EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31998L0029

1998 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudžiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo

OJ L 148, 19.5.1998, p. 22–32 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Estonian: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Latvian: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Lithuanian: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Hungarian Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Maltese: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Polish: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Slovak: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Slovene: Chapter 11 Volume 028 P. 246 - 256
Special edition in Bulgarian: Chapter 11 Volume 017 P. 43 - 53
Special edition in Romanian: Chapter 11 Volume 017 P. 43 - 53
Special edition in Croatian: Chapter 11 Volume 110 P. 93 - 103

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 05/06/2003

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1998/29/oj

31998L0029



Oficialusis leidinys L 148 , 19/05/1998 p. 0022 - 0032


Tarybos direktyva 98/29/EB

1998 m. gegužės 7 d.

dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudžiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

(1) kadangi vidutinio ir ilgo laikotarpio eksporto kredito draudimas turi lemiamos reikšmės tarptautinei prekybai ir yra vienas svarbiausių prekybos politikos instrumentų;

(2) kadangi vidutinio bei ilgo laikotarpio eksporto kredito draudimas yra svarbus veiksnys prekyboje su besivystančiomis šalimis ir taip skatina jų integraciją į pasaulio ekonomiką, o tai yra vienas iš Bendrijos plėtros politikos tikslų;

(3) kadangi tarp dabar valstybėse narėse galiojančių vidutinio ir ilgo laikotarpio kredito draudimo sistemų yra skirtumų, susijusių su draudimo apsauga, įmokomis ir draudimo politika, o dėl to gali atsirasti konkurencijos iškraipymų tarp Bendrijoje veikiančių įmonių;

(4) kadangi tikslinga, kad šia direktyva numatomos priemonės apsiribotų tik tuo, kas būtina, norint pasiekti suderinimą, reikalingą užtikrinti, kad eksporto politika būtų grindžiama vieningais principais ir neatsirastų konkurencijos iškraipymų tarp Bendrijoje veikiančių įmonių;

(5) kadangi, siekiant sumažinti egzistuojančius konkurencijos iškraipymus, reikia suderinti skirtingas oficialias eksporto kredito draudimo sistemas, kaip numatyta Sutarties 112 straipsnyje, laikantis vieningų principų ir taip, kad jos sudarytų neatskiriamas bendrosios prekybos politikos visumos dalis;

(6) kadangi Vyriausybių (ar tam tikrų Vyriausybės kontroliuojamų institucijų) numatomos eksporto kredito garantijų ar draudimo programos su draudimo įmokų tarifais, kurie yra nepakankami programų ilgalaikės veiklos sąnaudų ir nuostolių padengimui, yra priskirtos draudžiamoms eksporto subsidijoms Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, sudarytame daugiašalių prekybos derybų Urugvajaus raundo rėmuose (1986 m. ir 1994 m.) [1], konkrečiai, – jo I priedo 3 straipsnio 1 dalies a ir j punktuose;

(7) kadangi kredito draudiko nustatoma draudimo įmoka turi atitikti draudžiamą riziką;

(8) kadangi suderinimas paskatintų valstybės vardu ar su valstybės parama veikiančių kredito draudikų bendradarbiavimą ir sustiprintų Bendrijos viduje veikiančių įmonių bendradarbiavimą, kaip numato Sutarties 130 straipsnis;

(9) kadangi ir derinimas, ir bendradarbiavimas yra ypač svarbūs veiksniai, lemiantys Bendrijos eksportuotojų į ne Bendrijoje esančias rinkas konkurencingumą;

(10) kadangi 1985 m. birželio mėnesį Europos Tarybos priimta Baltoji knyga dėl vidaus rinkos sukūrimo pabrėžia Bendrijos įmonių bendradarbiavimui palankios aplinkos sukūrimo svarbą;

(11) kadangi savo 1960 m. rugsėjo 27 d. sprendimu [2] Taryba įsteigė Politikos koordinavimo grupę kredito draudimo, kredito garantijų ir finansinių kreditų klausimams;

(12) kadangi 1991 m. kovo 15 d. minėta Politikos koordinavimo grupė įgaliojo ekspertus iš visų valstybių narių, kurie, tuo metu būdami 1992 m. Vienos bendros rinkos ekspertų grupėje, pateikė 1992 m. kovo 27 d., 1993 m. birželio 11 d. ir 1994 m. vasario 9 d. pranešimus, kuriuose buvo išdėstyti pasiūlymai;

(13) kadangi Taryba savo sprendimu 93/112/EEB [3] į Bendrijos teisę įdiegė EBPO susitarimą dėl gairių oficialiai remiamiems eksporto kreditams;

(14) kadangi 1970 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 70/509/EEB dėl bendros kredito draudimo politikos vidutiniams ir ilgalaikiams sandoriams su viešaisiais pirkėjais priėmimo [4] ir 1970 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 70/510/EEB dėl bendros kredito draudimo politikos vidutiniams ir ilgalaikiams sandoriams su privačiais pirkėjais priėmimo [5] reikia pakeisti šia direktyva;

(15) kadangi šį pradinį eksporto kredito draudimo derinimo etapą galima laikyti žingsniu link įvairių valstybėse narėse egzistuojančių sistemų susiliejimo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksportu, draudimui, jeigu ši parama teikiama tiesiogiai ar netiesiogiai vienos ar kelių valstybių narių lėšomis ar su jų parama, kai bendros rizikos laikotarpis, t. y., skolos grąžinimo laikotarpis įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu du metai.

