52004DC0552

Briuselis, 11.8.2004

KOM (2004) 552 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo

Apžvalga

Praėjus vos dvejiems metams po sėkmingo euro banknotų ir monetų įvedimo dvylikoje valstybių narių, informacija ir komunikacija dėl euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) įžengia į naują etapą. Šiame komunikate pristatoma Europos Komisijos informacijos ir komunikacijos strategija šiam etapui.

Keliuose nutarimuose[1] Europos Parlamentas pareiškė, kad „su euro įvedimu susijusi informavimo kampanija buvo sėkminga Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos atžvilgiu“ ir kad „svarbiausios informacijos ir komunikacijos priemonės didžiausią dėmesį turi skirti kasdienio piliečių gyvenimo klausimams (tokioms temoms kaip […] euras)“.

Informacija ir komunikacija euro ir EPS klausimais akivaizdžiai lieka viena svarbiausių Europos Sąjungai (ES) sričių:

- ES išplėtimas 2004 m. gegužės 1 d. ves prie euro zonos išplėtimo ateityje, kai Sutarties sąlygos bus įvykdytos.

- Euro įvedimą kaip istorinį žingsnį kuriant ES būtina palaikyti stiprinant palankią visuomenės nuomonę apie bendrą valiutą.

- Euro banknotų ir monetų įvedimas turėjo didelės teigiamos įtakos trečiųjų šalių nuomonei apie ES ir jos ekonominį vaidmenį. Tokią tendenciją reikėtų skatinti.

Euro ir EPS informacijos ir komunikacijos strategija yra bendrosios Komisijos priimtos „Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos“ (KOM(2002)350) ir jos įgyvendinimo (KOM(2004)196) dalis. Todėl ji turi derėti prie bendros valstybių narių komunikacijos politikos, suteikdama jai pridėtinės vertės ir įtvirtindama aiškią europinę dimensiją demokratinėse diskusijose kiekvienoje valstybėje narėje. Tam jos pagrindu bus stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir nustatomi struktūruotos partnerystės ryšiai su valstybėmis narėmis, tuo pačiu užtikrinant bendrą strategijos nuoseklumą.

Strategijos tikslas – padidinti ES piliečių ir kitų šalių gyventojų žinias apie tai, kaip veikia EPS, ir padėti eurą įvedančioms valstybėms narėms padaryti šį procesą sklandesniu.

Šiame komunikate „dėl euro ir EPS informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo“ aiškinama, kodėl euras lieka prioritetiniu komunikacijos objektu, aprašomi bendrieji strategijos principai ir pagrindinių joje dalyvaujančių šalių vaidmenys, nustatomi tikslai ir operaciniai aspektai.

Informacija ir komunikacija euro ir EPS klausimais lieka vienas iš svarbiausių prioritetų, ypač naujosiose valstybėse narėse.

1. INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA EURO IR EPS KLAUSIMAIS – VIENAS SVARBIAUSIų PRIORITETų

1.1. Informacija ir komunikacija euro ir EPS klausimais – bendrosios strategijos dalis

Komunikate dėl „Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo“ (KOM(2004)196) kaip prioritetą Komisija išskiria naują ES taikomą valdymo formą: iš tiesų, kadangi visuomenei nepakanka žinių šioje srityje, informacijos ir komunikacijos politikai tenka didelė svarba siekiant „pagerinti Europos Sąjungos ir jos institucijų bei jų teisėtumo suvokimą gilinant žinias apie jų užduotis, struktūrą ir pasiekimus bei kalbantis su jos piliečiais“. Šių tikslų būtina pasiekti stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir plėtojant decentralizuotą veiklą bei struktūruotos partnerystės ryšius su valstybėmis narėmis.

Iki šiol Komisija skyrė daugiausia dėmesio keturioms svarbiausioms informavimo temoms: Sąjungos išplėtimas, jos ateitis, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė bei euras. Penktoji tema buvo pridėta 2004 m.: Europos vaidmuo pasaulyje.

Euro ir EPS informacijos ir komunikacijos strategijoje remiamasi pirmiau minėtame komunikate nustatytais bendraisiais principais, ir jų pagrindu komunikate buvo planuojama konkreti veikla, skirta konkrečioms tikslinėms grupėms ir plačiajai suinteresuotai visuomenei.

1.2. Euro ir EPS informacijos ir komunikacijos strategijos tikslai

Strategija bus siekiama tokių tikslų valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, nepriklausančiose ES:

- padėti visuomenei sužinoti apie reikalavimus, būtinus EPS tinkamam funkcionavimui, tokius kaip pakankami valstybės finansai ir ekonominės politikos koordinavimas, bei suprasti juos;

- pateikti neutralią ir faktinę informaciją, kuri padės piliečiams geriau suprasti eurą;

- padėti eurą įvedančioms valstybėms narėms padaryti šį procesą sklandesniu;

- pateikti trečiųjų šalių žiniasklaidai, ūkio subjektams ir sprendimus priimantiems politikams reikalingą informaciją su EPS, euru ir Europos ekonomika susijusiais klausimais, kad jie galėtų priimti motyvuotus sprendimus.

Strategijos tikslai:

- pagerinti visuomenės žinias apie EPS veikimo mechanizmą;

- padėti sklandžiai pereiti prie euro, kur to reikia.

2. EURO IR EPS INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS BENDRIEJI PRINCIPAI

2.1. Decentralizacija ir subsidiarumas

Kad informacijos ir komunikacijos veikla būtų patikima ir veiksminga, joje turi atsispindėti piliečių kultūra, kalba ir rūpesčiai. Geriausi informacijos šaltiniai yra šaltiniai, artimiausi visuomenei, į kuriuos ji žiūri kaip į autoritetingus ir patikimus. Valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo planuojant ir atitinkamai vykdant šią veiklą.

2.2. Informacijos nuoseklumas ir pritaikomumas

Informacija bus pritaikoma šaliai, tikslinei auditorijai ir vietos padėčiai euro atžvilgiu. Tačiau dėmesys bus skiriamas tam, kad bendra informacija išliktų nuosekli.

