5.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/13

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 6/2008

2008 m. sausio 4 d.

nustatantis išsamias pagalbos teikimo privačiam avienos ir ožkienos saugojimui taisykles

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 12 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio politikos priemones dėl euro (2), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį,

kadangi:

(1)	1990 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3446/90, nustatantis išsamias pagalbos teikimo privačiam avienos ir ožkienos saugojimui taisykles (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Be Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų taisyklių, turi būti patvirtintos ir išsamiosios pagalbos privačiam avienos ir ožkienos saugojimui suteikimo taisyklės.

(3)

Tam, kad pasiektų savo tikslą, pagalba turėtų būti suteikiama tik tiems Bendrijoje įsikūrusiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių veikla ir darbo patirtis šiame sektoriuje pakankamai pagrįstai leidžia manyti, jog saugojimas bus atliekamas tinkamai, ir kurie Bendrijoje turi tinkamus šaldymo sandėlius produktams laikyti.

(4)

Dėl minėtos priežasties pagalba turėtų būti suteikta tik už užšaldytų, geros ir tinkamos rinkai kokybės ir tik Bendrijos kilmės produktų saugojimą, kaip apibrėžta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (5), kurių radioaktyvumo lygis neviršija didžiausių leistinų normų, nurodytų 1990 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 737/90 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos (6).

(5)	Turėtų būti priimta nuostata, užtikrinsianti, jog avys ir ožkos bus skerdžiamos tik patvirtintose ir prižiūrimose skerdyklose.

(6)	Siekiant veiksmingesnės schemos sutartyse turi būti nurodomas atitinkamai pagal produktus išskirstytas minimalus kiekis ir nurodyti sutarties šalies įsipareigojimai, ypač tie, kurie intervencinei agentūrai leistų veiksmingai patikrinti produktų saugojimo sąlygas.

(7)	Turi būti nustatytas užstato, kuris padėtų užtikrinti, jog bus laikomasi sutartinių įsipareigojimų, dydis, kuris sudarytų tam tikrą pagalbos sumos dalį procentais.

(8)

Vadovaujantis 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2220/85, nustatančiu bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (7), turėtų būti apibrėžti pagrindiniai reikalavimai, kurių būtina laikytis, kad užstatas būtų sugrąžintas. Vienas iš pirminių pagalbos privačiam avienos ir ožkienos saugojimui suteikimo reikalavimų yra sutartą laiką saugoti sutartyje numatytą kiekį. Atsižvelgiant į komercinę praktiką ir dėl praktinių priežasčių, turėtų būti leidžiama šiek tiek nukrypti nuo minėto kiekio.

(9)	Grąžinant užstatą ir teikiant pagalbą turėtų būti laikomasi proporcingumo kriterijaus tais atvejais, jei nesilaikoma tam tikrų reikalavimų, susijusių su saugojimui teiktinais kiekiais.

(10)	Siekiant padidinti schemos veiksmingumą, sutarties šaliai turėtų būti suteikta galimybė pateikus užstatą gauti išankstinę išmoką ir taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios paraiškų pagalbai gauti teikimą, patvirtinamuosius pateiktinus dokumentus ir mokėjimo terminą.

(11)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2799/98 ir 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1913/2006, nustatančio išsamias žemės ūkio pinigų politikos sistemos taikymo taisykles eurui žemės ūkyje ir iš dalies keičiančio kai kuriuos reglamentus (8), nuostatomis, suteikiant pagalbą privačiam saugojimui turėtų būti nurodyti pagalbai ir užstatams taikomi valiutų keitimo kursą lemiantys operaciniai įvykiai.

(12)

Ankstesnė žemės ūkio produktų privataus saugojimo schemų įgyvendinimo patirtis parodė, kad būtina nurodyti, kiek 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratom) Nr. 1182/71 (9), nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles, yra taikomas nustatant su tokiomis schemomis susijusius laikotarpius, datas ir terminus ir tiksliai apibrėžti sutartyse numatyto saugojimo laikotarpio pradžią ir pabaigą.

