3.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/53

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/137/BUSP

2011 m. vasario 28 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2011 m. vasario 23 d. Europos Sąjunga pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl susidariusios padėties Libijoje. ES griežtai pasmerkė smurtą ir jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus bei labai apgailestavo dėl represijų prieš taikius demonstrantus.

(2)	ES dar kartą pakartojo raginanti nedelsiant nutraukti jėgos naudojimą ir imtis priemonių, kad būtų atsižvelgta į teisėtus gyventojų reikalavimus.

(3)

2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba) priėmė Rezoliuciją 1970 (toliau – JT ST rezoliucija 1970 (2011)), kuria buvo nustatytos ribojamosios priemonės Libijai ir asmenims bei subjektams, susijusiems su rimtais Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant susijusius su išpuoliais prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius, įvykdytais pažeidžiant tarptautinę teisę.

(4)	Atsižvelgdama į padėties Libijoje rimtumą, ES mano, jog būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones.

(5)	Be to, Sąjunga turi imtis papildomų veiksmų, kad būtų įgyvendintos tam tikros priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba iš valstybių narių teritorijų ar per jas, arba naudojantis jų jurisdikcijai priklausančiais laivais ar orlaiviais, draudžiama Libijai tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti ar perduoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir šių objektų atsargines dalis, taip pat įrangą, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, nesvarbu, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

2.   Draudžiama:

a)

fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, mokymą ar kitokią pagalbą, įskaitant ginkluotų samdinių suteikimą, susijusius su karine veikla ar 1 dalyje nurodytų objektų tiekimu, priežiūra ir naudojimu;

b)	fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansinę paramą, susijusią su karine veikla ar 1 dalyje nurodytų objektų tiekimu, priežiūra ir naudojimu;

c)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama nesilaikyti arba dėl kurios nesilaikoma a arba b punktuose nurodytų draudimų.

2 straipsnis

1.   1 straipsnis netaikomas:

a)	žudyti nepritaikytos karinės įrangos arba įrangos, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, skirtos naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, tiekimui, pardavimui ar perdavimui;

b)	kitokiam ginklų ir su jais susijusius reikmenų tiekimui, pardavimui ar perdavimui;

c)	techninės pagalbos, mokymo ar kitokios pagalbos, įskaitant personalą, susijusių su tokia įranga, teikimui;

d)	finansinės paramos, susijusios su tokia įranga, teikimui;

iš anksto patvirtinus, tam tikrais atvejais, pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 24 punktą įsteigtam komitetui (toliau – Komitetas).

2.   1 straipsnis netaikomas apsauginių rūbų, įskaitant neperšaunamas liemenes ir karinius šalmus, kuriuos į Libiją laikinai ir tik asmeniniam naudojimui eksportuoja JT personalas, Europos Sąjungos ar jos valstybių narių personalas, žiniasklaidos atstovai, humanitarinę pagalbą bei pagalbą vystymuisi teikiantys darbuotojai bei su šia veikla susijęs personalas, tiekimui, pardavimui ar perdavimui.

3 straipsnis

Valstybių narių nacionaliniams subjektams naudojantis jų jurisdikcijai priklausančiais laivais ar orlaiviais draudžiama iš Libijos pirkti 1 straipsnio 1 dalyje minėtus objektus, nesvarbu, ar Libijos teritorija yra jų kilmės vieta.

4 straipsnis

1.   Derindamos veiksmus su nacionalinės valdžios institucijomis, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir tarptautinės teisės, visų pirma jūros teisės ir atitinkamų tarptautinių civilinės aviacijos susitarimų, valstybės narės savo teritorijoje, įskaitant jų oro uostus ir jūrų uostus, tikrina visus į Libiją ir iš jos gabenamus krovinius, jei jos turi patikimos informacijos, kad krovinyje yra objektų, kuriuos pagal šį sprendimą yra draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti.

2.   Aptikusios objektus, kuriuos pagal šį sprendimą yra draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, valstybės narės juos konfiskuoja ir pašalina (pavyzdžiui, sunaikina, padaro netinkamais naudoti, patalpina į sandėlį arba perduoda kitai valstybei, nei kilmės ar paskirties valstybė, pašalinti).

3.   Valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, bendradarbiauja atliekant pagal 1 ir 2 dalį vykdomus tikrinimus ir šalinimą.

4.   Į Libiją ir iš jos krovinius gabenantiems orlaiviams ir laivams taikomas reikalavimas prieš atvykimą ir prieš išvykimą pateikti papildomos informacijos apie visas prekes, įgabenamas į valstybę narę ir išgabenamas iš jos.

