EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31989L0686

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo

OJ L 399, 30.12.1989, p. 18–38 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)
Special edition in Finnish: Chapter 13 Volume 019 P. 129 - 148
Special edition in Swedish: Chapter 13 Volume 019 P. 129 - 148
Special edition in Czech: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Estonian: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Latvian: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Lithuanian: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Hungarian Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Maltese: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Polish: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Slovak: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Slovene: Chapter 13 Volume 010 P. 98 - 118
Special edition in Bulgarian: Chapter 13 Volume 009 P. 214 - 234
Special edition in Romanian: Chapter 13 Volume 009 P. 214 - 234
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 043 P. 3 - 23

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 20/04/2018; pakeitė ir anuliavo 32016R0425

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1989/686/oj

30.12.1989   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 399/18


TARYBOS DIREKTYVA

1989 m. gruodžio 21 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo

(89/686/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu (2),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3),

kadangi būtina patvirtinti priemones siekiant per laikotarpį, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d., palaipsniui sukurti vidaus rinką; kadangi vidaus rinką sudaro neturinti vidaus sienų teritorija, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi pastaraisiais metais įvairios valstybės narės patvirtino nuostatas dėl įvairiausių asmeninių apsaugos priemonių, visų pirma siekdamos saugoti visuomenės sveikatą, pagerinti saugą darbe ir užtikrinti naudotojų saugą;

kadangi šios nacionalinės nuostatos dažnai labai išsamiai nustato reikalavimus asmeninių apsaugos priemonių konstrukcijai, gamybai, kokybei, bandymams ir sertifikavimui siekiant apsaugoti asmenis nuo sužalojimų ir ligų;

kadangi būtent nacionalinės nuostatos dėl saugos darbe numato privalomą asmeninių apsaugos priemonių naudojimą; kadangi pagal daugelį reikalavimų darbdaviai turi aprūpinti savo darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jei nėra prioritetinių bendrųjų apsaugos priemonių arba jos nepakankamos;

kadangi nacionalinės nuostatos dėl asmeninių apsaugos priemonių valstybėse narėse ženkliai skiriasi; kadangi dėl to jos gali trukdyti prekybai, tiesiogiai darydamos įtaką bendrosios rinkos kūrimui ir veikimui;

kadangi, siekiant užtikrinti šių gaminių laisvą judėjimą, būtina suderinti skirtingas nacionalines nuostatas, jokiu būdu nesumažinant apsaugos lygių, ir numatyti, kiek padidinti būtiną apsaugą;

kadangi pagrindinės nuostatos, reglamentuojančios šioje direktyvoje minimų tų asmeninių apsaugos priemonių projektavimą ir gamybą, kurios būtinos siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas, nepažeidžia nuostatų dėl tokių priemonių naudojimo ir rūpinimosi darbuotojų sveikata bei sauga darbo vietose;

kadangi ši direktyva nustato tik pagrindinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmeninės apsaugos priemonės; kadangi, siekiant palengvinti tokių pagrindinių reikalavimų atitikimo patvirtinimą, labai svarbu, kad būtų suderinti Europos standartai, ypač asmeninių apsaugos priemonių projektavimo, gamybos iš jų techninių sąlygų bei bandymo metodų, nes jei minėti standartai yra pakankami, galima daryti prielaidą, kad jie atitinka ir minėtus pagrindinius reikalavimus; kadangi tokius suderintus Europos standartus rengia privačios organizacijos ir jie turi išlaikyti neprivalomų tekstų statusą; kadangi dėl to Europos standartizacijos komitetas (ESK) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (EESK) yra kompetentingos įstaigos, kurioms leista patvirtinti suderintus standartus pagal bendrąsias rekomendacijas, reguliuojančias bendradarbiavimą tarp Komisijos ir šių dviejų įstaigų, ratifikuotas 1984 m. lapkričio 13 d.; kadangi šioje direktyvoje suderintu standartu laikomas tekstas, kuriame išdėstytos techninės sąlygos (Europos standartas arba suderinimo dokumentas) ir kurį Komisijos siūlymu viena arba abi pirmiau minėtos įstaigos jau patvirtino pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/189/EEB, nustatančią informacijos, susijusios su techniniais standartais ir techniniais reglamentais, pateikimo tvarką (4), su pakeitimais, padarytais Direktyva 88/182/EEB (5), ir pagal pirmiau minėtas bendrąsias rekomendacijas;

