EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009D0406

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas

OJ L 140, 5.6.2009, p. 136–148 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 017 P. 126 - 138

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2009/406/oj

5.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/136


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 406/2009/EB

2009 m. balandžio 23 d.

dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Pagrindinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), Europos bendrijos vardu patvirtintos Tarybos sprendimu 94/69/EB (3), tikslas yra užtikrinti tokią pastovią šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, kad klimato sistema būtų apsaugota nuo pavojingo antropogeninio poveikio.

(2)

Bendrijos nuomone, neseniai išreikšta Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn., būtina užtikrinti, kad žemės paviršiaus metinė vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra – tai reiškia, kad iki 2050 m. visuotinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį reikėtų sumažinti tiek, kad jis būtų bent 50 % mažesnis už 1990 m. lygį. Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurias apima šis sprendimas, turėtų būti mažinamos ir po 2020 m., kaip dalis Bendrijos pastangų padedant siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslo. Išsivysčiusios šalys, įskaitant ES valstybes nares, turėtų ir toliau imtis iniciatyvos įsipareigodamos iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 30 %, lyginant su 1990 m kiekiais. Šiais veiksmais jos taip pat turėtų siekti, kad bendras jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis iki 2050 m. sumažėtų 60–80 %, palyginti su 1990 m. kiekiais. Emisijų kiekis turėtų būti mažinamas visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant tarptautinę jūrų laivybą ir aviaciją. Aviacijos sektorius, įtrauktas į Bendrijos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – Bendrijos sistema), prisideda prie tokio mažinimo. Jeigu valstybės narės nepatvirtintų tarptautinio susitarimo, kuris apimtų tarptautinės laivybos sektoriaus emisijas ir planinius jų mažinimo rodiklius, parengtus pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją, arba iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrija nepatvirtintų nė vieno susitarimo, parengto remiantis JTBKKK, tai Komisija turėtų teikti pasiūlymą, pagal kurį būtų numatyta siekį mažinti tarptautinės laivybos sektoriaus emisijas įtraukti į Bendrijos įsipareigojimą, kuris pagal pasiūlymą turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2013 m. Toks pasiūlymas, kuriame būtų atsižvelgiama į galimą naudą aplinkai, turėtų sumažinti bet kokį neigiamą poveikį Bendrijos konkurencingumui.

(3)

Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. pritarė Bendrijos tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, lyginant su 1990 m. kiekiu, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes.

(4)

Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. pabrėžė, jog Bendrija yra įsipareigojusi paversti Europą ypač taupiai energiją naudojančia ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančia ekonomika, ir nusprendė, kad Bendrija, kol nėra sudaryto visuotinio ir visapusiško susitarimo laikotarpiui po 2012 m., nedarydama poveikio savo pozicijai tarptautinėse derybose, turi tvirtai ir nepriklausomai įsipareigoti iki 2020 m. bent 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m.

(5)

Energijos vartojimo efektyvumo gerinimo priemonės valstybėms narėms nepaprastai svarbios siekiant įvykdyti šiame sprendime nustatytus reikalavimus. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų atidžiai stebėti pažangą siekiant tikslo iki 2020 m. 20 % sumažinti energijos naudojimą ir, jei pažanga pernelyg maža, siūlyti papildomų veiksmų.

(6)

Direktyva 2003/87/EB (4) buvo sukurta Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, taikoma tam tikriems ekonomikos sektoriams. Norint kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m. kiekiais, prie šio tikslo mažinti emisijas turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Todėl valstybės narės turėtų įgyvendinti papildomas politikos kryptis ir priemones, siekdamos papildomai apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš šaltinių, kurių neapima Direktyva 2003/87/EB.

(7)

Kiekvienos valstybės narės įnašas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į jos 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurias apima šis sprendimas, patikslintas taip, kad nebūtų įskaičiuotos emisijos iš įrenginių, buvusių 2005 m., kurie įtraukti į Bendrijos sistemą 2006–2012 m.. Metinės emisijos kvotos 2013–2020 m., nurodomos anglies dioksido ekvivalento tonomis, turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į persvarstytus ir patikrintus duomenis.

(8)

Valstybių narių pastangos mažinti emisijas turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui valstybėse narėse. Valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti mažas, todėl ateityje prognozuojamas didelis BVP augimas, turėtų būti leista padidinti emisijų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais, tačiau jos turėtų riboti šių emisijų augimą, siekdamos prisidėti prie bendrojo Bendrijos įsipareigojimo mažinti emisijas. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti didelis, turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 2005 m. kiekiais.

(9)

Siekiant dar geriau užtikrinti teisingą pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą mažinti emisijas, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 2005 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti emisijų, palyginti su 2005 m. kiekiais. Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas reikėtų nuo 2013–2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama į kitus metus perkelti ne daugiau 5 % tos valstybės metinės emisijos kvotos. Valstybei narei, nepanaudojusiai jai suteiktos metinės emisijos kvotos, taip pat turėtų būti leidžiama perkelti nepanaudotą kiekį į kitus metus.

