31999D0724

Komisijos sprendimas

1999 m. spalio 28 d.

iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 92/118/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją, II priedą

(pranešta dokumentu Nr. C(1999) 3493)

(tekstas svarbus EEE)

(1999/724/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. gruožio 17 d. Tarybos direktyvą 92/118/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB [1], prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/79/EB [2], ypač į jos 15 straipsnio antrą pastraipą,

(1) kadangi rengiamos konkrečios taisyklės dėl želatinos, skirtos farmacijos, kosmetikos arba kitoms techninėms reikmėms bei medicinos prietaisams, gamybos; kadangi dėl to šis sprendimas gali būti netaikomas minėtų produktų reglamentavimui;

(2) kadangi reikėtų nustatyti konkrečius visuomenės sveikatos reikalavimus, taikytinus žmonių maistui skirtos želatinos gamybai; kadangi, jeigu minėti reikalavimai ir higienos reikalavimai, nustatyti žmonių maistui skirtai želatinai ir želatinai, kuri nėra skirta žmonių maistui yra vienodi, abi želatinos rūšis galima gaminti ir (arba) saugoti toje pačioje įmonėje;

(3) kadangi reikėtų nustatyti leidimų įsigijimo, registracijos, tikrinimo ir higienos reikalavimus, kurių turi laikytis želatiną gaminančios įmonės; kadangi tam tikri sveikatos reikalavimai, išdėstyti 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos mėsos produktų ir tam tikrų kitų gyvūninės kilmės produktų gamybai ir prekybai [3], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/76/EB [4] ir 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 93/43/EEB dėl maisto produktų higienos [5] yra tinkami želatinos gamybai;

(4) kadangi 1998 m. kovo 26 ir 27 d. Mokslo iniciatyvinis komitetas priėmė nuomonę dėl želatinos nekenksmingumo, kuri buvo patikslinta 1999 m. vasario 18 ir 19 d; kadangi šioje nuomonėje nagrinėjama, kokiomis gavimo sąlygomis ir (arba) iš kokių medžiagų rūšių ir (arba) kokiame gamybos procese gauta žmonių maistui skirta želatina gali būti laikoma neužkrėsta galvijų spongiformine encefalopatija; kadangi šioje nuomonėje Mokslo iniciatyvinis komitetas rekomenduojamas priemones įvairioms geografinės rizikos kategorijoms nurodo atskirai; kadangi galutinai įgyvendinti šias priemones galima tik suklasifikavus šalis ir regionus; kadangi 1999 m. gegužės 21 d. Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) generalinėje sesijoje buvo priimtas TEB Tarptautinio gyvūnų sveikatos kodekso komisijos pasiūlymas dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomas šalies arba zonos galvijų spongiforminės encefalopatijos statusas; kadangi, vadovaudamosi tvarka, nustatyta Komisijos rekomendacijoje 98/477/EB [6] dėl informacijos, kurios reikia patvirtinti prašymams atlikti šalių epidemiologinės būklės, susijusios su užkrečiamomis spongiforminėmis encefalopatijomis, įvertinimą, tam tikros valstybės narės ir trečiosios šalys pateikė jų geografinei rizikai įvertinti būtinus duomenis; kadangi, atsižvelgiant į naujausią TEB galvijų spongiforminės encefalopatijos kodekso pakeitimą, kol bus atliktas pirmiau nurodytas mokslinis įvertinimas ir priimti tolesni sprendimai, želatinos, gaunamos iš atrajojančių galvijų kaulų, gamybos taisyklių įsigaliojimas turėtų būti sustabdytas, kol yra taikomi Bendrijos teisės aktai dėl šalių arba regionų klasifikavimo pagal jų galvijų spongiforminės encefalopatijos statusą; kadangi Komisija inicijuos iš atrajotojų kaulų gaunamos želatinos gamybos taisyklių įgyvendinimo tvarką iš karto po to, kai bus priimti Bendrijos teisės aktai dėl šalių arba regionų klasifikavimo pagal jų galvijų spongiforminės encefalopatijos statusą;

