EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010Q0109(01)

Regionų komitetas – Darbo tvarkos taisyklės

OJ L 6, 9.1.2010, p. 14–31 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 05/03/2014; pakeitė 32014Q0305(01)

ELI: http://data.europa.eu/eli/proc_rules/2010/109/oj

9.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/14


REGIONŲ KOMITETAS

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

SANTRAUKA

ĮVADAS

ĮVADINĖ PASTABA

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO NARIAI IR ORGANAI

1   SKYRIUS

KOMITETO ORGANAI

1 straipsnis. Komiteto organai

2   SKYRIUS

KOMITETO NARIAI

2 straipsnis. Narių ir pakaitinių narių statusas

3 straipsnis. Kadencijos trukmė

4 straipsnis. Privilegijos ir imunitetai

5 straipsnis. Narių ir pakaitinių narių dalyvavimas posėdžiuose ir darbas komisijose

6 straipsnis. Balsavimo teisės perdavimas

7 straipsnis. Nacionalinės delegacijos ir politinės frakcijos

8 straipsnis. Nacionalinės delegacijos

9 straipsnis. Politinės frakcijos ir joms nepriklausantys nariai

10 straipsnis. Tarpregioninės grupės

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR DARBO TVARKA

1   SKYRIUS

KOMITETO SUŠAUKIMAS IR SUDARYMAS

11 straipsnis. Pirmojo posėdžio sušaukimas

12 straipsnis. Komiteto sudarymas ir įgaliojimų patikrinimas

2   SKYRIUS

PLENARINĖ ASAMBLĖJA

13 straipsnis. Plenarinės asamblėjos funkcijos

14 straipsnis. Plenarinės asamblėjos sušaukimas

15 straipsnis. Plenarinės sesijos darbotvarkė

16 straipsnis. Plenarinės sesijos pradžia

17 straipsnis. Viešumas, svečiai ir kviestieji kalbėtojai; aktualijų valanda

18 straipsnis. Kalbėjimo laikas

19 straipsnis. Kalbėtojų sąrašas

20 straipsnis. Siūlymas dėl procedūros

21 straipsnis. Kvorumas

22 straipsnis. Balsavimas

23 straipsnis. Pakeitimų teikimas

24 straipsnis. Pakeitimų nagrinėjimo tvarka

25 straipsnis. Skubos tvarka priimamos nuomonės ir pranešimai

26 straipsnis. Supaprastintos procedūros

27 straipsnis. Plenarinės sesijos pabaiga

28 straipsnis. Simboliai

3   SKYRIUS

BIURAS IR PIRMININKAS

29 straipsnis. Biuro sudėtis

30 straipsnis. Biuro narių atstovai

31 straipsnis. Rinkimų tvarka

32 straipsnis. Pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimai

33 straipsnis. Biuro narių rinkimai

34 straipsnis. Atstovų rinkimai

35 straipsnis. Rinkimai į laisvą biuro nario vietą

36 straipsnis. Biuro funkcijos

37 straipsnis. Biuro sušaukimas, kvorumas ir sprendimų priėmimas

38 straipsnis. Pirmininkas

Nuomonės, pranešimai ir rezoliucijos. Biuro vidinės procedūros

39 straipsnis. Nuomonės. Teisinis pagrindas

40 straipsnis. Nuomonės ir pranešimai. Kompetentingos komisijos paskyrimas

41 straipsnis. Pagrindinio pranešėjo paskyrimas

42 straipsnis. Nuomonės ir pranešimai savo iniciatyva

43 straipsnis. Rezoliucijų teikimas

44 straipsnis. Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų sklaida

4   SKYRIUS

KOMISIJOS

45 straipsnis. Sudėtis ir įgaliojimai

46 straipsnis. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai

47 straipsnis. Komisijų funkcijos

48 straipsnis. Komisijų sušaukimas ir darbotvarkė

49 straipsnis. Viešumas

50 straipsnis. Nuomonių ir pranešimų parengimo terminai

51 straipsnis. Nuomonių ir pranešimų turinys

52 straipsnis. Tolesni veiksmai Komitetui priėmus nuomonę

53 straipsnis. Ieškinys dėl subsidiarumo principo pažeidimo

54 straipsnis. Neįvykdytas privalomas reikalavimas konsultuotis su Komitetu

55 straipsnis. Ataskaita dėl nuomonės poveikio

56 straipsnis. Pranešėjai

57 straipsnis. Darbo grupės

58 straipsnis. Ekspertai

59 straipsnis. Kvorumas

60 straipsnis. Balsavimas

61 straipsnis. Pakeitimai

62 straipsnis. Atsisakymas rengti nuomonę ar pranešimą

63 straipsnis. Rašytinė procedūra

64 straipsnis. Komiteto pozicija raštu

65 straipsnis. Komisijoms taikomos nuostatos

5   SKYRIUS

KOMITETO ADMINISTRACIJA

66 straipsnis. Generalinis sekretoriatas

67 straipsnis. Generalinis sekretorius

68 straipsnis. Generalinio sekretoriaus įdarbinimas

69 straipsnis. Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos

70 straipsnis. Uždaras posėdis

71 straipsnis. Finansų ir administracinių reikalų komisija

72 straipsnis. Biudžetas

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

1   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

73 straipsnis. Bendradarbiavimo susitarimai

74 straipsnis. Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų perdavimas ir skelbimas

2   SKYRIUS

VIEŠUMAS IR SKAIDRUMAS

75 straipsnis. Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais

3   SKYRIUS

KALBŲ VARTOJIMAS

76 straipsnis. Vertimo žodžiu kalbų režimas

4   SKYRIUS

DARBO TVARKOS TAISYKLĖMS TAIKOMOS NUOSTATOS

77 straipsnis. Darbo tvarkos taisyklių persvarstymas

78 straipsnis. Biuro nurodymai

79 straipsnis. Darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimas

*

* *

ĮVADAS

Regionų komitetas, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 306 straipsnio antrąja pastraipa, 2009 m. gruodžio 3 d. priėmė šias savo Darbo tvarkos taisykles.

ĮVADINĖ PASTABA

Šiose Darbo tvarkos taisyklėse vartojami pareigybių ir pareigų pavadinimai taikomi tiek vyriškajai, tiek moteriškajai giminei.

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO NARIAI IR ORGANAI

1   SKYRIUS

KOMITETO ORGANAI

1 straipsnis.   Komiteto organai

Komiteto organus sudaro plenarinė asamblėja, pirmininkas, biuras ir komisijos.

2   SKYRIUS

KOMITETO NARIAI

2 straipsnis.   Narių ir pakaitinių narių statusas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 300 straipsnį Komiteto nariai ir jų pakaitiniai nariai yra regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai. Jie turi regiono ar vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai. Eidami savo pareigas, Komiteto nariai negali būti varžomi jokių įpareigojančių mandatų. Vykdydami savo funkcijas, jie yra visiškai nepriklausomi ir vadovaujasi bendru Sąjungos interesu.

3 straipsnis.   Kadencijos trukmė

1.

Narys ar pakaitinis narys įgaliojimus įgyja nuo tos dienos, kai įsigalioja Tarybos sprendimas, kuriuo jis buvo paskirtas.

2.

Nario ar pakaitinio nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus, pasibaigus mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikui arba nariui mirus.

3.

Atsistatydinantis narys apie savo atsistatydinimą raštu praneša Komiteto pirmininkui nurodydamas atsistatydinimo datą. Pirmininkas apie tai praneša Tarybai, kuri patvirtina laisvą vietą ir pradeda naujo nario skyrimo procedūrą.

4.

Narys ar pakaitinis narys, kurio mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikas baigiasi, nedelsdamas apie tai raštu praneša Komiteto pirmininkui.

5.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Taryba likusiam kadencijos laikotarpiui paskiria naują narį.

4 straipsnis.   Privilegijos ir imunitetai

Nariai ir jų tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, eidami savo pareigas naudojasi privilegijomis ir imunitetais, apibrėžtais Europos Sąjungos protokole dėl privilegijų ir imunitetų.

5 straipsnis.   Narių ir pakaitinių narių dalyvavimas posėdžiuose ir darbas komisijose

1.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti plenarinėje sesijoje, gali atstovauti pakaitinis narys iš nario nacionalinės delegacijos, net jei nariui atstovauti reikėtų tik tam tikromis plenarinės sesijos dienomis. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

2.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti komisijos ar bet kuriame kitame biuro patvirtintame posėdyje, gali atstovauti kitas narys arba pakaitinis narys iš jo nacionalinės delegacijos, politinės frakcijos ar tarpregioninės grupės. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

3.

Narys arba į darbo grupės, sudarytos pagal 36 ar 57 straipsnius, pavaduojančiųjų narių sąrašą įtrauktas pakaitinis narys gali pakeisti bet kurį savo politinės frakcijos narį.

4.

