15.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/25

(1)

Trečiasis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas prasidėjo 1999 m. sausio 1 dieną. 1998 m. gegužės 3 d. Briuselyje posėdžiavusi valstybių ir vyriausybių vadovų sudėties Taryba nusprendė, kad Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija patenkino būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti nuo 1999 m. sausio 1 d. (4).

(2)

2000 m. birželio 19 d. Taryba nusprendė, kad Graikija patenkino būtinas sąlygas eurui įvesti 2001 m. sausio 1 d. (6).

(3)

Vadovaujantis prie Sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 1 dalimi, Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai, kad neketina pereiti prie trečiojo EPS etapo 1999 m. sausio 1 d. Šis pranešimas nepasikeitė. Vadovaudamasi prie Sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų 1 dalimi ir 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge priimtu valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimu, Danija pranešė Tarybai, kad nedalyvaus trečiajame EPS etape. Danija nereikalavo inicijuoti Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

(4)

Pagal Sprendimą 98/317/EB Švedijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kaip apibrėžta Sutarties 122 straipsnyje. Pagal 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnį (7) Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kaip apibrėžta Sutarties 122 straipsnyje.

(5)

Europos centrinis bankas (ECB) buvo įsteigtas 1998 m. liepos 1 d. Europos pinigų sistema buvo pakeista valiutų kurso mechanizmu, dėl kurio įvedimo buvo susitarta 1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl valiutos kursų mechanizmo įdiegimo Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (8). Valiutų kurso mechanizmo procedūros trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos (VKM II) etape buvo nustatytos 1998 m. rugsėjo 1 d. ECB ir euro zonai nepriklausančių nacionalinių centrinių bankų susitarime, kuriame nustatomi valiutų kurso mechanizmo veikimo būdai Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (9).

(6)

Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos atitinkamoms valstybėms narėms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos panaikinimo procedūros. Vadovaujantis šiuo straipsniu ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma leidžianti nukrypti nuostata, prašymu Komisija ir ECB 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikia Tarybai pranešimą. 2006 m. kovo 2 d. Slovėnija pateikė formalų prašymą įvertinti konvergenciją.

(7)

Valstybių narių nacionalinės teisės aktus, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, būtinai reikia pritaikyti siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Sutarties 108 ir 109 straipsniais ir su ECBS statutu. Komisijos ir ECB pranešimuose pateikiamas išsamus Slovėnijos teisės aktų suderinamumo su Sutarties 108 ir 109 straipsniais ir su Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu (toliau – ECBS statutas) vertinimas.

(8)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų, nurodytų Sutarties 121 straipsnyje, 1 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas kainų stabilumo kriterijus reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus, o vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiausiai trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinio infliacijos lygio daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Pagal kainų stabilumo kriterijų infliacija bus apskaičiuojama remiantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 2494/95 (10) apibrėžtu suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI). Siekiant įvertinti kainų stabilumo kriterijų, kiekvienos valstybės narės infliacija buvo apskaičiuota pagal tai, kiek procentais pasikeitė 12 mėnesių indeksų aritmetinis vidurkis, palyginti su ankstesnio laikotarpio 12 mėnesių indeksų aritmetiniu vidurkiu. Per vienerių metų laikotarpį, kuris baigėsi 2006 m. kovo mėn., trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios, buvo Švedija, Suomija ir Lenkija, nes jų infliacijos lygis atitinkamai siekė 0,9 %, 1,0 % ir 1,5 %. Komisijos ir ECB pranešimuose buvo atsižvelgta į pamatinę vertę, apskaičiuotą kaip paprastas trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygių aritmetinis vidurkis, prie jo pridėjus 1,5 procentinio punkto. Taigi vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2006 m. kovo mėn., pamatinė vertė buvo 2,6 %.

(9)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 2 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytas valstybės biudžeto būklės kriterijus reiškia, kad atliekant vertinimą valstybei narei nėra taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį.

(10)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 3 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytas dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme kriterijus reiškia, kad valstybė narė laikėsi normalių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutos kursų mechanizmo (VKM), be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia valstybė narė savo pačios iniciatyva negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio centrinio kurso kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu per tą patį laikotarpį. Nuo 1999 m. sausio 1 d. VKM II tapo valiutų keitimo kurso kriterijaus vertinimo pagrindu. Savo pranešimuose vertindami šio kriterijaus tenkinimą, Komisija ir ECB ištyrė dvejų metų laikotarpį, kuris baigėsi 2006 m. balandžio mėn.

(11)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 4 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje nurodytas ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijus reiškia, kad per vienerių metų laikotarpį iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikė palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausiai trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Vertinant palūkanų normų konvergencijos kriterijus buvo remiamasi lyginamomis 10 metų vyriausybės obligacijų palūkanų normomis. Siekiant įvertinti palūkanų normos kriterijaus tenkinimą, Komisijos ir ECB pranešimuose buvo atsižvelgta į pamatinę vertę, apskaičiuotą kaip paprastas trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, nominalių ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, prie jo pridėjus 2 procentinius punktus. Tuo remiantis vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2006 m. kovo mėn., pamatinė vertė buvo 5,9 %.

(12)

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 5 straipsnį Komisija pateikia statistinius duomenis, kuriais buvo naudojamasi atliekant dabartinį konvergencijos kriterijų tenkinimo vertinimą. Šis pasiūlymas buvo rengiamas remiantis Komisijos pateiktais duomenimis. Ji pateikė biudžeto duomenis remdamasi iki 2006 m. balandžio 1 d. jai valstybių narių perduotais pranešimais pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (11).

(13)

Remdamasi Komisijos ir ECB pateiktais pranešimais apie Slovėnijos pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus siekiant dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje, Komisija nusprendė, kad:

(14)

Pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, kuri iš valstybių narių, kurioms taikoma leidžianti nukrypti nuostata, tenkina bendrai valiutai įvesti reikalingas sąlygas, ir panaikina atitinkamoms valstybėms narėms taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas,