6.8.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/1

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2008/615/TVR

2008 m. birželio 23 d.

dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 31 straipsnio 1 dalies a punktą, 32 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Italijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Įsigaliojus Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos sutarčiai dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityje (toliau – Priumo sutartis) ir pasikonsultavus su Europos Komisija bei laikantis Europos Sąjungos Sutarties nuostatų ši iniciatyva pateikta siekiant esmines Priumo sutarties nuostatas įtraukti į Europos Sąjungos teisinę sistemą.

(2)	1999 m. spalio mėn. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo patvirtinta, kad būtina gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija nusikaltimų nustatymo ir tyrimo tikslais.

(3)	2004 m. lapkričio mėn. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje Europos Vadovų Taryba išreiškė savo įsitikinimą, kad laisvei, saugumui ir teisingumui stiprinti reikalingas naujoviškas požiūris į tarpvalstybinį keitimąsi teisėsaugos informacija.

(4)

Todėl Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad toks keitimasis informacija turėtų atitikti sąlygas, kurios taikomos prieinamumo principui. Tai reiškia, kad vienos Sąjungos valstybės narės teisėsaugos pareigūnas, kuriam informacija reikalinga pareigoms vykdyti, gali gauti ją iš kitos valstybės narės, ir tai, jog kitos valstybės narės teisėsaugos institucijos, turinčios tokią informaciją, sudarys galimybę ja pasinaudoti nurodytam tikslui, atsižvelgdamos į toje valstybėje narėje vykstančių tyrimų poreikį.

(5)	Europos Vadovų Taryba nustatė terminą – 2008 m. sausio 1 d. – šiam Hagos programoje nurodytam tikslui pasiekti.

(6)

2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (2) jau yra nustatytos taisyklės, pagal kurias valstybių narių teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingai ir operatyviai keistis esama informacija ir žvalgybos informacija siekdamos atlikti nusikaltimų tyrimus ar nusikaltimų žvalgybines operacijas.

(7)

Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo taip pat pareiškiama, kad turėtų būti visapusiškai naudojamos naujos technologijos ir kad taip pat turėtų būti tarpusavio prieiga prie nacionalinių duomenų bazių, taip pat numatant, kad naujos centralizuotos Europos duomenų bazės turėtų būti kuriamos tik remiantis studijomis, patvirtinusiomis jų pridėtinę vertę.

(8)

Veiksmingam tarptautiniam bendradarbiavimui ypač svarbu tai, kad būtų galima greitai ir veiksmingai keistis tikslia informacija. Tikslas – nustatyti procedūras, skirtas skatinti greitus, veiksmingus ir nebrangius keitimosi duomenimis būdus. Bendrai naudojant duomenis šioms procedūroms turėtų būti taikomas atskaitomybės principas ir į jas įtraukiamos atitinkamos garantijos dėl duomenų tikslumo ir saugumo juos perduodant bei saugant, taip pat dėl keitimosi duomenimis registravimo procedūrų ir apribojimų naudojantis pasikeista informacija.

(9)	Šiuos reikalavimus atitinka Priumo sutartis. Kad visos valstybės narės įvykdytų esminius Hagos programos reikalavimus per joje nustatytą laikotarpį, pagrindinių Priumo sutarties dalių esminės nuostatos turėtų būti taikomos visoms valstybėms narėms.

(10)

Todėl šiame sprendime pateikiamos nuostatos, kurios yra grindžiamos pagrindinėmis Priumo sutarties nuostatomis ir yra skirtos gerinti keitimąsi informacija, pagal kurias valstybės narės suteikia viena kitai prieigos teises prie savo DNR analizės duomenų automatinių rinkmenų, daktiloskopinių duomenų automatinių identifikavimo sistemų ir transporto priemonių registrų. Teikiant duomenis iš nacionalinių DNR analizės duomenų rinkmenų ir daktiloskopinių duomenų automatinių identifikavimo sistemų, informaciją apie duomenų buvimą–nebuvimą pateikianti sistema sudarytų galimybę paiešką atliekančiai valstybei narei antrame etape paprašyti rinkmenis administruojančią valstybę narę pateikti konkrečius susijusius asmens duomenis ir, jei būtina, paprašyti pateikti daugiau informacijos pasinaudojant tarpusavio pagalbos procedūromis, įskaitant priimtomis pagal Pamatinį sprendimą 2006/960/TVR.

(11)	Tai žymiai turėtų paspartinti esamas procedūras sudarant sąlygas valstybėms narėms sužinoti, ar kuri nors kita valstybė narė turi reikalingą informaciją, ir jei taip, kuri valstybė narė ją turi.

(12)	Duomenų palyginimas tarp valstybių atvertų naujas galimybes kovojant su nusikalstamumu. Lyginant duomenis gauta informacija valstybėms narėms atvertų naujas tyrimo galimybes ir tokiu būdu atliktų svarbų vaidmenį teikiant pagalbą valstybių narių teisėsaugos ir teisinėms institucijoms.

(13)	Taisyklės yra grindžiamos į tinklą sujungtomis valstybių narių nacionalinėmis duomenų bazėmis.

(14)

Tam tikromis sąlygomis valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti asmens duomenis ir su asmenimis nesusijusius duomenis, kad nusikaltimų prevencijos ir viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo tikslais būtų pagerintas keitimasis informacija, susijusia su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais.

(15)	Įgyvendindamos 12 straipsnį, valstybės narės, atsižvelgdamos į duomenų persiuntimo ribotus turimus techninius pajėgumus, gali nuspręsti teikti pirmenybę kovai su sunkiais nusikaltimais.

(16)	Be tikslo gerinti keitimąsi informacija, reikia reglamentuoti kitas glaudesnio policijos institucijų bendradarbiavimo formas, visų pirma vykdant bendras saugumo operacijas (pavyzdžiui, bendras patruliavimas).

