27.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/41

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1905/2006

2006 m. gruodžio 18 d.

nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

Kadangi:

(1)

Siekiant padidinti Bendrijos išorės paramos veiksmingumą siūlomas naujas paramos planavimo ir teikimo pagrindas. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006 (2) nustatoma pasirengimo narystei priemonė (IPA), kuria numatomas Bendrijos paramos teikimas šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms. Reglamentu (EB) Nr. […] (3) įvedamos bendros nuostatos, nustatančios Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (ENPI). Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1638/2006 (4) nustatoma finansinė priemonė, skirta bendradarbiavimui su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis. Reglamentu (EB) Nr. […] (5) nustatoma stabilumo priemonė. Reglamentu (EB) Nr. 1717/2006 (6) nustatoma branduolinio saugumo bendradarbiavimo priemonė. Reglamentu (EB) Nr. […] (7) nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo visame pasaulyje finansinė priemonė. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 (8) yra susijęs su humanitarine pagalba. Šiuo reglamentu nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, pagal kurią tiesiogiai remiama Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politika.

(2)	Bendrija vykdo vystomojo bendradarbiavimo politiką, kuria siekiama mažinti skurdą, pasiekti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi bei sklandžią ir laipsnišką besivystančių šalių integraciją į pasaulinę ekonomiką.

(3)	Bendrija vykdo bendradarbiavimo politiką, kuria skatinamas Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių ekonominių subjektų bendradarbiavimas, partnerystė ir bendros įmonės, taip pat politinių, ekonominių ir socialinių partnerių dialogas atitinkamuose sektoriuose.

(4)

Vykdant Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politiką ir tarptautinius veiksmus vadovaujamasi Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), kuriuos 2000 m. rugsėjo 8 d. patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, pavyzdžiui, ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas, ir pagrindiniais tvaraus vystymosi tikslais bei principais, kuriuos Bendrija ir jos valstybės narės patvirtino Jungtinėse Tautose (JT) ir kitose vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančiose kompetentingose tarptautinėse organizacijose.

(5)	Siekiant užtikrinti politikos nuoseklumą vystymosi labui, svarbu, kad Bendrijos su vystymusi nesusijusi politika padėtų besivystančioms šalims pasiekti TVT, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 178 straipsniu.

(6)	Politinė aplinka, užtikrinanti taiką ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijos principams, teisinei valstybei, gerai valdymo praktikai ir lyčių lygybei, yra ilgalaikio vystymosi pagrindas.

(7)	Būtina vystymosi sąlyga — patikima ir tvari ekonominė politika.

(8)

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės Dohoje įvykusioje 4-ojoje ministrų konferencijoje įsipareigojo integruoti prekybos aspektus į vystymosi strategijas, teikti su prekyba susijusią techninę bei gebėjimų stiprinimo pagalbą ir imtis būtinų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos technologijų perdavimui prekiaujant, taip pat prekybai skirtų technologijų perdavimui, stiprinti tiesioginių užsienio investicijų bei prekybos sąryšį ir prekybos bei aplinkos tarpusavio susiejimą, taip pat padėti besivystančioms šalims dalyvauti naujose derybose dėl prekybos ir įgyvendinti jų rezultatus.

(9)

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“ (9) ir visi vėlesni jo pakeitimai yra Bendrijos veiklos vystymosi srityje bendras pagrindas. Juo turėtų būti vadovaujamasi planuojant ir įgyvendinant pagalbos vystymuisi bei bendradarbiavimo strategijas.

(10)	Vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti įgyvendinamas pasitelkiant geografines ir temines programas. Pagal geografines programas turėtų būti remiamas Lotynų Amerikos, Azijos, Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Pietų Afrikos šalių bei regionų vystymasis ir stiprinamas bendradarbiavimas su jais.

(11)

Bendrija ir jos valstybės narės, siekdamos svariai paremti šalių partnerių ilgalaikį vystymąsi ir tų šalių gyventojų gerovę, sudarė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su kai kuriomis iš šių šalių bei regionų parnerių. Šie partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai iš esmės grindžiami bendromis ir visuotinėmis vertybėmis — pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijos principams bei teisinei valstybei ir šių vertybių propagavimu. Šiame kontekste taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys teisei į tinkamą darbą bei žmonių su negalia teisėms. Bendrijos ir šalių partnerių dvišalių santykių palaikymas ir stiprinimas bei daugiašalių institucijų sutvirtinimas yra svarbūs veiksniai siekiant svariai prisidėti prie pasaulio ekonomikos subalansavimo ir vystymosi, taip pat stiprinant Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių vaidmenį ir vietą pasaulyje.

(12)

Nors pagal temines programas visų pirma turėtų būti remiamos besivystančios šalys, dvi pagalbą gaunančios šalys bei užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), neatitinkančios reikalavimų, kuriuos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komitetas (EBPO/VPK) turi apibrėžti Oficialios vystymosi pagalbos (OVP) gavėjams, ir kurioms taikoma 2 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirma įtrauka, šiame reglamente išdėstytomis sąlygomis taip pat turėtų turėti galimybę gauti paramą pagal temines programas. Bendrija turėtų finansuoti temines programas šalyse, teritorijose ir regionuose, atitinkančiuose reikalavimus paramai gauti pagal šiame reglamente numatytą geografinę programą, reikalavimus paramai gauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006 arba reikalavimus geografiniam bendradarbiavimui pagal Europos plėtros fondą (EPF). 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimas“) (10), kuris taikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d., nustatomos UŠT atitikimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamos vystomojo bendradarbiavimo teminės veiklos reikalavimams sąlygos, kurių šis reglamentas nekeičia.

(13)

Teminėmis programomis turėtų būti užtikrinama pastebima pridėtinė vertė; jos turėtų papildyti geografinio pobūdžio programas, kurios sudaro Bendrijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindą. Pagal temines programas vykdomas vystomasis bendradarbiavimas turėtų papildyti šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 1638/2006 numatytas geografines programas ir bendradarbiavimą pagal EPF. Teminės programos apima konkrečią veiklos sritį, svarbią geografiškai neapibrėžtai šalių partnerių grupei, ar bendradarbiavimo veiklą, skirtą įvairiems regionams ar šalių partnerių grupėms, arba tarptautinę operaciją, kuri nėra skirta konkrečiai geografinei zonai. Jos taip pat svarbios išorėje plėtojant Bendrijos politiką ir užtikrinant sektorių nuoseklumą ir matomumą.

(14)

Pagal temines programas turėtų būti remiami veiksmai žmogiškojo ir socialinio vystymosi, aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymo nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų, maisto pakankamumo ir migracijos bei prieglobsčio srityse. Teminių programų turinys buvo parengtas remiantis atitinkamais Komisijos komunikatais Europos Parlamentui ir Tarybai.

(15)	Temine programa aplinkos ir išteklių, įskaitant energiją, tausojančio valdymo srityje, inter alia, turėtų būti skatinami tarptautinis aplinkosaugos valdymas ir Bendrijos aplinkosaugos ir energetikos politika užsienyje.

(16)

Temine programa migracijos ir prieglobsčio srityje turėtų būti prisidedama siekiant 2005 m. gruodžio 15-16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadose nustatyto tikslo — palaikant santykius su trečiosiomis šalimis padidinti Bendrijos finansinę pagalbą migracijos ar su migracija susijusiose srityse.

(17)

Pagal Bendrijos maisto pakankamumo politiką dabar remiamos nacionalinio, regioninio ir pasaulinio lygio plataus masto maisto pakankamumo strategijos, pagalbą maisto produktais tiekiant tik esant padėčiai, kai reikia humanitarinės pagalbos, ir maisto krizėms, vengiant trikdyti vietos gamybą ir rinkas; joje turi būti atsižvelgiama į struktūriškai pažeidžiamų ir labai nuo paramos maisto pakankamumui priklausomų šalių konkrečią padėtį, kad būtų išvengta staigaus Bendrijos paramos šioms šalims sumažinimo.

(18)

Pagal 2005 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama gerinti reprodukcinę bei lytinę sveikatą besivystančiose šalyse ir užtikrinti pagarbą su ja susijusioms teisėms; turėtų būti teikiama finansinė pagalba ir tinkama kompetencija siekiant skatinti holistinį požiūrį į reprodukcinę bei lytinę sveikatą ir teises, kaip apibrėžta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programoje, įskaitant saugią motinystę ir visuotinę galimybę naudotis visapusiška saugia ir patikima lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūra ir paslaugomis, bei skatinti lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir su tuo susijusių teisių pripažinimą. Įgyvendinant bendradarbiavimo priemones, kai tinkama, turi būti griežtai laikomasi ICPD priimtų sprendimų.

(19)

2006 m. vasario 15 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 266/2006, nustatantį lydinčiąsias priemones Protokolo dėl cukraus šalims, paveiktoms ES cukraus tvarkos reformos (11), taip pat turėtų būti teikiama parama AKR protokolo dėl cukraus šalims, kurioms turėjo įtakos bendros cukraus rinkos organizavimo reforma, siekiant paremti jų prisitaikymo procesą.

(20)

Įgyvendinant Bendrijos vystymosi politiką, kad būtų užtikrintas pagalbos nuoseklumas bei tinkamumas, Bendrijos ir valstybių narių santykiuose, taip pat santykiuose su kitais donorais ir vystymosi dalyviais, ypač svarbus didesnis pagalbos veiksmingumas, didesnis papildomumas ir geresnis suderinimas, procedūrų derinimas ir koordinavimas, kartu sumažinant šalių partnerių patiriamas išlaidas, kaip patvirtinta Deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo, kurią priėmė 2005 m. kovo 2 d. Paryžiuje vykęs Aukščiausio lygio forumas dėl pagalbos veiksmingumo.

(21)	Norint pasiekti šio reglamento tikslus, būtina taikyti skirtingus metodus, atsižvelgiant į vystymosi kontekstą ir poreikius, remiant šalis ar regionus partnerius, pagal konkrečias, jiems pritaikytas programas, parengtas atsižvelgiant į jų poreikius, strategijas, prioritetus ir išteklius.

(22)

Vystymosi politikos sėkmę lemia tai, ar šalys partnerės savarankiškai vykdo vystymosi strategijas; todėl turėtų būti skatinamas kuo platesnis visų visuomenės dalių, įskaitant neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes, dalyvavimas. Siekiant užtikrinti veiksmingumą bei skaidrumą ir paskatinti šalių savarankiškumą, donorų bendradarbiavimo strategijos ir įgyvendinimo procedūros visais įmanomais atvejais turėtų būti kuo labiau suderinamos su šalių partnerių strategijomis ir procedūromis.

(23)

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti veiksmingas humanitarinės pagalbos ir paramos ilgalaikiam vystymuisi sąsajas, priemonės, atitinkančios finansavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006 reikalavimus, iš esmės neturėtų būti finansuojamos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą nuo krizės iki stabilių vystymosi sąlygų.

(24)

Pagalbos atsiejimas laikantis EBPO/VPK nustatytos geriausios praktikos yra vienas iš pagrindinių veiksnių didinant pagalbos vertę ir stiprinant vietos gebėjimus. Dalyvavimo konkursuose ir subsidijų sutarčių taisyklės, taip pat taisyklės, susijusios su tiekiamų prekių kilme, turėtų būti nustatytos pagal naujausias pagalbos atsiejimo tendencijas.

(25)

Pagalba turėtų būti valdoma pagal išorės pagalbos taisykles, pateiktas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (12), taikant tinkamas nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Turėtų būti toliau stengiamasi gerinti vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą, siekiant skiriamų finansinių išteklių ir įsisavinimo gebėjimų tinkamos pusiausvyros, o taip pat sumažinti neįvykdytus įsipareigojimus.

(26)

Šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas 2007–2013 m. laikotarpiui ir jis yra pagrindinis orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (13) 37 punkte.

(27)

Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14). Programų rengimo dokumentai ir kai kurios konkrečios įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos taikant valdymo komiteto procedūrą.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslų, t.y. bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais, kurie nėra Bendrijos valstybės narės ir neatitinka reikalavimų Bendrijos pagalbai gauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 arba Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir, dėl šių veiksmų masto, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(29)	Dėl šio reglamento, siekiant pertvarkyti išorės veiksmų priemones, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo srityje, būtina panaikinti dabartinį reglamentų rinkinį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendras tikslas ir taikymo sritis

1.   Bendrija finansuoja priemones, kuriomis siekiama remti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais, įtrauktais į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (EBPO/VPK) pagalbos gavėjų sąrašą ir nurodytais I priede (toliau — šalys ir regionai partneriai). Komisija iš dalies keičia I priedą atsižvelgdama į reguliariai EBPO/VPK atliekamas jo pagalbos gavėjų sąrašo peržiūras ir informuoja apie tai Europos Parlamentą bei Tarybą.

2.   Bendrija finansuoja temines programas šalyse, teritorijose ir regionuose, atitinkančiuose reikalavimus paramai gauti pagal šio reglamento 5–10 straipsniuose nustatytą geografinę programą, reikalavimus paramai gauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006 arba reikalavimus geografiniam bendradarbiavimui pagal Europos plėtros fondą (EPF).

