32004R0868

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 868/2004

2004 m. balandžio 21 d.

dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir, ypač, jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

veikdami Sutarties 251 straipsnyje numatyta tvarka [3],

kadangi

(1) Konkurencinė oro vežėjų padėtis teikiant oro susisiekimo paslaugas į Bendriją, per ją ar iš jos, galėtų būti neigiamai veikiama nesąžiningos ir diskriminacinės Bendrijai nepriklausančių panašias paslaugas teikiančių oro vežėjų veiklos,

(2) Tokia nesąžininga ir diskriminacinė veikla gali būti kokios nors valstybės, nesančios Bendrijos nare, Vyriausybinės arba regioninės įstaigos arba kitos visuomenininės organizacijos subsidijavimo ar kitų formų paramos arba tam tikros Bendrijai nepriklausančio oro vežėjo kainų nustatymo veiklos, kurios dėka jis gauna naudos iš nekomercinių pranašumų, pasekmė.

(3) Būtina nustatyti atkuriančias pusiausvyrą priemones, kurių reikia imtis prieš tokią nesąžiningą veiklą.

(4) Bendrija turi griežtas valstybės pagalbos teikimo oro vežėjams taisykles, o Bendrijos oro vežėjai neturi atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir neturi patirti žalos, reikalingas teisės aktas, leidžiantis apsisaugoti nuo Bendrijai nepriklausančių oro vežėjų, iš Vyriausybių gaunančių subsidijas ar kitą naudą.

(5) Šis Reglamentas nėra skirtas tam, kad pakeistų sutartis su trečiosiomis šalimis dėl oro susisiekimo paslaugų, kurias galima panaudoti efektyviai kovojant su šiame Reglamente aptarta veikla; ten, kur šalies narės lygmenyje yra teisės aktas, per pamatuotą laikotarpį leidžiantis imtis patenkinamų priemonių, toks aktas per tą laikotarpį turės viršenybę.

(6) Bendrija turėtų būti pajėgi imtis atitaisomųjų veiksmų prieš tokias nesąžiningas veiklas, kylančias dėl šalies, kuri nėra Bendrijos narė, Vyriausybės skiriamų subsidijų; Bendrija taip pat turi būti pajėgi vertinti nesąžiningą kainų nustatymo veiklą.

(7) Reikėtų nustatyti, kada egzistuoja subsidija ir kokiais principais vadovaujantis jos atžvilgiu turėtų būti imamasi kompensacinių priemonių, ir, visų pirma, ar tokia subsidija yra numatyta tam tikroms įmonėms, sektoriui ar kontingentui teikiant oro susisiekimo paslaugas į trečiąsias šalis.

(8) Nustatant subsidijos buvimą reikia įrodyti, kad buvo padarytas finansinis Vyriausybės, regioninės institucijos ar kitos valdžios organizacijos įnašas, ar kad yra nurašomos ar nesurenkamos bet kokios rūšies skolos, priklausančios Vyriausybės pajamoms, ir kurios kitais atvejais būtų mokėtinos, ir kad tokiu būdu gaunančioji įmonė gauna naudos.

(9) Reikėtų nustatyti, kada egzistuoja nesąžininga kainų nustatymo veikla; trečiosios šalies oro vežėjo kainų nustatymo veiklos tyrimas turėtų apsiriboti tais atvejais, kai oro vežėjas gauna naudos iš nekomercinio pranašumo, kurio aiškiai negalima įvardinti kaip subsidijos.

(10) Turėtų būti aišku, jog nesąžininga kainų nustatymo veikla gali būti laikoma egzistuojančia tiktai tais atvejais, kai tą veiklą galima aiškiai atskirti nuo įprastinės konkurencingos kainų nustatymo veiklos; Komisija turėtų sukurti detalią metodologiją nesąžiningai kainų nustatymo veiklai įvardyti.

(11) Be to, yra pageidautina nustatyti aiškias ir detalias gaires dėl faktorių, kurie galėtų būti taikytini nustatant, ar Bendrijai nepriklausančių oro vežėjų subsidijuojamos arba nesąžiningai nustatytų kainų oro susisiekimo paslaugos padarė žalą arba gali padaryti žalą; norint įrodyti, kad kainų nustatymo veikla, susijusi su tokių oro susisiekimo paslaugų teikimu daro žalą Bendrijos pramonei, reikėtų atkreipti dėmesį į kitų faktorių poveikį, ir reikėtų vertinti visus susijusius ir žinomus faktorius bei ekonominius rodiklius, turinčius įtakos pramonės būklei, ir, ypač, Bendrijoje dominuojančias rinkos sąlygas.