2.3. Partnerystė

Komunikacijos strategija bus grindžiama savanoriško darbo partnerystės su valstybėmis narėmis principais, siekiant sinergizuoti jų struktūras ir patyrimą su ES veikla. Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą reguliuos partnerystės susitarimai, kaip numatyta komunikate KOM(2004)196.

2.4. Prioritetai

Informavimo ir komunikacijos kampanijos euro ir EPS klausimais turi būti vykdomos visose ES valstybėse narėse ir už Sąjungos ribų. Tam būtina nustatyti veiklos, priemonių ir tikslų prioritetus.

Ateinančiais metais prioritetinėmis bus laikomos 10 naujų valstybių narių, ypač tos, kurios yra pasirengusios sukurti ir įgyvendinti savo euro ir EPS strategiją.

2.5. Geriausia praktika

Geriausia praktika bus taikoma sistemingai, ypač tokia praktika, kuri remiasi patyrimu pereinant prie euro 1999 m. ir 2002 m.

Komunikacijos strategijoje remiamasi veiklos decentralizavimo principais užtikrinant nuoseklumą partnerystės susitarimais. Būtina nustatyti prioritetus.

3. PAGRINDINIų DALYVAUJANčIų šALIų VAIDMUO

3.1. Valstybės narės

ES komunikacijos strategija skirta valstybių narių piliečiams ir ūkio subjektams. Tokiu būdu pačios valstybės narės geriausiai gali sukurti informavimo priemones ir produktus bei paskatinti savo regioninius ir vietinius valdžios organus, visuomenei svarbių paslaugų ir civilinės visuomenės organizacijų tinklus platinti informaciją.

Veikla bus vykdoma laikantis valstybių narių programose nustatytos formos, turinio ir tvarkaraščio.

3.2. Europos Komisija

Nuo 1995 m.[2] Komisija įgijo nemenką patirtį informacijos ir komunikacijos euro klausimais srityje, kurią ji ir toliau taikys leisdama valstybėms narėms ja naudotis. Rengdamasi euro įvedimui 1999 m. ir iki 2002 m., ji turėjo svarbų vaidmenį ruošiant, pradedant ir koordinuojant komunikacijos veiklą. Dabar jos užduotys ir vėl bus:

- užtikrinti informacijos nuoseklumą;

- skatinti ir koordinuoti valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos veiklą;

- siūlyti įvairias informavimo priemones ir vykdyti konkrečius veiksmus;

- organizuoti ir paremti tarpvalstybines komunikacijos iniciatyvas ir informavimo veiklą ne ES valstybėse;

- valdyti savo centralizuotą veiklą (konferencijos, ryšių su visuomene ir informacijos produktai, periodinis įvertinimas ir kt.).

3.3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Strategija bus įgyvendinama remiantis bendrais trijų Bendrijos institucijų tikslais, ypač per Tarpinstitucinę informacijos grupę (IGI).

Europos Parlamento vaidmuo paleidžiant PRINCE programą buvo pagrindinis. Komisija ir Parlamentas nustatė stiprius ryšius po programos įkūrimo ir tęs tokį bendradarbiavimą.

Valstybių narių, Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimas ir aiškus jų vaidmenų apibrėžimas yra itin svarbūs siekiant sukurti sėkmingą informavimo ir komunikacijos kampaniją.

4. PILIEčIų POREIKIAI

4.1. Visuomenės nuomonė apie eurą

Pastaruoju metu atliktos visuomenės nuomonės apklausos parodė[3]:

4.1.1. Euro zona

Žmonės jaučiasi esą geriau informuoti apie eurą ir EPS lyginant su 2002 m. Tačiau rezultatai vis dar labai skiriasi skirtingose šalyse, ir viską tik eurais skaičiuojančių žmonių vis dar palyginti nedaug. Visuomenė dar nevisiškai suvokia bendros valiutos įvedimo pasekmes nacionalinei ekonominei politikai. Egzistuojančios negatyvios nuomonės[4] gali apsunkinti euro įvedimą naujose valstybėse narėse. Būtina į tai atsižvelgti kuriant komunikacijos strategijos šalyse, kuriose bus įvestas euras.

4.1.2. Atsisakiusios įvesti eurą šalys (Danija ir Didžioji Britanija)

Danai yra geriau informuoti už britus. Jie lyg ir pripažįsta teigiamą, praktinę bendros valiutos naudojimo pusę. Tačiau dauguma danų mano, kad kainų nacionaline valiuta perskaičiavimas eurais buvo tam tikra prasme nuostolingas vartotojams euro zonoje. Lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, britai turi labai menkų žinių apie eurą.

4.1.3. Šalys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir šalys kandidatės

Dauguma švedų mano esą gerai informuoti, bet daugelis respondentų nežinojo kai kurių pagrindinių faktų apie eurą. Dauguma taip pat mano, kad kainų nacionaline valiuta perskaičiavimas eurais buvo tam tikra prasme nuostolingas vartotojams euro zonoje. Negalima pamiršti neigiamo 2003 m. rugsėjo 14 d. referendumo Švedijoje rezultato, kadangi jis gali turėti įtakos visuomenės nuomonei kitose šalyse.

Naujose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse euro ir EPS klausimai yra tiesiogiai susiję su stojimu, ir į juos žiūrima kaip į stojimo pasekmę. Po teigiamų referendumo dėl narystės rezultatų stojančiose šalyse galima tikėtis panašaus visuomenės pritarimo lygio euro klausimams.

4.1.4. Trečiosios šalys

Apklausa[5], kurią atliko Komisija trečiosiose šalyse per savo delegacijas ir atstovus, rodo bendro tarpvalstybinio žinių apie eurą lygio augimą. Neseniai vykdytas trijų mėnesių spaudos stebėjimo projektas didžiuosiuose finansiniuose centruose už ES ribų ir tarp pagrindinių žiniasklaidos atstovų taip pat aiškiai parodė, kad reikia išsamesnės ir geresnės informacijos apie eurą ir EPS. Ypatingą nerimą kelia ekonominio euro zonos valdymo veiksmingumas, ypač ryšium su Stabilumo ir augimo pakto patikimumu.