(5) kadangi Komisija priėmė Sprendimą 97/534/EB [7] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 98/745/EB [8] dėl draudimo naudoti medžiagą, keliančią užkrečiamų galvijų spongiforminių encefalopatijų riziką;

(6) kadangi Komisija priėmė Sprendimą 98/272/EB [9] dėl užkrečiamų galvijų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros, iš dalies pakeičiantį Sprendimą 94/474/EB; kadangi šiame sprendime yra nustatytos priemonės, taikytinos gyvūnams, kurie įtariami sergant užkrečiama galvijų spongiformine encefalopatija (TSE);

(7) kadangi 1998 m. gegužės 29 d. Paryžiuje vykusioje TEB generalinėje asamblėjoje buvo priimta TEB Gyvūnų sveikatos kodekso dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (TEB Galvijų spongiforminės encefalopatijos kodeksas) nauja redakcija; kadangi minėto kodekso 3.2.13.3 straipsnyje rekomenduojama, kad jeigu želatina ir kolagenas yra gaminami tik iš sveikų gyvūnų kailių ir odų, veterinarijos administracija gali leisti tokią želatiną ir kolageną be apribojimų importuoti į savo teritorijas ir vežti per jas tranzitu, neatsižvelgdama į eksportuojančiųjų šalių statusą; kadangi minėto kodekso 3.2.13.15 straipsnyje rekomenduojamos gavimo ir perdirbimo sąlygos, kurioms esant galima prekiauti iš kaulų pagaminta želatina ir kolagenu;

(8) kadangi želatina yra gaminama iš kaulų, ūkiuose auginamų atrajotojų ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų kailių ir odų, kiaulių ir paukščių odų, sausgyslių ir gyslų bei žuvies odos ir kaulų; kadangi galvijų skerdimo higieninė priežiūra skerdykloje padeda išvengti kailių užteršimo pavojinga medžiaga, susijusia su užkrečiamomis spongiforminėmis encefalopatijomis; kadangi tikslinga, kad šios žaliavos būtų gaunamos iš sveikų gyvūnų ir surenkamos, vežamos, laikomos bei tvarkomos laikantis higienos reikalavimų; kadangi, siekiant užtikrinti šių žaliavų atsekamumą, turi būti reikalaujama, kad jas tiekti ketinantys surinkimo centrai ir odų raugyklos gautų leidimus ir būtų registruojami; kadangi, be to, tikslinga nustatyti prekybos dokumento, kuris su šiomis žaliavomis turėtų būti pristatomas į surinkimo centrus ir odos raugyklas bei į želatinos perdirbimo gamyklas, pavyzdį;

(9) kadangi Mokslo iniciatyvinis komitetas pirmiau nurodytoje nuomonėje labai rekomenduoja želatinos gamintojams įgyvendinti rizikos veiksnių analizę ir svarbiųjų valdymo taškų procedūras ir jų laikytis; kadangi priemonės, susijusios su Direktyvos 77/99/EEB 7 straipsnyje numatytais patikrinimais, kuriuos savo viduje atlieka pačios įmonės, tiesiogiai susijusios su želatinos gamybos įmonių atliekama savikontrole, kaip nurodoma Direktyvos 92/118/EEB 4 straipsnio 2 dalyje;

(10) kadangi reikėtų nustatyti galutinio produkto standartus, siekiant užtikrinti, kad šis produktas nebūtų užkrėstas vartotojų sveikatai pavojingomis medžiagomis ar mikroorganizmais; kadangi, kol bus atliktas tokių standartų mokslinis įvertinimas, laikinai tikslinga taikyti visuotinai priimtus standartus, susijusius su užkrėtimu;

(11) kadangi reikėtų nustatyti galutinio produkto pakavimo, saugojimo ir vežimo reikalavimus;

(12) kadangi reikia nustatyti konkrečias sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonių maistui skirtos želatinos gamybai naudojamų žaliavų ir žmonių maistui skirtos želatinos importą; kadangi tais atvejais, kai yra galimybė pripažinti lygiavertes garantijas užtikrinančias sąlygas, trečioji šalis gali pateikti Komisijai svarstyti pasiūlymą dėl tokio pripažinimo;

(13) kadangi konkrečių želatinos gamybos taisyklių priėmimas netrukdo priimti užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų prevencijos ir kontrolės organizavimo taisykles;

(14) kadangi šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Veterinarijos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 92/118/EEB II priedo 2 skyriaus antra įtrauka panaikinama.