(12) Būtina apibrėžti sąvoką "Bendrijos oro vežėjas", "Bendrijos pramonė" ir "panaši oro susisiekimo paslauga".

(13) Būtina įvardinti, kas gali paduoti skundą ir kokia informacija turi būti tokiame skunde; skundas turėtų būti atmetamas, kai trūksta žalos įrodymų tam, kad būtų galima pradėti procedūrą.

(14) Pageidautina nustatyti procedūrą, kuria reikės vadovautis tiriant nesąžiningą Bendrijai nepriklausančių vežėjų veiklą; šios procedūros laikas turėtų būti ribotas.

(15) Būtina nustatyti būdą, kuriuo suinteresuotos šalys turėtų pranešti institucijų reikalaujamą informaciją; suinteresuotos šalys turėtų turėti plačias galimybes visiems atitinkamiems įrodymams pateikti ir savo interesams ginti; taip pat yra būtina nustatyti taisykles ir procedūras, kuriomis bus vadovaujamasi tyrimo metu, o, ypač, taisykles, kuriomis vadovaudamosi suinteresuotos šalys turi pranešti apie save, pateikti savo požiūrius bei per nurodytus laikotarpius pateikti informaciją, jei į tokią informaciją turi būti atsižvelgiama; nors ir gerbiant komercinį konfidencialumą, yra būtina leisti suinteresuotoms šalims susipažinti su visa informacija, susijusia su tyrimu, kuris siejasi su jų bylos pateikimu; yra būtina numatyti, kad tada, kai šalys patenkinamai nebendradarbiauja, faktams nustatyti gali būti naudojama kita informacija, ir kad tokia informacija gali būti mažiau palanki toms šalims, nei tada, jei jos būtų bendradarbiavę.

(16) Būtina išdėstyti aplinkybes, kurioms esant gali būti taikomos laikinosios priemonės; visais atvejais Komisija gali pritaikyti tokias priemones tiktai šešių mėnesių laikotarpiui.

(17) Tyrimas ar procedūra bet kuriuo atveju turėtų būti nutraukiami tada, kai nebėra poreikio taikyti priemonių, pavyzdžiui, jeigu subsidijavimo suma, nesąžiningos kainų nustatymo veiklos lygis ar žala yra smulkūs; procedūra neturėtų būti nutraukiama, jei prie sprendimo dėl nutraukimo nėra pridedamas pareiškimas dėl jo priežasčių; tokios priemonės turi būti mažesnės už kompensacines subsidijas ar nesąžiningos kainų nustatymo veiklos lygį, jei tokia mažesnė suma atitaisytų žalą.

(18) Būtina numatyti, kad priemonių lygis neturėtų viršyti subsidijų ar nesuteiktų nekomercinių pranašumų, priklausomai nuo to, kuris atvejis tai yra, vertės arba sumos, atitinkančios padarytai žalai, kai pastaroji yra mažesnė.

(19) Būtina numatyti, kad priemonės turėtų išlikti galioti tik tol, kol yra būtina imtis kompensacinių priemonių prieš žalą darančias subsidijas ar nesąžiningą kainų nustatymo veiklą.

(20) Tada, kai prireikia imtis priemonių, pirmenybė turi būti suteikiama apmokestinimui; kitos priemonės gali būti persvarstomos tada, kai apmokestinimas yra netaikytinas.

(21) Vietoj laikinųjų ar nuolatinių priemonių yra būtina nustatyti įsipareigojimų, pašalinančių ar padengiančių subsidijas, nesąžiningą kainų nustatymo veiklą, ar padarytą žalą, kurių atžvilgiu reikia imtis kompensacinių priemonių, patvirtinimo procedūras; taip pat yra tinkama numatyti įsipareigojimų sulaužymo ar jų atsisakymo pasekmes.

(22) Būtina numatyti priemonių peržiūrėjimą tais atvejais, kai yra pateikiama pakankamai įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes.

(23) Šiam Reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. os sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [4].

(24) Priemonių forma ir lygis bei jų vykdymo užtikrinimas turėtų būti detaliai išdėstytas šias priemones nustatančiame reglamente.