4.2. Nuolat atnaujinamos informacijos būtinumas

Sėkminga komunikacijos veikla priklauso nuo teisingo realybės suvokimo. Tokiu būdu viešoji nuomonė bus reguliariai tiriama rengiant apklausas, kuriomis siekiama nustatyti informacijos poreikį ir spragas bei įvertinti kampanijų veiksmingumą. Didžiausią dėmesį būtina skirti besikeičiančioms aplinkybėms atitinkamai pritaikant informaciją, kuri gali būti skirstoma pagal tikslines grupes arba šalis, o rengiant tokią informaciją naujose valstybėse narėse būtina atsižvelgti į pažangą ruošiantis euro įvedimui ir įgyvendinant šį procesą.

4.3. Informacija ir vertybės

Informacija bus rengiama remiantis viešosios nuomonės apklausų duomenimis, Komisijos strategija ir ES tikslais. Joje euras ir EPS bus siejami su Europos integracijos istorija ir privalumais, o taip pat su tokiomis vertybėmis kaip gerovė, augimas, stabilumas, kainų skaidrumas, praktiškumas ir tapatumas. Joje bus kalbama apie EPS ir euro įtaką kultūriniams, ekonominiams, socialiniams, politiniams aspektams, vartotojams ir verslui. Naujose valstybėse narėse bus pateikiama praktinė su perėjimu prie euro susijusi informacija. Svarbiausia informacija bus nustatoma atsižvelgiant į geografinę teritoriją ir valstybių narių pageidavimus.

4.3.1. Euro zona

EPS klausimais reikia ir toliau aiškinti jos specifinę architektūrą ir kodėl būtina laikytis tam tikros ekonominės politikos siekiant užtikrinti tinkamą jos veikimą. Kuriant komunikacijos kampaniją euro klausimais būtina atsiminti, kad dvejus metus po perėjimo prie kitos valiutos daugelis žmonių gali vis dar skaičiuoti viską sena valiuta ir kad kol jie pradės skaičiuoti eurais, praeis daug laiko.

4.3.2. Atsisakiusios įvesti eurą šalys (Danija ir Didžioji Britanija)

Čia bus numatoma, kad sprendimą teikti paraišką dėl euro įvedimo turi priimti šalies vyriausybė. Kitu atveju komunikacijos kampanija pagrindinį dėmesį skirs praktiškiems ir esminiams su EPS susijusiems klausimams. Galėtų būti naudinga įtraukti informaciją apie teigiamą kitų valstybių narių patirtį ir tikrovę atitinkančią informaciją siekiant išvengti neteisingo suvokimo.

4.3.3. Šalys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

Švedijoje po praeitų metų referendumo vyriausybė neplanuoja jokios konkrečios informavimo veiklos. Komisijos delegacija pateiks brošiūras ir praktinę informaciją.

Naujose valstybėse narėse bus taikoma strategija, artima jau priimtai euro įvedimo strategijai. Komunikacijos veikla bus vykdoma laipsniškai.

Pirmuoju etapu kampanijos tikslas bus dvejopas: apibrėžti perėjimą prie euro platesniame Europos integracijos istorijos kontekste ir pateikti informaciją apie ekonominės integracijos etapus, EPS steigimo priežastis, stabilumą ir veikimo principus.

Kai bus nustatyta perėjimo data, antrojo etapo metu vyriausybės, bankai ir stambios įmonės bus raginamos nedelsiant ruoštis perėjimui išaiškinant joms šio etapo operacines pasekmes ir išankstinio pasiruošimo būtinumą.

Paskutiniuoju etapu informavimo kampanijos taps intensyvesnės ir platesnės. Jos bus skirtos plačiajai visuomenei ir pritaikytos konkretiems skirtingų gyventojų grupių poreikiams, pvz., pažeidžiamiems visuomenės nariams (pagyvenusiesiems, neįgaliesiems, ekonomiškai nuskriaustiesiems ir kt.), jaunimui (ypač mokyklose), moterims arba kaimo vietovių gyventojams. Ypatingas dėmesys bus ir toliau skiriamas verslo sektoriui, ypač smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bei savisamdos verslininkams.

4.3.4. Šalys kandidatės

Informacijoje turi atsispindėti ilgesnė jų stojimo proceso trukmė. Komunikacijos srityje reikės vykdyti intensyvesnę veiklą kiekvienai šaliai artėjant prie narystės.

4.3.5. Trečiosios šalys

Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas euro privalumams, EPS struktūros stabilumui ir euro zonoje egzistuojančiam ekonominiam valdymui, eurui kaip tarptautinei valiutai, tarptautiniam euro naudojimui ir eurui kaip modeliui kitiems regioninės ekonominės integracijos procesams.

4.4. Tikslinės grupės

Pirmiau minėtų šalių kategorijų atveju informacija ir komunikacija turi būti skiriamos konkrečioms tikslinėms grupėms (pvz., politiniams atstovams, pilietinei visuomenei, žiniasklaidai ir verslininkams) ir plačiajai visuomenei.