Ši direktyva netaikoma ofertos, avansinio mokėjimo, sutarties įvykdymo bei veiksmų neatlikimo užtikrinimo draudimui. Taip pat ji netaikoma rizikoms, susijusioms su statybų įranga ir medžiagomis, naudojamomis vykdant prekybos sutartį.

2 straipsnis

Valstybių narių įsipareigojimai

Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri institucija, tiesiogiai ar netiesiogiai teikianti draudimo paslaugas eksporto kredito draudimo, garantijos ar refinansavimo forma valstybės narės sąskaita arba atstovaujanti valstybės narės Vyriausybę, veikianti su jos parama ar jos kontroliuojama ir (arba) jos įgaliota (toliau – draudikas), draudžia sandorius, susijusius su prekių ir (arba) paslaugų eksportu, pagal priede išdėstytas nuostatas, jeigu šis eksportas skirtas ne Bendrijos šalims ir yra finansuojamas pirkėjo ar tiekėjo kreditavimu arba apmokamas grynaisiais pinigais.

3 straipsnis

Sprendimai dėl įgyvendinimo

Sprendimus, minimus priedo 46 punkte, priima Komisija pagal 4 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4 straipsnis

Komitetas

Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

Komisija priima priemones, kurios įsigalioja nedelsiant. Tačiau, jeigu šios priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama praneša apie jas Tarybai. Tokiu atveju:

- Komisija savo sprendimu atideda patvirtintų priemonių taikymą laikotarpiui, kuris negali viršyti vieno mėnesio nuo tokio pranešimo dienos,

- Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą per pirmoje įtraukoje nurodytą laikotarpį.

5 straipsnis

Ataskaita ir kontrolė

Iki 2001 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie taikant šios direktyvos nuostatas įgytą patirtį ir pasiektą susiliejimą.

6 straipsnis

Santykis su kitomis procedūromis

Šia direktyva nustatytos procedūros papildo procedūras, numatytas sprendimu 73/391/EEB [6].

7 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 70/509/EEB ir 70/510/EEB panaikinamos.

8 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini šios direktyvos įsigaliojimui 1999 m. balandžio 1 d. Jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šiuos aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1998 m. gegužės 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Beckett

[1] OL L 336, 1994 12 23, p. 156.

[2] OL 66, 1960 10 27, p. 1339/60.

[3] OL L 44, 1993 2 22, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 97/530/EB (OL L 216, 1997 8 8, p. 77).

[4] OL L 254, 1970 11 23, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[5] OL L 254, 1970 11 23, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[6] OL L 346, 1973 12 17, p.1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais sprendimu 76/641/EEB (OL L 223, 1976 8 16, p. 25).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

BENDRIEJI EKSPORTO KREDITO DRAUDIMO PRINCIPAI

I SKYRIUS: DRAUDIMO SUDEDAMOSIOS DALYS

1 skirsnis: Bendrieji principai ir sąvokų apibrėžimai

1. Bendrųjų principų taikymo sritis

a) Šiame priede nustatyti bendrieji principai taikomi draudžiant tiekėjo kredituojamus sandorius su viešaisiais ar privačiais pirkėjais ir draudžiant pirkėjo kredituojamus sandorius su viešaisiais ar privačiais skolininkais.

b) Bendrieji principai taikomi draudžiant nuo visų rizikų, apibrėžtų 4 punkte. Nepaisant to, kiekvienu atskiru atveju draudikas gali nuspręsti apriboti draudžiamų rizikų skaičių.

c) Kai už visus privataus skolininko įsipareigojimus visiškai ir besąlygiškai garantuoja subjektas, laikomas viešuoju pagal šio priedo 5 punktą, taikomi bendrieji principai viešajam skolininkui.

Šiame priede sąvoka "skolininkas" reiškia arba pirkėją ar paskolos gavėją, kaip nurodyta 1 punkto a papunktyje, arba jų laiduotoją draudžiamo sandorio atžvilgiu.

2. Tiekėjo kredito požymiai

a) Sąvoka "tiekėjo kreditas" taikoma komercinei sutarčiai, pagal kurią eksportuojamos valstybės narės kilmės prekės ir (arba) paslaugos iš vieno ar daugiau tiekėjų vienam ar daugiau pirkėjų, o pirkėjas (-ai) įsipareigoja sumokėti tiekėjui (-ams) grynaisiais pinigais arba pagal išsimokėjimo sąlygas.

b) Tiekėjo kredito draudimo nuostatos galioja tuomet, kai draudžiama įmonė yra įsteigta valstybėje narėje pagal Sutarties 58 straipsnį.

c) Jeigu komercinė sutartis yra finansuojama pirkėjo kredito lėšomis arba pasitelkiamas kitoks finansavimo būdas, eksportuotojui suteikiamas komercinės sutarties draudimas grindžiamas tiekėjo kredito draudimo nuostatomis.

