—

atitinkamose veiklos srityse bei jaunimo politiką formuojančių asmenų bendradarbiavimo plėtojimas ir stiprinimas, inter alia, gerinant dialogą ir keičiantis žiniomis bei patirtimi,

—

jaunimo ir jaunimo organizacijų įtraukimo ir dalyvavimo formuojant politiką, ją įgyvendinant ir vykdant tolesnę veiklą skatinimas ir rėmimas,

—

galimybių gauti kokybiškas orientavimo bei konsultavimo paslaugas sudarymas,

—

galimybių gauti kokybišką su jaunimu susijusią informaciją gerinimas ir informacijos skleidimas visais įmanomais kanalais vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, taip pat per europinio masto organizacijas, pavyzdžiui Eurodesk, Europos jaunimo informacijos ir konsultacijų agentūrą (ERYICA), Europos jaunimo kortelių asociaciją (EYCA) ir kitus Europos tinklus,

—

bendradarbiavimo su vietos ir regioninės valdžios institucijomis stiprinimas,

—

geresnio jaunimo padėties supratimo rėmimas, pavyzdžiui, remiant mokslinius tyrimus jaunimo reikalų srityje, mokslinių tyrimų tinklus, specializuotus tyrimus ir t. t.,

—

darbo su jaunimu plėtojimo bei jo naudingumo pripažinimo rėmimas,

—

veiksmingas turimų ES fondų ir programų panaudojimas ir galimybės jais pasinaudoti jaunimui sudarymas,

—

parama eksperimentinių projektų ir programų, skirtų naujų ir novatoriškų pasiūlymų išbandymui bei keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais, rengimas,

—

dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo naudingumo Europos bendradarbiavimui jaunimo politikos srityje pripažinimas,

—

vaikų politikos aspektų, atsižvelgiant į jų teises ir apsaugą, įtraukimas atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad jaunų žmonių gyvenimas ir ateities perspektyvos ypač priklauso nuo vaikystėje suteiktų galimybių, paramos ir apsaugos.

—

Siekti, kad būtų plėtojamos darbo su jaunimu ir kitos neformaliojo mokymosi galimybės, nes tai yra vienas iš mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo būdų.

—

Visapusiškai panaudoti ES lygiu patvirtintas priemones gebėjimų skaidrumui užtikrinti ir gebėjimų patvirtinimui bei kvalifikacijų pripažinimui (1).

—

Skatinti visų besimokančių jaunuolių judumą.

—

Pasitelkiant formalųjį švietimą ir neformalųjį mokymąsi spręsti lyčių ir kitų stereotipų problemas.

—

Skatinti įvairių grupių sanglaudą ir supratimą, propaguoti vienodas galimybes ir mažinti skirtumus pasiekimų srityje pasitelkiant formalųjį švietimą ir neformalųjį mokymąsi.

—

Plėtoti aktyvaus dalyvavimo struktūras švietimo srityje ir mokyklų, šeimų bei vietos bendruomenių bendradarbiavimą.

—

Skatinti formaliojo švietimo ir neformaliojo mokymosi paramą jaunimo inovacijoms, kūrybiškumui ir verslumui.

—

Plačiąją visuomenę supažindinti su neformaliojo mokymosi rezultatų naudingumu.

—

Didinti ir gerinti investicijas į tinkamų ir darbo rinkoje paklausių gebėjimų ugdymą, užtikrinant geresnį reikalingų gebėjimų ir paklausos derinimą trumpuoju laikotarpiu ir geresnį jų numatymą ilguoju laikotarpiu.

—

Rengiant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros strategijas atsižvelgti į konkrečią jaunimo padėtį.

—

Skatinti sudaryti jaunimui karjeros siekimo ir profesinio rengimo galimybes kitose valstybėse narėse.

—

Ekonomikos atgaivinimo planuose numatyti trumpalaikes priemones, skirtas jaunimo integravimui į darbo rinką skatinti, ir struktūrines priemones atsižvelgiant į jaunimo reikalus.