4.5. Komunikacijos strategijos priemonės

Vykdant strategiją bus laikomasi daugialypio, daugiadalykio požiūrio. Visos komunikacijos priemonės bus taikomos priklausomai nuo tvarkaraščio, turimo biudžeto ir tikslinės auditorijos:

- bus rengiamos publikacijos, lankstinukai ir reklaminiai lapeliai;

- bus plačiai naudojami naujausi komunikacijos būdai (Internetas, CD-ROM ir kt.) siekiant veiksmingai ir pigiai platinti informaciją;

- bus naudojami patrauklūs ryšių su visuomene produktai;

- jei būtina, eurą besiruošiančiose įvesti šalyse bus naudojamos visuomenės informavimo paslaugos (nemokamo telefono paslaugos ir pan.), vietinės informavimo priemonės (reklaminiai autobusai, keliaujančios parodos, informaciniai susitikimai ir t.t.) ir priemonės, pritaikytos prie specifinių gyventojų kategorijų (aklųjų ir silpnaregių, neraštingųjų, ekonomiškai nuskriaustųjų, pagyvenusiųjų ir kt.);

- bus rengiamos konferencijos, seminarai, parodos ir kiti viešieji renginiai;

- bus aktyviai kuriami tinklai, įtraukiami informacijos platintojai ir kiti fiziniai partneriai informacijai platinti;

- artėjant euro įvedimui, televizija ir radijas taps viena svarbiausių priemonių įgyvendinant „plačiosios visuomenės“ strategijos komponentą.

Periodiškai atliekamos apklausos kiekvienoje šalyje turi itin didelę reikšmę norint nustatyti komunikacijos apimtį, informaciją ir vertybes bei įvertinti kampanijos ir naudojamų priemonių veiksmingumą.

5. INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS įGYVENDINIMAS – PAGRINDINIS KOMPONENTAS

5.1. Partnerystė su valstybėmis narėmis

5.1.1. Koordinavimas

Komisija, valstybės narės ir Europos centrinis bankas koordinuos savo komunikacijos veiklą. Tam Komisija ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su valstybių narių finansų ministerijų ir centrinių bankų komunikacijų vadovais bei su Europos centriniu banku per „Komunikacijų vadovų tinklą“, kuris turės svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant strategiją bei jungiant ją su kita veikla valstybėse narėse. „Komunikacijų vadovų tinklas“ ir „Viešojo administravimo tinklas“[6] nuolat keisis informacija.

5.1.2. Susitarimai

Komisijos ir valstybių narių partnerystė užtikrins maksimalų valstybių narių turimų komunikacijų pajėgumų išnaudojimą. Tokiu būdu didelė dalis turimo biudžeto bus leidžiama dalyvaujant valstybėms narėms. Veikla turi tęstis kelerius metus. Būtina užtikrinti biudžeto išteklius, kurių pakaktų daugiametės programos kaštams padengti.

Komisijos ir valstybių narių partnerystės santykiai gali būti palaikomi trim būdais[7]:

- Strateginė partnerystė, kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl komunikacijos programos detalių ir paskirsto užduotis tarp dviejų partnerių. Kiekviena šalis savarankiškai apmoka visas su jos vykdoma veikla susijusias išlaidas. Tarp Komisijos ir valstybės narės nėra tiesioginių finansinių santykių.

- Valdymo partnerystė, kai valstybė narė vykdo visą kampaniją Komisijos vardu laikydamasi ES Finansinio reglamento nuostatų.

- Ad hoc partnerystė, kai Komisija įneša savo indėlį ir iš dalies dengia valstybės narės patirtas išlaidas. Subrangos kaštus galima įtraukti, jeigu jie neprieštarauja viešųjų pirkimų direktyvoms.

5.1.3. Partnerystė su naujomis valstybėmis narėmis

Siekiant nustatyti glaudžius partnerystės ryšius su kiekviena naujų valstybių narių, siūloma suskirstyti jas į tris grupes pagal tokį preliminarų planą:

Grupės | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. |

1 pusmetis | 2 pusmetis |

1 grupė (3–4 naujos valstybės narės) | Parengimas | Pasirašymas | Įgyvendinimas | Įgyvendinimas | Įgyvendinimas |

2 grupė (3–4 naujos valstybės narės) | Parengimas | Pasirašymas | Įgyvendinimas | Įgyvendinimas |

3 grupė (2–3 naujos valstybės narės) | Parengimas | Pasirašymas | Įgyvendinimas |

Grupės bus sudaromos remiantis šalių planais ir pažanga ties EPS, kuri bus įvertinama konvergencijos ataskaitų pagrindu.

Šalys (valstybė narė, Parlamentas ir Komisija) turi susitarti dėl:

- Tikslų;

- Komunikacijos plano: strategijų, informacijos turinio, tikslinių grupių ir pan.;

- Smulkaus veiksmų plano terminų, produktų, priemonių atžvilgiu ir pan.;

- Kiekvienos šalies vaidmens, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu bei vietiniu lygiu;

- Finansinių aspektų: bendrojo finansavimo taisyklių ir sumų, priimtinų išlaidų, Komisijos įnašo sumažinimo mažinant šalies įnašą;

- Stebėjimo, įvertinimo ir kontrolės ir kt.;

- Bendrų „ženklų” (logotipų ir kt.).

5.1.4. Partnerystė su kitomis valstybėmis narėmis

Jei būtina, tarp Komisijos ir 15 kitų valstybių narių galima nustatyti partnerystės ryšius.

5.2. Senų ir naujų valstybių narių dvynių programa

Bus įgyvendinama euro/EPS dvynių programa tarp senų ir naujų valstybių narių, kai senosios valstybės narės gali, jei jos taip pageidauja, bendradarbiauti su nauja valstybe nare ir padėti jai sukurti bei įgyvendinti jos informacijos ir komunikacijos strategiją euro ir EPS klausimais. Tokia veikla turėtų būti labai naudinga siekiant platinti gerą praktiką ir dalintis ekspertinėmis žiniomis.

5.3. Tinklų kūrimas, informacijos platintojų ir kitų fizinių partnerių įtraukimas

Be savo delegacijų ir atstovų, ES turi virš 700 informacijos ir dokumentacijos platintojų bei tinklų senosiose valstybėse narėse. Naujosiose valstybėse narėse tokie tinklai bus kuriami palaipsniui per kelerius ateinančius metus. Jų veiklą koordinuoja ir valdo Komisija[8]. Taip pat yra apie 550 „Team Europe“ lektorių. Jų patirties, lankstumo ir artumo civilinei ir plačiajai visuomenei dėka šie tinklai yra ypač naudingi.

