo krizės pobūdžio ir atsižvelgiant į Bendrijos numatytą pagalbos operacijos mastą, tarp jų:

- prisidės prie Pasaulio banko arba JT vykdomo daugiašalio poreikių įvertinimo;

- rengs ir detaliai apibrėš projektus, skirtus skubiam finansavimui EB lėšomis, kurios numatytos krizėms ir atstatymui;

- planuojant pagalbą atsižvelgs į tvaraus vystymosi tikslus ir strategijas, siekiant užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį perėjimą nuo pagalbos atkūrimui ir atstatymui iki ilgalaikio vystymosi etapo;

- prisidės prie BUSP tiriamųjų misijų, kurias organizuoja Tarybos sekretoriatas.

Šioms grupėms sudaryti bus imtasi praktinių veiksmų:

- Bus sudarytas vidaus specialistų sąrašas;

- Bus parengti bendri mokymo kursai

- Bus imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų atsitraukti nuo vykdomų funkcijų ir būtų skubiai mobilizuoti;

Planuojant pagalbos veiksmus ištikus nelaimei ir krizei, Komisijos nuomone, būtų labai naudinga, jei valstybės narės ir Tarybos Generalinis sekretoriatas atliktų bendrą ir patikimą vietos situacijos analizę. Analizės rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus dėl atitinkamų Bendrijos, BUSP ir dvišalės pagalbos programų prioritetų. Visų pirma bus siekiama atlikti bendrus įvertinimus su kolegomis iš Tarybos Generalinio sekretoriato.

Be to, bus imtasi priemonių, siekiant per trumpą laiką sustiprinti delegacijų vykdymo pajėgumą.

3.4. Ryšių tarp Bendrijos programų ir ES civilinių ir karinių pajėgumų stiprinimas

Civilinio ir karinio planavimo skyrius turės nemažą įtaką ES tobulinant reagavimo į krizę sistemą. Atsižvelgiant į didžiulę Komisijos patirtį valdant pagalbos ir pokonfliktines stabilizavimo priemones bei Bendrijos išteklių, naudojamų įvykus krizėms, dydį ir įvairovę, svarbu, kad Komisija kiek galėdama prisidėtų prie skyriaus veiklos.

Todėl Komisija paskirs į Civilinį ir karinį skyrių du ryšių palaikymo pareigūnus. Jų pagrindinės funkcijos bus skatinti EB preliminarių planų ir BUSP priemonių suderinamumą ir sudaryti praktinio pobūdžio susitarimus, kaip panaudoti karinius išteklius vykdant civilines Bendrijos programas ir kaip užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į aukščiau išvardytas aplinkybes, susijusias su humanitarinės pagalbos operacijomis ir "humanitarinės pagalbos zonos" apsauga. Ryšių palaikymo pareigūnų patirtis ir žinios bus naudingos teikiant humanitarinę pagalbą ir reaguojant į nelaimes, bei vadovaujant atstatymo pagalbai. Jie bus visiškai integruoti į kasdienį skyriaus darbą ir tuo pačiu liks atskaitingi Komisijos tarnyboms.

3.5. Tinkamas finansų valdymas

Būsimose finansinių reglamentų peržiūrose bus pateikti pasiūlymai dėl to, kaip geriausiai suderinti lanksčios ir greitos pagalbos ištikus krizei ar nelaimei poreikius su patikimo finansų valdymo ir viešųjų pirkimų reikalavimais. Be to, Komisija ir toliau tobulins savo kontrolės ir jos užtikrinimo mechanizmus, kad užtikrintų sklandų ir veiksmingą Bendrijos paramos ištikus krizei ir nelaimei finansų valdymą. Dėl to pagerės bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su kitais pagalbos teikėjais.

4. Priemonių ir tikslų suderinimas – svarbiausios struktūrinės priemonės

4.1. Geresnio planavimo, koordinavimo ir suderinamumo pagrindas

Sausio 31 dieną Komisijos pirmininkas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje (GAERC) paskelbė apie nesudėtingo, tačiau veiksmingo pagrindo siekiant pagerinti tikralaikį politikos koordinavimą su Komisijos tarnybomis ištikus krizinėms situacijos už Sąjungos ribų, sukūrimą Tai taip pat pagerins ir apjungs informacijos srautus sprendimus priimantiems asmenims, pagerins įvairių Bendrijos priemonių teikiant pagalbą ištikus nelaimei ar krizei sąveiką bei papildomumą, palengvins geografinių tarnybų darbą. Tai turėtų pagerinti informacijos perdavimo tarp valstybių narių ir Tarybos sekretoriato kanalus. Toks pagrindas taip pat padės suvienyti ir sustiprinti Komisijos sektorių politiką, semiantis patirties iš vykdomų trečiosiose šalyse pagalbos operacijų nelaimės ir krizės atvejais[13].

Be to, Komisija sieks sustiprinti koordinavimą su Tarybos Generaliniu sekretoriatu:

- teikdama pasiūlymus, kaip gerinti krizių pagalbos koordinavimo grupių, numatytų ES krizių valdymo procedūrose, kurias 2003 m. vasarį patvirtino Politikos ir saugumo komitetas, veiklą;

- gerinant keitimąsi informacija su Tarybos Jungtiniu situacijų centru ir atitinkamų Komisijos pajėgumų pasidalijimą;

Siekdama pagerinti informacijos apie skubią Bendrijos ir dvišalę pagalbą ištikus kritinei situacijai sklaidą, Komisija:

- parengs pasiūlymus dėl nuolatinės pagrindinių punktų valstybių narių atstatymo pagalbos agentūrose sistemos sukūrimo, remdamasi Komisijai suteiktu įgaliojimu steigti paramos Irakui ir nuo cunamio nukentėjusiems regionams kliringo namus.

4.2. Logistika ir aprūpinimas

Kad ES pajėgtų vykdyti kompleksines misijas reaguodama į nelaimes ar krizes, reikia turėti didelį logistinį ir telekomunikacijų pajėgumą, užtikrinti saugumą, pajėgti pirkti, bei turėti administracinę bei finansinę paramą.

Poreikis turėti tokį pajėgumą neapsiriboja krizinėmis situacijomis. Svarbių Bendrijos lėšomis finansuojamų programų, pavyzdžiui rinkimų stebėjimo (pagal kurią organizuojama 8-10 stambių misijų per metus), poreikiai yra panašūs ir jos susiduria su panašiais sunkumais tenkindamos šiuos poreikius.

Bendrijos programos rado įvairių būdų savo poreikiams tenkinti ir jie skiriasi lankstumo ir veiksmingumo požiūriu. Vykdant misijas pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), šios užduotys deleguojamos misijos vadovui arba ES specialiajam atstovui, kuris veikia kaip individualus asmuo. Todėl, misijos vadovas, be pagrindinių savo politinių užduočių, yra atsakingas už išbaigto logistinio, finansų valdymo ir aprūpinimo proceso sukūrimą. Misijos vadovas vadovaujasi Komisijos nurodymais ir yra jos prižiūrimas, ir visa finansinė atsakomybė tenka Komisijai.

Komisija laikosi nuomonės, kad ateityje dabartinės priemonės nebus tvarios ir kad jos negalės užtikrinti planuojamų kompleksinių ES misijų, kurios laikui bėgant bus vis svarbesnės. Dėl to Komisijos pirmininkas paskelbė, jog bus pradėtas darbas dėl bendros logistinės ir administracinės paramos išorės veiksmams.

Šiuo pagrindu bus užtikrintas misijų administravimas laiku, jų logistika ir aprūpinimas, pasinaudojant 4.1. punkte išvardytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kuriant tokią struktūrą reikės priimti daug naujų darbuotojų, Komisija svarstys įvairius pagal naująjį finansinį reglamentą galimus variantus, taip pat ir Komisijos biuro kūrimą, bei Komisijos vykdomosios agentūros steigimą[14]. Komisija atliks ekonominės naudos analizę ir palygins naujas galimybes su galimybe palikti šias funkcijas esamoms Komisijos tarnyboms vykdyti. Komisija planuoja iki metų pabaigos pateikti pasiūlymą biudžeto valdymo institucijai.

