29.3.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/45

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/29/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų slėginių indų tiekimu rinkai, suderinimo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1)

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų (3) buvo iš esmės keičiama (4). Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (5), nustatomos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatoma gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema bei nustatomi bendrieji žymėjimo CE ženklu principai;

(3)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (6) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirti sektorių teisės aktams, kad tuos teisės aktus peržiūrint arba išdėstant nauja redakcija tai būtų daroma nuosekliai. Direktyva 2009/105/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(4)

ši direktyva taikoma paprastiems slėginiams indams, kurie yra nauji Sąjungos rinkai tuo metu, kai jie pateikiami rinkai; tai reiškia, kad jie yra arba Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pagaminti visiškai nauji paprasti slėginiai indai, arba iš trečiosios šalies importuoti paprasti slėginiai indai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra nauji, ar naudoti;

(5)	ši direktyva turėtų būti taikoma visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(6)	valstybės narės savo teritorijoje turėtų užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir saugą bei naminių gyvūnų ir nuosavybės apsaugą nuo pavojų, kurie gali kilti dėl paprastųjų slėginių indų nesandarumo ar sprogimo;

(7)

ekonominės veiklos vykdytojams už paprastųjų slėginių indų atitiktį šiai direktyvai tenkanti atsakomybė turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į atitinkamus jų vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų, kaip antai žmonių sveikatos ir saugos, taip pat naminių gyvūnų ir nuosavybės, apsaugos lygis, taip pat sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(8)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis reikiamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visi jų rinkai tiekiami paprastieji slėginiai indai atitiktų šią direktyvą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(9)	tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir galutinių naudotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus papildomai be pašto adreso įtraukti interneto svetainės adresą;

(10)	gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti paprastųjų slėginių indų atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(11)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys paprastieji slėginiai indai atitiktų šią direktyvą, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę reikiamas tų paprastųjų slėginių indų atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų nustatyti importuotojų pareigą pasirūpinti, kad jų rinkai pateikiami paprastieji slėginiai indai atitiktų šios direktyvos reikalavimus ir kad jie nepateiktų rinkai tokių reikalavimų neatitinkančių arba pavojų keliančių paprastųjų slėginių indų. Taip pat reikėtų nustatyti importuotojų pareigą įsitikinti, kad buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad gamintojai paženklino gaminį ir parengė dokumentus, kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti;

(12)

kiekvienas importuotojas, pateikdamas paprastąjį slėginį indą rinkai, turėtų ant paprastojo slėginio indo nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis. Turėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai paprastojo slėginio indo pobūdis to neleidžia;

(13)	platintojas tiekia paprastąjį slėginį indą rinkai po to, kai jį rinkai pateikia gamintojas ar importuotojas, todėl turėtų deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas paprastąjį slėginį indą nepadarytų neigiamo poveikio paprastojo slėginio indo atitikčiai;

(14)	bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis paprastąjį slėginį indą rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičiantis paprastąjį slėginį indą taip, kad gali pasikeisti jo atitiktis šiai direktyvai, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(15)

platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas rinkos priežiūros užduotis ir būti pasirengę aktyviai jose dalyvauti teikdami toms institucijoms visą būtiną informaciją apie atitinkamą paprastąjį slėginį indą;

(16)

jei užtikrinamas paprastojo slėginio indo atsekamumas visoje tiekimo grandinėje, rinkos priežiūra tampa paprastesnė ir efektyvesnė. Efektyvi atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančius paprastuosius slėginius indus. Neturėtų būti reikalaujama, kad saugodami pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją, skirtą identifikuoti kitus ekonominės veiklos vykdytojus, ekonominės veiklos vykdytojai atnaujintų tokią informaciją apie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė paprastąjį slėginį indą arba kuriems jie patiekė paprastąjį slėginį indą;

(17)

šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti tik esminiai saugos reikalavimai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tems reikalavimams, būtina numatyti paprastųjų slėginių indų, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (7), kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prielaidą;

(18)	Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus;

(19)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, kad jų rinkai tiekiami paprastieji slėginiai indai atitinka esminius saugos reikalavimus, o kompetentingos valdžios institucijos galėtų užtikrinti tų gaminių atitiktį esminiams reikalavimams, būtina numatyti atitikties vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš tų modulių;