(25) Būtina užtikrinti, kad bet kurios priemonės, kurių yra imamasi remiantis šiuo Reglamentu, visiškai atitiktų Bendrijos interesą; vertinant Bendrijos interesą nustatomos bet kokios įtikinamos priežastys, kurios leistų padaryti aiškią išvadą, jog priemonių taikymas neatitiktų pamatinio Bendrijos intereso. Tarp tokių įtikinančių priežasčių, pavyzdžiui, galėtų būti atvejai, kai nenauda vartotojams ar kitoms suinteresuotoms šalims būtų akivaizdžiai neproporcinga bet kokiai naudai, kurią, pritaikius priemones, gauna Bendrijos pramonė.

(26) Dėl to, kad šio Reglamento tikslas yra, būtent, apsauga nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, kuris gali būti nepakankamai užtikrintas šalių narių, ir todėl šis tikslas gali būti geriau pasiektas Bendrijos lygmenyje, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje išdėstytu subsidiarumo principu, gali patvirtinti priemones. Vadovaujantis tame straipsnyje išdėstytu proporcingumo principu, šis Reglamentas neišeina iš ribų to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šis Reglamentas nustato procedūrą, kurios reikia laikytis apsaugant nuo subsidijavimo ir nesąžiningo kainų nustatymo teikiant oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos Bendrijos narės, tiek, kiek dėl to yra padaroma žala Bendrijos pramonei.

2. Šis Reglamentas neužkerta kelio ankstesniam bet kokių specialių oro susisiekimo paslaugų teikimo sutarčių tarp šalių narių ir šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, nuostatų taikymui.

3. Šis Reglamentas neužkerta kelio taikant bet kokias specialias sutarčių tarp Bendrijos ir šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, nuostatas.

2 straipsnis

Principai

Kompensacinės priemonės galima imtis siekiant kompensuoti:

1. tiesiogiai ar netiesiogiai ne Bendrijai priklausančiam oro vežėjui suteiktą subsidiją; arba

2. nesąžiningą Bendrijai nepriklausančių oro vežėjų kainų nustatymo veiklą;

susijusias su oro susisiekimo paslaugų teikimą vienu ar daugiau maršrutų į Bendriją arba iš jos, kurie daro žalą Bendrijos pramonei.

3 straipsnis

Sąvokos

Šiame Reglamente:

a) "žala" reiškia materialinę žalą Bendrijos pramonei arba materialinės žalos pavojų Bendrijos pramonei, kaip yra apibūdinta pagal 6 straipsnį;

b) "Bendrijos pramonė" reiškia Bendrijos oro vežėjus, teikiančius panašias paslaugas kaip visumą arba paslaugas, kurių bendra dalis sudaro didelę dalį visos Bendrijos teikiamos šių paslaugų dalies;

c) "Bendrijos oro vežėjas" reiškia oro vežėją, turintį pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo [5] šalies narės suteiktą galiojančią veiklos licenciją.

d) "panaši oro susisiekimo paslauga" reiškia oro susisiekimo paslaugas, kurios yra teikiamos tuo pačiu maršrutu arba maršrutais, kaip ir aptariamos oro susisiekimo paslaugos arba tokios oro susisiekimo paslaugos, kurios yra teikiamos maršrutu arba maršrutais, labai panašiais į maršrutą arba maršrutus, kuriais yra teikiama aptariama oro susiekimo paslauga.

4 straipsnis

Subsidijavimas

1. Laikoma, kad subsidijavimas yra tada, jei:

a) yra šalies, kuri nėra Europos bendrijos narė, Vyriausybės, regioninės institucijos ar kitos valdžios organizacijos finansinis indėlis, tai yra, kai:

i) į Vyriausybės ar regioninės institucijos ar kitos valdžios organizacijos veiklą įeina tokių lėšų, kaip dotacijos ar paskolos, tiesioginis pervedimas ar akcinio kapitalo padidinimas, galimas tiesioginis lėšų pervedimas bendrovei arba tokių bendrovės įsipareigojimų, kaip paskolų garantijos, prisiėmimas;

ii) Vyriausybės, regioninės institucijos ar kitos valdžios organizacijos pajamos, kurios kitais atvejais būtų mokėtinos, yra nurašomos ar nesurenkamos;

iii) Vyriausybė, regioninė institucija ar kita valdžios organizacija tiekia kitas, nei bendroji infrastruktūra, prekes arba teikia kitas paslaugas, ar perka prekes arba paslaugas;

iv) Vyriausybė, regioninė institucija ar kita valdžios organizacija moka finansavimo institucijai arba patiki ar nurodo privačiai įstaigai vykdyti vieną ar daugiau funkcijų, kurių pobūdis yra aprašytas i, ii ir iii papunkčiuose, kurios paprastai būtų priskiriamos Vyriausybei, ir kurios realiai nesiskiria nuo tvarkos, kurios paprastai laikosi Vyriausybės;

b) tokiu būdu yra suteikiama nauda.