2 straipsnis

Šio sprendimo priedas pridedamas kaip Direktyvos 92/118/EEB II priedo 4 skyrius.

3 straipsnis

Šio sprendimo priedas gali būti iš dalies keičiamas Direktyvos 92/118/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka, ypač siekiant atsižvelgti į mokslo ir technologijos pasiekimus ir atitinkamo Komisijos mokslinio komiteto patarimus.

4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2000 m. birželio 1 d. Jis netaikomas žmonių maistui skirtai želatinai, kuri buvo pagaminta iki šios datos.

Tačiau priedo II dalies 2 punktas ir IV dalies 1 punkto pirma įtrauka taikomi tuo tos datos, kurią nustato Komisija, laikydamasi Direktyvos 92/118/EEB 18 straipsnyje nustatytos tvarkos.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1999 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 62, 1993 3 15, p. 49.

[2] OL L 24, 1998 1 30, p. 31.

[3] OL L 26, 1977 1 31, p. 85.

[4] OL L 10, 1998 1 16, p. 25.

[5] OL L 175, 1993 7 19, p. 1.

[6] OL L 212, 1998 7 30, p. 58.

[7] OL L 216, 1997 8 8, p. 95.

[8] OL L 358, 1998 12 31, p. 113.

[9] OL L 122, 1998 4 24, p. 59.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

"4 SKYRIUS KONKRETŪS SVEIKATOS REIKALVIMAI, TAIKOMI ŽMONIŲ MAISTUI SKIRTAI ŽELATINAI

Šiame skyriuje yra nustatyti sveikatos reikalavimai, taikomi žmonių maistui skirtos želatinos pateikimui į rinką ir importui, išskyrus želatinai, skirtai farmacijos, kosmetikos arba kitoms techninėms reikmėms ir medicinos prietaisams.

Šiame skyriuje vartojami tokie apibrėžimai:

- želatina: natūralus, tirpus baltymas, stingstantis arba nestingstantis, gaunamas iš dalies hidrolizuojant kolageną, gaminamą iš gyvūnų (įskaitant žuvis ir paukščius) kaulų, kailių, odų, sausgyslių ir gyslų,

- kailiai ir odos: visos odos ir poodiniai audiniai,

- rauginimas: kailių apdorojimas (kietinimas) naudojant augalines rauginimo medžiagas, chromo druskas arba kitas medžiagas, tokias kaip aliuminio druskos, geležies druskos, silicio druskos, aldehidai ir chinonai, ar kitos sintetinės rauginimo medžiagos,

- 1 kategorijos šalis arba regionas: šalis arba regionas, kurie pagal Bendrijos teisės aktus laikomi neapimtais galvijų spongiforminės encefalopatijos,

- 2 kategorijos šalis arba regionas: šalis arba regionas, kurie pagal Bendrijos teisės aktus laikomi laikinai neapimtais galvijų spongiforminės encefalopatijos,

- 3 kategorijos šalis arba regionas: šalis arba regionas, kurie pagal Bendrijos teisės aktus laikomi nedidelės užsikrėtimo galvijų spongiformine encefalopatija rizikos šalimis arba regionais,

- 4 kategorijos šalis arba regionas: šalis arba regionas, kurie pagal Bendrijos teisės aktus laikomi didelės užsikrėtimo galvijų spongiformine encefalopatija rizikos šalimis arba regionais.