Bus rengiami informaciniai seminarai ekonomikos srities žurnalistams siekiant paskatinti su euro/EPS klausimais susijusios veiklos nušvietimą spaudoje ir televizijoje bei radijuje ES ir trečiosiose šalyse. Tokių seminarų rengimas turi būti koordinuojamas su Ekonominių ir piniginių reikalų atstovu.

5.4. Konferencijos ir seminarai

Konferencijos ir seminarai skatins tinklų kūrimo procesus. Bus reguliariai rengiamos parodos ir publikacijų stendai viešuosiuose renginiuose.

5.5. Įvertinimas, atsiliepimai

Komisijai ir valstybėms narėms nustatant ir, jei būtina, keičiant komunikacijos strategijos tikslus bei įvertinant šios veiklos pažangą, bus atliekami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai.

5.6. Išorinė informavimo veikla

Komisija baigia rengti eilės konferencijų ir seminarų organizavimo JAV, Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse planus. Tikslinė auditorija – pagrindiniai institucijų politiką ir visuomenės nuomonę formuojantys asmenys, taip pat žiniasklaidos nuomonę įtakojantys asmenys, žurnalistai ir pagrindiniai žiniasklaidos atstovai. Santykiai su žurnalistais bus stiprinami rengiant reguliarius susitikimus specializuotomis temomis, pavyzdžiui, konferencijų ir seminarų kontekste.

Galiausiai, trečiosiose šalyse bus organizuota žiniasklaidos stebėjimo programa, kurioje dalyvaus Ekonominių ir piniginių reikalų atstovas, siekiant nustatyti kaip yra suvokiami EPS, euras ir Europos ekonomika didžiausiuose finansiniuose centruose už ES ribų.

5.7. Leidiniai ir kiti informaciniai produktai

Be Komisijos euro Interneto svetainės ir specializuotų siauresnėms ekonominėms grupėms skirtų produktų, tokių kaip „Europos ekonomika“ (“European Economy”), mes stengsimės pateikti visuomenei platesnį leidinių ir ryšių su visuomene produktų asortimentą.

Komisija išleis popierinę ir elektroninę informacinio biuletenio versiją. Ryšių su visuomene produktų (su euro simboliu) skaičius taip pat padidės. Bus siūlomas platus informacinės medžiagos (lankstinukų, reklaminių lapelių, plakatų ir t.t.) pasirinkimas.

5.8. Partnerystės ryšiai su verslo ir civilinės visuomenės atstovais

Verslo sektorius ir civilinė visuomenė yra natūralus mūsų informacinės ir komunikacinės veiklos taikiniai. Tačiau jie egzistuoja vietiniu arba valstybės narės lygiu, ir todėl tiesiogiai su šiais sektoriais dirbs pati valstybė narė. Nepaisant to, Komisija gali tiesiogiai arba netiesiogiai, t.y. veikdama per paneuropines organizacijas, dalyvauti šioje veikloje.

5.9. Tiesioginių išlaidų nereikalaujanti veikla

Yra planuojama vykdyti tam tikrą tiesioginių išlaidų nereikalaujančią veiklą, ypač tinklų kūrimo srityje, tokią kaip bendradarbiavimas su egzistuojančiais ES informacijos ir dokumentacijos centrais arba Interneto svetainės kūrimas. Jos tikslas – sukurti ir valdyti informacinį tinklą ES ekonominės politikos ir euro klausimais. Kitus valstybėse narėse egzistuojančius tinklus taip pat galima naudoti informacijai platinti.

Bus nustatomi ryšiai su pagrindiniais praktinės informacijos šaltiniais, tarp kurių, be vyriausybių ir centrinių bankų, gali būti komerciniai bankai ir kitos finansinės institucijos, vartotojų grupės, gamintojai, mažmeninės prekybos ir platinimo tinklai.

5.10. Strategijos įvertinimas

Remiantis Finansinio reglamento 27 straipsniu[9], strategija bus įvertinama siekiant pataisyti ją, kur būtina.

Komisija praneš apie bet kokius per kitus dvejus metus padarytus pakeitimus.

- Pagrindinės komunikacijos sritys: partnerystės ryšiai su valstybėmis narėmis , dvynių programa, partnerystė su verslo ir civilinės visuomenės atstovais, informacijos platintojų ir kitų fizinių partnerių tinklų kūrimas, įvertinimas ir atsiliepimai, išorinė informacinė veikla ir leidiniai bei kiti informaciniai produktai.

- Reguliarus vykdomos veiklos ir išsamus strategijos įvertinimas leis padaryti reikalingus pakeitimus.

6. Išvados

Šiame komunikate siūloma euro ir EPS informacijos ir komunikacijos strategija, kuri yra bendrosios Europos Komisijos politikos dalis. Strategija remiasi keliais paprastais principais: decentralizavimas ir subsidiarumas, informacijos nuoseklumas ir partnerystė su valstybėmis narėmis. Valstybės narės turi svarbų vaidmenį nustatant ir vykdant veiklą, o Komisija skatina ir koordinuoja šiuos veiksmus bei kontroliuoja centralizuotą veiklą.

Didelė dalis biudžeto bus skiriama veiklai, kuri vykdoma dalyvaujant valstybėms narėms. Atsižvelgiant į nustatytų tikslų visumą ir platintiną informaciją bei skirtingus tvarkaraščius, veikla turi apimti kelerius metus užtikrinant tokiai trukmei pakankamus biudžeto išteklius.