Taip pat Komisija tęs diskusijas su Tarybos Generaliniu sekretoriatu bei įves keletą sutartų laikinųjų priemonių, kad pagerintų pirkimo organizavimą BUSP misijose.

4.3. Įgyvendinimo pajėgumo stiprinimas ir pasirengimas Stabilumo priemonei

Komisijos pasiūlymu dėl Stabilumo priemonės[15] siekiama supaprastinti Bendrijos pagalbos teikimą ištikus nelaimei ir krizei. Pasiūlymas paremtas finansinių išteklių konsolidavimu naudojant vieną bendrą priemonę. Remdamasi ta pačia logika, Komisija palaipsniui sutelks sukauptą patirtį, atitinkančią priemonės tikslus, ir sudarys sąlygas priemonei vykdyti. Tuo pačiu metu Komisija užtikrins, kad būtų didinamas greitojo reagavimo mechanizmo darbuotojų skaičius, siekdama sukurti ir išbandyti atitinkančias būsimos priemonės poreikius projektų identifikavimo ir įgyvendinimo metodologijas.

5. Prevencinių priemonių išankstinio perspėjimo ir pasirengimo nelaimėms stiprinimas

5.1. Pagrindiniai faktai

Be gebėjimo greitai reaguoti, reikia turėti nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir įspėjimo apie nelaimes strategiją. Indijos vandenyne įvykusi cunamio katastrofa išryškino veiksmingų išankstinio įspėjimo sistemų poreikį bei parodė, koks sudėtingas šis klausimas politiniu ir technologiniu požiūriu.

Bendrija turi ne vieną politikos kryptį bei įvairių finansavimo priemonių, kurios gali būti naudingos kuriant išankstinio ir skubaus įspėjimo sistemas. Šiuo metu Bendrija padeda kurti įspėjimo sistemas Indijos, Atlanto vandenynų ir Viduržemio jūros regionuose, teikdama humanitarinę pagalbą, pagalbą vystymuisi, regionams ir vykdydama mokslinių tyrimų programas. Bendrija taip pat svarsto galimybę sukurti AKR ir EB (Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių ir EB) stichinių nelaimių pagalbos priemonę (šių iniciatyvų apžvalgą galima rasti II priede). Pagrindinis uždavinys yra nustatyti tinkamą politikos struktūrą, kurioje įvairios iniciatyvos derėtų tarpusavyje. Atsižvelgdama į tai, Komisija įkūrė nuolatinę darbo grupę, sudarytą iš politikos formuotojų, ir siūlo pagrindinius tolesnės strategijos elementus.

Taryboje taip pat vyksta įvairios diskusijos, tačiau nėra vienos darbo grupės, kuri nagrinėtų išankstinio perspėjimo ir pasirengimo nelaimėms politinius, vystymosi ir technologinius aspektus.

Taryba galėtų svarstyti, kaip geriausia paskatinti strateginio pobūdžio diskusiją šiais klausimais ir kaip geriau suderinti valstybių narių politiką šioje srityje.

5.2. Tarptautinės politikos sistema

Komisija atliko svarbų vaidmenį rengiantis 2005 m. Pasaulio nelaimių mažinimo konferencijai Kobėje ir mano, kad konferencijoje priimta Hyogo deklaracija bei 2005-2015 metų veiksmų programa taps atskaitos tašku strategijai kurti. Atsižvelgdama į šią strategijos struktūrą, Komisija skirs ypatingą dėmesį:

- kad nelaimių rizikos mažinimas būtų įtrauktas į tvaraus vystymosi politikos kryptis ir į nukentėjusių nuo nelaimių šalių programas;

- kad visuose lygiuose būtų stiprinamos institucijos, mechanizmai ir pajėgumai, kurie gali didinti atsparumą pavojams ir pasirengimą nelaimėms ES viduje bei už jos ribų;

- kad būtų kuriama žmonėms skirta išankstinio perspėjimo sistema, gerinamas informacijos apie pavojus ir saugumą valdymas ir keitimasis tokia informacija, plėtojamas švietimas ir mokymas;

- kad būtų nustatomas, įvertinamas ir kontroliuojamas nelaimių pavojus bei skatinamas išankstinis perspėjimas.

- kad būtų mažinamas pagrindinių rizikos veiksnių skaičius;

Komisija taip pat paspartins prevencinę veiklą aplinkosaugos srityje, siekdama kovoti su aplinkos ir stichinėmis nelaimėms.

5.3. EB parama pasirengimui nelaimėms ir išankstiniam perspėjimui

Remdamasi tarptautine nuomone, Bendrija puoselės kompleksinį požiūrį į išankstinį perspėjimą apie pavojų bei prisidės prie visų veiklos etapų, pradedant pavojaus nustatymu ir baigiant reagavimu į pavojų. Komisija skatins regionines ir subregionines organizacijas dalyvauti įgyvendinant išankstinio perspėjimo sistemas. Komisija įvertins, kokia be kitų nacionalinių vystymosi prioritetų reikalinga pagalba nacionalinėms sistemoms kurti.

Bus naudojami šie ištekliai:

- humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi, orientuota į pasirengimą vietoje ir nacionalinius veiksmus, pranešimo apie kritines situacijas ir padarinių sušvelninimo planai, taip pat nelaimių mažimo pajėgumo nacionaliniu ir regioniniu lygiu didinimas.

- mokslinių tyrimų ir vystymosi finansavimas Bendrijos „Visuotinio pasikeitimo ir ekosistemos“, „Erdvės“ ir „Informacinės visuomenės technologijų“ programų lėšomis. Šios programos padeda kurti metodus ir modelius, įvertinti ir prognozuoti pavojų, įvertinti poveikį sveikatai, aplinkai, ekonomikai bei socialines pasekmes, plėtoti žemės stebėjimą per palydovą ir in situ atliekant pažeidžiamumo analizę ir žalos įvertinimą, bei kuriant rizikos valdymo technologijas.

- Pažangiosios patirties perdavimas naudojantis Jungtinio tyrimų centro moksliniu pajėgumu bei operacinių paslaugų teikimas remiantis EB ir Europos kosmoso agentūros bendradarbiavimu pagal aplinkos ir saugumo visuotinės kontrolės iniciatyvą (GMES).

- Konkrečių priemonių, sukurtų Komisijos Jungtinio tyrimų centrui (ECHO finansuojant) bendradarbiaujant su OCHA, pavyzdžiui, Visuotinės įspėjimo apie nelaimes sistemos (GDAS), kuri sukurta realiu laiku perduoti informaciją apie konkrečius pavojus ir nelaimes sprendimus priimantiems asmenims ir pagalbos agentūroms, skatinimas;

- Europos standartizacijos organizacijų veikla ir jų gebėjimas kurti suderintus technologinius standartus, pavyzdžiui, susijusius su „perdavimu koriniu ryšiu“ ( angl. cell broadcast), o tai leidžia valdžios institucijoms išsiųsti įspėjimus per GSM tinklą.

Išankstinio perspėjimo veiksmingumas priklauso nuo mokslo ir nustatymo technologijų sąsajų su perspėjimo apie pavojų ir sprendimo priėmimo sistemomis nacionalinių administracijų ir tarptautinės bendruomenės lygiu. Viena iš cunamio katastrofos pamokų – būtina žymiai patobulinti informacijos sistemas, duomenų bazes, palydovus ir žemės plutos matavimų tinklus. Atsižvelgdama į šio darbo mokslinius ir technologinius aspektus, Komisija kurs programas glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautine bendruomene šių forumų pagalba:

- JT Tarptautine nelaimių mažinimo strategija , kuri suvaidins pagrindinį vaidmenį užtikrinant tarptautinio technologinio bendradarbiavimo ir Hyogo nelaimių mažinimo strategijos kertinių elementų koordinavimą.

- Žemės stebėjimo grupe (GEO), kuri vienija Žemės stebėjimo sistemų nacionalinius ir tarpvyriausybinius operatorius, tarp jų, Europos Komisiją, atitinkamas JT agentūras ir Tarpvyriausybinę okeanografijos komisiją. GEO neseniai patvirtino 10 metų planą Visuotinei žemės stebėjimo sistemai (GEOSS) įgyvendinti. Tai suderinta sistema, kurią sudaro pasaulinės in situ ir nuotolinio stebėjimo sistemos. GMES stebėjimo elementas bus svarbiausias Europos indėlis kuriant GEOSS sistemą.

6. ES PILIEčIų APSAUGA IR PARAMA

Cunamio katastrofa aiškiai parodė, kaip svarbu užtikrinti gerą valstybių narių bendradarbiavimą teikiant pagalbą didelės nelaimės ištiktiems Europos piliečiams. Komisija remia Konsulinių reikalų grupės veiklą stiprinant konsulinį bendradarbiavimą ir Policijos bendradarbiavimo darbo grupės veiklą kuriant suderintą ES mechanizmą nelaimės aukoms nustatyti. Komisija finansiškai rems šią veiklą per Bendrąją programą – Saugumas ir laisvių apsauga. Bendrijos civilinės saugos mechanizmas taip pat gali pasitarnauti apsaugant ES piliečius.

Rengimasis Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimui taip pat atvers galimybę svarstyti kitas oficialias konsulinio bendradarbiavimo formas.

7. IšVADA

Taryba, Europos Parlamentas, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas yra pakviesti susipažinti su Bendrijos reagavimo į nelaimes ir krizes bei pasirengimo joms pajėgumais. Juos paragino patvirtini šiuo komunikatu numatytas priemones minėtiems Bendrijos pajėgumams sustiprinti, ir bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrintas ES šioje srityje vykdomų veiksmų nuoseklumas politikos ir veiklos lygiu.

I priedas Pažangos ataskaita apie Komisijos vykdomus veiksmus po 2004 m gruodžio 26 d. cunamio katastrofos Azijoje

1. Įvadas

1.1. 2005 m. sausio 31 d. Taryba priėmė ES veiksmų planą dėl 2004 m. gruodžio 26 d. cunamio. Taryba paragino balandžio 25–26 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybą (GAERC) įvertinti pažangą. Šiuo komunikatu Komisija atsiskaito Tarybai apie Komisijos pažangą teikiant humanitarinę ir atstatymo pagalbą bei vykdant gretutines pagalbos priemones pagal ES veiksmų planą.

1.2. Cunamis tapo viena iš didžiausių gaivalinių nelaimių rašytinėje istorijoje. Dideli Šri Lankos ir Maldyvų salų ruožai, Indonezijos, Indijos ir Tailando pakrantės zonos buvo visiškai nuniokotos. Po trijų mėnesių paaiškėjo tikrasis šios tragedijos mastas. Žuvo beveik 300 000 žmonių, o dar milijonas gyventojų neteko pastogės.

1.3. Tačiau išskirtinė žmonijos reakcija į cunamį atskleidė geriausią žmogiškosios prigimties pusę. Vietos gyventojai vieningai ir drąsiai gelbėjo savo kaimynus ir nelaimėje atsidūrusius turistus. Tarptautinė bendruomenė, taip pat ir ES, suskubo padėti nuo nelaimės nukentėjusioms šalims ir ėmė teikti logistinę, humanitarinę pagalbą ir ilgalaikę pagalbą atstatymui. Paaukota apie 5,4 mlrd. EUR. ES skyrė didžiausią paramą – apie 1,5 mlrd. EUR . Didžiulę sumą tiesiogiai nevyriausybinėms organizacijoms paaukojo privatūs asmenys – apie 1,9 mlrd. EUR. Sužinojusi apie 2004 m. gruodžio 26 d. cunamį, Komisija buvo viena iš pirmųjų organizacijų, kurios ėmė veikti: ji nedelsdama pasinaudojo Bendrijos civilinės saugos mechanizmu ir patvirtino sprendimą finansuoti humanitarinę pagalbą. Pirmąjį paramos prašymą visoms dalyvaujančioms šalims išsiuntė Stebėsenos ir informacijos centras (MIC) – kertinė Bendrijos civilinės saugos mechanizmo veiklos institucija. Valstybės narės dosniai atsiliepė į šiuos prašymus. Visos Europos valstybės narės vienaip ar kitaip prisidėjo prie skubios pagalbos pastangų, o 16 valstybių narių, taip pat Bulgarija ir Rumunija savo paramą nukreipė per Bendrijos mechanizmą.

1.4. Greitai teikdami humanitarinę pagalbą ECHO ir Raudonas kryžius, JT ir NVO partneriai padėjo išvengti dar didesnės tragedijos. Tačiau dabar dar yra per anksti išsamiai vertinti Komisijos kritinės situacijos etape suteiktą pagalbą. Jau yra paruoštas didelis atstatymo projektų paketas, kurį, jei valstybės narės patvirtins, bus pradėta įgyvendinti nuo šių metų vidurio.

1.5. Bet tai tik pati iššūkio pradžia, o jau paaiškėjo tam tikra rizika, t.y. prastas šimtų šiuo metu nelaimės ištiktame regione veikiančių organizacijų veiklos koordinavimas ir riboti įsisavinimo gebėjimai dėl didelio pagalbą teikiančių projektų skaičiaus bei pagalbos teikimo konfliktiniuose Ačeho bei Šri Lankos šiaurės ir rytų regionuose. Komisija ruošia priemones, siekdama užtikrinti veiksmingą ilgalaikių atstatymo projektų vykdymą šioje sudėtingoje situacijoje, tačiau ši užduotis pareikalaus nemažai pastangų ir Komisija turi prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.

2. HUMANITARINė PAGALBA

2.1. Pačią pirmą stichinės nelaimės dieną Komisija ypatingos skubos tvarka paskyrė 3 mln. EUR humanitarinei pagalbai. Ji buvo pirmoji atsiliepusi į nelaimę pagalbos teikėja. Iki vasario vidurio buvo skirta 103 mln. EUR ne tik trumpalaikei pagalbai, bet ir nedidelės apimties atkūrimo projektams Indonezijoje, Šri Lankoje, Maldyvuose, Indijoje ir Tailande siekiant atkurti pagrindinius pragyvenimo šaltinius.

2.2. ECHO skubi parama Tarptautinei Raudonojo kryžiaus federacijai (IFRC) sudarė galimybę nedelsiant pradėti spręsti susidariusią kritinę situaciją ir patenkinti būtinus 500 000 be pagalbos ir be gyvenamosios vietos likusių žmonių, smarkiai nukentėjusių nuo žemės drebėjimo ir cunamio, poreikius, taip pat suteikti laikiną pastogę ir aprūpinti ne maisto produktais, šeimos reikmenų komplektais ir vaistinėlėmis. ECHO padedant, PSO išsiuntė Sveikatos apsaugos krizių metu grupes, o JT humanitarinės pagalbos agentūrai „Pasaulio maisto programa“ (WFP) gavus daugiau sandėlių, sausumos ir oro transporto priemonių bei žmogiškųjų išteklių, pavyko padidinti logistikos pajėgumus maisto ir ne maisto atsargoms skirstyti. Regioniniams projektams iš viso buvo skirta 20,6 mln. EUR.