3.   Šiame reglamente regionas apibrėžiamas kaip geografinis vienetas, kuriame yra daugiau nei viena besivystanti šalis.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis

Tikslai

1.   Pirmasis ir svarbiausias bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslas — panaikinti skurdą šalyse bei regionuose partneriuose siekiant tvaraus vystymosi, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimą, taip pat propaguoti demokratiją, gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei. Laikantis šio tikslo, bendradarbiaujant su šalimis ir regionais partneriais:

—	sutvirtinama ir remiama demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės, geras valdymas, lyčių lygybė ir susiję tarptautinės teisės dokumentai;

—	skatinamas tvarus vystymasis — įskaitant politinius, ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus — šalyse ir regionuose partneriuose, visų pirma tuose, kurių padėtis ypač nepalanki;

—	skatinama sklandi ir laipsniška jų integracija į pasaulio ekonomiką;

—	padedama kurti tarptautines priemones aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, įskaitant klausimų, susijusių su klimato kaita ir bioįvairovės nykimu, sprendimą; ir

—	stiprinami Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių santykiai.

2.   Bendrijos bendradarbiavimas pagal šį reglamentą atitinka įsipareigojimus ir tikslus vystomojo bendradarbiavimo srityje, kuriuos Bendrija patvirtino dalyvaudama Jungtinių Tautų (JT) ir kitų vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių kompetentingų tarptautinių organizacijų veikloje.

3.   Bendrijos vystymosi politika, nustatyta Sutarties XX antraštinėje dalyje, suteikia teisinį pagrindą bendradarbiavimui su šalimis ir regionais partneriais. 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“ ir visi vėlesni jo pakeitimai sudaro Bendrijos bendradarbiavimo su šalimis ir regionais partneriais pagal šį reglamentą įgyvendinimo bendrą pagrindą, nustato jo orientacijas ir svarbiausias kryptis.

4.   1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės kuriamos taip, kad atitiktų EBPO/VPK nustatytus oficialios vystymosi pagalbos (OVP) kriterijus.

1 straipsnio 2 dalyje nurodytos programos kuriamos taip, kad atitiktų EBPO/VPK nustatytus OVP kriterijus, išskyrus atvejus, kai:

—	dėl paramos gavėjo ypatybių tai turi būti daroma kitaip, arba

—	pagal programą įgyvendinama visuotinė iniciatyva, bendrijos politikos prioritetas arba Bendrijos tarptautinė pareiga ar įsipareigojimas, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, o priemonės dėl savo ypatybių neatitinka tokių kriterijų.

Mažiausiai 90 % pagal temines programas numatytų išlaidų yra paskirstoma taip, kad būtų patenkinti EBPO/VPK nustatyti OVP kriterijai, nepažeidžiant 2 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirmos įtraukos.

5.   Bendrijos parama pagal šį reglamentą nenaudojama ginklams arba amunicijai pirkti ir karinio arba gynybinio pobūdžio operacijoms finansuoti.

6.   Priemonės, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, ypač jo 4 straipsnis, ir kurios atitinka finansavimo pagal jį reikalavimus, iš esmės nefinansuojamos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą nuo krizės iki stabilių vystymosi sąlygų.

Neribojant poreikio užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą nuo krizės iki stabilių vystymosi sąlygų, pagal šį reglamentą nefinansuojamos priemonės, kurioms taikomas reglamentas (EB) Nr. 1257/96, arba kurios atitinka finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimus.

3 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Bendrija grindžiama demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vertybėmis ir palaikydama dialogą bei vykdydama bendradarbiavimą ji siekia puoselėti ir sutvirtinti įsipareigojimą laikytis šių vertybių šalyse ir regionuose partneriuose.

2.   Įgyvendinant šį reglamentą taikomi skirtingi metodai, kuriais atsižvelgiama į vystymosi kontekstą ir poreikius, kad bendradarbiavimas su šalimis ar regionais partneriais būtų konkrečiai jiems pritaikytas, atsižvelgiant į jų poreikius, strategijas, prioritetus ir išteklius.

Siekiant TVT bendrai skirstant išteklius pirmenybė teikiama mažiausiai išsivysčiusioms ir nedideles pajamas gaunančioms šalims. Skiriamas tinkamas dėmesys vystymosi, kuris palankus vidutines pajamas gaunančių šalių skurstantiems gyventojams, rėmimui, visų pirma šiek tiek mažiau nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse, daugelis iš kurių susiduria su problemomis, panašiomis į mažas pajamas gaunančių šalių problemas.

3.   Į visas programas integruojami šie kompleksiniai klausimai: žmogaus teisių, lyčių lygybės, demokratijos, gero valdymo, vaikų ir autochtonų teisių, aplinkosauginio tvarumo ir kovos su ŽIV/AIDS skatinimas. Be to, ypač daug dėmesio skiriama teisinės valstybės stiprinimui, geresnių galimybių kreiptis į teismus sudarymui ir pilietinės visuomenės rėmimui, taip pat dialogo, dalyvavimo jos gyvenime bei susitaikymo ir institucijų kūrimo skatinimui.

4.   Vykdydama politiką, kuri gali turėti įtakos šalims ir regionams partneriams, Bendrija atsižvelgia į Sutarties XX antraštinėje dalyje ir šio reglamento 2 straipsnyje nustatytus tikslus. Taikydama pagal šį reglamentą finansuojamas priemones Bendrija taip pat siekia užtikrinti nuoseklumą su kitomis jos išorės veiksmų sritimis. Tai užtikrinama formuojant politiką, atliekant strateginį planavimą bei programų rengimą ir įgyvendinant priemones.

5.   Bendrija ir valstybės narės gerina savo vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimą ir papildomumą atsižvelgdamos į šalių ir regionų partnerių prioritetus šalies ir regiono lygiu. Bendrijos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje papildo valstybių narių vykdomą politiką.

6.   Komisija ir valstybės narė siekia reguliariai ir dažnai keistis informacija, taip pat ir su kitais donorais, bei skatinti geresnį donorų veiklos koordinavimą ir papildomumą siekiant bendro daugiamečių programų rengimo, grindžiamo šalių partnerių skurdo mažinimo ar lygiavertėmis strategijomis bei šalių partnerių biudžeto sudarymo tvarka, bendrų įgyvendinimo mechanizmų, įskaitant bendras analizes, bendrų visų donorų veiksmų ir naudojimosi bendro finansavimo priemonėmis.

7.   Atitinkamose savo kompetencijos srityse Bendrija ir valstybės narės skatina daugiašalį požiūrį į pasaulines problemas ir bendradarbiavimą su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis bei organais, pavyzdžiui, tarptautinėmis finansų institucijomis, JT agentūromis, fondais ir programomis bei kitais dvišaliais donorais.

8.   Bendrija skatina veiksmingą bendradarbiavimą su šalimis ir regionais partneriais laikydamasi geriausios tarptautinės praktikos. Ji skatina:

a)

vystymosi procesą, kuriam savarankiškai vadovauja šalis partnerė. Bendrija vis labiau suderina savo paramą su partnerių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, reformų politiką ir procedūromis. Bendrija prisideda stiprinant partnerių vyriausybių ir donorų abipusės atskaitomybės procesą bei skatinant vietinę kompetenciją ir vietinį užimtumą;

b)	įtrauktimi ir dalyvavimu pagrįstą požiūrį į vystymąsi ir platų visų visuomenės sluoksnių dalyvavimą vystymosi procese ir nacionaliniame dialoge, įskaitant politinį dialogą;

c)

veiksmingus bendradarbiavimo būdus ir priemones, nustatytus 25 straipsnyje, atitinkančias EBPO/VPK geriausią praktiką, pritaikytą kiekvienos šalies ar regiono partnerio konkrečioms aplinkybėms, daugiausia dėmesio skiriant programomis pagrįstiems metodams, numatomų pagalbos lėšų tiekimui, šalies sistemų plėtojimui bei naudojimui ir rezultatais pagrįstiems vystymosi metodams, kai tinkamai, įskaitant TVT užduotis ir rodiklius;

d)

didesnį politikos ir programų rengimo poveikį koordinuojant ir derinant donorų veiklą siekiant sumažinti sutapimus ir dubliavimąsi, pagerinti papildomumą ir remti donorų iniciatyvas. Šalyse ir regionuose partneriuose koordinuojama vadovaujantis sutartomis koordinavimo bei pagalbos veiksmingumo gairėmis ir geriausios praktikos principais;

e)	TVT charakteristikas Šalies strateginiuose dokumentuose ir daugiamečių programų kūrime.

9.   Komisija informuoja Europos Parlamentą ir reguliariai keičiasi su juo nuomonėmis.

10.   Komisija siekia reguliariai keistis informacija su pilietine visuomene.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

GEOGRAFINĖS IR TEMINĖS PROGRAMOS

4 straipsnis

Bendrijos pagalbos įgyvendinimas

Laikantis šio reglamento bendro tikslo ir taikymo srities, tikslų ir bendrųjų principų, Bendrijos parama įgyvendinama pasitelkiant geografines ir temines programas, nurodytas 15–16 straipsniuose, ir 17 straipsnyje nurodytą programą.

5 straipsnis

Geografinės programos

1.   Geografinė programa taikoma bendradarbiavimui atitinkamose veiklos srityse su šalimis ir regionais partneriais, apibrėžtais geografiniu pagrindu.

2.   Laikantis šio reglamento bendro tikslo ir taikymo srities, tikslų ir bendrųjų principų, Bendrijos parama I priede nurodytoms Lotynų Amerikos, Azijos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalims, taip pat Pietų Afrikai, apima veiksmus šiose bendradarbiavimo srityse:

a)	remti politikos krypčių, kuriomis siekiama pašalinti skurdą bei siekiama TVT, įgyvendinimą;

Žmogiškasis vystymasis:

b)

patenkinti esminius gyventojų poreikius, daugiausia dėmesio skiriant pradiniam ugdymui ir sveikatai, visų pirma: Sveikata: i) didinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jas teikti mažesnes pajamas gaunančioms gyventojų grupėms ir marginalizuotoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus, asmenis, priklausančius grupėms, kurios diskriminuojamos etniniu, religiniu ar bet kokiu kitu pagrindu, neįgalius asmenis, daugiausia dėmesio skiriant susijusiems TVT, t.y. vaikų mirtingumo mažinimui, motinystės bei vaikų sveikatos ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos bei teisių gerinimui, kaip nurodyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) Kairo darbotvarkėje, sprendžiant su skurdu susijusių ligų, visų pirma ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos, keliamas problemas; ii) stiprinti sveikatos priežiūros sistemas siekiant išvengti žmogiškųjų išteklių krizės sveikatos priežiūros sektoriuje; iii) stiprinti gebėjimus, visų pirma tokiose srityse kaip visuomenės sveikata, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; Švietimas: iv) pradiniame ugdyme teikti pirmenybę kokybiškam pradiniam ugdymui, po kurio pradedamas profesinis mokymas, ir sumažinti nelygybę galimybės įgyti išsilavinimą srityje; skatinti privalomą ir nemokamą ugdymą iki 15 m. amžiaus; v) siekti užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą iki 2015 m. ir pašalinti lyčių nelygybę švietimo srityje; vi) skatinti profesinį mokymą, aukštąjį mokslą, mokymąsi visą gyvenimą, kultūrinį, mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, akademinius ir kultūrinius mainus, taip pat didinti šalių bei regionų partnerių ir Bendrijos tarpusavio supratimą;

Socialinė sanglauda ir užimtumas:

c)	skatinti socialinę sanglaudą, kuri yra Bendrijos ir šalių partnerių santykių prioritetinė politikos sritis, daugiausia dėmesio skiriant tinkamam darbui, socialinei bei mokesčių politikai ir taip kovojant su skurdu, nelygybe, nedarbu ir pažeidžiamų bei marginalizuotų grupių atskirtimi;

d)

kovoti su visų formų diskriminacija dėl priklausymo tam tikrai grupei, propaguoti ir apsaugoti lyčių lygybę, autochtonų teises ir vaikų teises, įskaitant JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo rėmimą, taip pat remti veiklą, kuria sprendžiamos gatvės vaikų ir vaikų, dirbančių darbus, kurie yra kenksmingi ir (ar) trukdo jiems mokytis visu krūviu, problemas;

e)	stiprinti institucinę sistemą, kad būtų skatinamas mažų ir vidutinių įmonių kūrimas bei sudaromos jam palankesnės sąlygos siekiant paskatinti darbo vietų kūrimą.