(17)

Vykdant glaudų policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose tuo pat metu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į pagarbą privatumui ir asmens duomenų apsaugai, kuri turi būti garantuojama specialiomis duomenų apsaugos priemonėmis, kurios turėtų būti pritaikytos įvairių formų keitimosi duomenimis konkrečiam pobūdžiui. Tokiomis duomenų apsaugos nuostatomis visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tarpvalstybinės operatyvios prieigos prie duomenų bazių specifinį pobūdį. Kadangi esant operatyviai prieigai rinkmeną administruojančiai valstybė narė negali atlikti išankstinės patikros, turėtų būti sukurta sistema, užtikrinanti, kad vyktų post-hoc stebėsena.

(18)

„Yra atitikmuo–nėra atitikmens“ sistemos struktūra leidžia palyginti anonimines charakteristikas, kai papildomais asmens duomenimis keičiamasi tik tada, jei randamas atitikmuo, šios informacijos teikimui ir gavimui taikoma nacionalinė teisė, įskaitant teisinės pagalbos taisykles. Ši struktūra garantuoja pakankamą duomenų apsaugos sistemą, turint omenyje, kad būtina asmeninių duomenų teikimo į kitą valstybę narę sąlyga – pakankamas duomenų apsaugos lygis gaunančioje valstybėje narėje.

(19)

Atsižvelgiant į išsamų keitimąsi informacija ir duomenimis dėl glaudesnio policijos ir teisminio bendradarbiavimo, šiuo sprendimu siekiama garantuoti atitinkamą duomenų apsaugos lygį. Sprendime atsižvelgiama į asmeninių duomenų tvarkymui nustatytą apsaugos lygį, įtvirtintą 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, 2001 m. lapkričio 8 d. Konvencijos papildomame protokole ir Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R (87) 15, reglamentuojančios asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, principus.

(20)

Šiame sprendime pateiktos duomenų apsaugos nuostatos taip pat apima duomenų apsaugos principus, kurių prireikė, nes nebuvo Pamatinio sprendimo dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje. Patvirtintas pamatinis sprendimas turėtų būti taikomas visai policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sričiai su sąlyga, kad jį taikant būtų užtikrintas toks duomenų apsaugos lygis, kuris būtų ne mažesnis, nei numatyta 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos 2001 m. lapkričio 8 d. Papildomame protokole, atsižvelgiant į 1987 m. rugsėjo 17 d. Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R (87) 15 valstybėms narėms dėl asmens duomenų naudojimo policijos sektoriuje, taip pat tais atvejais, kai duomenys nėra tvarkomi automatizuotai.

(21)

Kadangi šio sprendimo tikslų – visų pirma pagerinti informacijos keitimąsi Europos Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti pavieniui dėl kovos su nusikalstamumu ir saugumo klausimų tarpvalstybinio pobūdžio ir valstybės narės privalo pasikliauti viena kita spręsdamos šiuos klausimus, tų tikslų būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, kuris nurodomas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, Taryba gali patvirtinti priemones. Pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(22)	Šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažįstami visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

NUSPRENDĖ:

1 SKYRIUS

BENDRIEJI ASPEKTAI

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

Šiuo sprendimu valstybės narės siekia gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tais klausimais, kuriems taikoma Sutarties VI antraštinė dalis, visų pirma institucijų, atsakingų už nusikaltimų prevenciją ir tyrimą, tarpusavio keitimąsi informacija. Todėl šiame sprendime nustatomos taisyklės šiose srityse:

a)	nuostatos dėl DNR charakteristikų, daktiloskopinių duomenų ir tam tikrų nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenų automatinio perdavimo sąlygų ir procedūros (2 skyrius);

b)	nuostatos dėl duomenų, susijusių su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais, teikimo sąlygų (3 skyrius);

c)	nuostatos dėl informacijos teikimo teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais sąlygų (4 skyrius);

d)	nuostatos dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo gerinimo pasitelkiant įvairias priemones sąlygų ir procedūros (5 skyrius).

2 SKYRIUS

OPERATYVI PRIEIGA IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS

1 SKIRSNIS

DNR charakteristikos

2 straipsnis

Nacionalinių DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas

1.   Valstybės narės užveda ir saugoja nacionalines DNR analizės duomenų rinkmenas nusikaltimų tyrimo tikslais. Šiose rinkmenose saugomi duomenys pagal šį sprendimą tvarkomi taikant šį sprendimą ir laikantis tvarkymui taikomų nacionalinės teisės aktų.

2.   Siekdamos įgyvendinti šį sprendimą valstybės narės užtikrina galimybę naudotis jų nacionalinių DNR analizės duomenų rinkmenų, nurodytų 1 dalies pirmame sakinyje, informaciniais duomenimis. Informaciniai duomenys apima tik DNR charakteristikas, nustatytas remiantis nekoduojančia DNR dalimi, ir nuorodos numerį. Informaciniai duomenys neturi apimti jokių duomenų, pagal kuriuos gali būti tiesiogiai nustatytas duomenų subjektas. Tokiais duomenimis turi būti laikomi informaciniai duomenys, kuriais remiantis negalima atsekti asmens (nenustatytų asmenų DNR charakteristikos).

3.   Kiekviena valstybė narė pagal 36 straipsnį praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie nacionalines DNR analizės duomenų rinkmenas, kurioms taikomi 2–6 straipsniai, bei apie 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas automatinės paieškos sąlygas.

3 straipsnis

Automatinė DNR charakteristikų paieška

1.   Nusikaltimų tyrimo tikslais valstybės narės suteikia galimybę kitos valstybės narės nacionaliniams kontaktiniams centrams, kaip nurodyta 6 straipsnyje, naudotis DNR analizės duomenų rinkmenose esančiais informaciniais duomenimis suteikdamos teisę atlikti automatinę paiešką lyginant DNR charakteristikas. Teise atlikti paiešką galima naudotis tik atskirais atvejais ir laikantis prašančios valstybės narės nacionalinės teisės.

