—

fizinę izoliaciją nuo visos kitos augalinės/kenksmingų organizmų medžiagos, apsvarstant galimybę kontroliuoti augmeniją šalia esančiuose plotuose,

—

už numatytą veiklą atsakingo darbuotojo, į kurį būtų galima kreiptis, paskyrimą,

—

patekti į patalpas, naudotis įranga ir pateikti į aplink esančius plotus leidžiama tik į sąrašą įtrauktiems darbuotojams,

—

tinkamą patalpų ir įrangos žymėjimą, nurodant veiklos rūšį ir atsakingus darbuotojus,

—

vykdomos veiklos registrą bei veiklos operacijų vadovą, įskaitant procedūras kenksmingiems organizmams patekus į aplinką,

—

tinkamas apsaugos ir pavojaus paskelbimo sistemas,

—

atitinkamas kontrolės priemones, kad kenksmingi organizmai nepatektų į patalpas ir neišplistų jose,

—

medžiagos bandinių ėmimo ir jų pernešimo į kitas patalpas arba į kitus įrenginius tvarką,

—

šiukšlių ir dirvožemio bei nutekamųjų vandenų pašalinimo tvarką,

—

tinkamą darbuotojų higienos, patalpų ir įrenginių dezinfekcijos tvarką ir įrangą,

—

tinkamas eksperimentinės medžiagos sunaikinimo priemones ir įrangą,

—

tinkamą indeksavimo (taip pat bandymų) įrangą ir tvarką; ir

—

laikymą patalpose, į kurias darbuotojai patenka per „dvigubas duris“,

—

laikymą neigiamame slėgyje,

—

laikymą uždaruose konteineriuose su atitinkamo dydžio tinkleliu ir kita apsauga, pvz., vandens užtvaras erkėms, uždari dirvožemio konteineriai nematodams, elektriniai spąstai vabzdžiams,

—

laikymą atskirai nuo kitų kenksmingų organizmų ir medžiagos, pvz., nuo užkrečiamų augalų maitinamosios medžiagos, parazitinės medžiagos,

—

veislinės medžiagos laikymą auginimo talpose su manipuliavimo įranga,

—

kenksmingų organizmų nesukryžminimą su vietinėmis atmainomis ar veislėmis,

—

nenutrūkstamo kenksmingų organizmų auginimo vengimą,

—

laikymą tokiomis sąlygomis, kai griežtai kontroliuojamas kenksmingų organizmų dauginimasis, pvz., tokiame aplinkos režime, kuriam esant neįvyktų diapauzė,

—

laikymą tokiomis sąlygomis, kad būtų neįmanomas plitimas per sporas ir pan., pvz., oro srovių vengimas,

—

kenksmingų organizmų kultūrų grynumo patikrinimo tvarkos numatymą, kad būtų nustatyta, ar jose nėra parazitų ir kitų kenksmingų organizmų,

—

tinkamų medžiagos kontrolės programų taikymą, kad būtų pašalinti galimi užkrato nešėjai,

—

sterilių sąlygų dirbti in vitro su medžiaga sudarymą paruošiant laboratoriją atlikti aseptines procedūras,

—

kenksmingų organizmų, kurie plinta per užkrato pernešėjus, laikymą tokiomis sąlygomis, kad nevyktų jų plitimas per užkrato pernešėją, pvz., parenkant tinklelio dydį, kontroliuojant dirvožemio vežimą,

—

sezoninės izoliacijos taikymą, norint užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tais laikotarpiais, kai sumažėja pavojus augalų sveikatai.

a)

citrusų bakterinę mozaiką;

b)

citrusų margąją chlorozę;

c)

citrusų mozaikos virusą;

d)

citrusų greito sunykimo virusą (visus išskirtuosius izoliatus);

e)

citrusų gyslų sumedėjusių išaugų virusą;

f)

raupus;

g)

natūraliai plintančią psorozę;

h)

Phoma tracheiphila (Petri) Kanchaveli & Gikashvili;

i)

satsuma mažaūgės virusą;

j)

Spiroplasma citri Saglio et al;

k)

tatter lapų virusą;

l)

raganų šluotų mokoplazmą;

m)

Xanthomonas campestris (visas Citrus patogenines atmainas).