—

Plėtoti profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas.

—

Mažinti laisvo darbuotojų judėjimo ES kliūtis.

—

Remti kokybiškas stažuočių ir praktikos programas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką ir joje siekti karjeros.

—

Sudaryti geresnes vaikų priežiūros sąlygas ir skatinti atsakomybės dalijimąsi tarp partnerių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos geriau derinti tiek jaunų moterų, tiek jaunų vyrų profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą.

—

Remti jaunimo verslumą pasitelkiant, inter alia, švietimą verslumo srityje, teikti paramą naujų įmonių steigimui skirtiems fondams ir kuravimo programoms bei skatinti jaunimo įsteigtų bendrovių pripažinimą.

—

Remti Europos tinklų ir struktūrų kūrimą siekiant skatinti jaunimo verslumą.

—

Skatinti verslumą tvaraus vystymosi srityje.

—

Vykdyti veiklą, susijusią su Tarybos rezoliucija dėl jaunimo sveikatos ir gerovės (2) bei skatinti jaunimo gerą fizinę būklę ir fizinį aktyvumą taikant ES fizinio aktyvumo gaires (3).

—

Vykdant veiklą, kuria siekiama skatinti jaunimo sveikatą ir gerovę, atsižvelgti į tai, kad sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas.

—

Skatinti sveiką jaunimo gyvenseną pasitelkiant fizinį lavinimą, švietimą mitybos klausimais, fizinį aktyvumą bei mokyklų, su jaunimu dirbančių asmenų, sveikatos specialistų ir sporto organizacijų bendradarbiavimą.

—

Pabrėžti, kad sporto vaidmuo – skatinti komandinį darbą, tarpkultūrinį mokymąsi, garbingos kovos principus ir atsakomybę.

—

Didinti su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių žinias ir sąmoningumą sveikatos klausimais.

—

Vietos lygiu sutelkti visus suinteresuotuosius subjektus siekiant nustatyti jaunimo rizikos grupes ir padėti tokiam jaunimui bei prireikus nukreipti jį į kitas tarnybas.

—

Skatinti tarpusavio švietimą sveikatos klausimais.

—

Skatinti vaikų ir jaunimo apsaugą, visų pirma susijusią su kompetencija naujų žiniasklaidos priemonių srityje, ir jų apsaugą nuo tam tikrų pavojų, kylančių naudojantis naujomis žiniasklaidos priemonėmis, kartu taip pat pripažįstant naudą ir galimybes, kurias naujosios žiniasklaidos priemonės gali teikti jaunimui, pavyzdžiui, vykdant veiklą, susijusią su 2008 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadomis dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje.

—

Sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis, kurias teikia veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, jas geriau pritaikant prie jaunimo poreikių.

—

Kurti dialogo su jaunimu ir jaunimo dalyvavimo rengiant nacionalinę jaunimo politiką mechanizmus.

—

Skatinti vadovautis esamomis jaunimo dalyvavimo, informavimo ir konsultavimo gairėmis arba jas rengti siekiant užtikrinti šios veiklos kokybę.

—

Politiškai ir finansiškai remti jaunimo organizacijas bei vietos ir nacionalines jaunimo tarybas, taip pat remti jų svarbaus vaidmens demokratinėje visuomenėje pripažinimą.

—

Siekti, kad atstovaujamosios demokratijos, jaunimo organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų veikloje dalyvautų kuo daugiau ir įvairesnių grupių jaunuolių.

—

Veiksmingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis siekiant užtikrinti platesnį ir aktyvesnį jaunimo dalyvavimą.

—

Nuo mažens remti įvairių formų „mokymąsi dalyvauti“ pasitelkiant formalųjį švietimą ir neformalųjį mokymąsi.

—

Sudaryti daugiau galimybių valstybinėms institucijoms ir jaunimui diskutuoti.