Žmonių maistui skirta želatina turi atitikti šiuos reikalavimus:

I. Želatiną gaminančioms įmonėms nustatyti reikalavimai

Žmonių maistui skirtą želatiną gamina įmonės:

1) atitinkančios Direktyvos 63/43/EEB priedo I, II, V, VII, VIII, IX ir X skyriuose nustatytus reikalavimus;

2) yra įgaliotos ir registruotos Direktyvos 77/99/EEB 11 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) kurių gamybos sąlygų priežiūrą prireikus vykdo kompetentinga institucija Direktyvos 77/99/EEB B priedo IV skyriuje nustatyta tvarka;

4) vykdančios savikontrolės programą, kaip numatyta Direktyvos 77/99/EEB 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse;

5) dvejus metus saugančios duomenis apie gaunamas žaliavas ir išvežamą produkciją;

6) įdiegiančios ir įgyvendinančios sistemą, leidžiančią susieti kiekvieną pristatytą produkcijos siuntą, gaunamas žaliavų siuntas, gamybos sąlygas ir gamybos laiką.

II. Reikalavimai želatinai gaminti naudotinoms žaliavoms

1. Žmonių maistui skirtos želatinos gamybai gali būti naudojamos tokios žaliavos:

- kaulai,

- ūkiuose auginamų atrajotojų kailiai ir odos,

- kiaulių odos,

- naminių paukščių odos,

- sausgyslės ir gyslos,

- laukinių medžiojamųjų gyvūnų kailiai ir odos,

- žuvų odos ir kaulai.

2. Kaulus, gaunamus iš 4 kategorijos šalyse arba regionuose gimusių, išaugintų arba paskerstų atrajotojų, naudoti draudžiama.

3. Rauginimo procesui pristatytus kailius ir odas naudoti draudžiama.

4. 1 dalies pirmose penkiose įtraukose išvardytos žaliavos gaunamos iš gyvūnų, kurie buvo paskersti skerdykloje ir kurių skerdenos tinkamumas žmonių maistui buvo patvirtintas atlikus patikrinimą prieš skerdimą ir po jo.

5. 1 dalies šeštoje įtraukoje nurodyta žaliava turi būti gaunama iš paskerstų gyvūnų, kurių skerdenos tinkamumas žmonėms vartoti buvo patvirtintas atlikus Tarybos direktyvos 92/45/EEB [1] 3 straipsnyje nustatytus patikrinimus.

6. 1 dalies pirmose šešiose įtraukose išvardytos žaliavos turi būti gaunamos iš skerdyklų, išpjaustymo įmonių, mėsos perdirbimo įmonių, laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos perdirbimo įmonių, riebalų šalinimo nuo kaulų įmonių, raugyklų, surinkimo centrų, mažmeninių prekybos įmonių arba patalpų, esančių šalia prekybos taškų, kuriuose mėsa ir paukštiena pjaustoma ir laikoma tik tam, kad būtų tiesiogiai pristatyta galutiniam vartotojui.

7. 1 dalies paskutinėje įtraukoje išvardytos žaliavos turi būti gaunamos iš įmonių, gaminančių žmonių maistui skirtus žuvies produktus, kurios yra patvirtintos ir registruotos Tarybos direktyvoje 91/493/EEB [2] nustatyta tvarka.

8. Surinkimo centrai ir raugyklos, kurie ketina tiekti žaliavą žmonių maistui skirtai želatinai gaminti, turi gauti specialius kompetentingų institucijų leidimus ir būti jų registruoti bei atitikti toliau išvardytus reikalavimus:

i) a) jie turi turėti saugojimo patalpas kietomis grindimis ir sienomis lygiu paviršiumi, kurios yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos;

ii) b) prireikus jie turi būti aprūpinti šaldymo įranga;

iii) c) saugojimo patalpos turi būti pakankamai švarios ir suremontuotos, kad jos netaptų žaliavų užteršimo šaltiniu;

iv) d) per visą gavimo, saugojimo, perdirbimo ir pristatymo laikotarpį šios dalies reikalavimų neatitinkanti žaliava pirmiau nurodytose patalpose turi būti laikoma ir (arba) perdirbama atskirai nuo minėtus reikalavimus atitinkančios žaliavos;

v) e) juos turi reguliariai tikrinti kompetentinga institucija, kad užtikrintų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi ir patikrintų apskaitos dokumentus ir (arba) veterinarijos sertifikatus, pagal kuriuos galima nustatyti žaliavos kilmę.