a)

vaistučio mozaikos virusą;

b)

aviečių žiediškosios dėmėtligės virusą;

c)

žemuogių raukšlėtligės virusą;

d)

žemuogių latentinį C virusą;

e)

žemuogių latentinį žiediškosios dėmėtligės virusą;

f)

žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusą;

g)

žemuogių priegyslinės margligės virusą;

h)

žemuogių raganų šluotų mikoplazmą;

i)

pomidorų juodojo žiediškumo virusą;

j)

pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusą;

k)

Colletotrichum acutatum Simmonds;

l)

Phytophthora fragariae Hickman var fragariae Wilcox & Ducan;

m)

Xanthomonas fragariae Kennedy & King.

i)

kai augalinė medžiaga kilusi iš šalies, kurioje nėra paneigtas šių kenksmingų organizmų buvimas:

atliekami bandymai, taikant atitinkamus laboratorinius metodus ir prireikus naudojant augalus indikatorius, kad būtų nustatyti atitinkami kenksmingi organizmai; ir

ii)

neatsižvelgiant į augalinės medžiagos kilmės šalį, atliekant bandymus taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

i)

kai augalinė medžiaga kilusi iš šalies, kurioje nėra paneigtas šių kenksmingų organizmų buvimas:

atliekant bandymus taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir, prireikus, naudojami augalai indikatoriai, kad būtų nustatyti atitinkami kenksmingi organizmai; ir

ii)

neatsižvelgiant į augalinės medžiagos kilmės šalį, bandymai atliekami, taikant atitinkamus laboratorinius metodus ir prireikus naudojant augalus indikatorius, kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

a)

Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al.;

b)

kriaušių nykimo mikoplazmą.

i)

vynmedžių Ajinashika ligos sukėlėjo

bandymai atliekami, taikant atitinkamus laboratorinius metodus. Jeigu gaunami neigiami rezultatai, augalinės medžiagos indeksavimo procedūra atliekama ant Koshu vynmedžių veislės ir stebima ne mažiau, kaip du vegetacijos ciklus;

ii)

vynmedžių žemaūgės viruso

bandymams naudojami atitinkami augalai indikatoriai, įskaitant Campbell Early vynmedžių veislę, ir stebima vienerius metus;

iii)

vynmedžių vasarinė margligė

a)

mėlynių lapų margligės virusą;

b)

vynuogių geltos organizmus, panašius į mikoplazmas, ir kitus vynuogių geltos organizmus;

c)

persikų skrotelių mozaikos virusą;

d)

tabako žiediškąją dėmėtligę;

e)

pomidorų žiediškąją dėmėtligę („geltonųjų išaugų“ ir kitas atmainas);

f)

Xylella fastidiosa (Well & Raju);

g)

Xylophilus ampelinus (Panagopoulos) Willems et al.

a)

Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al;

b)

Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.

a)

bulvių Andų latentinis virusas;

b)

bulvių juodosios žiediškosios dėmėtligės virusas;

c)

bulvių gumbų verpstiškumo viroidas;

d)

bulvių pageltimo alfamovirusas;

e)

bulvių T virusas;

f)

bulvių Andų margligės virusas;

g)

dažnai paplitę bulvių A, M, S, V, X ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir bulvių lapų susisukimo virusas.

1.

Atliekamas kiekvienos stiebagumbio viršūnės patikrinimas. Standartinį ėminį sudaro 200 gumbų. Tačiau procedūrą galima taikyti ir mažesniam nei 200 gumbų skaičiui.

2.

Tiriant jaunus augalus ir auginius, įskaitant ir mikroaugalus, atliekamas kiekvieno augalinės medžiagos vieneto apatinės stiebo dalies, o tam tikrais atvejais – ir šaknų patikrinimas.

3.

Stiebagumbių daigų ar stiebų tų augalų, kurie neformuoja gumbų, tyrimui naudojama vieno normalaus (pilno) vegetatyvinio dauginimosi ciklo medžiaga, išdėstyta 1 ir 2 punktuose.

4.

Tikrinant 1 punkte paminėtą medžiagą dėl Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al. ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al, Bendrijoje naudojama Tarybos direktyvos 93/85/EEB (1) I priede pateikta nustatymo metodika. Šią metodiką galima taikyti ir 2 punkte nurodytai medžiagai tikrinti.