(20)	gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją apie paprastojo slėginio indo atitiktį šiai direktyvai ir kitiems susijusiems derinamiesiems Sąjungos teisės aktams;

(21)

tam, kad būtų užtikrinta efektyvi prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(22)

CE ženklas, kuriuo nurodoma paprastojo slėginio indo atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai ir jo ryšys su kitais ženklais yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje reikėtų nustatyti žymėjimo CE ženklu taisykles;

(23)	norint veiksmingai apsaugoti galutinius naudotojus ir trečiąsias šalis, būtina tikrinti atitiktį atitinkamiems esminiams saugos reikalavimams;

(24)	pagal šioje direktyvoje nustatytas atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(25)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 2009/105/EB nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaigos, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori, kad apie jas būtų pranešta siekiant teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(26)	jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitinkanti darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šioje direktyvoje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(27)	siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant, pranešant apie notifikuotąsias įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(28)	šioje direktyvoje nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir pranešimo tikslais;

(29)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyta skaidri akreditacija, užtikrinanti būtiną pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygį, nacionalinių valdžios institucijų visoje Sąjungoje turėtų būti vertinama kaip pageidautinas būdas įrodyti atitikties vertinimo įstaigų techninę kompetenciją. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(30)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą Sąjungos rinkai pateikiamų paprastųjų slėginių indų apsaugos lygį, labai svarbu, kad subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus kaip notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu, kad vertinant notifikuotinų įstaigų kompetenciją bei veiklos rezultatus ir atliekant jau notifikuotų įstaigų stebėseną taip pat būtų vertinama ir stebima subrangovų bei pavaldžiųjų įstaigų veikla;

(31)	būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(32)

notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimų dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš toms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(33)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(34)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą reikia patikslinti, kad paprastiesiems slėginiams indams taikomos Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytos Sąjungos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolės taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms rinktis kompetentingas institucijas toms užduotims atlikti;

(35)

valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad paprastuosius slėginius indus būtų galima pateikti rinkai tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį arba sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai. Paprastieji slėginiai indai turėtų būti laikomi neatitinkančiais šioje direktyvoje nustatytų esminių saugos reikalavimų tik naudojimo sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas galėtų atsirasti dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio;

(36)

Direktyvoje 2009/105/EB jau yra numatyta apsaugos procedūra, kurią taikydama Komisija gali nagrinėti, ar priemonė, kurią valstybė narė nustato jos manymu reikalavimų neatitinkantiems paprastiesiems slėginiams indams, yra pagrįsta. Tam, kad būtų padidintas skaidrumas ir sutrumpintas dokumentų nagrinėjimo laikas, būtina patobulinti galiojančią apsaugos procedūrą, kad ji taptų efektyvesnė ir būtų pasiremta valstybių narių sukaupta patirtimi;

(37)

esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl paprastųjų slėginių indų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar nuosavybei. Be to, ta sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūroms institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų tokių paprastųjų slėginių indų atžvilgiu imtis ankstesniame etape;

(38)	kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl valstybės narės taikomos priemonės pagrįstumo, Komisija neturėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai gaminys reikalavimų neatitinka dėl darniojo standarto trūkumų;

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (8);

(40)	patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų priėmimui, kuriais reikalaujama, kad notifikuojančioji valstybė narė imtųsi būtinų korekcinių priemonių notifikuotųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka pranešimo apie jas reikalavimų, atžvilgiu;

(41)	nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų priėmimui dėl reikalavimus atitinkančių paprastųjų slėginių indų, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai ar kitiems viešųjų interesų apsaugos aspektams;

(42)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su reikalavimus atitinkančiais paprastaisiais slėginiais indais, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams ar nuosavybei, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(43)	pagal nusistovėjusią praktiką pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali vaidinti naudingą vaidmenį nagrinėjant šios direktyvos taikymo klausimus, kuriuos, remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis, gali pateikti arba jo pirmininkas, arba valstybės narės atstovas;