9. Žmonių maistui skirtai želatinai gaminti naudojamos žaliavos importui į Bendriją yra taikomos tokios nuostatos:

- valstybės narės leidžia šią žaliavą importuoti tik iš trečiųjų šalių, kurios nurodytos sąraše, pateiktame Tarybos sprendime 79/542/EEB [3], Komisijos sprendime 94/85/EB [4], Komisijos sprendime 97/296/EB [5] arba Sprendime 94/86/EB [6],

- prie kiekvienos siuntos turi būti pridėtas šios direktyvos 18 straipsnyje nustatyto pavyzdžio veterinarijos sertifikatas.

III. Žaliavų vežimas ir saugojimas

1. Želatinai gaminti skirtos žaliavos turi būti vežamos švariomis sąlygomis ir tinkamomis transporto priemonėmis.

Vežamos žaliavos turi būti pristatytos į surinkimo centrą ir raugyklą bei į želatinos perdirbimo įmonę kartu su šio skyriaus VIII dalyje nustatyto pavyzdžio prekybos dokumentu.

2. Žaliavas būtina vežti ir saugoti atšaldytas ar sušaldytas, jeigu jos neperdirbamos per 24 val. po išvežimo.

Taikant išlygą pirmesnei pastraipai, nuriebalinti ir išdžiovinti kaulai arba oseinas, sūdyti, džiovinti ir kalkėmis balinti kailiai ir odos, bei kailiai ir odos, apdoroti šarmu arba rūgštimi, gali būti vežami ir saugojami aplinkos temperatūroje.

3. Saugojimo patalpos turi būti pakankamai švarios ir suremontuotos, kad netaptų žaliavų užteršimo šaltiniu.

IV. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi gaminant želatiną

1. Želatinos gamybos procesas turi užtikrinti, kad:

- visi atrajotojų kaulai gauti iš gyvulių, gimusių, augintų ir skerstų 3 kategorijos šalyse arba regionuose, paveikti tokiu procesu, kuris garantuotų, kad visi kaulai būtų susmulkinti, nuriebalinti karštu vandeniu ir apdoroti druskos rūgšties tirpalu (4 % minimalios koncentracijos ir pH < 1,5) ne mažiau kaip dvi dienas, o po to apdoroti šarmu prisotintu kalkių tirpalu (pH > 12,5) ne mažiau kaip 20 dienų, sterilizuojant 138–140 °C temperatūroje keturias sekundes arba taikant kitą tapatų procesą, kurį patvirtina Komisija, pasikonsultavusi su Moksliniu komitetu,

- kitos žaliavos būtų apdorojamos rūgštimi arba šarmu, po to atliekant vieną arba daugiau plovimų. Paskesniame etape turi būti sureguliuotas pH. Želatina turi būti ekstrahuota kaitinant vieną arba kelis kartus iš eilės ir išgryninama filtruojant bei sterilizuojant.

2. Užbaigus 1 dalyje nurodytą procesą, želatina gali būti džiovinama ir prireikus purškiama arba sluoksniuojama.

3. Konservantus, išskyrus sieros dioksidą ir vandenilio peroksidą, naudoti draudžiama.

4. Jeigu želatinai, kuri nėra skirta žmonių maistui, taikomi tokie patys reikalavimai kaip žmonių maistui skirtai želatinai, abiejų rūšių želatina gali būti gaminama ir laikoma toje pačioje įmonėje.