(10)

Siekiant išlyginti įvairių valstybių narių emisijų mažinimo išlaidų skirtumus ir užtikrinti didesnį lankstumą geografiniu aspektu, o tuo pat metu padidinti visos Bendrijos sąnaudų efektyvumą vykdant visus įsipareigojimus, valstybei narei turėtų būti leista perleisti dalį jai nustatytos metinės emisijos kvotos kitai valstybei narei. Tokio perleidimo skaidrumas turėtų būti užtikrinamas pranešant apie jį Komisijai ir visus perleidžiamus kiekius registruojant abiejų valstybių narių registruose. Toks perleidimas gali būti vykdomas abiems šalims patogiu būdu, įskaitant pardavimą aukcione, pardavimą per rinkos tarpininkus, kurie vykdo agentūros veiklą, arba pagal dvišalius susitarimus.

(11)

Reikėtų siekti, kad Sąjungoje labai sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Naudojimasis iš projektų veiklos gautais kreditais turėtų būti ribojamas taip, kad papildytų nacionalinius veiksmus. Sąjunga yra įsipareigojusi toliau gerinti švarios plėtros projektą (ŠPP) ir sieks jį gerinti dalyvaudama atitinkamuose tarptautiniuose procesuose. Svarbu, kad valstybės narės naudotųsi kreditais, gautais įgyvendinant projektus, kuriuos vykdant iš tiesų patikimai, papildomai ir nuolat mažinamos emisijos, taip pat gaunama aiški ir tvari vystymosi nauda ir nedaroma didelio neigiamo poveikio aplinkai ar neigiamo socialinio poveikio. Be to, valstybės narės turi pranešti apie kokybės kriterijus, kuriuos jos taiko, kai naudojamasi šiais kreditais.

(12)

Siekdama suteikti lankstumo valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus, skatinti trečiųjų šalių tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti tam tikrą kiekį kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo projektų, prieš pasirašant būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos (toliau – tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą, ir visų pirma šito siektų didindamos dalį patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (PTMV) (, įsigyjamų iš mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) ir mažų besivystančių salų valstybių (MBSV), ir padėtų įgyvendinti tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

(13)

Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimo kreditais, kurie buvo suteikti už 2008–2012 m. laikotarpiu sumažintus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekius įgyvendinant tų rūšių projektus, kuriuos tuo metu buvo galima vykdyti pasinaudojant Bendrijos sistema. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista pasinaudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekių mažinimo kreditais, gautais sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 2008–2012 m. laikotarpiui pasibaigus, jei šie projektai buvo užregistruoti 2008–2012 m. ir priskiriami rūšims projektų, kuriuos tuo metu buvo galima vykdyti pasinaudojant Bendrijos sistema.

(14)

Iki šiol labai nedaug ŠPP įgyvendinama MIŠ. Kadangi Komisija remia teisingą ŠPP projektų paskirstymą, taip pat per Komisijos įsteigtą Pasaulinį klimato kaitos aljansą, kaip nurodyta 2007 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikate „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“, reikėtų užtikrinti, jog bus priimami kreditai iš tų projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti MIŠ 2008–2012 m. laikotarpiui pasibaigus, jeigu atitinkamų rūšių projektus 2008–2012 m. laikotarpiu bus galima vykdyti pasinaudojant Bendrijos sistema. Šie kreditai turėtų būti priimami iki 2016 m. arba kol bus sudarytas atitinkamas susitarimas su Bendrija, žiūrint kuri data yra ankstesnė.

(15)

Siekiant suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms ir skatinti besivystančių šalių tvarų vystymąsi, valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti papildomais kreditais, gautais įgyvendinant projektus pagal Bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus. Jei nebus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, kuriame būtų nustatytas kiekis, kuriuo savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas privalėtų sumažinti išsivysčiusios šalys, BĮ projektai po 2012 m. negalės būti tęsiami. Tačiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimo kreditai, gauti įgyvendinant tokius projektus, turėtų būti ir toliau pripažįstami, sudarius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

(16)

Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPP kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad Bendrija toliau mažintų šiltnamio efektą sukeliančių emisijas, ir taip sustiprinti Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimą, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse arba kitose valstybėse narėse, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, vykdomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 % atitinkamos valstybės narės 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios neapima Direktyva 2003/87/EB. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nepanaudotą šio kiekio dalį perleisti kitoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms turinčioms neigiamą limitą arba teigiamą limitą, neviršijantį 5 %, kaip nurodyta šiame sprendime, be minėtų kreditų turėtų būti leidžiama naudoti papildomus kreditus, sudarančius 1 % jų patikrinto 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, gautus kiekvienais metais vykdant projektus MIŠ ir MBSV, atsižvelgiant į tai, kaip valstybės narės laikosi vienos iš keturių šiame sprendime nustatytų sąlygų.

(17)

Šis sprendimas turėtų nedaryti poveikio griežtesniems nacionaliniams tikslams. Kai valstybės narės, siekdamos didesnio tikslo, riboja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurias apima šis sprendimas, daugiau, negu įpareigojamos pagal šią direktyvą, šiame sprendime nustatytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kreditų naudojimo apribojimas neturėtų būti taikomas papildomam išmetamo kiekio sumažinimui siekiant nacionalinio tikslo.