5 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritorijas ar tranzitui per jas:

a)	JT ST rezoliucijos 1970 (2011) I priede išvardytiems asmenims ir kitiems asmenims, kuriuos nurodo Saugumo Taryba arba Komitetas pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą, nurodytiems I priedo sąraše;

b)

į I priedo sąrašą neįtrauktiems asmenims, kurie yra susiję su nurodymu vykdyti rimtus Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimus, jų valdymu ar kitokiu vadovavimu juos atliekant ar prie jų yra prisidėję, be kita ko, būdami susiję su išpuolių prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius planavimu, valdymu, nurodymu juos vykdyti ir jų vykdymu, pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant apšaudymą iš oro, ar prie to prisidėję, arba kurie veikia tų asmenų pavedimu ar jų vardu arba jiems vadovaujant, nurodytiems II priedo sąraše.

2.   1 dalis neįpareigoja valstybės narės atsisakyti įleisti į savo teritoriją savo piliečių.

3.   1 dalies a punktas netaikomas tais atvejais, kai Komitetas nustato, kad:

a)	kelionė yra pateisinama dėl humanitarinio poreikio, įskaitant religines pareigas; ar

b)	taikant išimtį būtų prisidėta siekiant taikos ir nacionalinio susitaikymo Libijoje bei stabilumo regione.

4.   1 dalies a punktas netaikomas, kai:

a)	atvykimas ar tranzitas yra būtinas vykdant teisminį procesą; ar

b)	kai kiekvienu konkrečiu atveju kuri nors valstybė narė nustato, kad toks atvykimas ar tranzitas yra būtinas siekiant taikos ir stabilumo Libijoje, ir tai nustačiusi ta valstybė per 48 valandas pateikia atitinkamą pranešimą Komitetui.

5.   1 dalies b punktas neturi įtakos atvejams, kai valstybė narė turi laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)	kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)	kaip JT rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)	pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų; arba

d)	pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos sudarytą Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

6.   5 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) priimančioji šalis.

7.   Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 5 ar 6 dalis.

8.   Valstybės narės gali taikyti pagal 1 dalies b punktą nustatytų priemonių išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl skubaus humanitarinio poreikio arba dėl dalyvavimo tarpvyriausybiniuose susitikimuose, įskaitant tuos, kuriuos remia Sąjunga arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas tiesiogiai propaguojantis demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus Libijoje.

9.   Valstybė narė, ketinanti taikyti 8 dalyje nurodytas išimtis, apie tai raštu praneša Tarybai. Laikoma, kad išimtis yra taikoma, jeigu viena ar daugiau Tarybos narių per dvi darbo dienas nuo tada, kai buvo gautas pranešimas apie siūlomą išimtį, raštu nepareiškia prieštaravimo. Jei viena ar daugiau Tarybos narių pareiškia prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

10.   Tais atvejais, kai pagal 5, 6 ir 8 dalis valstybė narė leidžia priede išvardytiems asmenims atvykti į savo teritoriją ar per ją vykti tranzitu, leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriam jis buvo suteiktas, ir tik tiems asmenims, kuriems jis suteiktas.

6 straipsnis

1.   Visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso arba kuriuos kontroliuoja:

a)

JT ST rezoliucijos 1970 (2011) II priede išvardyti asmenys ir subjektai bei kiti asmenys ir subjektai, kuriuos nurodo Saugumo Taryba arba Komitetas pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą, arba jų vardu ir jiems vadovaujant veikiantys asmenys ir subjektai, arba jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai, nurodyti III priedo sąraše;

b)

į III priedo sąrašą neįtraukti asmenys ir subjektai, kurie yra susiję su nurodymu įvykdyti rimtus Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimus, jų valdymu ar kitokiu vadovavimu juos atliekant ar prie jų yra prisidėję, be kita ko, būdami susiję su išpuolių prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius planavimu, valdymu, nurodymu juos vykdyti ir jų vykdymu, pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant apšaudymą iš oro, ar prie to prisidėję, arba jų vardu ir jiems vadovaujant veikiantys asmenys ar subjektai, arba jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai, kaip nurodyti IV priedo sąraše,

įšaldomos.

2.   Neleidžiama 1 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar subjektams arba jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, kitu finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais.

3.   Išimtys gali būti taikomos lėšoms, finansiniam turtui ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)	būtini pagrindinėms išlaidoms, įskaitant mokėjimą už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas bei komunalines paslaugas;

b)	skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti pagal nacionalinės teisės aktus; ar

c)	skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams sumokėti pagal nacionalinius teisės aktus už įšaldytų lėšų, kito finansinio turto ir ekonominių išteklių kasdienį aptarnavimą ar laikymą;

kai atitinkama valstybė narė Komitetui praneša, kai taikoma, apie ketinimą leisti naudotis tokiomis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais, o Komitetas per penkias darbo dienas nuo tokio pranešimo nepriima neigiamo sprendimo.