Pakaitinam arba pavaduojančiajam nariui gali būti perduoti tik vieno nario įgaliojimai. Toks pakaitinis arba pavaduojantysis narys atitinkamo posėdžio metu įgyja visas jį įgaliojusio nario teises ir įgaliojimus. Apie balsavimo teisės perdavimą pagal pranešimams taikomus reikalavimus turi būti pranešta Generaliniam sekretoriatui, kuris pranešimą turi gauti ne vėliau kaip paskutinę dieną prieš posėdį.

5.

Išlaidos už dalyvavimą plenarinėje sesijoje atlyginamos tik vienam asmeniui – nariui arba jo pakaitiniam nariui. Biuras šią nuostatą patikslina taisyklėse dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių.

6.

Pranešėju paskirtas pakaitinis narys gali dalyvauti plenarinės sesijos posėdyje, į kurio darbotvarkę įtrauktas nuomonės arba pranešimo projektas, už kurį jis yra atsakingas, ir gali jį pristatyti, net jeigu tame posėdyje dalyvauja narys, kurį jis pakeičia. Narys balsavimo teisę pakaitiniam nariui gali perduoti visam nuomonės arba pranešimo projekto svarstymo laikotarpiui. Apie balsavimo teisės perdavimą prieš sesiją turi būti raštu pranešta Generaliniam sekretoriui.

7.

Nepažeidžiant 23 straipsnio 1 dalies, balsavimo teisės perdavimas netenka galios, kai posėdyje negalintis dalyvauti narys nustoja būti Regionų komiteto nariu.

6 straipsnis.   Balsavimo teisės perdavimas

Balsavimo teisė negali būti perduota, išskyrus 5 ir 30 straipsniuose numatytus atvejus.

7 straipsnis.   Nacionalinės delegacijos ir politinės frakcijos

Nacionalinės delegacijos ir politinės frakcijos visapusiškai padeda organizuoti Komiteto darbą.

8 straipsnis.   Nacionalinės delegacijos

1.

Vienos valstybės narės nariai ir pakaitiniai nariai sudaro nacionalinę delegaciją. Kiekviena nacionalinė delegacija nustato savo vidaus taisykles ir išsirenka pirmininką, kurio vardas ir pavardė oficialiai pranešami Komiteto pirmininkui.

2.

Generalinis sekretorius Komiteto administracijos struktūroje imasi priemonių, kurios kiekvienam nacionalinės delegacijoms nariui užtikrintų galimybę asmeniškai gauti informaciją ir pagalbą jo oficialia kalba. Šių priemonių imasi atskira iš Regionų komiteto pareigūnų ir kitų tarnautojų sudaryta tarnyba, kuri rūpinasi, kad nacionalinėms delegacijoms būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis Komiteto materialine baze. Generaliniam sekretoriui taip pat pavesta nacionalinėms delegacijoms sudaryti tinkamas sąlygas rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu.

3.

Nacionalinėms delegacijoms talkina ir nacionaliniai koordinatoriai, kurie nėra Generalinio sekretoriato darbuotojai. Jie padeda nariams eiti savo pareigas Komitete.

4.

Generalinis sekretorius teikia nacionaliniams koordinatoriams reikalingą pagalbą ir visų pirma sudaro jiems sąlygas visapusiškai naudotis Komiteto materialine baze.

9 straipsnis.   Politinės frakcijos ir joms nepriklausantys nariai

1.

Nariai ir pakaitiniai nariai gali jungtis į politines frakcijas pagal savo politines pažiūras. Priėmimo kriterijus nustato kiekvienos politinės frakcijos vidaus taisyklės.

2.

Politinei frakcijai sudaryti reikia ne mažiau kaip aštuoniolikos narių ar pakaitinių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip penkioms valstybėms narėms, ne mažiau kaip pusė jų turi būti Komiteto nariai. Narys ar pakaitinis narys gali priklausyti tik vienai politinei frakcijai. Politinė frakcija paleidžiama, kai neturi tiek narių, kiek reikia jai sudaryti.

3.

Apie politinės frakcijos sudarymą, paleidimą ir bet kokį kitą jos pasikeitimą pareiškimu pranešama Komiteto pirmininkui. Pareiškime apie politinės frakcijos sudarymą nurodomas jos pavadinimas, nariai ir biuro sudėtis.

4.

Kiekviena politinė frakcija turi savo sekretoriatą, kurio darbuotojai priklauso Generalinio sekretoriato personalui. Politinė frakcija gali teikti pasiūlymus pareigūnus skiriančiai institucijai dėl frakcijos sekretoriato darbuotojų atrankos, įdarbinimo, perkėlimo į aukštesnes pareigas ar sutarčių su jais pratęsimo. Pareigūnus skirianti institucija savo sprendimą priima išklausiusi atitinkamos politinės frakcijos pirmininką.

5.

Generalinis sekretorius politinėms frakcijoms ir jų padaliniams skiria reikiamas lėšas posėdžiams rengti, taip pat jų veiklai, publikacijoms ir sekretoriatų darbui užtikrinti. Kiekvienos politinės frakcijos lėšos numatomos biudžete. Politinė frakcija ir jos sekretoriatas gali pagal savo poreikius naudotis Komiteto materialine baze.

6.

Politinė frakcija ir jos biuras gali rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu. Du kartus per metus politinė frakcija gali surengti neeilinį posėdį. Šiuose posėdžiuose dalyvaujančio pakaitinio nario kelionės išlaidos atlyginamos ir dienpinigiai mokami tik tuo atveju, jeigu jis atstovauja savo politinės frakcijos nariui.

7.

Politinėms frakcijoms nepriklausantiems nariams teikiama administracinio pobūdžio pagalba. Jos teikimo tvarką nustato biuras remdamasis Generalinio sekretoriaus siūlymu.

10 straipsnis.   Tarpregioninės grupės

Nariai ir pakaitiniai nariai gali sudaryti tarpregionines grupes. Apie grupės sudarymą jie praneša Komiteto pirmininkui. Tarpregioninė grupė sudaroma biuro sprendimu.

*

* *

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR DARBO TVARKA

1   SKYRIUS

KOMITETO SUŠAUKIMAS IR SUDARYMAS

11 straipsnis.   Pirmojo posėdžio sušaukimas

Pasibaigus kiekvienam penkerių metų laikotarpiui, Komitetą sušaukia kadenciją baigiantis pirmininkas, jeigu jo nėra – kadenciją baigiantis pirmasis pirmininko pavaduotojas, jeigu jo nėra – vyriausias pagal amžių kadenciją baigiantis pirmininko pavaduotojas, o jo nesant tai atlieka vyriausias pagal amžių narys. Pirmasis Komiteto posėdis rengiamas ne vėliau kaip po mėnesio nuo Tarybos pranešimo apie Komiteto narių paskyrimą.

Narys, kuris pagal pirmąją pastraipą laikinai eina pirmininko pareigas, atstovauja Komitetui pereinamuoju laikotarpiu ir pirmininkauja pirmajam posėdžiui.

Jis kartu su Komiteto Generaliniu sekretoriumi ir keturiais jauniausiais pagal amžių nariais sudaro laikinąjį biurą.

12 straipsnis.   Komiteto sudarymas ir įgaliojimų patikrinimas

1.

Per pirmąjį naujai paskirto Komiteto posėdį laikinai einantis pirmininko pareigas narys supažindina Komitetą su Tarybos pranešimu apie narių paskyrimą ir atsiskaito, kaip jis atstovavo Regionų komitetui. Jeigu paprašoma, laikinai einantis pirmininko pareigas narys, prieš paskelbdamas naujos Komiteto kadencijos pradžią, gali atlikti narių paskyrimo ir įgaliojimų patikrinimo procedūrą.

2.

Laikinasis biuras tęsia savo darbą, kol paskelbiami biuro narių rinkimų rezultatai.

2   SKYRIUS

PLENARINĖ ASAMBLĖJA

13 straipsnis.   Plenarinės asamblėjos funkcijos

Komitetas renkasi į plenarinę asamblėją. Svarbiausios plenarinės asamblėjos funkcijos yra šios:

a)

priimti nuomones, pranešimus ir rezoliucijas;

b)

priimti Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

c)

kiekvienos kadencijos pradžioje priimti Komiteto politinę programą;

d)

išrinkti pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir kitus biuro narius;

e)

sudaryti komisijas;

f)

priimti Komiteto darbo tvarkos taisykles ir jas persvarstyti;

g)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 53 ir 54 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, jei atsižvelgiant į 21 straipsnio 1 dalies 1 sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja du trečdaliai balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį.

14 straipsnis.   Plenarinės asamblėjos sušaukimas

1.

Komiteto pirmininkas sušaukia plenarinę asamblėją ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Biuras plenarinių sesijų tvarkaraštį turi sudaryti trečiąjį prieš tai einančių metų ketvirtį. Plenarinės sesijos posėdžiai gali trukti vieną ar keletą dienų.

2.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinę plenarinę sesiją, kuri turi įvykti ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po mėnesio nuo prašymo pateikimo dienos. Prašyme nurodomas klausimas, kuris bus svarstomas neeilinės plenarinės sesijos metu. Į jos darbotvarkę negali būti įtraukiamas joks kitas klausimas.