kadangi prieš patvirtinant suderintus standartus, kurių bus labai daug, nes jie taikytini daugelyje sričių, o jiems parengti, kad per nustatytą laikotarpį būtų sukurta vidaus rinka, reikės daug darbo, patartina laikinai ir pagal Sutarties reikalavimus išlaikyti asmeninėms apsaugos priemonėms taikomų nacionalinių normų, šios direktyvos priėmimo dieną nenumatytų suderintame standarte, status quo;

kadangi, atsižvelgiant į bendrą ir horizontalų pobūdį funkcijų, kurias nuolatinis komitetas, įkurtas pagal Direktyvos 83/189/EEB 5 straipsnio nuostatas, vykdo Bendrijos standartizavimo politikoje ir konkrečiau – į jo vaidmenį rengiant standartizavimo paraiškas ir vykdant sudarytas Europos standartizacijos sutartis, šis nuolatinis komitetas ypač gali padėti Komisijai stebėti suderintų standartų taikymą visoje Bendrijoje;

kadangi šių techninių reikalavimų laikymasis turi būti stebimas siekiant užtikrinti tinkamą vartotojo ir trečiosios šalies apsaugą; kadangi valstybėse narėse galiojanti stebėjimo tvarka gali ženkliai skirtis; kadangi, siekiant išvengti daugybės patikrinimų, kurie tik trukdo asmeninėms apsaugos priemonėms laisvai judėti, turėtų būti priimta nuostata dėl valstybių narių atliekamų patikrinimų abipusio pripažinimo; kadangi, siekiant palengvinti tokį pripažinimą, ypač būtina nustatyti suderintas Bendrijos procedūras ir suderinti kriterijus, pagal kuriuos parenkamos įstaigos, atsakingos už patikrinimą, stebėjimą ir patvirtinimą;

kadangi teisinė sistema turėtų būti taip patobulinta, kad abi pramonės šalys galėtų veiksmingai ir tinkamai prisidėti prie standartizavimo proceso,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, PATEIKIMAS RINKAI IR LAISVAS JUDĖJIMAS

1 straipsnis

1.   Ši direktyva taikoma asmeninėms apsaugos priemonėms, kurios toliau vadinamos „AAP“.

Joje nustatomos sąlygos, reguliuojančios jų pateikimą rinkai bei laisvą judėjimą Bendrijoje ir pagrindinius saugos reikalavimus, kuriuos AAP turi atitikti, kad būtų užtikrinta naudotojų sveikatos apsauga ir sauga.

2.   Šioje direktyvoje AAP – tai visokie prietaisai ar įrengimai, suprojektuoti tam, kad juos dėvintis ar turintis asmuo apsisaugotų nuo vieno ar keleto jo sveikatai ir saugai gręsiančių pavojų.

AAP taip pat yra:

a)

aparatai, sudaryti iš kelių prietaisų ar įtaisų, gamintojo sujungtų į vieną aparatą, kad asmuo būtų apsaugotas nuo vieno ar keleto pavojų, galinčių kilti tuo pačiu metu;

b)

apsaugos prietaisai ar įtaisai, įrengti atskirai arba sujungti su asmeniniais ne apsaugos įrenginiais, kuriuos asmuo dėvi arba turi dirbdamas specifinį darbą;

c)

AAP tarpusavyje pakeičiamos dalys, nuo kurių priklauso tinkamas jų veikimas ir naudojamos tik tam įrenginiui.

3.   Kiekviena sistema, pateikta rinkai kartu su AAP, kad būtų pajungta prie kito išorinio papildomo įrenginio, bus laikoma sudedamąja tokio įrenginio dalimi, net jei naudotojas neketina tos sistemos nuolat dėvėti ar nešioti visą pavojaus laiką.

4.   Ši direktyva netaikoma:

AAP, kurias reguliuoja kita direktyva, siekianti tokių pat tikslų kaip ir šioje direktyvoje nurodytieji, susiję su pateikimu rinkai, laisvu prekių judėjimu ir sauga,

AAP rūšims, nurodytoms I priede pateiktame į šią direktyvą neįtrauktų gaminių sąraše, nepriklausomai nuo neįtraukimo priežasties, paminėtos pirmoje įtraukoje.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių, padedančių užtikrinti, kad 1 straipsnyje minėtos AAP galėtų būti pateiktos rinkai ir naudojamos tik tokiu atveju, jeigu jos saugo sveikatą ir užtikrina naudotojų saugą nekenkdamos kitų asmenų, naminių gyvulių sveikatai ar turto saugai, kai yra tinkamai eksploatuojamos ir naudojamos numatytu tikslu.