1. 36 mln. EUR skirta Indonezijai. Remiamai veiklai priklauso PSO kuriama ankstyvo perspėjimo dėl ligų sistema, galimybės gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir psichologinė ir socialinę pagalbą 90 000 žmonių suteikimas, 20 Vaiko centrų, kuriuose registruojami, ieškomi ir grąžinami tėvams atskirti ar nelydimi vaikai, įkūrimas, galimybės gauti neužterštą vandenį ir saugių sanitarijos sąlygų sudarymas, bei maisto skirstymas beveik 150 000 žmonių, gyvenimo sąlygų stovyklose gerinimas ir tuo pačiu pagalba tiems, kurie nori grįžti į savo gimtąsias vietas, kad atstatytų savo namus ir vėl imtųsi žemės ūkio bei žvejybos veiklos.

2. 28,27 mln. EUR skirta Šri Lankai. ECHO veikla − tai WFP vykdoma operacija, aprūpinant maistu 748 000 žmonių, ypatingą dėmesį skiriant nėščiosioms ir vaikams bei įgyvendinant pagrindinės infrastruktūros atkūrimo projektus, atlyginant už darbą maistu ir pinigais: parama per NVO, suteikiant laikiną pastogę, maistą, neužterštą vandenį, namų apyvokos reikmenis ir pagrindines sanitarijos priemones daugiau nei 150 000 stovyklose gyvenančių žmonių, pagalba 150 000 šeimų siekiant atkurti jų pragyvenimo šaltinius žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose, mobilios sveikatos klinikos, psichologinė pagalba ir speciali medicininė pagalba neįgaliesiems.

3. 2,73 mln. EUR skirta Maldyvams. ECHO remia UNICEF ir Jungtinių tautų vystymo programą (UNDP) įrengti vandens rezervuarus apgriautose mokyklose, pataisyti mažo skersmens kanalizacijos sistemas, suremontuoti vėsias patalpas ir šaldyklas apgriautose ligoninėse ir padėti be pastogės likusioms šeimoms atstatyti savo namus bei vėl imtis veiklos žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. 10 mln. EUR skirta Indijai, kur ECHO partneriai padeda beveik 8 700 iš žvejybos besiverčiančių šeimų susitaisyti mažus laivelius, aprūpina jas žūklės priemonėmis ir teikia psichologinę pagalbą, sudaro galimybę gauti neužterštą vandenį, įrankius, statybines medžiagas, teikia pagalbą moterims ir bendruomenėms, dirbančioms su žvejybos pramone susijusiuose sektoriuose. 0,5 mln. EUR skirta Tailandui, kur pagalba teikiama beveik 2 000 žvejų ir moterų, priklausančių pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

2.3. Komisija, suprasdama, kad dėl daugybės paramos ir atkūrimo projektuose dalyvaujančių humanitarinės pagalbos organizacijų veiklos koordinavimo sunkumų gali būti sudėtinga veiksmingai teikti paramą, patvirtino keletą priemonių, siekdama sustiprinti JT, kaip institucijos, įgaliotos koordinuoti tarptautinius humanitarinės pagalbos projektus, vaidmenį. Komisija pirmiausiai paskyrė daugiau nei 50% savo humanitarinės pagalbos JT Bendro kreipimosi procesui paremti. Be to, Komisija paskyrė daugiau nei 6 mln. EUR JT agentūroms, tiesiogiai atsakingoms už humanitarinės pagalbos koordinavimą. Galiausiai, ECHO finansavo Humanitarinės pagalbos informacijos centrų steigimą, kurį įgyvendino JT Humanitarinės pagalbos reikalų koordinavimo biuras (OCHA), ir aktyviai dalyvavo (ir prašė, kad partneriai taip pat dalyvautų) vietose organizuojamuose bendruose bei sektorių koordinaciniuose posėdžiuose.

2.4. Po cunamio katastrofos ECHO iš karto išsiuntė vietos ekspertus į Bankoką ir Indiją. Nuo to laiko ECHO sustiprino savo vietos vertinimo ir stebėsenos pajėgumą Pietų Azijoje. Sausio mėnesį buvo atidaryti du vietos skyriai Banda Ačeh ir Kolombe, kuriuose dirba po 2 vietos ekspertus. Be to, 4 ekspertai buvo papildomai paskirti į esamus Džakartos, Bankoko ir Niudelio skyrius. Pirmajame krizes etape dar 2 ekspertai buvo atsiųsti iš regioninių skyrių Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Iš viso ištikus cunamio katastrofai į nelaimės regioną buvo atsiųsta apie 20 ekspertų.

3. RYšYS TARP PAGALBOS ATKūRIMUI IR VYSTYMUISI

3.1. Ypatingai svarbu, kad tarp pradinio humanitarinės pagalbos teikimo ir atkūrimo ir atstatymo etapų būtų kiek įmanoma tampresnis ryšys. „Atgaivinimo, atkūrimo ir vystymosi apjungimas” ( angl. Linking Recovery Rehabilitation and Development − LRRD) yra ES skubios pagalbos susidarius kritinei situacijai pagrindas.

3.2. Pirmiau aprašytuose ECHO finansuotose operacijose buvo atsižvelgta į LRRD metodą. Trumpalaikiai atkūrimo projektai bus vykdomi iki 2006 m. pabaigos ir tokiu būdu bus sudaryta galimybė pagrįsti Europos Komisijos pagalbą vystymuisi humanitarinės pagalbos etapo pasiekimais.

3.3. Tęsiant šį ECHO darbą kritinės situacijos ir atkūrimo etapuose, didžioji Komisijos lėšų atstatymui dalis vėliau bus naudojama remti ilgalaikius bendruomenių ir pragyvenimo šaltinių atkūrimo projektus. Šri Lankoje ir Maldyvuose bus finansuojami konkretūs tiesiogiai šį LRRD ryšį palengvinantys projektai. Į LRRD bus atsižvelgta per Patikos fondus teikiant paramą bendruomenės lygio projektams, kuriuose dalyvaus Komisija. Cunamio ilgalaikės pasekmės bus aptartos dabar rengiamuose kitos kartos šalies strateginiuose dokumentuose.

3.4. Galiausiai, vietoje esantys Komisijos atstovai pradėjo dialogą su NVO partneriais, siekdami užtikrinti LRRD aspektą ilgalaikiuose NVO partnerių finansuojamuose projektuose.

4. Atkūrimo ir atstatymo pagalba

4.1. Skubios pagalbos etapas buvo sėkmingas, nes nukentėjusiesiems buvo suteikta pastogė ir parama, pavyko išvengti ligų pavojaus. Dabartinė problema – atstatyti nuniokotas vietoves, kad vietos bendruomenės vėl galėtų pradėti jose gyventi. Tokiu būdu turėtų būti skatinamas šių regionų tvarus vystymasis.

4.2. Teikiant pagalbą įvykus cunamio nelaimei, buvo atsižvelgta į patirtį, sukauptą per seniau įvykusias gaivalines nelaimes, kaip Gujarat ir Hanshin-Awaji žemės drebėjimai, ir ypač į poreikį atidžiai planuoti bei kaupti žinias apie besikeičiančias situacijas (pvz., gamtines, klimatines, politines ar kitas), pabrėžti vyriausybės vadovaujantį vaidmenį ir koordinavimą, įtraukti vietos bendruomenes ir taikyti lanksčią įgyvendinimo tvarką.

4.3. 2005 m. sausio mėn. Džakartos pagalbos teikėjų konferencijoje Europos Komisijos pirmininkas pažadėjo 350 mln. EUR ilgalaikiam atstatymui paremti. Ši pagalba jau suplanuota, Orientacinės programos nukentėjusiems nuo cunamio pasiūlymas nusiųstas valstybėms narėms patvirtinti, o šiuo metu rengiami 2005 m. biudžeto pakeitimai. Projektai jau nustatyti ir palaipsniui pradedami įgyvendinti pagal greito reagavimo mechanizmą.

4.4. Komisijos parama atstatymui bus skiriama labiausiai nukentėjusioms šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos, t.y. Indonezijai, Šri Lankai ir Maldyvams, be to, bus skiriamos papildomos lėšos regioniniams veiksmams, tokiems kaip aplinkos apsauga (pakrantės zonos) ir ankstyvo perspėjimo sistemų įrengimas. Kitos šalys, tarp jų Indija, Tailandas ir Malaizija, ketina pačios atlikti atstatymo darbus. Tačiau Indija ir Tailandas jau pasinaudojo tam tikra humanitarine pagalba, be to visos šios šalys gali gauti ir daugiau regioninės paramos iš 15 mln. EUR dydžio Pro Eco cunamio programos, o ateityje – pagal įvairias gretutines priemones.

4.5. Siekiant užtikrinti, kad parama būtų skirstoma teisingai ir nešališkai, atsižvelgiant į realius poreikius ir įsisavinimo gebėjimus, Pasaulio banko ir kitų organizacijų atliktas poreikių vertinimas tapo pagalbos skyrimo ir paskirstymo tarp nukentėjusių šalių pagrindu. Iš Bendrijos biudžeto numatoma skirti paramą Indonezijai (200 mln. EUR), Šri Lankai (95 mln. EUR) ir Maldyvams (16 mln. EUR). Negalutiniais duomenimis, likusią nuo 350 mln. EUR sumos dalį sudaro Pro Eco cunamio programa (15 mln. EUR), Greito reagavimo mechanizmo projektai (12 mln. EUR) ir regioninė ir horizontalioji priemonė (12 mln. EUR).

4.6. Komisijos remiamos programos ir projektai yra paremti šalių vyriausybių parengtais nacionaliniais atstatymo planais. Tačiau programos ir projektai yra sudaryti taip, kad būtų užtikrintas tolygus pagalbos paskirstymas tarp visų nukentėjusiųjų. Atsižvelgiant į cunamio padarytos žalos pobūdį, numatytos programos trijose srityse: i) nuniokotų vietovių atstatymas, įskaitant namų ir bendruomenės infrastruktūros, pavyzdžiui, mokyklų ir klinikų, atstatymą, kad nukentėjusios bendruomenės galėtų pradėti normaliai gyventi ir dirbti, ir parama sveikatos ir švietimo sistemoms, (ii) pragyvenimo šaltinių atkūrimas, kad pavieniai žmonės bei jų šeimos galėtų vėl užsidirbti pragyvenimui ir gyventi įprastą gyvenimą; bei (iii) stambesnių infrastruktūros objektų, ypač kelių, tvarkymas, kad ekonomika pakrantės zonose vėl galėtų normaliai veikti (iii). Bus deramai atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus.

4.7. Nukentėjusios vietos bendruomenės ir platesnės provincijos, kuriose yra šios nukentėjusios bendruomenės, bus pagrindiniai šios atstatymo paramos gavėjai. Tikslinės grupės – tai žvejai, vietos verslo bendruomenė ir gyventojai, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai nukentėjusiesiems ar atskirtiesiems, ypač moterims ir vaikams. Taip pat bus remiami projektai ypač nukentėjusiame turizmo sektoriuje, kurio vaidmuo bus svarbiausias atkuriant pakrančių zonų ūkį. Pačios šalys (iš nacionalinių biudžetų) ir kiti pagalbos teikėjai, tarp jų JAV ir Pasaulio bankas, finansuoja platesnės apimties projektus, kurių tikslas − skatinti turizmo veiklos atkūrimą (pvz. reklaminės kampanijos).

4.8. Šis regionas niekada nebuvo susidūręs su tokiu sudėtingu paramos koordinavimu, nes paramą teikia labai daug pagalbos teikėjų (apie 70) ir NVO (virš 300), o sumos yra be galo didelės (apie 5,4 mlrd. EUR visuomeninių ir 1,9 mlrd. EUR privačių aukų). Visų atstatymo pastangų sėkmė ar nesėkmė priklausys nuo to, kaip bus užtikrintas vyriausybių, pagalbos teikėjų ir NVO veiklos koordinavimas.

4.9. Europos Komisija padeda gerinti koordinavimą daugelyje sričių. Renkantis projektus ir programas, visada pirmiausia atsižvelgiama į tai, kaip palengvinti koordinavimą, nes visos programos yra pagrįstos pačių vyriausybių veiksmų planais, o Europos Komisija didžiąją dalį savo lėšų nukreipia per Patikos fondus, kurie, apjungdami pagalbos teikėjų fondus, labai padeda koordinuoti pastangas. Be to, Komisija aktyviai dalyvauja nacionaliniuose koordinavimo mechanizmuose ir kartais padeda gerinti vietos bendruomenių konsultavimą dėl atstatymo planų, pavyzdžiui Ačehe. Taip pat Komisijos atstovai šalyje veda diskusijas su didelėmis tarptautinėmis NVO, kurios turi nemažus nuosavus fondus, dėl jų dalyvavimo koordinavimo ir Patikos fondų mechanizmuose.

4.10. Galiausiai, atsižvelgdama į Tarybos prašymą koordinuoti atstatymą nuo pat pradžios, Komisija didžiausią reikšmę skiria ES lygiu vykdomiems veiksmams, siekdama parodyti, kaip sėkmingai ES koordinuoja pagalbą, ir užtikrinti, kad Sąjungos pastangos būtų pastebėtos. Kad visuomenė galėtų stebėti Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimus ir finansavimo sprendimus dėl atkūrimo ir atstatymo paramos cunamio nuniokotoms šalims, Europos Komisija sukūrė virtualų tinklą. Bendriems ES valstybių narių ir Komisijos veiksmams koordinuoti ir skatinti Ačehe bus atidaryti „Europos namai”. Kadangi didesnę Patikos fondų Indonezijoje ir Šri Lankoje dalį sudaro ES lėšos, prašoma, kad Europos Komisija arba ES būtų atitinkamai atstovaujama šių fondų valdymo institucijose.

4.11. Komisijos ketinimas pasinaudoti Patikos fondais yra pagrįstas ne tik noru supaprastinti koordinavimą. Siekiama, kad Komisijos operacijos būtų veiksmingesnės (vienodos procedūros visiems pagalbos teikėjams), o susijungus su kitais ES pagalbos teikėjais, ES turėtų didesnę strateginę ir politinę įtaką vyriausybėms atstatymo procese. Sukūrus ryšių kanalus tarp centrinės vyriausybės ir valdžios institucijų šiose konfliktinėse provincijose, Patikos fondais būtų labiau pasitikima, o tai padėtų išspręsti įsisenėjusius šių regionų konfliktus.

4.12. Patikos fondų veiksmingumas ir gebėjimas koordinuoti taip pat padės įveikti sunkumus, kylančius dėl riboto įsisavinimo pajėgumo, nes tai bus pagrindinė problema, kai didelės pagalbos sumos pasieks menkai išvystytas vietos administracines struktūras. Komisija, bandydama spręsti ir įsisavinimo problemą, ketina vykdyti ilgalaikius projektus (įsipareigojimas dėl dviejų metų ir ilgesnio išmokėjimo laikotarpio), stiprinti administracijas (tokiu būdu stiprinant gebėjimus) ir vengti regionų, kuriems finansavimą skiria kiti pagalbos teikėjai.