Valdymas, demokratija, žmogaus teisės ir parama institucinėms reformoms:

f)

propaguoti ir apsaugoti pagrindines laisves ir žmogaus teises, stiprinti demokratiją, teisinę valstybę, gerinti galimybes kreiptis į teismus ir gerą valdymą, įskaitant kovos su korupcija veiklą, kuri gali apimti, tačiau neapsiriboja gebėjimų kūrimu ir institucinės bei teisinės sistemos stiprinimu, visų pirma nacionalinio administravimo, politikos nustatymo bei įgyvendinimo ir viešųjų finansų bei nacionalinių išteklių skaidraus valdymo srityse;

g)	remti aktyvią pilietinę visuomenę, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias skurstantiems asmenims, taip pat skatinti pilietinį dialogą, dalyvavimą bei susitaikymą ir institucijų kūrimą;

h)	skatinti bendradarbiavimą ir politikos reformas saugumo ir teisingumo srityse, visų pirma prieglobsčio ir migracijos, kovos su narkotikų ir kita neteisėta prekyba, įskaitant prekybą žmonėmis, korupcijos ir pinigų plovimo srityse;

i)

skatinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir politikos reformas migracijos ir prieglobsčio srityse bei skatinti gebėjimų stiprinimo iniciatyvas siekiant užtikrinti vystymuisi palankių migracijos politikos krypčių formavimą ir įgyvendinimą, kad būtų pašalintos pagrindinės migracijos priežastys;

j)	remti veiksmingą daugiašališkumą, visų pirma laikantis su vystymusi susijusių tarptautinės teisės normų ir daugiašalių susitarimų bei veiksmingai juos įgyvendinant;

Prekyba ir regioninė integracija:

k)

remti šalių ir regionų partnerių prekybą, investicijas ir regioninę integraciją, įskaitant techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimą siekiant kurti ir įgyvendinti patikimą prekybos politiką, sudaryti palankias sąlygas labiau verslumą skatinančiai aplinkai, patikimai ekonomikos ir finansų politikai ir privataus sektoriaus vystymuisi, kad šalims ir regionams partneriams būtų naudinga jų integracija į pasaulio ekonomiką, bei siekiant remti socialinį teisingumą ir skurstantiesiems palankų augimą;

l)

remti prisijungimą prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) ir PPO susitarimų įgyvendinimą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant pajėgumus, visų pirma Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS susitarimas) įgyvendinimą, ypač visuomenės sveikatos srityje;

m)

remti ekonominį bei prekybinį bendradarbiavimą ir stiprinti Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių santykius investicijų srityje, taip pat vykdant veiksmus, kuriais siekiama skatinti ir užtikrinti, kad privatūs subjektai, įskaitant vietos ir Europos įmones, prisidėtų prie socialiniu požiūriu atsakingo ir tvaraus ekonominio vystymosi, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo standartų laikymąsi, ir vykdant veiklą, skatinančią vietos gebėjimų stiprinimą;

Aplinka ir tvari gamtos išteklių plėtra:

n)	skatinti tvarų vystymąsi pasitelkiant aplinkos apsaugą ir tvarų gamtos išteklių valdymą, taip pat bioįvairovės ir miškų apsaugą, įskaitant miškų išsaugojimo bei tvaraus valdymo veiklą, kurioje aktyviai dalyvautų vietos bendruomenės ir žmonės, kuriems miškai yra pajamų šaltinis;

o)	remti miestų aplinkos gerinimą;

p)	skatinti tvarius gamybos bei vartojimo modelius ir saugų bei tvarų cheminių medžiagų bei atliekų valdymą, atsižvelgiant į jų poveikį sveikatai;

q)

užtikrinti tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės konvencijos, JT Konvencijos dėl dykumėjimo ir JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos, atsižvelgiant į ES veiksmų planą dėl klimato kaitos, taip pat jų protokolų ir visų kitų pakeitimų laikymąsi ir remti jų įgyvendinimą;

r)	kurti parengties ekstremalioms situacijoms ir stichinių nelaimių prevencijos gebėjimus;

Vanduo ir energetika:

s)	remti tvarų integruotą vandens išteklių valdymą, ypač daug dėmesio skiriant visuotinei prieigai prie saugaus geriamojo vandens bei sanitarijai, atsižvelgiant į TVT, ir tvariam bei veiksmingam vandens išteklių naudojimui, įskaitant naudojimą žemės ūkyje ir pramonėje;

t)	skatinti didesnį tvarių energetikos technologijų naudojimą;

Infrastruktūra, ryšiai ir transportas:

u)	prisidėti prie ekonominės infrastruktūros plėtojimo, įskaitant paramą regioninei integracijai, ir skatinti didesnį informacinių ir ryšių technologijų naudojimą;

Kaimo plėtra, teritorijų planavimas, žemės ūkis ir maisto pakankamumas:

v)	remti tvarią kaimo plėtrą, įskaitant decentralizaciją ir teisių suteikimą, visų pirma siekiant užtikrinti maisto pakankamumą;

Padėtis po krizės ir silpnos valstybės:

w)

vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu rekonstruoti ir reabilituoti regionus ir šalis, nukentėjusius nuo konfliktų, žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, įskaitant paramą su minomis susijusiems veiksmams bei demobilizacijos ir reintegracijos veiksmams, kartu užtikrinant pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi tęstinumą pagal 2 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į Bendrijos ir jos valstybių narių kompetenciją;

x)

vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius veiksmus, kuriais siekiama iškeldintų žmonių savarankiškumo ir integracijos ar reintegracijos, užtikrinant, kad tarp humanitarinės pagalbos, reabilitacijos, pagalbos iškeldintiems žmonėms ir vystomojo bendradarbiavimo būtų išlaikytas integruotas ir nuoseklus požiūris. Bendrijos veiksmais sudaromos geresnės sąlygos nuo ekstremalios padėties pereiti prie vystymosi etapo, skatinant poveikį patyrusių žmonių socialinę ir ekonominę integraciją ar reintegraciją, ir skatinama kurti ar stiprinti demokratines struktūras ir gyventojų vaidmenį vystymosi procese;

y)	silpnose arba nepajėgiose valstybėse remti pagrindinių paslaugų teikimą ir teisėtų, veiksmingų bei tvirtų viešųjų institucijų kūrimą;

z)	spręsti Bendrijos ir jos partnerių bendras vystymosi problemas, visų pirma remiant sektorių dialogus, dvišalių susitarimų įgyvendinimą ir bet kurią su šio reglamento taikymo sritimi suderinamą veiklos sritį.

6 straipsnis

Lotynų Amerika

Teikiant Bendrijos paramą Lotynų Amerikai remiami veiksmai, atitinkantys 5 straipsnį ir šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus. Atsižvelgiant į konkrečią Lotynų Amerikos padėtį, skiriamas papildomas dėmesys šioms bendradarbiavimo sritims:

a)

skatinti socialinę sanglaudą, kuri yra bendras Bendrijos ir Lotynų Amerikos santykių tikslas ir prioritetinė politika, tokiu būdu kovojant su skurdu, nelygybe ir atskirtimi. Ypač daug dėmesio skiriama socialinei gerovei ir mokesčių politikai, produktyvioms investicijoms siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų, politikos kryptims, skirtoms kovai su diskriminacija ir narkotikų gamyba, vartojimu bei prekyba jais, pagrindinių socialinių paslaugų, visų pirma sveikatos ir švietimo srityse, gerinimui;

b)	skatinti didesnę regioninę integraciją, įskaitant paramą įvairiems regioninės integracijos procesams ir tinklo infrastruktūrų sujungimui, kartu užtikrinant, kad šie veiksmai papildytų Europos investicijų banko (EIB) ir kitų institucijų remiamus veiksmus;

c)	remti gero valdymo ir viešųjų institucijų stiprinimą bei žmogaus teisių, įskaitant vaikų ir autochtonų teises, gynimą;

d)	remti bendros ES ir Lotynų Amerikos aukštojo mokslo erdvės sukūrimą;

e)	skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, ypač daug dėmesio skiriant miškų ir biologinės įvairovės apsaugai.

7 straipsnis

Azija

Teikiant Bendrijos paramą Azijai remiami veiksmai, atitinkantys 5 straipsnį ir šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus. Atsižvelgiant į konkrečią Azijos padėtį, skiriamas papildomas dėmesys šioms bendradarbiavimo sritims:

a)	siekti TVT sveikatos, įskaitant ŽIV/AIDS, ir švietimo srityse, inter alia pasitelkiant politikos dialogą dėl sektorių reformos;

b)	spręsti valdymo klausimus, visų pirma silpnose valstybėse siekiant padėti joms sukurti teisėtas, veiksmingas bei tvirtas viešąsias institucijas ir aktyvią bei organizuotą pilietinę visuomenę ir sustiprinti žmogaus teisių, įskaitant vaikų teises, apsaugą;

c)	skatinti didesnę regioninę integraciją ir bendradarbiavimą remiant įvairius regioninės integracijos ir dialogo procesus;

d)	prisidėti prie epidemijų ir zoonozės kontrolės bei prie jų paveiktų sektorių reabilitacijos;

e)	skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, ypač daug dėmesio skiriant miškų ir biologinės įvairovės apsaugai;

f)	kovoti su narkotikų gamyba, vartojimu bei prekyba jais ir su kita neteisėta prekyba.

8 straipsnis

Vidurinė Azija

Teikiant Bendrijos paramą Vidurinei Azijai remiami veiksmai, atitinkantys 5 straipsnį ir šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus. Atsižvelgiant į konkrečią Vidurinės Azijos padėtį, skiriamas papildomas dėmesys šioms bendradarbiavimo sritims:

a)

skatinti konstitucines reformas ir teisinių, administracinių bei reglamentavimo nuostatų derinimą su Bendrijos nuostatomis, įskaitant nacionalinių institucijų ir įstaigų, atsakingų už partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų sričių politikos veiksmingą įgyvendinimą, pavyzdžiui, rinkimų organų, parlamentų, stiprinimą, viešojo administravimo reformą ir viešųjų finansų valdymą;

b)	skatinti rinkos ekonomikos vystymąsi ir šalių partnerių integraciją į PPO, atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio socialinius aspektus;

c)	remti veiksmingą sienų valdymą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį pasienio regionų vystymąsi;

d)	kovoti su narkotikų gamyba, vartojimu bei prekyba jais ir su kita neteisėta prekyba;

e)	kovoti su ŽIV/AIDS;

f)

skatinti regioninį bendradarbiavimą, dialogą ir integraciją, taip pat ir su šalimis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 ir kiti Bendrijos dokumentai, visų pirma skatinant bendradarbiavimą aplinkos — ypač vandens ir sanitarijos, — švietimo, energetikos ir transporto sektoriuose, įskaitant tarptautinio energijos tiekimo saugumą bei tęstinumą ir transporto operacijas, tinklų ir jų operatorių sujungimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos efektyvumą.

9 straipsnis

Artimieji Rytai

Teikiant Bendrijos paramą Artimiesiems Rytams remiami veiksmai, atitinkantys 5 straipsnį ir šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus. Atsižvelgiant į konkrečią Artimųjų Rytų padėtį, skiriamas papildomas dėmesys šioms bendradarbiavimo sritims:

a)	skatinti socialinę sanglaudą siekiant užtikrinti socialinę lygybę, visų pirma susijusią su vidinių nacionalinių išteklių naudojimu, bei užtikrinti politinę lygybę, visų pirma propaguojant žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę;

b)	skatinti ekonominę diversifikaciją, rinkos ekonomikos vystymąsi bei šalių partnerių integraciją į PPO;

c)	skatinti regioninį bendradarbiavimą, dialogą ir integraciją, įskaitant su šalimis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 ir kiti Bendrijos dokumentai, remiant integracijos pastangas regione, pavyzdžiui, ekonomikos, energetikos, transporto ir pabėgėlių srityse;

d)	remti tarptautinių susitarimų sudarymą ir veiksmingą tarptautinės teisės, visų pirma JT rezoliucijų ir daugiašalių konvencijų, įgyvendinimą;

e)	spręsti valdymo klausimus, visų pirma silpnose valstybėse, siekiant padėti joms sukurti teisėtas, veiksmingas bei tvirtas viešąsias institucijas ir aktyvią bei organizuotą pilietinę visuomenę ir sustiprinti žmogaus teisių, įskaitant vaikų teises, apsaugą.

10 straipsnis

Pietų Afrika

Teikiant Bendrijos paramą Pietų Afrikai remiami veiksmai, atitinkantys 5 straipsnį ir šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus. Atsižvelgiant į konkrečią Pietų Afrikos padėtį, skiriamas papildomas dėmesys šioms bendradarbiavimo sritims:

a)	remti demokratinės visuomenės, gero valdymo ir teisinės valstybės principais valdomos valstybės stiprinimą ir prisidėti prie regiono bei žemyno stabilumo ir integracijos;

b)	teikti paramą prisitaikymo veiksmams, kurių reikia regione įsteigus laisvos prekybos zonas pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimą (15) bei kitus regioninius susitarimus;

c)	remti kovą su skurdu, nelygybe ir atskirtimi, taip pat ir sprendžiant su anksčiau nepalankioje padėtyje buvusių bendruomenių pagrindiniais poreikiais susijusias problemas;

d)	spręsti ŽIV/AIDS pandemijos ir jos poveikio Pietų Afrikos visuomenei klausimą.

11 straipsnis

Teminės programos

1.   Teminė programa papildo 5–10 straipsniuose nurodytas programas ir apima konkrečią veiklos sritį, svarbią geografiškai neapibrėžtai šalių partnerių grupei, ar bendradarbiavimo veiklą, skirtą įvairiems regionams ar šalių partnerių grupėms, arba tarptautinį veiksmą, kuris nėra skirtas konkrečiai geografinei zonai.