3. Pirkėjo kredito požymiai

a) Sąvoka "pirkėjo kreditas" taikoma paskolos sutarčiai tarp vienos ar daugiau finansinių institucijų ir vieno ar daugiau paskolos gavėjų, kuri nustato komercinės sutarties finansavimą, numatantį valstybės narės kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksportą, kai paskolą suteikianti (-ios) institucija (-os) įsipareigoja pagal atitinkamą sandorį mokėti grynaisiais pinigais tiekėjui (-ams) pirkėjo (-jų)/paskolos gavėjo (-jų) vardu, o pirkėjas (-ai)/paskolos gavėjas (-ai) padengia skolą paskolą suteikusiai (-oms) institucijai (-oms) pagal išsimokėjimo sąlygas.

b) Pirkėjo kredito draudimo nuostatos taikomos draudžiant finansinių institucijų interesus, nepriklausomai nuo jų įsteigimo ar registravimo vietos, jeigu pirkėjo kredite numatytas besąlyginis paskolos gavėjo įsipareigojimas padengti skolą, nepriklausomai nuo finansuojamos komercinės sutarties įvykdymo sėkmės.

c) Pirkėjo kredito draudimo nuostatos taikomos draudžiant finansinių institucijų interesus dėl finansinių institucijų tinkamai turimų apyvarčiųjų priemonių, kurias pirkėjas turi apmokėti pagal komercinės sutarties finansavimo priemonę.

4. Galimų rizikų apibrėžimas

a) Komercinė rizika dėl privačių skolininkų yra apibrėžta 14, 15 ir 16 punktais.

b) Politinė rizika privatiems skolininkams yra apibrėžta 17–22 punktuose, o viešiesiems skolininkams –15–22 punktuose.

c) Gamybos rizika yra apibrėžta 6 punkto b papunkčiu.

d) Kredito rizika yra apibrėžta 6 punkto c papunkčiu.

5. Skolininko statusas

a) Bet kuris subjektas, bet kokia forma atstovaujantis viešąją instituciją ir negalintis nei teismo keliu, nei administracine tvarka būti paskelbtas nemokiu, laikomas viešuoju skolininku. Tai gali būti arba nepriklausomas skolininkas, t. y. subjektas, veikiantis su visišku valstybės pasitikėjimu ir įgaliojimu, pavyzdžiui, Finansų ministerija arba Centrinis bankas, arba kitas pavaldus viešasis subjektas kaip regioninės, savivaldos ar para-valstybinės institucijos bei kitos viešosios institucijos.

b) Vertindamas skolininko būklę, draudikas atsižvelgia į:

- skolininko teisinį statusą,

- tikrąjį teisinių veiksmų prieš skolininką veiksmingumą,

- skolininko finansavimo ir pajamų šaltinius; čia atsižvelgiama į faktą, kad skolininkas savo skoloms apmokėti taip pat gali naudotis šaltiniais, nesusijusiais su centriniais Vyriausybės fondais, pavyzdžiui, pajamomis iš vietos mokesčių ar pajamomis už viešųjų paslaugų teikimą,

- priimančiosios šalies Vyriausybės galimos įtakos ar kontrolės mastą skolininko atžvilgiu.

c) Visi kiti skolininkai, kurie nėra viešieji pagal pirmiau pateiktus kriterijus, iš esmės laikomi privačiais.

2 skirsnis: Draudimo taikymo sritis

6. Draudžiama rizika

a) Draudžiamos rizikos yra nuostolių dėl gamybos rizika ir kredito rizika.

b) Nuostolių dėl gamybos rizika pasireiškia, kai poliso turėtojo sutartinių įsipareigojimų vykdymas arba užsakytų prekių gamyba sustabdomi šešių iš eilės einančių mėnesių laikotarpiui, jeigu tokį sustabdymą tiesiogiai ir išimtinai sukelia vienos ar daugiau iš draudimo numatytų nuostolių priežasčių, išvardytų 14–22 punktuose, atsiradimas.

c) Nuostolių dėl kredito rizika pasireiškia, kai dėl jų poliso turėtojas negauna bet kokio dydžio sumos išmokos pagal atitinkamą komercinę sutartį arba paskolos sutartį per trijų mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo numatytos mokėjimo dienos, jeigu tokį neišmokėjimo atvejį tiesiogiai ir išimtinai sukelia vienos ar daugiau iš draudimo numatytų nuostolių priežasčių, išvardytų 14–22 punktuose, atsiradimas.

d) Kai dėl rizikos, susijusios su pirkėjo kreditu, besąlygiškai garantuojama, draudikas laikosi principų ir procedūrų, nustatytų 32, 33 punktuose ir 47 punkto a papunktyje.

