EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52005DC0072
Communication from the Commission to the Council - European Neighbourhood Policy - Recommendations for Armenia, Azerbaijan, Georgia and for Egypt and Lebanon {SEC(2005) 285} {SEC(2005) 286} {SEC(2005) 287} {SEC(2005) 288} {SEC(2005) 289}
Komisijos komunikatas Tarybai - Europos kaimynystės politika - Rekomendacijos Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Egiptui ir Libanui {SEK(2005) 285} {SEK(2005) 286} {SEK(2005) 287} {SEK(2005) 288} {SEK(2005) 289}
Komisijos komunikatas Tarybai - Europos kaimynystės politika - Rekomendacijos Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Egiptui ir Libanui {SEK(2005) 285} {SEK(2005) 286} {SEK(2005) 287} {SEK(2005) 288} {SEK(2005) 289}
/* KOM/2005/0072 galutinis */
Komisijos komunikatas Tarybai - Europos kaimynystės politika - Rekomendacijos Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Egiptui ir Libanui {SEK(2005) 285} {SEK(2005) 286} {SEK(2005) 287} {SEK(2005) 288} {SEK(2005) 289} /* KOM/2005/0072 galutinis */
Briuselis, 2005 3 2 KOM(2005) 72 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Europos kaimynystės politika Rekomendacijos Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Egiptui ir Libanui {SEK(2005) 285}{SEK(2005) 286}{SEK(2005) 287}{SEK(2005) 288}{SEK(2005) 289} 1. ĮžANGA IR SANTRAUKA 2004 m. gegužės mėn. Europos kaimynystės politikos (EKP) strategijos dokumente[1], kurį 2004 m. birželio mėn. patvirtino Taryba[2], Europos Komisija nustatė EKP gaires ateinantiems metams: apibrėžė EKP tikslus ir principus, geografinę taikymo sritį ir EKP įgyvendinimo metodus. Prie šio dokumento buvo pridėti pranešimai apie Izraelį, Jordaniją, Moldovą, Maroką, Palestinos savivaldą, Tunisą ir Ukrainą, o 2004 m. gruodžio mėn. Komisija parengė komunikatą[3] dėl veiksmų planų pasiūlymų šioms šalims. Šiuos veiksmų planus, kuriuos patvirtino Taryba, šiuo metu tvirtina šalys partnerės. Remdamasi Komisijos strategijos dokumentu, 2004 m. birželio mėn. Taryba nusprendė į EKP įtraukti Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją bei sudaryti galimybes glaudesnei partnerystei. Tai buvo svarbus ES ir Pietų Kaukazo regiono santykių etapas. Apie šias šalis Komisijos tarnybos parengė pranešimus, kuriuose pateikiama išsami šalių apžvalga. Įsigaliojusio asociacijos susitarimo su Egiptu bei netrukus įsigaliosiančio asociacijos susitarimo su Libanu proga[4], Komisijos tarnybos parengė pranešimus apie šias dvi šalis. Šiuose pranešimuose pateikiama išsami šių šalių politinės ir ekonominės padėties apžvalga. Šiame komunikate supažindinama su pagrindiniais penkių pranešimų apie padėtį aptariamose šalyse aspektais bei pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų planų. Minėtus pranešimus parengė Komisijos tarnybos, padedamos Vyriausiojo įgaliotinio politinio bendradarbiavimo ir BUSP klausimais. 2. ŠALIES ĮVERTINIMAS Pietų Kaukazas[5] Armėnija Per pirmuosius Armėnijos nepriklausomybės metus ES ir Armėnijos santykiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sunkiai humanitarinei padėčiai, susidariusiai dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir Kalnų Karabacho konflikto su Azerbaidžanu. Buvo imtasi tam tikrų veiksmų, siekiant sukurti pagrindus perėjimui prie demokratijos ir rinkos ekonomikos. 1999 m. įsigaliojęs Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) buvo svarbus ES ir Armėnijos santykių etapas. Per pastaruosius metus Armėnija pasižymėjo gerais makroekonomikos pasiekimais ir įspūdingais ekonominio augimo rodikliais. Yra požymių, kad aukštas skurdo lygis Armėnijoje pradeda mažėti. Armėnijos įstojimas 2003 m. į PPO rodo, kad šalis padarė pažangą vykdydama pagrindines į rinką orientuotas reformas. Pažanga padaryta ir Armėnijos teisės aktų derinimo su ES teisės aktais srityje. Svarbus žingsnis yra antikorupcijos strategijos patvirtinimas bei antikorupcijos tarybos įkūrimas. Vis dėlto didžiausius uždavinius Armėnija turės dar išspręsti, ypač demokratijos, žmogaus teisių srityje ir įgyvendindama savo, kaip Europos Tarybos ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) narės, įsipareigojimus. Armėnija turi iš esmės patobulinti rinkimų sistemą, ypač tam, kad būtų įgyvendintos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos, pateiktos po 2003 m. prezidento ir parlamento rinkimų. Reformos reikalingos teisinės valstybės ir teisėsaugos sektoriuose, siekiant sustiprinti pagarbą žmogaus teisėms. Didelių pokyčių reikėtų kuriant pilietinę visuomenę ir užtikrinant žiniasklaidos laisvę. Ekonomikos srityje, siekiant sudaryti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms, būtina užtikrinti pagarbą teisinei valstybei. Norint užkirsti kelią korupcijai, svarbu patobulinti mokesčių ir muitų sistemą. Skurdo mažinimo strategijos programos įgyvendinimas yra pagrindinis uždavinys siekiant skatinti tvarų ekonominį augimą, sumažinti skurdą ir pajamų skirtumus. Taip pat reikėtų toliau restruktūrizuoti energijos sektorių ir atlikti parengiamuosius Medzamorės atominės elektrinės uždarymo darbus. Visose Armėnijos politinio ir ekonominio gyvenimo srityse jaučiamas stiprus konflikto su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho poveikis. Tik suradusi taikų, teisingą ir ilgalaikį šio konflikto sprendimą Armėnija galės išvystyti savo pajėgumus. Armėnijos Vyriausybė pareiškė ryžtą spręsti šias problemas, plėtoti santykius su ES ir toliau integruotis į Europos struktūras. Todėl Komisija mano, kad remiantis Armėnijos vyriausybės įsipareigojimais EKP veiksmų planas galėtų būti tinkama priemonė ES ir Armėnijos santykiams sustiprinti bei reikalingoms reformoms paskatinti. Veiksmų plano pagrindiniai tikslai turėtų būti šie: stiprinti teisinę valstybę, demokratines struktūras ir pliuralizmą (pvz., pataisyti rinkimų teisės aktus pagal Europos Tarybos ir ESBO rekomendacijas, organizuoti demokratinius rinkimus; atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas įvykdyti konstitucinę reformą; atlikti vietos savivaldos reformą); stiprinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, ypač žodžio ir susirinkimo; pagerinti verslo aplinką ir modernizuoti viešąjį sektorių; veiksmingai kovoti su korupcija ir sukčiavimu; remiantis tarptautiniais ir ES standartais atlikti mokesčių ir muitų administravimo bei teisės aktų reformą; padaryti pažangą mažinant skurdą; užtikrinti tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą; uždaryti Medzamorės atominę elektrinę; padaryti pažangą sprendžiant konfliktą ir sustiprinti regioninį bendradarbiavimą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti veiksmų planą, reikėtų ir toliau vykdyti apdairią makroekonominę politiką. Atsižvelgiant į esamą politinę, ekonominę ir institucijų padėtį, aprašytą pranešime apie šalį, veiksmų plane turėtų būti numatyta: stiprinti politinį dialogą; toliau įgyvendinti PBS; remti rinkos ekonomikos reformas, skatinančias laipsnišką ekonomikos integraciją į ES vidaus rinką; sprendžiant konfliktą toliau remti konflikto zonų ekonomikos atkūrimą; padidinti finansinę paramą ir nuo 2007 m. Armėniją įtraukti į EIB mandatą; labiau remti regioninį bendradarbiavimą; glaudžiau bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir, esant galimybėms, užmegzti dialogą apie bendradarbiavimą vizų klausimais bei readmisijos susitarimą; aktyviau bendradarbiauti energetikos, elektroninių ryšių, transporto, aplinkos ir visuomenės sveikatos sektoriuose, taip pat mokslo ir technologijos srityse, stiprinti žmonių ryšius, ypač švietimo, mokymo srityse, taip pat sprendžiant jaunimo klausimus ir turint omenyje Kalnų Karabacho konfliktą; jei veiksmų planas būtų įgyvendinamas pažangiai, reikėtų apsvarstyti galimybę sudaryti naują, išsamesnį susitarimą, kuris pakeistų PBS susitarimą po jo galiojimo termino pabaigos. Azerbaidžanas Per pirmuosius Azerbaidžano nepriklausomybės metus ES ir Azerbaidžano santykiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sunkiai humanitarinei padėčiai, susidariusiai dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, Kalnų Karabacho konflikto su Armėnija ir nestabilios padėties šalies viduje. Buvo imtasi tam tikrų veiksmų, siekiant sukurti pagrindus perėjimui prie demokratijos ir rinkos ekonomikos. 1999 m. įsigaliojęs PBS buvo svarbus ES ir Armėnijos santykių etapas, padėjęs užmegzti nuolatinį politinį dialogą. ES ir Azerbaidžano santykiai per pastaruosius metus nuolat stiprėjo. Politinis dialogas šiandien yra gerokai kryptingesnis, o bendradarbiavimas tapo glaudesnis, ypač energetikos ir transporto sektoriuose. Pagrindinis uždavinys, kurį Azerbaidžanas turės dar išspręsti, – sustiprinti teisinę valstybę, demokratinę kontrolę ir pusiausvyrą (įskaitant laisvus ir teisingus rinkimus), kovoti su korupcija ir sukčiavimu, saugoti žmogaus teises, laikantis savo, kaip Europos Tarybos ir ESBO narės, įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti tvarų augimą ekonomikos srityje, svarbiausia toliau gerinti verslo aplinką ir diversifikuoti ekonominę veiklą. Veiksmingas skurdo mažinimo ir ekonomikos vystymosi valstybės programos įgyvendinimas sudarys sąlygas Azerbaidžanui išspręsti kai kurias struktūrines ekonomines problemas. Jei, be šių politinių ir ekonominių uždavinių, pavyktų išspręsti ir Kalnų Karabacho konfliktą, būtų pašalinta labai rimta Azerbaidžano ir regiono vystymosi kliūtis. Azerbaidžano vyriausybė pareiškė ryžtą spręsti šias problemas, plėtoti santykius su ES ir toliau integruotis į Europos struktūras. Todėl Komisija mano, kad remiantis Azerbaidžano vyriausybės įsipareigojimais EKP veiksmų planas galėtų būti tinkama priemonė ES ir Azerbaidžano santykiams sustiprinti bei reikalingoms reformoms paskatinti. Pagrindiniai veiksmų plano tikslai turėtų būti šie: stiprinti teisinę valstybę, demokratines struktūras ir pliuralizmą (patobulinti institucijų galių pasiskirstymą, atlikti vietos savivaldos reformą) ir patobulinti rinkimų teisės aktus bei procesus, kad būtų pagerinti demokratinių rinkimų standartai; įgyvendinti veiksmingą reformą teisinės valstybės srityje (teisminės, teisėsaugos agentūros); stiprinti žmogaus teisių apsaugą, taip pat žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę; padidinti pastangas siekiant darnaus visos ekonomikos sistemos vystymosi; pagerinti verslo aplinką ir modernizuoti viešąjį sektorių; remiantis tarptautiniais ir ES standartais atlikti mokesčių ir muitų administravimo bei teisės aktų reformą; veiksmingai kovoti su korupcija ir sukčiavimu; užtikrinti didesnį naftos pajamų valdymo ir privatizavimo proceso skaidrumą; padaryti pažangą mažinant skurdą; užtikrinti tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą; įstoti į PPO; padaryti pažangą sprendžiant konfliktą ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti veiksmų planą, reikėtų ir toliau vykdyti apdairią makroekonominę politiką. Atsižvelgiant į esamą politinę, ekonominę ir institucijų padėtį, aprašytą pranešime apie šalį, veiksmų plane Azerbaidžanui turėtų būti numatyta: stiprinti politinį dialogą; toliau įgyvendinti PBS; remti rinkos ekonomikos reformas, skatinančias laipsnišką