24.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/38

(1)

Pagal Direktyvos 2001/95/EB nuostatas Europos standartus turi nustatyti Europos standartizacijos įstaigos. Minėti standartai turėtų užtikrinti, kad gaminiai atitiktų direktyvos bendrąjį saugos reikalavimą.

(2)

Remiantis Direktyva 2001/95/EB, gaminys laikomas saugiu, kai jis atitinka neprivalomuosius nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, kiek tai susiję su rizika ir rizikos kategorijomis, kurioms taikomi atitinkami nacionaliniai standartai.

(3)

Priklausomai nuo nešiojamojo muzikos grotuvo tipo, jo sauga yra reglamentuojama Direktyva 2001/95/EB, 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (2) arba 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (3). Direktyva 2001/95/EB reglamentuojami tam tikri nešiojamieji muzikos grotuvai, kuriuose nėra integruotos ryšių funkcijos.

(4)

Direktyvose 1999/5/EB ir 2006/95/EB daromos nuorodos į Europos darnųjį standartą EN 60065:2002 „Garso, vaizdo ir panašios paskirties elektroniniai aparatai. Saugos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kad dabar vis sunkiau atskirti vartotojams skirtą elektroniką ir informacinių technologijų įrangą, šį standartą sujungus su standartu EN 60950 „Informacijos technologijų įrangos sauga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“ numatoma priimti naują standartą EN 62368.

(5)

Galiojančiuose standartuose nenumatyta didžiausia leidžiama garso riba, ne- reikalaujama jokio specialaus ženklinimo dėl skleidžiamo triukšmo, tačiau reikalaujama, kad vartojimo instrukcijoje būtų įspėjimas apie nepageidaujamą pernelyg aukšto lygio garso poveikį, viršijus leidžiamą garso lygį.

(6)

Europos Komisija paprašė Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR) įvertinti plačiai naudojamų nešiojamųjų muzikos grotuvų ir mobiliųjų telefonų, kuriuose yra muzikos grojimo funkcija, keliamus galimus pavojus sveikatai, atsižvelgiant ir į didėjantį žmonių, kurių darbo vietoje garso lygis nuolat viršija leidžiamą ribą (80 decibelų), skaičių. SCENIHR nuomonėje (4) daroma išvada, kad klausytojai gali patirti su klausa susijusių ir kitų problemų. Visų pirma, klausytojai, naudojantys nešiojamąjį muzikos grotuvą bent penkerius metus ilgiau nei 40 valandų per savaitę, kai garso lygis yra aukštas (viršija 89 dB (A)), rizikuoja visam laikui prarasti klausą. Tokia grotuvų naudojimo praktika tapo jau įprasta, visų pirma tarp vaikų ir paauglių.

(7)

Nešiojamųjų muzikos grotuvų saugos reikalavimai turėtų būti nustatyti vadovaujantis Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, siekiant prašyti standartizacijos įstaigų parengti standartą, kuris apsaugotų nuo šių įtaisų skleidžiamo garso sukelto klausos pablogėjimo pavojaus, laikantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (5), nustatytos tvarkos. Nuoroda į priimtą standartą turėtų būti paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, vadovaujantis Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnio 2 dalimi. Siekiant užtikrinti visapusišką ir suderintą požiūrį į visų nešiojamųjų muzikos grotuvų, įskaitant mobiliuosius telefonus, kuriuose yra muzikos grojimo funkcija, saugą, laikantis Direktyvų 2001/95/EB, 1999/5/EB ir 2006/95/EB reikalavimų standartizacijos įstaigoms turi būti pateiktas bendras prašymas.

(8)

Parengus standartą, jei Komisija nuspręstų skelbti jo nuorodą Oficialiajame leidinyje, būtų laikoma, kad nešiojamieji muzikos grotuvai, suprojektuoti ir pagaminti pagal atitiktį standartui, atitinka Direktyvos 2001/95/EB bendrąjį saugos reikalavimą tiek, kiek tai susiję su atitinkamu standartu nustatytais saugos reikalavimais.

(9)

Šis sprendimas atitinka pagal Direktyvos 2001/95/EEB 15 straipsnį įkurto komiteto nuomonę,

1)

aukšto lygio skleidžiamo garso poveikio trukmė turi būti ribota, kad būtų išvengta klausos pablogėjimo. 80 dB (A) garso poveikio trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę, o 89 dB (A) – ne ilgesnė kaip 5 valandos per savaitę. Dėl kitų garso poveikio lygių taikoma tiesinė interpoliacija ir ekstrapoliacija. Atsižvelgiama į garso dinaminį intervalą ir į pagrįstai numatytą gaminių naudojimo paskirtį;

2)

nešiojamieji muzikos grotuvai ženklinami pateikiant tinkamus įspėjimus dėl pavojų, susijusių su įtaiso naudojimu, ir būdų jų išvengti ir informaciją naudotojams tais atvejais, kai garso poveikis kelia klausos pablogėjimo pavojų.