(44)	kai nagrinėjami kiti su šia direktyva susiję klausimai nei jos įgyvendinimas ar pažeidimai, t. y. Komisijos ekspertų grupėje, Europos Parlamentas, laikydamasis esamos praktikos, turėtų gauti visapusišką informaciją ir dokumentus bei, kai taikoma, kvietimą dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(45)	Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus, ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybės narės priemonės, priimtos reikalavimų neatitinkančių paprastųjų slėginių indų atžvilgiu, yra pateisinamos;

(46)	valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, skyrimo taisykles ir užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(47)

reikia numatyti pagrįstą pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią nereikalaujant atitikties tolesniems gaminių reikalavimams, būtų galima rinkai tiekti ir eksploatuoti paprastuosius slėginius indus, kurie rinkai jau pateikti pagal Direktyvą 2009/105/EB anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios dieną. Todėl platintojai turėtų galėti anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama šį direktyva, taikymo pradžios dieną, tiekti paprastuosius slėginius indus, kurie jau buvo pateikti rinkai, t. y. jų atsargas, jau esančias platinimo grandinėje;

(48)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esantys paprastieji slėginiai indai atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas žmonių sveikatos ir saugos, taip pat naminių gyvūnų ir nuosavybės apsaugos lygis, tuo pat metu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(49)	pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą;

(50)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma toliau nurodytų charakteristikų serijiniu būdu gaminamiems paprastiems slėginiams indams (toliau – indai):

a)	indai yra suvirinti indai, kuriuose numatomas vidinis manometrinis slėgis yra didesnis nei 0,5 baro, skirti laikyti orui ar azotui, bet ne kaitinti;

b)	indo atsparumą slėgiui užtikrinančios dalys ir sujungimai yra pagaminti iš nelegiruoto kokybiško plieno arba iš nelegiruoto aliuminio, arba iš naujų grūdintų aliuminio lydinių;

c)	indą sudaro tokie elementai: i) apvalaus skerspjūvio cilindras, uždengtas apvaliais išgaubtais ir (arba) plokščiais dugnais, kurie turi bendrą su cilindru sukimosi ašį; ii) du išgaubti dugnai, turintys tą pačią sukimosi ašį;

d)	indo didžiausias darbinis slėgis neviršija 30 barų, o to slėgio ir indo talpos sandauga (PS × V) neviršija 10 000 bar·l;

e)	žemiausia darbo temperatūra ne žemesnė kaip – 50 °C, o aukščiausia – ne aukštesnė kaip 300 °C plieno ir 100 °C aliuminio arba aliuminio lydinio indams.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)	branduoliniams tikslams skirtiems indams, dėl kurių gedimo gali pasklisti radioaktyvios medžiagos;

b)	indams, skirtiems laivų ir lėktuvų jėgos agregatams;

c)	ugnies gesintuvams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)   tiekimas rinkai– indo, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

2)   pateikimas rinkai– indo tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

3)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina indą arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti indą ir parduoda tą indą savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

4)   įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

5)   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia indą iš trečiosios šalies;

6)   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai indą ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

7)   ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

8)   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti indas;

9)   darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

10)   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

11)   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

12)   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar indas atitinka šioje direktyvoje nustatytus esminius saugos reikalavimus;

13)   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus;

14)   atšaukimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas indas;

15)   pašalinimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią indo tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

16)   derinamieji Sąjungos teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

17)   CE ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad indas atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl ženklinimo tuo ženklu reikalavimus.

3 straipsnis

Tiekimas rinkai ir pradėjimas eksploatuoti

1.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad indai būtų tiekiami rinkai ir pradedami eksploatuoti tik jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus, kai yra tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį.

2.   Šios direktyvos nuostatos nekliudo valstybių narių teisei nustatyti reikalavimus, kuriuos jos laiko reikalingais darbuotojų saugai užtikrinti naudojant indus su sąlyga, kad tie indai nebus keičiami šioje direktyvoje nenumatytais būdais.

4 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1.   Indai, kurių PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, turi atitikti esminius I priede pateiktus saugos reikalavimus.

2.   Indai, kurių PS ir V sandauga yra 50 bar·l arba mažesnė, suprojektuojami ir gaminami vienoje iš valstybių narių pagal geros inžinerinės praktikos reikalavimus.

5 straipsnis

Laisvas judėjimas

Valstybės narės netrukdo savo teritorijoje tiekti rinkai ir pradėti eksploatuoti indus, atitinkančius šios direktyvos reikalavimus.