4.   Išimtys taip pat gali būti taikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)	būtini ypatingoms išlaidoms, atitinkamai valstybei narei apie tai pranešus Komitetui, kai taikoma, ir gavus jo pritarimą; ar

b)

yra teismo, administracine ar arbitražo tvarka suvaržyti arba yra teismo sprendimo objektas; šiuo atveju lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai gali būti naudojami to suvaržymo ar teismo sprendimo vykdymui, jeigu toks suvaržymas arba teismo sprendimas buvo priimti iki JT ST rezoliucijos 1970 (2011) priėmimo dienos ir nėra priimti 1 dalyje nurodyto asmens ar subjekto naudai, atitinkamai valstybei narei atitinkamais atvejais apie tai pranešus Komitetui;

5.   1 dalis nekliudo nurodytam asmeniui ar subjektui pervesti mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio asmens ar subjekto įtraukimo į sąrašą, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas, o atitinkama valstybė narė prieš 10 darbo dienų iki tokio leidimo suteikimo praneša Komitetui, kai taikoma, apie ketinimą atlikti ar gauti tokius mokėjimus arba leisti šiam tikslui panaikinti lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą.

6.   2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

a)	palūkanomis iš šių sąskaitų arba kitomis dėl šių sąskaitų atsirandančiomis pajamomis; arba

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar prievoles, sudarytas arba kilusias iki dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti ribojamosios priemonės;

jeigu visoms tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams toliau taikoma 1 dalis.

7 straipsnis

Nepatenkinami jokie nurodytų asmenų ar subjektų, įtrauktų į I, II, III arba IV priedų sąrašus, arba kitų Libijos asmenų ar subjektų, įskaitant Libijos Vyriausybę, arba asmenų ar subjektų, pateikusių ieškinį tų asmenų ar subjektų vardu ar jų naudai, ieškiniai, įskaitant ieškinius dėl kompensavimo arba kitus tokios rūšies ieškinius, pavyzdžiui, priešpriešinius ieškinius arba ieškinius pagal garantiją, susijusius su sutartimi ar sandoriu, kurio vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo taikomos priemonės, nustatytos pagal JT ST rezoliuciją 1970 (2011), įskaitant Sąjungos ar bet kurios valstybės narės priemones, nustatytas įgyvendinant atitinkamus Saugumo Tarybos sprendimus, pagal jų reikalavimus arba su jais susijusias, arba priemones, numatytas šiame sprendime.

8 straipsnis

1.   Taryba atlieka I ir III priedų pakeitimus remdamasi Saugumo Tarybos arba Komiteto sprendimais.

2.   Valstybių narių arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba nustato II ir IV prieduose pateiktus sąrašus ir priima jų pakeitimus.

9 straipsnis

1.   Jeigu Saugumo Taryba arba Komitetas įtraukia į sąrašą asmenį arba subjektą, Taryba šį asmenį ar subjektą įtraukia į I arba III priedą.

2.   Jei Taryba nusprendžia asmeniui arba subjektui taikyti 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II ir IV priedus.

3.   Apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, 1 ir 2 dalyse nurodytam asmeniui arba subjektui Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas adresas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tokiam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti pastabas.

4.   Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja asmenį arba subjektą.

10 straipsnis

1.   I, II, III ir IV prieduose pateikiamos atitinkamų asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą priežastys, kurias Saugumo Taryba arba Komitetas yra pateikę dėl I ir III priedų.

2.   Be to, I, II, III ir IV prieduose pateikiama informacija, jei jos yra, būtina atitinkamų asmenų ar subjektų tapatybei nustatyti, kurią Saugumo Taryba arba Komitetas yra pateikę dėl I ir III priedų. Teikiant informaciją apie asmenis gali būti nurodomas vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, taip pat pareigos ar profesija. Teikiant informaciją apie subjektus gali būti nurodomas pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta. I ir III prieduose taip pat nurodoma Saugumo Tarybos arba Komiteto atlikto įtraukimo į sąrašą data.

11 straipsnis

Siekiant, kad šiame sprendime išvardintų priemonių poveikis būtų kuo didesnis, Sąjunga skatina trečiąsias valstybes patvirtinti panašias ribojamąsias priemones.

12 straipsnis

1.   Šis sprendimas prireikus peržiūrimas, iš dalies keičiamas ar panaikinamas, visų pirma atsižvelgiant į susijusius Saugumo Tarybos sprendimus.

2.   5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos priemonės peržiūrimos reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Jas nustojama taikyti atitinkamiems asmenims ir subjektams, jeigu 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Taryba nustato, kad sąlygos, dėl kurių jos taikomos, nebeegzistuoja.

13 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

---

---

---

---