7. Draudimo apimtis

a) Gamybos rizikos draudimas sutarties vertės ribose apima draudimo poliso turėtojo išlaidas, patirtas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus arba gaminant sutartyje aptartas prekes, jeigu tokios išlaidos iš tikrųjų priskirtinos sutarties vykdymui.

Gamybos rizikos draudimas neapima:

- išlaidų, kurios patirtos dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurių atžvilgiu kredito rizikos draudimas jau įsigaliojo,

- sumų, poliso turėtojo sumokėtų pareikalavus apmokėti obligaciją pagal apdraustą sutartį; tačiau tai nekliudo draudikui apdrausti šios rizikos už šios direktyvos taikymo srities, ir

- sumų, atitinkančių poliso turėtojo skolininkui sumokėtas baudas ir žalos atlyginimus.

b) Kredito rizikos draudimas apima sumą (pagrindinę ir palūkanas), kurią pirkėjas skolingas pagal komercinę sutartį arba paskolos gavėjas – pagal paskolos sutartį, įskaitant palūkanas, susikaupusias nuo nustatytos dienos (potermininės palūkanos).

Kredito rizikos draudimas neapima sumų, atitinkančių poliso turėtojo skolininkui sumokėtas baudas ir žalos atlyginimus.

8. Draudimo dalis

a) Draudimo dalis ir pagrindas nustatyti didžiausią galimą kompensacijos dydį, už kurį atsakingas draudikas, aiškiai nustatomi draudiko išduodamame kredito draudimo polise.

b) Jeigu draudikas draudžia didesne negu 95 % dalimi, laikomasi principų ir procedūrų, nustatytų 32, 33 punktuose ir 47 punkto a papunktyje.

9. Nedraudžiama dalis

Nepažeidžiant 8 punkto b papunkčio nuostatų, draudimo poliso turėtojas savo sąskaita atsako už bet kokio dydžio neapdraustą dalį. Draudikas gali nuspręsti visiškai arba dalinai atleisti poliso turėtoją nuo atsakomybės už neapdraustą dalį.

10. Sandorių užsienio valiuta draudimas

Jeigu sandoriai numato mokėjimus ar finansavimo operacijas viena ar daugiau užsienio valiutų, draudimas gali būti suteikiamas bet kuria iš šių valiutų.

11. Užsienio tiekimai

Subkontraktai su vienos ar daugiau valstybių narių šalimis įtraukiami į draudimą automatiškai pagal 1982 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 82/854/EEB dėl taisyklių, eksporto garantijų ir eksporto finansavimo srityse, taikomų tam tikroms subrangos sutartims su dalyviais iš kitų Europos Bendrijų valstybių narių arba narėmis nesančių šalių [1].

12. Draudimo įsigaliojimo laikas

a) Pirkėjo kredito atveju draudimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pradeda galioti paskolos sutartis, su sąlyga, kad įvykdytos kredito draudimo polise ir paskolos sutartyje aptartos sąlygos.

b) Tiekėjo kredito atveju gamybos rizikos draudimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pradeda galioti komercinė sutartis, su sąlyga, kad įvykdytos kredito draudimo polise ir paskolos sutartyje aptartos sąlygos.

Kredito rizikos draudimas įsigalioja tą dieną, kai būdamas visiškai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, poliso turėtojas įgyja teisę gauti išmokas, su sąlyga, kad įvykdytos kredito draudimo polise ir paskolos sutartyje aptartos sąlygos. Kita vertus, kredito rizikos draudimas gali įsigalioti kiekvieną dieną, kai įvykdomas dalinis pristatymas ar dalinis išsiuntimas, jeigu draudimo poliso turėtojas pagal sutarties sąlygas turi teisę gauti griežtai nustatyto dydžio sumos išmokas, atitinkančias pristatomų ar išsiunčiamų prekių ir (arba) paslaugų vertę.

3 skirsnis: Nuostolių priežastys ir aplinkybės, atleidžiančios nuo atsakomybės

13. Draudiko atsakomybė

Draudikas atsako už nuostolį, jeigu šio nuostolio priežastis yra tiesiogiai ir išskirtinai priskirtina vienai ar daugiau iš draudimo numatytų nuostolių priežasčių, išvardytų 14–22 punktuose.

14. Nemokumas

Privataus skolininko arba, jeigu yra, jo laiduotojo, nemokumas de jure arba de facto.

15. Įsipareigojimų nevykdymas

Skolininko arba, jeigu yra, jo laiduotojo įsipareigojimų nevykdymas.

16. Savavališkas atsisakymas mokėti arba skolos nepripažinimas

Pirkėjo, kuris numatytas pagal tiekėjo kreditą, sprendimas pertraukti ar nutraukti komercinę sutartį, taip pat atsisakyti priimti prekes ir (arba) paslaugas, nebūnant įgaliotam tą daryti.