(13)

Visų pirma Reglamento (EEB, Euratom) Nr. 1182/71 3 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai paskutinė saugojimo laikotarpio diena yra įstatymu nustatyta nedarbo diena arba sekmadienis ar šeštadienis, šis laikotarpis turėtų pasibaigti kitos darbo dienos paskutiniąją valandą. Saugotojai gali būti nesuinteresuoti šios nuostatos taikymu ir jos taikymas gali apskritai nulemti nevienodų sąlygų taikymą. Dėl to sutartyje turėtų būti taikoma išlyga dėl paskutinės pagal sutartį saugojimo dienos nustatymo.

(14)	Turėtų būti numatytas proporcingumo kriterijus suteikiant pagalbą tais atvejais, jei ne visiškai laikomasi saugojimo laikotarpio.

(15)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konkursai skelbiami tik esant itin sudėtingai situacijai rinkoje vienoje ar keliose kotiruojamose zonose. Konkursai turėtų būti skelbiami tik tada, jei Komisija, laikydamasi to reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, priima atitinkamus sprendimus.

(16)

Minimo konkurso tikslas – nustatyti pagalbos dydį. Atrenkant konkurso laimėtojus, pirmenybę reikėtų suteikti toms paraiškoms, kurios būtų naudingiausios Bendrijai. Dėl to galima nustatyti, koks didžiausias pagalbos dydis gali būti nurodytas paraiškose, kad jos būtų priimtos. Jei nė viena paraiška nėra priimtina, jų nereikia priimti.

(17)	Turėtų būti nustatyta patikrinimų, garantuojančių, jog pagalba nebus suteikta netinkamai, sistema. Tam tikslui valstybės narės turėtų atlikti patikrinimus, apimančius įvairius saugojimo etapus.

(18)	Reikėtų imtis priemonių užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei už juos bausti. Sutarties šaliai pateikus neteisingą deklaraciją, šešis mėnesius nuo šio fakto nustatymo dienos jai nereikėtų suteikti pagalbos už privatų saugojimą.

(19)	Tam, kad Komisija galėtų susidaryti visapusišką vaizdą apie privataus saugojimo schemos veiksmingumą, valstybės narės turėtų jai pateikti būtiną informaciją.

(20)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Avininkystės ir ožkininkystės vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 12 straipsnyje numatyta pagalba privačiam saugojimui suteikiama taikant šiame reglamente išdėstytas sąlygas.

2 straipsnis

1.   Sutartis dėl avienos ir ožkienos privataus saugojimo sudaro valstybių narių intervencinės agentūros ir fiziniai arba juridiniai asmenys, toliau vadinami „sutarties šalis“, kurie:

a)	mažiausiai dvylika mėnesių verčiasi veikla mėsos arba gyvulių auginimo sektoriuje ir yra oficialiai įsiregistravę valstybėje narėje; ir

b)	Bendrijoje savo žinioje turi tinkamas patalpas produktams saugoti.

2.   Pagalba privačiam saugojimui gali būti suteikiama tik už geros ir tinkamos rinkai kokybės jaunesnių kaip dvylikos mėnesių ėriukų skerdenas ir ėrienos gabalus iš gyvulių, ne mažiau kaip du paskutiniuosius mėnesius augintų Bendrijoje ir paskerstų ne anksčiau kaip prieš dešimt dienų iki iš jų pagamintą mėsą patalpinant į saugyklas, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalyje.

3.   Mėsa, kurios radioaktyvumo lygis viršija Bendrijos reglamentais nustatytą didžiausią leistiną normą, negali būti saugojimo sutarties objektas. Bendrijos kilmės produktams taikytinos normos yra nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 737/90 3 straipsnyje. Produkto radioaktyviosios taršos lygis tikrinamas tik būtiną laikotarpį ir jei to reikalauja susidariusi padėtis. Prireikus patikrinimų trukmė ir apimtis nustatoma Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4.   Sutartyse kiekiai negali būti nurodyti mažesni nei minimalūs kiekvienam produktui nustatytini kiekiai.

5.   Mėsa į saugyklas pateikiama šviežia ir laikoma užšaldyta.

3 straipsnis

1.   Paraiškose sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse ir pačiose privataus saugojimo sutartyse nurodomas tik vienas produktas, kuriam gali būti suteikta pagalba.

