3.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/51

(1)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (4) dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose reikalaujama, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelių transporto įmonės sukurtų tokias saugos valdymo sistemas, kad geležinkelių sistema galėtų pasiekti bent bendruosius saugos tikslus ir atitikti nacionalines saugos taisykles bei techninėse sąveikos specifikacijose (TSS) apibrėžtus saugos reikalavimus ir kad būtų taikomos atitinkamos bendrųjų saugos metodų dalys. Šiose saugos valdymo sistemose, be kita ko, numatytos personalo mokymo programos ir sistemos, kuriomis užtikrinamas personalo kompetencijos palaikymas ir tinkamas pareigų vykdymas.

(2)

Direktyvoje 2004/49/EB numatyta, kad norėdama gauti leidimą naudotis geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių transporto įmonė turi turėti saugos sertifikatą.

(3)

Pagal 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (5) licencijuotos geležinkelio įmonės nuo 2003 m. kovo 15 d. turi teisę naudotis transeuropiniu krovinių vežimo tinklu tarptautinėms krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti, o vėliausiai nuo 2007 m. turės teisę naudotis visu tinklu vietinėms ir tarptautinėms krovinių vežimo paslaugoms teikti. Dėl šio laipsniško prieigos teisių išplėtimo neišvengiamai suintensyvės traukinio mašinistų judėjimas per valstybines sienas. Todėl didės mašinistų, apmokytų ir sertifikuotų vykdyti veiklą daugiau negu vienoje valstybėje narėje, paklausa.

(4)

2002 m. Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad valstybių narių įstatymai dėl traukinių mašinistų sertifikavimo sąlygų labai skiriasi. Siekiant panaikinti tuos skirtumus, reikėtų priimti Bendrijos traukinių mašinistų sertifikavimo taisykles, išlaikant aukštą dabartinį geležinkelių sistemos saugos lygį Bendrijoje.

(5)

Šios Bendrijos taisyklės taip pat turėtų padėti siekti Bendrijos politikos dėl laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės tikslų bendros transporto politikos srityje, tuo pat metu vengiant bet kokio konkurencijos iškraipymo.

(6)

Šiomis bendromis nuostatomis visų pirma turėtų būti siekiama padėti traukinio mašinistams judėti iš vienos valstybės narės į kitą, taip pat padėti jiems pereiti iš vienos geležinkelio įmonės į kitą ir sudaryti geresnes sąlygas, kad pažymėjimą ir suderintą papildomą sertifikatą pripažintų visi geležinkelių transporto sektoriaus suinteresuoti subjektai. Todėl svarbu, kad nuostatomis būtų nustatyti būtiniausi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti pareiškėjai, kad gautų pažymėjimą ar suderintą papildomą sertifikatą.

(7)

Šia direktyva tęsiamas istorinis Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Europos geležinkelių bendrijos (CER) sudarytas paritetinis susitarimas dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (6), kuris sudaro šios direktyvos pagrindą.

(8)

Net jei valstybė narė netaiko direktyvos mašinistams, kurie vykdo veiklą tik tam tikrų kategorijų geležinkelių transporto sistemose, tinkluose ir infrastruktūroje, tai jokiu būdu neturėtų riboti tos valstybės narės prievolės atsižvelgti į pažymėjimų galiojimą visoje Europos Sąjungos teritorijoje arba suderintų papildomų sertifikatų galiojimą atitinkamoje infrastruktūroje.

(9)

Reikalavimai turėtų apimti bent minimalų mašinistų amžių traukiniui valdyti, pareiškėjo fizinį bei psichologinį tinkamumą darbui, profesinę patirtį ir tam tikrų dalykų, susijusių su traukinio valdymu, išmanymą bei geležinkelių infrastruktūrų, kuriose jis turės vykdyti veiklą, ir jose naudojamos kalbos išmanymą.

(10)

Siekiant padidinti mokymo išlaidų efektyvumą, traukinio mašinistų mokymo suderintam papildomam sertifikatui gauti pagrindinis dėmesys turėtų būti tiek, kiek įmanoma ir pageidaujama saugos požiūriu, skirtas konkrečioms mašinisto teikiamoms paslaugoms, pavyzdžiui, manevrams, priežiūros paslaugoms, keleivių ar krovinių vežimo paslaugoms. Vertindama šios direktyvos įgyvendinimą, Europos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra) turėtų įvertinti poreikį iš dalies pakeisti priede nurodytus mokymo reikalavimus, kad būtų geriau atspindėta nauja besiformuojanti rinkos struktūra.

(11)

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, išduodantys suderintus papildomus sertifikatus, gali patys vykdyti mokymą, susijusį su bendromis profesinėmis žiniomis, kalbų mokėjimu, geležinkelių riedmenų ir infrastruktūrų išmanymu. Tačiau, tikrinant žinias turėtų būti vengiama interesų konflikto, neatmetant galimybės, kad egzaminuotojas gali priklausyti suderintą papildomą sertifikatą išdavusiai geležinkelio įmonei ar infrastruktūros valdytojui.

(12)

Pagal Direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose 13 straipsnio 4 dalį geležinkelių įmonės ir infrastruktūros valdytojai atsako už jų pasamdytų mašinistų mokymų lygį. Šiuo tikslu, remdamosi minėtos direktyvos 13 straipsnio 3 dalimi, geležinkelių įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų atsižvelgti į tų mašinistų jau baigtus mokymus ir įgytus gebėjimus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pakankamai mašinistų būtų apmokyti. Atsižvelgiant į tai, vis dėlto būtina imtis priemonių, užtikrinančių, kad geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo investicijomis į mašinisto mokymą nepagrįstai nepasinaudotų kita geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas tuo atveju, jei šis mašinistas iš jų savanoriškai išeitų pereidamas dirbti į tą geležinkelio įmonę arba pas tą infrastruktūros valdytoją. Šios priemonės gali būti įvairios, pavyzdžiui, nacionalinės teisės aktai, kolektyvinės darbo sutartys, darbo sutarčių nuostatos, siejančios mašinistus ir darbdavius, arba susitarimai, reglamentuojantys vienos bendrovės mašinistų susigrąžinimo iš kitos bendrovės sąlygas, kai mašinistai dalyvauja šiuose susitarimuose.