4.13. Cunamio nuniokotos vietovės Indonezijoje ir Šri Lankoje buvo ir lieka konfliktų zonomis. Įtampa gali didėti, jei bus ignoruojami po konfliktų kylantys poreikiai. Nors šių konfliktų sprendimas yra tik pačių šalių reikalas, tačiau ES siekia politiniu lygiu padėti abejoms šalims sureguliuot konfliktą, pvz., per ES bendro pirmininkavimo procesą Šri Lankoje. Komisija taip pat naudoja greito reagavimo mechanizmą teikdama papildomą pagalbą konfliktams sureguliuoti (finansuoja tarpininkavimo veiksmus Ačehe) ir naudojasi kitomis nacionalinėmis programomis, kurios nesusijusios su pagalba cunamio stichinės nelaimės atveju, pavyzdžiui, programa karo nuniokotoms vietovėms Šri Lankos šiaurės rytuose atstatyti. Galiausiai, Komisija užtikrina, kad, teikdama paramą, ji atsižvelgia į konfliktus, pvz. bus naudojamas pats plačiausias apibrėžimas – „nuo cunamio nukentėję” regionai, o vietos bendruomenių ir provincijų įtraukimas į Patikos fondų veiklą atvers ryšių kanalus ir sukurs pasitikėjimą tarp šalių.

4.14. Kiekviename lygmenyje užtikrinama atskaitomybė už paramos fondų naudojimą. ECHO reikalauja, kad atskaitomybė būtų vykdoma pagal partnerystės susitarimus su NVO. Užtikrinama dažna humanitarinės pagalbos projektų kontrolė, o į 2005 m. ECHO audito planą įtraukti visi cunamio projektai. (Paprastai Pasaulio banko vykdomos) Patikos fondų ir tiesioginių projektų specialios peržiūros, stebėsena ir auditas užtikrins teisingą ir veiksmingą finansinį atstatymo lėšų valdymą.

5. Partnerystės

5.1. Sausio 31 d. GAERC priimtame ES veiksmų plane ypatingas dėmesys skiriamas valstybių narių iniciatyvoms skatinti partnerysčių tarp regionų, miestų, valstybinių ar privačių įmonių kūrimą. Jei tik įmanoma, Komisija remia tokias iniciatyvas, ypač bendradarbiavimą tarp ligoninių, siekiant padėti vyriausybėms atkurti būtinų paslaugų nespecializuotose klinikose, ligoninėse, laboratorijose ir nedideliuose chirurginiuose skyriuose teikimą. Suderinus su ES pirmininkaujančia valstybe, tai palengvintų paramos teikimą po PSO atlikto vertinimo. Tokiu pačiu būdu per 2005 m. kovo 17 d. Komisijos patvirtintą Azijos Pro-Eco cunamio programą bus remiami projektai, sudaryti bendradarbiaujant valstybių narių ir nukentėjusių šalių ne valstybinėms institucijoms, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms, tokiose srityse kaip pakrantės zonos valdymas, miesto aplinkos planavimas, transportas, vandentvarka ir sanitarija.

5.2. 2005 m. kovo 18 d. ECHO pasirašė paramos susitarimus su daugiau nei 30 NVO ir tarptautinių organizacijų, siekiant įgyvendinti humanitarinės pagalbos teikimą nuo cunamio nukentėjusiems gyventojams. ECHO pasinaudojo ilgalaikiu bendradarbiavimu su NVO partneriais ir pasirinko labiausiai patyrusias ir veiksmingiausiai dirbančias organizacijas Komisijos pagalbai ištikus krizei teikti.

6. GRETUTINėS PRIEMONėS

6.1. Cunamiui nuniokojus daugelį vietovių, Komisija ir EIB iš karto ėmėsi nagrinėti galimybę dėl EIB ilgalaikės paskolos suteikimo, siekiant padėti finansuoti atstatymo darbus, ir ėmė vykdyti bendras operacijas nuo nelaimės nukentėjusiame regione. Atsižvelgiant į netikėtai didžiules finansavimo sumas, kurias skyrė užsienio valstybės ir privatūs asmenys, didžiąją dalį aptariamų šalių infrastruktūros atstatymo poreikių bus galima patenkinti skiriant dotacijas ir labai palankiomis sąlygomis suteikiant paskolas. Tai buvo patvirtinta bendrų misijų metu. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad reikėtų skatinti EIB teikti paskolas projektams cunamio nuniokotose šalyse iš turimų pagal Azijos ir Lotynų Amerikos (ALA) kompetencijos sritį lėšų. ALA kompetencijos sritis apima visas nukentėjusias šalis, išskyrus Maldyvus. Dėl to Komisija ketina teikti pasiūlymą iš dalies pakeisti dabartinį Komisijos sprendimą ir įtraukti Maldyvus į šalių, kurioms gali būti skiriama pagalba, sąrašą. Prireikus, be EIB paskolų, Komisija teiktų dotacijas bendrai nustatytiems projektams.

6.2. Komisija pradėjo tvirtinti keletą su prekyba susijusių priemonių, kuriomis siekiama gerinti aptariamų trečiųjų šalių patekimą į ES rinką. Tokie veiksmai galėtų padėti šioms šalims didinti eksportą, jų nediskriminuojant ir laikantis PPO įpareigojimų. Būtent, siekdama paspartinti naujos ES bendrosios lengvatų sistemos (GSP), kuri leistų kuo anksčiau pasinaudoti jos privalumais, įsigaliojimą, Komisija artimai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu. Taikant tarifų lengvatas, naujo režimo dėka nuo cunamio nukentėjusioms šalims atsivertų beveik 3 mlrd. EUR vertės nauji prekybos srautai. Komisija taip pat pranešė, jog yra pasirengusi peržiūrėti bendrovių bylas dėl ES prekybos apsaugos priemonių, jei tos bendrovės tiesiogiai nukentėjo nuo cunamio.

6.3. Kaip ir skelbta veiksmų plane, 2005 m. kovo 16 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame siūloma supaprastinti preferencines kilmės taisykles, kurios būtų palankesnės vystymuisi. Pagal naujas planuojamas priimti taisykles, besivystančios šalys, tarp jų nukentėjusios nuo cunamio katastrofos, galėtų geriau pasinaudoti ES siūlomomis tarifų lengvatomis. Komisija taip pat ruošia priemones, kurios per trumpą laiką gali palengvinti nuo cunamio nukentėjusių šalių produktų patekimą į ES rinką.

6.4. Komisija pasiūlė dvi iniciatyvas, skirtas padėti nukentėjusiųjų šalių žvejybos sektoriui. Pagal pirmąją iniciatyvą pagalbos teikėjams sudaryta ekspertų grupė žvejybos sektoriuje, kuri padeda atitinkamoms valdžios institucijoms nukentėjusiose šalyse. Antrajame Tarybos priimtame 2005 m. kovo 16 d. pasiūlyme nustatomas taisyklių, taikomų nebeeksploatuojamų ES žvejybos laivų perdavimui nukentėjusioms šalims, sušvelninimas. Komisija šiuo metu vykdo tyrimą su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir aptariamomis šalimis, kad įvertintų, ar tie laivai atitinka vietos reikalavimus ir sąlygas. Taip siekiama ilgam laiku ir patikimai atkurti žvejybos pramonę.

6.5. Siekiant geriau koordinuoti nelaimės aukų tapatybės nustatymą bei konsulinį ir diplomatinį ES valstybių narių bendradarbiavimą, buvo pradėtos kurti tam skirtos priemonės teisingumo, laisvės ir saugumo srityse. Dabar vertinami pasiūlymai, pateikti pagal Finansinės ir techninės pagalbos trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse programą (AENEAS), ir gali būti nuspręsta remti eksperimentinius projektus nelegalios prekybos žmonėmis srityje.

6.6. Dirbdama su PSO, Komisija pasidalijo ES sukaupta profesine patirtimi sveikatos srityje. Į nukentėjusius regionus buvo nusiųsti intervencinės epidemiologijos specialistai, o Komisija aktyviai dalyvavo įgyvendinant veiksmų planus naudojantis PSO visuotinio protrūkio ir reagavimo tinklu ( angl. WHO‘s Global Outbreak and Response Network). Atsižvelgdama į galimas cunamio pasekmes Bendrijai, Komisija tuoj pat įdiegė Epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamų ligų kontrolės Bendrijoje ankstyvo perspėjimo ir reagavimo sistemą. Ši sistema skirta valstybių narių valdžios institucijoms ir gydytojams keistis informacija apie padidėjusią užkrečiamų ligų riziką.