2.   Jei atlikus automatinę paiešką nustatoma, kad pateikta DNR charakteristika atitinka gaunančios valstybės narės rinkmenoje, kurioje atliekama paieška, saugomas DNR charakteristikas, paiešką atliekančios valstybės narės kontaktinis centras automatiniu būdu gauna pranešimą atitikusius informacinius duomenis. Jei atitikmens nerandama, apie tai pranešama automatiniu pranešimu.

4 straipsnis

Automatinis DNR charakteristikų lyginimas

1.   Nusikaltimų tyrimo tikslais valstybės narės abipusiu susitarimu ir pasitelkdamos nacionalinius kontaktinius centrus lygina nenustatytų asmenų DNR charakteristikas su kitose nacionalinėse DNR analizės informacinių duomenų rinkmenose esančiomis visomis DNR charakteristikomis. Charakteristikos teikiamos ir lyginamos automatiškai. Nenustatytų asmenų DNR charakteristikos teikiamos lyginimui tik prašančios valstybės narės nacionalinėje teisėje numatytais atvejais.

2.   Jei valstybė narė atlikdama 1 dalyje nurodytą lyginimą nustato, kad pateiktos DNR charakteristikos atitinka jos DNR analizės informacinių duomenų rinkmenoje esančias DNR charakteristikas, ji nedelsdama pateikia kitos valstybės narės nacionaliniam kontaktiniam centrui atitikusius informacinius duomenis.

5 straipsnis

Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas

Jei vykdant 3 ir 4 straipsniuose nurodytas procedūras nustatomas DNR charakteristikų atitikmuo, kiti turimi asmens duomenys ir kita informacija, susiję su informaciniais duomenimis, teikiami pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nacionalinę teisę, įskaitant teisinės pagalbos taisykles.

6 straipsnis

Nacionalinis kontaktinis centras ir įgyvendinimo priemonės

1.   Duomenų teikimo tikslais, nurodytais 3 ir 4 straipsniuose, kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį kontaktinį centrą. Nacionalinių kontaktinių centrų įgaliojimus reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.

2.   Techninių susitarimų dėl 3 ir 4 straipsniuose nurodytų procedūrų detalės nustatomos įgyvendinimo priemonėse, nurodytose 33 straipsnyje.

7 straipsnis

Ląstelinės medžiagos rinkimas ir DNR charakteristikų teikimas

Jei vykdant tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą neturima valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje esančio konkretaus asmens DNR charakteristikos, valstybė narė, į kurią kreipiamasi, suteikia teisinę pagalbą surinkdama to asmens ląstelinę medžiagą ir atlikdama jos analizę bei pateikdama gautą DNR charakteristiką, jei:

a)	prašanti valstybė narė konkrečiai nurodo, kokiam tikslui to reikia;

b)	prašanti valstybė narė pateikia tyrimo orderį ar pranešimą, išduotą kompetentingos institucijos pagal tos valstybės narės teisę, įrodantį, kad ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės reikalavimai būtų įvykdyti, jei tas asmuo būtų prašančios valstybės narės teritorijoje; ir

c)	pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, yra įvykdyti ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės bei gautos DNR charakteristikos pateikimo reikalavimai.

2 SKYRIUS

Daktiloskopiniai duomenys

8 straipsnis

Daktiloskopiniai duomenys

Siekdamos įgyvendinti šį sprendimą valstybės narės užtikrina galimybę naudotis nacionalinių automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų rinkmenų, sukurtų nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais, informaciniais duomenimis. Informaciniai duomenys apima tik daktiloskopinius duomenis ir nuorodos numerį. Informaciniai duomenys neturi apimti jokių duomenų, pagal kuriuos gali būti tiesiogiai nustatytas duomenų subjektas. Tokiais duomenimis turi būti laikomi informaciniai duomenys, kuriais remiantis negalima atsekti asmens (nenustatytų asmenų daktiloskopiniai duomenys).

9 straipsnis

Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška

1.   Nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais valstybės narės suteikia galimybę kitos valstybės narės nacionaliniam kontaktiniam centrui, nurodytam 11 straipsnyje, naudotis automatinėse pirštų atspaudų identifikavimo sistemose, kurias jos sukūrė tam tikslui, esančiais informaciniais duomenimis, suteikiant teisę atlikti automatinę paiešką lyginant daktiloskopinius duomenis. Teise atlikti paiešką galima naudotis tik atskirais atvejais ir laikantis prašančios valstybės narės nacionalinės teisės.

2.   Tai, ar daktiloskopiniai duomenys tikrai atitinka informacinius duomenis, kuriuos turi rinkmeną administruojanti valstybė narė, nustato prašančios valstybės narės atliekantis nacionalinis kontaktinis centras remdamasis automatiniu būdu pateiktais duomenimis, kurie yra reikalingi nustatyti aiškiai atitikčiai.

10 straipsnis

Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas

Jei vykdant 9 straipsnyje nurodytą procedūrą nustatomas daktiloskopinių duomenų atitikmuo, kiti turimi asmens duomenys ir kita informacija, susiję su informaciniais duomenimis, teikiami pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nacionalinę teisę, įskaitant teisinės pagalbos taisykles.

11 straipsnis

Nacionalinis kontaktinis centras ir įgyvendinimo priemonės

1.   Duomenų teikimo tikslais, nurodytais 9 straipsnyje, kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį kontaktinį centrą. Nacionalinių kontaktinių centrų įgaliojimus reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.

2.   Techninių susitarimų dėl 9 straipsnyje nurodytų procedūrų detalės nustatomos įgyvendinimo priemonėse, nurodytose 33 straipsnyje.

