24.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/6

1.

2002 m. lapkričio 12 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje skatinimo (1). Vėliau šia rezoliucija, kaip strategija, skirta gerinti profesinio švietimo ir mokymo rezultatus bei kokybę ir padidinti jo patrauklumą, paprastai vadinama Kopenhagos procesu, buvo pagrįsta deklaracija, kurią 2002 m. lapkričio 29–30 d. Kopenhagoje įvykusiame susitikime priėmė ES valstybių narių, ELPA/EEE šalių ir šalių kandidačių ministrai, atsakingi už profesinį švietimą ir mokymą, Komisija ir Europos socialiniai partneriai.

2.

2004 m. gruodžio 14 d. Mastrichte atliktoje proceso pirmoje peržiūroje (2) dėmesys visų pirma buvo atkreiptas į tai, kad buvo padaryta pažanga rengiant bendras priemones bei principus, ir procesas buvo tvirtai susietas su Lisabonos strategija bei darbo programa „Švietimas ir mokymas“. 2006 m. gruodžio 5 d. Helsinkyje atliktoje antroje peržiūroje (3) buvo pabrėžta, kad reikia nelėtinti tempo ir užtikrinti tolesnį patvirtintų principų bei priemonių įgyvendinimą.

3.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (4) valstybėms narėms rekomenduojama į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas įtraukti bendruosius gebėjimus, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės plėtoti tokius gebėjimus ir pasiekti tokį lygį, kuris būtų pakankamas pagrindas tolesniam mokymuisi ir profesinei veiklai.

4.

2007 m. gegužės 25 d. priimtose Tarybos išvadose dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, stebėsenos rodiklių ir gairių darnios sistemos (5) dar kartą patvirtinama, kad reikia toliau gerinti Europos statistikos sistemos rengiamų duomenų kokybę.

5.

2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliucijoje „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ (6) pabrėžiama, jog skubiai reikia numatyti būsimus gebėjimų poreikius, kad darbuotojai būtų parengti naujoms darbo vietoms žinių visuomenėje, įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama žinias, gebėjimus ir kompetencijas suderinti su ekonomikos poreikiais ir išvengti galimų trūkumų.

6.

2008 m. Tarybos ir Komisijos bendroje pažangos ataskaitoje dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo (7) pabrėžiama, kad reikia toliau dirbti profesinio švietimo ir mokymo kokybės bei patrauklumo gerinimo srityje ir kad turėtų būti pradėtas darbas siekiant atnaujinti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginius principus.

7.

2008 m. kovo 13–14 d. (8) Europos Vadovų Taryba nustatė 2008–2010 m. prioritetus ir pabrėžė, jog „esminės sąlygos, nuo kurių priklauso Europos sėkmė globalizuotame pasaulyje – … didesnės bei veiksmingesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą bei kūrybingumą per visą žmonių gyvenimą“. Reaguodama į didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą daugelyje sektorių, Taryba paprašė Komisijos pateikti būsimų gebėjimų poreikių Europoje iki 2020 m. išsamų įvertinimą, kuriame būtų atsižvelgiama į technologinių pokyčių ir visuomenės senėjimo poveikį.

8.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (9) skatinamas judumas ir mokymasis visą gyvenimą sudarant palankesnes sąlygas skirtingose mokymo sistemose ir skirtingose šalyse pasiektų mokymosi rezultatų pripažinimui.

9.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadose dėl kūrybingumo ir inovacijų skatinimo pasitelkiant švietimą ir mokymą (10) raginama visais švietimo ir mokymo lygiais užtikrinti, viena vertus, žinių bei gebėjimų ir, kita vertus, kūrybingumo ir inovacinių gebėjimų, glaudesnę sąveiką. Be to, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.) (11) tikslas – remti valstybių narių pastangas per mokymąsi visą gyvenimą skatinti kūrybiškumą, kuris taptų naujovių varikliu ir svarbiu asmeninių, profesinių, verslumo ir socialinių gebėjimų plėtojimo veiksniu.