15 straipsnis.   Plenarinės sesijos darbotvarkė

1.

Biuras parengia preliminarų darbotvarkės projektą, į kurį įtraukiamas preliminarus nuomonių, pranešimų ar rezoliucijų projektų, numatomų svarstyti plenarinėje sesijoje, kuri bus rengiama po artimiausios plenarinės sesijos, sąrašas, taip pat visi kiti dokumentai, skirti sprendimui priimti (dokumentai sprendimui priimti).

2.

Ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų iki plenarinės sesijos pradžios Komiteto pirmininkas nariams ir jų pakaitiniams nariams elektroniniu paštu nusiunčia darbotvarkės projektą ir jame nurodytus dokumentus sprendimui priimti; nariai ir pakaitiniai nariai posėdžio dokumentus gauna elektroniniu paštu kiekvienas savo oficialia kalba. Taip pat sudaromos galimybės susipažinti su dokumentais elektroninėmis priemonėmis.

3.

Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektai paprastai įtraukiami į darbotvarkę ta tvarka, kuria juos priėmė komisijos arba kuria jie buvo pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus ir atsižvelgiant į darbotvarkės punktus.

4.

Tinkamai pagrįstais išskirtiniais atvejais, kai neįmanoma laikytis 2 dalyje nustatyto termino, pirmininkas į darbotvarkės projektą sprendimui priimti skirtą dokumentą gali įtraukti tik tuo atveju, jeigu jis nariams ir pakaitiniams nariams buvo pateiktas jų oficialia kalba ne vėliau kaip prieš savaitę iki plenarinės sesijos pradžios. Dokumento antraštiniame puslapyje pirmininkas nurodo, dėl kokių priežasčių jis laikosi šios tvarkos.

5.

Rašytiniai darbotvarkės projekto pakeitimai Generaliniam sekretoriui turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios.

6.

Biuras paskutiniame posėdyje prieš plenarinę sesiją patvirtina galutinį darbotvarkės projektą. Šio posėdžio metu biuras dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma gali į darbotvarkę įtraukti ypač skubius ar aktualius klausimus, kurių svarstymas negali būti atidėtas vėlesnei plenarinei sesijai.

7.

Komiteto pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu biuras arba plenarinė asamblėja gali nuspręsti:

dokumento nagrinėjimą perkelti į kitą sesiją,

arba

grąžinti sprendimui priimti skirtą dokumentą kompetentingai komisijai pakartotinai svarstyti.

Ši nuostata netaikoma, jei dėl Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento nustatyto termino sprendimui priimti skirto dokumento priėmimo negalima atidėti.

Į kitą plenarinės asamblėjos posėdį perkeltas sprendimui priimti skirtas dokumentas perkeliamas kartu su jam pagal nustatytus reikalavimus pateiktais pakeitimais.

Dokumentą grąžinus kompetentingai komisijai, visi dokumento pakeitimai atšaukiami, o pranešėjas, atsižvelgdamas į jų turinį, nusprendžia:

kad dokumentą reikia prieš tai persvarstyti atsižvelgiant į jo galutinį terminą,

ir (arba)

pranešėjas gali pateikti pakeitimų komisijos nustatyta pakeitimų teikimo tvarka.

Dokumentas įtraukiamas į komisijos darbotvarkę sprendimui priimti.

16 straipsnis.   Plenarinės sesijos pradžia

Komiteto pirmininkas pradeda plenarinę sesiją ir teikia tvirtinti galutinį darbotvarkės projektą.

17 straipsnis.   Viešumas, svečiai ir kviestieji kalbėtojai; aktualijų valanda

1.

Plenarinės asamblėjos sesijos yra viešos, išskyrus tuos atvejus, kai ji dėl visos sesijos arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

2.

Plenarinėje sesijoje gali dalyvauti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai. Jie gali būti kviečiami į sesiją sakyti kalbą.

3.

Savo iniciatyva arba biuro prašymu pirmininkas gali kviesti svečius dalyvauti ir kalbėti plenarinėje sesijoje. Kalboms pasibaigus, gali vykti bendra diskusija, kuriai taikomos nuostatos dėl kalbėjimo laiko.

4.

Pagal 15 straipsnio 1 ir 6 dalis biuras gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai surengti bendro pobūdžio diskusiją aktualiais politikos klausimais, kurie daro poveikį regionų ir vietos gyvenimui („aktualijų valanda“). Rengiant šią diskusiją, taikomos bendrosios nuostatos dėl kalbėjimo laiko.

18 straipsnis.   Kalbėjimo laikas

1.

Plenarinės sesijos pradžioje plenarinė asamblėja biuro siūlymu kiekvienam darbotvarkės punktui svarstyti nustato kalbėjimo laiką. Plenarinės sesijos metu pirmininkas savo iniciatyva ar nario prašymu gali nuspręsti nustatyti kalbėjimo laiko trukmę.

2.

Biuro siūlymu pirmininkas gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai, diskutuojant bendro pobūdžio klausimais ar konkrečiomis temomis, paskirstyti numatomą kalbėjimo laiką politinėms frakcijoms ir nacionalinėms delegacijoms.

3.

Laikas, skirtas pastaboms dėl posėdžio protokolo, procedūrų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų, paprastai neviršija vienos minutės.

4.

Jei kalbėtojas viršija jam skirtą laiką, pirmininkas, įspėjęs, gali nutraukti jo kalbą.

5.

Narys gali pateikti prašymą nutraukti diskusijas; šį pasiūlymą pirmininkas teikia balsuoti.

19 straipsnis.   Kalbėtojų sąrašas

1.

Norintys kalbėti nariai į kalbėtojų sąrašą įrašomi prašymo pateikimo eilės tvarka. Pirmininkas žodį suteikia pagal šį sąrašą. Jis, kiek įmanoma, rūpinasi, kad vienas po kito kalbėtų skirtingų politinių pažiūrų ir skirtingų nacionalinių delegacijų atstovai.

2.

Tačiau kompetentingos komisijos pranešėjo, politinių frakcijų ir nacionalinių delegacijų atstovų prašymu, žodis jiems gali būti suteikiamas pirmumo tvarka, jei jie pageidauja išsakyti visos frakcijos ar delegacijos nuomonę.

3.

Be pirmininko leidimo nė vienas kalbėtojas tuo pačiu klausimu negali kalbėti daugiau kaip du kartus. Tačiau suinteresuotų komisijų pirmininkai ir pranešėjai, paprašę, gali kalbėti tiek, kiek leidžia pirmininkas.

20 straipsnis.   Siūlymas dėl procedūros

1.

Nariui, norinčiam pareikšti nuomonę dėl procedūros arba atkreipti pirmininko dėmesį į Darbo tvarkos taisyklių nepaisymą, žodį suteikti privaloma. Siūlymas dėl procedūros turi būti susijęs su svarstomu klausimu arba su darbotvarke.

2.

Prašymui pateikti siūlymą dėl procedūros teikiama pirmenybė visų kitų prašymų suteikti žodį atžvilgiu.

3.

Pirmininkas dėl procedūros siūlymų nedelsdamas priima sprendimą pagal Darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Dėl pagal Darbo tvarkos taisykles priimto pirmininko sprendimo nebalsuojama.

21 straipsnis.   Kvorumas

1.

Plenarinės asamblėjos kvorumas yra tada, kai dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip penkiolika narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Prieš pradėdamas tikrinti kvorumą, pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti sesiją ne ilgiau kaip dešimt minučių. Šio patikrinimo paprašę nariai yra įtraukiami į dalyvaujančių narių skaičių, net jeigu tuo metu jų jau nėra salėje. Jei dalyvaujančių narių yra mažiau kaip penkiolika, pirmininkas gali priimti sprendimą, kad kvorumo nėra.

2.

Nustačius, kad kvorumo nėra, visi darbotvarkės klausimai, dėl kurių reikia balsuoti, perkeliami į kitos dienos posėdį, kurio metu plenarinė asamblėja gali balsuoti dėl perkeltųjų punktų, ir šis balsavimo rezultatas galioja nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

22 straipsnis.   Balsavimas

1.

Plenarinė asamblėja sprendimus priima balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip.

2.

Balsai yra išreiškiami taip: už, prieš, susilaikau. Daugumai nustatyti skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“. Jei balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad balsuoti pateiktas dokumentas ar pasiūlymas atmestas.

3.

Jei balsavimo rezultatas apskundžiamas, pirmininkas gali nurodyti balsuoti pakartotinai arba to gali paprašyti narys, jei už prašymą balsuoti pakartotinai balsavo ne mažiau kaip penkiolika narių.

4.