3 SKYRIUS

Transporto priemonių registracijos duomenys

12 straipsnis

Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška

1.   Nusikaltimų prevencijos ir tyrimo tikslais bei nusikaltimų, priklausančių paiešką atliekančios valstybės narės teismų ar prokurorų tarnybos jurisdikcijai, tyrimo tikslais, taip pat siekdamos palaikyti viešąjį saugumą valstybės narės suteikia galimybę kitų valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams, nurodytiems 2 dalyje, naudotis šiais nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenimis atskirais atvejais suteikiant jiems teisę atlikti automatinę paiešką:

a)	duomenimis, susijusiais su savininkais ar valdytojais; ir

b)	duomenimis, susijusiais su transporto priemonėmis.

Paieška gali būti atliekama tik turint visą važiuoklės ar registracijos numerį. Atlikti paieškas galima tik laikantis paiešką vykdančios valstybės narės nacionalinės teisės.

2.   Duomenų teikimo tikslais, nurodytais 1 dalyje, kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį kontaktinį centrą dirbti su atsiunčiamais prašymais. Nacionalinių kontaktinių centrų įgaliojimus reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė. Techninių susitarimų dėl procedūrų detalės nustatomos įgyvendinimo priemonėse, nurodytose 33 straipsnyje.

3 SKYRIUS

DIDELIO MASTO RENGINIAI

13 straipsnis

Su asmenimis nesusijusių duomenų teikimas

Nusikaltimų prevencijos tikslais ir siekdamos palaikyti viešąją tvarką bei saugumą didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginių metu, visų pirma sporto renginių ar Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu, valstybės narės pateikus prašymą ir savo iniciatyva bei laikydamosi teikiančios valstybės narės nacionalinės teisės teikia viena kitai visus tam tikslui reikalingus su asmenimis nesusijusius duomenis.

14 straipsnis

Asmens duomenų teikimas

1.   Nusikaltimų prevencijos tikslais ir siekdamos palaikyti viešąją tvarką bei saugumą didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginių metu, visų pirma sporto renginių ar Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu, valstybės narės pateikus prašymą ir savo iniciatyva teikia viena kitai visus tam tikslui reikalingus asmens duomenis, jei, remiantis paskutiniu teistumu ar kitomis aplinkybėmis galima manyti, kad duomenų subjektai renginių metu įvykdys nusikaltimą ar sukels grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, jei teikti tokius duomenis leidžiama pagal juos teikiančios valstybės narės nacionalinę teisę.

2.   Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik 1 dalyje nurodytais tikslais ir tik konkrečiai nurodytiems renginiams, dėl kurių jie buvo suteikti, atveju. Pasiekus 1 dalyje nurodytus tikslus arba tuo atveju, jei jų pasiekti nebegalima, suteikti duomenys turi būti nedelsiant ištrinti. Bet kuriuo atveju suteikti duomenys turi būti ištrinti ne vėliau kaip po metų.

15 straipsnis

Nacionalinis kontaktinis centras

Duomenų teikimo tikslais, nurodytais 13 ir 14 straipsniuose, kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį kontaktinį centrą. Nacionalinių kontaktinių centrų įgaliojimus reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.

4 SKYRIUS

TERORISTINIŲ NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS PRIEMONĖS

16 straipsnis

Informacijos teikimas teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais

1.   Teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais valstybės narės atskirais atvejais gali, laikydamosi nacionalinės teisės, netgi jei joms nebuvo pateiktas prašymas tai daryti, teikti kitos valstybės narės nacionaliniam centrui, nurodytam 3 dalyje, asmens duomenis ir informaciją, nurodytą 2 dalyje, jei tai yra būtina, kadangi dėl konkrečių priežasčių kyla įtarimai, kad duomenų subjektai įvykdys teroristinius nusikaltimus, nurodytus 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (3) 1–3 straipsniuose.

2.   Teikiami duomenys – tai pavardė, vardai, gimimo data ir vieta bei aplinkybių, dėl kurių kyla 1 dalyje nurodyti įtarimai, aprašas.

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį kontaktinį centrą, įgaliotą keistis informacija su kitų valstybių narių nacionaliniai kontaktiniais centrais. Nacionalinių kontaktinių centrų įgaliojimus reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.

4.   Informaciją teikianti valstybė narė pagal nacionalinę teisę gali nustatyti sąlygas, kuriomis tokią informaciją ir duomenis gaunanti valstybė narė gali jais naudotis. Informaciją gaunanti institucija privalo laikytis bet kurių tokių sąlygų.

5 SKYRIUS

KITOS BENDRADARBIAVIMO FORMOS

17 straipsnis

Bendros operacijos

1.   Siekdamos gerinti policijos bendradarbiavimą valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo bei nusikaltimų prevencijos tikslais gali pradėti vykdyti bendras patruliavimo ir kitas bendras operacijas, kurių metu kitų valstybių narių paskirti pareigūnai ar kiti tarnautojai (toliau – pareigūnai) dalyvauja valstybės narės teritorijoje vykdomose operacijose.

2.   Kiekviena valstybė narė, būdama priimančioji valstybė narė, pagal savo nacionalinę teisę ir sutikus komandiruojančiai valstybei narei gali perduoti bendroje operacijoje dalyvaujantiems komandiruojančių valstybių narių pareigūnams vykdomuosius įgaliojimus arba, jei tai leidžiama pagal priimančiosios valstybės narės teisę, leisti kitų valstybių narių pareigūnams naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais pagal komandiruojančios valstybės narės teisę. Tokiais vykdomaisiais įgaliojimais gali būti naudojamasi tik vadovaujant priimančiosios valstybės narės pareigūnams ir paprastai jiems dalyvaujant. Komandiruojančių valstybių narių pareigūnams taikoma priimančiosios valstybės narės nacionalinė teisė. Priimančioji valstybė narė prisiima atsakomybę už jų veiksmus.

3.   Bendrose operacijose dalyvaujantiems komandiruojančios valstybės narės pareigūnams taikomi priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos duoti nurodymai.