—

Remti gebėjimų, įgytų savanoriškoje veikloje, pripažinimą taikant tokias priemones kaip Europasas ir Jaunimo pasas bei valstybių narių finansuojamas priemones.

—

Įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo Europoje (4).

—

Didinti informuotumą apie savanoriškos veiklos naudą, be kita ko, pasitelkiant tarpusavio mokymosi procesą.

—

Skatinti jaunųjų savanorių apsaugą ir savanoriškos veiklos kokybę.

—

Įtraukti jaunimą ir jaunimo organizacijas į būsimų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo veiklą.

—

Skatinti kartų solidarumą pasitelkiant savanorišką veiklą.

—

Panaudoti visą darbo su jaunimu ir jaunimo centrų, kaip aprėpties priemonių, potencialą.

—

Vykdant veiklą, kuria siekiama stiprinti visuomenės sanglaudą ir solidarumą bei mažinti jaunimo socialinę atskirtį, taikyti požiūrį, apimantį įvairias sritis, pvz., jaunimo švietimo, darbo ir socialinės aprėpties tarpusavio sąsajas.

—

Skatinti ir plėtoti viso jaunimo tarpkultūrinį sąmoningumą ir kompetenciją bei kovoti su prietarais.

—

Remti jaunimo informavimo ir švietimo jaunimo teisių srityje veiklą.

—

Spręsti benamystės, aprūpinimo būstu ir finansinės atskirties problemas.

—

Sudaryti galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis (pvz., transporto, e. aprėpties, sveikatos apsaugos, socialinėmis paslaugomis).

—

Siekti, kad būtų skiriama speciali parama jaunoms šeimoms.

—

Įtraukti jaunimą ir jaunimo organizacijas į Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo veiklą.

—

Ugdyti jaunimo sąmoningumą pasaulinės reikšmės klausimais, pvz., tvaraus vystymosi ir žmogaus teisių klausimais.

—

Suteikti galimybę jaunimui keistis nuomonėmis su politiką formuojančiais asmenimis pasaulinės reikšmės klausimais (pavyzdžiui, dalyvaujant tarptautiniuose susitikimuose, virtualiose platformose/forumuose ir t. t.).

—

Skatinti viso pasaulio jaunimo tarpusavio supratimą palaikant dialogą ir imantis rėmimo veiksmų, pavyzdžiui, organizuojant mokymo kursus, mainus ir susitikimus.

—

Skatinti jaunimą dalyvauti „savanoriškoje ekologinėje veikloje“ ir rinktis ekologiškus vartojimo ir gamybos modelius (pvz., perdirbimą, energijos tausojimą, hibridines transporto priemones ir kt.).

—

Remti verslumą, užimtumą, švietimą ir savanoriškos veiklos galimybes bendradarbiaujant su regionais už Europos ribų.

—

Skatinti su jaunimu dirbančių asmenų iš skirtingų žemynų bendradarbiavimą ir mainus.

—

Skatinti jaunimą dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, vykdomoje jų šalyje arba užsienyje.

—

Remti jaunimo kūrybiškumo plėtojimą vykdant veiklą, susijusią su Tarybos išvadomis dėl kūrybiškos kartos ugdymo: ugdyti vaikų ir jaunuolių kūrybiškumą bei inovacinius gebėjimus per kultūrinę raišką ir didesnes kultūros pažinimo galimybes (5).

—

Sudaryti daugiau galimybių kokybiškai susipažinti su kultūra ir naudotis kūrybinėmis priemonėmis, ypač susijusiomis su naujosiomis technologijomis, ir plėsti jaunimo galimybes praktiškai susipažinti su kultūra ir išreikšti bei tobulinti savo kūrybiškumą mokykloje ar už jos ribų.

—

Sudaryti sąlygas jaunimui naudotis naujomis technologijomis kūrybiškumui ir inovaciniams gebėjimams ugdyti bei domėjimuisi kultūra, menu ir mokslu skatinti.