17. Trečiosios šalies sprendimas

Bet kokia priemonė ar sprendimas, priimtas kitos negu draudiko arba poliso turėtojo šalies Vyriausybės, įskaitant priemones ir sprendimus, priimtus viešųjų įstaigų, kurios įgyvendina Vyriausybės įsikišimus, kuris atitinkamai trukdo įgyvendinti paskolos sutartį arba komercinę sutartį.

18. Moratoriumas

Bendrasis moratoriumas, paskelbtas arba skolininko šalies Vyriausybės, arba trečiosios šalies Vyriausybės, kurio pagrindu turi būti vykdomi atsiskaitymai pagal paskolos sutartį arba pagal komercinę sutartį.

19. Kliūtis ar vėlavimas pervesti lėšas

Politiniai įvykiai, ekonominiai sunkumai arba įstatymų leidybos ar administracinės priemonės, iškylantys ar priimami ne draudiko šalyje ir trukdantys ar verčiantys atidėti lėšų pervedimą pagal paskolos sutartį arba komercinę sutartį.

20. Skolininko šalies teisinės nuostatos

Teisinės nuostatos, priimtos skolininko šalyje, pagal kurias skolininko vietos valiuta atliekami mokėjimai galioja dengiant skolą, nepriklausomai nuo to, kad dėl valiutos kurso svyravimų tokios įmokos, konvertuotos į komercinėje sutartyje ar paskolos sutartyje numatytą valiutą, pervedimo metu nebesudaro bendros skolos sumos.

21. Draudiko arba poliso turėtojo šalies sprendimas

Bet kokia priemonė ar sprendimas, priimtas draudiko arba poliso turėtojo šalies Vyriausybės, įskaitant Europos Bendrijos priemones ir sprendimus, susijusius su prekyba tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, tokios kaip eksporto draudimas, tiek, kiek jų reguliuojama sritis nėra kitaip reglamentuojama atitinkamos Vyriausybės.

22. Force majeure

Force majeure atvejai, kylantys ne draudiko šalyje, kuriems priklauso karas, taip pat pilietinis karas, revoliucija, riaušės, pilietiniai neramumai, ciklonai, potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimo, audros ir pan. sukelta didžiulė banga, taip pat branduolinės avarijos, jeigu nuo jų pasekmių nėra apsidrausta kitu būdu.

23. Bendrosios aplinkybės, atleidžiančios nuo atsakomybės

Draudikui suteikiama teisė neprisiimti atsakomybės už nuostolius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai sietini su šiomis aplinkybėmis:

a) bet koks poliso turėtojo ar jo vardu veikiančio asmens veiksmas arba aplaidumas;

b) bet kokia priemonė, suvaržanti poliso turėtojo teises, numatytas paskolos sutartyje, komercinėje sutartyje, arba bet koks su tuo susijęs dokumentas, įskaitant dokumentą, susijusį su atitinkama garantija arba saugumo susitarimais;

c) bet koks tolesnis susitarimas tarp poliso turėtojo ir skolininko, sudarytas po paskolos sutarties ar komercinės sutarties sudarymo, kuris trukdo arba verčia atidėti skolos mokėjimą;

d) tiekėjo kredito atveju – bet koks subkontraktorių, kontrahentų ar kitų tiekėjų įsipareigojimų nevykdymas, su sąlyga, kad toks nevykdymas nėra politinių įvykių išdava, kaip aprašyta nuostolių priežasčių sąraše 17–22 punktuose.

4 skirsnis: Nuostatos dėl žalos atlyginimo reikalavimų patenkinimo

24. Laikotarpis, po kurio galima pareikšti žalos atlyginimo reikalavimą

a) Laikotarpis, po kurio galima pareikšti reikalavimą, turi atitikti laikotarpį, numatytą pasireikšti draudžiamai rizikai, kaip nustatyta 6 punkto b ir c papunkčiuose.

b) Laikotarpis, po kurio galima pareikšti reikalavimą, netaikomas:

- kai, privataus skolininko atveju, mokėjimo nevykdymas susijęs su skolininko nemokumu, ir de jure, ir de facto,

- dvišalės tarpvyriausybinės skolos restruktūrizavimo sutarties atveju.

25. Žalos atlyginimas ir teisių perleidimas

a) Poliso turėtojas turi teisę, praėjus laikotarpiui, po kurio galima pareikšti pretenziją, gauti žalos atlyginimą pagal 24 punktą, su sąlyga, kad yra išpildytos išankstinės draudimo ir žalos atlyginimo sąlygos, pretenzija teisiškai galioja, o poliso turėtojas ėmėsi reikiamų veiksmų, siekdamas išvengti rizikos.

b) Draudikui gali būti perleistos poliso turėtojo teisės pagal atitinkamą paskolos sutartį arba komercinę sutartį.

26. Užtikrinti įsipareigojimai

Jeigu skolininko įsipareigojimai poliso turėtojui yra užtikrinti garantijos ar kita apsaugos priemone, poliso turėtojas privalo imtis visų būtinų priemonių, numatytų polise, kurios ne tik užtikrintų, kad garantija ar kita apsaugos priemonė yra galiojanti ir įvykdoma, bet ir iš tikrųjų stiprintų saugumą.