2. Subsidijų atžvilgiu kompensacinės priemonės taikomos tik tada, jei subsidijos apsiriboja, pagal įstatymus ar praktiškai, įmone ar pramonės šaka arba įmonių ar pramonės šakų grupe, esančia jas teikiančios institucijos jurisdikcijoje.

5 straipsnis

Nesąžininga kainų nustatymo veikla

1. Laikoma, kad nesąžininga kainų nustatymo veikla, teikiant konkrečią oro susisiekimo į Bendriją ar iš jos paslaugą, yra tada, kai Bendrijai nepriklausantys oro vežėjai:

- gauna naudą iš nekomercinio pranašumo, ir

- nustato tokią oro kelionių kainą, kuri yra žymiai mažesnė už konkuruojančių Bendrijos oro vežėjų siūlomą kainą, tam, kad padarytų žalą.

Ši veikla turi aiškiai skirtis nuo įprastinės konkurencinės kainų nustatymo veiklos.

2. Lyginant oro kelionių kainą atsižvelgiama į tokius elementus:

a) faktišką kainą, kuri yra siūloma prekyboje;

b) sėdimų vietų, siūlomų už galimai nesąžiningą kainą, skaičių nuo bendro orlaivyje turimų vietų skaičiaus;

c) apribojimus ir sąlygas, taikomus bilietams, parduodamiems už galimai nesąžiningą kainą;

d) paslaugų lygį, kurį siūlo visi aptariamą panašią oro susisiekimo paslaugą siūlantys vežėjai;

e) paslaugas teikiančio Bendrijai nepriklausančio oro vežėjo faktines sąnaudas ir pagrįstą pelną; ir

f) situaciją palygintinuose maršrutuose papunkčių nuo a iki e prasme.

3. Vadovaudamasi 15 straipsnio 3 dalimi, Komisija parengia detalią metodologiją nesąžiningai kainų nustatymo veiklai įvardyti. Ši metodologija, inter alia, numato, kokiu būdu konkrečiame aviacijos sektoriaus kontekste vertinamas įprastinis konkurencingas kainų nustatymas, faktinės sąnaudos ir pagrįstas pelnas.

6 straipsnis

Žalos nustatymas

1. Nustatant žalą remiamasi tai patvirtinančiais įrodymais bei objektyviai išnagrinėjami du žemiau nurodyti dalykai:

a) tų oro susisiekimo paslaugų bilietų kainų lygis bei tokių oro paslaugų poveikis bilietų kainoms, kurias siūlo Bendrijos oro vežėjai; ir

b) tokių oro paslaugų įtaka Bendrijos pramonei, kurią rodo visa eilė tokių ekonominių indikatorių, kaip skrydžių skaičius, pajėgumų panaudojimas, bilietų rezervavimas, dalis rinkoje, pelnas, kapitalo grąža, investicijos, darbuotojai.

Vienas ar daugiau šių faktorių nebūtinai yra lemiamas požymis.

2. Iš visų tai patvirtinančių įrodymų, pateiktų atsižvelgiant į 1 dalį, turi būti akivaizdu, jog nagrinėjamos oro susisiekimo paslaugos daro žalą šio Reglamento prasme.

3. Išnagrinėjami ir kiti, nei nagrinėjamos oro susisiekimo paslaugos, žinomi faktoriai, tuo pačiu metu darantys žalą Bendrijos pramonei tam, kad būtų įsitikinta, jog šių faktorių daroma žala nėra priskirtina nagrinėjamoms oro susisiekimo paslaugoms.

4. Nustatant žalos pavojų, vadovaujamasi faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar menkomis galimybėmis. Aplinkybių, kurios galėtų sukurti situaciją, kai subsidija galėtų daryti žalą, pasikeitimas turi būti aiškiai nuspėjamas ir greitai įvyksiantis.