10.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadose dėl suaugusiųjų mokymosi (12) pripažįstama, kad tokiam mokymuisi gali tekti esminis vaidmuo siekiant Lisabonos strategijos tikslų, visų pirma sudarant sąlygas darbuotojams prisitaikyti technologiniu požiūriu ir reaguoti į konkrečius vyresnio amžiaus darbuotojų bei migrantų poreikius.

1.

Profesinis švietimas ir mokymas yra esminė mokymosi visą gyvenimą dalis, apimanti visus kvalifikacijos lygius, kuri turėtų būti glaudžiai siejama su bendruoju ugdymu ir aukštuoju mokslu. Profesinis švietimas ir mokymas, kuris yra esminė užimtumo ir socialinės politikos dalis, skatina ne tik konkurencingumą, įmonių našumą ir inovacijas globalizuotos ekonomikos sąlygomis, bet ir teisingumą, sanglaudą, asmeninį vystymąsi bei aktyvų pilietiškumą.

2.

Siekiant sudaryti galimybę pasirinkti lanksčias karjeros galimybes, kurios atitiktų piliečių poreikius visą jų gyvenimą, turėtų būti stengiamasi glaudžiau susieti visų formų mokymąsi visuose kontekstuose.

3.

Profesinio švietimo ir mokymo srityje ypač svarbu ugdyti kūrybiškumą ir inovacijas. Norint pasiekti šį tikslą, turėtų būti aktyviai skatinamas svarbiausių mokymuisi visą gyvenimą reikalingų kompetencijų įgijimas.

4.

Kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai, turėtų būti skatinami darbo ir mokymo derinimo modeliai, kuriais sudaromos sąlygos mokytis tiek švietimo įstaigose, tiek darbo vietoje, taip pat turėtų būti plėtojamas įmonių ir aukštojo mokslo įstaigų teikiamas suaugusiųjų mokymas.

5.

Asmenų, visuomenės ir ekonomikos poreikius atitinkančios profesinio švietimo ir mokymo politikos įgyvendinimo būtinos sąlygos yra ne tik naujų bei atsirandančių darbo vietų poreikių nustatymas Europos ir nacionaliniu lygiu, bet ir gebėjimų poreikio, atotrūkių ir trūkumų numatymas.

6.

Informavimo, orientavimo ir konsultavimo paslaugos turėtų sudaryti darnią sistemą, kuri sudarytų sąlygas Europos piliečiams valdyti savo mokymosi bei karjeros galimybes ir visą savo gyvenimą spręsti pereinamųjų laikotarpių keliamas problemas.

7.

Norint reaguoti į aukšto lygio kvalifikacijos paklausą, turėtų būti stiprinamas aukštojo mokslo vaidmuo profesinio švietimo ir mokymo srityje, taip pat jo vaidmuo didinant integraciją darbo rinkoje.

8.

Kad būtų galima skatinti darbuotojų, besimokančiųjų ir dėstytojų judumą iš vienos sistemos į kitą ir iš vienos šalies į kitą, reikia įgyvendinti skaidrumui ir kvalifikacijų pripažinimui skirtas bendras Europos priemones, pavyzdžiui, Europasą, Europos kvalifikacijų sąrangą, Europos kreditų perkėlimo sistemą ir būsimą Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistemą.

9.

Norint įgyvendinti bendras Europos priemones, reikia naudotis kokybės užtikrinimo mechanizmais ir įgyvendinti [būsimą] Europos profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą, nes jie yra esminiai tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti, kartu skatinant švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą.

1.

Reikėtų laikytis požiūrio, kuris sudarytų sąlygas darniai ir užtikrinant papildomumą įgyvendinti įvairias priemones.

2.