7. Pasirengimas nelaimėms azijoje

7.1. Europos Komisija per ECHO remia išankstinio perspėjimo sistemų ir pasirengimo nelaimėms nuo cunamio nukentėjusiose šalyse vertinimą ir stiprinimą. Kaip buvo žadėta Kobėje vykusioje Pasaulinėje nelaimių mažinimo konferencijoje, numatyta skirti 2 mln. EUR OCHA/UNISDR (Tarptautinė nelaimių mažinimo strategija), siekiant aiškiai nustatyti, kad koordinuojant pagalbą JT tenka vadovaujantis vaidmuo. Netrukus po cunamio stichinės nelaimės, Komisija, kartu su OCHA ir kitais partneriais (pvz. Europos kosmoso agentūra), ėmė kurti informavimo apie cunamio poveikį sistemą. Komisijos Jungtinis tyrimų centras koordinavo sistemos, kurios dėka pagrindiniai paramos operacijų dalyviai gavo iš palydovų duomenis, žemėlapius ir visos nukentėjusios nuo cunamio teritorijos įvertinimą, kūrimą.

7.2. Per „Pasirengimo nelaimėms programą“ ECHO ir toliau rems bendruomeninius pasirengimo nelaimėms projektus, taip pat rems bendruomenines žmonėms skirtas išankstinio perspėjimo sistemas, informuotumo didinimą, mokymą ir nedidelės apimties prevencinę veiklą Azijoje. Vienas iš minėtų projektų, t.y. Visuotinė įspėjimo apie nelaimes sistema bus toliau tobulinama, kad ja būtų galima pasinaudoti ištikus cunamiui.

7.3. Politiniame dialoge tarp ES ir Azijos šalių, kuriose yra didelė stichinių nelaimių tikimybė, ypatingas dėmesys bus skiriamas pasiruošimui nelaimėms. Kalbant apie išankstinio perspėjimo sistemos Indijos vandenynui sukūrimą, be ECHO paramos, yra numatyta galimybė pasinaudoti Orientacinės programos nukentėjusiems nuo cunamio 2005–2006 metais, pagal kurią remiami regioniniai pasiūlymai pasauliniame JT kontekste, atsargos fondais. Priemonės taip pat turėtų padėti gerinti vietos bendruomenių ryšių infrastruktūrą ir planuoti, kaip ištikus kritinei situacijai perduoti informaciją. Kuriant ir įgyvendinant atstatymo programas, į jas reikėtų laipsniškai įtraukti siūlymus dėl rizikos mažinimo.

7.4 Visose pasirengimo nelaimėms iniciatyvose privalu atsižvelgti į labai pavojingus precedento neturinčius paukščių gripo protrūkius. Be atstatymo darbų nuo cunamio nukentėjusiuose regionuose, reikėtų skirti reikiamą dėmesį paukščių gripo kontrolei. Komisija ėmėsi veiksmų dėl Pietryčių Azijoje besitęsiančio paukščių gripo protrūkio, dėl kurio šio regiono ekonomika patyrę milžinišką – 8−12 mlrd. EUR − žalą ir kuris nusinešė apie 50 žmonių gyvybių. Šiuo metu paukščių gripo atvejų pasitaiko kai kuriose Pietryčio Azijos šalyse (tarp jų, Tailande ir Indonezijoje). Komisija jau užtikrino tam tikrą techninę ir finansinę paramą, jei bet kurioje iš aptariamų šalių susidarytų kritinė situacija. Po 2005 m. vasarį Vietname vykusios tarptautinės konferencijos ir FAO bei PSO kreipimųsi į pagalbos teikėjus, svarstoma galimybė skirti didesnę paramą.

8. Skaidrumas ir TINKAMAS FINANSų VALDYMAS

8.1. Komisija yra pasiryžusi visus savo įsipareigojimus vykdyti veiksmingai ir skaidriai.

8.2. ES valstybės − didžiausia pagalbos teikėjų nuo cunamio nukentėjusiam regionui atstatyti grupė, ir jos turėtų siekti, kad jų sutelkta pagalba būtų iki galo tinkamai panaudota. Pirmiausia, Europos Komisija sukūrė virtualų tinklą, kurį galima rasti Komisijos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/world/tsunami/index.htm, kad visuomenė galėtų stebėti Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimus ir finansavimo sprendimus, susijusius su cunamio katastrofa (taip pat žr. 4 skirsnį). Nors visi svarbiausi klausimai buvo nustatyti kovo mėnesio pradžioje, tačiau reikia paspartinti valstybių narių duomenų apie įsipareigojimus ir finansinius sprendimus perdavimą. Kalbant apie humanitarinę pagalbą, naudojamas esamas virtualus tinklas (14 punktų sistema).

8.3. Antra, Ačehe bus atidaryti „Europos namai”, kurių tikslas − koordinuoti ir skatinti bendrus ES valstybių narių ir Komisijos veiksmus, ir Komisija tikisi valstybių narių bendradarbiavimo, kad šios institucijos įkūrimas pasiteisintų ir kad ji būtų naudinga vietos gyventojams.

8.4. Trečia, deramai atstovaujant Europos Komisijai arba ES Indonezijoje ir Šri Lankoje kuriamų Patikos fondų valdymo organuose taip pat padės užtikrinti, kad lėšų naudojimas būtų tinkamai prižiūrimas ir kontroliuojamas. Pagrindų susitarime dėl patikos fondų numatyti kontrolės ir audito mechanizmai bei bendras Komisijos ir Pasaulio banko finansavimas suteikia tvirtas garantijas, kad Bendrijos lėšos bus valdomos teisingai, veiksmingai ir skaidriai.

8.5. Komisija turi griežtas sistemas, siekdama užtikrinti teisingą Bendrijos teikiamos pagalbos finansų valdymą. Tarp jų, griežta vykdomųjų partnerių atranka, sistemingai vietos ekspertų stebimi vykdomi projektai, auditas ir išorės ex-post vertinimas. Jos visos bus naudojamos teikiant pagalbą nuo cunamio nukentėjusiems regionams.

8.6. Prie siūlomos programos valdymo turės nemažai prisidėti Europos Komisijos delegacijos Šri Lankoje ir Indonezijoje. Todėl delegacija Šri Lankoje taps visaverte delegacija. Delegacija Indonezijoje atidarys atstovybę siūlomuose „Europos namuose" Ačehe.

II PRIEDAS BENDRIJOS PROGRAMOS IšANKSTINIAM PERSPėJIMUI IR PASIRENGIMUI NELAIMėMS

1. - INDIJOS VANDENYNO šALYS

ECHO skyrė 2 mln. EUR finansuoti Tarptautinės nelaimių mažinimo strategijos sekretoriato darbą vertinant ir stiprinant išankstinio perspėjimo sistemas Indijos vandenyno regione. Komisija seka Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) veiklą kuriant išankstinio perspėjimo apie cunamius sistemą Indijos vandenyne pagal Kobės konferencijoje jam suteiktą įgaliojimą. Komisija gali svarstyti galimybę prisidėti prie šios sistemos finansavimo, jei atsiras ekonomiškai pagrįstų pasiūlymų, kuriems pritars regiono šalys.

Per ateinančius dvejus metus ECHO skirs apie 9,7 mln. EUR bendruomeniniams projektams Pietų Azijoje.