(13)

Personalo kompetencijos ir sveikatos bei saugos sąlygos rengiamos atsižvelgiant į su sąveika susijusias direktyvas, visų pirma kaip „eismo valdymo ir veiklos“ TSS dalis. Būtina užtikrinti tų TSS ir šios direktyvos priedų suderinamumą. Komisija to sieks pakeisdama atitinkamas TSS arba pritaikydama jas prie šios direktyvos ir jos priedų, pasinaudodama procedūromis, numatytomis 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvoje 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (7) ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (8).

(14)

Siekiant sustiprinti darbuotojų judėjimo laisvę ir Bendrijos geležinkelių saugą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kitiems brigados nariams, atliekantiems su lokomotyvų ir traukinių sauga susijusias užduotis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiti brigados nariai, atliekantys su sauga susijusias užduotis, atitiktų minimalius reikalavimus, išdėstytus Eksploatavimo ir eismo valdymo TSS. Atsižvelgdama į nacionalinius įgyvendinimo planus, apie kuriuos valstybės narės įgyvendindamos TSS turi pranešti, Agentūra turėtų nustatyti kitų brigados narių, atliekančių su sauga susijusias užduotis, sertifikavimo galimybes ir įvertinti šių skirtingų galimybių poveikį. Remdamasi šia ataskaita Komisija prireikus turėtų, pateikti pasiūlymą dėl kitų brigados narių, atliekančių su sauga susijusias užduotis, sertifikavimo sąlygų ir procedūrų.

(15)

Šioje direktyvoje nurodyti reikalavimai dėl pažymėjimų ir suderintų papildomų sertifikatų turėtų būti susiję tik su teisinėmis sąlygomis, suteikiančiomis mašinistui teisę valdyti traukinį. Visų kitų su geležinkelio įmonėmis, infrastruktūros valdytojais, infrastruktūra ir riedmenimis susijusių teisinių reikalavimų, suderinamų su Bendrijos teisės aktais ir taikomų nediskriminuojant, turėtų būti vienodai laikomasi prieš tai, kai mašinistas gali pradėti valdyti traukinį konkrečioje infrastruktūroje.

(16)

Ši direktyva neturėtų pažeisti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10) įgyvendinimo.

(17)

Siekiant užtikrinti būtiną vienodumą ir skaidrumą Bendrija turėtų nustatyti bendrą valstybių narių tarpusavyje pripažįstamą sertifikavimo modelį, pagal kurį būtų patvirtinama traukinio mašinistų atitiktis tam tikroms būtiniausioms sąlygoms ir jų profesinė kvalifikacija bei kalbos mokėjimas, paliekant valstybių narių kompetentingoms institucijoms teisę išduoti pažymėjimus, o geležinkelio įmonėms bei infrastruktūrų valdytojams – suderintus papildomus sertifikatus.

(18)

Agentūra taip pat turėtų išnagrinėti galimybę vietoje pažymėjimo ir suderintų papildomų sertifikatų naudoti integroscheminę kortelę. Tokios integroscheminės kortelės privalumas – du dokumentai, sujungti į vieną; ji taip pat gali būti naudojama kitiems tikslams saugos srityje arba mašinistų darbo organizavimo tikslais.

(19)

Saugos institucijos turėtų naudotis visa mašinistų pažymėjimuose, suderintuose papildomuose sertifikatuose ir jų registruose pateikiama informacija, kad būtų lengviau atlikti Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose nustatytą personalo sertifikavimo tvarkos įvertinimą ir būtų paspartintas tuose straipsniuose numatytas saugos sertifikatų išdavimas.

(20)

Pagal šią direktyvą sertifikuotų traukinio mašinistų įdarbinimas neturėtų panaikinti geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų įsipareigojimų sukurti savo traukinio mašinistų kompetentingumo ir elgsenos stebėsenos bei vidaus kontrolės sistemą pagal Direktyvos 2004/49/EB 9 straipsnį ir III priedą ir turėtų sudaryti tos sistemos dalį. Suderintas papildomas sertifikatas neturėtų panaikinti geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų atsakomybės dėl saugos ir ypač dėl savo personalo mokymų.

(21)

Tam tikros bendrovės teikia traukinio mašinistų paslaugas geležinkelio įmonėms ir infrastruktūrų valdytojams. Tokiais atvejais su mašinistu sutartį sudarančios geležinkelio bendrovės arba infrastruktūros valdytojo pareiga turėtų būti užtikrinti, kad mašinistas turėtų pažymėjimą ir sertifikatą pagal šią direktyvą.

(22)

Kad geležinkelių transportas ir toliau galėtų nepriekaištingai veikti, traukinių mašinistai, jau dirbantys šį darbą prieš įsigaliojant šiai direktyvai, pereinamuoju laikotarpiu turėtų išlaikyti savo įgytas teises.