2.   Paraiškos sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse yra nepriimtinos, jeigu jose nenurodyta išsami 3 dalies a, b, d ir e punktuose minima informacija ir nepateikti įrodymai dėl užstato pateikimo.

3.   Sutartyse nurodoma ši išsami informacija:

a)	pateikiama deklaracija, kurioje sutarties šalis įsipareigoja į saugyklas pateikti ir jose laikyti tik tuos produktus, kurie atitinka 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas;

b)	produkto, kuris bus saugomas, aprašymas ir kiekis;

c)	terminas, minimas 4 straipsnio 3 dalyje, skirtas visam šios dalies b punkte nurodytam kiekiui patalpinti į saugyklas;

d)	saugojimo laikotarpis;

e)	pagalbos dydis svorio vienetui;

f)	užstato dydis;

g)	nuostata, leidžianti Bendrijos reglamentuose nurodytomis sąlygomis sutrumpinti arba pratęsti saugojimo laikotarpį.

4.   Sutartyje ją sudarančiai šaliai numatomi bent jau šie minimalūs įsipareigojimai:

a)

per 4 straipsnyje nustatytą terminą į saugyklas patalpinamas sutartas produkto kiekis, kuris saugomas savo rizika ir lėšomis sutartimi numatytą laiką tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų, kad bus išlaikytos 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų savybės ir saugomi produktai nebus perdirbti, pakeisti kitais arba perkelti į kitą sandėlį; tačiau išskirtiniais atvejais ir atsižvelgdama į motyvuotą prašymą, intervencinė agentūra saugomus produktus gali leisti perkelti į kitą vietą;

b)

tinkamu laiku, dar prieš patalpinant į saugyklą kiekvieną atskirą siuntą, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, intervencinei agentūrai, su kuria sudaryta sutartis, pranešama patalpinimo į saugyklą data, vieta ir saugotino produkto kilmė bei kiekis; intervencinei agentūrai pareikalavus, ši informacija kiekvienai atskirai siuntai turi būti pateikta likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki siuntų patalpinimo į saugyklą;

c)	ne vėliau kaip po mėnesio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos intervencinei agentūrai nusiunčiami patalpinimui į saugyklas būtini dokumentai;

d)	produktai laikomi pagal 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus identifikavimo reikalavimus;

e)	agentūrai leidžiama bet kuriuo metu patikrinti, ar laikomasi visų sutartyje numatytų įsipareigojimų.

4 straipsnis

1.   Produktai į saugyklas turi būti patalpinti ne vėliau kaip 28 dieną nuo sutarties sudarymo.

Produktai gali būti talpinami į saugyklas atskiromis siuntomis, nurodant į saugyklas atiduodamą kiekvienos iš jų kiekį ir talpinimo į saugyklą datą, nurodytą sutartyje ir priėmimo į sandėlį dokumentuose.

2.   Sutarčių vykdytojai, nuolatos prižiūrint intervencinei agentūrai, produktų patalpinimo į saugyklas laikotarpiu gali juos visus arba dalį supjaustyti, išimti visus arba dalį kaulų, jeigu sunaudojamas pakankamas skerdenų kiekis, užtikrinantis, kad yra saugomas tonažas dėl kurio sudaryta sutartis ir kad visa mėsa, gauta atlikus tokią operaciją, yra patalpinama saugyklose. Apie ketinimą pasinaudoti šia priemone pranešama ne vėliau kaip pirmąją saugojimo dieną. Tačiau intervencinė agentūra gali pareikalauti, kad būtų pranešta iki kiekvienos atskiros partijos patalpinimo į saugyklą dienos likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms.

Didelių sausgyslių, kremzlių, kaulų, riebalų gabalų ir kitų pjaustymo, dalies arba visų kaulų išėmimo atliekų galima nesaugoti.

3.   Kiekvienos atskiros partijos, kaip sutartyje numatyto kiekio dalies, patalpinimo į saugyklas pradžia laikoma ta diena, kai jas pradeda kontroliuoti intervencinė agentūra.