(18)

Siekiant padidinti nacionalinių tikslų, visų pirma plataus užmojo tikslų siekiančių valstybių narių, įgyvendinimo rentabilumą valstybės narės gali naudoti kreditus, gautus įgyvendinant Bendrijos lygmens projektus, kaip numatyta Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnyje.

(19)

Sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės turėtų priimti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimo kreditus tik iš tų šalių, kurios yra ratifikavusios tą susitarimą, ir tai daryti laikydamosi bendro požiūrio.

(20)

Tai, kad tam tikrose šio sprendimo nuostatose nurodoma, kad Bendrija patvirtins tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, netrukdo valstybėms narėms taip pat sudaryti minėtą susitarimą.

(21)

Po to, kai bus patvirtintas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, pagal šį susitarimą laikotarpiui po 2012 m. Bendrija ir valstybės narės turėtų dalyvauti teikiant finansinę paramą apskaitomai, įvertinamai, patikrinamai ir nacionaliniu aspektu deramai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo veiklai, suderintai su siekiu bendrą pasaulinį paviršiaus temperatūros padidėjimą sumažinti iki 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, besivystančiose šalyse, kurios ratifikavo susitarimą, vykdyti.

(22)

Patvirtinus tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir remiantis šiuo susitarimu, laikotarpiu po 2012 m. Bendrija ir valstybės narės turėtų dalyvauti teikiant finansinę paramą besivystančioms šalims, kurios ratifikavo susitarimą, ypač bendruomenėms ir šalims, kurioms gresia didžiausias pavojus dėl klimato kaitos, siekiant padėti joms prisitaikyti ir siekiant skatinti rizikos mažinimo strategijas.

(23)

Tuo atveju, jei iki 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrija nepritartų nė vienam tarptautiniam susitarimui dėl klimato kaitos, Komisija turėtų teikti pasiūlymą, pagal kurį su žemės naudojimu, žemės naudojimo paskirties keitimu ir miškininkyste susiję išmetami ir pašalinami teršalai turėtų būti įtraukti į Bendrijos įsipareigojimą, kuris įsigaliotų nuo 2013 m. laikantis suderinto požiūrio, pagrįsto su JTBKKK susijusia veikla, ir kuris užtikrintų pastovumą ir aplinkos apsaugą dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą bei atidžią stebėseną ir tikslią apskaitą. Komisija turėtų įvertinti, ar reikia atitinkamai derinti pavienių valstybių narių pastangų pasidalijimą.

(24)

Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (5). Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą.

(25)

Nustačius bet kokius Direktyvos 2003/87/EB taikymo srities pasikeitimus, reikėtų atitinkamai pakoreguoti didžiausius išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, kuriuos apima šis sprendimas.

(26)

Bendrijai patvirtinus tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų apribojimus, kad būtų galima pasiekti Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą įsipareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atsižvelgiant į valstybių narių solidarumo principą ir poreikį palaikyti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje. Iš trečiosiose šalyse vykdomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo projektų gautų kreditų, kuriais gali pasinaudoti kiekviena valstybė narė, kiekį reikėtų padidinti, tačiau ne daugiau kaip iki pusės papildomo kiekio, kuriuo turi būti sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip nurodyta šiame sprendime.

(27)

Registrai, sukurti pagal Sprendimą Nr. 280/2004/EB, ir pagal Direktyvą 2003/87/EB paskirtas vyriausias administratorius turėtų dalyvauti siekiant užtikrinti visų sandorių, kuriais įgyvendinamas šis sprendimas, tinkamą tvarkymą ir apskaitą.

(28)

Kadangi pagal mažinimo įsipareigojimą, kurį prisiėmė Bendrija, užduotys skiriamos ne tik valstybių narių centrinėms valdymo institucijoms, bet ir jų vietos bei regioninėms valdymo institucijoms ir kitiems vietos bei regioniniams palaikymo forumams ir organizacijoms, valstybės narės turėtų užtikrinti savo centrinių ir vietos vadžios institucijų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis.

(29)

Greta atskirų valstybių narių, centrinių valdymo institucijų ir vietos bei regioninių organizacijų ir valdžios institucijų, taip pat ir rinkos veikėjai, kartu su namų ūkiais ir atskirais vartotojais, turėtų prisidėti prie Bendrijos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurios gali būti joms priskirtos.

(30)

Valstybės narės turėtų užtikrinti naujų, pažangių technologijų naudojimo finansavimą, kad pramonės operatoriai galėtų kurti naujas darbo vietas, kartu padėtų didinti konkurencingumą ir skatinti įgyvendinti tikslus, nustatytus Lisabonos strategijoje.

(31)

Didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių itin svarbu siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl valstybės narės turėtų siekti tai daryti atsižvelgdamos į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (6).