FINANCIAL STATEMENT

POLICY AREA(S) : ECONOMIC AND FINANCIAL AFFAIRS Activit(y/ies): 01 02 04 – Communication on Economic and Monetary Union, INCLUDING THE EURO |

TITLE OF ACTION: IMPLEMENTATION OF A COMMUNICATION STRATEGY ON THE EURO AND ECONOMIC AND MONETARY UNION |

1. BUDGET LINE(S)+HEADINGS

01 02 04 PRINCE – Communication on Economic and Monetary Union, including the euro

2. OVERALL FIGURES

2.1. Total allocation for action: €6.000.000 for commitment in 2004.

2.2. Period for application: 2004-2006.

2.3. Overall multi annual estimate of expenditure:

(a) Schedule of commitment appropriations/payment appropriations:

Line 01 02 04 | 2004 | 2005 | 2006 | TOTAL |

Commitments | 6.000.000 | 5.000.000 | 5.000.000 | 16.000.000 |

Payments | 3.000.000 | 4.000.000 | 5.000.000 | 12.000.000 |

(b) Technical and administrative assistance and support expenditure:

Line 01 02 04 | 2004 | 2005 | 2006 | TOTAL |

Commitments | N/A | N/A | N/A | N/A |

Payments | N/A | N/A | N/A | N/A |

(c) Overall financial impact of human resources and other administrative expenditure:

Line 01 02 04 | 2004 | 2005 | 2006 | TOTAL |

Commitments | N/A | N/A | N/A | N/A |

Payments | N/A | N/A | N/A | N/A |

2.4. Compatibility with financial programming and financial perspective

Proposal is compatible with existing financial programming. Consistency will be required with financial perspectives.

2.5. Financial impact on revenue

Proposal has no financial impact on revenue.

3. BUDGET CHARACTERISTICS

Type of expenditure | New | Contribution from EFTA countries | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

Non-comp | Diff | NO | NO | NO | 3 |

4. LEGAL BASIS

Measures taken by the Commission by virtue of its institutional prerogatives.

5. DESCRIPTION AND GROUNDS

5.1. Need for Community intervention

5.1.1. Objectives pursued

The information and communication strategy for the EMU and the euro is part of the overall “Information and Communication Strategy for the European Union” (COM(2002)350 final) and its implementation (COM(2004)196 final) which have been adopted by the Commission.

The objectives pursued are, on one hand to increase public knowledge within and outside the European Union on how EMU works; and on the other hand to achieve a smooth changeover where it is required. Communication on the EMU and the euro, issues that remain a priority for the European Union, will be based on both a strengthening on interinstitutional cooperation and the development of structured partnerships with the Member States, while continuing to ensure overall consistency.

The communication strategy is based on decentralised activities while consistency will be ensured within partnerships’ agreement between the Commission and Member States. In this context, twinning agreements between old and new Member States will be concluded, so the old Member States can share their experience and best practices acquired in the activities during the changeover to the euro in 1999 and 2002.

In order to achieve this, cooperation and well defined role between Member States, the Commission, the Council and the European Parliament is an important key for a successful information and communication campaign. The Commission will report to the Member States and to the European Parliament on the ongoing evaluation of its communication activities.

In order to be successful, the activities have to be adapted and targeted to a specific audience. Therefore, regular quantitative and qualitative surveys on a country-by-country basis are absolutely essential to define the scope of the communication, the messages and values to be addressed, and to measure the impact of the campaign and the efficiency of the tools.

Measures have also to be implemented in a new context shaped by the implications of the entry into force of the new Financial Regulation and implementing rules and by the need to adjust the available resources to the implications of the enlargement.

5.1.2. Measures taken in connection with ex ante evaluation

The communication from the Commission “on the implementation of an information and communication strategy on the euro and the EMU” has taken into account most of the relevant recommendations expressed in the evaluation[10] report made by Deloitte & Touche and Burson – Marsteller. The Commission had already implicitly learned many of the lessons of the previous Prince programme on the euro.

First of all, the Commission will continue to act in areas and on a manner which has proven its efficiency. The Commission will remain to play an acknowledged direct role in raising awareness of key issues. The same will apply to its partnerships with Member States. The practice of co-financing through joint conventions with the Member States, combined with activities managed by the Commission and exchange of experience via regular meetings of national Directors of communication, was an innovative and broadly successful approach which will continue to be the motor of the communication activities.

Secondly, the information and communication strategy for the euro and EMU is part of the overall “Information and Communication Strategy for the European Union” (COM(2002)350) and its implementation (COM(2004)196) adopted by the Commission. It will thus slot into the overall play of Member States’ communication policy, providing value added and a tangible European dimension to the democratic debate in each Member State. The optimal approach is for all the stakeholders to play their respective role with transparency, clarity of objectives, appropriate resource levels and equitable sharing of their financial responsibilities.

Finally, in order to ensure a clear basis for the subsequent assessment of the strategy an exercise will take place before the end of 2004 to establish a framework for its evaluation, with the emphasis on establishing SMART objectives and identifying appropriate indicators and data sources.

5.1.3. Measures taken following ex post evaluation

Deloitte & Touche and Burson-Marsteller conducted an evaluation of the previous PRINCE programme on the euro. This evaluation deals with the Commission’s role in the information campaign which accompanied the introduction of the euro and how the Commission handled this unique communication challenge strategically and operationally.

This evaluation is mainly centred on information actions directly or indirectly implemented between 1996 and 2002 by the Commission, and financed through the PRINCE programme. During this period a number of texts and actions were also adopted and implemented by the Commission (referred to as “no-cost” actions in the evaluation), with the primary objective of preparing for the introduction of the euro, and some of which included elements aimed at communicating with and informing target audiences.

In this context, a limited number of these initiatives were covered in the evaluation. However, the evaluator was not specifically asked to address this type of initiative in a systematic way and, as a consequence, most of those introduced by the Commission during the three-year transition period are not mentioned in the report. The evaluation of the Commissions’ contribution is rather qualitative than quantitative.

The main findings of the evaluation are that, facing a unique challenge, the Commission did its job properly. A number of the Commission activities were well received. “On the strategic side, the Commission:

- Established the communication framework,

- Drew attention at an early stage to key issues for the campaign, and

- Organised exchange of information and dissemination of good practice.

On the operational side, the Commission:

- Provided materials and technical support for the media and specialised audiences,

- Supplied basic information for the general public,

- Participated in implementation of national communication plans, and

- Sought to ensure consistency.

