15.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/1

(1)

šis reglamentas yra viena iš priemonių, kuriomis tiesiogiai remiama Sąjungos išorės politika, ir pakeičia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1717/2006 (2), kuris nustojo galioti 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2)

taikos išsaugojimas, konfliktų prevencija, tarptautinio saugumo stiprinimas ir pagalba tautoms, šalims bei regionams, susidūrusiems su gaivalinėmis nelaimėmis arba žmogaus sukeltomis katastrofomis, yra vieni iš svarbiausių tikslų, kurių Sąjunga siekia išorės veiksmais, kaip išdėstyta, inter alia, Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje. Krizės ir konfliktai, kylantys šalyse ir regionuose, ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, smurtas dėl lyties, klimato kaita, kibernetinio saugumo problemos ir grėsmės saugumui dėl gaivalinių nelaimių kelia pavojų stabilumui ir saugumui. Norint veiksmingai ir laiku išspręsti tas problemas, reikalingi konkretūs finansiniai ištekliai ir finansinės priemonės, kurios papildytų humanitarinę pagalbą ir ilgalaikio bendradarbiavimo priemones;

(3)

2001 m. birželio 15–16 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos smurtinių konfliktų prevencijos programai, pabrėžiančiai, kad Sąjungos politinis įsipareigojimas užkirsti kelią konfliktams yra vienas iš pagrindinių Sąjungos išorės santykių tikslų, ir pripažįstančiai, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis galima prisidėti siekiant to tikslo. 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadose dėl konfliktų prevencijos dar kartą pareikšta, kad ta programa tebėra tolesnių Sąjungos veiksmų konfliktų prevencijos srityje galiojantis politinis pagrindas. Savo 2009 m. lapkričio 17 d. išvadose Taryba patvirtino ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų stiprinimo koncepciją;

(4)

2007 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadose dėl ES atsako į pažeidžiamumą ir taip pat 2007 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose dėl saugumo ir vystymosi pabrėžta, jog siekiant prisidėti prie politikos suderinamumo vystymosi labui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį ir Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumo apskritai, Sąjungos strategijos ir politika turėtų būti grindžiamos vystymosi ir saugumo sąsaja. Konkrečiau kalbant, Taryba padarė išvadą, kad būsimas su saugumu ir vystymusi susijęs darbas turėtų apimti klimato pokyčių poveikį saugumui ir vystymuisi, aplinkosaugos ir gamtos išteklių valdymo klausimus ir migracijos klausimus;

(5)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos saugumo strategiją, o 2008 m. gruodžio 11 d. – jos įgyvendinimo ataskaitos bendrą analizę. Be to, savo komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ Komisija pabrėžė bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis svarbą, ypač kovos su daugialypėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, su prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais ir terorizmu tikslais;

(6)

savo komunikate „ES atsakas į pažeidžiamumą – veiksmai sudėtingomis sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką“ Komisija pripažino, kad Sąjunga iš esmės prisideda prie taikos ir stabilumo skatinimo siekiant nutraukti smurtą ir panaikinti pagrindines nesaugumo ir smurtinių konfliktų priežastis. Šiuo reglamentu turėtų būti padedama siekti tų tikslų;

(7)

2008 m. gruodžio 8 d. Taryba patvirtino visapusišką požiūrį į tai, kaip Sąjunga įgyvendina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 1325 (2000) ir 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo, pripažindama glaudžias taikos, saugumo, vystymosi ir lyčių lygybės klausimų sąsajas. Sąjunga nuolat ragino visiškai įgyvendinti moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę, išdėstytą atitinkamose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, visų pirma kovoti su smurtu prieš moteris konfliktinėse situacijose ir skatinti moterų dalyvavimą taikos kūrimo procese;

(8)

2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtuose ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje raginama parengti veiklos gaires, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į žmogaus teises planuojant ir įgyvendinant kovos su terorizmu paramos priemones, ir pabrėžiama, kad kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio panaikinimas ir tinkamo proceso (įskaitant nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą) vykdymas yra vienas iš Sąjungos prioritetų įgyvendinant žmogaus teises;

(9)

demokratijai ir žmogaus teisėms Sąjungos santykiuose su trečiosiomis šalimis suteikta itin daug svarbos, todėl demokratija ir žmogaus teisės turėtų būti laikomos principais, kuriais grindžiamas šis reglamentas;