Būtina teikti piliečiams ir visiems kitiems suinteresuotiesiems subjektams išsamią informaciją apie bendras priemones, kad jomis būtų lengviau naudotis.

3.

Šiose išvadose apibūdintos priemonės yra savanoriškai taikomos ir turėtų būti plėtojamos bendradarbiaujant pagal principą „iš apačios į viršų“. Sėkmingam priemonių kūrimui ir įgyvendinimui reikia visų suinteresuotųjų subjektų pasišventimo.

—

bandomuosius projektus, tinkamus metodus ir paramos priemones,

—

neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo nuostatas ir priemones, siejant jas su nacionalinių kvalifikacijų sistemų, Europos kvalifikacijų sąrangos ir Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistemos įgyvendinimu,

—

kokybės užtikrinimo priemones,

—

įvairių priemonių darną.

—

Propaguoti profesinį švietimą ir mokymą tarp mokinių, tėvų, suaugusiųjų (dirbančiųjų, bedarbių ar nedirbančiųjų), taip pat įmonėse, visų pirma organizuojant gebėjimų konkursus, pavyzdžiui, konkursą „Euroskills“,

—

be diskriminacijos užtikrinti profesinio švietimo bei mokymo prieinamumą ir dalyvavimą jame, taip pat atsižvelgti į asmenų ar grupių, galinčių turėti socialinės atskirties problemų, poreikius, visų pirma mokyklos nebaigusio jaunimo, žemos kvalifikacijos asmenų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų poreikius,

—

sudaryti palankesnes sąlygas naudotis informavimo, orientavimo visą gyvenimą ir konsultavimo paslaugomis, sėkmingai įgyvendinant 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl geresnio orientavimo visą gyvenimą integravimo į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas (13),

—

supaprastinti metodus, kuriais asmenims sudaromos sąlygos tobulėti pereinant iš vieno kvalifikacijos lygio į kitą, glaudžiau susiejant bendrąjį ugdymą, profesinį švietimą bei mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų mokymąsi.

—

Parengti kokybės užtikrinimo mechanizmus įgyvendinant būsimą rekomendaciją dėl Europos profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos; aktyviai dalyvauti Europos profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo tinklo veikloje, kad būtų parengtos bendros priemonės, taip pat remti Europos kvalifikacijų sąrangos įgyvendinimą skatinant tarpusavio pasitikėjimą,

—

didinti investicijas į profesinio švietimo ir mokymo dalyvių (mokytojų, dėstytojų, kuratorių ir orientavimo specialistų) pirminį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą,

—

pagrįsti profesinio švietimo ir mokymo politiką patikimais faktais, nustatytais remiantis kruopščiais moksliniais tyrimais ir tiksliais duomenimis, ir gerinti su profesiniu švietimu bei mokymu susijusias statistines sistemas ir duomenis,

—

kuriant nacionalines kvalifikacijų sistemas ir sąrangas, grindžiamas mokymosi rezultatais, kurias nesunku suprasti ir kuriomis garantuojama aukšta kokybė, kartu užtikrinant suderinamumą su Europos kvalifikacijų sąranga,

—

skatinti inovacijas ir kūrybiškumą profesinio švietimo ir mokymo srityje ir įgyvendinti 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl kūrybiškumo ir inovacijų skatinimo pasitelkiant švietimą ir mokymą,

—

plėtoti kalbų mokymąsi ir pritaikyti jį atsižvelgiant į profesinio švietimo ir mokymo ypatumus,

—

gerinti profesinio švietimo bei mokymo, bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo sąsajas ir užtikrinti jų metodikos tęstinumą.