(23)

Leidimus valdyti, išduotus mašinistams prieš pradedant taikyti šios direktyvos atitinkamas nuostatas, keičiant šią direktyvą atitinkančiais suderintais papildomais sertifikatais ir pažymėjimais, turėtų būti vengiama bereikalingos administracinės ir finansinės naštos. Todėl anksčiau mašinistui suteiktos teisės valdyti turėtų būti kiek įmanoma išsaugotos. Pažymėjimus ir sertifikatus išduodančios institucijos turėtų atsižvelgti į kiekvieno mašinisto arba mašinistų grupės kvalifikaciją ir patirtį, kai leidimai keičiami. Pažymėjimus ir sertifikatus išduodanti institucija, remdamasi kvalifikacija ir (arba) patirtimi, turėtų nuspręsti, ar mašinistui arba mašinistų grupei būtinas papildomas patikrinimas ir (arba) mokymas prieš jiems gaunant pakeičiančius pažymėjimus ir suderintus papildomus sertifikatus. Todėl pažymėjimus ir sertifikatus išduodančiai institucijai turėtų būti leista spręsti, ar kvalifikacijos ir (arba) patirties pakanka, kad būtų išduoti reikalaujami pažymėjimai ir suderinti papildomi sertifikatai nereikalaujant jokio tolesnio patikrinimo ar mokymo.

(24)

Taip pat turėtų būti vengiama bereikalingos administracinės ir finansinės naštos, kai pasikeičia traukinio mašinistų darbdavys. Geležinkelio įmonė, įdarbinanti mašinistą, turėtų atsižvelgti į jo anksčiau įgytą kompetenciją ir kiek įmanoma siekti, kad nereiktų papildomo tikrinimo ir mokymo.

(25)

Šia direktyva neturėtų būti suteikiamos abipusio pripažinimo teisės dėl teisių valdyti, kurias mašinistai įgijo prieš pradedant taikyti šios direktyvos nuostatas, nors ji ir nepažeidžia bendros abipusio pripažinimo sistemos, nustatytos 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (11), kuri toliau taikoma iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

(26)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(27)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti sąlygas ir kriterijus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas arba papildyti šią direktyvą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(28)

Kai, tvirtinant Bendrijos kriterijus dėl egzaminuotojų ir egzaminų pasirinkimo ir pritaikant šios direktyvos priedus prie mokslo ir technikos pažangos, kaip numatyta šioje direktyvoje, dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis reguliavimo procedūros su tikrinimu įprastinių terminų, šioje direktyvoje numatytoms priemonėms priimti Komisija turėtų galėti pasinaudoti skubos procedūra, numatyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje.

(29)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (13) 34 punktą, valstybės narės savo ir Bendrijos interesų labui raginamos parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(30)

Valstybės narės turėtų numatyti atitikties šiai direktyvai kontrolę ir tinkamus veiksmus tuo atveju, jei mašinistas pažeidžia bet kurią šios direktyvos nuostatą.

(31)

Valstybės narės turėtų numatyti tinkamas sankcijas už nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių šią direktyvą, pažeidimus.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti traukinio mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius, kuriais vežami keleiviai arba kroviniai, sertifikavimo bendrą reguliavimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl šios direktyvos masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(33)

Išlaidų efektyvumo tikslu gali būti tikslinga ribotą laikotarpį traukinio mašinistams, dirbantiems tik vienos valstybės narės teritorijoje, netaikyti šios direktyvos nuostatų, susijusių su tokių mašinistų pareiga turėti pažymėjimus ir suderintus papildomus sertifikatus, atitinkančius šią direktyvą. Tokias išimtis reglamentuojančios sąlygos turėtų būti aiškiai apibrėžtos.

(34)

Valstybei narei, kurioje nėra geležinkelių sistemos ir artimiausiu metu nenumatoma jos įdiegti, pareiga perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šią direktyvą būtų neproporcinga ir beprasmiška. Todėl toms valstybėms narėms, kol jose nebus geležinkelių sistemos, turėtų būti netaikoma pareiga perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šią direktyvą,

a)

metro, tramvajuose ir kitose lengvosiose bėginio transporto sistemose;

b)

geležinkelių tinkluose, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios geležinkelių transporto sistemos dalies ir yra skirti tik vietinėms, miesto ar priemiestinėms keleivių bei krovinių vežimo paslaugoms teikti;

c)

vien tik infrastruktūros savininkų krovinių vežimo reikmėms skirtoje privačioje geležinkelio infrastruktūroje;

d)

geležinkelių ruožuose, kurie yra laikinai uždaryti įprastam eismui dėl geležinkelio sistemos priežiūros, atnaujinimo ar tobulinimo darbų.

a)

kompetentinga institucija – Direktyvos 2004/49/EB 16 straipsnyje nurodyta saugos institucija;

b)

traukinio mašinistas – asmuo, gebantis ir turintis leidimą savarankiškai, atsakingai ir saugiai valdyti traukinius, įskaitant lokomotyvus, manevrinius lokomotyvus, darbui skirtus traukinius, priežiūrai skirtas geležinkelių transporto priemones arba traukinius, kuriais geležinkeliu vežami keleiviai arba kroviniai;

c)

kiti traukinio brigados nariai, atliekantys su sauga susijusias užduotis – traukinyje esantys darbuotojai, kurie nėra traukinio mašinistai, bet padeda užtikrinti traukinio, vežamų keleivių ir prekių saugumą;

d)

geležinkelių sistema – sistema, kurią sudaro geležinkelių infrastruktūros, apimančios geležinkelių linijas ir stacionarius įrenginius, bei ta infrastruktūra važinėjantys visų kategorijų ir bet kokios kilmės riedmenys, kaip apibrėžta Direktyvose 96/48/EB ir 2001/16/EB;

e)

infrastruktūros valdytojas – įstaiga ar įmonė, kuri pirmiausia yra atsakinga už geležinkelių infrastruktūros arba jos dalies sukūrimą ir techninę priežiūrą, kaip apibrėžta Direktyvos 91/440/EEB 3 straipsnyje, bei gali būti atsakinga ir už infrastruktūros kontrolės ir saugos sistemų valdymą. Infrastruktūros valdytojo funkcijos tinkle arba tinklo dalyje gali būti paskirtos skirtingoms įstaigoms ar įmonėms;