(10)

2004 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos deklaracijoje dėl kovos su terorizmu paraginta į išorės pagalbos programas įtraukti kovos su terorizmu tikslus. 2005 m. lapkričio 30 d. Tarybos priimtoje Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategijoje paraginta sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir Jungtinėmis Tautomis kovos su terorizmu srityje. 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos išvadose dėl kovos su terorizmu vidaus ir išorės aspektų sąsajų stiprinimo paraginta stiprinti kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja kovoje su terorizmu trečiosiose šalyse, pajėgumus stabilumo priemonės, nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 1717/2006, strateginio planavimo procese;

(11)

Reglamentas (EB) Nr. 1717/2006 buvo priimtas siekiant suteikti Sąjungai galimybę nuosekliais ir integruotais veiksmais reaguoti į krizes ar prasidedančias krizes, šalinti konkrečias grėsmes pasauliniam ir tarpregioniniam saugumui ir gerinti pasirengimą krizėms. Šio reglamento tikslas – įdiegti patikslintą priemonę, pagrįstą Reglamento (EB) Nr. 1717/2006 įgyvendinimo patirtimi, siekiant padidinti Sąjungos veiksmų reagavimo į krizes, konfliktų prevencijos, taikos kūrimo ir pasirengimo krizėms srityse ir sprendžiant grėsmių saugumui ir saugumo problemų klausimus, veiksmingumą ir darną;

(12)

pagal šį reglamentą patvirtintomis priemonėmis turėtų būti siekiama ES sutarties 21 straipsnyje ir SESV 208 ir 212 straipsniuose nustatytų tikslų. Jos gali papildyti priemones, kurias Sąjunga patvirtino siekdama bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, patvirtintas remiantis ES sutarties V antraštine dalimi, ir priemones, patvirtintas remiantis SESV penktąja dalimi, ir turėtų būti su jomis suderintos. Taryba ir Komisija turėtų bendradarbiauti, kad kiekviena pagal savo atitinkamus įgaliojimus užtikrintų tokį suderinamumą;

(13)

Šis reglamentas turėtų būti suderintas su nuostatomis dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūros ir veikimo, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/427/ES (3). 2010 m. vyriausiojo įgaliotinio pareiškime dėl politinės atsakomybės patvirtinami dialogo su Europos Parlamentu, konsultavimosi su juo, informacijos teikimo jam ir ataskaitų teikimo jam principai;

(14)

prireikus Komisija ir EIVT turėtų reguliariai ir dažnai keistis nuomonėmis ir informacija su Europos Parlamentu. Be to, pagal atitinkamus tarpinstitucinius susitarimus šiuo klausimu Europos Parlamentui turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, kad jis galėtų remdamasis informacija pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (4) to numatyta teise tikrinti;

(15)

bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 (5);

(16)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, sisiję su programavimu ir įgyvendinimo priemonėmis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(17)

atsižvelgiant į tokių įgyvendinimo aktų pobūdį, ypač į tai, kad jais nustatomos politikos gairės, ir jų poveikį biudžetui, juos priimant turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, išskyrus nedidelio finansinio poveikio priemonių atveju;

(18)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, jei tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su poreikiu Sąjungai skubiai reaguoti, to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių;

(19)

Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinant Sąjungos išorės veiksmų priemonių suderinamumą ir papildomumą, taip pat sukūrus šios priemonės, kitų Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių ir kitų Sąjungos sričių politikos sinergiją. Be to, tai turėtų apimti abipusį pagal išorės veiksmų finansavimo priemones parengtų programų stiprinimą;

(20)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(21)

šiuo reglamentu jo taikymo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti pagrindinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (6) 17 punkte;

(22)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (7) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

a)

kilus krizei arba prasidedant krizei skubiai prisidėti prie stabilumo imantis veiksmingų reagavimo veiksmų, kuriais siekiama padėti išsaugoti, sukurti arba atkurti sąlygas, kurios yra esminės užtikrinant tinkamą Sąjungos išorės politikos ir veiksmų įgyvendinimą pagal ES sutarties 21 straipsnį;

b)

prisidėti prie konfliktų prevencijos, prisidėti užtikrinant pajėgumus ir pasirengimą reaguoti į padėtį prieš krizes bei po jų ir kurti taiką, ir

c)