(32)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamų priemonių turi būti imtasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(33)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti 2013–2020 m. anglies dioksido ekvivalentu nurodomas metines emisijos kvotas, nurodyti sąlygas, kurios padėtų valstybėms narėms perleisti dalį emisijos kvotų ir padidinti šio perleidimo proceso skaidrumą, taip pat priimti priemones siekiant įgyvendinti su registrais ir vyriausiuoju administratoriumi susijusias nuostatas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(34)

Kadangi valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslų, todėl Bendrija dėl jų masto ir poveikio gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiame sprendime nenumatoma nieko, kas nebūtina šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime nustatomas minimalus valstybių narių įnašas siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurias apima šis sprendimas, šio įnašo suteikimo ir jo vertinimo taisyklės.

Be to, šiame sprendime numatomos nuostatos, kurios yra skirtos didesniam kaip 20 % Bendrijos sumažinimo įsipareigojimui įvertinti ir įgyvendinti ir kurios bus taikomos Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigojus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti daugiau negu numatyta 3 straipsnyje, kaip matyti iš įsipareigojimo dėl 30 % sumažinimo, kuris buvo patvirtintas Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn.

2 straipsnis

Sąvokos

Šio sprendimo tikslais taikomos šios sąvokos:

1.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – tai iš I priede išvardytų kategorijų šaltinių išmetami anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6), išreikšti anglies dioksido ekvivalento tonomis, kaip nustatyta pagal Sprendimą Nr. 280/2004/EB, išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurias apima Direktyva 2003/87/EB.

2.

Metinė emisijos kvota – didžiausias metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, leidžiama 2013–2020 m. laikotarpiu, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje.

3 straipsnis

Emisijos lygiai i 2013–2020 m. laikotarpiu

1.   Kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažiausiai šio sprendimo II priede atitinkamai valstybei narei nustatytu procentiniu dydžiu, palyginti su 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis.

2.   Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir 5 straipsnį kiekviena valstybė narė, kuriai pagal II priedą nustatytas neigiamas limitas, pasinaudodama taip pat ir šiame sprendime nurodytomis lankstumo priemonėmis, užtikrina, kad jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2013 m. neviršytų jos 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. vidutinių metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, apie kurias pranešta ir kurios patikrintos pagal Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą Nr. 280/2004/EB.

Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir 5 straipsnį kiekviena valstybė narė, kuriai pagal II priedą nustatytas teigiamas limitas, pasinaudodama taip pat ir šiame sprendime nurodytomis lankstumo priemonėmis, užtikrina, kad jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2013 m. neviršytų lygio, kuris būtų nustatytas pagal linijinę trajektoriją, kuri prasidėtų nuo 2009 m. ir apimtų jos 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. vidutines metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, apie kurias pranešta ir kurios patikrintos pagal Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą Nr. 280/2004/EB, ir baigtųsi 2020 m. ties II priede nurodyta riba.

Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir 5 straipsnį kiekviena valstybė narė kiekvienais metais tolygiai mažina savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pasinaudodama taip pat ir šiame sprendime nurodytomis lankstumo priemonėmis, siekdama užtikrinti, kad emisijos neviršytų tai valstybei narei nustatytos 2020 m. ribos, nurodytos II priede.

Gavus atitinkamus peržiūrėtus ir patikrintus duomenis apie emisijas, per 6 mėnesius patvirtinamos priemonės, pagal kurias 2013–2020 m. nustatomos metinės emisijos kvotos, nurodomos anglies dioksido ekvivalento tonomis.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Nuo 2013 m. iki 2019 m. valstybė narė gali į kitus metus perkelti iki 5 % metinio jai leidžiamo išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Jeigu valstybės narės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis nei metinė emisijos kvota, atsižvelgiant į lankstumo priemonių naudojimą pagal šios ir 4 bei 5 dalių nuostatas, ji gali perkelti atitinkamais metais metinio leidžiamo išmesti dujų kiekio dalį, kuri viršija tais metais jos išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, į kitus metus iki 2020 m.

Valstybė narė gali prašyti padidinti perkeliamą kiekį, kad jis galėtų būti didesnis nei 5 % 2013 m. ir 2014 m., jei oro sąlygos būtų ekstremalios ir dėl to labai padidėtų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis minėtais metais, palyginti su metais, kai oro sąlygos normalios. Šiuo tikslu valstybė narė pateikia Komisijai pranešimą, kuriame pagrindžia minėtąjį prašymą. Komisija per tris mėnesius nusprendžia, ar leidžia padidinti perkeliamą kiekį.

4.   Valstybė narė gali iki 5 % metinės emisijos kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Gaunančioji valstybė narė šį kiekį gali panaudoti siekdama įgyvendinti savo pagal šį straipsnį prisiimtą įsipareigojimą atitinkamiems metams arba vėlesniems metams iki 2020 m. Valstybė narė negali perleisti savo metinės emisijos kvotos jokios dalies, jei perleidimo metu valstybė narė neatitinka šio sprendimo reikalavimų.