4.   Valstybės narės pateikia 36 straipsnyje nurodytas deklaracijas, kuriuose jos nurodo praktinius bendradarbiavimo aspektus.

18 straipsnis

Pagalba didelio masto susibūrimų, nelaimių ir didelių avarijų atveju

Valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos užkirsti kelią nusikaltimams ir palaikyti viešąją tvarką bei saugumą, pagal nacionalinę teisę teikia viena kitai tarpusavio pagalbą didelių susibūrimų ir panašių didelio masto renginių, nelaimių bei didelių avarijų atveju:

a)	kuo anksčiau pranešdamos viena kitai apie tokias situacijas, turinčias tarpvalstybinių pasekmių, ir keisdamosi visa svarbia informacija;

b)	susidarius situacijai, turinčiai tarpvalstybinių pasekmių, savo teritorijoje imdamosi būtinų viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis priemonių ir jas koordinuodamos;

c)	paprašius valstybei narei, kurios teritorijoje susidarė situacija, jei įmanoma, siųsdamos pareigūnus, specialistus ir patarėjus bei teikdamos įrangą.

19 straipsnis

Ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimas

1.   Komandiruojančios valstybės narės pareigūnai, kurie vykdant bendras operacijas pagal 17 ir 18 straipsnius yra kitos valstybės narės teritorijoje, gali ten būdami dėvėti savo nacionalines uniformas. Jie gali turėti ginklus, šaudmenis ir įrangą, kuriuos leidžiama turėti pagal komandiruojančios valstybės narės nacionalinę teisę. Priimančioji valstybė narė gali uždrausti komandiruojančios valstybės narės pareigūnams turėti tam tikrus ginklus, šaudmenis ar įrangą.

2.   Valstybės narės pateikia 36 straipsnyje nurodytas deklaracijas, kuriose pateikia ginklų, šaudmenų ir įrangos, kuriuos galima naudoti tik teisėtos būtinosios pareigūnų ar kitų asmenų gynybos tikslais, sąrašą. Priimančiosios valstybės narės pareigūnas, iš esmės atsakingas už vykdomą operaciją, atskirais atvejais gali pagal nacionalinę teisę duoti leidimą naudoti ginklus, šaudmenis ir įrangą tikslais, viršijančiais pirmame sakinyje nurodytus tikslus. Ginklai, šaudmenys ir įranga naudojami pagal priimančiosios valstybės narės įstatymus. Kompetentingos institucijos informuoja viena kitą apie leidžiamus turėti ginklus, šaudmenis ir įrangą bei apie jų naudojimo sąlygas.

3.   Jei valstybės narės pareigūnai, vykdydami veiksmus pagal šį sprendimą, kitos valstybės narės teritorijoje naudoja transporto priemones, jiems taikomos tokios pat kelių eismo taisyklės, įskaitant pirmumo teisę judėti ir kitas specialias išimtines teises, kaip ir priimančiosios valstybės narės pareigūnams.

4.   Valstybės narės pateikia 36 straipsnyje nurodytas deklaracijas, kuriuose jos nurodo praktinius ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimo aspektus.

20 straipsnis

Apsauga ir pagalba

Valstybės narės privalo kitos valstybės narės sieną kertantiems pareigūnams jų užduočių atlikimo metu teikti tokią pat pagalbą ir apsaugą, kaip ir savo pareigūnams.

21 straipsnis

Bendros taisyklės, susijusios su civiline atsakomybe

1.   Jei valstybės narės pareigūnai pagal 17 straipsnį vykdo operacijas kitoje valstybėje narėje, valstybė narė, iš kurios yra pareigūnai, yra atsakinga už bet kokią operacijų metu pareigūnų padarytą žalą pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jie veikia, teisę.

2.   Valstybė narė, kurios teritorijoje buvo padaryta 1 dalyje nurodyta žala, ją atlygina tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atlygintų savo pareigūnų padarytą žalą.

3.   1 dalyje numatytu atveju valstybė narė, kurios pareigūnai kitos valstybės narės teritorijoje padarė žalą bet kuriam asmeniui, grąžina pastarajai visą sumą, jos sumokėtą nukentėjusiems ar turintiems teisę jų vardu ją gauti asmenims.

4.   Jei valstybės narės pareigūnai pagal 18 straipsnį vykdo operacijas kitoje valstybėje narėje, pastaroji valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už visą šių pareigūnų veiklos metu jų padarytą žalą.

5.   Jei 4 dalyje nurodyta žala kilo dėl didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo, priimančioji valstybė narė gali kreiptis į komandiruojančiąją valstybę narę, kad pastaroji kompensuotų aukoms ar įgaliotiesiems asmenims išmokėtas sumas.

6.   Nesuvaržydama naudojimosi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu ir išskyrus 3 dalyje nurodytą atvejį, 1 dalyje numatytu atveju nė viena valstybė narė nereikalauja atlyginti kitos valstybės narės padarytos žalos.

22 straipsnis

Baudžiamoji atsakomybė

Pareigūnai, pagal šį sprendimą veikiantys kitos valstybės narės teritorijoje, yra prilyginami priimančios valstybės narės pareigūnams, jei jie padaro nusikaltimus ar jų atžvilgiu padaromi nusikaltimai, išskyrus atvejus, kai kitame suinteresuotoms valstybėms narėms taikomame susitarime numatyta kitaip.

23 straipsnis

Darbo santykiai

Pagal šį sprendimą kitos valstybės narės teritorijoje veikiantiems pareigūnams taikomos jų valstybėje narėje galiojančios darbo teisės nuostatos, visų pirma drausminės taisyklės.