—

Sudaryti galimybes patekti į tokią aplinką, kurioje jaunimas gali ugdyti savo kūrybiškumą ir prasmingai praleisti laisvalaikį.

—

Sudaryti palankesnes sąlygas politikos ir programų ilgalaikėms sąsajoms plėtoti kultūros, švietimo, sveikatos, socialinės aprėpties, žiniasklaidos, darbo ir jaunimo srityse siekiant skatinti jaunimo kūrybiškumą ir inovacinius gebėjimus.

—

Skatinti jaunų darbuotojų specializuotą mokymą kultūros, naujų žiniasklaidos priemonių ir tarpkultūrinės kompetencijos srityse.

—

Skatinti kultūros bei kūrybinio sektorių ir jaunimo organizacijų bei su jaunimu dirbančių asmenų partnerystes.

—

Sudaryti palankesnes sąlygas jaunimo talento ir verslumo gebėjimų puoselėjimui, taip pat jį remti, siekiant padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti ir pasinaudoti būsimomis darbo galimybėmis.

—

Skatinti, kad jaunimas susipažintų su įvairių ES valstybių narių kultūra ir kultūriniu paveldu, be kita ko, naudodamasis naujosiomis technologijomis.

—

Europos jaunimo pakto stiprinimas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją po 2010 m.

—

Mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinė aprėptis.

—

Vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmuo jaunimo politikoje.

—

Bendradarbiavimas su Lotynų Amerikos šalimis.

—

Darbas su jaunimu ir jo prieinamumas bei veikla neturtingiausiems vaikams ir jaunimui.

—

Jaunimo kultūrinės galimybės.

—

Jaunimo pilietiškumas ir dalyvavimas daug dėmesio skiriant dalyvavimui socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir politinėje veikloje bei žmogaus teisėms.

—

Jaunimo savanoriška veikla ir jos įnašas į vietinių bendruomenių vystymąsi.

—

Kiekvienam 18 mėnesių laikotarpiui aptarti Komisijos prašoma sušaukti Europos iniciatyvinį komitetą, kurį sudarytų, inter alia, trijų pirmininkausiančių valstybių narių, jaunimo reikalų ministerijų, nacionalinių jaunimo tarybų ir programos „Veiklus jaunimas“ nacionalinių agentūrų, taip pat Europos Komisijos ir Europos jaunimo forumo atstovai. Atitinkamais atvejais bus konsultuojamasi su jaunimo reikalų srityje dirbančiais mokslinių tyrimų darbuotojais ir su asmenimis, dirbančiais su jaunimu. Europos iniciatyvinis komitetas yra atsakingas už bendrą struktūrinio dialogo koordinavimą. Iniciatyvinis komitetas sukuria paramos struktūrą, apimančią instruktorius ir metodistus, kurie gali teikti metodinę paramą ir užtikrinti struktūrinio dialogo palaikymo ES lygiu tęstinumą.

—

Valstybių narių prašoma remti mažų nacionalinių darbo grupių sukūrimą. Tokios grupės gali naudotis esamomis struktūromis ir jas gali sudaryti, inter alia, jaunimo reikalų ministerijų, nacionalinių jaunimo tarybų, vietos ir regionų jaunimo tarybų, jaunimo organizacijų atstovai, su jaunimu dirbantys asmenys, įvairūs jauni asmenys ir jaunimo reikalų srityje dirbantys mokslinių tyrimų darbuotojai. Valstybes narės skatinamos, esant galimybei, tokiose grupėse nacionalinėms jaunimo taryboms suteikti vadovaujamąjį vaidmenį. Nacionalinių darbo grupių uždavinys būtų užtikrinti dalyvaujamąjį procesą valstybėse narėse.

—

Komisijos ir valstybių narių prašoma, bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais, nuolat stebėti struktūrinį dialogą ir rinkti bei skleisti geros praktikos pavyzdžius.