2.   Ši direktyva neturi pažeisti valstybių narių teisės pagal Sutarties normas nustatyti bet kuriuos reikalavimus, jų manymu, būtinus naudotojo saugai užtikrinti, jei dėl to nereikia modifikuoti AAP, kurios neleistų vykdyti šios direktyvos nuostatų.

3.   Valstybės narės neturi trukdyti prekybos mugėse, parodose ir panašiuose renginiuose eksponuoti AAP, neatitinkančių šios direktyvos nuostatų, jei jos pažymėtos ženklais, aiškiai rodančiais, kad eksponuojamos AAP jų neatitinka ir yra draudžiama jas įsigyti bei (arba) naudoti bet kuriuo tikslu tol, kol gamintojas arba jo atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, nepakeitė jų taip, kad jos atitiktų visus standartus.

3 straipsnis

1 straipsnyje minimos AAP turi atitikti II priede nustatytus pagrindinius sveikatos apsaugos ir saugos darbe reikalavimus.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės neturi drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai AAP arba AAP dalių, atitinkančių šios direktyvos nuostatas ir pažymėtas EB ženklu.

2.   Valstybės narės neturi drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai EB ženklu nepažymėtų AAP dalių, kurias ketinama panaudoti AAP, jei ne nuo jų priklauso tinkamas tokio įrengimo veikimas.

5 straipsnis

1.   Valstybės narės pripažįsta, kad įrengimas atitinka 3 straipsnyje minimus pagrindinius reikalavimus, jeigu 8 straipsnio 3 dalyje minimos AAP turi EB ženklą ir gamintojas pareikalavus gali pateikti 12 straipsnyje nurodytą atitikties deklaraciją.

2.   Valstybės narės daro prielaidą, kad 8 straipsnio 2 dalyje minimos AAP atitinka 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius reikalavimus, jeigu yra pažymėta EB ženklu ir gamintojas pareikalavus gali pateikti ne tik 12 straipsnyje nurodytą deklaraciją, bet ir įstaigos išduotą sertifikatą, apie kurį buvo pranešta pagal 9 straipsnio nuostatas, patvirtinantį, kad įrengimas atitinka nacionalinius standartus, priimtus remiantis suderintais standartais, ir jeigu jos yra įvertintos pagal 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktų pirmos įtraukos nuostatas atlikus EB tipo tyrimą.

Jeigu gamintojas visai nesilaikė suderintų standartų, jų laikėsi tik iš dalies arba tokių standartų iš viso nėra, įstaigos išduotame sertifikate, apie kurį buvo pranešta, turi būti nurodyta, kaip pagrindiniai reikalavimai yra atitinkami pagal 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktų antrą įtrauką.

3.   8 straipsnio 2 dalyje minimoms AAP, kurioms suderinti standartai nėra nustatyti, laikinai, ne vėliau kaip iki 1992 m. gruodžio 31 d., gali būti taikomi šios direktyvos priėmimo dieną galiojantys nacionaliniai susitarimai, jeigu tokie susitarimai atitinka Sutarties nuostatas.

4.   Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia informaciją apie suderintus standartus.

Valstybės narės paskelbia nacionalinius standartus, kurie pakeičia suderintus standartus.

5.   Valstybės narės turi užtikrinti, jog iki 1991 m. birželio 30 d. imsis atitinkamų priemonių, kad abi pramonės šalys nacionaliniu mastu galėtų daryti įtaką suderintų standartų rengimui ir nuolat juos tikrintų.

6 straipsnis

1.   Jeigu valstybė narė ar Komisija mano, kad 5 straipsnyje minimi suderinti standartai ne visiškai atitinka tam tikrus 3 straipsnyje nustatytus pagrindinius reikalavimus, Komisija arba atitinkama valstybė narė, nurodydama savo priežastis, perduoda klausimą svarstyti pagal Direktyvos 83/189/EEB (6) nuostatas sudarytam komitetui. Komitetas turi nedelsdamas pateikti savo nuomonę.

Komisija, atsižvelgusi į komiteto nuomonę, valstybėms narėms praneša, ar būtina išbraukti pagal 5 straipsnio nuostatas paskelbtus atitinkamus standartus.