Pirmininkui, politinei frakcijai arba 32 nariams prieš galutinės darbotvarkės tvirtinimą pateikus pasiūlymą, plenarinė asamblėja gali nuspręsti dėl vieno ar keleto darbotvarkės punktų balsuoti vardiniu būdu, o balsavimo rezultatai bus įtraukti į plenarinės sesijos protokolą. Jei plenarinė asamblėja nenusprendžia kitaip, vardinis balsavimas netaikomas balsuojant dėl pakeitimų.

5.

Pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu, gali būti nuspręsta dėl sprendimų, susijusių su asmenimis, balsuoti slaptu balsavimu.

6.

Pirmininkas bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad balsavimas vyks elektroninėmis balsavimo priemonėmis.

23 straipsnis.   Pakeitimų teikimas

1.

Tik nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai – ir nuomonės pranešėju paskirtas neįgaliotas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą pranešimą – laikydamiesi nustatytos pakeitimų teikimo tvarkos, gali teikti dokumentų, dėl kurių reikia priimti sprendimą, pakeitimus.

Teisę teikti pakeitimus plenarinei sesijai turi tik narys arba jo tinkamai įgaliotas pakaitinis narys. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario mandato, suteikė įgaliojimus ar juos atsiėmė, lieka galioti.

2.

Nepažeidžiant 26 straipsnio 1 dalies, dokumento, dėl kurio reikia priimti sprendimą, pakeitimą turi teikti politinė frakcija arba ne mažiau kaip šeši nariai, nurodydami savo pavardę, ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai. Nacionalinė delegacija, kurią sudaro mažiau kaip šeši nariai, gali teikti pakeitimus, jei juos teikia visi delegacijos nariai ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, nurodydami savo pavardes.

3.

Pakeitimai turi būti pateikti Generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus devynioms darbo dienoms iki plenarinės sesijos pradžios. Kai tik pakeitimai išverčiami, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus keturioms darbo dienoms iki plenarinės sesijos pradžios, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

Pakeitimai pirmumo tvarka išverčiami ir perduodami pranešėjui, kad jis galėtų pateikti savo pakeitimus Generaliniam sekretoriatui ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki plenarinės sesijos pradžios. Pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 pastraipoje nurodytų pakeitimų. Su pranešėjo pakeitimais galima susipažinti tik prasidėjus plenarinei sesijai.

Kai taikomos 15 straipsnio 4 dalies nuostatos, pirmininkas gali nuspręsti prailginti galutinį pakeitimų pateikimo terminą iki trijų darbo dienų iki plenarinės sesijos pradžios. Terminas taip pat netaikomas pagal 15 straipsnio 6 dalį teikiamiems skubos tvarka svarstomų klausimų pakeitimams.

4.

Nariai su visais pakeitimais supažindinami iki plenarinės sesijos pradžios.

24 straipsnis.   Pakeitimų nagrinėjimo tvarka

1.

Jei pateikta vienas ar keletas dokumento, dėl kurio reikia priimti sprendimą, dalies pakeitimų, pirmininkas, pranešėjas ar šių pakeitimų autoriai svarstymo metu gali išimties tvarka pateikti kompromisinius pakeitimus. Jei įmanoma, kompromisinio pakeitimo tekstą pirmininkui ir sekretoriatui reikėtų pateikti anksčiau nei pradedamas svarstyti atitinkamas punktas.

2.

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia visame tekste išdėstytos siūlomos keisti pastraipos, ir laikantis šios sekos:

pranešėjo pakeitimai,

kompromisiniai pakeitimai, jeigu tam neprieštarauja kuris nors iš pirminių pakeitimų autorių,

kiti pakeitimai.

Priėmus pranešėjo ir kompromisinius pakeitimus, atšaukiami visi pirminiai pakeitimai.

Pirmininkas gali teikti balsuoti iškart keletą pakeitimų, kurių turinys arba tikslas yra panašūs.

3.

Pranešėjas gali sudaryti jo parengtam nuomonės ar pranešimo projektui pateiktų pakeitimų, kuriuos jis siūlo priimti, sąrašą. Jei pateikiamas siūlymas balsuoti, pirmininkas gali nuspręsti balsuoti vienu metu dėl visų siūlomų pakeitimų. Bet kuris narys gali prieštarauti tokiam balsavimui; tuo atveju jis turi nurodyti, dėl kurių pakeitimų reikia balsuoti atskirai.

4.

Pakeitimams teikiama pirmenybė prieš tekstą, kuriam jie siūlomi, ir dėl jų turi būti balsuojama pirmumo tvarka.

5.

Jei pateikiama du ar daugiau vienas kitam prieštaraujančių tos pačios pastraipos pakeitimų, pirmenybė teikiama tam pakeitimui, kuris yra labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto, ir dėl jo turi būti balsuojama pirmumo tvarka.

Jei pakeitimas, dėl kurio bus balsuojama, paneigia vieną ar keletą kitų tą patį tekstą keičiančių pakeitimų arba jiems prieštarauja, pirmininkas prieš balsavimą praneša, kad priėmus tokį pakeitimą panaikinami kiti pakeitimai. Dėl panaikintojo pakeitimo nebalsuojama, išskyrus atvejį, jei jį pateikę autoriai reikalautų dėl jo balsuoti ir plenarinė asamblėja sutiktų balsuoti dėl pakeitimo, kurio panaikinimas ginčijamas.

6.

Galutinis balsavimas vyksta dėl viso teksto su priimtais jo pakeitimais, jeigu tokių būta. Nesurinkusi balsų daugumos, nuomonė grąžinama kompetentingai komisijai arba paskelbiama negaliojančia.

25 straipsnis.   Skubos tvarka priimamos nuomonės ir pranešimai

Skubos atveju, kai taikant įprastą procedūrą neįmanoma laikytis Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento nustatyto termino ir kai kompetentinga komisija vieningai priima savo nuomonės ar pranešimo projektą, pirmininkas šį projektą perduoda Tarybai, Komisijai ar Europos Parlamentui susipažinti. Nuomonės ar pranešimo projektas teikiamas priimti be pakeitimų kitoje plenarinės asamblėjos sesijoje. Visi su tuo tekstu susiję dokumentai turi patvirtinti, kad nuomonė ar pranešimas turi būti priimami skubos tvarka.

26 straipsnis.   Supaprastintos procedūros

1.

Nuomonės ar pranešimų projektai, kuriuos vieningai priėmė (kompetentinga) komisija, teikiami plenarinei asamblėjai priimti be pakeitimų, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip trisdešimt du nariai arba tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, arba politinė frakcija pateikia pakeitimus pagal 23 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas. Tuo atveju plenarinė asamblėja pakeitimus svarsto. Plenariniame posėdyje pranešėjas pristato nuomonės arba pranešimo projektą, kuris gali būti svarstomas. Projektas perduodamas nariams kartu su darbotvarkės projektu.

2.

Jeigu (kompetentinga) komisija, kuriai pavesta parengti dokumentą, mano, kad priežasčių, dėl kurių Komitetas galėtų dėl jo pateikti pastabų ar pakeitimų, nėra, ji gali siūlyti dėl to dokumento nepareikšti jokių prieštaravimų. Siūlymas teikiamas plenarinei asamblėjai priimti be svarstymo.

27 straipsnis.   Plenarinės sesijos pabaiga

Baigiantis plenarinei sesijai pirmininkas praneša, kur ir kada įvyks kita plenarinė sesija ir kokie klausimai jau yra įtraukti į jos darbotvarkę.

28 straipsnis.   Simboliai

1.

Regionų komitetas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:

a)

vėliavą – dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždučių mėlyname fone;

b)

himną – Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos ištrauką „Odė džiaugsmui“;

c)

šūkį „Suvienyti įvairovėje“.

2.

Gegužės 9 dieną Regionų komitetas mini Europos dieną.

3.

Vėliava iškeliama visuose Regionų komiteto pastatuose ir kai vyksta oficialūs renginiai.

4.

Himnas atliekamas naujos kadencijos pirmojo posėdžio pradžioje ir per kitus iškilmingus posėdžius, pavyzdžiui, priimant valstybių ar Vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Komiteto narius į Europos Sąjungą įstojus naujai valstybei narei.

3   SKYRIUS

BIURAS IR PIRMININKAS

29 straipsnis.   Biuro sudėtis

Biurą sudaro:

a)

pirmininkas;

b)

pirmasis pirmininko pavaduotojas;

c)

po vieną pirmininko pavaduotoją iš kiekvienos valstybės narės;

d)

dvidešimt septyni kiti nariai;

e)

politinių frakcijų pirmininkai.

Biuro narių pasiskirstymas pagal nacionalines delegacijas (neskaitant pirmininko, pirmojo pirmininko pavaduotojo ir politinių frakcijų pirmininkų) turėtų būti toks:

:

trys vietos

:

Vokietijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei,

:

dvi vietos

:

Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Graikijai, Airijai, Lietuvai, Vengrijai, Nyderlandams, Austrijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai,

:

viena vieta

:

Estijai, Kiprui, Latvijai, Liuksemburgui, Maltai, Slovėnijai.

30 straipsnis.   Biuro narių atstovai

1.