2.   Laikantis šio reglamento bendro tikslo ir taikymo srities, tikslų ir bendrųjų principų, pagal temines programas vykdomi veiksmai suteikia papildomos vertės ir papildo pagal geografines programas finansuojamus veiksmus bei yra su jais suderinti. Šiems veiksmams taikomi šie principai:

a)

Bendrijos politikos tikslų negalima tinkamai ar veiksmingai pasiekti vykdant geografines programas, todėl teminę programą įgyvendina tarpinė organizacija, pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija, kitas nevalstybinis subjektas, tarptautinė organizacija ar daugiašalis mechanizmas, arba programa įgyvendinama pasitelkiant tokią tarpinę organizaciją. Tai apima pasaulines iniciatyvas, kuriomis remiami TVT, tvarus vystymasis ar viešosios gėrybės pasaulio mastu ir veiksmai valstybėse narėse bei stojančiosiose šalyse, nukrypstant nuo 24 straipsnio, kaip numatyta atitinkamoje teminėje programoje, ir (arba)

b)

šio pobūdžio veiksmai: — daugiaregioniniai ir (arba) kompleksiniai veiksmai, įskaitant bandomuosius projektus ir novatoriškas politikos kryptis; — veiksmai tai atvejais, kai dėl veiksmo nesusitarta su partnerės (-ių) vyriausybe (-ėmis); — veiksmai, svarbūs konkrečios teminės programos tikslui, kurie atitinka Bendrijos politikos prioritetą ar Bendrijos tarptautinę prievolę ar įsipareigojimą; — prireikus, veiksmai tais atvejais, kai nėra geografinės programos ar kai ji sustabdyta.

12 straipsnis

Investicijos į žmones

1.   Bendrijos paramos pagal teminę programą „Investicijos į žmones“ tikslas — remti toliau nurodytus veiksmus srityse, kurios turi tiesioginės įtakos žmonių gyvenimo lygiui ir gerovei, daugiausia dėmesio skiriant neturtingiausioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei nepalankiausioje padėtyje esantiems gyventojų sluoksniams.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo ir laikantis 11 straipsnio, programa apima šias veiklos sritis:

a)

Gera sveikatos apsauga visiems: i) kovoti su skurdo ligomis, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms užkrečiamosioms ligoms, pavyzdžiui, kaip nustatyta Europos programoje dėl veiksmų kovojant su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze, visų pirma: — didinti pagrindinių farmacinių priemonių nuo šių trijų ligų ir jų diagnostikos kainų prieinamumą, atsižvelgiant į TRIP susitarimo nuostatas, kaip paaiškinta Dohos deklaracijoje dėl TRIP susitarimo ir visuomenės sveikatos; — skatinti valstybines ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą naujų gydymo būdų, naujų vaistų, visų pirmą vakcinų, mikrobicidų, ir novatoriškų gydymo būdų srityje; — remti pasaulines iniciatyvas, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms užkrečiamosioms ligoms atsižvelgiant į skurdo mažinimą, įskaitant Pasaulinį kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą; ii) vadovaujantis principais, dėl kurių buvo susitarta ICPD + 5, remti veiksmus, kuriais siekiama gerinti reprodukcinę bei lytinę sveikatą besivystančiose šalyse ir užtikrinti moterų, vyrų ir paauglių teisę į gerą reprodukcinę bei lytinę sveikatą, bei teikti finansinę paramą ir tinkamą kompetentingą informaciją siekiant skatinti visaapimantį požiūrį į lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises, kaip apibrėžta ICDP veiksmų programoje, įskaitant saugią motinystę ir visuotinę galimybę naudotis visapusiška saugia ir patikima reprodukcinės bei lytinės sveikatos priežiūra ir paslaugomis, priemonėmis, prieigą prie švietimo ir informacijos, įskaitant informaciją apie visus šeimos planavimo būdus, bei skatinti lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių pripažinimą, įskaitant: — sumažinti motinų mirštamumo ir sergamumo lygį, daugiausia dėmesio skiriant šalims ir gyventojų grupėms, kuriose jų lygis aukščiausias; iii) gerinti vienodas galimybes naudotis sveikatos paslaugų teikėjų paslaugomis, sveikatos reikmenimis ir sveikatos paslaugomis remiant: — veiksmus, kuriais sprendžiami žmogiškųjų išteklių krizės sveikatos srityje klausimai; — sveikatos priežiūros informacines sistemas, gebančias kurti, vertinti ir analizuoti nesusietus duomenis apie veiklą, siekiant užtikrinti geresnius sveikatos priežiūros ir vystymosi rezultatus bei tiekimo sistemų tvarumą; — geresnį vakcinavimą ir imunizavimą bei didesnius esamų ar naujų vakcinų išteklius bei galimybes naudotis jais; — sąžiningus lygių galimybių naudotis sveikatos priežiūra finansavimo mechanizmus; iv) palaikyti subalansuotą santykį tarp prevencijos, gydymo ir priežiūros, prevenciją laikant pagrindiniu prioritetu ir pripažįstant, kad jos veiksmingumas yra didesnis tada, kai ji siejama su gydymu ir priežiūra.

b)

Švietimas, žinios ir gebėjimai: i) ypatingą dėmesį skirti veiksmams, vykdomiems TVT kontekste siekiant iki 2015 m. užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą ir pagal Dakaro veiksmų planą „Švietimas visiems“; ii) pradinis, vidurinis bei aukštasis išsilavinimas ir profesinis švietimas bei mokymas siekiant pagerinti visų vaikų ir — vis labiau — visų amžiaus grupių moterų ir vyrų galimybę įgyti išsilavinimą siekiant padidinti žinias, gebėjimus ir patrauklumą darbdaviams darbo rinkoje, prisidedant prie aktyvaus pilietiškumo ir asmeninių galimybių realizavimo visą gyvenimą; iii) skatinti aukštos kokybės ugdymą, daugiausia dėmesio skiriant mergaičių, vaikų konfliktų paveiktose teritorijose ir vaikų, priklausančių marginalizuotoms ir labiau pažeidžiamoms socialinėms grupėms, galimybėms dalyvauti ugdymo programose; skatinti privalomą ir nemokamą ugdymą iki 15 m. amžiaus, siekiant kovoti prieš visų formų vaikų darbą; iv) kurti mokymosi rezultatų vertinimo metodus, siekiant geriau įvertinti ugdymo kokybę, ypač raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir pagrindinių bendrųjų gebėjimų srityje; v) skatinti donorų veiksmų derinimą ir artinimą siekiant remti universalų, privalomą, nemokamą ir aukštos kokybės ugdymą įgyvendinant tarptautines ir daugiašales iniciatyvas; vi) remti įtraukčiai palankią žinių visuomenę ir prisidėti įveikiant skaitmeninį atotrūkį bei žinių ir informacijos spragas; vii) gerinti žinias ir inovacijas pasitelkiant mokslą ir technologijas, taip pat plėtoti elektroninių ryšių tinklus bei didinti galimybes naudotis jais, siekiant pagerinti socialinį ir ekonominį augimą ir tvarų vystymąsi kartu su ES mokslinių tyrimų politikos tarptautiniu aspektu.

c)

Lyčių lygybė: i) skatinti lyčių lygybę ir moterų teises, įgyvendinti pasaulinius įsipareigojimus, išdėstytus Pekino deklaracijoje ir veiksmų programoje bei JT Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, įskaitant: — remti programas, kuriomis prisidedama siekiant Pekino veiksmų programos tikslų, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei valdymo ir politinio bei socialinio atstovavimo srityje, ir kitus veiksmus, kuriais siekiama suteikti daugiau teisių moterims; — stiprinti pagrindinių suinteresuotų subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų, moterų organizacijų ir tinklų institucinius ir veiklos gebėjimus jiems dedant pastangas skatinti lyčių lygybę ir teisių suteikimą ekonominėje ir socialinėje srityje, įskaitant pietų ir šiaurės šalių bei pietų šalių tinklų kūrimą ir teisinį gynimą; — įtraukti lyčių aspektą į stebėseną ir gebėjimų statistikos srityje stiprinimą, remiant pagal lytį suskirstytų duomenų ir rodiklių, o taip pat su lyčių lygybe susijusių duomenų ir rodiklių apdorojimą ir platinimą; — sumažinti suaugusiųjų neraštingumo lygį, ypatingą dėmesį skiriant moterų raštingumui; — remti kovos su smurtu prieš moteris veiksmus.

d)

Kiti žmogiškojo ir socialinio vystymosi aspektai: i) kultūra: — skatinti kultūrų dialogą, kultūrinę įvairovę ir pagarbą visų kultūrų lygiavertiškumui; — skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų stimuliuojamas kultūros pramonės šakų įnašas į besivystančių šalių ekonomikos augimą siekiant visapusiškai išnaudoti jo potencialą kovojant su skurdu, įskaitant tokių klausimų, kaip galimybės patekti į rinką ir intelektinės nuosavybės teisės, sprendimą; — skatinti pagarbą autochtonų ir mažumų socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms siekiant stiprinti lygybę ir teisingumą daugiatautėse visuomenėse laikantis visuotinių žmogaus teisių, kurias turi visi, įskaitant autochtonus bei mažumoms priklausančius asmenis; — remti kultūrą, kuri yra daug žadantis ekonominis sektorius vystymuisi ir augimui. ii) užimtumas ir socialinė sanglauda: — skatinti integruotą socialinį ir ekonominį požiūrį, įskaitant produktyvaus užimtumo, tinkamo darbo visiems, socialinės sanglaudos, žmogiškųjų išteklių vystymo, teisingumo bei socialinės apsaugos skatinimą, užimtumo klausimų sisteminimą, neformalaus sektoriaus darbo vietų kokybės gerinimą ir teisių suteikimą darbo asociacijoms, laikantis susijusių TDO konvencijų principų ir Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų šiose srityse; — skatinti „tinkamo darbo visiems“ darbotvarkę, kuri yra visuotinis tikslas, taip pat pasitelkiant pasaulines ir kitas daugiašales iniciatyvas įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartų pagrindinių TDO darbo standartus, prekybos poveikio tinkamam darbui įvertinimą, tvarius ir tinkamus sąžiningo finansavimo mechanizmus, socialinės apsaugos sistemų veiksmingą veikimą ir didesnį diegimą; — remti iniciatyvas skatinti geresnes darbo sąlygas ir pritaikymą prie rinkos liberalizavimo, taip pat vystymosi politikos krypčių užimtumo aspektą, siekiant padėti skleisti europines socialines vertybes; — padėti skatinti pozityvų socialinį globalizacijos aspektą ir ES patirties sklaidą. iii) jaunimas ir vaikai: — kovoti su visų formų vaikų darbu, prekyba vaikais ir smurtu prieš juos, skatinti politikos kryptis, kuriose atsižvelgiama į jaunimo ir vaikų ypatingą pažeidžiamumą ir potencialą, jų teisių ir interesų gynimą, švietimą, sveikatą ir pragyvenimo šaltinius, pradedant dalyvavimu ir teisių suteikimu; — siekti, kad besivystančios šalys skirtų daugiau dėmesio politikos kryptims, kurios yra naudingos jaunimui ir vaikams, bei didinti jų gebėjimus plėtoti tokias politikos kryptis; — palaikyti konkrečias strategijas ir intervencijas, kuriomis siekiama spręsti konkrečias problemas, darančias poveikį jaunimui ir vaikams, vykdant visus atitinkamus veiksmus kuo geriau atsižvelgiant į jų interesus. Reikėtų užtikrinti vaikų ir jaunimo dalyvavimą; — pasinaudojant Bendrijos kaip pagrindinio OVP donoro padėtimi tarp tarptautinių institucijų — raginti daugiašalius donorus primygtinai skatinti parengti politikos kryptis, skirtas panaikinti blogiausias vaikų darbo formas, ypatingai — kenksmingą darbą, siekiant skatinti veiksmingą visų vaikų darbo formų panaikinimą, kovojant su prekyba vaikais ir smurtu prieš juos bei skatinant vaikų ir jaunimo — vystymosi proceso dalyvių — vaidmenį.

13 straipsnis

Aplinka ir tvarus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymas

1.   Teminės programos dėl aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių, įskaitant vandenį, ir energijos valdymo tikslas — integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus į Bendrijos vystymosi ir kitas išorės politikos kryptis, taip pat Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių bendro intereso labui padėti propaguoti Bendrijos aplinkosaugos ir energetikos politiką kitose šalyse.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo ir laikantis 11 straipsnio, programa apima šias veiklos sritis:

a)

atlikti parengiamąjį darbą padedant besivystančioms šalims pasiekti TVT dėl aplinkosauginio tvarumo didinant besivystančių šalių gebėjimus integruoti aplinkosaugos klausimus, remiant pilietinės visuomenės subjektus, vietos valdžios institucijas ir konsultacinius organus, aplinkos stebėseną ir vertinimą, rengiant novatoriškus metodus ir porinius projektus, siekiant pasidalinti patirtimi ir sustiprinti bendradarbiavimą šiose srityse su pagrindinėmis šalimis;

b)

skatinti Bendrijos iniciatyvų ir tarptautiniu bei regioniniu lygiu sutartų ir (arba) tarpvalstybinio pobūdžio įsipareigojimų įgyvendinimą remiant tvarų vystymąsi, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama spręsti dabartinius ir būsimus klimato kaitos klausimus, biologinės įvairovės, dykumėjimo, miškų, dirvožemio blogėjimo, neteisėto miškų kirtimo ir miškų valdymo, žvejybos ir jūrų išteklių klausimus, aplinkosaugos standartų (dėl gaminių ir gamybos procesų) laikymosi, patikimo cheminių medžiagų ir atliekų valdymo, kovos su tarša, tvarios gamybos ir vartojimo bei su aplinka susijusios migracijos klausimus. Tai taip pat apima pastangas skatinti gerą miškų valdymą ir kovą su neteisėtu miškų kirtimu, visų pirma pasitelkiant FLEGT, taip pat miškų išsaugojimo ir tvaraus valdymo inovacinius veiksmus, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir žmonės, kuriems miškai yra pajamų šaltinis. Vandens srityje temine programa bus siekiama sukurti vandens išteklių ilgalaikės apsaugos sistemą ir remiant politikos koordinavimą skatinti tvarų vandens naudojimą;