ekonomikos integraciją į ES vidaus rinką; sprendžiant konfliktą toliau remti konflikto zonų ekonomikos atkūrimą; padidinti finansinę paramą ir nuo 2007 m. Azerbaidžaną įtraukti į EIB mandatą; labiau remti regioninį bendradarbiavimą; glaudžiau bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir, esant galimybėms, užmegzti dialogą apie bendradarbiavimą vizų klausimais bei readmisijos susitarimą; aktyviau bendradarbiauti energetikos, elektroninių ryšių, transporto, aplinkos ir visuomenės sveikatos sektoriuose, stiprinti žmonių ryšius, ypač švietimo, mokymo srityse bei sprendžiant jaunimo klausimus; jei veiksmų planas būtų įgyvendinamas pažangiai, reikėtų apsvarstyti galimybę sudaryti naują, išsamesnį susitarimą, kuris pakeistų PBS susitarimą, pasibaigus jo galiojimo terminui. Komisija ketina per 2005 m. įsteigti Azerbaidžane delegaciją. Gruzija 1991 m. Gruzijai tapus nepriklausoma, ES ir Gruzijos santykiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sunkiai humanitarinei padėčiai, susidariusiai dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir vidinių Gruzijos konfliktų. Buvo imtasi tam tikrų veiksmų, siekiant sukurti pagrindus perėjimui prie demokratijos ir rinkos ekonomikos. 1999 m. įsigaliojęs PBS buvo svarbus ES ir Gruzijos santykių etapas, padėjęs užmegzti nuolatinį politinį dialogą. Savo 2003 m. pataisytame šalies strategijos dokumente Komisija pažymėjo, kad Gruzijos demokratijos ir rinkos ekonomikos pažanga yra nepakankama. „Gruzijos politinę padėtį lemia plačiai pasklidęs skurdas, rimtos valdymo problemos, silpna teisinė valstybė, aukštas korupcijos lygis, įtempti santykiai su Rusija, vidiniai konfliktai, ypač susiję su Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų atsiskyrimu, taip pat didelė užsienio skola“. Todėl ES ir tarptautinė bendruomenė pasveikino 2003 m. lapkričio mėn. įvykusią „rožių revoliuciją“. Po jos surengti gana laisvi ir teisingi prezidento ir parlamento rinkimai, taip pat pradėta plati reformų programa byloja apie teigiamą šalies raidą. Šaliai pavyko: 1) įveikti tam tikras korupcijos formas; 2) patobulinti mokesčių rinkimo sistemą; 3) išmokėti laiku atlyginimus ir pensijas; 4) pažaboti kontrabandą; 5) pasiekti gerus makroekonomikos rodiklius; 6) iš naujo integruoti Adžariją į Gruzijos ekonominę, socialinę ir administracinę sistemą; 7) atgauti donorų pasitikėjimą Gruzija (2004 m. birželio mėn. Briuselyje sėkmingai surengta donorų konferencija). Pagrindinis uždavinys, kurį Gruzija vis dar turi įvykdyti, – sustiprinti teisinę valstybę, ypač atlikti viešųjų paslaugų ir teisminę reformą. Siekiant užtikrinti pagarbą teisinei valstybei, taip pat labai svarbu, kad Gruzija, laikydamasi savo, kaip Europos Tarybos ir ESBO narės, įsipareigojimų, stiprintų demokratinę kontrolę ir pusiausvyrą. Pokyčiai šiose srityse turėtų padėti Gruzijai teisinėmis priemonėmis kovoti su korupcija. Siekiant užtikrinti tvarų augimą ekonomikos srityje, labai svarbu toliau gerinti verslo aplinką. Veiksmingai įgyvendinta Ekonomikos vystymosi ir skurdo mažinimo programa būtų pagrindinė priemonė sprendžiant struktūrines ekonomines Gruzijos problemas. Kalbant apie ES ir Gruzijos santykius, daug kas dar turi būti nuveikta PBS įgyvendinimo srityje. Siekdama sukurti pagrindus ilgalaikiam šalies saugumui ir gerovei, Gruzija turėtų pagerinti santykius su Rusija ir toliau dėti pastangas, kad būtų taikiai išspręsti vidiniai šalies konfliktai. Gruzijos vyriausybė įsipareigojo spręsti šias problemas, plėtoti santykius su ES ir toliau integruotis į Europos struktūras. Todėl Komisija mano, kad remiantis Gruzijos vyriausybės įsipareigojimais EKP veiksmų planas galėtų būti tinkama priemonė ES ir Gruzijos santykiams