Kiekviena nacionalinė delegacija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris atstovauja jai priklausančiam biuro nariui, išskyrus pirmininką ir pirmąjį pirmininko pavaduotoją, ad personam.

2.

Kiekviena politinė frakcija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris atstovauja jos pirmininkui ad personam.

3.

Atstovas ad personam turi teisę dalyvauti posėdžiuose, kalbėti ir balsuoti tik tuo atveju, kai atstovauja minėtajam biuro nariui. Apie balso teisės perdavimą Generaliniam sekretoriui turi būti pranešta raštu prieš konkretų posėdį.

31 straipsnis.   Rinkimų tvarka

1.

Biurą dvejų su puse metų kadencijai renka plenarinė asamblėja.

2.

Rinkimai vyksta pirmininkaujant laikinai einančiam pirmininko pareigas 11 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka. Kandidatūros Generaliniam sekretoriui turi būti pateiktos raštu ne vėliau kaip likus valandai iki plenarinės sesijos pradžios. Rinkimai gali vykti tik tada, jei dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.

32 straipsnis.   Pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimai

1.

Prieš rinkimus kandidatai į pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo pareigas gali pasakyti trumpą kalbą plenarinei asamblėjai. Laikinai einantis pirmininko pareigas jiems visiems nustato vienodą kalbėjimo laiką.

2.

Pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimai vyksta atskirai. Kandidatas laikomas išrinktu, jei už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų balsavusiųjų.

3.

Balsai yra išreiškiami taip: už ir susilaikau. Tikrinant, ar surinkta dauguma, skaičiuojami tik balsai „už“.

4.

Jei per pirmąjį rinkimų turą nė vienas kandidatas nesurenka daugumos, rengiamas antras rinkimų turas, kuriame išrinktu laikomas daugiausiai balsų gavęs kandidatas. Jei balsų surenkama po lygiai, traukiami burtai.

33 straipsnis.   Biuro narių rinkimai

1.

Gali būti sudarytas bendras nacionalinių delegacijų, kurios teikia tik po vieną kandidatą į kiekvieną biure jiems skiriamą vietą, kandidatų sąrašas. Šį sąrašą galima priimti per vieną rinkimų turą, jei už jį balsuoja dauguma balsavusiųjų.

Jei bendras sąrašas nepriimamas arba į nacionalinei delegacijai skirtas biuro narių vietas siūloma daugiau kandidatų nei yra vietų, rinkimai į kiekvieną vietą vyksta atskirai; šiuo atveju taikomos pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimų taisyklės, nustatytos 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2–4 dalyse.

2.

Renkant į biuro narius politinių frakcijų pirmininkus, plenarinei asamblėjai priimti pateikiamas vardinis kandidatų sąrašas.

34 straipsnis.   Atstovų rinkimai

Išrinkus kandidatą į biuro narius, automatiškai išrenkamas ir jo atstovas ad personam.

35 straipsnis.   Rinkimai į laisvą biuro nario vietą

Narystę Komitete nutraukęs arba iš biuro atsistatydinęs biuro narys ar jo atstovas ad personam likusiam kadencijos laikotarpiui pakeičiamas pagal 29–34 straipsnius. Rinkimai į laisvą biuro nario vietą vyksta plenarinėje asamblėjoje pirmininkaujant pirmininkui arba jo atstovui pagal 38 straipsnio 3 pastraipos nuostatas.

36 straipsnis.   Biuro funkcijos

Biuro funkcijos:

a)

kadencijos pradžioje parengti ir pristatyti plenarinei asamblėjai savo politinę programą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma. Kadencijos pabaigoje jis pateikia plenarinei asamblėjai politinės programos įgyvendinimo atskaitą;

b)

organizuoti ir koordinuoti plenarinės asamblėjos ir komisijų darbą;

c)

komisijų siūlymu priimti jų metinę darbo programą;

d)

tvarkyti bendruosius finansinius, organizacinius ar administracinius reikalus, susijusius su nariais ir pakaitiniais nariais; Komiteto ir jo Generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, įskaitant etatų planą ir Komiteto organus;

e)

biuras gali:

iš biuro narių ar kitų Komiteto narių sudaryti darbo grupes, kurios jį konsultuotų konkrečiais klausimais; tokios darbo grupės gali turėti ne daugiau kaip aštuonis narius,

kviesti į biuro posėdžius kitus Komiteto narius, atsižvelgdamas į jų kompetenciją ar pareigas, arba Komitetui nepriklausančius asmenis;

f)

priimti į darbą Generalinį sekretorių ir kitus pareigūnus bei tarnautojus, nurodytus 69 straipsnyje;

g)

teikti plenarinei asamblėjai Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 72 straipsnį;

h)

duoti leidimą rengti posėdžius ne įprastinėje darbo vietoje;

i)

priimti nuostatas dėl darbo grupių, jungtinių komitetų, sudarytų su šalimis kandidatėmis, ir kitų politinių organizacijų, kurių veikloje dalyvauja Komiteto nariai, sudėties ir funkcionavimo.

j)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 53 ir 54 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kai šio sprendimo per nustatytą laikotarpį negali priimti plenarinė asamblėja, jei atsižvelgiant į 37 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį ir kitoje sesijoje prašo plenarinės asamblėjos priimti sprendimą dėl šio ieškinio palaikymo. Jei pagal 21 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį nustatoma, kad kvorumas yra, ir plenarinė asamblėja 13 straipsnio g punkte nustatyta dauguma priima sprendimą nepateikti ieškinio, Komiteto pirmininkas ieškinį atsiima.

37 straipsnis.   Biuro sušaukimas, kvorumas ir sprendimų priėmimas

1.

Biurą sušaukia pirmininkas ir, suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju, nustato posėdžio datą ir darbotvarkę. Biuro posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį arba, ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, per keturiolika dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

2.

Biuro kvorumas yra, kai dalyvauja ne mažiau kaip pusė jo narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip šeši nariai balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Nustačius, kad kvorumo nėra, biuras gali tęsti svarstymą, tačiau balsavimas perkeliamas į kitą posėdį.

3.

Sprendimai priimami balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip. Taikomos 22 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos.

4.

Rengdamas biuro sprendimus, pirmininkas paveda Generaliniam sekretoriui parengti dokumentus svarstyti ir rekomenduojamus priimti sprendimus kiekvienu nagrinėjamu klausimu; visi tie dokumentai ir rekomendacijos pridedami prie darbotvarkės projekto.

5.

Nariams šie dokumentai turi būti perduoti elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki posėdžio pradžios. Atsižvelgiant į pakeitimų teikimo nuostatas, biuro dokumentų pakeitimus Generalinis sekretorius turi gauti ne vėliau kaip likus trims dienoms iki biuro posėdžio ir, kai tik jie išverčiami, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

6.

Išskirtinėmis aplinkybėmis pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui, nesusijusiam su asmenimis, priimti. Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo perduoda nariams ir prašo jų per penkias darbo dienas jam pranešti savo prieštaravimus. Jei prieštaravimų nėra, sprendimas priimamas.

38 straipsnis.   Pirmininkas

1.

Pirmininkas vadovauja Komiteto darbui.

2.

Pirmininkas atstovauja Komitetui. Jis turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali dalyvauti, jam atstovauja pirmasis pirmininko pavaduotojas; jeigu nėra pirmojo pirmininko pavaduotojo arba jis negali dalyvauti, pirmininkui atstovauja vienas iš kitų pirmininko pavaduotojų.

Nuomonės, pranešimai ir rezoliucijos. Biuro vidinės procedūros

39 straipsnis.   Nuomonės. Teisinis pagrindas

Komitetas savo nuomones priima pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 307 straipsnį:

a)

Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu suteikti konsultaciją sutartyse numatytais atvejais ir visais kitais atvejais, ypač susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, arba kai viena iš šių institucijų mano, kad tai reikalinga;

b)

savo iniciatyva, kai, Komiteto manymu, tai reikalinga;

c)

kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnį konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Komitetas mano, kad klausimas yra aktualus regionams.

40 straipsnis.   Nuomonės ir pranešimai. Kompetentingos komisijos paskyrimas

1.

Gavęs Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento prašymą parengti nuomonę dėl dokumento, pirmininkas jį priskiria kompetentingai komisijai ir artimiausiame posėdyje praneša apie tai biurui.

2.

Jei nuomonės ar pranešimo tema apima daugiau negu vienos komisijos kompetenciją, pirmininkas paskiria už dokumentą atsakingą komisiją ir, prireikus, gali siūlyti biurui sudaryti darbo grupę iš suinteresuotų komisijų atstovų.

3.

Komisija, kuri nesutinka su pirmininko pagal 1 ir 2 dalis priimtu sprendimu, gali per savo pirmininką prašyti biuro priimti sprendimą.

41 straipsnis.   Pagrindinio pranešėjo skyrimas

1.