c)	geriau integruoti aplinkosaugos tikslus remiant metodinį darbą, stiprinant politikos darbui, integracijai ir inovaciniams veiksmams turimą Bendrijos kompetenciją aplinkosaugos klausimais ir skatinant nuoseklumą;

d)

stiprinti aplinkosaugos valdymą ir remti tarptautinės politikos vystymą siekiant aplinkosauginio ir kitų tvaraus vystymosi tarptautinio valdymo aspektų nuoseklumo ir padedant regioniniu bei tarptautiniu lygiu vykdyti aplinkosaugos stebėseną ir vertinimą, teikiant papildomą paramą daugiašalių aplinkosaugos susitarimų sekretoriatams, skatinant daugiašalių aplinkosaugos susitarimų veiksmingą laikymąsi ir vykdymo priemones, taip pat didinant gebėjimus, remiant tarptautines organizacijas ir procesus, remiant pilietinę visuomenę ir politikos ekspertų centrus bei gerinant tarptautinių derybų veiksmingumą;

e)

remti tvarios energetikos galimybes šalyse ir regionuose partneriuose, įtraukiant tvarią energetiką į vystymosi planus ir strategijas, plėtojant institucinę paramą ir techninę pagalbą, sukuriant palankią teisinę ir politikos aplinką, kad vis daugiau įmonių ir investuotojų būtų skatinami pasirinkti atsinaujinančiąją energiją, stiprinant energijos, kaip priemonės nepasiturinčių asmenų pajamoms užtikrinti, vaidmenį, skatinant novatoriškus finansavimo metodus ir vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų bei privačiojo sektoriaus regioninį bendradarbiavimą pirmiau minėtose srityse. Bendrijos strateginiai veiksmai ypač paskatins naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, didinti energijos veiksmingumą ir rengti reikiamą energijos sektoriaus reguliavimo sistemą atitinkamose šalyse ir regionuose bei ypatingai kenksmingus energijos šaltinius pakeisti mažiau kenksmingais.

14 straipsnis

Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese

1.   Teminės programos dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese tikslas — bendrai finansuoti Bendrijos ir šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų pasiūlytas ir (arba) vykdomas iniciatyvas vystymosi srityje. Mažiausiai 85 % pagal šią teminę programą numatytų lėšų skiriama nevalstybiniams subjektams. Programa įgyvendinama laikantis šio reglamento tikslo bei siekiant stiprinti nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus politikos formavimo procese, siekiant:

a)

skatinti įtrauktimi pagrįstą ir aktyviai dalyvaujančią visuomenę siekiant: i) padėti gyventojams, kuriems neprieinamos pagrindinės paslaugos bei ištekliai ir kurie atskirti nuo politikos formavimo procesų; ii) stiprinti šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jiems dalyvauti kuriant ir įgyvendinant skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi strategijas; iii) sudaryti palankesnes sąlygas valstybinių ir nevalstybinių subjektų sąveikai įvairiose situacijose ir remti didesnį vietos valdžios institucijų vaidmenį decentralizacijos procesuose;

b)

didinti Europos piliečių sąmoningumą vystymosi klausimais ir Bendrijoje bei stojančiosiose šalyse sutelkti aktyvią visuomenės paramą šalių partnerių skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi strategijoms, kad išsivysčiusių ir besivystančių šalių santykiai būtų teisingesni, bei stiprinti pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų vaidmenis šiais tikslais;

c)	siekti veiksmingesnio bendradarbiavimo, skatinti sinergiją ir sudaryti palankesnes sąlygas pilietinės visuomenės tinklų ir vietos valdžios institucijų asociacijų, jų organizacijų ir Bendrijos institucijų struktūriniam dialogui.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo ir laikantis 11 straipsnio, programa apima šias veiklos sritis:

a)

intervencijos besivystančiose šalyse ir regionuose, kuriomis: i) stiprinamas dalyvavimu pagrįstas vystymasis ir procesai bei visų subjektų, ypač pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, įtraukimas; ii) remiami atitinkamų dalyvių gebėjimų plėtojimo procesai šalies, regiono ar vietos lygiu; iii) skatinami tarpusavio supratimo procesai; iv) sudaromos palankesnės sąlygos piliečiams aktyviai dalyvauti vystymosi procesuose ir stiprinami jų gebėjimai imtis veiksmų;

b)

didinti visuomenės sąmoningumą vystymosi klausimais ir skatinti į vystymąsi orientuotą švietimą Bendrijoje ir stojančiosiose šalyse, įtvirtinti vystymosi politiką Europos šalių visuomenėje, ES ir stojančiosiose šalyse sutelkti didesnę visuomenės paramą veiksmams prieš skurdą ir už teisingesnius išsivysčiusių ir besivystančių šalių santykius, ES didinti sąmoningumą, susijusį su klausimais ir problemomis, su kuriais susiduria besivystančios šalys bei jų gyventojai, ir propaguoti socialinį globalizacijos aspektą;

c)	koordinuoti pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų tinklų, jų organizacijų ir įvairių subjektų, dalyvaujančių Europos ir pasauliniuose viešuose debatuose vystymosi klausimais, veiklą ir ryšius.

3.   Parama šalių partnerių vietos valdžios institucijoms paprastai teikiama remiantis šalies strategijos dokumentais, išskyrus atvejus, kai juose nenumatoma tinkama parama, ypač sudėtingos partnerystės, silpnų valstybių atvejais ir po konfliktų.

Apskaičiuojant Bendrijos bendro finansavimo paramą vietos valdžios institucijoms ir jų asociacijoms atsižvelgiama į jų galimybes prisidėti finansiškai.

15 straipsnis

Maisto pakankamumas

1.   Maisto pakankamumo teminės programos tikslas — gerinti maisto pakankamumą neturtingiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems žmonėms bei padėti pasiekti TVT, susijusį su skurdu ir badu, vykdant veiksmus, kurie užtikrina Bendrijos intervencijų bendrą nuoseklumą, papildomumą ir tęstinumą, taip pat perėjimo nuo paramos prie vystymosi srityje.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo ir laikantis 11 straipsnio, programa apima šias veiklos sritis:

a)	pagalba tarptautinių viešųjų gėrybių tiekimo, visų pirma skurstančiųjų poreikiais pagrįstų mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų, taip pat pajėgumų plėtojimo, pietų šalių ir pietų bei šiaurės šalių mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei porinių projektų srityse;

b)

parama pasaulinėms, žemynų ir regioninėms programoms, kuriomis visų pirma i) remiamas informavimas apie maisto pakankamumą ir išankstinis įspėjimas, ii) remiamas maisto pakankamumas konkrečiose srityse, pavyzdžiui, žemės ūkyje, įskaitant regioninės žemės ūkio politikos formavimą ir galimybę naudotis žeme, prekyba žemės ūkio produktais ir gamtinių išteklių valdymu, iii) skatinamos, stiprinamos ir papildomos nacionalinės maisto pakankamumo ir skurdo mažinimo trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės strategijos ir iv) remiamas politikos ekspertų ir nevalstybinių subjektų tinklų kūrimas skatinant pasaulinę maisto pakankamumo darbotvarkę;

c)

maisto pakankamumo darbotvarkės propagavimas ir vykdymas. Bendrija toliau nagrinėja su maisto pakankamumu susijusius tarptautinių debatų pagrindinius klausimus ir skatina vystymosi partnerių bei donorų politikos krypčių ir pagalbos teikimo būdų derinimą, suderinamumą ir suartinimą. Visų pirma turėtų būti stiprinamas pilietinės visuomenės vaidmuo sprendžiant maisto pakankamumo klausimus;

d)

maisto nepakankamumo susidarius išskirtinėms pereinamojo laikotarpio situacijoms ar esant silpnoje valstybėje problemos sprendimas, imantis pagrindinio vaidmens siejant pagalbą, reabilitaciją ir vystymąsi. Pagal teminę programą: i) remiamos intervencijos, kuriomis siekiama apsaugoti, išlaikyti ir susigrąžinti maisto pakankamumui svarbius gamybinius ir socialinius išteklius, sudaryti palankesnes sąlygas ekonominei integracijai ir ilgalaikei reabilitacijai, ir ii) remiama krizių prevencija ir valdymas siekiant spręsti pažeidžiamumo sukrėtimų atveju problemą ir stiprinti žmonių atsparumą;

e)

novatoriškų maisto pakankamumo politikos krypčių, strategijų bei metodų rengimas ir jų atkartojimo bei platinimo pietų šalyse potencialo stiprinimas. Intervencijos sritys gali apimti žemės ūkį, įskaitant žemės reformą ir žemės politiką, tvarų gamtinių išteklių valdymą ir galimybę jais naudotis, maisto pakankamumą atsižvelgiant į kaimo ir vietos plėtrą, įskaitant infrastruktūrą, mitybą, demografiją ir darbą, migraciją, sveikatą ir švietimą. Šiose srityse užtikrinamas nuoseklumas ir papildomumas su kitomis Bendrijos programomis.

16 straipsnis

Migracija ir prieglobstis

1.   Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityje teminės programos tikslas — remti jų pastangas užtikrinti geresnį migracijos srautų valdymą visais aspektais. Teminės programos objektas visų pirma yra migracija į ES, tačiau joje taip pat atsižvelgiama į atitinkamus pietų šalių migracijos srautus.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo ir laikantis 11 straipsnio, programa apima šias veiklos sritis:

a)

migracijos ir vystymosi saitų stiprinimas, visų pirma skatinant diasporų pagalbą savo kilmės šalies vystymuisi ir didinant migrantų sugrįžimo vertę; „protų nutekėjimo“ mažinimas ir kvalifikuotų migrantų cirkuliavimo skatinimas; geresnių sąlygų migrantų lėšų pervedimui į savo kilmės šalį sudarymas; migrantų savanoriško sugrįžimo bei jų reintegracijos rėmimas ir migracijos valdymo gebėjimų stiprinimas; gebėjimų stiprinimo pastangų skatinimas siekiant padėti šalims formuluojant vystymuisi palankias migracijos politikos kryptis ir jų gebėjimus drauge valdyti migracijos srautus;

b)

gerai valdomos darbo jėgos migracijos skatinimas, visų pirma informuojant apie teisėtą migraciją ir apie atvykimo bei buvimo Bendrijos valstybių narių teritorijoje sąlygas; informacijos apie darbo jėgos migracijos galimybes ir poreikius valstybėse narėse ir apie trečiųjų šalių kandidatų migruoti kvalifikacijas teikimas; parama kandidatų teisėtai migruoti mokymui prieš išvykimą ir skatinimas nustatyti bei įgyvendinti teisines sistemas dėl darbuotojų migrantų trečiosiose šalyse;

c)

kova su neteisėta imigracija ir palankesnių sąlygų neteisėtų imigrantų sugrąžinimui sudarymas, taip pat ir tarp trečiųjų šalių, ir visų pirma kova su žmonių kontrabanda ir prekyba žmonėmis; atgrasymas nuo neteisėtos imigracijos ir informuotumo apie su ja susijusią riziką didinimas; gebėjimų didinimas pasienio valdymo ir vizų bei pasų tvarkymo srityse, įskaitant dokumentų saugumą ir biometrinių duomenų įdiegimą bei suklastotų dokumentų nustatymą; su Bendrija sudarytų readmisijos susitarimų ir įsipareigojimų, susijusių su tarptautiniais susitarimais, veiksmingas įgyvendinimas; pagalba trečiosioms šalims valdant neteisėtą imigraciją bei koordinuojant politikos kryptis;

d)

migrantų, įskaitant labiausiai pažeidžiamus, pavyzdžiui, moteris ir vaikus, apsauga nuo išnaudojimo ir atskirties, taikant tokias priemones kaip, pavyzdžiui, besivystančių trečiųjų šalių teisės aktų rengimas migracijos srityje; parama integracijai ir nediskriminavimui, taip pat priemonėms, skirtoms apsaugoti migrantus nuo rasizmo ir ksenofobijos; žmonių kontrabandos ir prekybos žmonėmis bei bet kokios formos vergijos prevencija ir kova su jomis;

e)

prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos skatinimas, taip pat pasitelkiant regionines apsaugos programas, visų pirma stiprinant institucinius gebėjimus; parama registruojant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius; pabėgėlių apsaugos tarptautinių normų ir priemonių propagavimas; parama gerinant priėmimo sąlygas ir integraciją vietoje bei ilgalaikių sprendimų paieška.

17 straipsnis

AKR protokolo dėl cukraus šalys

1.   III priede išvardytos AKR protokolo dėl cukraus šalys, kurias paveikė Bendrijos cukraus reforma, naudojasi papildomų priemonių programa. Bendrijos parama šioms šalims siekiama remti jų prisitaikymo procesą, kadangi dėl bendro cukraus rinkos organizavimo reformos jos susiduria su naujomis sąlygomis cukraus rinkoje. Teikiant Bendrijos paramą atsižvelgiama į šalių prisitaikymo strategijas ir ypatingas dėmesys skiriamas šioms bendradarbiavimo sritims:

a)	konkurencingumo stiprinimas cukraus ir cukranendrių sektoriuje, kai tai yra tvarus procesas, atsižvelgiant į skirtingų grandinę sudarančių suinteresuotų subjektų padėtį;

b)	nuo cukraus priklausančių sričių ekonominės diversifikacijos skatinimas;

c)	prisitaikymo proceso platesnio poveikio, potencialiai susijusio su užimtumu ir socialinėmis paslaugomis, žemėtvarka ir aplinkos atkūrimu, energijos sektoriumi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei makroekonomikos stabilumu, bet neapsiribojančio šiomis sritimis, klausimo sprendimas.