27. Reikalavimo dydžio apskaičiavimas

Nepažeidžiant 31 punkto nuostatų, draudikas, apskaičiuodamas reikalavimo sumą, neišmoka poliso turėtojui sumos, viršijančios bendrą jo patirto tikrojo nuostolio sumą, ir (arba) viršijančios sumą, kurią poliso turėtojui turi išmokėti paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį arba atitinkamai pirkėjas – pagal komercinę sutartį.

28. Reikalavimo patenkinimas

Reikalaujama suma turi būti sumokėta nedelsiant, bet vėliausiai per vieną mėnesį nuo laikotarpio, po kurio galima pareikšti reikalavimą, pabaigos, su sąlyga, kad draudikui buvo operatyviai pranešta apie reikalavimo pareiškimą, jam buvo pateikta visa reikiama informacija, dokumentai ir įrodymai, siekiant laiku nustatyti reikalavimo pagrįstumą.

Gamybos rizikos draudimo atveju reikalaujama suma sumokama per vieną mėnesį nuo laikotarpio, po kurio galima pareikšti reikalavimą, pabaigos arba, kai tas būtina, per vieną mėnesį nuo ekspertų išvados gavimo dienos, arba nuo dienos, kai poliso turėtojas susitarė su draudiku dėl reikalavimo sumos, priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė.

29. Ginčai dėl reikalavimo

Jeigu nuostoliai, dėl kurių poliso turėtojas reikalauja žalos atlyginimo, yra susiję su ginčijamomis teisėmis, draudikas gali atidėti reikalavimo apmokėjimą, kol teismas arba arbitražo institucija, priklausomai kaip numatyta paskolos sutartyje arba komercinėje sutartyje, išspręs ginčą poliso turėtojo naudai.

30. Dvišalė tarpvyriausybinė skolos restruktūrizavimo sutartis

a) Jeigu draudžiamai paskolos sutarčiai ar komercinei sutarčiai taikoma dvišalė tarpvyriausybinė skolos restruktūrizavimo sutartis, poliso turėtojas laikosi šios restruktūrizavimo sutarties sąlygų ir apdraustosios, ir neapdraustosios paskolos sutarties arba komercinės sutarties dalių atžvilgiu. Poliso turėtojas teikia draudikui visą reikiamą pagalbą, vykdant restruktūrizavimo sutartį.

b) Jeigu apdraustoji suma yra įtraukta į dvišalę tarpvyriausybinę skolos restruktūrizavimo sutartį, draudikas gali atsisakyti vieno mėnesio laikotarpio, numatyto 28 punkte, kai dvišalė sutartis yra galiojanti.

31. Papildomos išlaidos

Papildomos išlaidos, atsirandančios dėl veiksmų siekiant minimizuoti ar išvengti nuostolių, padengiamos proporcingai draudimo daliai pagal kredito draudimo polisą, jeigu jas patvirtina draudikas. Papildomoms išlaidoms priskiriamos teismų ir kitos teisinėms procedūroms skirtos išlaidos, siekiant minimizuoti ar išvengti nuostolių, bet nepriskiriamos pretenzijos galiojimo nustatymo išlaidos.

Tačiau, jeigu tokios išlaidos taip pat siejasi su draudiko neapdraustomis sumomis arba mokėjimo terminais, jos paskirstomos proporcingai apdraustoms ir neapdraustoms sumoms arba mokėjimo terminams.

II SKYRIUS: DRAUDIMO ĮMOKA

32. Bendrieji draudimo įmokos nustatymo principai

Draudimo įmokos konverguoja. Todėl įmokos už eksporto kredito draudimą:

- atitinka draudžiamą riziką (šalį, aukščiausiąją valdžią, viešąją ir (arba) privačią riziką),

- yra adekvačios suteikiamo draudimo taikymo sričiai ir kokybei,

- nėra netinkamos padengti ilgalaikės veiklos išlaidas ir nuostolius.

33. Draudimo kokybė

Nustatant draudimo kokybę, kaip minima 32 punkte, draudikas deramai atsižvelgia į draudimo dalį, draudimo sąlygas ir visas kitas sąlygas, lemiančias draudimo kokybę.

34. Šalies rizikos įvertinimas

Draudimo įmokos dydis, taikomas atskirai šaliai ar šalių kategorijai, grindžiamas tinkamu šalies rizikos įvertinimu.

35. Skolininko kreditingumas

Nustatant draudimo įmokų dydį, draudikas tinkamai atsižvelgia į skolininko kreditingumą, įskaitant jo statusą, kaip nurodyta 5 punkte.

36. Rizikos laikotarpis

Apskaičiuojant draudimo įmoką, draudikas atsižvelgia į bendrąjį rizikos laikotarpį ir mokėjimo grafiką bei palūkanas.