It did this through:

- Partnership agreements on the co-financing of Member States campaigns,

- Direct action,

- Funding projects run by civil society organisation.”

Finally, the evaluation proposed a series of recommendations (58), of which 20 are strategic and 38 are on general management issues. Regarding this communication “on the implementation of an information and communication strategy on the euro and the EMU”, the recommendations can be classified into 5 groups:

- 31 % of the recommendation have to be discussed with the Member States and eventually included in the future Partnership agreements;

- 24 % of the recommendation are already in application;

- 19 % of the recommendation depend on decision to be taken at the Commission level;

- 17 % of the recommendation are not top priority and will be executed if the necessary budget and resources are available;

- 9 % of the recommendation are not realistic.

5.2. Actions envisaged and budget intervention arrangements

The actions envisaged concern: general information activities conducted in partnership with Member States, including a twinning programme between old and new Member States; partnership with business and civil society; networking, information relays and other natural partners; measurement, feedback; external information activities; and publications and other information products.

5.3. Methods of implementation

The objectives will be pursued through seven types of action:

- Partnership with the Member States

In the context of the Commission’s communications of 2 July 2002 on an information and communication strategy for the European Union (COM(2002)350 final) and of 20 April 2004 on implementing the information and communication strategy for the European Union (COM(2004)196 final); and with reference to the provisions of the new Financial Regulation, the implementation of information and communication activities vie the Member States is based on a partnership between the Commission and the Member States.

Three types of partnership can be considered:

1) Management partnership : a system implemented through indirect centralised management which devolves, via a Commission decision, the management of information activities onto the Member States.

2) Ad hoc partnership : consists simply in the cofinancing of specific measures carried out by the Member States, which are the final beneficiaries of grants (awarded on the basis of a Commission decision[11]) and not intermediaries in the implementation of the strategy. This option allows a framework agreement (flanked by specific agreements) to be concluded for a four-year period.

3) Strategic partnership : measures are financed separately but complementarily on the basis of a joint communication plan.

- Twinning programme between old and new Member States, as being part of the Partnership with the Member States

In the context of this twinning programme, old Member States will help new Member States on the design and implementation of their information and communication strategy, by the dissemination of their own useful experience and best practices.

- Networking, information relays and other natural partners

The information relays and networks from the Commission and from the Member States are close to civil society, and therefore particularly useful for the implementation of the information and communication campaign on the EMU and the euro.

Besides a number of other no-direct-cost activities (such as “Maintenance of Internet homepage and launch of a new section”), we plan to circulate publications stands and exhibitions in public events; to organise a conference on the EMU and the euro; and to organise a seminar and meetings with the Directors of Communication of Ministries of Finance and Central Banks of the Member States.

Special attention will be given to relations with the media and journalists to encourage balanced reporting of EMU/euro activities in the press and broadcast media in the EU and in third countries. Therefore, information seminars for economic journalists will be organised.

As far as working relations with business and civil society and with the media are concerned, even if the Commission’s primary partnership should be formed at Member State level, there is room for complementarities and the Commission can contribute directly or indirectly to the activities of these sectors.

- Measurement, monitoring and feedback

Regular surveys on a country-by-country basis are essential to define the scope, messages and values of the communication, and to assess the consequent impact of the campaign and its constituent activities. Several surveys, both qualitative and quantitative, will be carried out in order to assess the effectiveness of the activities, with a view their reorientation, when necessary.

The information generated from measurement, monitoring and feedback activities will also feed into the overall evaluation of the strategy that will take place in 2006.

- External information activities

The Commission has advanced plans to have a series of conferences and seminars particularly in the USA, Africa, Asia and Latin America targeted to institutional and opinion makers, as well as to media influencers, journalists and key media. The relations with the media will be intensified and a media monitoring programme will be organised in third countries.

- Publications and other information products

Besides specialised publications, the Commission will publish a newsletter in paper and electronic form and increase the number of PR and information material.

6. FINANCIAL IMPACT

6.1. Total financial impact for the operational part

6.1.1. Financial intervention

Commitments | 2004 | 2005 | 2006 | TOTAL |

01 02 04 PRINCE – Communication on Economic and Monetary Union, including the Euro | 6.000.000 | 5.000.000 | 5.000.000 | 16.000.000 |

6.1.2. Technical and administrative assistance and support expenditure

Commitments | 2004 | 2005 | 2006 | TOTAL |

01 02 04 PRINCE – Communication on Economic and Monetary Union, including the Euro | N/A | N/A | N/A | N/A |

6.2. Calculation of costs by measure envisaged for 2004

Commitments:

Breakdown | Type of outputs | Number of outputs | Average unit cost | Total cost 2004 |

01 02 04 PRINCE – Communication on Economic and Monetary Union, including the Euro | 6.000.000 |

Partnership with Member States TOTAL | 3.000.000 |

Twinning programme between old and new Member States | Co-operation between old and new Member States by the dissemination of best practices | 5 | 20.000 | 100.000 |

Networking, information relays and other natural partners TOTAL | 1.130.000 |

Information meetings and seminar(s) | Meetings and seminar(s) with DirCom of Ministries of Finance and Central Banks | 4 | 75.000 | 300.000 |

Publications stands | Publication and information stands at public events | 5 | 6.000 | 30.000 |

Training seminar for economic journalists from the new Member States | Regular training in Brussels or Maastricht in order to give comprehensive coverage of the European economy, EMU and the euro | 1 | 50.000 | 50.000 |

Working relations with business and civil society, and with the media | 500.000 |

Conference on the EMU and the euro | Conference on the big issues of the EU economic policy | 1 | 175.000 | 175.000 |

Portable stand | Update of the portable stands on the euro and enlargement | 50.000 | 50.000 |

Exhibition “Euro Coins Genesis” | Study to re launch the exhibition and define the strategy of its target use by country | 1 | 25.000 | 25.000 |