7 straipsnis

Procedūros inicijavimas

1. Jeigu yra pakankamai įrodymų dėl subsidijų (įskaitant, jei tai įmanoma, dėl jų sumos) ar nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, kaip apibrėžta šiame Reglamente, kurių atžvilgiu reikia imtis kompensacinių priemonių, dėl žalos ir esama priežastinio ryšio tarp galimai subsidijuojamų ar nesąžiningai įkainotų oro susisiekimo paslaugų bei galimos žalos, tyrimas pagal šį Reglamentą inicijuojamas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kokiai nors asociacijai pateikus raštišką skundą Bendrijos pramonės vardu arba Komisijos iniciatyva.

2. Tada, kai tampa akivaizdu, jog esama pakankamai įrodymų procedūrai pradėti, Komisija, vadovaudamasi 15 straipsnio 2 papunktyje nurodyta tvarka, per 45 dienas nuo skundo pateikimo inicijuoja procedūrą bei Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje išspausdina skelbimą. Tada, kai šis klausimas yra aptarinėjamas dvišalės sutarties su susijusia šalimi nare rėmuose, toks 45 dienų terminas, tai šaliai narei paprašius, pratęsiamas iki 30 dienų. Komisija priima sprendimą dėl bet kokio termino pratęsimo vadovaudamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Tada, kai pateikiama nepakankamai įrodymų, Komisija, vadovaudamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, per 45 dienas nuo datos, kai skundas buvo pateiktas, informuoja ieškovą.

3. Skelbime dėl procedūros inicijavimo pateikiama informacija apie tyrimo inicijavimą, nurodomos tyrimo apimtys, oro susisiekimo paslaugos nagrinėjamuose maršrutuose, šalys, kurių Vyriausybės galimai suteikė subsidijas ar licencijavo galimai užsiimančius nesąžininga kainų nustatymo veikla oro vežėjus, ir laikotarpis, per kurį suinteresuotos šalys gali pranešti apie save, raštu išdėstyti savo požiūrį ir pateikti informaciją, jei į tokius požiūrius reikia atsižvelgti tyrimo metu; skelbime taip pat nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotos šalys gali kreiptis tam, kad jas išklausytų Komisija.

4. Apie procedūros inicijavimą Komisija informuoja nagrinėjamas oro susisiekimo paslaugas teikiančius oro vežėjus, atitinkamą Vyriausybę ir ieškovus.

5. Komisija gali bet kuriuo metu pakviesti susijusią trečiosios šalies Vyriausybę dalyvauti konsultacijose siekiant išsiaiškinti situaciją 2 dalyje įvardintų dalykų atžvilgiu bei dėl abipusiškai priimtino sprendimo. Tam tikrais atvejais Komisija įtraukia į tokias konsultacijas bet kurią susijusią šalį narę. Tuo atveju, kai konsultacijos jau vyksta tarp šalies narės ir atitinkamos trečiosios šalies Vyriausybės, Komisija iš anksto bendradarbiauja su minėta šalimi nare.

8 straipsnis

Tyrimas

1. Inicijavusi procedūrą, Komisija pradeda tyrimą, į kurį įeina tiek subsidijavimas ar nesąžininga oro susisiekimo paslaugų, kurias tam tikrais maršrutais teikia Bendrijai nepriklausantys vežėjai, kainų nustatymo veikla, tiek žala. Šis tyrimas vyksta sparčiai ir paprastai pasibaigia per devynis mėnesius nuo procedūros inicijavimo, išskyrus tuos atvejus, kai jis gali būti pratęstas:

- derybos su atitinkama trečiosios šalies Vyriausybe pasiekė tokią stadiją, kad atrodo, jog netrukus skundo atžvilgiu bus priimtas patenkinantis sprendimas; arba

- norint priimti Bendrijos interesus atitinkantį sprendimą reikia papildomo laiko.

2. Išklausomos apie save per skelbime dėl procedūros inicijavimo nurodytus laikotarpius pranešusios suinteresuotos šalys, jei jos pateikia prašymą dėl to, kad būtų išklausytos, kuriame nurodo, jog jos yra suinteresuota šalis, kuriai procedūros rezultatai, tikėtina, turės įtakos ir kad esama konkrečių priežasčių, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos.

3. Tais atvejais, kai suinteresuota šalis per atitinkamus terminus neleidžia susipažinti su reikalinga informacija ar kaip kitaip jos nepateikia arba ženkliai trukdo tyrimui, laikinieji ar nuolatiniai, palankūs ar nepalankūs sprendimai gali būti priimti remiantis prieinamais faktais. Kai nustatoma, jog suinteresuota šalis pateikė klaidingą ar klaidinančią informaciją, į šią informaciją nekreipiama dėmesio ir galima naudotis prieinamais faktais.