2   SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

6 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami rinkai savo indus, kurių PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis I priede išdėstytų esminių saugos reikalavimų.

Pateikdami rinkai savo indus, kurių PS ir V sandauga yra 50 bar·l arba mažesnė, gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti vienoje iš valstybių narių pagal geros inžinerinės praktikos reikalavimus.

2.   Gamintojai parengia gaminių, kurių PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, II priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka 13 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti.

Jeigu atlikus tą procedūrą nustatoma, kad gaminys, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, atitinka taikytinus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi jį CE ženklu ir III priedo 1 punkte numatytais užrašais.

Gamintojai užtikrina, kad ant indų, kurių PS ir V sandauga yra 50 bar·l arba mažesnė, būtų III priedo 1 punkte nustatyti užrašai.

3.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po indo pateikimo rinkai.

4.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės produkcijos atitiktis šiai direktyvai. Deramai atsižvelgiama į indų projekto ar charakteristikų pakeitimus, darniųjų standartų arba kitų techninių specifikacijų, kuriomis remiantis deklaruojama indo atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia atsižvelgiant į indo keliamą pavojų, gamintojai, siekdami apsaugoti galutinių naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, tiria rinkai tiekiamų indų bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus indus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

5.   Gamintojai užtikrina, kad ant indų, kuriuos jie pateikė rinkai, būtų nurodyti tipo ir serijos arba partijos identifikaciniai duomenys, leidžiantys nustatyti jų tapatybę.

6.   Gamintojai ant indo nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

7.   Gamintojai užtikrina, kad prie indo būtų pridėtos III priedo 2 punkte nurodytos instrukcijos ir saugos informacija, ir kad jos būtų pateikiamos galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Tokios instrukcijos ir saugos informacija, taip pat visas ženklinimas turi būti aiškūs, suprantami ir suvokiami.

8.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas indas neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to indo atitiktį, jį pašalintų arba atšauktų, jei tikslinga. Be to, jei indas kelia pavojų, gamintojai nedelsdami tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai indą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba popierine ar elektronine forma suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad indas atitinka šią direktyvą. Tos institucijos prašymu gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti indų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

7 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.   Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas ir pareigą rengti techninius dokumentus, nurodytus 6 straipsnio 2 dalyje.

2.   Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)	saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 10 metų po indo pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

b)	jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, pateikti institucijai visą informaciją ir dokumentus, būtinus indo atitikčiai įrodyti;

c)	kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti indų, dėl kurių gautas įgaliotojo atstovo įgaliojimas, keliamą pavojų.

8 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius indus.

2.   Prieš pateikdami indą, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, rinkai, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko 13 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas parengė techninius dokumentus, kad ant indo yra CE ženklas ir III priedo 1 punkte numatyti užrašai, kad prie jo pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Jeigu importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad indas, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, neatitinka I priede išdėstytų esminių saugos reikalavimų, jis nepateikia indo rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei indas kelia pavojų, importuotojas tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

Prieš pateikdami rinkai indą, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, importuotojai užtikrina, kad indas buvo suprojektuotas ir pagamintas vienoje iš valstybių narių pagal geros inžinerinės praktikos reikalavimus, kad ant jo būtų III priedo 1.2 punkte numatyti užrašai ir kad gamintojas būtų įvykdęs 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

3.   Importuotojai ant indo arba, jeigu to neįmanoma padaryti, indo lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad prie indų būtų pridėtos III priedo 2 punkte nurodytos instrukcijos ir saugos informacija galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

5.   Kai atsakomybė už indą, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, tenka importuotojams, jie užtikrina, kad gaminio laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai I priede išdėstytiems esminiams saugos reikalavimams.

6.   Kai to reikia atsižvelgiant į indo keliamą pavojų, importuotojai, siekdami apsaugoti galutinių naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, tiria rinkai tiekiamų indų bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus indus, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.