Tai yra diena, kada nustatomas šviežio atšaldyto produkto grynasis svoris:

a)	saugojimo vietoje, jeigu mėsa užšaldoma patalpose;

b)	užšaldymo vietoje, jeigu mėsa užšaldoma tinkamose patalpose, kurios nėra saugojimo vietoje.

Tačiau jeigu mėsa į saugyklas pateikiama supjaustyta gabalais, išėmus dalį arba visus kaulus, sveriami tie produktai, kurie buvo iš tikrųjų patalpinti į saugyklą, o sverti galima išpjaustymo, dalies arba visų kaulų išėmimo vietoje.

Saugojimui skirtų produktų svoris negali būti nustatomas iki sutarties sudarymo.

4.   Produktų patalpinimas į saugyklas yra baigtas tada, kai patalpinama saugoti paskutinė sutartimi numatyto kiekio siunta.

Tai yra diena, kada visi sutartyje numatyti produktai – ir švieži, ir užšaldyti – pristatomi į galutinę saugojimo vietą.

5 straipsnis

1.   3 straipsnio 2 dalyje paminėto užstato dydis neturi būti didesnis nei 30 % prašomos pagalbos dydžio.

2.   Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti pagrindiniai reikalavimai yra šie: neatsiimti paraiškos sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse ir sutarties šalies rizika ir šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis sutartyje numatytą saugojimo laiką saugykloje laikyti ne mažiau kaip 90 % sutartyje numatyto kiekio.

3.   Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 27 straipsnio 1 dalis netaikoma.

4.   Jei paraiškos sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse nėra priimamos, užstatai tuoj pat grąžinami.

5.   Jei 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas atidavimo saugoti terminas viršijamas, užstatas negrąžinamas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 23 straipsnį.

Remiantis 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jei 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas viršijamas daugiau nei 10 dienų, pagalba neteikiama.

6 straipsnis

1.   Pagalbos dydis nustatomas svorio vienetui ir taikomas svoriui, nustatytam remiantis 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

2.   Remiantis 3 dalies nuostatomis, sutarties šalis turi teisę gauti pagalbą, jei ji laikosi 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindinių reikalavimų.

3.   Pagalbos suma mokama už ne didesnį nei numatytas sutartyje saugomos mėsos kiekį.

Jei sutartyje numatytu saugojimo laikotarpiu faktiškai saugomas kiekis yra mažesnis nei numatyta sutartyje ir:

a)	sudaro ne mažiau kaip 90 % to kiekio – pagalbos suma sumažinama proporcingai;

b)	sudaro mažiau kaip 90 % to kiekio, bet ne mažiau kaip 80 % – pagalbos suma už faktiškai saugomą kiekį sumažinama perpus;

c)	sudaro mažiau kaip 80 % to kiekio – pagalba nemokama.

4.   Praėjus trims sutartyje numatyto saugojimo mėnesiams, sutarties šalies prašymu gali būti išmokėta vienkartinė išankstinė išmoka, tačiau sutarties šalis turi pateikti užstatą, kuris yra 20 % didesnis nei išankstinės išmokos suma.

Išankstinė išmoka neturi būti didesnė nei trijų mėnesių saugojimo laikotarpiui priklausanti pagalbos suma.

7 straipsnis

1.   Išskyrus force majeure atvejus, prašymai dėl pagalbos mokėjimo ir patvirtinamieji dokumentai kompetentingai institucijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo maksimalaus sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio pabaigos. Jei per nustatytą laiką nebuvo įmanoma pateikti patvirtinamųjų dokumentų, nors sutarties šalis darė viską, kad gautų juos laiku, minėtų dokumentų pateikimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

2.   Atsižvelgdama į 10 straipsnyje minimus force majeure atvejus ir tuos atvejus, jeigu pradedamas tyrimas dėl teisės į pagalbą, kompetentinga institucija išmoka pagalbos lėšas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sutarties šalis pateikė prašymą dėl mokėjimo ir reikalaujamus patvirtinamuosius dokumentus.

8 straipsnis

Pagalbai ir užstatams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1913/2006 atitinkamai 2 straipsnio 5 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytas valiutų keitimo kursą lemiantis operacinis įvykis.