5.   Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo metinės emisijos kvotos, kai ši kvota didesnė nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija atitinkamais metais, atsižvelgiant į 3 ir 4 dalyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Gaunančioji valstybė narė šį kiekį gali panaudoti siekdama įgyvendinti savo pagal šį straipsnį prisiimtą įsipareigojimą tais metais arba vėlesniais metais, iki 2020 m. Valstybė narė negali perleisti jokios dalies savo metinės emisijos kvotos, jei perleidimo metu ji neatitinka šio sprendimo reikalavimų.

6.   Siekiant palengvinti 4 ir 5 dalyse numatytą perleidimo procesą ir padidinti jo skaidrumą, priimamos priemonės, pagal kurias nustatoma perleidimo procesams taikoma tvarka.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumas

1.   Komisija ne vėliau kaip 2012 m. įvertina ir praneša apie Bendrijos ir valstybių narių pažangą siekiant sumažinti energijos suvartojimą 20 % iki 2020 m., palyginti su 2020 m. skirtomis prognozėmis, išdėstytomis Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane, kuris pateiktas 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate.

2.   Prireikus, ypač siekiant padėti valstybėms narėms prisidėti, kad Bendrija įvykdytų įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Komisija ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. pasiūlo ryžtingesnes arba naujas priemones energijos vartojimo efektyvumo didinimui paspartinti.

5 straipsnis

Naudojimasis iš projektų veiklos gautais kreditais

1.   Valstybės narės, įgyvendindamos savo pareigas pagal 3 straipsnį, gali naudotis šiais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo kreditais:

a)

patvirtintais išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (PTMV) ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (TMV), kaip nurodyta Direktyvoje 2003/87/EB, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir juos buvo galima naudoti taikant Bendrijos sistemą 2008–2012 m.;

b)

PTMV ir TMV, išduotais siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu atitinkami projektai buvo užregistruoti iki 2013 m. ir jie galėjo būti vykdomi pasinaudojant Bendrijos sistema 2008–2012 m.;

c)

PTMV, išduotais siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pagal mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) įgyvendinamus projektus, kuriuos buvo galima vykdyti pasinaudojant Bendrijos sistema 2008–2012 m., tol, kol šios šalys ratifikuos reikiamą susitarimą su Bendrija, arba iki 2020 m., žiūrint kuri data yra ankstesnė;

d)

laikinai patvirtintais išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (LPTMV) ir ilgalaikiais patvirtintais išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (IPTMV), gautais už apželdinimo miškais ir miškų atsodinimo projektus, jei valstybė narė panaudojo LPTMV arba IPTMV siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Tarybos sprendimą 2002/358/EB (8), su sąlyga, kad valstybė narė įsipareigoja toliau keisti minėtus kreditus LPTMV, IPTMV arba kitais pagal Kioto protokolą galiojančiais vienetais iki LPTMV arba IPTMV galiojimo pabaigos datos; valstybė narė taip pat įsipareigoja pagal šį sprendimą naudojamus PTMV ir TMV toliau keisti LPTMV, IPTMV arba kitais vienetais, kuriuos galima panaudoti siekiant minėtųjų įsipareigojimų iki LPTMV arba IPTMV galiojimo pabaigos datos. Jei keičiant panaudojami LPTMV arba IPTMV, valstybė narė nuolat keičia ir tuos LPTMV ir IPTMV iki jų galiojimo pabaigos datos, kol jie pakeičiami vienetais, kurių galiojimo laikas neribotas.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą.

2.   Greta to, kas numatyta 1 dalyje, ir jei derybos dėl tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos nebūtų baigtos iki 2009 m. gruodžio mėn. 31 d., valstybės narės gali, įgyvendindamos savo pareigas pagal 3 straipsnį, naudotis papildomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo kreditais, gautais įgyvendinant projektus arba kitą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo veiklą pagal Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 5 dalyje nurodytus susitarimus.

3.   Sudarius 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, nuo 2013 m. sausio 1 d. valstybės narės galės naudotis tik iš tų šalių, kurios bus ratifikavusios šį susitarimą, projektų gautais kreditais.

4.   Kiekvienos valstybės narės pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis kasmet naudojami kreditai negali viršyti kiekio, lygaus 3 % 2005 m. tos valstybės narės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir pagal 6 dalį perleisto kiekio sumos.

5.   Valstybėms narėms, turinčioms neigiamą limitą arba daugiausiai 5 % teigiamą limitą, kaip nurodyta II priede, kurios nurodytos III priede, greta kreditų, naudojamų pagal 4 dalį, leidžiama naudoti papildomus kreditus, sudarančius 1 % jų patikrinto 2005 m. emisijų kiekio, gautus kiekvienais metais vykdant projektus MIŠ ir MBSV, atsižvelgiant į tai, kaip valstybės narės laikosi vienos iš keturių šiame sprendime nustatytų sąlygų:

a)

tiesioginės viso paketo išlaidos viršija 0,70 % BVP, atsižvelgiant į Komisijos poveikio vertinimą, kuris atliekamas pagal ES klimato kaitos ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių tikslų įgyvendinimo priemonių paketą;

b)

tarp atitinkamai valstybei narei nustatytos normos ir ekonomiškai veiksmingo tikslo yra bent 0,1 % BVP padidėjimas, atsižvelgiant į a punkte nurodytą Komisijos poveikio vertinimą;

c)

daugiau nei 50 % visų emisijų, kaip numatyta atitinkamai valstybei narei šiame sprendime, sudaro transporto emisijos; arba

d)

atitinkama valstybė narė siekia iki 2020 m. energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimą padidinti daugiau kaip 30 %, nustatytų Direktyvoje 2009/28/EB.