7.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas indas neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to indo atitiktį, jį pašalintų arba atšauktų, jei tikslinga. Be to, jei indas kelia pavojų, importuotojai nedelsdami tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai indą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Importuotojai 10 metų po indo, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba popierine ar elektronine forma suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus indo atitikčiai įrodyti. Tos institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti indų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

9 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai indą, platintojai veikia deramai laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami rinkai indą, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, platintojai patikrina, ar indas pažymėtas CE ženklu ir III priedo 1 punkte numatytais užrašais, ar prie jo pridėti reikiami valstybės narės, kurioje indas bus tiekiamas rinkai, galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengti dokumentai, instrukcijos ir saugos informacija, nurodyti III priedo 2 punkte, ir ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad indas, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, neatitinka I priede išdėstytų esminių saugos reikalavimų, jis netiekia indo rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei indas kelia pavojų, platintojas tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

Prieš tiekdami rinkai indą, kurio PS ir V sandauga yra 50 bar·l arba mažesnė, platintojai patikrina, ar ant jo yra III priedo 1.2 punkte numatyti užrašai, ar kartu su juo pateikiami valstybės narės, kurioje indas bus tiekiamas rinkai, galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengti instrukcijos ir saugos informacija, nurodyti III priedo 2 punkte, ir ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.   Kai atsakomybė už indą, kurio PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, tenka platintojams, jie užtikrina, kad gaminio laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai I priede išdėstytiems esminiams saugos reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai patiektas indas neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių to indo atitikčiai užtikrinti, jį pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei indas kelia pavojų, platintojai nedelsdami tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai indą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai suteikia tai institucijai popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus indo atitikčiai įrodyti. Tos institucijos paprašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti indų, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.

10 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Taikant šią direktyvą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir todėl įgyja 6 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jei indą rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą indą, kad gali pasikeisti jo atitiktis šiai direktyvai.

11 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijų prašymu ekonominės veiklos vykdytojai identifikuoja:

a)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pateikė indą;

b)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pateikė indą.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateiktas indas, ir 10 metų po to, kai jie pateikė indą.

3   SKYRIUS

INDŲ, KURIŲ PS IR V SANDAUGA VIRŠIJA 50 bar·l, ATITIKTIS

12 straipsnis

Indų, kurių PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, atitikties prielaida

Jei indai, kurių PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma jų atitikties I priede nustatytiems esminiams saugos reikalavimams, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys, prielaida.

13 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūros

1.   Prieš pradedant gaminti indus, kurių PS ir V sandauga viršija 50 bar·l, atliekamas jų ES tipo tyrimas (B modulis), nustatytas II priedo 1 punkte:

a)

kai indai gaminami laikantis 12 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, gamintojo pasirinkimu naudojamas vienas iš šių būdų: i) įvertinamas indo techninio projekto tinkamumas nagrinėjant techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, bet ne pavyzdį (B modulis – projekto tipas); ii) įvertinamas indo techninio projekto tinkamumas nagrinėjant techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis ir tiriamas prototipas, kuris yra tipinis numatomos gatavo indo produkcijos pavyzdys (B modulis – produkcijos tipas);

b)

kai indai gaminami nesilaikant arba tik iš dalies laikantis 12 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, gamintojas pateikia ištirti prototipą, kuris yra tipinis numatomos gatavo indo produkcijos pavyzdys ir techninius dokumentus bei patvirtinamuosius duomenis indo techninio projekto tinkamumui įvertinti (B modulis – produkcijos tipas).

2.   Prieš pateikiant rinkai indus atliekamos šios procedūros:

a)	jeigu indų PS ir V sandauga viršija 3 000 bar·l, II priedo 2 punkte nustatyta gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu indų bandymu pagrįsta atitiktis tipui (C1 modulis);

b)

jeigu indo PS ir V sandauga neviršija 3 000 bar·l, bet viršija 200 bar·l, gamintojo pasirinkimu taikoma vienas iš šių atitikčių tipui: i) gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu indų bandymu pagrįsta atitiktis tipui (C1 modulis), nustatytas II priedo 2 punkte; ii) gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu indų tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįsta atitiktis tipui (C2 modulis), nustatytas II priedo 3 punkte;

c)

jeigu indo PS ir V sandauga neviršija 200 bar·l, bet viršija 50 bar·l, gamintojo pasirinkimu taikoma vienas iš šių atitikčių tipui: i) gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu indų bandymu pagrįsta atitiktis tipui (C1 modulis), nustatyta II priedo 2 punkte; ii) gamybos vidaus kontrole pagrįsta atitiktis tipui (C modulis), nustatyta II priedo 4 punkte.