šalinti konkrečias pasaulines ir tarpregionines grėsmes taikai, tarptautiniam saugumui ir stabilumui.

a)

demokratijos ir gero valdymo skatinimas,

b)

žmogaus teisės ir humanitarinė teisė, įskaitant vaikų teises ir čiabuvių tautų teises,

c)

nediskriminavimas,

d)

lyčių lygybė ir moterų įgalinimas;

e)

konfliktų prevencija; ir

f)

klimato kaita.

a)

skubos atvejį, krizę ar prasidedančią krizę,

b)

padėtį, keliančią grėsmę demokratijai, teisėtvarkai, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai arba asmenų, ypač asmenų, kuriems kyla smurto dėl lyties pavojus susidarius nestabilumo situacijai, saugumui ir apsaugai arba

c)

padėtį, kuri gresia peraugti į ginkluotą konfliktą arba itin destabilizuoti atitinkamą trečiąją šalį arba šalis.

a)

paramą teikiant techninę ir logistinę pagalbą veiksmams, kurių imasi tarptautinės ir regioninės organizacijos, valstybiniai ir pilietinės visuomenės subjektai skatindami pasitikėjimo stiprinimą, tarpininkavimą, dialogą ir susitaikymą;

b)

paramą įgyvendinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo, visų pirma pažeidžiamose šalyse, konfliktų apimtose šalyse ir šalyse po konflikto;

c)

paramą laikinųjų administracijų, kurioms suteikti įgaliojimai pagal tarptautinę teisę, sukūrimui ir veikimui;

d)

paramą demokratinių, pliuralistinių valstybinių institucijų kūrimui, įskaitant priemones, kuriomis didinamas moterų vaidmuo tokiose institucijose, veiksmingas saugumo sistemų civilinis administravimas ir civilinė priežiūra, taip pat priemones, kuriomis stiprinami teisėsaugos ir teisminių institucijų, dalyvaujančių kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir visų formų neteisėta prekyba, gebėjimai;

e)

paramą tarptautiniams baudžiamiesiems teismams ir ad hoc nacionaliniams teismams, tiesos ir sutaikymo komisijoms, skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų teisinio sprendimo mechanizmams bei nuosavybės teisių, nustatytų pagal tarptautinius žmogaus teisių ir teisinės valstybės srities standartus, įtvirtinimui ir susijusių ginčų nagrinėjimui;

f)

paramą priemonėms, kurios būtinos, kad būtų pradėta atkurti ir atstatyti pagrindinė infrastruktūra, būstai, viešųjų institucijų pastatai ir ekonominis turtas, taip pat pagrindiniai gamybos pajėgumai, ir kitoms priemonėms, kad būtų vėl vykdoma ekonominė veikla, kuriamos darbo vietos ir sudarytos būtiniausios sąlygos, būtinos tvariai socialinei plėtrai;

g)

paramą civilinėms priemonėms, susijusioms su buvusių kovotojų ir jų šeimų demobilizacija ir reintegracija į pilietinę visuomenę, o prireikus, jų repatriacija, taip pat priemonėms, skirtoms vaikų ir moterų kovotojų problemai spręsti;

h)

paramą priemonėms, skirtoms ginkluotųjų pajėgų restruktūrizavimo socialinėms pasekmėms švelninti;

i)

paramą priemonėms, kuriomis sprendžiami klausimai, susiję su priešpėstinių minų, nesprogusių šaudmenų ar sprogstamųjų karo liekanų socialiniu ir ekonominiu poveikiu civiliams gyventojams, atsižvelgiant į Sąjungos bendradarbiavimo politiką ir jos tikslus. Pagal šį reglamentą finansuojama veikla gali apimti, inter alia, supažindinimą su pavojumi, minų aptikimą ir pašalinimą, kartu sunaikinant atsargas;

j)

paramą priemonėms, kuriomis kovojama su neteisėtu šaunamųjų, šaulių ir lengvųjų ginklų naudojimu ir galimybe jų gauti, atsižvelgiant į Sąjungos bendradarbiavimo politiką ir jos tikslus;

k)

paramą priemonėms, kuriomis užtikrinama, kad būtų tinkamai patenkinti specialūs moterų ir vaikų poreikiai krizių ir konfliktinių situacijų metu, įskaitant jiems kylantį smurto dėl lyties pavojų;