6.   Kiekvienais metais kiekviena valstybė narė kitai valstybei narei gali perduoti nepanaudotą savo metinio kiekio dalį, lygią 3 %, kaip apibrėžta 4 dalyje. Jei valstybės narės metinis panaudotų kreditų kiekis nesiekia 4 dalyje nurodyto kiekio, valstybė narė gali nepanaudotą kreditų dalį perkelti į kitus metus.

7.   Valstybės narės taip pat be jokių kiekybinių apribojimų gali panaudoti Bendrijos lygmens projektų kreditus, išduotus pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio nuostatas, siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimus sumažinti emisijas.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas, įsipareigojimų įgyvendinimo pažangos vertinimas, pakeitimai ir persvarstymas

1.   Valstybės narės savo ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 3 straipsnį, turi nurodyti:

a)

savo metinius išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį;

b)

naudojimąsi kreditais, jų geografinį pasiskirstymą ir tipus, taip pat kokybinius kriterijus, taikomus pagal 5 straipsnį naudojamiems kreditams;

c)

planuojamą pažangą siekiant įvykdyti savo pareigas pagal šį sprendimą, įskaitant informaciją apie nacionalinę politiką ir priemones bei nacionalinius planus;

d)

informaciją apie atsižvelgiant į tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą, kaip nurodyta 8 straipsnyje, planuojamą papildomą nacionalinę politiką ir priemones, numatytas siekiant apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas labiau, nei numatyta pagal šį sprendimą prisiimtuose įsipareigojimuose.

2.   Jei valstybė narė naudoja tokių projektų kreditus, kurių operatoriai negali naudoti Bendrijos sistemoje, tai ta valstybė narė turi pateikti išsamų tokių kreditų naudojimo pagrindimą.

3.   Komisija savo ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, įvertina, ar valstybėse narėse pasiekta pažanga yra pakankama, kad būtų įvykdytos jų pareigos pagal šį sprendimą.

Atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į pasiektą pažangą įgyvendinant Bendrijos politiką bei priemones ir valstybių narių pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 3 ir 5 straipsnius suteiktą informaciją.

Kas dvejus metus, pradedant nuo pranešimo apie 2013 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas., į šį vertinimą įtraukiama ir Bendrijos pažanga link jos numatyto emisijų sumažinimo įsipareigojimo ir valstybių narių pažanga siekiant įgyvendinti jų pareigas pagal šį sprendimą.

4.   3 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija įvertina bendrą šio sprendimo įgyvendinimą, įskaitant ŠPP kreditų naudojimą ir kokybę bei tolesnės bendros ir koordinuotos politikos bei priemonių Bendrijos lygmeniu poreikį visuose į sektoriuose, kuriuos apima šis sprendimas, siekiant padėti valstybėms narėms įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį sprendimą ir prireikus pateikia pasiūlymų.

5.   Kad šis sprendimas būtų įgyvendintas, Komisija reikiamais atvejais turi pateikti pasiūlymų pakeisti Sprendimą Nr. 280/2004/EB ir priimti Komisijos sprendimą 2005/166/EB (9), kad pakeitimų teisės aktai būtų pradėti taikyti 2013 m., pirmiausia siekdama užtikrinti, kad:

a)

greičiau, veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai būtų vykdoma stebėsena, teikiamos ataskaitos ir tikrinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos;

b)

būtų rengiami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų nacionaliniai planai po 2020 m.

7 straipsnis

Korekciniai veiksmai

1.   Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija viršija 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę emisijos kvotą, tai atsižvelgus į 3 ir 5 straipsniuose nurodytas lankstumo sąlygas, taikomos šios priemonės:

a)

iš valstybei narės sekančių metų metinės emisijos kvotos atimamas anglies dioksido ekvivalento tonomis išreikštas perteklinis šių išmetamųjų teršalų kiekis, padaugintas iš mažinimo koeficiento 1,08;

b)

parengiamas korekcinių veiksmų planas laikantis toliau nurodytos šio straipsnio 2 dalies nuostatų; ir

c)

laikinai sustabdoma teisė perleisti dalį savo emisijos kvotos ir ŠPP bei BĮ teises kitai valstybei narei, kol valstybė narė vėl laikysis 3 straipsnio 2 dalies.

2.   Valstybė narė, kuriai taikoma 1 dalis, per tris mėnesius pateikia Komisijai vertinimą ir korekcinių veiksmų planą, kuriame nurodoma:

a)

veiksmai, kuriuos valstybė narė ketina įgyvendinti siekdama laikytis savo konkrečių įsipareigojimų pagal 3 straipsnio 2 dalį, teikdama pirmenybę šalies politikai ir priemonėms bei vykdydama Bendrijos veiksmus;

b)

šių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

Komisija gali pateikti nuomonę dėl atitinkamos valstybės narės korekcinių veiksmų plano.