2.   Neviršydama IV priede nurodytos sumos, Komisija nustato didžiausią sumą kiekvienai Protokolo dėl cukraus šaliai, skiriamą 1 dalyje nurodytiems veiksmams finansuoti, remdamasi kiekvienos šalies poreikiais, kurie yra susiję visų pirma su cukraus sektoriaus reformos poveikiu atitinkamai šaliai ir cukraus sektoriaus svarba ekonomikai. Skyrimo kriterijai yra grindžiami kampanijų, kurios buvo vykdomos prieš 2004 m., duomenimis.

Komisija, laikydamasi 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato tolesnius nurodymus dėl bendros sumos paskirstymo naudos gavėjams.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMŲ RENGIMAS IR LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

18 straipsnis

Bendra programų rengimo ir lėšų paskirstymo sistema

1.   Geografinėms programoms kiekvienai iš šalių ar regionų partnerių Komisija parengia strategijos dokumentą ir daugiametę orientacinę programą, kaip numatyta 19 straipsnyje, ir kiekvienai iš šalių ar regionų partnerių patvirtina metinę veiksmų programą pagal 22 straipsnį.

Teminėms programoms Komisija sudaro strategijos teminius dokumentus pagal 20 straipsnį ir patvirtina pagal 22 straipsnį numatytas veiksmų programas.

Išskirtinėmis aplinkybėmis Bendrijos parama taip pat gali būti skiriama specialiomis priemonėmis, nenumatytoms strategijos dokumentuose ar daugiametėse orientacinėse programose, kaip numatyta 23 straipsnyje.

2.   Komisija nustato kiekvienos geografinės programos lėšų daugiametį orientacinį paskirstymą, vadovaudamasi standartiniais, objektyviais ir skaidriais išteklių paskirstymo kriterijais, kurie grindžiami atitinkamų šalių ar regionų partnerių poreikiais bei veiklos rezultatais, atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria šalys ar regionai, patiriantys krizę ar konfliktą, arba kuriuose didelė stichinių nelaimių tikimybė, bei į skirtingų programų ypatumus.

Poreikių kriterijai — gyventojų skaičius, pajamos vienam gyventojui ir skurdo mastas, pajamų pasiskirstymas ir socialinio išsivystymo lygis. Veiklos rezultatų kriterijai — politinė, ekonominė ir socialinė pažanga, pažanga siekiant užtikrinti gerą valdymą bei veiksmingas pagalbos naudojimas, visų pirma tai, kaip šalis naudoja vystymuisi skirtus ribotus išteklius, pradedant nuo jos pačios išteklių.

3.   Siekdama stiprinti atokiausių ES regionų ir kaimyninių šalių bei regionų partnerių bendradarbiavimą, Komisija gali tam nustatyti konkrečias skiriamas lėšas.

19 straipsnis

Geografinės strategijos dokumentai ir daugiametės orientacinės programos

1.   Rengiant ir įgyvendinant strategijos dokumentus taikomi pagalbos veiksmingumo principai: nacionalinis savarankiškumas, partnerystė, koordinavimas, derinimas ir pritaikymas prie paramą gaunančios šalies ar regioninių sistemų ir orientavimasis į rezultatus, kaip nustatyta 3 straipsnio 5–8 dalyse.

2.   Strategijos dokumentai sudaromi ne ilgesniam negu šio reglamento galiojimo laikotarpiui ir jais siekiama numatyti Bendrijos ir atitinkamos šalies ar regiono partnerio bendradarbiavimo nuoseklius pagrindus, atitinkančius šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus, principus ir politinius nurodymus bei IV priedą. Daugiametės orientacinės programos grindžiamos strategijos dokumentais.

Strategijos dokumentai peržiūrimi laikotarpio viduryje arba prireikus peržiūrimi ad hoc, tam tikrais atvejais, laikantis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose, sudarytuose su šalimis bei regionais partneriais, apibrėžtų principų ir procedūrų.

3.   Strategijos dokumentai iš esmės grindžiami dialogu su šalimi ar regionu partneriu, įtraukiant pilietinę visuomenę, regiono ir vietos valdžios institucijas, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad atitinkama šalis ar regionas pakankamai savarankiškai valdytų procesą, ir skatinti paramą nacionalinėms vystymosi strategijoms, ypač susijusioms su skurdo mažinimu.

4.   Daugiametės orientacinės programos sudaromos remiantis kiekvienai šaliai ar regionui partneriui skirtais strategijos dokumentais. Jei įmanoma, dėl jų su šalimis ar regionais sudaromas susitarimas.

Daugiametėse orientacinėse programose nurodomos prioritetinės sritys, atrinktos finansavimui iš Bendrijos lėšų, konkretūs tikslai, laukiami rezultatai ir veiklos rodikliai.

Jose taip pat nurodomas bendras ir kiekvienos prioritetinės srities orientacinis lėšų paskirstymas; prireikus jis gali būti nurodomas intervalais. Šis paskirstymas turi atitikti IV priede pateikiamą orientacinį paskirstymą.

Prireikus programos koreguojamos, atsižvelgiant į strategijos dokumentų vidurio laikotarpio ir ad hoc peržiūrą.

Daugiametis orientacinis lėšų paskirstymas gali būti patikslintas sumažinant arba padidinant asignavimus po peržiūros, visų pirma atsižvelgiant į konkrečius poreikius, pavyzdžiui, atsižvelgiant į padėtį po krizės ar išskirtinę arba nepakankamą pažangą.

5.   Susidarius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, ištikus krizėms, po konfliktų ar iškilus pavojui demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ar pagrindinėms laisvėms, gali būti naudojamasi ypatinga skubos procedūra siekiant ad hoc peržiūrėti šalies ar regiono bendradarbiavimo strategiją. Po tokios peržiūros gali būti pasiūlyta šalies ar regiono strategija, skirta perėjimui prie ilgalaikio vystymosi ir bendradarbiavimo.

6.   Pagal 2 straipsnio 6 dalį strategija užtikrinama, kad priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, būtų suderinamos ir nedubliuotų priemonių, kurios atitinka finansavimo pagal kitus Bendrijos dokumentus, visų pirma Reglamentą (EB) 1717/2006 ir Reglamentą (EB) Nr. 1257/96, reikalavimus. Jeigu šalys partnerės ar šalių partnerių grupės tiesiogiai susiduria su krize arba yra paveiktos krizės ar po krizės susidariusios padėties, rengiant daugiametes orientacines programas ypatingas dėmesys skiriamas koordinavimo stiprinimui pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi srityse, siekiant padėti joms pereiti nuo nepaprastosios padėties prie vystymosi; programose, skirtose šalims ir regionams, kurie nuolat susiduria su stichinėmis nelaimėmis, numatomas pasirengimas nelaimėms, jų prevencija ir tokių nelaimių pasekmių valdymas.

7.   Siekdama skatinti regioninį bendradarbiavimą Komisija, priimdama 22 straipsnyje nurodyto tipo metinių veiksmų programas ar 23 straipsnyje nurodytas specialias priemones dėl bendradarbiavimo pagal šį skyrių, gali nuspręsti, kad V priede nurodytų šalių vykdomi regioninio ar tarpvalstybinio pobūdžio projektai arba programos atitinka reikalavimus pagal 2 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą. Tai gali būti numatyta šiame straipsnyje ir 20 straipsnyje nurodytuose strategijos dokumentuose ir daugiametėse orientacinėse programose.

8.   Komisija ir valstybės narės ankstyvuoju programų rengimo proceso etapu konsultuojasi tarpusavyje bei su kitais donorais ir vystymosi dalyviais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus ir regiono bei vietos valdžios institucijas, kad būtų skatinamas jų bendradarbiavimo veiklos papildomumas.

20 straipsnis

Teminių programų strategijos dokumentai

1.   Teminės strategijos dokumentai sudaromi ne ilgesniam kaip šio reglamento galiojimas laikotarpiui. Juose išdėstoma atitinkamai temai skirta Bendrijos strategija, Bendrijos prioritetai, tarptautinė padėtis ir pagrindinių partnerių veiksmai. Jie atitinka šio reglamento bendrą tikslą ir taikymo sritį, tikslus, principus, politinius nurodymus bei IV priedą.

Teminės strategijos dokumentuose nurodomos prioritetinės sritys, atrinktos finansavimui iš Bendrijos lėšų, konkretūs tikslai, laukiami rezultatai ir veiklos rodikliai.

Teminės strategijos dokumentuose taip pat nurodomas bendras ir kiekvienos prioritetinės srities orientacinis lėšų paskirstymas; prireikus jis gali būti nurodomas intervalais.

Strategijos dokumentai peržiūrimi laikotarpio viduryje arba prireikus ad hoc.

2.   Komisija ir valstybės narės ankstyvuoju programų rengimo proceso etapu konsultuojasi tarpusavyje bei su kitais donorais ir vystymosi dalyviais, įskaitant pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų atstovus, kad būtų skatinamas jų bendradarbiavimo veiklos papildomumas.

3.   Nustatomi dalyvavimo pasaulinėse iniciatyvose ištekliai ir intervencijos prioritetai.

21 straipsnis

Strategijos dokumentų ir daugiamečių orientacinių programų patvirtinimas

19 ir 20 straipsniuose nurodytus strategijos dokumentus ir daugiametes orientacines programas bei 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalies 4 pastraipoje nurodytas jų peržiūras, kartu su 17 straipsnyje nurodytomis papildomomis priemonėmis, Komisija patvirtina vadovaudamasi 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS

22 straipsnis

Metinių veiksmų programų patvirtinimas

1.   Komisija patvirtina metines veiksmų programas, remdamasi 19 ir 20 straipsniuose nurodytais strategijos dokumentais ir daugiametėmis orientacinėmis programomis.

Išimties tvarka, pavyzdžiui, jeigu veiksmų programa dar nepatvirtinta, Komisija, vadovaudamasi 19 ir 20 straipsniuose nurodytais strategijos dokumentais ir daugiametėmis orientacinėmis programomis, gali patvirtinti metinėje veiksmų programoje nenumatytas priemones laikydamasi tų pačių taisyklių ir tvarkos, kaip ir tvirtindama veiksmų programas.

2.   Metinėse veiksmų programose nurodomi siekiami tikslai, intervencijos sritys, laukiami rezultatai, valdymo procedūros ir bendra planuojamo finansavimo suma. Jose apibūdinami finansuotini veiksmai, nurodomos atitinkamos kiekvieno veiksmo finansavimo sumos ir orientacinis jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Tikslai turi būti išmatuojami; jiems nustatomos laiko apribojimų gairės.

3.   Metines veiksmų programas 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtina Komisija.

4.   Reikiamas patikrinimas aplinkos srityje atliekamas projektų lygiu, įskaitant poveikio aplinkai įvertinimą (EIA) aplinkos požiūriu rizikingų projektų, visų pirma stambių naujos infrastruktūros projektų, atveju. Įgyvendinant sektorių programas prireikus atliekami strateginiai poveikio aplinkai įvertinimai (SEA). Užtikrinamas suinteresuotų subjektų dalyvavimas atliekant poveikio aplinkai įvertinimus ir galimybė visuomenei susipažinti su jų rezultatais.

23 straipsnis

Strategijos dokumentuose ir daugiametėse orientacinėse programose nenumatytų specialių priemonių patvirtinimas

1.   Esant nenumatytiems ir tinkamai pagrįstiems poreikiams ar aplinkybėms, susijusioms su stichinėmis nelaimėmis, pilietiniu konfliktu arba krizėmis, ir kai jie negali būti finansuojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006 arba Reglamentą (EB) Nr. 1257/96, Komisija patvirtina strategijos dokumentuose ar daugiametėse orientacinėse programose nenumatytas specialias priemones (toliau — specialios priemonės).

Specialiomis priemonėmis taip pat gali būti naudojamasi finansuojant priemonės, kuriomis siekiama palengvinti perėjimą nuo pagalbos ekstremaliais atvejais prie ilgalaikės vystymosi veiklos, įskaitant veiklą, kuria siekiama geriau parengti gyventojus spręsti su pasikartojančiomis krizėmis susijusiais problemas.

2.   Specialiose priemonėse nurodomi siekiami tikslai, intervencijos sritys, laukiami rezultatai, valdymo procedūros ir bendra finansavimo suma. Jose apibūdinami finansuotini veiksmai, nurodomos atitinkamo kiekvieno veiksmo finansavimo sumos ir orientacinis jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Jose apibrėžiama, kurios rūšies veiklos rodikliai turės būti stebimi įgyvendinant specialias priemones.

3.   Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 10 000 000 eurų, Komisija tvirtina jas laikydamasi 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdymo procedūros. Specialioms priemonėms iki 10 000 000 eurų Komisija per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo pateikia specialias priemones valstybėms narėms ir Europos Parlamentui susipažinti.