l)

paramą ginkluotų konfliktų aukų reabilitacijai ir reintegracijai, įskaitant priemones, skirtas specialiems moterų ir vaikų poreikiams patenkinti;

m)

paramą priemonėms, kuriomis siekiama skatinti ir ginti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijai ir teisinei valstybei, taip pat laikytis susijusių tarptautinių dokumentų;

n)

paramą socialinėms ir ekonominėms priemonėms, kuriomis skatinamos teisėtos galimybės naudoti gamtos išteklius bei jų skaidrų valdymą kilus krizei arba prasidedant krizei, įskaitant taikos kūrimą;

o)

paramą priemonėms, kuriomis sprendžiamos netikėto gyventojų judėjimo, susijusio su politine ir saugumo padėtimi, galimo poveikio problemos, įskaitant priemones, kuriomis siekiama patenkinti priimančiųjų bendruomenių poreikius kilus krizei arba prasidedant krizei, įskaitant taikos kūrimą;

p)

paramą priemonėms, kuriomis skatinamas pilietinės visuomenės vystymasis, organizuotumas ir dalyvavimas politiniame procese, įskaitant priemones moterų vaidmeniui tokiuose procesuose didinti ir priemones nepriklausomai, pliuralistinei ir profesionaliai žiniasklaidai skatinti;

q)

paramą priemonėms, kuriomis reaguojama į grėsmę stabilumui keliančias gaivalines arba žmogaus sukeltas nelaimes ir į su pandemijomis susijusias grėsmes visuomenės sveikatai, jei nebūtų teikiama Sąjungos humanitarinė ar civilinės saugos pagalba arba jei reikėtų ją papildyti.

a)

patenka į bendrąją šio reglamento taikymo sritį ir atitinka 1 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytus konkrečius tikslus;

b)

galioja ribotą laikotarpį, nustatytą 7 straipsnio 2 dalyje;

c)

paprastai atitiktų finansavimo pagal kitas Sąjungos išorės pagalbos priemones arba kitas šio reglamento dalis reikalavimus, tačiau dėl poreikio greitai reaguoti į padėtį jos turėtų būti taikomos kaip reagavimo į krizes arba prasidedančias krizes priemonės.

a)

skatina naudoti ankstyvąjį perspėjimą ir atlikti su konfliktu susijusios rizikos analizę formuojant ir įgyvendinant politiką;

b)

sudaro sąlygas kurti ir stiprina pasitikėjimo stiprinimo, tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo gebėjimus, ypač pradedant kilti įtampai tarp bendruomenių;

c)

stiprina dalyvavimo ir dislokavimo civilinėse stabilizavimo misijose gebėjimus;

d)

sudaro geresnes sąlygas atsigauti po konflikto arba po nelaimės, kai tai susiję su politine ir saugumo padėtimi;

e)

padeda sustabdyti gamtos išteklių naudojimą konfliktams finansuoti ir remia suinteresuotuosius asmenis, kad jie laikytųsi tokių iniciatyvų, kaip Kimberley proceso sertifikavimo schema, reikalavimų, visų pirma susijusių su gamtos išteklių gavybos ir prekybos jais veiksmingos vidaus kontrolės įgyvendinimu.

a)

apima patirties perdavimą, keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, rizikos arba pavojaus vertinimą, mokslinius tyrimus ir analizę, ankstyvojo perspėjimo sistemas, mokymą ir paslaugų teikimą;

b)

jomis prisidedama prie tolesnio struktūrinio dialogo taikos kūrimo klausimais plėtojimo;

c)

gali apimti techninę paramą ir finansinę pagalbą taikos kūrimo ir valstybės kūrimo rėmimo veiksmams įgyvendinti.

a)

grėsmės teisėtvarkai, asmenų saugumui ir apsaugai, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir visuomenės sveikatai;

b)

rizikos mažinimo ir pasirengimo pavojams, įskaitant tyčinius, atsitiktinius arba gamtinius pavojus, susijusiems su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis ar veiksniais;

a)

stiprinti teisėsaugos, teisminių ir civilinių institucijų, dalyvaujančių kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant elektroninius nusikaltimus, ir visų formų neteisėta prekyba ir vykdančių veiksmingą neteisėtos prekybos ir tranzito kontrolę, gebėjimus;

b)