2.   Pagal Direktyvos 89/392/EEB (7) 6 straipsnio 2 dalį įkurtas nuolatinis komitetas gali toliau nurodyta tvarka įvertinti kiekvieną klausimą, kylantį dėl šios direktyvos įgyvendinimo ir praktinio taikymo.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių reikėtų imtis, projektą. Komitetas, atsižvelgęs į tai, kad reikalas yra skubus, savo nuomonę apie projektą pateikia per pirmininko nustatytą laikotarpį, o prireikus yra balsuojama.

Nuomonė įregistruojama protokoluose; be to, kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti, kad jos pozicija būtų įregistruota protokoluose.

Komisija labai atsižvelgia į komiteto nuomonę. Ji komitetui praneša apie būdą, kaip buvo atsižvelgta į jo išvadas.

7 straipsnis

1.   Jeigu valstybė narė nustato, kad AAP, turinčios EB ženklą ir naudojamos numatytu tikslu, gali kelti pavojų asmenų, naminių gyvulių ar turto saugai, ji turi imtis visų reikiamų priemonių joms pašalinti iš rinkos ir uždrausti jų prekybą arba laisvą judėjimą.

Atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja Komisija apie tokį veiksmą, nurodo savo sprendimo priežastis, o svarbiausia, praneša, ar toks neatitikimas nėra susijęs su:

a)

nesugebėjimu laikytis 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių reikalavimų;

b)

nepatenkinamu 5 straipsnyje minimų standartų taikymu;

c)

5 straipsnyje nurodytų standartų trūkumais.

2.   Komisija kuo greičiau pradeda svarstyti klausimą su atitinkamomis šalimis. Jeigu po tokių konsultacijų Komisija nusprendžia, kad veiksmai, kurių buvo imtasi, yra pateisinami, ji nedelsdama informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir visas kitas valstybes nares. Jeigu po tokių konsultacijų Komisija nusprendžia, kad tokie veiksmai buvo nepateisinami, ji nedelsdama informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir gamintoją ar jo įgaliotąjį atstovą, įsisteigusį Bendrijoje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmus dėl standartų trūkumų, Komisija perduoda klausimą svarstyti 6 straipsnio 1 dalyje minimam komitetui, jeigu atitinkama valstybė narė ketina laikytis savo sprendimo ir inicijuoti 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

3.   Jeigu tam tikrų reikalavimų neatitinkančios AAP yra pažymėtos EB ženklu, atitinkama valstybė narė asmenų, atsakingų už ženklinimą šia žyma, atžvilgiu imasi priemonių ir atitinkamai informuoja Komisiją bei kitas valstybes nares.

4.   Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų nuolat informuojamos apie pažangą ir šiame straipsnyje numatytos procedūros rezultatus.

II SKYRIUS

SERTIFIKAVIMO PROCEDŪROS

8 straipsnis

1.   Prieš pateikdamas AAP modelį rinkai gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, surenka III priede minimus techninius dokumentus taip, kad prireikus jie galėtų būti pateikti kompetentingoms įstaigoms.

2.   Prieš pradedant masinę AAP gamybą, išskyrus straipsnio 3 dalyje paminėtas priemones, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, pateikia modelį EB patikrinti, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

3.   EB tipo patikrinimas nebūtinas, kai AAP modeliai yra paprastos konstrukcijos ir konstruktorius mano, jog naudotojas pats galės įvertinti apsaugos lygį kilus atitinkamam minimaliam pavojui, jeigu jo poveikis palaipsnis ir jei galima laiku pastebėti.

Šiai kategorijai priklauso tik AAP, kurių savininkai turi būti apsaugoti nuo:

išorinio mechaninio veikimo (sodininko pirštinės, antpirščiai ir kt.),

silpnai veikiančių valančių medžiagų, kurių poveikį lengva pašalinti (pirštinės, apsaugančios nuo vandenyje ištirpusių skalbiklių, ir kt.),

pavojaus dirbant su karštomis detalėmis, kai naudotojas dirba esant ne aukštesnei nei 50 °C temperatūrai, arba pavojingų poveikių (pirštinės, darbinės prijuostės ir kt.),

atmosferos veiksnių, kurie nėra nei išimtiniai, nei ekstremalūs (galvos apdangalai, sezoniniai drabužiai, avalynė ir kt.),

silpnų smūgių ir vibracijos, nedarančių neigiamos įtakos gyvybiškai svarbioms kūno dalims ir nesukeliančių negrįžtamų pakenkimų (lengvi šalmai, pirštinės, lengva avalynė ir kt.),

saulės šviesos (akiniai nuo saulės).