3.   Dokumentai ir korespondencija, susiję su 1 ir 2 dalyse nurodytomis atitikties vertinimo procedūromis, parengiami valstybės narės, kurioje yra įsteigta notifikuotoji įstaiga, oficialiąja kalba arba tai įstaigai priimtina kalba.

14 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti I priede nustatyti esminiai saugos reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija atitinka IV priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama atitinkamuose II priede nustatytuose moduliuose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje indas pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.   Kai indui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi atitinkami Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl indo atitikties šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

15 straipsnis

Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai

Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

16 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu ir užrašais taisyklės ir sąlygos

1.   Indas arba jo duomenų lentelė žymimi CE ženklu ir III priedo 1 punkte nurodytais užrašais taip, kad šis ženklas ir užrašai būtų matomi, įskaitomi ir negalėtų būti panaikinti.

2.   Indas CE ženklu žymimas prieš pateikiant jį rinkai.

3.   Po CE ženklo nurodomas atliekant gamybos kontrolę dalyvaujančios notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris.

Notifikuotoji įstaiga gaminį identifikaciniu numeriu pažymi pati arba jos pavedimu tai daro gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

4.   Prie CE ženklo ir notifikuotosios įstaigos identifikacinio numerio gali būti pateikiamas bet koks kitas ženklas, nurodantis konkretų pavojų ar naudojimo atvejį.

5.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma ženklinimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo to ženklinimo naudojimo atveju imamasi tinkamų veiksmų.

4   SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGŲ PRANEŠIMAS

17 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šią direktyvą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.

18 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už tai, kad būtų nustatytos ir taikomos atitikties vertinimo įstaigų vertinimo ir pranešimo bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenos, įskaitant 23 straipsnio nuostatų laikymąsi, procedūros.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

3.   Jeigu notifikuojančioji institucija paveda arba kitaip patiki atlikti 1 dalyje nurodytą vertinimą, pranešimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra Vyriausybinė institucija, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir mutatis mutandis atitikti reikalavimus, nustatytus 19 straipsnyje. Be to, ji turi būti apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

4.   Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

19 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija saugo informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

20 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, pranešimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius jų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

21 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga yra įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar indo.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų indų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų indų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintus indus, kurie yra būtini jos veiklai, arba tokius indus naudoti asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tuos indus ar atliekant techninę jų priežiūrą, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar jų atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal I priedo 3.2 punktą ir II priedą ir kurioms atlikti ji yra notifikuota, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai indų rūšiai, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą, atitikties vertinimo įstaiga turi turėti:

a)	reikalingų darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)

reikalingus procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)	reikalingų procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)	turi turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)	turi pakankamai gerai išmanyti atliekamo vertinimo reikalavimus ir turėti tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)	turi turėti reikiamų žinių ir išmanyti I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)	turi turėti gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimų atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal I priedo 3.2 punktą ir II priedą arba bet kurią nacionalinės teisės nuostatą, kuria jos įgyvendinamos, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti, bei tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

22 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

23 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos vertinimu ir jų pagal I priedo 3.2 punktą ir II priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

24 straipsnis

Pranešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir indo ar indų, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

25 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms siunčia naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.

3.   Paskelbimo pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą indą ar indus ir atitinkamą kompetencijos atestaciją.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir toliau atitiks 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga pagal šią direktyvą laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuotoji įstaiga Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius pranešimo pakeitimus.

26 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

27 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba tų pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

28 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau atitinka jai nustatytus reikalavimus ir vykdo jai pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų pranešimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, pranešimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

29 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimus pagal II priede numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams.

Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo indo technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kokio reikia indo atitikčiai šiai direktyvai užtikrinti.

3.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių saugos reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4.   Jeigu po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga vykdydama atitikties stebėseną nustato, kad indas nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir jei būtina laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

30 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

31 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)	kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)	bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos pranešimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)	kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)	jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal pranešime suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, pavyzdžiui, tarpvalstybinę veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių indų atitikties vertinimo veiklą, teikia informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

32 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų pranešimo politiką, patirties mainai.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų konkretaus sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje ar grupėse.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, kurias jos pranešė, tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų tokios grupės ar grupių veikloje.