sustiprinti bei reikalingoms reformoms paskatinti. Pagrindiniai veiksmų plano tikslai turėtų būti šie: stiprinti pagarbą teisinei valstybei (atlikti teisminių, teisėsaugos, penitenciarinių agentūrų reformą) ir sustiprinti žmogaus teisių apsaugą; stiprinti demokratines struktūras ir pliuralizmą (pertvarkyti parlamentą, sustiprinti žiniasklaidos nepriklausomybę, atlikti vietos savivaldos ir rinkimų reformą); pagerinti verslo aplinką ir modernizuoti viešąjį sektorių; remiantis tarptautiniais ir ES standartais atlikti mokesčių ir muitų administravimo bei teisės aktų reformą, taip pat veiksmingai kovoti su korupcija ir sukčiavimu; užtikrinti skaidrų privatizavimo procesą; padaryti pažangą mažinant skurdą, skatinant tvarų vystymąsi; užtikrinti aplinkos apsaugą; padaryti pažangą sprendžiant konfliktus ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti veiksmų planą, reikėtų ir toliau vykdyti apdairią makroekonominę politiką. Atsižvelgiant į esamą politinę, ekonominę ir institucijų padėtį, aprašytą pranešime apie šalies padėtį, veiksmų plane Gruzijai turėtų būti numatyta: stiprinti politinį dialogą; toliau įgyvendinti PBS; remti rinkos ekonomikos reformas, skatinančias laipsnišką ekonomikos integraciją į ES vidaus rinką; sprendžiant konfliktą toliau remti konflikto zonų ekonomikos atkūrimą; padidinti finansinę paramą ir nuo 2007 m. Azerbaidžaną įtraukti į EIB mandatą, padidinti finansinę paramą regioniniam bendradarbiavimui; glaudžiau bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir, esant galimybėms, užmegzti dialogą apie bendradarbiavimą vizų klausimais bei readmisijos susitarimą; aktyviau bendradarbiauti energetikos, elektroninių ryšių, transporto, aplinkos, jūrininkystės, žuvininkystės ir visuomenės sveikatos sektoriuose, taip pat stiprinti bendradarbiavimą mokslo, technologijos ir naujovių srityse, skatinti žmonių ryšius, ypač švietimo, mokymo srityse bei sprendžiant jaunimo klausimus; jei veiksmų planas būtų įgyvendinamas pažangiai, reikėtų apsvarstyti galimybę sudaryti naują, išsamesnį susitarimą, kuris pakeistų PBS susitarimą, pasibaigus jo galiojimo terminui. Egiptas ir Libanas 2004 m. birželio mėn. Taryba paragino Komisiją, padedant Generaliniam Sekretoriui/ vyriausiajam įgaliotiniui politinio bendradarbiavimo ir BUSP klausimais, pradėti rengti veiksmų planą toms Viduržemio jūros šalims, kurios yra ratifikavusios asociacijos susitarimus su ES. Todėl, kaip veiksmų plano rengimo pagrindą, Komisija parengė pranešimus apie Egipto ir Libano padėtį[6]. Visapusiškas asociacijos susitarimų įgyvendinimas ir toliau yra pagrindinis abiejų šalių dvišalių santykių tikslas. EKP tikslai dar didesni: EKP sudaro galimybę laipsniškai stiprėti santykiams, integruotis ekonomikai ir didėti politiniam bendradarbiavimui. Remdamasi pranešimais apie šalių padėtį, Komisija, prireikus glaudžiai bendradarbiaudama su pirmininkaujančia valstybe ir Vyriausiuoju įgaliotiniu, kaip galima greičiau pradės oficialias konsultacijas su Egiptu ir Libanu. Šiomis konsultacijomis bus siekiama parengti išsamius ir suderintus veiksmų planus. Pagrindinis dėmesys veiksmų plane bus skiriamas dviems plačioms sritims: pirma, įsipareigojimams vykdyti tam tikrus veiksmus, kurie skatina laikytis bendrų vertybių, pvz., pagarbos tarptautiniams įsipareigojimams, demokratijos, teisinės valstybės, taip pat demokratinių rinkimų organizavimo, teisingumo vykdymo, žmogaus teisių ir tam tikrų užsienio bei saugumo tikslų vykdymo srityje; antra, įsipareigojimams vykdyti veiksmus, kurie šias šalis partneres priartins prie ES daugelyje prioritetinių sričių, pvz., ekonominio ir socialinio vystymosi politikos (įskaitant skurdo mažinimą ir tvarų vystymąsi), prekybos ir