6 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL DUOMENŲ APSAUGOS

24 straipsnis

Sąvokos ir taikymo sritis

1.   Šiame sprendime:

a)

asmens duomenų tvarkymas – bet kokia su asmens duomenimis automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, tokios kaip duomenų rinkimas, įrašymas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, rūšiavimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas suteikiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas, sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas. Šiame sprendime tvarkymo sąvoka taip pat apima pranešimą apie atitikmens buvimą ar nebuvimą;

b)	automatinė paieška – tiesioginė prieiga prie kitos institucijos automatizuotų rinkmenų, kurios metu gaunamas visiškai automatinis atsakymas į paiešką;

c)	žymėjimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas nesiekiant apriboti jų tvarkymo ateityje;

d)	blokavimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje.

2.   Toliau išdėstytos nuostatos taikomos duomenims, kurie teikiami ar buvo suteikti vadovaujantis šiuo sprendimu, išskyrus atvejus, kai pirmiau išdėstytuose skyriuose numatyta kitaip.

25 straipsnis

Duomenų apsaugos lygis

1.   Tvarkant asmens duomenis, teikiamus ar suteiktus pagal šį sprendimą, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisėje užtikrina asmens duomenų apsaugos lygį, bent lygiavertį tam, kuris numatytas 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos 2001 m. lapkričio 8 d. Papildomame protokole, atsižvelgdama į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R (87) 15 valstybėms narėms dėl asmens duomenų naudojimo policijos sektoriuje, taip pat tais atvejais, kai duomenys nėra tvarkomi automatinėmis priemonėmis.

2.   Asmens duomenys neteikiami, kaip numatyta šiame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos šio skyriaus nuostatos. Taryba vieningai nusprendžia, ar ši sąlyga yra įvykdyta.

3.   2 dalies nuostatos netaikomos toms valstybėms narėms, kurios jau teikia asmens duomenis, kaip numatyta šiame sprendime, pagal 2005 m. gegužės 27 d. Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos sutartį dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityje (Priumo sutartis).

26 straipsnis

Tikslas

1.   Asmens duomenis gaunančiai valstybei narei leidžiama juos tvarkyti tik tais tikslais, kuriais duomenys buvo suteikti pagal šį sprendimą. Tvarkyti kitais tikslais leidžiama tik gavus rinkmeną administruojančios valstybės narės išankstinį leidimą ir tik laikantis duomenis gaunančios valstybės narės nacionalinės teisės. Toks leidimas gali būti suteiktas, jei duomenis tvarkyti kitais tikslais leidžiama pagal rinkmeną administruojančios valstybės narės nacionalinę teisę.

2.   Pagal 3, 4 ir 9 straipsnius suteiktus duomenis tvarkyti paiešką ar lyginimą atliekančiai valstybei narei leidžiama tik siekiant:

a)	nustatyti, ar atitinka lyginamos DNR charakteristikos ar daktiloskopiniai duomenys;

b)	duomenų atitikimo atveju – laikantis nacionalinės teisės parengti ir pateikti policijos ar teisminį prašymą dėl teisinės pagalbos;

c)	juos registruoti, kaip apibrėžta 30 straipsnyje.

Rinkmeną administruojanti valstybė narė gali jai suteiktus duomenis tvarkyti pagal 3, 4 ir 9 straipsnius tik tuo atveju, jei tai yra būtina lyginimo, automatinių atsakymų į paiešką pateikimo ir registravimo pagal 30 straipsnį tikslais. Suteikti duomenys nedelsiant ištrinami palyginus duomenis ar gavus automatinį atsakymą į paiešką, išskyrus atvejus, kai duomenis toliau tvarkyti būtina pirmos pastraipos b ir c punktuose minimais tikslais.

3.   Pagal 12 straipsnį suteiktus duomenis rinkmeną administruojanti valstybė narė gali naudoti tik tuo atveju, jei tai yra būtina automatinių atsakymų į paiešką pateikimo ar registravimo, kaip nurodyta 30 straipsnyje, tikslais. Suteikti duomenys nedelsiant ištrinami gavus automatinį atsakymą į paiešką, išskyrus atvejus, kai duomenis toliau tvarkyti būtina registravimo pagal 30 straipsnį tikslais. Paiešką atliekanti valstybė narė pateikdama atsakymą gali gautus duomenis panaudoti tik tai procedūrai, dėl kurios buvo atlikta paieška.

27 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Suteiktus asmens duomenis gali tvarkyti tik institucijos, organai ir teismai, kurie yra atsakingi už 26 straipsnyje minimų tikslų siekimą. Visų pirma duomenis galima suteikti kitiems subjektams tik gavus duomenis teikiančios valstybės narės išankstinį leidimą ir laikantis duomenis gaunančios valstybės narės teisės.

28 straipsnis

Duomenų tikslumas, aktualumas ir saugojimo laikas

1.   Valstybės narės turi užtikrinti asmens duomenų tikslumą ir aktualumą. Paaiškėjus, ex officio ar iš duomenų subjekto pranešimo, kad buvo suteikti netikslūs duomenys ar duomenys, kurie neturėjo būti suteikti, apie tai nedelsiant turi būti informuojama duomenis gaunanti valstybė narė ar valstybės narės. Atitinkama valstybė narė ar valstybės narės privalo ištaisyti ar ištrinti duomenis. Be to, suteikti asmens duomenys ištaisomi, jei nustatoma, kad jie yra netikslūs. Jei duomenis gaunanti institucija turi pagrindo manyti, kad suteikti duomenys yra netikslūs ar juos reikėtų ištrinti, apie tai nedelsiant informuojama duomenis teikianti institucija.

2.   Duomenys, kurių tikslumą užginčija duomenų subjektas ir kurių tikslumo ar netikslumo neįmanoma nustatyti, duomenų subjekto prašymu įforminami žyma laikantis valstybių narių nacionalinės teisės. Jei žyma jau yra, ją galima pašalinti laikantis valstybių narių nacionalinės teisės ir tik gavus duomenų subjekto leidimą arba remiantis kompetentingo teismo ar nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos sprendimu.