37. Mokėtina suma

a) Draudimo įmoka mokama pagal mokėtiną sumą ir, kiek įmanoma, yra grindžiama minimalių draudimo įmokų etalonais. Etalonai išreiškiami procentine kontrolinės vertės dalimi, tarsi draudimo ar garantavimo dieną būtų surenkamos visos draudimo įmokos; kredito rizikos atveju šia pamatine verte atitinkamai laikoma mažiausiai pagrindinė paskolos suma arba (re-)finansuojama komercinės sutarties dalis, o gamybos rizikos atveju – bendra sutarties vertė, išskaičius pradinius mokėjimus.

b) Gamybos rizikos atveju mokėtina suma gali būti sumažinta iki didžiausio tikėtino nuostolio.

38. Draudimo įmokų mokėjimas

a) Bendra draudimo įmokų suma turi būti mokama kredito draudimo poliso ar garantijos dieną arba tada, kai visiškai įsigalioja sutartis arba paskolos sutartis.

b) Draudimo įmokas galima mokėti dalimis ar pridedant prie palūkanų normos pirklą, su sąlyga, kad bendrosios vertės prasme tai atitinka draudimo įmokų sumą, nurodytą pirmiau, 38 punkto a papunktyje.

III SKYRIUS: ŠALIES DRAUDIMO POLITIKA

39. Šalies draudimo politikos apibrėžimas

a) Draudikas, priklausomai nuo jo dydžio ir struktūrinių ekonominių apribojimų, savo šalies draudimo politiką grindžia šalies rizikos įvertinimu, bendra numatoma rizikos tikimybe kiekvienoje šalyje, ir šalies rizikos portfelio sudėtimi.

b) Nustatydamas šalies draudimo politiką, draudikas atsižvelgia į kiekvieno skolininko šalies klasifikacinį priskyrimą.

c) Nepaisant to, draudikas turi teisę sustabdyti ar apriboti draudimo veiklą tam tikros šalies atžvilgiu ir neatsižvelgdamas į jos klasifikacinį priskyrimą.

40. Sąvokos "bendra numatoma rizikos tikimybė" apibrėžimas

Bendra numatoma rizikos tikimybė draudimo dalies ribose apibrėžiama remiantis vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio verslo apimtimi, kaip nurodyta direktyvos 1 straipsnyje.

41. Šalies rizika

a) Šalių, kurių rizikos tikimybė mažiausia, grupės atžvilgiu draudikas iš esmės netaiko draudimo politikos apribojimų.

b) Kitų šalių atžvilgiu draudikas gali įvesti draudimo politikos apribojimų.

c) Draudikas, kuris iš esmės neteikia draudimo tam tikrai šaliai ar šalių grupei, vis dėlto gali išimties tvarka drausti tam tikrus sandorius dėl dvišalės politikos ar nacionalinio intereso, arba kai tokiam sandoriui užtikrinamas patikimas laisvai konvertuojamos užsienio valiutos kursas.

d) Šalių, nurodytų pirmiau b punkte, atžvilgiu draudikai gali nustatyti kumuliacinio arba alternatyvaus pobūdžio apribojimus:

- numatoma bendra šalies rizikos tikimybė,

- bendra siūloma draudimo suma,

- draustinų naujų sutarčių vertė,

- didžiausia suma, draudžiama vienam sandoriui.

Draudikai taip pat gali padidinti taikomą draudimo įmoką.

Jeigu tam tikra šalis šių apribojimų neperžengia, iš esmės jai nėra taikomi draudimo rizikos apribojimai.

42. Specialios šalies draudimo sąlygos

Bet kuriuo atveju draudikas gali kaip įprasta kelti tam tikrai šaliai, nepriklausomai nuo jos kategorijos, tam tikras draudimo sąlygas:

- mokėjimo ir (arba) pavedimo garantija atitinkamos šalies Centrinio banko arba Finansų ministerijos vardu,

- neatšaukiami akredityvai arba banko garantija,

- laikotarpio, po kurio galima pareikšti pretenziją, pratęsimas,

- draudimo dalies sumažinimas,

- draudimo apribojimai tam tikriems veiklos sektoriams ar tam tikroms projektų rūšims.

IV SKYRIUS: PRANEŠIMO PROCEDŪROS

43. Pranešimo procedūrų taikymo sritis

a) Įgyvendindami bendruosius principus, išdėstytus I, II ir III skyriuose, draudikai taiko toliau pateikiamas procedūras.

b) Šios procedūros papildo procedūras, įtvirtintas 1973 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimu 73/391/EEB dėl konsultavimo ir informavimo kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais tvarkos [2].

44. Pranešimo procedūrų rūšys

Numatomos keturios pranešimų Komisijai ir kitiems draudikams procedūrų rūšys:

- metinis informacinis pranešimas,

- pranešimas dėl sprendimo,

- ex-ante informacinis pranešimas ir

- ex-post informacinis pranešimas.

Teikiami duomenys neturi būti atskleisti trečiosioms šalims.