V. Reikalavimai galutiniams produktams

Kiekviena želatinos gamybinė siunta turi būti tikrinama, siekiant užtikrinti toliau išvardytų kriterijų laikymąsi:

1. Mikrobiologiniai kriterijai

Mikrobiologiniai veiksniai | Riba |

Bendras aerobinių bakterijų kiekis | 103/g |

Koliformai (30 °C) | 0/g |

Koliformai (44,5 °C) | 0/10 g |

Anaerobinės sulfitą mažinančios bakterijos (negaminančios dujų) | 10/g |

Clostridium perfringens | 0/g |

Staphylococus aureus | 0/g |

Salmonella | 0/25 g |

2. Liekanos

Elementai | Riba |

As | 1 ppm |

Pb | 5 ppm |

Cd | 0,5 ppm |

Hg | 0,15 ppm |

Cr | 10 ppm |

Cu | 30 ppm |

Zn | 50 ppm |

Drėgmė (105 °C) | 15 % |

Pelenai (550 °C) | 2 % |

SO2 (Reith Williems) | 50 ppm |

H2O2 (1986 m. Europos farmakopėja (V2O2)) | 10 ppm |

VI. Pakavimas, saugojimas ir vežimas

1. Žmonių maistui skirta želatina turi būti vyniojama, pakuojama, saugojama bei vežama tinkamomis higieninėmis sąlygomis, visų pirma:

- turi būti įrengta patalpa saugoti, vynioti ir pakuoti,

- vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

2. Įvyniojimo medžiagos ir pakuotės su želatina:

- turi būti pažymėtos identifikavimo ženklu, kuriame nurodomi tokie duomenys:

spausdintomis didžiosiomis raidėmis parašytas šalies siuntėjos pavadinimas arba inicialo raidė ar raidės, t. y. AT-B-DK-D-EL-E-F-FI-IRL-I-L-NL-P-SE-UK, įmonės registracijos numeris ir vienas iš toliau nurodytų inicialų CE-EC-EF-EG-EK-EY

ir

- žodžiai "Žmonių maistui skirta želatina".

3. Želatina turi būti vežama kartu su prekybos dokumentu, kaip nurodoma Direktyvos 77/99/EEB 3 straipsnio A dalies 9 punkto a papunktyje, kuriame turi būti įrašyti žodžiai "Žmonių maistui skirta želatina" ir pagaminimo data.

VII. Želatinos importas iš trečiųjų šalių

A. Valstybės narės užtikrina, kad žmonių maistui skirta želatina būtų importuojama tik jeigu:

- ji pristatoma iš trečiųjų šalių, kurios yra nurodytos Komisijos sprendimo 94/278/EB [7] priedo XIII dalyje,

- ji pagaminta įmonėse, kurios atitinka šio skyriaus I dalyje nustatytus reikalavimus,

- ji buvo pagaminta iš žaliavos, kuri atitinka šio skyriaus II ir III dalyse nustatytus reikalavimus,

- ji pagaminta pagal šio skyriaus IV dalies reikalavimus,

- ji atitinka šio skyriaus V dalyje išdėstytus kriterijus ir VI dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus,

- ant jos įvyniojimo medžiagų ir pakuočių yra identifikavimo ženklas, kuriame yra ši informacija:

kilmės šalies ISO nuorodos numeris ir įmonės registracijos numeris

ir

- kartu su ja yra pateikiamas šios direktyvos 18 straipsnyje nustatyto pavyzdžio sertifikatas.

B. Šios direktyvos 18 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija gali pripažinti, kad trečiojoje šalyje žmonių maistui skirtai želatinai gaminti taikomų sveikatos priemonių teikiamos garantijos yra lygiavertės pateikimo į Bendrijos rinką garantijoms, jeigu trečioji šalis pateikia atitinkamą objektyvų įrodymą.

Pripažinusi tokį trečiosios šalies sveikatos priemonių lygiavertiškumą, Komisija, vadovaudamasi ta pačia tvarka, patvirtina žmonių maistui skirtos želatinos importo reikalavimus, įskaitant veterinarijos sertifikatą, kurį būtina pristatyti kartu su produktu."

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

[1] OL L 268, 1992 9 14, p. 35.

[2] OL L 268, 1991 9 24, p. 15.

[3] OL L 146, 1979 6 14, p. 15.

[4] OL L 44, 1994 2 17, p. 31.

[5] OL L 122, 1997 5 14, p. 21.

[6] OL L 44, 1994 2 17, p. 33.

[7] OL L 120, 1994 5 11, p. 44.

--------------------------------------------------