Prieš pareikšdama nuomonę, Komisija gali teikti korekcinių veiksmų planą Klimato kaitos komitetui, nurodytam 13 straipsnio 1 dalyje, prašydama pateikti pastabų.

8 straipsnis

Bendrijai patvirtinus tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos taikytini patikslinimai

1.   Bendrijai pasirašius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pagal kurį šiltnamio efektą sukeliančių emisijos iki 2020 m. turės būti sumažintos nuo 20 % iki 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, kaip matyti iš 30 %sumažinimo įsipareigojimo, patvirtinto Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn., vėliausiai po trijų mėnesių Komisija teikia ataskaitą, kurioje įvertina pirmiausia šiuos elementus:

a)

priemonių, dėl kurių susitarta tarptautinių derybų metu, pobūdį ir kitų išsivysčiusių šalių prisiimtus panašius į Bendrijos įsipareigojimus sumažinti emisijų kiekį bei pažangesnės ekonomikos besivystančių šalių prisiimtus įsipareigojimus tinkamai prisidėti atsižvelgiant į jų atsakomybę ir galimybes;

b)

tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos reikšmę ir dėl to Bendrijos lygmeniu būtinas priemones siekiant tikslo sumažinti 30 % suderintu, skaidriu ir lygiateisiu būdu, atsižvelgiant į darbą, atliktą Kioto protokole nustatytu pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu;

c)

Bendrijos gamybos pramonės konkurencingumą ir su tuo susijusią anglies dioksido nutekėjimo riziką;

d)

tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos poveikį kitiems Bendrijos ekonomikos sektoriams;

e)

poveikį Bendrijos žemės ūkio sektoriui, įskaitant anglies dioksido nutekėjimo riziką;

f)

atitinkamas sąlygas siekiant įtraukti teršalus, išmetamus arba pašalinamus Bendrijoje naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą;

g)

apželdinimo mišku, miškų atkūrimo, miškų kirtimo ir nykimo išvengimo veiklą trečiosiose šalyse, jei būtų nustatyta tarptautiniu mastu pripažįstama sistema atsižvelgiant į šias aplinkybes;

h)

papildomų Bendrijos politikos ir priemonių poreikį siekiant įvykdyti Bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

2.   Remdamasi 1 dalyje nurodyta ataskaita Komisija, jei reikia, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia teisės akto pasiūlymą iš dalies pakeisti šį sprendimą pagal 1 dalies nuostatas ir atsižvelgdama į jo įsigaliojimo datą Bendrijai patvirtinus tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir į pagal šį susitarimą vykdytinus įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Pasiūlymas turi remtis skaidrumo, ekonominio veiksmingumo ir ekonominio naudingumo bei sąžiningumo ir solidarumo paskirstant valstybių narių užduotis principais.

3.   Pagal tą pasiūlymą, jei reikia, valstybėms narėms be šiame sprendime nurodytų kreditų turi būti leidžiama naudoti PTMV, TMV ar kitus trečiųjų šalių, kurios ratifikavo tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, patvirtintus kreditus.

4.   Prireikus į pasiūlymą taip pat turi būti įtrauktos priemonės, kurias taikant valstybėms narėms leidžiama vėlesniais metais panaudoti laisvą papildomo naudotino kiekio, nurodyto 3 dalyje, dalį arba ją perleisti kitai valstybei narei.

5.   Pasiūlyme taip pat turi būti atitinkamai numatytos visos kitos priemonės, kurių reikia siekiant suderintu, skaidriu ir lygiateisiu būdu laikytis privalomų mažinimo tikslų pagal 1 dalies nuostatas, ypač įgyvendinimo priemonės, kurias taikant valstybės narės galėtų panaudoti papildomų rūšių projektų kreditus arba prireikus naudotis kitomis pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos sukurtomis priemonėmis.

6.   Remiantis taisyklėmis, kurios sudaro dalį tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos dalies, Komisija, jei reikia, parengia pasiūlymą, siekdama į Bendrijos įsipareigojimą mažinti emisijas įtraukti teršalus, išmetamus arba pašalinamus dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą, taikydama suderintą požiūrį, kuris užtikrintų pastovumą ir aplinkos apsaugą dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą bei atidžią stebėseną ir tikslią apskaitą. Komisija įvertina, ar reikia atitinkamai derinti pavienių valstybių narių užduočių pasidalijimą.

7.   Pasiūlyme taip pat nurodomos atitinkamos pereinamojo laikotarpio ir suspendavimo priemonės, taikomos iki įsigalios tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos.