9 straipsnis

1.   Šiame reglamente minimi laikotarpiai, datos ir terminai nustatomi remiantis Reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71. Tačiau minėto reglamento 3 straipsnio 4 dalis netaikoma nustatant saugojimo laikotarpį, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 3 dalies d punkte, arba jį sutrumpinant ar pratęsiant, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 3 dalies g punkte.

2.   Pirmąja sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio diena laikoma kita diena po tos dienos, kurią buvo užbaigtas patalpinimas į saugyklą.

3.   Produktų išvežimas iš saugyklų gali būti pradėtas kitą dieną po paskutinės sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio dienos.

4.   Sutarties šalis laiku praneša intervencinei agentūrai, kada bus pradėtas produktų išvežimas iš saugyklos. Intervencinė agentūra gali reikalauti perduoti šią informaciją likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki tos dienos.

Jei nesilaikoma informuoti intervencinę agentūrą, bet per 30 dienų nuo tada, kai produktai buvo išvežti iš sandėlio, kompetentingai institucijai priimtinu būdu buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl išvežimo iš saugyklos datos ir išvežtų kiekių pagalba teikiama nepažeidžiant 6 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pareiškiama, kad negrąžinama 15 % užstato nuo išvežto kiekio.

Visais kitais šio įsipareigojimo nesilaikymo atvejais nemokama jokia su konkrečia sutartimi susijusi pagalbos suma ir visas konkrečia sutartimi numatytas užstatas pripažįstamas negrąžinamu.

5.   Remiantis nuostata dėl 10 straipsnyje minimų force majeure, jei sutarties šaliai nepavyksta laikytis sutartimi numatyto saugojimo termino galutinės datos, už kiekvieną kalendorinę dieną, kai buvo nesilaikoma nustatyto termino, sutartyje numatyta pagalbos suma sumažinama 10 %.

10 straipsnis

Jei dėl force majeure sutarties šalis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, kokių priemonių būtų galima imtis susiklosčius tokiai padėčiai. Ši institucija informuoja Komisiją apie kiekvieną force majeure atvejį ir kiekvieną taikytą priemonę.

II   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Jei pagalbos suma nustatoma iš anksto pagal vienodo dydžio normą:

a)	remiantis 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kompetentingai intervencinei agentūrai turi būti pateikta paraiška dėl sutarties sudarymo;

b)

penktą darbo dieną po paraiškos padavimo atsakinga intervencinė agentūra atskirai kiekvienam pareiškėjui registruotu laišku, faksu, elektroniniu būdu arba pateikiant gavimo patvirtinimą praneša apie priimtus sprendimus dėl pateiktų paraiškų sutarčiai sudaryti, jeigu per tą laikotarpį Komisija nepriima specialių priemonių. Jeigu ištyrus padėtį paaiškėja, kad piktnaudžiaujama šiuo reglamentu įdiegta schema arba kyla tokio piktnaudžiavimo rizika, tokiomis priemonėmis gali būti: — sustabdyti šio reglamento taikymą ne ilgiau nei penkioms darbo dienoms; tokiu atveju per šį laikotarpį paduotos paraiškos sutarčiai sudaryti nepriimamos, — nustatyti bendrą procentą, kuriuo sumažinami paraiškose sutarčiai sudaryti nurodyti kiekiai, prireikus laikantis minimalių sutartyse nurodytų kiekių, — atmesti paraiškas, paduotas iki jų priėmimo sustabdymo, dėl kurių priėmimo būtų buvę nuspręsta sustabdymo laikotarpiu.

Jei paraiška priimama, sutartis laikoma sudaryta pirmos pastraipos b punkte minėto sprendimo išsiuntimo dieną. Tada intervencinė agentūra nurodo 3 straipsnio 3 dalies c punkte paminėtą datą.