9 straipsnis

Kompensacinės priemonės

Geriausia, kad laikinosios ar nuolatinės kompensacinės priemonės būtų apmokestinimo, taikomo atitinkamam Bendrijai nepriklausančiam vežėjui, formos.

10 straipsnis

Laikinosios priemonės

1. Laikinosios priemonės gali būti pritaikytos, jeigu yra priimtas laikinasis sprendimas, patvirtinantis, jog atitinkamas Bendrijai nepriklausantis vežėjas gavo naudos iš subsidijų ar užsiima nesąžininga kainų nustatymo veikla, darančia žalą Bendrijos pramonei, ir kad Bendrijos interesai reikalauja įsikišimo, užkirsiančio kelią tokiai žalai.

2. Laikinosios priemonės taikomos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką. Ilgiausia jų taikymo trukmė — šeši mėnesiai.

11 straipsnis

Procedūros nutraukimas netaikant priemonių

1. Jei atsiimamas skundas arba valstybės narės ir trečiosios šalies oro susisiekimo paslaugų susitarimu pakankamai pataisoma situacija, Komisija gali nutraukti procedūrą, jei toks nutraukimas atitinka Bendrijos interesą.

2. Tais atvejais, kai kompensacinės priemonės yra nereikalingos, procedūra nutraukiama pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką. Prie bet kokio sprendimo dėl procedūros nutraukimo pridedamas nutraukimo priežasčių išdėstymas.

12 straipsnis

Galutinės priemonės

1. Tada, kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra subsidijos ar nesąžininga kainų nustatymo veikla bei jų daroma žala, ir Bendrijos interesai reikalauja įsikišimo vadovaujantis 16 straipsniu, vadovaujantis 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka taikoma galutinė priemonė.

2. Priemonių, taikomų tam, kad būtų eliminuotas subsidijų poveikis, mastas neturi viršyti subsidijų sumos, skaičiuojamos kaip pranašumas, suteiktas įmonei gavėjai, per kurią, kaip buvo nustatyta, naudos turėjo Bendrijai nepriklausantys vežėjai, ir jis turi būti mažesnis, nei bendra subsidijų suma, jei toks mažesnis mastas yra pakankamas Bendrijos pramonei padarytos žalos atlyginimui.

3. Priemonių, taikomų tam, kad būtų eliminuotas nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, besinaudojančios nekomerciniais pranašumais, poveikis, mastas neturi viršyti skirtumo tarp atitinkamo Bendrijai nepriklausančio oro vežėjo oro susisiekimo paslaugų bilietų kainų ir kainų, kurias siūlo atitinkamas konkuruojantis Bendrijos oro vežėjas, tačiau jis turėtų būti mažesnis, jei toks mažesnis mastas būtų pakankamas Bendrijos pramonei padarytos žalos atlyginimui. Bet kuriuo atveju priemonių mastas neturėtų viršyti Bendrijai nepriklausančiam oro vežėjui suteikto nekomercinio pranašumo vertės.

4. Kiekvienu atveju priemonės, taikomos nediskriminaciniais pagrindais oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikia Bendrijai nepriklausantys oro vežėjai, kurie, kaip yra nustatyta, turi naudos iš subsidijų ar užsiima nesąžininga kainų nustatymo atitinkamuose maršrutuose veikla, sumos turi būti atitinkamos, išskyrus tų Bendrijai nepriklausančių oro vežėjų oro susisiekimo paslaugas, kurių atžvilgiu pagal šio Reglamento sąlygas prisiimti įsipareigojimai buvo patvirtinti.

5. Priemonė galioja tik tol ir tiek, kol ir kiek yra reikalinga eliminuoti žalą darančių subsidijų ar nesąžiningos kainų nustatymo veiklos poveikį.

13 straipsnis

Įsipareigojimai

1. Tyrimai gali būti nutraukti, nepritaikant laikinųjų ar galutinių priemonių, jeigu yra gaunami priimtini laisvanoriški įsipareigojimai, kuriais:

a) subsidiją ar nekomercinį pranašumą suteikianti Vyriausybė sutinka panaikinti ar apriboti subsidiją ar nekomercinį pranašumą arba imtis kitų priemonių jų įtakos atžvilgiu;

b) bet koks Bendrijai nepriklausantis oro vežėjas įsipareigoja peržiūrėti savo kainas arba nutraukti oro susisiekimo paslaugų teikimą tuo maršrutu taip, kad nebelieka žalingo subsidijos ar nekomercinio pranašumo poveikio.