3.   Suteikti asmens duomenys, kurie neturėjo būti suteikti ar gauti, ištrinami. Teisėtai suteikti ir gauti duomenys ištrinami:

a)	jei jie nebėra reikalingi tikslui, kuriuo jie buvo suteikti; jei asmens duomenys buvo suteikti nepateikus prašymo, juos gaunanti institucija nedelsdama patikrina, ar jie yra būtini tiems tikslams, dėl kurių jie buvo suteikti;

b)	pasibaigus maksimaliam duomenų saugojimo laikotarpiui, nustatytam duomenis teikiančios valstybės narės nacionalinėje teisėje, jeigu duomenų teikimo metu duomenis teikianti institucija informavo juos gaunančią instituciją apie tokį maksimalų laikotarpį.

Jei yra pagrindo manyti, kad ištrinant duomenis bus pakenkta duomenų subjekto interesams, užuot ištrynus, duomenys blokuojami laikantis nacionalinės teisės. Užblokuoti duomenys suteikiami arba naudojami tik tuo tikslu, dėl kurio jie nebuvo ištrinti.

29 straipsnis

Techninės ir organizacinės priemonės, skirtos užtikrinti duomenų apsaugą ir duomenų saugumą

1.   Duomenis teikiančios ir gaunančios institucijos imasi veiksmų, skirtų užtikrinti, kad asmens duomenys būtų veiksmingai apsaugoti nuo atsitiktinio ar neleistino sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, neleistinos prieigos prie jų, neleistino ar atsitiktinio pakeitimo ir neleistino atskleidimo.

2.   Įgyvendinimo priemonėmis, kaip apibrėžta 33 straipsnyje, reglamentuojamos automatinės paieškos techninės specifikacijos savybės ir užtikrinama, kad:

a)	būtų imamasi moderniausių techninių priemonių duomenų apsaugai ir duomenų saugumui, visų pirma duomenų konfidencialumui ir vientisumui, užtikrinti;

b)	naudojant visuotinai prieinamus tinklus būtų naudojamos kompetentingų institucijų pripažintos šifravimo ir autentiškumo patvirtinimo procedūros; ir

c)	būtų galima patikrinti paieškos leistinumą pagal 30 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis.

30 straipsnis

Fiksavimas ir registravimas; specialios taisyklės, reglamentuojančios automatinį ir neautomatinį duomenų suteikimą

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas rinkmeną administruojančios institucijos neautomatinio asmens duomenų teikimo atvejis ir paiešką atliekančios institucijos neautomatinio duomenų gavimo atvejis būtų fiksuojamas, siekiant patikrinti duomenų teikimo leistinumą. Fiksuojama tokia informacija:

a)	duomenų teikimo priežastis;

b)	suteikti duomenys;

c)	duomenų suteikimo data; ir

d)	paiešką atliekančios institucijos ir rinkmeną administruojančios institucijos pavadinimas ar identifikavimo kodas.

2.   Šios nuostatos taikomos automatinėms duomenų paieškoms pagal 3, 9 ir 12 straipsnius ir automatiniam lyginimui pagal 4 straipsnį:

a)	automatinę paiešką ar lyginimus gali atlikti tik nacionalinių kontaktinių centrų specialiai įgalioti pareigūnai. 5 dalyje nurodytoms priežiūros institucijoms ir kitoms valstybėms narėms jų prašymu pateikiamas pareigūnų, įgaliotų atlikti automatinę paiešką ar palyginimą, sąrašas.

b)

kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų registruojamas kiekvienas rinkmeną administruojančios institucijos atliekamo asmens duomenų suteikimo ir paiešką atliekančios institucijos asmens duomenų gavimo atvejis, įskaitant pranešimą apie atitikmens buvimą ar nebuvimą. Registruojama tokia informacija: i) suteikti duomenys; ii) duomenų suteikimo data bei tikslus laikas; ir iii) paiešką atliekančios institucijos ir rinkmeną administruojančios institucijos pavadinimas ar identifikavimo kodas. Paiešką atliekanti institucija taip pat registruoja duomenų paieškos ar suteikimo priežastį, taip pat paiešką atlikusį pareigūną ir duomenų paiešką arba suteikimą užsakiusį pareigūną identifikuojančią žymą.

3.   Pateikus prašymą atitinkamos valstybės narės duomenų apsaugos kompetentingoms institucijoms registruojanti institucija nedelsdama perduoda įregistruotus duomenis ne vėliau kaip per keturias savaites nuo prašymo gavimo. Įregistruoti duomenys gali būti naudojami tik šiais tikslais:

a)	duomenų apsaugos stebėsenai vykdyti;

b)	duomenų saugumui užtikrinti.

4.   Įregistruoti duomenys tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo netikslingo naudojimo ir kitų netinkamo naudojimo formų bei saugomi dvejus metus. Pasibaigus saugojimo laikotarpiui, įregistruoti duomenys nedelsiant ištrinami.

5.   Atitinkamų valstybių narių nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos arba, prireikus, teisminės institucijos atsako už teisinius asmens duomenų suteikimo ir gavimo patikrinimus. Laikydamasis nacionalinės teisės, bet kuris asmuo gali šių institucijų prašyti patikrinti jo duomenų tvarkymo teisėtumą. Neatsižvelgiant į šiuos prašymus, šios institucijos ir už registravimą atsakingos institucijos atlieka atsitiktinius duomenų suteikimo teisėtumo patikrinimus, remdamosi susijusiomis rinkmenomis.

Tokių patikrinimų rezultatai saugomi 18 mėnesių nepriklausomų duomenų apsaugos institucijų patikros tikslais. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie nedelsiant ištrinami. Vienos valstybės narės nepriklausoma duomenų apsaugos institucija gali prašyti kitos valstybės narės duomenų apsaugos institucijos vykdyti įgaliojimus pagal nacionalinę teisę. Valstybių narių nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos atlieka abipusiam bendradarbiavimui būtinas patikros užduotis, visų pirma keisdamosi susijusia informacija.