4.   Specialių priemonių pakeitimams, pavyzdžiui, techninio pobūdžio patikslinimams, įgyvendinimo laikotarpio pratęsimui, numatyto biudžeto lėšų perskirstymui ar biudžeto padidinimui arba sumažinimui ne daugiau kaip 20 % pradinio biudžeto, nebūtina taikyti 35 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, jeigu tokie pakeitimai nedaro įtakos Komisijos sprendime nustatytiems pradiniams tikslams. Apie visus šiuos patikslinimus per vieną mėnesį pranešama Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.

24 straipsnis

Atitikimas reikalavimams

1.   Nepažeidžiant 31 straipsnio, finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimus siekiant įgyvendinti 22 straipsnyje nurodytas metines veiksmų programas ar 23 straipsnyje nurodytas specialias priemones inter alia atitinka:

a)	šalys ir regionai partneriai bei jų institucijos;

b)	decentralizuoti šalių partnerių subjektai, pavyzdžiui, savivaldybės, provincijos, departamentai ir regionai;

c)	šalių bei regionų partnerių ir Bendrijos įsteigtos jungtinės institucijos;

d)	tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT įstaigas, departamentus ir misijas, tarptautines ir regionų finansų įstaigas bei plėtros bankus, jeigu jie padeda siekti šio reglamento tikslų;

e)	Bendrijos institucijos ir įstaigos, tačiau tik 26 straipsnyje nurodytų paramos priemonių įgyvendinimo tikslais;

f)	ES agentūros;

g)

šie valstybių narių, šalių ir regionų partnerių bei bet kurios kitos trečiosios šalies subjektai ir įstaigos, kurie laikosi 31 straipsnyje nustatytų taisyklių dėl galimybės naudotis Bendrijos išorės parama, jeigu šie subjektai ir įstaigos padeda siekti šio reglamento tikslų: i) viešosios ar pusiau valstybinės įstaigos, vietos valdžios institucijos ir konsorciumai ar jų atstovaujamosios asociacijos; ii) bendrovės, firmos ir kitos privačios organizacijos bei verslo subjektai; iii) finansų įstaigos, teikiančios, skatinančios ir finansuojančios privačias investicijas šalyse ir regionuose partneriuose; iv) nevalstybiniai subjektai, kaip apibrėžta 2 dalyje; v) fiziniai asmenys.

2.   Finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimus atitinkantys nevalstybiniai, pelno nesiekiantys nepriklausomi ir atskaitingi subjektai yra: nevyriausybinės organizacijos, vietos gyventojams atstovaujančios organizacijos, nacionalinėms ir (arba) etninėms mažumoms atstovaujančios organizacijos, vietos profesinės asociacijos ir piliečių grupės, kooperatyvai, profesinės sąjungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos, su korupcija ir sukčiavimu kovojančios bei gerą valdymą skatinančios organizacijos, pilietinių teisių organizacijos ir su diskriminacija kovojančios organizacijos, vietos organizacijos (įskaitant jų tinklus), veikiančios decentralizuoto regionų bendradarbiavimo ir integracijos srityje, vartotojų organizacijos, moterų ir jaunimo organizacijos, mokymo, kultūros, mokslinių tyrimų ir mokslo organizacijos, universitetai, bažnyčios ir religinės draugijos bei bendruomenės, žiniasklaida ir visos kitos nevyriausybinės asociacijos bei nepriklausomi fondai, įskaitant nepriklausomus politinius fondus, kurie gali padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus.

25 straipsnis

Finansavimo formos

1.   Galimos Bendrijos finansavimo formos:

a)	projektai ir programos;

b)

biudžetui skirta parama, jeigu šalies partnerės viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas bei veiksmingas ir jeigu ji įdiegė tinkamai suformuluotą sektorių ar makroekonominę politiką, kurią teigiamai įvertino jos pagrindiniai donorai, prireikus įskaitant tarptautines finansų įstaigas. Komisija nuosekliai taiko rezultatais ir veiklos rodikliais pagrįstą požiūrį bei aiškiai apibrėžia ir stebi jo sąlygiškumą, taip pat remia šalių partnerių pastangas vystyti parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus bei didinti skaidrumą ir gerinti visuomenės galimybes gauti informaciją. Paramos iš biudžeto išmokėjimas priklauso nuo to, ar daroma pakankama pažanga siekiant tikslų, atsižvelgiant į poveikį ir rezultatus;

c)	parama sektoriams;

d)

išimtiniais atvejais, sektorių ir bendros importo paramos programos, kurios gali būti: i) sektorių importo natūra programos, ii) sektorių importo programos teikiant paramą užsienio valiuta atitinkamo sektoriaus importui finansuoti, arba iii) bendrosios importo programos teikiant paramą užsienio valiuta plataus produktų spektro bendram importui finansuoti;

e)

pagal Komisijos programas EIB ar kitiems finansų tarpininkams skirtos lėšos paskoloms (visų pirma investicijoms ir privačiojo sektoriaus vystymuisi remti) ar rizikos kapitalui teikti (subordinuotoms ar sąlyginėms paskoloms), arba kitokiam laikinam smulkiajam dalyvavimui verslo įmonių kapitale ir įnašams į garantinius fondus pagal 32 straipsnį su sąlyga, kad Bendrijos finansinė rizika apribojama šiomis lėšomis;

f)	palūkanų subsidijos, ypač paskoloms aplinkos srityje;

g)	skolos sumažinimas pagal tarptautiniu lygiu sutartas skolos mažinimo programas;

h)	subsidijos, skirtos finansuoti 24 straipsnio 1 dalies b, c, d, f punktuose ir g punkto i-v papunkčiuose nurodytų tipų subjektų pateiktus projektus;

i)	subsidijos, skirtos finansuoti 24 straipsnio 1 dalies b, c, d, f punktuose ir g punkto i, iii bei iv papunkčiuose nurodytų tipų subjektų veiklos išlaidas;

j)	valstybių narių ir šalių ar regionų partnerių viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių valstybės įstaigų ar privatinės teisės subjektų, kuriems patikėta teikti viešąsias paslaugas, porinių programų finansavimas;

k)	įnašai į tarptautinius fondus, pavyzdžiui, valdomus tarptautinių arba regioninių organizacijų;

l)	įnašai į nacionalinius fondus, šalių bei regionų partnerių įsteigtus bendram kelių donorų finansavimui pritraukti, arba į vieno ar kelių donorų įsteigtus fondus, skirtus bendram projektų įgyvendinimui;

m)	kapitalo investicijos tarptautinėse finansų įstaigose ir regioniniuose plėtros bankuose;

n)	žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, reikalingi šalių bei regionų partnerių projektų ir programų veiksmingam administravimui bei priežiūrai.

2.   Bendrijos finansavimas nenaudojamas sumokėti šalių naudos gavėjų mokesčius, muitus ar rinkliavas.

26 straipsnis

Paramos priemonės

1.   Bendrijos finansavimas taip pat gali būti skirtas išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, tolesnių veiksmų, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai būtina šiam reglamentui įgyvendinti ir jo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, tyrimų, susitikimų, informavimo, sąmoningumo ugdymo, mokymo ir leidybos veiklos, su keitimuisi informacija skirtais kompiuteriniais tinklais susijusioms išlaidoms ir kitoms administracinės ar techninės pagalbos išlaidoms, būtinoms programai valdyti, padengti. Finansavimas taip pat skiriamas Komisijos delegacijų išlaidoms administracine paramai, kuri reikalinga pagal šį reglamentą finansuojamiems veiksmams valdyti, padengti.

2.   Šios paramos priemonės nebūtinai įtraukiamos į daugiametes orientacines programas, ir todėl jos gali būti finansuojamos ne pagal strategijos dokumentus ir daugiametes orientacines programas. Tačiau jos taip pat gali būti finansuojamos pagal daugiametes orientacines programas.

Daugiametėse orientacinėse programose nenumatytas paramos priemones Komisija tvirtina 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

27 straipsnis

Bendras finansavimas

1.   Priemones gali bendrai finansuoti inter alia:

a)	valstybės narės ir jų regioninės bei vietos valdžios institucijos, visų pirma jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

b)	kitos šalys donorės, visų pirma jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

c)	tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, visų pirma tarptautinės ir regioninės finansų įstaigos;

d)	bendrovės, firmos, kitos privačios organizacijos ir verslo subjektai bei kiti nevalstybiniai subjektai;

e)	šalys ir regionai partneriai, kurie gauna finansinę paramą.

2.   Lygiagretaus bendro finansavimo atveju projektas arba programa padalijama į kelis aiškiai apibrėžiamus komponentus, kurių kiekvieną finansuoja skirtingi bendrą finansavimą teikiantys partneriai, kad tokiu būdu visada būtų galima nustatyti, kaip galiausiai finansavimas buvo panaudotas.

Jungtinio bendro finansavimo atveju bendras projekto ar programos išlaidas pasidalina bendrą finansavimą teikiantys partneriai, o ištekliai sukaupiami taip, kad nebūtų įmanoma nustatyti atskiros veiklos, vykdomos pagal projektą arba programą, finansavimo šaltinio.

3.   Jungtinio bendro finansavimo atveju Komisija bendroms priemonėms įgyvendinti gali gauti ir valdyti lėšas 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų subjektų vardu. Tokios lėšos laikomos asignuotomis įplaukomis pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnį.

28 straipsnis

Valdymo procedūros

1.   Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės įgyvendinamos laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir jo pakeitimų.

2.   Bendro finansavimo atveju ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais viešosios valdžios, visų pirma biudžeto vykdymo, užduotis Komisija gali pavesti Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms.

3.   Decentralizuoto valdymo atveju Komisija gali nuspręsti vadovautis šalies ar regiono partnerio naudos gavėjo viešųjų pirkimų arba dotacijų skyrimo procedūromis, patikrinusi, ar jos laikosi atitinkamų Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 kriterijų, jeigu:

—	šalies ar regiono partnerio naudos gavėjo procedūros atitinka skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų taikymo bei nediskriminavimo principus ir užkerta kelią interesų konfliktui,

—

šalis ar regionas partneris naudos gavėjas įsipareigoja reguliariai tikrinti, kad iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamos operacijos būtų tinkamai įgyvendintos, imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir sukčiavimui, bei prireikus imtis teisinių veiksmų, kad būtų išieškotos nepagrįstai išmokėtos lėšos.

29 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

1.   Biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami remiantis Komisijos sprendimais, priimtais pagal 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį.

2.   Bendrijos finansavimas inter alia gali būti teikiamas viena iš toliau nurodytų teisinių formų:

—	finansavimo susitarimai;

—	dotacijų susitarimai;

—	viešųjų pirkimų sutartys;

—	darbo sutartys.

30 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.   Į visus pagal šį reglamentą sudaromus susitarimus įtraukiamos nuostatos, užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą, visų pirma nuo pažeidimų, sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos, pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (16), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (17) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (18).

2.   Komisijai ir Audito Rūmams tokiuose susitarimuose turi būti aiškiai suteikta teisė atlikti paramą iš Bendrijos lėšų gavusio rangovo arba subrangovo auditą, įskaitant dokumentų auditą arba auditą vietoje. Be to, Komisija juose aiškiai įgaliojama vykdyti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96.

3.   2 dalyje nurodytos Komisijos ir Audito Rūmų teisės užtikrinamos visose įgyvendinant paramą sudarytose sutartyse tų sutarčių vykdymo metu ir baigus jas vykdyti.

31 straipsnis

Viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūros, kilmės taisyklės

1.   Teisę dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų arba dotacijų sutarčių, finansuojamų pagal šį reglamentą, turi visi fiziniai asmenys, kurie yra Bendrijos valstybės narės, šalies, kurią Europos bendrija pripažįsta oficialia kandidate, ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės piliečiai arba jose įsisteigę juridiniai asmenys.

Teisę dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų arba dotacijų sutarčių, finansuojamų pagal 5–10 straipsniuose apibrėžtą geografinę programą, turi visi fiziniai asmenys, kurie yra besivystančios šalies, atitinkančios finansavimo reikalavimus pagal I priedą, piliečiai ar joje įsisteigę juridiniai asmenys.

Be fizinių ar juridinių asmenų, turinčių tokią teisę pagal teminę programą arba 17 straipsnyje numatytą programą,, teisę dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų arba dotacijų sutarčių, finansuojamų pagal 11–16 straipsniuose apibrėžtą teminę programą bei 17 straipsnyje numatytą programą, turi visi fiziniai asmenys, kurie yra besivystančios šalies, kaip apibrėžta EBPO/VPK ir II priede, piliečiai ar joje įsisteigę juridiniai asmenys. Atsižvelgdama į reguliariai vykdomą EBPO/VPK sudaryto pagalbos gavėjų sąrašo peržiūrą, Komisija skelbia ir atnaujina II priedą bei apie tai praneša Tarybai.

2.   Teisę dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų arba dotacijų sutarčių, finansuojamų pagal šį reglamentą, taip pat turi visi fiziniai asmenys, kurie yra 1 dalyje nenurodytos šalies piliečiai ar joje įsisteigę juridiniai asmenys, jei nustatyta jų abipusė galimybė gauti išorės paramą.

Abipusė galimybė gauti išorės paramą suteikiama, kai šalis šią galimybę vienodomis sąlygomis suteikia valstybėms narėms ir atitinkamai paramą gaunančiai šaliai.

Abipusė galimybė gauti paramą nustatoma priimant konkretų sprendimą dėl atitinkamos šalies arba regioninės šalių grupės. Toks sprendimas priimamas 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir jis galioja ne trumpiau kaip vienerius metus.