12 straipsnis

1.   Kai pagalba suteikiama konkurso būdu:

a)	konkursą skelbiančiame reglamente, laikantis Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 12 straipsnio nuostatos, nurodomos bendrosios sąlygos, saugotini produktai, paraiškų padavimo terminas (diena ir valanda) ir minimalūs kiekiai, kuriuos galima nurodyti paraiškoje;

b)	paraiškose naudojamas piniginis vienetas yra euro; intervencinei agentūrai jos pateikiamos taip, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

c)	atitinkamos valstybių narių agentūros savo uždaruose posėdžiuose nagrinėja gautas paraiškas; nagrinėjime dalyvaujantys asmenys prisaikdinami laikyti paslaptį;

d)	pateiktas paraiškas valstybės narės perduoda Komisijai taikydamos anonimiškumo principą ir jas Komisija turi gauti ne vėliau kaip antrą darbo dieną po tos, kurią baigiasi paskelbtame konkurse nurodytas paraiškų pateikimo terminas;

e)	jei nepateikiama nė viena paraiška, valstybės narės apie tai praneša Komisijai per d punkte nustatytą laiką;

f)	remdamasi gautomis paraiškomis Komisija Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia arba nustatyti didžiausią pagalbos sumą, arba neskirti jokios pagalbos;

g)	jei nustatoma maksimali pagalbos suma, priimamos paraiškos, kuriose ši suma neviršijama.

2.   Intervencinė agentūra per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kurią valstybėms narėms buvo pranešta apie Komisijos sprendimą, visus konkurso dalyvius apie tą sprendimą informuoja registruotu laišku, faksu, elektroniniu būdu arba pateikiant raštišką patvirtinimą.

Jei paraiška priimama, sutartis laikoma sudaryta pirmoje pastraipoje paminėto sprendimo išsiuntimo dieną. Tokiu atveju intervencinė agentūra nurodo 3 straipsnio 3 dalies c punkte paminėtą datą.

III   SKYRIUS

TIKRINIMAS IR SANKCIJOS

13 straipsnis

1.   Valstybės narės garantuoja, kad būtų laikomasi sąlygų, iš kurių kyla teisė gauti pagalbą. Tam tikslui jos paskiria nacionalinę instituciją, atsakingą už saugojimo operacijų tikrinimą.

2.   Institucijai, atsakingai už saugojimo operacijų tikrinimą, sutarties šalis pateikia visus kiekvienos sutarties dokumentus, suteikiančius galimybę patikrinti šią informaciją apie privačiai saugomus produktus:

a)	produktų savininką jų patalpinimo į saugyklą metu;

b)	produktų patalpinimo saugoti datą;

c)	dėžių arba kitaip supakuotų produktų vienetų svorį ir skaičių;

d)	produktų buvimo sandėlyje faktą;

e)	apskaičiuotą sutartyje numatyto minimalaus saugojimo laikotarpio pabaigos datą ir, jei taikoma 9 straipsnio 5 dalies nuostata, faktišką produktų išvežimo iš saugyklos datą.

3.   Sutarties šalis arba, atitinkamais atvejais, sandėlio operatorius pildo atsargų apskaitos dokumentus, kuriuose pagal sutarties numerį nurodoma:

a)	privačiai saugomų produktų identifikavimo požymiai;

b)	patalpinimo į saugyklą data, apskaičiuota minimalaus sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio pabaigos data ir faktiška produktų išvežimo iš saugyklos data;

c)	skerdenų arba skerdenų pusių, dėžių ar kitų atskirai saugomų produktų vienetų skaičius, produktų aprašas ir kiekvieno padėklo arba kitų atskirai saugomų produktų vienetų skaičius, užregistruotas, jei įmanoma, pagal atskiras siuntas;

d)	produktų buvimo vieta saugykloje.

4.   Saugomi produktai turi būti lengva identifikuoti ir kiekvienas iš jų turi būti identifikuojamas pagal sutartį. Kiekvienas padėklas ir, jei reikia, kiekvienas atskirai saugomas produktų vienetas turi būti paženklintas nurodant sutarties numerį, produkto aprašymą ir svorį. Ant kiekvienos atskiros siuntos, patalpintos į saugyklą konkrečią dieną, turi būti nurodyta patalpinimo į saugyklą data.

Patalpinus produktus į saugyklą, už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija patikrina produktų tapatybę, minėtą pirmoje pastraipoje, ir gali užplombuoti saugomus produktus.

5.   Už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija imasi šių veiksmų:

a)	pagal kiekvieną sutartį tikrina, kaip laikomasi 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų įsipareigojimų;

b)	atlieka privalomą patikrinimą, kad užtikrintų produktų buvimą saugykloje paskutiniąją sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio savaitę.