—

toliau plėtoti išankstinio planavimo mechanizmus, kuriais siekiama nacionaliniu lygiu ir visoje Europoje daugiausia dėmesio skirti darbo vietoms ir gebėjimams, galimų gebėjimų atotrūkių ir trūkumo nustatymui ir ekonomikos bei įmonių, visų pirma MVĮ, būsimų gebėjimų bei kompetencijos poreikių patenkinimui (kiekybine ir kokybine prasme), laikantis 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų ir 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliucijos dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms,

—

užtikrinti tinkamą socialinių partnerių ir suinteresuotųjų ūkio subjektų dalyvavimą nustatant ir įgyvendinant profesinio švietimo ir mokymo politiką,

—

tobulinti orientavimo ir konsultavimo paslaugas, kad būtų palengvintas pereinamasis procesas įsidarbinant po mokymo, tokiu būdu padedant siekti 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos rezoliucijoje dėl visą gyvenimą trunkančio orientavimo Europoje politikos krypčių, sistemų ir praktikos stiprinimo (14) išdėstytų tikslų; aktyviai dalyvauti Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo veikloje,

—

stiprinti mechanizmus, įskaitant finansinio pobūdžio mechanizmus (tiek viešuosius, tiek privačiuosius), kuriais siekiama skatinti suaugusiųjų mokymą, visų pirma darbo vietoje, skiriant ypač daug dėmesio MVĮ, kad būtų gerinamos karjeros galimybės ir verslo konkurencingumas. Šiuo tikslu reikėtų įgyvendinti 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadose dėl suaugusiųjų mokymosi numatytas priemones,

—

plėtoti ir įgyvendinti per neformalųjį mokymąsi ir savišvietą pasiektų rezultatų patvirtinimo ir pripažinimo priemones,

—

didinti su profesine veikla susijusiame mokyme dalyvaujančių asmenų judumą stiprinant esamas Bendrijos programas, visų pirma skirtas mokiniams, pagal kurias remiamas judumas. 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl jaunimo judumo (15) turėtų prisidėti prie šio proceso,

—

didinti aukštojo mokslo vaidmenį profesinio švietimo ir mokymo srityje, taip pat didinant integraciją į darbo rinką.

—

Gerinti Europos bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje sąlygas, visų pirma didinant abipusio mokymosi veiklos veiksmingumą ir naudojantis jos rezultatais vykdant nacionalinę politiką,

—

užtikrinti profesinio švietimo ir mokymo integravimą ir informuotumą į jį kaip vieną iš būsimo] Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos prioritetų, profesinį švietimą ir mokymą tinkamai susiejant su vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo bei suaugusiųjų mokymosi politika; plėtoti sąsajas su Europos politikos sritimis, susijusiomis su daugiakalbyste ir jaunimu,

—

sustiprinti mainus ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma OECD, Europos Taryba, Tarptautine darbo organizacija ir UNESCO. Visoms valstybėms narėms turėtų būti užtikrinta teisė dalyvauti šioje veikloje.

—

pasitelkiant tinkamą viešąjį ir privatų finansavimą, naudojant atitinkamus ES išteklius, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir Europos investicijų banko paskolas, nacionalinio lygio reformoms remti atsižvelgiant į valstybių narių prioritetus, taip pat pasitelkiant Mokymosi visą gyvenimą programą veiksmingam Bendrijos priemonių įgyvendinimui remti,

—

tęsiant darbą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama profesinio švietimo ir mokymo statistinių duomenų aprėpčiai, palyginamumui ir patikimumui gerinti, glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu, OECD, Europos profesinio mokymo plėtros centru ir Europos mokymo fondu, taip pat rodiklių ir gairių darnioje sistemoje parengiant aiškesnį profesinio švietimo ir mokymo komponentą. Visoms valstybėms narėms turėtų būti užtikrinta teisė dalyvauti šioje veikloje,

—

toliau plėtojant veiklą, susijusią su gebėjimų poreikių ir gebėjimų neatitikimo numatymu, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos profesinio mokymo plėtros centru, Europos mokymo fondu ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu,

—

keičiantis informacija su trečiosiomis šalimis, visų pirma šalimis, kurioms taikoma plėtros politika ir Europos kaimynystės politika.