f)

geležinkelio įmonė – geležinkelio įmonė, kaip apibrėžta 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (14), ir bet kuri valstybinė ar privati įmonė, teikianti keleivių ir (arba) krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugas remiantis tuo, kad įmonė turi užtikrinti trauką. Šis terminas taip pat apima ir traukos paslaugas teikiančias įmones;

g)

techninės sąveikos specifikacijos arba TSS – specifikacijos, kurios yra taikomos kiekvienam posistemiui ar jo daliai, kad būtų įvykdyti pagrindiniai reikalavimai ir užtikrinta transeuropinių greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų sąveika, kaip apibrėžta Direktyvose 96/48/EB ir 2001/16/EB;

h)

agentūra – pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004 (15) įsteigta Europos geležinkelių agentūra;

i)

saugos sertifikatas – pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį kompetentingos institucijos geležinkelio įmonei išduotas sertifikatas;

j)

sertifikatas – suderintas papildomas sertifikatas, kuriame nurodoma infrastruktūra, kurioje sertifikato turėtojui leidžiama važinėti, ir riedmenys, kuriuos sertifikato turėtojui leidžiama valdyti;

k)

įgaliojimas saugos srityje – pagal Direktyvos 2004/49/EB 11 straipsnį kompetentingos institucijos infrastruktūros valdytojui išduotas įgaliojimas;

l)

mokymo centras – akredituotas ar kompetentingos institucijos pripažįstamas subjektas, galintis organizuoti mokymo kursus.

a)

pažymėjimą, kuris rodo, kad mašinistas atitinka būtiniausias sąlygas, susijusias su tinkamumo medicininiu požiūriu reikalavimais, pagrindiniu išsilavinimu ir bendrais profesiniais įgūdžiais. Pažymėjime nurodoma mašinisto tapatybė ir jį išdavusi institucija bei pažymėjimo galiojimo laikas. Pažymėjimas atitinka I priedo reikalavimus, kol bus priimtas Bendrijos sertifikavimo modelis kaip numatyta 4 dalyje;

b)

vieną ar daugiau sertifikatų, kuriame nurodyta infrastruktūra, kurioje sertifikato turėtojui leidžiama važinėti, ir riedmenys, kuriuos sertifikato turėtojui leidžiama valdyti. Kiekvienas sertifikatas atitinka I priedo reikalavimus.

a)

kai dėl geležinkelio paslaugų teikimo sutrikimo yra būtinas traukinių nukreipimas ar bėgių priežiūra, kaip nurodo infrastruktūros valdytojas;

b)

išskirtinėms ypatingoms paslaugoms, kurias teikiant naudojami istoriniai traukiniai;

c)

išskirtinėms ypatingoms krovinių vežimo paslaugoms, jei infrastruktūros valdytojas sutinka;

d)

naujo traukinio ar lokomotyvo pristatymui ar demonstravimui;

e)

mašinistų mokymo ir tikrinimo tikslais.

a)

A kategorijos: manevrinius lokomotyvus, darbui skirtus traukinius, priežiūrai skirtas geležinkelių transporto priemones ir visus kitus lokomotyvus, kai jie naudojami manevravimui;

b)

B kategorijos: keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirtas priemones.

a)

išduoda ir atnaujina pažymėjimus bei išduoda dublikatus, kaip numatyta 6 ir 14 straipsniuose;

b)

užtikrina periodiškai rengiamus egzaminus ir (arba) testus, kaip numatyta 16 straipsnio 1 dalyje;

c)

sustabdo ir nutraukia pažymėjimų galiojimą bei informuoja dokumentus išduodančią įstaigą apie pagrįstus prašymus sustabdyti sertifikatų galiojimą, kaip numatyta 29 straipsnyje;

d)

jei valstybė narė yra taip nustačiusi, pripažįsta asmenis ar įstaigas, kaip numatyta 23 ir 25 straipsniuose;

e)

užtikrina, kad būtų skelbiamas ir atnaujinamas akredituotų ar pripažintų asmenų ir įstaigų registras, kaip numatyta 20 straipsnyje;

f)

veda ir atnaujina pažymėjimų registrą, kaip numatyta 16 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje;

g)

stebi mašinistų sertifikavimo procesą, kaip numatyta 26 straipsnyje;

h)

atlieka patikras, kaip numatyta 29 straipsnyje;

i)

nustato egzaminuotojams taikomus nacionalinius kriterijus, kaip numatyta 25 straipsnio 5 dalyje.

a)

geležinkelio įmonė išduoda pažymėjimus tik savo mašinistams;

b)

atitinkamoje teritorijoje geležinkelio įmonė neturi išimtinių teisių į jokius deleguotus ar sutartimi pavestus uždavinius.

a)

vesti visų išduotų, atnaujintų, pratęstų ir pataisytų pažymėjimų, pažymėjimų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, pažymėjimų, kurių galiojimas sustabdytas, nutrauktas, ar pažymėjimų, apie kuriuos pranešta, kad jie pamesti, pavogti ar sunaikinti, registrą. Šiame registre pateikiami I priedo 4 punkte nurodyti duomenys apie kiekvieną pažymėjimą, kuriuos galima gauti naudojant kiekvienam mašinistui jo šalyje suteiktą numerį. Registras reguliariai atnaujinamas;

b)

gavus pagrįstą prašymą, kompetentingoms valstybių narių institucijoms, agentūrai ar bet kuriam mašinistų darbdaviui teikti informaciją apie šių pažymėjimų būklę.