vidaus rinkos srityse (pvz., energetikos, transporto, aplinkos, jūrininkystės ir žuvininkystės, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų ir naujovių, teisingumo ir vidaus reikalų bei žmonių ryšių). Veiksmų pirmumo tvarka bus apibrėžta kaip galima tiksliau, atsižvelgiant į svarstomą klausimą, ir todėl tuos veiksmus bus galima stebėti ir įvertinti. Veiksmų planuose bus nustatyti keliose ypatingai svarbiose srityse atliktini pagrindiniai veiksmai ir kitose srityse, priklausančiose galiojančių dvišalių susitarimų taikymo sričiai, taikytinos priemonės. Kiekvienam veiksmui bus nustatytas aiškus įgyvendinimo laikotarpis. 3. IšVADOS IR REKOMENDACIJOS Iš pranešimų apie padėtį Pietų Kaukazo šalyse aiškėja, kad Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje turi būti tęsiamos reformos ir daroma pažanga kai kuriose pagrindinėse srityse. Komisija mano, kad veiksmų planai bus tinkama priemonė ES ir aptariamų šalių santykiams stiprinti ir aktyviai skatinti reikalingus pokyčius. Todėl Komisija siūlo Tarybai patvirtinti šiame dokumente numatytas bendrąsias gaires ir sutikti pradėti rengti veiksmų planus kiekvienai šiai šaliai. Šiuo pagrindu Komisija, prireikus glaudžiai bendradarbiaudama su pirmininkaujančia valstybe ir Vyriausiuoju įgaliotiniu, užmegs ryšius su aptariamomis šalimis partnerėmis. Veiksmų planus turėtų būti pradėta rengti netrukus. Komisija pabrėžia, kad veiksmų planai bus suderinti su kiekvienos šalies poreikiais ir kiekvienos šalies padėtis bus įvertinta atskirai. Valstybės narės bus visapusiškai informuojamos apie šių konsultacijų raidą. Komisija, remdamasi pranešimais apie Egipto ir Libano padėtį, kiekvienai šiai šaliai pradės rengti veiksmų planą. Konsultacijas šių veiksmų planų kausimais rekomenduojama pradėti kaip galima anksčiau. Dėl Libano vyriausybės atsistatydinimo ir gegužės mėn. planuojamų rinkimų pasikeitusi šalies padėtis turės įtakos konsultacijų grafikui. Tikslas, kurio siekiama, – kiekvienai šaliai parengti suderintus veiksmų planus, apimančius tas pačias kaip ir ankstesnių partnerių planuose mutatis mutandis numatytas bendrąsias sritis, t. y. politinius (įskaitant tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, demokratiją, teisinę valstybę) ir ekonominius aspektus, įskaitant tvarų vystymąsi ir sektorinius aspektus (vidaus rinkos ir su prekyba susijusius klausimus; teisingumo ir vidaus reikalus; aplinkosaugos problemas; žmonių ryšius). Valstybės narės bus visapusiškai informuojamos apie šių konsultacijų raidą. Priėmus veiksmų planus visoms šioms penkioms šalims, atitinkamos asociacijos arba bendradarbiavimo tarybos bus paprašytos, kaip ir kitų EKP šalių atveju, patvirtinti šiuos veiksmų planus. Veiksmų planai turėtų trukti nuo trejų iki penkerių metų, o jų įgyvendinimo monitoringą turėtų vykdyti atitinkamų asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimų institucijos. Remdamasi monitoringo proceso metu gautų rezultatų ir partnerių pateiktos informacijos įvertinimu, Komisija, padedama Vyriausiojo įgaliotinio politinio bendradarbiavimo ir BUSP klausimais, per dvejus metus pateiks tarpinę pasiektos pažangos peržiūrą ir dar vieną peržiūrą per trejus metus nuo oficialaus kiekvieno veiksmų plano patvirtinimo.
[1] KOM (2004) 373, 2004 5 12.
[2] Tarybos išvados, GAERC, 2004 7 14; Pirmininkaujančiosios valstybės išvados, 2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Taryba.
[3] KOM (2004) 795, 2004 12 9.
[4] Laikinasis susitarimas su Libanu įsigaliojo 2003 m. kovo mėn.
[5] Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai SEK(2005) 285, SEK(2005) 286 ir SEK(2005) 288.
[6] Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai SEK(2005) 287 ir SEK(2005) 289.