šalinti grėsmes ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, kurie gali apimti tarptautinį transportą, įskaitant keleivių bei krovinių vežimą, energetikos veiklą ir energijos paskirstymą, elektroninės informacijos ir ryšių tinklus. Tokiomis priemonėmis ypač daug dėmesio skiriama tarpregioniniam bendradarbiavimui ir tarptautinių standartų informuotumo apie riziką, pažeidžiamumo analizės, pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, įspėjimo ir padarinių valdymo srityse įgyvendinimui;

c)

užtikrinti tinkamą reagavimą į dideles grėsmes visuomenės sveikatai, įskaitant netikėtas epidemijas, kurios gali turėti tarptautinį poveikį;

d)

šalinti pasaulines ir tarpregionines klimato kaitos poveikio problemas, kurios gali daryti destabilizuojantį poveikį taikai ir saugumui.

a)

pirmenybė teikiama tarpregioniniam bendradarbiavimui dalyvaujant dviem ar daugiau trečiųjų šalių, kurios pademonstravo aiškią politinę valią spręsti kylančias problemas. Kovojant su terorizmu gali būti bendradarbiaujama ir su atskiromis šalimis, regionais ar tarptautinėmis, regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis;

b)

ypač daug dėmesio skiriama geram valdymui; jos taikomos pagal tarptautinę teisę;

c)

teikiant pagalbą kovoje su terorizmu dalyvaujančioms valdžios institucijoms pirmenybė teikiama paramai priemonėms, susijusioms su kovą su terorizmu reglamentuojančių teisės aktų rengimu ir tobulinimu, finansų, muitų ir imigracijos teisės įgyvendinimu ir taikymu, teisėsaugos procedūrų plėtojimu derinant su aukščiausiais tarptautiniais standartais ir laikantis tarptautinės teisės, demokratinės kontrolės ir institucinės priežiūros mechanizmų stiprinimu ir smurtinio radikalizmo prevencija;

d)

teikiant pagalbą, susijusią su narkotikų problema, deramas dėmesys skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo siekiama skatinti naudotis geriausia praktika, susijusia su narkotikų paklausos, gamybos ir žalos mažinimu.

a)

skatinti civilinius mokslinius tyrimus kaip alternatyvą su gynyba susijusiems moksliniams tyrimams;

b)

stiprinti civilinių įrenginių, kuriuose laikomos cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės medžiagos ar veiksniai arba su jais dirbama pagal civilinių mokslinių tyrimų programas, saugumo praktikas;

c)

remti civilinės infrastruktūros kūrimą ir atitinkamus civilinius tyrimus, būtinus siekiant išmontuoti, išvalyti ar pertvarkyti su ginklais susijusius įrenginius ir objektus, kai paskelbiama, kad jie nebėra gynybos programos dalis, atsižvelgiant į Sąjungos bendradarbiavimo politiką ir jos tikslus;

d)

stiprinti kompetentingų civilinės valdžios institucijų, dalyvaujančių plėtojant ir vykdant veiksmingą neteisėtos prekybos cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis arba veiksniais (be kita ko, jų gamybos ar siuntimo į taikinį įranga) kontrolę, gebėjimus;

e)

plėtoti teisinę sistemą ir institucinius gebėjimus siekiant sukurti veiksmingą dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę ir užtikrinti jos vykdymą, įskaitant regioninio bendradarbiavimo priemones.

f)

plėtoti veiksmingas pasirengimo civilinėms nelaimėms, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo priemonių planavimo, reagavimo į krizes civilines priemones ir išvalymo priemonių pajėgumus.

a)

išimtines pagalbos priemones ir laikinas atsako programas, kaip nurodyta 7 straipsnyje;

b)

teminius strateginius dokumentus ir orientacines daugiametes programas, kaip nurodyta 8 straipsnyje;

c)

metines veiksmų programas, individualias priemones ir specialias priemones;

d)

paramos priemones.

a)

ne mažiau kaip 70 finansinio paketo procentinių punktų skiriami 3 straipsnyje nurodytoms priemonėms; ir

b)

finansinio paketo devyni procentiniai punktai skiriami 4 straipsnyje nurodytoms priemonėms.