2. Afrikos, Karibų ir ramiojo vandenyno valstybės

Karibų jūros valstybės labiausiai kenčia nuo tropinių audrų ir taip pat yra nukentėjusios nuo cunamių. Bendrija iš savo bendradarbiavimo vystymosi labui lėšų skiria 13,2 mln. EUR regioninei radaro veikimu pagrįstai išankstinio perspėjimo sistemai bei svarsto galimybę dėl 3 mln. EUR vertės projekto regioniniam nelaimių valdymo pajėgumui stiprinti. Bendrija vykdo 39 mln. EUR vertės programą jūros apsaugai Gajanoje stiprinti. ECHO tęs seniai pradėtą darbą, kad regione paremtų pasirengimą nelaimėms bendruomenių lygiu.

Ramiojo vandenyno valstybėse Komisija nelaimių prevencijai ir pasirengimui joms skyrė visas turimas atsargos lėšas (‘B’ priemonių paketai). Komisija ypač norėtų bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis ir kitais pagalbos teikėjais, kad apsaugotų gyventojus nuo ciklonų pavojaus.

Be to, Komisija šiuo metu svarsto Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno baseino valstybių sekretoriato iniciatyvą kurti stichinių nelaimių pagalbos priemonę pagal Kotonu susitarimą. Ši priemonė būtų skirta stiprinti nacionalinį išankstinio perspėjimo sistemų valdymo pajėgumą ir užtikrinti, kad gyventojai būtų deramai informuojami apie gresiantį pavojų.

3. VIDURžEMIO JūROS BASEINAS IR ATLANTO VANDENYNAS

Nors įspėjimo apie potvynius ir žemės drebėjimus sistemos yra pakankamai veiksmingos, su Viduržemio jūros baseino valstybėmis besiribojančios šalys praktiškai neturi išankstinio perspėjimo apie cunamius sistemos, pasirengimo nelaimėms ir avarinių planų. Komisija įtrauks į civilinės saugos mokymo programą pratybas, kaip elgtis kilus cunamio pavojui.

2 mln. EUR vertės Euro Med Bridge projektu siekiama sukurti stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių padarinių sušvelninimo, prevencijos ir valdymo sistemą visose Viduržemio jūros regiono šalyse.

4. Moksliniai tyrimai ir VYSTYMASIS BEI MOKSLINIS BENDRADARBIAVIMAS

Ekspertų konsultaciniai susitikimai ir toliau bus finansuojami pagal šeštąją ir septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programas (Visuotinio pasikeitimo ir Ekosistemų mokslinių tyrimų prioritetas). Pastarųjų įvykių metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas susidariusiai padėčiai, trūkumams ir mokslinių tyrimų poreikiams, susijusiems su išankstinio perspėjimo sistemomis, nustatyti. Bendrijos lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai pagilins mokslo apie cunamius žinias, įskaitant vandenyno gelmių stebėseną, cunamių socialinį ir ekonominį poveikį bei jų padarinius sveikatai ir žemės panaudojimui.

Pagal Bendrijos Informacinės visuomenės technologijų programas buvo skirta 40 mln. EUR projektams, susijusiems su in situ daviklių rizikai stebėti ir su visuomenės saugumu susijusiems pranešimams perduoti, įskaitant įspėjimo mechanizmus valdžios institucijoms ir pavojuje atsidūrusiems piliečiams naudojant visas tinkamas žiniasklaidos priemones, panaudojimu. Rengiamas specialus kreipimasis, kuriuo siekiama tobulinti ir parodyti išankstinio įspėjimo apie cunamius ir pavojų pajėgumą, kuris aktualus Europai ir Indijos vandenyno šalims. Moksliniai tyrimai prisidės prie minėtos infrastruktūros vystymo ateityje.

Bendrijos Mokslinių tyrimų infrastruktūros programos dėka sukurtas greitasis pasaulinis telekomunikacijų tinklas, jungiantis tarptautines mokslinių tyrimų organizacijas ir kitas valstybines įstaigas. Europos kosmoso agentūra ir JT palydovų skyrius (UNOSAT) jau naudojasi šiais ištekliais, taip pat reaguojant į cunamį Indijos vandenyne (per metus tai kainuoja apie 60 mln. EUR). Komisija yra pasirengusi leisti naudotis šiuo tinklu kitoms organizacijoms, pvz., remdama išankstinio perspėjimo centrą Indijos vandenyne.

Aplinkos ir saugumo visuotinė kontrolė (GMES) – tai EK ir Europos kosmoso agentūros iniciatyva, teikianti palydovinės ir žemės plutos matavimo informacijos paslaugas. Jos indėlis ir ateityje liks didžiausias vykdant humanitarinės pagalbos ir pagalbos ištikus nelaimei programas.

Yra numatytos papildomos priemonės ir MTTP veikla, siekiant teikti ICT paramą Europos nelaimių mažinimo politikai ir moksliniams tyrimams. Joms priskiriama:

- technologijų perdavimas tarp ES ir šalių, kurias gali užklupti cunamis, bei su Indijos vandenyno baseinu besiribojančių regionų, kad būtų galima keistis gera pažangios informacinės ryšių technologijos, skirtos išankstinio perspėjimo apie pavojų sistemoms, naudojimo praktika, skatinti standartų diegimą ir juos pritaikyti vietos poreikiams ir sąlygoms;

- Bendradarbiavimas su specializuota institucija besiribojančiose su Viduržemio jūra šalyse, siekiant suderinto požiūrio į išankstinį perspėjimą apie cunamius ir pavojų Viduržemio jūros baseine.

- Kiti aktualūs seminarai ir pramonės įmonių forumai, kuriuose siekiama spręsti esamų išankstinio perspėjimo technologijų trūkumus ir skatinti jų suderinamumą.

[1] veikimo sąlygos, kurios yra reikalingos neutraliam, nešališkam ir nediskriminuojančiam humanitarinės pagalbos teikimui bei siekiant užtikrinti laisvą ir tiesioginį susisiekimą su nelaimės aukomis.

[2] Taryba priėmė „Barselonos įsipareigojimus“ 2002 m. kovo 14 d. Įsipareigojimai paremti tarptautiniu mastu suderinta gera praktika, kuri apima EBPO Pagalbos vystymuisi komiteto darbo grupės teikiamą pagalbą bei yra valstybių narių ir Bendrijos sutarto išorinės pagalbos politikos ir procedūrų derinimo proceso dalis.

[3] 2001 m. vasario 26 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 381/2001, sukuriantis greitojo reagavimo mechanizmą.

[4] Terminas „sudėtinga kritinė situacija“ reiškia humanitarinę krizę konflikto zonoje.

[5] 1994 m. „Oslo gairės“, susijusios su stichinėmis nelaimėmis, ir 2003 m. „MCDA gairės“, susijusios su žmogaus sukeltomis nelaimėmis.

[6] pvz. UNHCR − pabėgėlių, UNICEF − vaikų, TRKK – civilių ir belaisvių apsaugos ir tarptautinės humanitarinės teisės taikymo, UNOCHA – humanitarinės pagalbos koordinavimo, ir kt.

[7] JT nelaimių vertinimo ir koordinavimo grupės

[8] Situacijos vietoje vertinimo ir koordinavimo grupės

[9] Konstitucijos III-321 straipsnio 5 dalis.

[10] 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (2001/792/EB Euratomas).

[11] KOM(2005)137, 2005 4 20.

[12] Žr. Komisijos pasiūlymą dėl greitojo reagavimo ir pasirengimo priemonės didelėms nelaimėms KOM(2005) 113 galutinis, 2005 4 6, ir Komisijos Stabilumo priemonės pasiūlymą KOM(2004) 630 galutinis, 2004 9 29.

[13] Taip pat žr. Komisijos komunikato „Civilinės saugos mechanizmo gerinimas“ 3.3 punktą, KOM(2005)137 galutinis, 2005 4 20. Tai visiškai atitiks Komisijos planuojamą ARGUS sistemą, kuri apjungs visas Komisijos specializuotas greito įspėjimo apie pavojų sistemas.

[14] Finansinio reglamento 54 straipsnis.

[15] KOM(2004)630 galutinis, 2004 9 29.

Top