31 straipsnis

Duomenų subjektų teisė gauti informaciją ir žalos atlyginimas

1.   Duomenų subjekto pagal nacionalinę teisę prašymu, laikantis nacionalinės teisės, duomenų subjektui suteikiama informacija apie su juo susijusius tvarkomus duomenis, duomenų kilmę, gavėją ar gavėjų grupę, tvarkymo tikslą ir, kai tai reikalaujama pagal nacionalinę teisę, teisinį pagrindą, pateikus tapatybę patvirtinantį dokumentą, nesudarant nepagrįstų išlaidų, visiems suprantama forma ir nepagrįstai nevėluojant. Be to, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad netikslūs duomenys būtų ištaisyti, o neteisėtai tvarkomi duomenys – ištrinti. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad su duomenų apsauga susijusių teisių pažeidimo atveju duomenų subjektas galėtų veiksmingai pateikti skundą nepriklausomam teismui, kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, arba nepriklausomai priežiūros institucijai, kaip apibrėžta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) 28 straipsnyje, ir kad jis turėtų galimybę reikalauti atlyginti žalą ar gauti kitokią teisėtą kompensaciją. Reikalavimo pripažinti šias teises procedūros išsamias taisykles ir prieigos teisės apribojimo priežastis reglamentuoja valstybės narės, kurioje duomenų subjektas reikalauja pripažinti savo teises, atitinkamos nacionalinės teisinės nuostatos.

2.   Vienai valstybės narės institucijai suteikus asmens duomenis pagal šį sprendimą, kitos valstybės narės duomenis gaunanti institucija negali teisintis tuo, kad jai buvo suteikti netikslūs duomenys, kad išvengtų atsakomybės nukentėjusiajai šaliai pagal savo nacionalinę teisę. Jei atlyginti žalą dėl pateiktų netikslių duomenų naudojimo skiriama duomenis gaunančiai institucijai, duomenis suteikusi institucija atlygina juos gavusios institucijos išmokėtą kompensacijos sumą.

32 straipsnis

Valstybių narių prašoma informacija

Duomenis gaunanti valstybė narė juos teikiančios valstybės narės prašymu informuoja ją apie suteiktų duomenų tvarkymą ir gautus rezultatus.

7 SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šiam sprendimui įgyvendinti Sąjungos lygiu Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu patvirtina reikalingas priemones.

34 straipsnis

Išlaidos

Kiekviena valstybė narė padengia taikant šį sprendimą jos institucijų patirtas veiklos išlaidas. Ypatingais atvejais atitinkamos valstybės narės gali susitarti dėl kitokios tvarkos.

35 straipsnis

Ryšiai su kitais dokumentais

1.   Susijusioms valstybėms narėms taikomos atitinkamos šio sprendimo nuostatos vietoj atitinkamų Priumo sutarties nuostatų. Priumo sutarties Susitariančiosioms Šalims toliau taikomos kitos Priumo sutarties nuostatos.

2.   Nepažeisdamos kitų savo įsipareigojimų pagal teisės aktus, priimtus pagal Sutarties VI antraštinę dalį:

a)	valstybės narės gali toliau taikyti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kurie galioja šio sprendimo priėmimo metu, jei tokie susitarimai ar priemonės neprieštarauja šio sprendimo tikslams;

b)	įsigaliojus šiam sprendimui, valstybės narės gali sudaryti ar įgyvendinti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, jei taikant tokius susitarimus ar priemones galima praplėsti ar padidinti šio sprendimo tikslus.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti susitarimai ar priemonės negali daryti įtakos santykiams su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų šalys.

4.   Per keturias savaites nuo šio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie 2 dalies a punkte nurodytus galiojančius susitarimus ar priemones, kuriuos jos pageidauja taikyti toliau.

5.   Valstybės narės taip pat praneša Tarybai ir Komisijai apie visus naujus susitarimus ar priemones, nurodytus 2 dalies b punkte, per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo arba, jei tos priemonės buvo pasirašytos prieš priimant šį sprendimą – per tris mėnesius nuo jų įsigaliojimo.

6.   Jokios šio sprendimo nuostatos nedaro įtakos valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišaliams ar daugiašaliams susitarimams ar priemonėms.

7.   Šis sprendimas neturi įtakos galiojantiems susitarimams dėl teisinės pagalbos ar teismų sprendimų tarpusavio pripažinimo.

36 straipsnis

Įgyvendinimas ir deklaracijos

1.   Per vienerius metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos laikytis šio sprendimo nuostatų, išskyrus 2 skyriaus nuostatas, dėl kurių reikiamų priemonių valstybės narės imasi per trejus metus nuo šio sprendimo ir Tarybos sprendimo dėl šio sprendimo įgyvendinimo įsigaliojimo dienos.

2.   Valstybės narės praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai, kad jos įgyvendino šiuo sprendimu joms nustatytus įsipareigojimus, ir pateikia šiame sprendime numatytas deklaracijas. Tai darydama kiekviena valstybė narė gali nurodyti, kad ji nedelsdama pradės taikyti šį sprendimą savo santykiams su tomis valstybėmis narėmis, kurios yra pateikusios tokį patį pranešimą.

3.   Pagal 2 dalį pateiktos deklaracijos gali būti bet kuriuo metu keičiamos pateikiant deklaraciją Tarybos Generaliniam sekretoriatui. Tarybos Generalinis sekretoriatas perduoda gautas deklaracijas valstybėms narėms ir Komisijai.

4.   Remdamasi šia ir kita valstybių narių, pateikus prašymą, suteikta informacija, iki 2012 m. birželio 28 d. Komisija pateikia Tarybai pranešimą apie šio sprendimo įgyvendinimą ir pasiūlymus, kuriuos ji laiko esant tinkamais bet kokiems tolesniems veiksmams.

37 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas įsigalioja po dvidešimties dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2007 m. birželio 10 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 386, 2006 12 29, p. 89.

(3)  OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

(4)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

---