a)

vesti visų išduotų, atnaujintų, pratęstų ir pataisytų sertifikatų, sertifikatų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, sertifikatų, kurių galiojimas sustabdytas, nutrauktas, ar sertifikatų, apie kuriuos buvo pranešta, kad jie pamesti, pavogti ar sunaikinti, registrą arba užtikrinti, kad registras būtų vedamas. Šiame registre pateikiami I priedo 4 punkte nurodyti duomenys apie kiekvieną sertifikatą bei duomenys apie 16 straipsnyje numatytus periodinius patikrinimus. Registras reguliariai atnaujinamas;

b)

bendradarbiauti su valstybės narės, kurioje yra jų buveinė, kompetentinga institucija, siekiant keistis informacija su kompetentinga institucija ir leisti jai susipažinti su reikiamais duomenimis;

c)

teikti informaciją apie šių sertifikatų turinį kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kai jos to prašo, jei ši informacija reikalinga dėl jų vykdomos tarpvalstybinės veiklos.

a)

atitinkamomis TSS, patvirtintomis pagal Direktyvą 96/48/EB arba Direktyvą 2001/16/EB. Šiuo atveju Komisija užtikrina TSS ir IV, V, VI priedų suderinamumą; arba

b)

agentūros pagal Reglamento (EB) Nr. 881/2004 17 straipsnį pasiūlytais kriterijais. Šie kriterijai, kuriais siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, patvirtinami taikant 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

a)

su pažymėjimu susijusios dalies atveju kompetentinga institucija, nustatydama tvarką, kurios reikia laikytis siekiant gauti pažymėjimą pagal 14 straipsnio 1 dalį;

b)

su sertifikatu susijusios dalies atveju geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, nustatydamas tvarką, kurios reikia laikytis siekiant gauti sertifikatą pagal 15 straipsnį.

a)

jei tai susiję su kompetentingos institucijos išduotu pažymėjimu: kompetentinga institucija sustabdo pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimas sustabdomas laikinai arba visam laikui, atsižvelgiant į geležinkelių saugai keliamos rizikos mastą. Ji nedelsdama praneša atitinkamam mašinistui ir jo darbdaviui apie savo sprendimo priežastis nepažeisdama 21 straipsnyje numatytos peržiūros teisės. Ji nurodo pažymėjimo atgavimo tvarką;

b)

jei tai susiję su kitoje valstybėje narėje kompetentingos institucijos išduotu pažymėjimu, kompetentinga institucija kreipiasi į tą instituciją pateikdama pagrįstą prašymą atlikti tolesnį tyrimą arba sustabdyti pažymėjimo galiojimą. Prašančioji kompetentinga institucija apie savo prašymą informuoja Komisiją ir kitas kompetentingas institucijas. Tokį pažymėjimą išdavusi institucija išnagrinėja prašymą per keturias savaites ir informuoja kitą instituciją apie savo sprendimą. Pažymėjimą išdavusi institucija apie sprendimą taip pat informuoja Komisiją ir kitas kompetentingas institucijas. Kompetentinga institucija gali uždrausti traukinių mašinistams vykdyti veiklą jos jurisdikcijos teritorijoje, kol bus gautas pranešimas apie pažymėjimą išduodančios institucijos sprendimą;

c)

jei tai susiję su sertifikatu: kompetentinga institucija kreipiasi į sertifikatą išduodančią instituciją prašydama atlikti tolesnį tyrimą arba sustabdyti sertifikato galiojimą. Sertifikatą išduodanti institucija imasi atitinkamų priemonių ir per keturias savaites kompetentingai institucijai pateikia atsakymą. Kompetentinga institucija gali uždrausti traukinių mašinistams vykdyti veiklą jos jurisdikcijos teritorijoje, kol bus gautas sertifikatą išduodančios institucijos atsakymas, ir apie tai informuoja Komisiją bei kitas kompetentingas institucijas.

a)

pažymėjimų ir sertifikatų išdavimo tvarka;

b)

mokymo centrų ir egzaminuotųjų akreditavimas;

c)

kompetentingų institucijų įgyvendinama kokybės sistema;

d)

sertifikatų abipusis pripažinimas;

e)

IV, V ir VI prieduose nurodytų mokymo reikalavimų atitikimas rinkos struktūrai ir 4 straipsnio 2 dalies a punkte minėtoms kategorijoms;

f)

registrų tarpusavio ryšys ir mobilumas darbo rinkoje.

1.

22 straipsnyje numatyti registrai sukuriami per dvejus metus nuo 22 straipsnio 4 dalyje numatytų registrų pagrindinių rodiklių patvirtinimo.

2.

3.

Mašinistai, kuriems leidžiama valdyti pagal nuostatas, taikytas prieš pradedant taikyti šios direktyvos nuostatas pagal 2 punkto a arba b papunkčius, remdamiesi jiems suteiktomis teisėmis gali toliau vykdyti savo profesinę veiklą, netaikant šios direktyvos nuostatų, ne ilgiau kaip septynerius metus nuo 1 punkte numatytų registrų sukūrimo.

Mokinių, pradėjusių mokytis pagal patvirtintą lavinimo ir mokymo programą arba patvirtintą mokymo kursą prieš pradedant taikyti 2 punkto a arba b papunktį, atveju valstybės narės gali išduoti pažymėjimus tokiems mokiniams pagal esamas nacionalines nuostatas.

Šiame punkte minėtiems mašinistams ir mokiniams kompetentinga institucija arba susijusios institucijos išskirtiniais atvejais gali leisti netaikyti II priede nurodytų medicininių reikalavimų. Taikant tokią išimtį išduoto pažymėjimo galiojimas ribojamas atitinkamų valstybių narių teritorija.

4.

Kompetentingos institucijos, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad pažymėjimų ir sertifikatų pagal šią direktyvą neturintiems mašinistams bus laipsniškai taikomi periodiniai tikrinimai, atitinkantys numatytuosius 16 straipsnyje.

5.