Suteikiant abipusę galimybę gauti paramą vadovaujamasi Bendrijos ir kitų donorų palyginimu; ji teikiama sektorių lygiu, kaip numatyta EBPO/VPK kategorijose, arba šalies lygiu, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama šalis yra donorė, ar paramą gaunanti šalis. Priimant sprendimą suteikti abipusę galimybę šaliai donorei, atsižvelgiama į tos šalies donorės teikiamos pagalbos skaidrumą, nuoseklumą ir proporcingumą, įskaitant pagalbos kokybę ir dydį. Su paramą gaunančiomis šalimis konsultuojamasi laikantis šioje dalyje apibūdintos procedūros.

Abipusė galimybė EBPO/VPK apibrėžtose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse automatiškai suteikiama EBPO/VPK narėms.

3.   Teisę dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų arba dotacijų sutarčių, finansuojamų pagal Bendrijos priemonę, turi tarptautinės organizacijos.

4.   Pirmiau apibrėžtos nuostatos neturi įtakos reikalavimus atitinkančių kategorijų organizacijų teisei pagal jų pobūdį ar vietą dalyvauti atsižvelgiant į veiksmų tikslus.

5.   Ekspertai gali būti bet kurios pilietybės, nepažeidžiant Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėse išdėstytų kokybės ir finansinių reikalavimų.

6.   Visos atsargos ir medžiagos, perkamos pagal sutartį, finansuojamą pagal šį reglamentą, turi būti Bendrijos arba pagal 1 ir 2 dalis finansavimo reikalavimus atitinkančios šalies kilmės. Šiame reglamente vartojama kilmės sąvoka apibrėžta Bendrijos teisės aktuose dėl kilmės nustatymo muitinės tikslais.

7.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti dalyvauti šalių, turinčių tradicinių, ekonominių, prekybos ar geografinių ryšių su kaimyninėmis šalimis, arba kitomis trečiosiomis šalimis, fiziniams ir juridiniams asmenims bei naudoti kitos kilmės tiekiamas prekes bei medžiagas.

8.   Tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais Komisija gali leisti dalyvauti fiziniams asmenims, kurie yra 1 ir 2 dalyse nenurodytų šalių piliečiai ar jose įsisteigę juridiniai asmenys, bei pirkti kitos kilmės nei nurodyta 6 dalyje tiekiamas prekes bei medžiagas.

Leidžiančias nukrypti nuostatas galima pagrįsti produktų ir paslaugų nebuvimu atitinkamų šalių rinkose, ypatingos skubos atvejais arba tuo, kad dėl atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklių neįmanoma arba tampa pernelyg sunku įgyvendinti projektą, programą arba veiksmą.

9.   Kai Bendrijos finansavimas skiriamas veiksmui, kuris įgyvendinamas per tarptautinę organizaciją, atitinkamose sutartinėse procedūrose teisę dalyvauti turi visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinka reikalavimus pagal 1 ir 2 dalis, taip pat visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinka reikalavimus pagal tos organizacijos taisykles, pasirūpinant, kad visiems donorams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tos pačios taisyklės taikomos prekėms, medžiagoms ir ekspertams.

Kai Bendrijos finansavimas skiriamas veiksmui, kuris finansuojamas bendrai su trečiąja šalimi pagal 2 straipsnyje apibrėžtą abipusiškumą arba su regionine organizacija ar valstybe nare, teisę dalyvauti atitinkamose sutartinėse procedūrose turi visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinka finansavimo reikalavimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, taip pat visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinka reikalavimus pagal tokios trečiosios šalies, regioninės organizacijos arba valstybės narės taisykles. Tos pačios taisyklės taikomos prekėms, medžiagoms ir ekspertams.

10.   Teikiant pagalbą tiesiogiai per nevalstybinius subjektus pagal 14 straipsnyje apibrėžtą teminę programą, 1 dalies nuostatos netaikomos atitikimo finansavimo reikalavimams kriterijams, nustatytiems dotacijų gavėjų atrankai.

Šių dotacijų gavėjai laikosi šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, jeigu teikiant pagalbą turi būti skelbiamas konkursas viešųjų pirkimų sutartims sudaryti.

11.   Siekiant greičiau sumažinti skurdą skatinant vietos gebėjimus, rinkas ir pirkimus, ypatingas dėmesys skiriamas vietos ir regiono viešiesiems pirkimams šalyse partnerėse.

Konkursų dalyviai, su kuriais buvo sudaryta sutartis, turi laikytis tarptautiniu mastu sutartų pagrindinių darbo standartų, pvz., pagrindinių TDO darbo standartų, konvencijų dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų, priverstinio ir privalomojo darbo panaikinimo, diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimo bei vaikų darbo uždraudimo.

Besivystančių šalių galimybė gauti Bendrijos paramą užtikrinama teikiant bet kokio pobūdžio tinkamą techninę pagalbą.

32 straipsnis

Europos investicijų bankui arba kitiems finansų tarpininkams skirtos lėšos

1.   25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas lėšas valdo EIB, kiti finansų tarpininkai ar bet kuris kitas bankas arba organizacija, galinti tokias lėšas valdyti.

2.   Komisija kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina 1 dalies įgyvendinimo nuostatas dėl rizikos pasidalijimo, atlyginimo už įgyvendinimą atsakingam tarpininkui, iš lėšų gauto pelno panaudojimo bei išieškojimo ir veiksmo užbaigimo.

33 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija reguliariai stebi ir peržiūri savo programas ir įvertina geografinės ir teminės politikos bei programų ir sektorių politikos įgyvendinimo rezultatus, taip pat programų rengimo veiksmingumą, tam tikrais atvejais pasitelkdama nepriklausomus išorės vertinimus, siekdama nustatyti, ar buvo pasiekti tikslai, ir suformuluoti rekomendacijas dėl būsimų veiksmų tobulinimo. Bus tinkamai atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymus dėl nepriklausomų išorės ekspertų įvertinimų. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams sektoriams ir pažangai, padarytai siekiant TVT.

2.   Komisija pateikia savo įvertinimo pranešimus Europos Parlamentui ir 35 straipsnyje nurodytam komitetui susipažinti. Valstybės narės gali prašyti aptarti konkrečius įvertinimus 35 straipsnio 3 dalyje nurodytame komitete. Į šiuos rezultatus atsižvelgiama rengiant programas ir skirstant išteklius.

3.   Pagal šį reglamentą teikiamos Bendrijos paramos vertinimo etape Komisija bendradarbiauja su visais atitinkamais suinteresuotais subjektais, įskaitant nevalstybinius subjektus ir vietos valdžios institucijas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Metinis pranešimas

1.   Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia metinį pranešimą apie paramos įgyvendinimą ir rezultatus bei, kiek tai įmanoma, pagrindinius paramos rezultatus ir poveikio sritis. Šis pranešimas taip pat perduodamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

2.   Metiniame pranešime pateikiama praėjusių metų informacija apie finansuotas priemones, stebėsenos rezultatus ir vertinimo veiklą, atitinkamų partnerių dalyvavimą bei biudžetinių įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorius. Jame įvertinami paramos rezultatai naudojant kuo konkretesnius ir labiau išmatuojamus jos vaidmens vykdant šio reglamento tikslų rodiklius. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams sektoriams ir pažangai, padarytai siekiant TVT.

35 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, laikantis to sprendimo 8 straipsnio. To sprendimo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 30 dienų.

3.   Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, laikantis to sprendimo 8 straipsnio.

4.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

5.   EIB stebėtojas dalyvauja komiteto darbe nagrinėjant su banku susijusius klausimus.

36 straipsnis

Trečiosios šalies, kuri neatitinka finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimų, dalyvavimas

Nepažeidžiant 3 straipsnio 5 dalies, siekdama užtikrinti Bendrijos paramos nuoseklumą ir veiksmingumą Komisija, tvirtindama 22 straipsnyje nurodytas veiksmų programas arba 23 straipsnyje nurodytas specialias priemones, gali nuspręsti, kad šalys, teritorijos ir regionai, atitinkantys Bendrijos paramos skyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006, Reglamento (EB) Nr. 1638/2006 ir EPF reikalavimus, atitinka ir finansavimo reikalavimus priemonėms pagal šį reglamentą įgyvendinti, jei įgyvendinamas geografinis ar teminis projektas arba programa yra pasaulinio, regionų ar tarpvalstybinio pobūdžio. Toks finansavimo metodas gali būti numatytas 19 ir 20 straipsniuose nurodytuose strategijos dokumentuose ir daugiametėse orientacinėse programose. 10 straipsnio nuostatos dėl finansavimo reikalavimų atitikimo ir 31 straipsnio nuostatos dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrose bei kilmės taisyklės patikslinamos taip, kad galėtų dalyvauti atitinkamos šalys, teritorijos ir regionai.

37 straipsnis

Paramos sustabdymas

Nepažeisdama partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su šalimis bei regionais partneriais nuostatų dėl pagalbos sustabdymo, kai šalis partnerė nesilaiko 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų ir kai konsultacijų su šalimi partnere metu nebuvo pasiektas abiem šalims priimtinas sprendimas, arba jei konsultacijų buvo atsisakyta ar ypatingos skubos atvejais, Taryba, vadovaudamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl paramos, suteiktos šaliai partnerei pagal šį reglamentą. Tokios priemonės gali apimti visišką arba dalinį paramos sustabdymą.

38 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Finansinė orientacinė suma šiam reglamentui įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu yra 16 897 000 000 EUR.

2.   Kiekvienai 5–10, 11–16 ir 17 straipsniuose nurodytai programai skirtos orientacinės sumos nustatytos IV priede. Šios sumos nustatytos 2007–2013 m. laikotarpiui.

3.   Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama daugiametėje finansinėje programoje nurodytų ribų.

4.   Orientacinė 465 000 000 EUR suma buvo įtraukta į bendrą sumą, skirtą teminėms programoms, pagal kurias finansuojama veikla, kuria naudojasi ENPI šalys.

39 straipsnis

Panaikinimai

1.   Panaikinami šie reglamentai:

a)	2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2110/2005 dėl galimybės gauti Bendrijos išorės paramą (19);

b)	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2004 dėl lyčių lygybės skatinimo plėtrą remiančiame bendradarbiavime (20);

c)	2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 491/2004, nustatantis finansinės ir techninės pagalbos programą trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse (AENEAS) (21);

d)	2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1568/2003 dėl pagalbos kovai su skurdo ligomis (ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija) besivystančiose šalyse (22);

e)	2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1567/2003 dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse (23);

f)	2001 m. spalio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2130/2001 dėl pagalbos priemonių iškeldintiems Azijos ir Lotynų Amerikos besivystančių šalių žmonėms (24);

g)	2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/2000 dėl priemonių, skatinančių atogrąžų ir kitų miškų išsaugojimą bei subalansuotą valdymą (25);

h)	2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2493/2000 dėl priemonių, skatinančių visišką aplinkos apsaugos aspekto integravimą į besivystančių šalių plėtros procesą (26);

i)	2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1726/2000 dėl vystymąsi remiančio bendradarbiavimo su Pietų Afrika (27);

j)	1998 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1659/98 dėl decentralizuoto bendradarbiavimo (28);

k)	1998 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1658/98 dėl bendro su Europos nevyriausybinėmis plėtros organizacijomis (NVO) besivystančių šalių naudai vykdomų operacijų finansavimo (29);

l)	1996 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1292/96 dėl pagalbos maistu politikos ir pagalbos maistu valdymo bei paramos maisto saugumui specialių operacijų (30);

m)	1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 443/92 dėl finansinės ir techninės pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis (31).

2.   Panaikinti reglamentai toliau taikomi teisės aktams ir įsipareigojimams biudžetiniais metais iki 2007 m. Visos nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

40 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą, kuriame įvertinamas šio reglamento įgyvendinimas pirmaisiais trejais metais, prireikus pateikdama pasiūlymą dėl teisės akto, numatančio būtinus šio reglamento pakeitimus, įskaitant IV priede nurodytą orientacinį lėšų paskirstymą.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

---

(1)  2006 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. spalio 23 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(3)  OL L …

(4)  OL L …

(5)  OL L …

(6)  OL L …

(7)  OL L …

(8)  OL L 163, 1996 7 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(9)  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(10)  OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(11)  OL L 50, 2006 2 21, p. 1.

(12)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(13)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(14)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(15)  Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 311, 1999 12 4, p. 3).

(16)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(17)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(18)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(19)  OL L 344, 2005 12 27, p. 1.

(20)  OL L 143, 2004 4 30, p. 40.

(21)  OL L 80, 2004 3 18, p. 1.

(22)  OL L 224, 2003 9 6, p. 7. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005.

(23)  OL L 224, 2003 9 6, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005.

(24)  OL L 287, 2001 10 31, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005.

(25)  OL L 288, 2000 11 15, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu 2110/2005.

(26)  OL L 288, 2000 11 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu 2110/2005.

(27)  OL L 198, 2000 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005.

(28)  OL L 213, 1998 7 30, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 625/2004 (OL L 99, 2004 4 3, p. 1).

(29)  OL L 213, 1998 7 30, p.1. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005.

(30)  OL L 166, 1996 7 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1726/2001 (OL L 234, 2001 9 1, p. 10).

(31)  OL L 52, 1992 2 27, p.1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005 (OL L 344, 2005 12 27, p. 23).

---

---

---

---

---

---