Jei kompetentinga komisija negali parengti nuomonės ar pranešimo projekto iki Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamentos nustatyto termino, biuras gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai paskirti pagrindinį pranešėją, įpareigotą pateikti savo nuomonės ar pranešimo projektą tiesiogiai plenarinei asamblėjai.

2.

Jei Taryba, Komisija ar Europos Parlamentas nustatė tokį terminą, kad plenarinei asamblėjai nelieka laiko paskirti pagrindinį pranešėją, jį paskirti gali pirmininkas; plenarinei asamblėjai apie tai pranešama artimiausiame posėdyje.

3.

Ir vienu, ir kitu atveju kompetentinga komisija, jei įmanoma, sušaukia posėdį ir surengia bendro pobūdžio svarstymą dėl nuomonės arba pranešimo.

42 straipsnis.   Nuomonės ir pranešimai savo iniciatyva

1.

Prašymą parengti nuomonę arba pranešimą savo iniciatyva biurui gali pateikti trys biuro nariai, komisija per savo pirmininką arba trisdešimt du Komiteto nariai. Prašymai su paaiškinimais turi būti biurui pateikti kartu su kitais 37 straipsnio 4 dalyje numatytais svarstytinais dokumentais, jei įmanoma, prieš priimant metinę veiklos programą.

2.

Sprendimą dėl prašymo parengti nuomonę ar pranešimą savo iniciatyva biuras priima trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Parengti nuomonę ar pranešimą pagal 40 straipsnį pavedama komisijai, kurios kompetencijai yra priskirtas nagrinėjamas klausimas. Pirmininkas informuoja plenarinę asamblėją apie visus biuro sprendimus rengti nuomones ar pranešimus savo iniciatyva ir apie tai, kam pavesta juos parengti.

3.

Šis straipsnis taikomas ir 39 straipsnio c punkte nurodytoms nuomonėms.

43 straipsnis.   Rezoliucijų teikimas

1.

Į darbotvarkę įtraukiamos tik tos rezoliucijos, kuriose aptariami su Europos Sąjungos veiklos sritimis susiję aktualūs klausimai, keliantys didelį regionų ir vietos valdžios institucijų susirūpinimą.

2.

Pasiūlymą dėl rezoliucijos arba prašymą parengti rezoliuciją Komitetui gali pateikti ne mažiau kaip trisdešimt du nariai arba politinė frakcija. Visi pasiūlymai ir prašymai biurui turi būti pateikti raštu; turi būti nurodytos juos remiančių narių pavardės arba politinės frakcijos pavadinimas. Generalinį sekretorių jie turi pasiekti ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki biuro posėdžio pradžios.

3.

Biuras, nusprendęs, kad Komitetas turi parengti rezoliucijos projektą arba patenkinti prašymą parengti rezoliuciją, gali:

a)

įrašyti rezoliucijos projektą į preliminarų plenarinės sesijos darbotvarkės projektą pagal 15 straipsnio 1 dalį;

b)

paskirti kompetentingą komisiją ir nustatyti jai terminą rezoliucijai parengti; kompetentinga komisija parengia rezoliucijos projektą laikydamasi nuomonės ir pranešimo projekto rengimo procedūros. Šiuo atveju netaikomos 51 straipsnio nuostatos;

c)

pagal 15 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio nuostatas įrašyti rezoliucijos projektą į artimiausios plenarinės sesijos darbotvarkę. Projekto tekstas yra svarstomas antrąją posėdžio dieną.

4.

Rezoliucijos, kuria reaguojama į nenumatytą įvykį, įvykusį po 43 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino (skubios rezoliucijos), ir kuri atitinka 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, projektas gali būti pateiktas biuro posėdžio pradžioje. Biurui nusprendus, kad pasiūlymas yra susijęs su svarbiausiais Komiteto uždaviniais, jis šį klausimą sprendžia pagal 43 straipsnio 3 dalies c punktą. Plenarinėje asamblėjoje kiekvienas narys gali pateikti skubių rezoliucijų pakeitimų.

44 straipsnis.   Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų sklaida

Biuras įpareigotas viešinti Komiteto priimtas nuomones, pranešimus ir rezoliucijas.

4   SKYRIUS

KOMISIJOS

45 straipsnis.   Sudėtis ir įgaliojimai

1.

Kiekvienos penkerių metų kadencijos pradžioje plenarinė asamblėja sudaro komisijas, atsakingas už darbo parengimą. Ji, biuro siūlymu, priima sprendimą dėl komisijų sudėties ir įgaliojimų.

2.

Komisijų sudėtis turi atspindėti Komitete atstovaujamas valstybes nares.

3.

Kiekvienas Komiteto narys turi priklausyti bent vienai, bet ne daugiau kaip dviem komisijoms. Biuras gali daryti išimčių nacionalinių delegacijų, turinčių mažiau narių nei yra komisijų, nariams.

46 straipsnis.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai

1.

Per pirmąjį posėdį kiekviena komisija iš savo narių išsirenka pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir, jeigu reikia, ne daugiau kaip du pirmininko pavaduotojus.

2.

Jei kandidatų skaičius atitinka laisvų vietų skaičių, kandidatą arba kandidatus galima išrinkti vieningu pritarimu, be balsavimo. Kitu atveju arba šeštadalio komisijos narių prašymu dėl kandidatų balsuojama pagal 32 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, reglamentuojančias Komiteto pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimų tvarką.

3.

Asmeniui nutraukus narystę Komitete arba atsistatydinus iš savo komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigų, naujas narys į laisvą vietą renkamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

47 straipsnis.   Komisijų funkcijos

1.

Komisijos, remdamosi įgaliojimais, kuriuos joms pagal 45 straipsnį suteikia plenarinė asamblėja, svarsto Sąjungos politiką. Pagrindinė komisijų užduotis – rengti nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektus ir teikti plenarinei asamblėjai priimti.

2.

Jos parengia savo metinę veiklos programą atsižvelgdamos į Komiteto politikos prioritetus ir pateikia biurui tvirtinti.

48 straipsnis.   Komisijų sušaukimas ir darbotvarkė

1.

Komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato jos pirmininkas suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju.

2.

Komisiją sušaukia jos pirmininkas. Kvietimą į eilinį posėdį kartu su darbotvarke nariai turi gauti ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki nustatytos posėdžio dienos.

3.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinį komisijos posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip po keturių savaičių nuo prašymo pateikimo dienos. Neeilinio posėdžio darbotvarkę sudaro prašymą pateikę nariai. Ji nusiunčiama nariams kartu su pranešimu apie posėdį.

4.

Visus nuomonių projektus ir kitus svarstytinus dokumentus, kurie turi būti išversti ir pateikti susipažinti prieš posėdį, reikia nusiųsti į komisijos sekretoriatą ne vėliau kaip likus penkioms savaitėms iki nustatytos posėdžio dienos. Šie dokumentai nariams siunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dešimt darbo dienų iki posėdžio pradžios. Išskirtiniais atvejais pirmininkas gali minėtus terminus keisti.

49 straipsnis.   Viešumas

1.

Komisijų posėdžiai yra atviri ir vieši, išskyrus tuos atvejus, kai jos dėl viso posėdžio arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

2.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai ir kiti asmenys gali būti kviečiami dalyvauti komisijų posėdžiuose ir atsakyti į narių klausimus.

50 straipsnis.   Nuomonių ir pranešimų parengimo terminai

1.

Komisijos pateikia savo nuomonių arba pranešimų projektus laikydamosi institucijų tvarkaraštyje nustatytų terminų. Nuomonės arba pranešimo projektui išnagrinėti skiriami ne daugiau kaip du posėdžiai; pirmasis posėdis, kuriame organizuojamas dokumentų rengimo darbas, neįskaičiuojamas.

2.

Išskirtiniais atvejais biuras gali leisti surengti papildomų posėdžių nuomonės arba pranešimo projektui svarstyti arba gali atidėti nustatytą jo pateikimo terminą.

51 straipsnis.   Nuomonių ir pranešimų turinys

1.

Komiteto nuomonėje arba pranešime pateikiamas Komiteto požiūris ir rekomendacijos svarstomu klausimu, o prireikus kartu pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip reikėtų keisti svarstomą dokumentą.

2.

Komiteto nuomonėje pateikiama aiški nuoroda į subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą.

3.

Nuomonėje ir pranešime taip pat kiekvieną kartą esant galimybei vertinamas tikėtinas dokumento poveikis administravimui ir regionų ir vietos finansinėms lėšoms.

4.

Prireikus parengiamas aiškinamasis raštas, už kurio parengimą atsako pranešėjas. Dėl aiškinamojo rašto nebalsuojama. Tačiau jis turi derėti su nuomonės, dėl kurios balsuojama, tekstu.

52 straipsnis.   Tolesni veiksmai Komitetui priėmus nuomonę

1.

Priėmus nuomonę, komisijos, kuriai buvo pavesta parengti tos nuomonės projektą, pirmininkas ir pranešėjas, Generalinio sekretoriato padedami, stebi tolesnę Komiteto patariamosios procedūros eigą.