Jei valstybė narė pageidauja, Komisija prašo agentūros, pasikonsultavus su ta valstybe nare, atlikti šios direktyvos nuostatų taikymo traukinių mašinistams, vykdantiems veiklą tik tos valstybės narės teritorijoje, ekonominės naudos analizę. Ekonominės naudos analizė apima 10 metų laikotarpį. Ekonominės naudos analizė pateikiama Komisijai per dvejus metus nuo 1 punkte numatytų registrų sukūrimo.

Šiai ekonominės naudos analizei parodžius, kad šios direktyvos nuostatų taikymo tokiems traukinių mašinistams išlaidos viršija gaunamą naudą, per šešis mėnesius nuo šios ekonominės naudos analizės rezultatų pateikimo Komisija pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priima sprendimą. Ji gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 punkto b ir c papunkčių nuostatos atitinkamos valstybės narės teritorijoje tokiems mašinistams neprivalo būti taikomos iki 10 metų laikotarpiu.

Ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki laikino atleidimo nuo nuostatų taikymo laikotarpio pabaigos Komisija, atsižvelgdama į atitinkamus geležinkelių transporto sektoriaus pokyčius atitinkamoje valstybėje narėje, pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali paprašyti agentūros atlikti kitą ekonominės naudos analizę, kurią pastaroji turi pateikti Komisijai ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki šio laikino atleidimo nuo nuostatų taikymo laikotarpio pabaigos. Komisija sprendimą priima šio punkto antroje pastraipoje aprašyta tvarka.

a)

žodžiai „Traukinio mašinisto pažymėjimas“, parašyti didžiosiomis raidėmis pažymėjimą išdavusios valstybės narės kalba ar kalbomis;

b)

pažymėjimą išdavusios valstybės narės pavadinimas;

c)

pažymėjimą išdavusios valstybės narės skiriamasis ženklas, atitinkantis valstybės ISO 3166 kodą, atspausdintas negatyvu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas 12 geltonų žvaigždučių ratu;

d)

konkreti išduotame pažymėjime pateikta informacija, numeruojama taip:

e)

žodžiai „Europos Bendrijų pavyzdys“ pažymėjimą išdavusios valstybės narės kalba ar kalbomis ir žodžiai „Traukinio mašinisto pažymėjimas“ kitomis Bendrijos kalbomis, atspausdinti geltonai ir sudarantys pažymėjimo foną;

f)

etaloninės spalvos:

g)

papildoma informacija arba medicininiai naudojimo apribojimai, kuriuos kompetentinga institucija nustato pagal II priedą, nurodomi kodais.

Kodus nustato Komisija pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, remdamasi agentūros rekomendacija.

a)

sertifikato turėtojo pavardė;

b)

kitas (-i) sertifikato turėtojo vardas (-ai);

c)

sertifikato turėtojo gimimo data ir vieta;

d)

e)

pažymėjimo numeris, užtikrinantis galimybę susipažinti su nacionalinio registro duomenimis;

f)

sertifikato turėtojo nuotrauka;

g)

sertifikato turėtojo parašas;

h)

sertifikato turėtojo nuolatinė gyvenamoji vieta arba pašto adresas (neprivaloma);

i)

geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo, kurio pavedimu mašinistas gali valdyti traukinius, pavadinimas ir adresas;

j)

traukinių, kuriuos gali valdyti sertifikato turėtojas, kategorija;

k)

riedmenų, kuriuos sertifikato turėtojas gali valdyti, tipas ar tipai;

l)

infrastruktūros, kur sertifikato turėtojas gali valdyti;

m)

papildoma informacija arba apribojimai;

n)

kalbų mokėjimas.

a)

Duomenys apie pažymėjimą:

visi pažymėjime nurodomi duomenys ir duomenys, susiję su 11 ir 16 straipsniuose nustatytais tikrinimo reikalavimais.

b)

Duomenys apie sertifikatą:

visi sertifikate nurodomi duomenys ir duomenys, susiję su 12, 13 ir 16 straipsniuose nustatytais tikrinimo reikalavimais.

—

staigų sąmonės praradimą,

—

atidumo ir susikaupimo sumažėjimą,

—

staigų nepajėgumą dirbti,

—

pusiausvyros ar koordinacijos praradimą,

—

žymų judrumo sumažėjimą.

—

regėjimo į tolį aštrumas, su pagalba ar be jos: 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5,

—

korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 (toliaregystė)/-8 (trumparegystė). Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, gavus akių ligų specialisto išvadą. Šiuo atveju sprendimą priima gydytojas,

—

regėjimas trumpu ir vidutiniu atstumu: pakankama, su pagalba ar be jos,

—

leidžiama naudoti kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina specialistas,

—

normalus spalvų jutimas: naudojamas pripažintas testas, pavyzdžiui, Išiharos testas, ir prireikus kitas pripažintas testas;

—

regos laukas: visas,

—

abiakis regėjimas: efektyvus; to nereikalaujama, jei asmuo adaptuojasi pakankamai ir turi pakankamai kompensavimo patirties. Tik jeigu asmuo prarado abiakį regėjimą jau pradėjęs darbą,

—

abiakis regėjimas: efektyvus,

—

spalvų signalų atpažinimas: testas grindžiamas atskirų spalvų atpažinimu, o ne reliatyviais skirtumais,

—

kontrastų jutimas: geras,

—

progresuojančių akių ligų nėra,

—

lęšių implantai, atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuomet, jei kasmet arba gydytojo nustatytais laikotarpiais tikrinamas operacijų poveikis akims,

—

atsparumas akinimui,

—

draudžiama naudoti spalvotus kontaktinius lęšius ir fotochrominius lęšius. Leidžiama naudoti lęšius su UV filtru.

—

pakankama klausa kalbėtis telefonu ir gebėjimas išgirsti pavojaus signalus bei radijo pranešimus.