Be to, minėta institucija imasi šių veiksmų:

—	laikydamasi 4 dalies antros pastraipos nuostatų, užplombuoja visus pagal sutartį saugomus produktus, arba

—

iš anksto nepranešusi atlieka mėginių patikrinimą, kad užtikrintų produktų buvimą sandėlyje. Pasirinktas mėginys turi būti tipinis ir sudaryti ne mažiau kaip 10 % viso produktų kiekio, kiekvienoje valstybėje narėje saugomo privačiai taikant pagalbos privačiam saugojimui schemą. Tikrinami ne tik 3 dalyje minimi atsargų apskaitos dokumentai, bet atliekamas ir fizinis produktų svorio, rūšies bei jų tapatybės patikrinimas. Šitaip fiziniu būdu patikrinama bent 5 % kiekio, kuris yra tikrinamas nepranešus.

Tikrinimo metu patirtas plombavimo bei tvarkymo išlaidas padengia sutarties šalis.

6.   Atlikus 5 dalyje minėtus patikrinimus, turi būti surašomas aktas, kuriame nurodoma:

a)	tikrinimo data;

b)	tikrinimo trukmė;

c)	atliktos operacijos.

Patikrinimo aktas, pasirašytas atsakingo pareigūno ir patvirtintas sutarties šalies arba, atitinkamais atvejais, sandėlio operatoriaus parašu, pridedamas prie mokėjimo bylos.

7.   Jei tikrinant randama didelių pažeidimų, apimančių bent 5 % tikrintų produktų kiekio, nurodyto vienoje sutartyje, toliau tikrinamas didesnis kiekis, kurį nustato už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija.

Apie šiuos atvejus valstybės narės per keturias savaites praneša Komisijai.

14 straipsnis

Jei už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija patikrina ir nustato, kad 3 straipsnio 3 dalies a punkte paminėta deklaracija yra sąmoningai arba dėl didelio aplaidumo pateikta neteisingai, ta sutarties šalis šešiems mėnesiams, neįskaitant mėnesio, kai buvo nustatytas šis suklastojimas, pašalinama iš privataus saugojimo pagalbos schemos.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

1.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas nuostatas, priimtas taikant šį reglamentą.

2.   Valstybės narės Komisijai telefaksu arba elektroniniu būdu praneša:

a)	kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį apie paraiškose dėl sutarties sudarymo nurodytų produktų kiekius;

b)	kiekvieną savaitę iki ketvirtadienio visus duomenis suskirstydamos pagal saugojimo terminus – apie ankstesnę savaitę sudarytose sutartyse nurodytus produktus bei jų kiekius ir sutartyse nurodytų produktų bei jų kiekių suvestinę;

c)	kiekvieną mėnesį – apie saugomus produktus ir visą jų kiekį;

d)	kiekvieną mėnesį – apie faktiškai saugyklose saugomus produktus bei visą jų kiekį ir tuos produktus, kurių saugojimo laikas baigėsi, bei visą jų kiekį;

e)

kiekvieną mėnesį, jei saugojimo laikotarpis buvo sutrumpintas arba pratęstas remiantis 3 straipsnio 3 dalies g punkto nuostata arba sutrumpėjo remiantis 9 straipsnio 5 dalies nuostata – apie produktus bei jų kiekius, kurių saugojimo laikotarpis buvo peržiūrėtas, nurodant tų produktų išvežimo iš saugyklos mėnesio datą, numatytą sutartyje ir peržiūrėtą vėliau.

3.   Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nuolat tikrinama, kaip taikomos šiame reglamente numatytos priemonės.

16 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3446/90 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2). Reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. liepos 1 d.

(2)  OL L 349, 1998 12 24, p. 1.

(3)  OL L 333, 1990 11 30, p. 39. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006 (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).

(4)  Žr. I priedą.

(5)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, 2007 3 1, p. 6).

(6)  OL L 82, 1990 3 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(7)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006.

(8)  OL L 365, 2006 12 21, p. 52. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 873/2007 (OL L 193, 2007 7 25, p. 3).

(9)  OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

---

---

---