2.

Ši komisija, siekdama atsižvelgti į tolesnę Komiteto patariamosios procedūros eigą, prireikus savo nuožiūra gali prašyti biuro leisti jai tuo pačiu klausimu parengti pataisytą nuomonės projektą, kurį, jei tai įmanoma, rengtų tas pats pranešėjas.

3.

Komisija, jei įmanoma, susirenka į posėdį, apsvarsto ir priima pataisytą nuomonės projektą ir pateikia jį artimiausiai plenarinei sesijai.

4.

Jei Komiteto patariamoji procedūra yra taip pažengusi į priekį, kad komisijai nebelieka laiko pareikšti savo nuomonę, komisijos pirmininkas apie tai praneša tiesiogiai Komiteto pirmininkui, kad būtų galima taikyti 41 straipsnyje numatytą pagrindinio pranešėjo skyrimo procedūrą.

53 straipsnis.   Ieškinys dėl subsidiarumo principo pažeidimo

1.

Komiteto pirmininkas arba komisija, kuriai buvo pavesta parengti nuomonės projektą, gali pasiūlyti pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl subsidiarumo principo pažeidimo, susijusio su teisės aktu, dėl kurio priėmimo reikia konsultuotis su Komitetu pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

2.

Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma balsavusiųjų, prieš tai pagal 59 straipsnio 1 dalį patikrinus, ar yra kvorumas. Komisijos pasiūlymas pagal 13 straipsnio g punktą teikiamas plenarinei asamblėjai arba 36 straipsnio j punkte numatytais atvejais – biurui sprendimui priimti. Komisija savo pasiūlymą argumentuoja pateikdama išsamų pareiškimą, kuriame prireikus nurodoma, kad pagal 36 straipsnio j punktą priimtą sprendimą būtina įgyvendinti skubos tvarka.

54 straipsnis.   Neįvykdytas privalomas reikalavimas konsultuotis su Komitetu

1.

Jei su Komitetu nebuvo konsultuojamasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais, Komiteto pirmininkas arba komisija pagal 13 straipsnio g punktą gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai arba 36 straipsnio j punkte numatytais atvejais – biurui pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

2.

Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma balsavusiųjų, prieš tai pagal 59 straipsnio 1 dalį patikrinus, ar yra kvorumas. Komisija savo pasiūlymą argumentuoja pateikdama išsamų pareiškimą, kuriame prireikus nurodoma, kad pagal 36 straipsnio j punktą priimtą sprendimą būtina įgyvendinti skubos tvarka.

55 straipsnis.   Ataskaita dėl nuomonės poveikio

Generalinis sekretoriatas ne rečiau kaip kartą per metus plenarinei asamblėjai pateikia ataskaitą dėl tolesnių veiksmų Komitetui priėmus nuomones, kuri, be kita ko, rengiama atsižvelgiant į Komitetui kiekvienos kompetentingos komisijos šiuo klausimu pateiktą ir iš atitinkamų institucijų surinktą informaciją.

56 straipsnis.   Pranešėjai

1.

Nuomonės ar pranešimo projektui parengti kiekviena komisija, jos pirmininko teikimu, paskiria vieną arba, tinkamai pagrįstais atvejais, du pranešėjus.

2.

Skirdama pranešėjus, kiekviena komisija stengiasi tolygiai paskirstyti nuomonių ir pranešimų rengimo darbą.

3.

Skubos atveju komisijos pirmininkas, skirdamas pranešėją, gali pasinaudoti rašytine procedūra. Pirmininkas prašo komisijos narių per tris darbo dienas jam raštu pranešti savo prieštaravimus dėl siūlomo pranešėjo paskyrimo. Jei yra prieštaraujančių, pirmininkas ir pirmasis pirmininko pavaduotojas priima sprendimą bendru sutarimu.

4.

Jei pranešėju skiriamas pirmininkas arba vienas jo pavaduotojų, pirmininkavimas posėdžiui kol nagrinėjamas jų nuomonės ar pranešimo projektas perduodamas pirmininko pavaduotojui arba vyriausiam pagal amžių posėdyje dalyvaujančiam biuro nariui.

5.

Pranešėjui netekus Komiteto nario arba pakaitinio nario mandato, prireikus, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iš tai pačiai politinei frakcijai priklausančių komisijos narių skiriamas kitas pranešėjas.

57 straipsnis.   Darbo grupės

1.

Tinkamai pagrįstais atvejais komisijos, biurui pritarus, sudaro darbo grupes. Darbo grupėms taip pat gali priklausyti nariai iš kitos komisijos.

2.

Posėdyje negalinčiam dalyvauti darbo grupės nariui gali atstovauti kitas tos pačios politinės frakcijos narys, įtrauktas į atitinkamos darbo grupės pavaduojančiųjų narių sąrašą.

3.

Kiekviena darbo grupė gali iš savo narių išsirinkti pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

58 straipsnis.   Ekspertai

1.

Kiekvienam komisijų nariui gali talkinti vienas ekspertas.

2.

Komisija gali paskirti ekspertus tiek talkinti jai, tiek padėti jos sudarytoms darbo grupėms. Pirmininkui pakvietus, šie ekspertai gali dalyvauti komisijos arba vienos iš komisijos darbo grupių posėdžiuose.

3.

Kelionės išlaidos atlyginamos ir dienpinigiai mokami tik pranešėjų ekspertams ir komisijų kviestiesiems ekspertams.

59 straipsnis.   Kvorumas

1.

Komisijos kvorumas yra, kai dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

2.

Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip dešimt narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus. Nustačius, kad kvorumo nėra, komisija gali tęsti darbotvarkės klausimų, dėl kurių nereikia balsuoti, nagrinėjimą, tačiau kitų darbotvarkės klausimų svarstymas ir balsavimas perkeliami į kitą posėdį.

60 straipsnis.   Balsavimas

1.

Sprendimai priimami balsavusiųjų balsų dauguma. Taip pat taikomos 22 straipsnio 2 dalies nuostatos.

2.

Komisija, nutraukusi balsavimą dėl nuomonės, balsų dauguma gali nuspręsti dar kartą balsuoti dėl jau priimtų pakeitimų, kai priima sprendimą dėl viso nuomonės teksto.

61 straipsnis.   Pakeitimai

1.

Pakeitimai komisijos sekretoriatui turi būti pateikti ne vėliau kaip likus septynioms darbo dienoms iki posėdžio pradžios. Išskirtiniais atvejais šį terminą pirmininkas gali pakeisti.

Pakeitimus komisijai gali teikti tik tos komisijos nariai arba, atsižvelgiant į 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, tinkamai įgalioti nariai bei pakaitiniai nariai ir įgaliojimų neturintis, tačiau konkretaus dokumento pranešėju paskirtas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą pranešimą.

Teisę teikti pakeitimus komisijos posėdžiui turi tik tos komisijos narys arba tinkamai įgaliotas kitas narys arba pakaitinis narys. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario ar pakaitinio nario mandato, suteikė įgaliojimus arba juos atsiėmė, lieka galioti.

Pakeitimai išverčiami pirmumo tvarka ir perduodami pranešėjui, kad jis ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki posėdžio pradžios galėtų pateikti savo pakeitimus Generaliniam sekretoriatui. Pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 pastraipoje nurodytų pakeitimų. Kai tik pranešėjo pakeitimai išverčiami, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, o spausdinti pakeitimai turi būti išdalyti ne vėliau kaip pačioje posėdžio pradžioje.

24 straipsnio 1–5 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

2.

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia svarstomo pranešimo ar nuomonės projekto tekste išdėstytos siūlomos keisti pastraipos.

3.

Komisijai priėmus nuomonę ar pranešimą, komisijos pirmininkas perduoda šį dokumentą Komiteto pirmininkui.

62 straipsnis.   Atsisakymas parengti nuomonę ar pranešimą

Jeigu komisija, kuriai buvo pavesta įvertinti siūlomą teisės aktą, arba, kitu atveju, pavesta būti pagrindine jį svarstančia komisija, mano, kad siūlomas teisės aktas nesusijęs su regionų ar vietos interesais arba nėra politinio pobūdžio, ji gali nuspręsti nuomonės ar pranešimo nerengti.

63 straipsnis.   Rašytinė procedūra

1.

Išskirtiniais atvejais komisijos pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui dėl komisijos veiklos priimti.

2.

Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo pateikia nariams ir prašo jų per tris darbo dienas jam raštu pranešti savo prieštaravimus.

3.

Jei prieštaravimų nėra, sprendimas priimamas.

64 straipsnis.   Komiteto pozicija raštu

1.

Tais atvejais, kai pateikiamas prašymas parengti nuomonę, tačiau, atsižvelgiant į prioritetus ir (arba) į tai, kad Komitetas neseniai atitinkamu klausimu jau yra parengęs nuomonių, manoma, kad naujos nuomonės rengti nebūtina, kompetentinga komisija gali nuspręsti nuomonės nerengti. Šiuo atveju Komitetas savo atsakymą Europos Sąjungos institucijoms gali pateikti raštu, kurį pasirašo Komiteto pirmininkas.