5   SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, INDŲ, PATENKANČIŲ Į SĄJUNGOS RINKĄ, KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

34 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių indų kontrolė

Šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytiems indams taikoma Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.

35 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančių indų atveju taikoma procedūra

1.   Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamą priežastį manyti, kad indas, kuriam taikoma ši direktyva, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar nuosavybei, jos atlieka su atitinkamu indu susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad indas neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų indo atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų indą iš rinkos arba jį atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų reikiamų taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių indų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Jeigu per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima reikiamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas indo tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad indas būtų pašalintas iš rinkos arba atšauktas.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją pateikiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkančiam indui identifikuoti būtini duomenys, indo kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat susijusio ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)	indas neatitinka reikalavimų, susijusių su žmonių sveikata ar sauga, naminių gyvūnų arba nuosavybės apsauga, arba

b)	12 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.

6.   Kitos nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo indo neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pateikia prieštaravimus.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybė narė, nei Komisija nepateikia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamo indo atžvilgiu nedelsiant būtų imtasi reikiamų ribojamųjų priemonių, kaip antai indas būtų pašalintas iš rinkos.

36 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Jeigu užbaigus 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta.

Komisija sprendimą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis indas būtų pašalintas iš jų rinkos, ir praneša apie tai Komisijai. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o indo neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 35 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

37 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys indai, kurie kelia pavojų

1.   Kai valstybė narė, kuri pagal 35 straipsnio 1 dalį atliko vertinimą, nustato, kad šią direktyvą atitinkantis indas vis dėlto kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams arba nuosavybei, ji reikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateiktas atitinkamas indas nebekeltų pavojaus, pašalintų indą iš rinkos arba jį atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į pavojaus pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių indų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Pateikiant tą informaciją pateikiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi susijusiam indui identifikuoti būtini duomenys, indo kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, kai tai būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Dėl pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikatos ir saugos apsauga arba naminių gyvūnų ar nuosavybės apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

5.   Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

38 straipsnis

Formali neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 35 straipsniui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį:

a)	gaminys CE ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 16 straipsnį;

b)	nepritvirtintas CE ženklas;

c)	gaminys pažymėtas notifikuotosios įstaigos, kuri dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, identifikaciniu numeriu pažeidžiant 16 straipsnį arba nepažymėtas;

d)	gaminys nepažymėtas III priedo 1 punkte nurodytais užrašais arba pažymėtas pažeidžiant 16 straipsnį arba III priedo 1 punktą;

e)	neparengta ES atitikties deklaracija;

f)	ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

g)	techninių dokumentų nėra arba yra ne visi techniniai dokumentai;

h)	6 straipsnio 6 dalyje arba 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra neteisinga ar neišsami;

i)	neįvykdytas bet kuris kitas 6 ar 8 straipsnyje numatytas administracinis reikalavimas.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas indo tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad indas būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos.

6   SKYRIUS

KOMITETAS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Paprastųjų slėginių indų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas nagrinėja bet kurį kitą klausimą dėl šios direktyvos taikymo, kurį remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

40 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų vykdomos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

41 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti indus, kuriems taikoma Direktyva 2009/105/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie buvo pateikti rinkai anksčiau nei 2016 m. balandžio 20 d.

Remiantis Direktyva 2009/105/EB patvirtintų kontrolės įstaigų išduoti sertifikatai galioja pagal šią direktyvą.

42 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 19 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2 straipsnio, 6–41 straipsnių, II priedo bei IV priedo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. balandžio 20 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

43 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/105/EB su pakeitimais, padarytais reglamentu, nurodytu V priedo A dalyje, panaikinama nuo 2016 m. balandžio 20 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

44 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1, 3, 4 ir 5 straipsniai ir I bei III priedai taikomi nuo 2016 m. balandžio 20 d.

45 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 27, 2009 2 3, p. 41.

(2)  2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 264, 2009 10 8, p. 12. Direktyva 2009/105/EB kodifikuojama 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/404/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastais slėginiais indais, suderinimo (OL L 220, 1987 8 8, p. 48).

(4)  Žr. V priedo A dalį.

(5)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(7)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(8)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

---

---

---

---

---

---

---

---