2. Įsipareigojimai priimami vadovaujantis 15 straipsnio 2 papunktyje nurodyta tvarka.

3. Jei kuri nors šalis atšaukia įsipareigojimus, vadovaujantis 12 straipsniu, taikoma nuolatinė priemonė, pagrįsta tyrimo, iššaukusio tą įsipareigojimą, nustatytais faktais su sąlyga, kad tyrimas buvo užbaigtas priimant galutinį sprendimą dėl subsidijavimo ir Bendrijai nepriklausančio atitinkamo oro vežėjo arba dėl subsidiją suteikiančios Vyriausybės, suteikus galimybę pateikti pastabas, išskyrus atvejį, kai įsipareigojimą atsiima tas Bendrijai nepriklausantis oro vežėjas ar tokia Vyriausybė.

14 straipsnis

Persvarstymai

1. Kai to reikalauja aplinkybės, Komisijos iniciatyva arba pareikalavus šaliai nariai, ar pareikalavus Bendrijai nepriklausantiems oro vežėjams, kuriems yra taikomos priemonės, arba Bendrijos oro vežėjams gali būti peržiūrėtas poreikis toliau pradine forma taikyti priemones, tačiau su sąlyga, kad nuo nuolatinės priemonės pritaikymo yra praėję bent du vienas po kito einantys IATA tvarkaraščių sudarymo sezonai.

2. Persvarstymai, vadovaujantis 1 dalimi, inicijuojami Komisijos, veikiančios pagal 15 straipsnio 2 papunktyje nurodytą tvarką. Persvarstymams, pagal 1 dalį, taikomos atitinkamos 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Persvarstymo metu įvertinama, ar tebesitęsia subsidijavimas arba neteisingas kainų nustatymas ir (ar) jų daroma žala, taip pat iš naujo nustatant, ar Bendrijos interesai reikalauja tęsti įsikišimą. Kai tyrimas to reikalauja, priemonės, vadovaujantis 15 straipsnio 3 papunktyje nurodyta tvarka, atitinkamai panaikinamos, pakeičiamos ar paliekamos tokios pačios.

15 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda vadovaujantis 1992 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus [6] 11 straipsniu sudarytas Komitetas (toliau — Komitetas).

2. Kai į šią dalį yra duodama nuoroda, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, susiję su jo 8 straipsniu.

3. Kai į šią dalį yra duodama nuoroda, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, susiję su jo 8 straipsniu.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Bendrijos interesas

Sprendimas pagal 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį dėl to, ar Bendrijos interesas reikalauja įsikišimo arba dėl to, ar priemones reikėtų išlaikyti, kokios jos yra vadovaujantis 14 straipsnio 2 dalimi, pagrindžiamas įvairių interesų, kaip visumos, įvertinimu. Priemonės gali būti netaikomos, kai galima padaryti aiškią išvadą, jog tai nėra Bendrijos interesas.

17 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Laikinosios arba galutinės priemonės pagal reglamentą taikomos ir jų vykdymas šalių narių užtikrinamas tokia forma ir tokiu mastu, kurį numato tokias priemones nustatantis reglamentas bei kiti jame išdėstyti kriterijai. Jei taikomos kitos, nei apmokestinimas, priemonės, reglamente, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, turi būti įvardinta konkreti priemonių forma.

2. Laikinąsias ir galutines kompensacines priemones nustatantys reglamentai ir įsipareigojimus priimantys, tyrimus arba procedūras sustabdantys ar nutraukiantys reglamentai arba sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Roche

[1] OL C 151 E, 2002 6 25, p. 285.

[2] OL C 61, 2003 3 14, p. 29.

[3] 2003 m. sausio 14 d. Europos Parlamento pareiksta nuomone (OL C 38 E, 2004 2 12, p. 75), 2003 m. gruodzio 18 d. Tarybos Bendroji pozicija (OL C 66 E, 2004 3 16, p. 14). 2004 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) it 2004 m. kovo 30 d. Tarybos Sprendimas.

[4] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[5] OL L 240, 1992 8 24, p. 1.

[6] OL L 240, 1992 8 24, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

--------------------------------------------------