Measurement, feedback TOTAL | 600.000 |

Flash survey in the new Member States | 2 | 150.000 | 300.000 |

Flash survey in the euro zone 3rd anniversary | “Trend” questions to follow-up the public opinion in the euro zone | 1 | 200.000 | 200.000 |

Study “The five past years of euro in the media” | Evaluation of the media perception of the euro during the 5 years of communication on the euro (1999-2003) | 1 | 50.000 | 50.000 |

Survey newsletter | Survey to evaluate the interest and expectations of the public in the newsletter | 1 | 50.000 | 50.000 |

External information activities TOTAL | 890.000 |

Information campaign USA | Conferences, seminars, information products | 300.000 |

Information campaign Asia | Conferences, seminars, information products | 250.000 |

Information campaign Africa | Conferences, seminars, information products | 40.000 |

Other third countries | 100.000 |

Media monitoring (third countries) | Media monitoring in major financial centres outside the EU (USA, Japan, Singapore and Hong-Kong) | 1 | 200.000 | 200.000 |

Publications and other information products TOTAL | 380.000 |

External newsletter | Newsletter of information on the EMU, the euro and economic and monetary policy | 160.000 |

Brochure “Going for Growth” | Translation into 9 more languages | 1 | 50.000 | 50.000 |

Leaflet “EU/World” | Update | 1 | 10.000 | 10.000 |

Leaflet “Enlargement” | Update | 1 | 20.000 | 20.000 |

Passport and other didactic material for youth | 100.000 |

Promotional material | Pens, pins, stickers, plastic bags, T-shirts, balloons, key rings, VIP products, CD-ROM, video | 40.000 |

TOTAL COST | 6.000.000 |

7. IMPACT ON STAFF AND ADMINISTRATIVE EXPENDITURE

7.1. Impact on human resources

Types of post | Staff to be assigned to management of the action using existing and/or additional resources | Total | Description of tasks deriving from the action |

Number of permanent posts | Number of temporary posts |

Officials or temporary staff | N/A In the light of the Commission decision on the APS 2005 |

Other human resources |

Total |

The human resources requirements identified for the options described in point 5. are estimated as follows:

Activities | Human resources required |

Partnership with the Member States: preparation of agreements in the context of the partnerships with the Member States and technical assistance for their implementation (including twinning programme between old and new Member States) | 1 AD 2 AST 1 /AST 11 |

Networking, information relays and other natural partners (including Partnership with business and civil society) | 1 AD 2 AST 1/AST 11 |

Measurement, feedback | 1 AD 0.5 AST 1/AST 11 |

External information activities | 1 AD 1 AST 1/AST 11 |

Publications and other information products | 1 AD 1.5 AST 1/AST 11 |

7.2. Overall financial impact of human resources

No financial impact on human resources in 2004-2006.

7.3. Other administrative expenditure deriving from the action

The needs for human and administrative resources shall be covered within the allocation granted to the managing DG in the framework of the annual allocation procedure.

8. FOLLOW-UP AND EVALUATION

8.1. Follow-up arrangements

For the partnerships with the Member States, as well as for the other communication actions described in point 5., all the activities are regularly monitored by the operational units in the Directorate General Economic and Financial Affairs.

8.2. Arrangements and schedule for evaluation

In accordance with provision from the financial regulation[12] which states that “all programmes or activities shall then be the subject of an interim and/or ex post evaluation in terms of the human and financial resources allocated and the results obtained in order to verify that they were consistent with the objectives set”, due evaluation of the information and communication strategy will be undertaken. This will be an external evaluation (after an open procedure call for tender) and will take place in the course of 2006, with full findings being available at the latest in the first quarter of 2007.

9. ANTI-FRAUD MEASURES

The provisions of the financial rules relating to implementation of the budget, with special reference to monitoring measures, will be put into effect.

As far as grants are concerned, the agreements concluded between the Commission and beneficiaries allow for on-the-spot checks by the Commission or the Court of Auditors and OLAF at the premises of the direct beneficiary of the Community grant and the eventuality of requiring documentary evidence for any expenditure made under such agreements for a period of five years following payment of the balance of the grant.

Grant beneficiaries are furthermore required to submit reports and financial statements, which are analysed from the point of view of content and eligibility of expenditure (which include a full summary statement of all expenses and income accounted for in the books of the beneficiary), bearing in mind the purpose of the Community funding.

It should be stressed that the checks carried out before payments are made will cover any objective evidence that the grant beneficiary can supply, such as the certification of financial documents.

[1] 2002 m. kovo 13 d. Europos Parlamento nutarimai dėl „Komisijos komunikato dėl naujos bendradarbiavimo struktūros Europos Sąjungos informacinės ir komunikacinės politikos srityje“ ir 2003 m. balandžio 10 d. dėl „Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos“.

[2] „Žaliosios knygos dėl praktinių bendros valiutos įvedimo aspektų“ išleidimas (KOM/95/333/galutinis).

[3] 2003 m. birželio ir rugsėjo apklausos dėl euro banknotų ir monetų įvedimo.

[4] Pavyzdžiui, nuomonė, kad euro banknotų ir monetų įvedimas tapo žymaus kainų augimo priežastimi, ko nepatvirtina vartotojų kainų indeksai.

[5] Apklausa dėl euro valiutos naudojimo šalyse, nepriklausančiose ES, Europos Komisija (ECFIN/195/04-EN-2004 m. balandžio 13 d.).

[6] Už euro įvedimą atsakingų valstybių narių atstovų tinklas.

[7] Žr. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo (KOM(2004) 196 galutinis).

[8] Šią veiklą vykdo DG PRESS.

[9] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomo) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento.

[10] « Evaluation of the information programme for the European citizen « the euro-one currency for Europe”, Deloitte & Touche and Burson-Marsteller, Final Report ECFIN/R/4/2002/04, August 2003. http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/evaluation/evaluation_princeeuro_en.htm

[11] Intended to validate the de jure or de facto monopoly of the grant beneficiary (Member State) according to the action envisaged

[12] Article 27 of the Financial Regulation and Article 21 of the Implementing Rules.