2.

Raštą rengia kompetentingos komisijos pirmininkas pasikonsultavęs su ankstesnes nuomones tuo pačiu klausimu rengusiais pranešėjais.

3.

Jei yra laiko, prieš pateikiant raštą pasirašyti Komiteto pirmininkui, jis apsvarstomas artimiausiame atitinkamos komisijos posėdyje.

65 straipsnis.   Komisijoms taikomos nuostatos

11 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1–3 dalys ir 20 straipsnis taikomi mutatis mutandis.

5   SKYRIUS

KOMITETO ADMINISTRACIJA

66 straipsnis.   Generalinis sekretoriatas

1.

Komitetui padeda Generalinis sekretoriatas.

2.

Generaliniam sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius.

3.

Biuras, remdamasis Generalinio sekretoriaus siūlymu, nustato tokią Generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, kuri užtikrintų veiksmingą Komiteto ir jo organų funkcionavimą ir padėtų nariams eiti savo pareigas. Kokias paslaugas Generalinis sekretoriatas turi teikti nariams, nacionalinėms delegacijoms, politinėms frakcijoms ir joms nepriklausantiems nariams, nustatoma darbo eigos metu.

4.

Generalinis sekretoriatas rašo Komiteto organų posėdžių protokolus.

67 straipsnis.   Generalinis sekretorius

1.

Generalinis sekretorius yra atsakingas už tai, kad biuro ar pirmininko priimti sprendimai būtų vykdomi pagal šias Darbo tvarkos taisykles ir taikomas teisės normas. Jis dalyvauja biuro posėdžiuose patariamojo balso teise ir rašo posėdžio protokolą.

2.

Generalinis sekretorius eina savo pareigas vadovaujamas pirmininko, kuris atstovauja biurui.

68 straipsnis.   Generalinio sekretoriaus įdarbinimas

1.

Biuras, vadovaudamasis Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio ir kitų atitinkamų straipsnių nuostatomis, Generalinį sekretorių įdarbina dviejų trečdalių balsavusiųjų daugumos sprendimu; prieš tai pagal 37 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį patikrinamas kvorumas.

2.

Generalinis sekretorius įdarbinamas penkeriems metams. Biuras nustato konkrečias Generalinio sekretoriaus darbo sutarties sąlygas.

Generalinio sekretoriaus įgaliojimai gali būti pratęsti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip penkeriems metams.

3.

Įgaliojimus, kuriuos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, suteikia kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įdarbinant Generalinį sekretorių įgyvendina biuras.

69 straipsnis.   Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos

1.

Įgaliojimai, kuriuos pareigūnus skiriančiai institucijai suteikia Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, įgyvendinami taip:

AD kategorijos 5–12 lygio pareigūnus ir AST kategorijos pareigūnus skiria Generalinis sekretorius,

kitus tarnautojus skiria biuras Generalinio sekretoriaus siūlymu.

2.

Įgaliojimai, kuriuos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, suteikia kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įgyvendinami taip:

AD kategorijos 5–12 lygio laikinųjų darbuotojų ir AST kategorijos laikinųjų darbuotojų darbo sutartis sudaro Generalinis sekretorius,

kitų laikinųjų darbuotojų darbo sutartis sudaro biuras Generalinio sekretoriaus siūlymu,

kitų laikinųjų pirmininko arba pirmojo pirmininko pavaduotojo kanceliarijos darbuotojų darbo sutartis sudaro:

AD kategorijos 5–12 lygio ir AST kategorijos darbuotojų – Generalinis sekretorius pirmininko siūlymu,

kitų AD kategorijos darbuotojų – biuras pirmininko siūlymu.

Laikinieji darbuotojai pirmininko arba pirmojo pirmininko pavaduotojo kanceliarijoje įdarbinami iki pirmininko arba pirmojo jo pavaduotojo kadencijos pabaigos.

sutartininkus, specialiuosius patarėjus ir vietinį personalą įdarbina Generalinis sekretorius remdamasis kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis.

70 straipsnis.   Uždaras posėdis

Biuras sprendimus pagal 68 ir 69 straipsnius priima uždarame posėdyje.

71 straipsnis.   Finansų ir administracinių reikalų komisija

1.

Biuras, remdamasis 36 straipsnio nuostatomis, sudaro patariamąją finansų ir administracinių reikalų komisiją, kuriai pirmininkauja biuro narys.

2.

Finansų ir administracinių reikalų komisija atlieka šias funkcijas:

a)

pagal 72 straipsnio nuostatas nagrinėja ir tvirtina Generalinio sekretoriaus pateiktą pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

b)

rengia biuro įgyvendinimo nuostatas ir sprendimus finansų, organizaciniais ir administravimo klausimais, taip pat su nariais ir pakaitiniais nariais susijusiais klausimais.

3.

Finansų ir administracinių reikalų komisijos pirmininkas atstovauja Komitetui Europos Sąjungos biudžeto valdymo institucijose.

72 straipsnis.   Biudžetas

1.

Finansų ir administracinių reikalų komisija pateikia biurui preliminarų kitų finansinių metų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą. Biuras pateikia preliminarų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą plenarinei asamblėjai tvirtinti.

2.

Plenarinė asamblėja priima preliminarų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą ir pateikia jį Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui tinkamu laiku laikydamasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

3.

Finansų ir administracinių reikalų komisijos pavedimu išlaidų ir pajamų atskaitomybę vykdo Komiteto pirmininkas arba paveda ją vykdyti pagal biuro priimtas vidaus finansų taisykles. Jis šią funkciją atlieka pagal Finansinį reglamentą, taikomą bendram Europos Bendrijų biudžetui.

*

* *

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

1   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

73 straipsnis.   Bendradarbiavimo susitarimai

Komiteto įgaliojimų pagrindu biuras, remdamasis Generalinio sekretoriaus pasiūlymu, gali sudaryti susitarimus su kitomis institucijomis ir organizacijomis.

74 straipsnis.   Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų siuntimas ir skelbimas

1.

Komiteto nuomonės ir pranešimai, taip pat pranešimai dėl supaprastintos procedūros taikymo pagal 26 straipsnio nuostatas arba dėl atsisakymo parengti nuomonę ar pranešimą pagal 62 straipsnio nuostatas siunčiami Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui. Šiuos dokumentus ir rezoliucijas siunčia pirmininkas.

2.

Nuomonės, pranešimai ir rezoliucijos skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2   SKYRIUS

VIEŠUMAS IR SKAIDRUMAS

75 straipsnis.   Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais

1.

Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis ir fizinis ar juridinis asmuo, nuolat gyvenantis arba įsisteigęs valstybėje narėje, pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties nuostatas turi teisę susipažinti su Regionų komiteto dokumentais laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytų principų, sąlygų ir apribojimų ir Komiteto biuro nustatytų nurodymų. Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims teisė susipažinti su dokumentais, esant galimybei, suteikiama tokiu pat būdu.

2.

Komitetas sudaro Komiteto dokumentų registrą. Biuras priima vidaus taisykles, reglamentuojančias susipažinimo su dokumentais sąlygas ir sudaro tiesiogiai prieinamų dokumentų sąrašą.

3   SKYRIUS

KALBŲ VARTOJIMAS

76 straipsnis.   Vertimo žodžiu kalbų režimas

Pagal galimybes bus imtasi visų priemonių, kad būtų įgyvendintas šis vertimo žodžiu kalbų režimas:

a)

Komiteto diskusijose galima kalbėti oficialiomis kalbomis, išskyrus atvejus, kai biuras nusprendžia kitaip.

b)

Visi nariai plenarinių sesijų metu turi teisę kalbėti bet kuria pačių pasirinkta oficialia kalba. Narių kalbos, sakomos viena kuria oficialia kalba, sinchroniškai verčiamos į kitas oficialias kalbas ir į bet kurią kitą kalbą, į kurią, biuro nuomone, versti yra būtina.

c)

Biuro, komisijų ir darbo grupių posėdžių metu žodžiu verčiama į tas kalbas ir iš tų kalbų, kurias vartoja nariai, patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje.

4   SKYRIUS

DARBO TVARKOS TAISYKLES REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

77 straipsnis.   Darbo tvarkos taisyklių persvarstymas

1.

Plenarinė asamblėja narių balsų dauguma nusprendžia, ar Darbo tvarkos taisykles reikia keisti iš dalies ar pakeisti visiškai.

2.

Ji sudaro ad hoc komisiją parengti pranešimo ir teksto projektą, kuriuo remdamasi savo narių balsų dauguma ji priima naujas taisykles. Naujosios taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

78 straipsnis.   Biuro nurodymai

Nepažeisdamas šių Darbo tvarkos taisyklių, biuras gali duoti nurodymus dėl jų įgyvendinimo tvarkos.

79 straipsnis.   Darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimas

Šios Darbo tvarkos taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


Top