45. Metinis pranešimas dėl informacijos

a) Kiekvienų metų pabaigoje, o vėliausiai kitų metų balandžio 30 d., kiekvienas draudikas pateikia kitiems draudikams ir Komisijai retrospektyvaus pobūdžio pranešimą apie savo praėjusių metų veiklą. Į šį pranešimą įtraukiamos visos skolininko šalys, ir pateikiami šie duomenys apie kiekvieną šių šalių:

- draudiko suteikta bendra draudimo suma,

- bendra numatoma rizikos tikimybė, kaip nurodyta 40 punkte,

- gautos įmokos,

- išmokėtų kompensacijų suma ir

- pretenzijų, pagal kurias atlikti mokėjimai, kiekis.

b) Kiekvienų metų pradžioje, vėliausiai iki sausio 31 d., kiekvienas draudikas pateikia kitiems draudikams ir Komisijai pranešimą apie savo vykdomą draudimo politiką, įskaitant viršutinės ribos tipą ir lygį, taip pat sąlygas, draudiko numatomas įprastai taikyti draudimui, kaip numatyta ar taikytina ateinančiais metais.

46. Pranešimas dėl sprendimo

a) Tuo atveju, kai konkuruoja Bendrijos eksportuotojų arba bankų pasiūlymai, suinteresuotas draudikas skubiai atsako į bet kokį iš kito suinteresuoto draudiko gautą paklausimą dėl informacijos apie atitinkamo skolininko arba sandorio statusą, kaip nustatyta 5 punkte.

b) Kilus nesutarimui dėl skolininko statuso, suinteresuoti draudikai pateikia turimą informaciją kitiems draudikams, siekdami susitarti dėl abiem šalims priimtino statuso.

c) Jeigu draudikai nesutaria dėl skolininko statuso per 10 darbo dienų nuo paklausimo dėl informacijos dienos, suinteresuoti draudikai pateikia su šiuo klausimu susijusią svarbiausią informaciją apsvarstyti Komisijai, kuri priima sprendimą pagal procedūrą, nustatytą šios direktyvos 4 straipsnyje.

47. Ex-ante informacinis pranešimas

a) Draudikas, ketinantis nukrypti nuo priedo nuostatų, suteikdamas palankesnes draudimo sąlygas konkrečiam sandoriui ar sandorių grupei, arba tam tikram sektoriui ar sektoriams, arba tam tikrai šaliai ar šalims, arba bendrai jų sistemai, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams ir Komisijai mažiausiai prieš septynias darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo, nurodydamas planuojamo nukrypimo priežastis, pavyzdžiui, būtinybę būti konkurencingam tarptautinėje terpėje, ir atitinkamus numatomus draudimo įmokų tarifus.

b) Draudikas, ketinantis nustatyti mažesnes draudimo įmokas negu nurodyta jo metiniame pranešime pagal 45 punkto b papunktį, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams ir Komisijai mažiausiai prieš septynias darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo.

c) Draudikas, kuris, gavęs kito draudiko pranešimą pagal pirmiau einančius a arba b papunkčius, ketina suteikti dar palankesnes sąlygas už pranešimo siuntėją, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams ir Komisijai mažiausiai prieš septynias darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo, nurodydamas numatomą draudimo įmokų tarifą.

d) Draudikas, kuris pagal 41 punkto c papunktį ketina drausti sandorius su skolininkais, esančiais šalyse, kurių jis įprastomis aplinkybėmis nedraudžia, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams ir Komisijai mažiausiai prieš septynias darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo, nurodydamas numatomą draudimo įmokų tarifą.

48. Ex-post informacinis pranešimas

a) Draudikas, nusprendęs nukrypti nuo priedo nuostatų, suteikdamas mažiau palankias draudimo sąlygas konkrečiam sandoriui ar sandorių grupei, arba tam tikram sektoriui ar sektoriams, arba tam tikrai šaliai ar šalims, arba bendrai jų sistemai, privalo vėliausiai iki kiekvienų metų sausio 31 d. pranešti kitiems draudikams ir Komisijai apie tokius atvejus, pasitaikiusius praėjusiais kalendoriniais metais.

b) Draudikas, nusprendęs pakoreguoti vieną ar daugiau elementų savo šalies draudimo politikoje, pateikiamoje metiniame pranešime pagal 45 punkto b papunktį, skubiai praneša apie tai kitiems draudikams ir Komisijai.

c) Draudikas, kuris, gavęs pranešimą pagal 47 punkto a ir (arba) b papunkčius, nusprendžia suteikti tokias pačias draudimo sąlygas kaip ir pranešimo siuntėjas, skubiai praneša apie tai kitiems draudikams ir Komisijai.

d) Visi draudikai skubiai ir išsamiai atsako į bet kokį paklausimą dėl informacijos ar patikslinimo jų veiklos klausimais, gautą iš kitų draudikų arba Komisijos.

49. Elektroninio pašto sistemos naudojimas

Visi pranešimai paprastai perduodami elektroniniu paštu arba, jeigu tai būtina, kitomis tinkamomis skubios raštiškos komunikacijos priemonėmis.

[1] OL L 357, 1982 12 18, p. 20.

[2] OL L 346, 1973 12 17, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

--------------------------------------------------

Top