5.

Tikrinant 1 punkte paminėtą medžiagą dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al., Bendrijoje naudojama išbandymo schema, nustatyta Tarybos direktyvos 98/57/EB (2) II priede. Šią metodiką galima taikyti ir 2 punkte nurodytai medžiagai tikrinti.

1.

Vegetatyvinės medžiagos (gumbų, jaunų augalų ir auginių, įskaitant mikroaugalus) minimalus patikrinimas apima serologinį tyrimą, kuris atliekamas kiekvieno į kenksmingų organizmų sąrašą įtraukto kenksmingo organizmo, išskyrus bulvių gumbų verpstiškumo viroidą, žydėjimo laikotarpiu ar prieš jį, o po to atliekamas neigiamą serologinio tyrimo rezultatą turinčios medžiagos biologinis tyrimas. Siekiant aptikti bulvių lapų susisukimo virusą atliekami du serologiniai tyrimai.

2.

Tikrosios sėklos minimalusis patikrinimas apima serologinį tyrimą arba biologinį tyrimą (jei serologinio tyrimo atlikti negalima). Primygtinai rekomenduojama naudoti kitus metodus, dar kartą patikrinant neigiamų arba abejotinų rezultatų pavyzdžius.

3.

1 ir 2 punktuose paminėti serologiniai ir biologiniai tyrimai atliekami su šiltnamyje išaugintais augalais, kurių mėginiai paimti ne mažiau kaip iš dviejų kiekvieno stiebo vietų, įskaitant jaunus visiškai išsiskleidusius lapelius kiekvieno stiebo viršūnėje ir senesnius stiebo vidurinės dalies lapelius; mėginiai imami iš kiekvieno stiebo, nes egzistuoja nesisteminės infekcijos galimybė. Atliekant serologinius tyrimus, negalima sumaišyti atskirų augalų lapų, nebent tokį lapų sumaišymą numato naudojami metodai; tačiau to paties augalo lapelius galima sumaišyti, kad būtų suformuotas kiekvieno augalo lapelių mėginys. Atliekant biologinį tyrimą, galima sumaišyti ne daugiau kaip penkių augalų lapus, kurių inokiuliatas skirtas augalams indikatoriams (ne mažiau dvejiems tos pačios rūšies) užkrėsti.

4.

1 ir 2 punktuose paminėtiems tyrimams naudojami augalai indikatoriai, įtraukti į Europos ir Viduržemio augalų apsaugos organizacijos (EPPO) sudarytą sąrašą arba kitaip oficialiai patvirtinti augalai indikatoriai, naudojami virusams aptikti.

5.

Tik medžiagai, kuri buvo tiesiogiai patikrinta, netaikomas karantinas. Jei buvo atliktas bulvės akutės indeksavimas, galima netaikyti karantino tik tiems daigams, kurių bulvės akutės buvo patikrintos. Stiebagumbių tyrimui turėtų būti taikomas karantinas dėl galimos nesisteminės infekcijos.

1.

Atliekant visos medžiagos patikrinimą, naudojami šiltnamyje išauginti augalai, kai tik jie pakankamai sutvirtėja prieš žydėjimą ir žiedadulkių atsiradimą. Laikoma, kad gumbų daigų, in vitro išaugintų augalų ir mažų sodinukų tyrimai buvo tik preliminarus patikrinimas.

2.

Mėginiai imami iš visiškai išsiskleidusio lapelio kiekvieno augalo stiebo viršūnėlėje.

3.

Visa tyrimams naudojama medžiaga turi būti išauginta esant ne žemesnei kaip 18 °C temperatūrai (pageidautina, kad temperatūra būtų aukštesnė kaip 20 °C) ir ne trumpesniu kaip 16 valandų fotoperiodu.

4.

Tyrimai atliekami patikrinant ant radioaktyviai ar neradioaktyviai pažymėto cDNR ar RNR-zondo, grįžtamosios-PAGE (su sidabrine žyme) ar RT-PCR.

5.

Zondų ir grįžtamosios-PAGE maišymo santykio maksimumas neturi būti didesnis kaip 5. Naudojant šį ar aukštesnį sumaišymo dažnį, būtinas pagrindimas.