—

klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui,

—

tos ausies, kurioje oro laidumas garsui yra blogesnis, klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui,

—

neturi būti jokių vestibuliarinės sistemos anomalijų,

—

neleistini jokie lėtiniai kalbos sutrikimai (dėl būtinybės garsiai ir aiškiai perduoti pranešimus),

—

ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus.

—

bendras sveikatos patikrinimas,

—

sensorinių funkcijų patikrinimas (regėjimas, klausa, spalvų jutimas),

—

kraujo ar šlapimo tyrimai, įskaitant tyrimą dėl cukrinio diabeto, kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę,

—

elektrokardiograma (EKG) ramybės būsenoje,

—

patikrinimai dėl psichotropinių medžiagų, pavyzdžiui, neteisėtų narkotinių medžiagų ar psichotropinių medikamentų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jei dėl to kyla abejonių dėl tinkamumo darbui,

—

kognityviniai sugebėjimai: dėmesys ir susikaupimas; atmintis; gebėjimas suvokti; gebėjimas samprotauti,

—

komunikabilumas,

—

psichomotorika: reakcijos greitis, rankų judesių koordinacija.

—

bendrą sveikatos patikrinimą,

—

sensorinių funkcijų patikrą (regėjimas, klausa, spalvų jutimas),

—

kraujo arba šlapimo tyrimus, siekiant nustatyti, ar asmuo neserga cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, kaip nurodyta atlikus klinikinius tyrimus,

—

narkotinių medžiagų naudojimo tyrimus, jei yra klinikinių indikacijų.

—

įgyti teorinių ir praktinių žinių apie geležinkelių technologijas, įskaitant saugos principus ir eksploatavimo taisyklių koncepciją,

—

įgyti teorinių ir praktinių žinių apie su geležinkelių eksploatacija susijusią riziką ir įvairias rizikos valdymo priemones,

—

įgyti teorinių ir praktinių žinių apie vieną ar daugiau riedmenų valdymo būdų ir jų principų,

—

įgyti teorinių ir praktinių žinių apie traukinius, jų sandarą ir techninius reikalavimus, taikomus traukos priemonėms, prekiniams ir keleiviniams vagonams bei kitų rūšių riedmenims.

—

suvokti konkrečius mašinistui keliamus profesinius reikalavimus, savo profesijos svarbą, profesinius ir asmeninius poreikius (ilga darbo trukmė, buvimas toli nuo namų ir t. t.),

—

laikytis personalo saugos taisyklių,

—

pažinti riedmenis,

—

žinoti ir tiksliai taikyti darbo metodus,

—

pažinti norminius ir taikomus dokumentus (procedūrų ir geležinkelių linijų instrukcijas, nustatytas TSS posistemėje „Eksploatavimas“, mašinisto instrukciją, stabdymo instrukciją ir t. t.),

—

mokėti saugiai elgtis saugos požiūriu ypač svarbiose situacijose,

—

gebėti nustatyti procedūras, taikytinas geležinkelių transporto eismo įvykių, kurių metu nukentėjo žmonės, atveju,

—

skirti rizikos veiksnius, bendrai susijusius su geležinkelių eksploatavimu,

—

žinoti eismo saugos principus,

—

taikyti pagrindinius elektrotechnikos principus.

—

surinkti dokumentus ir būtiną įrangą,

—

patikrinti traukos priemonės galingumą,

—

patikrinti traukos priemonėje esančiuose dokumentuose įrašytą informaciją,

—

atlikdamas nustatytus bandymus ir testus įsitikinti, kad traukos priemonė gali užtikrinti reikiamą traukos jėgą ir kad saugos įranga veikia,

—

perduodamas lokomotyvą ar pradėdamas kelionę, patikrinti, ar yra ir ar veikia privaloma apsaugos ir saugos įranga;

—

atlikti einamosios prevencinės techninės priežiūros veiksmus.

—

traukos sistema,

—

stabdžių sistema,

—

eismo saugą užtikrinančiomis priemonėmis.

—

mechanines struktūras,

—

pakabų konstrukcijų ir sankabos įrangą,

—

važiuoklės mechanizmą,

—

saugos įrangą,

—

degalų bakus, degalų tiekimo sistemą, dujų išmetimo įrangą,

—

riedmenų vidinį ir išorinį ženklinimą, pirmiausia vežant pavojingus krovinius naudojamus simbolius,

—

kelionės registravimo sistemas,

—

elektros ir pneumatines sistemas,

—

srovės surinkimo ir aukštos įtampos sistemas,

—

ryšių priemones (radijo ryšį tarp traukinio ir dispečerio ir t. t.),

—

kelionių organizavimą,

—

konstrukcines riedmenų dalis, jų paskirtį ir specifinius vagonų įrengimus, pirmiausia traukinio stabdymo sistemą, kai stabdoma išleidžiant orą iš pagrindinės stabdymo vamzdžių sistemos,

—

stabdžių sistemą,

—

specifines traukos priemonių dalis,

—

traukos grandinę, variklius ir pavaras.

—

prieš išvykimą patikrinti ir apskaičiuoti, ar traukinio stabdymo galingumas atitinka stabdžių galingumą, numatytą tai geležinkelių linijai ir nurodytą bėginės transporto priemonės dokumentuose,

—

patikrinti, ar veikia įvairūs traukos priemonės ir traukinio stabdžių sistemos komponentai, prireikus ir paleidimo metu, ir važiuojant.

—

atsižvelgti į jiems prieš išvykimą pateiktą informaciją,

—

nustatyti važiavimo būdą ir traukinio didžiausią leistiną greitį naudodami kintamuosius dydžius, pavyzdžiui, greičio apribojimus, oro sąlygas ar bet kokius signalizacijos pakeitimus.