9 straipsnis

Tvarka, susijusi su žemės naudojimu, žemės naudojimo paskirties keitimu ir miškininkystės veikla, jei nebūtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos

Jei Bendrija nepatvirtintų tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos iki 2010 m. gruodžio 31 d., valstybės narės gali pareikšti savo ketinimus į Bendrijos įsipareigojimą įtraukti emisijas, išmetamus, kai naudojama žemė, keičiama žemės naudojimo paskirtis ir vykdoma miškininkystės veikla, atsižvelgiant į metodus, taikomus JTBKKK veikloje. Komisija, atsižvelgdama į minėtus valstybių narių pareiškimus, iki 2011 m. birželio 30 d. įvertina sąlygas, susijusias su teršalų, išmetamų arba pašalinamų naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą, įtraukimu į Bendrijos įsipareigojimą, kuris padeda užtikrinti pastovumą ir aplinkos apsaugą naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą bei atidžią stebėseną ir tikslią apskaitą, siekdama, kad siūlomas teisės aktas įsigaliotų nuo 2013 m. Komisija įvertina, ar reikia atitinkamai derinti pavienių valstybių narių užduočių pasidalijimą.

10 straipsnis

Direktyvos 2003/87/EB taikymo srities pakeitimaiir jos 24a straipsnio taikymas

Didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis kiekvienai valstybei narei pagal šio sprendimo 3 straipsnį pakoreguojamas, atsižvelgiant į:

a)

šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų arba kreditų, išduotų pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį, kiekį pasikeitus šaltiniams, kuriems taikoma direktyva, kai Komisija galutinai patvirtina 2008–2012 m. laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus pagal Direktyvą 2003/87/EB;

b)

pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 ir 24a straipsnius išduotus apyvartinius taršos leidimus arba kreditus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimu valstybėje narėje pagal šį sprendimą;

c)

šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iš įrenginių, kurių neapima Bendrijos sistema, apyvartinių taršos leidimų kiekį laikantis Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnio tol, kol jie neįtraukiami į Bendrijos sistemą.

Komisija paskelbia atlikus šį patikslinimą gautus skaičius.

11 straipsnis

Registrai ir vyriausias administratorius

1.   Bendrijos ir jos valstybių narių registrai, sukurti pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 6 straipsnį, turi užtikrinti tikslią pagal šį sprendimą sudaromų sandorių apskaitą. Juose pateikta informacija turi būti prieinama visuomenei.

2.   Vyriausias administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį, privalomai tikrina kiekvieną pagal šį sprendimą sudaromą sandorį per savo nepriklausomo sandorių žurnalo įrašus ir, prireikus, blokuoja sandorius, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų daromi pažeidimai. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.

3.   Komisija priima reikiamas priemones šio straipsnio 1 ir 2 dalims įgyvendinti.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

12 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 994/2008 pakeitimai

Siekiant įgyvendinti šį sprendimą, Komisija priima 2008 m. spalio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 994/2008 dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB (10) pakeitimus.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsniu įsteigtas Klimato kaitos komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

14 straipsnis

Ataskaita

Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šioje ataskaitoje taip pat įvertinama, kokį poveikį konkurencijai nacionaliniu, Bendrijos ir tarptautiniu lygmenimis turėjo šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais, ypač, ar reikia laikotarpiu po 2020 m. nustatyti skirtingus nacionalinius mažinimo tikslus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NEČAS


(1)  OL C 27, 2009 2 3, p. 71.

(2)  2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

(4)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje(OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(5)  OL L 49, 2004 2 19, p. 1.

(6)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8)  2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo (OL L 130, 2002 5 15, p. 1).

(9)  2005 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimas 2005/166/EB, nustatantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo, įgyvendinimo taisykles (OL L 55, 2005 3 1, p. 57).

(10)  OL L 271, 2008 10 11, p. 3.


I PRIEDAS

KATEGORIJOS, KURIOS ŠIO SPRENDIMO 2 STRAIPSIO 1 DALYJE NURODYTOS KAIP I PRIEDE IŠVARDYTOS KATEGORIJOS, SPRENDIME 2005/166/EB NURODYTOS 1–4 IR 6 KATEGORIJOS

Energetika

Kuro deginimas

Kuro difuziniai išmetamieji teršalai

Pramonės procesai

Tirpiklių ir kitų produktų naudojimas

Žemės ūkis

Atliekos


II PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIŲ RIBOS PAGAL 3 STRAIPSNĮ

 

Valstybių narių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apribojimai 2020 m., palyginti su 2005 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu

Belgija

–15 %

Bulgarija

20 %

Čekija

9 %

Danija

–20 %

Vokietija

–14 %

Estija

11 %

Airija

–20 %

Graikija

–4 %

Ispanija

–10 %

Prancūzija

–14 %

Italija

–13 %

Kipras

–5 %

Latvija

17 %

Lietuva

15 %

Liuksemburgas

–20 %

Vengrija

10 %

Malta

5 %

Nyderlandai

–16 %

Austrija

–16 %

Lenkija

14 %

Portugalija

1 %

Rumunija

19 %

Slovėnija

4 %

Slovakija

13 %

Suomija

–16 %

Švedija

–17 %

Jungtinė Karalystė

–16 %


III PRIEDAS

5 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTOS VALSTYBĖS NARĖS

 

Belgija

 

Danija

 

Airija

 

Ispanija

 

Italija

 

Kipras

 

Liuksemburgas

 

Austrija

 

Portugalija

 

Slovėnija

 

Suomija

 

Švedija


Top