—

naudoti visas turimas valdymo priemones, laikydamiesi galiojančių reikalavimų,

—

užvesti traukinį atsižvelgdami į sukibimo ir galingumo apribojimus,

—

naudoti stabdžius greičiui mažinti ir traukiniui sustabdyti tausodami riedmenis ir įrangą.

—

gebėti pastebėti neįprastus reiškinius, susijusius su traukinio veikimu,

—

gebėti apžiūrėti traukinį ir nustatyti gedimų požymius, juos skirti ir reaguoti atsižvelgdami į jų santykinę svarbą bei bandyti juos pataisyti, visada teikdami pirmenybę geležinkelių transporto eismo ir žmonių saugai,

—

žinoti turimas apsaugos ir ryšių priemones.

—

įvykus geležinkelių transporto eismo įvykiui, kurio metu nukenčia traukinyje esantys žmonės, gebėti imtis traukinio apsaugos priemonių ir pakviesti pagalbą,

—

gebėti nustatyti, ar traukiniu vežami pavojingi kroviniai ir juos rasti pagal traukinio dokumentus ir vagonų sąrašą,

—

žinoti avarinės situacijos atveju taikytinas traukinio evakuacijos procedūras.

—

atsižvelgti į jiems pateiktą informaciją, pavyzdžiui, greičio ribojimus arba signalizacijos pakeitimus,

—

nustatyti valdymo būdą ir traukinio didžiausią leistiną greitį, remdamiesi geležinkelių linijos savybėmis.

—

eksploatavimo sąlygos (bėgių keitimas, eismas viena kryptimi ir t. t.),

—

maršruto patikrinimas ir susipažinimas su atitinkamais dokumentais,

—

naudotinų bėgių numatomam valdymo būdui nustatymas,

—

taikomos eismo taisyklės ir signalizavimo sistemos reikšmės,

—

valdymo režimas,

—

blokavimo sistema ir su ja susijusios taisyklės,

—

stočių pavadinimai, vieta bei atstumo iki jų bei blokaparatų įvertinimas, siekiant numatyti tinkamą važiavimo būdą,

—

signalizavimas apie skirtingų valdymo arba energijos tiekimo sistemų keitimą,

—

skirtingų kategorijų traukinių greičio apribojimai,

—

topografiniai duomenys,

—

specialios stabdymo sąlygos, pavyzdžiui, taikomos geležinkelių linijoms, kuriose pasitaiko didelių nuokalnių,

—

valdymo ypatumai: specialūs signalai, ženklai, išvykimo sąlygos ir t. t.

—

užvesti traukinius, tik jei yra įvykdytos visos privalomos sąlygos (tvarkaraštis, įsakymas išvykti arba išvykimo signalas, signalų naudojimas (jei privaloma) ir t. t.),

—

stebėti signalus šalia bėgių ir kabinoje, nedelsiant juos teisingai suprasti ir elgtis, kaip nurodyta tokio signalo atveju,

—

saugiai važiuoti traukiniu atsižvelgiant į specialų valdymo režimą: gavęs nurodymą, važiuoti specialiu režimu, laikinai laikytis greičio apribojimų, važiuoti priešinga kryptimi, pavojaus atveju nepaisyti signalų, manevruoti, keisti kryptį, važiuoti statybų teritorijomis ir t. t.,

—

stoti pagal tvarkaraštį numatytose arba papildomose stotelėse ir, jei būtina, imtis papildomų veiksmų, susijusių su paslaugų teikimu keleiviams traukiniui stovint, pavyzdžiui, atidaryti ir uždaryti duris.

—

bet kuriuo metu žinoti, kurioje geležinkelių linijos vietoje yra traukinys,

—

gebėti naudoti stabdžius greičiui mažinti ir traukiniui sustabdyti, tausodami riedmenis ir įrangą,

—

gebėti koreguoti traukinio eigą laikydamiesi tvarkaraščio ir nurodymų taupyti energiją, atsižvelgdami į traukos priemonės, traukinio, geležinkelių linijos ir aplinkos savybes.

—

būti dėmesingi, pastebėti neįprastus įvykius, susijusius su infrastruktūra bei aplinka, kiek tai įmanoma valdant traukinį: signalus, bėgius, energijos tiekimą, pervažas, bėgių aplinką, kitą eismą,

—

žinoti konkretų atstumą iki aiškių kliūčių,

—

kuo greičiau pranešti infrastruktūros valdytojui apie pastebėto gedimo vietą ir pobūdį ir įsitikinti, ar informacija buvo teisingai suprasta,

—

atsižvelgti į infrastruktūrą, užtikrinti arba pasirūpinti eismo ir žmonių sauga kiekvieną kartą, kai būtina.

—

įvykus geležinkelių transporto eismo įvykiui, kurio metu nukenčia žmonės, imtis traukinio apsaugos priemonių ir pakviesti pagalbą,

—

kilus gaisrui, nustatyti, kur sustabdyti traukinį ir prireikus padėti keleiviams evakuotis,

—

kuo greičiau perduoti visą būtiną informaciją apie gaisrą, jei mašinistas pats savo jėgomis negali jo užgesinti,

—

kuo greičiau pranešti apie šias sąlygas infrastruktūros valdytojui,

—

įvertinti, ar bėginė transporto priemonė gali toliau judėti tokia infrastruktūra ir kokiomis sąlygomis tai gali būti daroma.

a)

kalbos žinios (tik tiems, kuriems kalba nėra gimtoji): kas treji metai arba po ilgesnės nei vienerių metų pertraukos;

b)

žinios apie infrastruktūrą (įskaitant žinias apie maršrutus ir valdymo taisykles): kas treji metai arba ilgiau nei vienerius metus nevažinėjus atitinkamu maršrutu;

c)

žinios apie geležinkelių riedmenis: kas treji metai.