4.   AAP gamybai taikomi:

a)

gamintojo nuožiūra viena iš dviejų 11 straipsnyje minimų procedūrų, jeigu AAP yra sudėtingos konstrukcijos, saugančios nuo mirtino pavojaus ar nuo pavojų, galinčių sunkiai ir negrįžtamai pakenkti sveikatai, ir, konstruktoriaus manymu, naudotojas neturi pakankamai laiko jų tiesioginiam poveikiui įvertinti. Šiai kategorijai priklauso tik:

filtruojantys kvėpavimo įrenginiai, apsaugantys nuo kietų ir skystų aerozolių arba dirginančių, pavojingų, toksiškų ar radiotoksiškų dujų,

kvėpavimo apsaugos įrenginiai, visiškai apsaugantys nuo atmosferos, įskaitant tuos, kurie skirti nardymui,

AAP, kurios tik ribotai apsaugo nuo cheminio poveikio arba jonizuojančiosios spinduliuotės,

avariniai įrenginiai, naudojami aukštos temperatūros sąlygomis, kurių poveikis gali būti prilygintas poveikiui esant 100 °C arba didesnei oro temperatūrai ir kurioms būdinga arba nebūdinga infraraudonoji spinduliuotė, liepsna arba didelis kiekis išsilydžiusios medžiagos,

įrenginiai, naudojami žemos temperatūros sąlygomis, kurių poveikis gali būti prilygintas poveikiui, kai oro temperatūra siekia – 50 °C arba mažiau,

AAP, apsaugančios nuo kritimo iš didelio aukščio,

AAP, apsaugančios nuo elektros srovės keliamo pavojaus ir pavojingos įtampos arba naudojamos izoliacijai dirbant aukštos įtampos sąlygomis,

motociklininkų šalmai ir antveidžiai;

b)

12 straipsnyje nurodyta visų AAP EB atitikties deklaracija.

9 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių patvirtintas įstaigas, atsakingas už 8 straipsnyje minimos sertifikavimo procedūros vykdymą. Informuodama Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia sąrašą, kurį reguliariai atnaujina ir kuriame pateikiami tokių įstaigų pavadinimai ir joms suteikti numeriai.

2.   Valstybės narės tokiame pranešime nurodytoms įstaigoms vertinti taiko V priede nustatytus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios suderintų standartų nustatytus vertinimo kriterijus, laikomos atitinkančiomis tokius kriterijus.

3.   Valstybė narė panaikina tokios įstaigos patvirtinimą, jeigu nustato, kad ši nebeatitinka V priede nustatytų kriterijų. Ji nedelsiant informuoja apie tai Komisiją ir kitas valstybes nares.

EB TIPO TYRIMAS

10 straipsnis

1.   EB tipo tyrimas yra procedūra, pagal kurią patvirtinta tikrinimo įstaiga nustato ir patvirtina, kad tam tikras AAP modelis atitinka šios direktyvos atitinkamas nuostatas.

2.   Paraišką atlikti tam tikro modelio EB tipo tyrimą gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas pateikia vienai patvirtintai tikrinimo įstaigai. Įgaliotasis atstovas privalo būti įsisteigęs Bendrijoje.

3.   Paraiškoje nurodoma:

gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavardė arba pavadinimas, adresas ir atitinkamų AAP gamykla,

III priede minimi gamintojo techniniai dokumentai.

Prie jos pridedamas atitinkamas kiekis norimo patvirtinti modelio pavyzdžių.

4.   Notifikuotoji tikrinimo įstaiga EB tipo tyrimą atlieka toliau nustatyta tvarka:

a)

Gamintojo techninių dokumentų patikrinimas

Ji patikrina gamintojo techninius dokumentus, kad nustatytų, ar įrenginys atitinka 5 straipsnyje suderintus standartus.

Jeigu gamintojas netaikė suderintų standartų arba tik iš dalies juos taikė arba jeigu tokie standartai iš viso nebuvo nustatyti, notifikuotoji įstaiga prieš tikrindama gamintojo techninius dokumentus privalo patikrinti, ar gamintojo taikomos techninės sąlygos atitinka pagrindinius reikalavimus, kad nustatytų įrenginio tinkamumą pagal šias technines sąlygas.

b)

Modelio patikrinimas

Tikrinimo įstaiga tikrindama modelį turi patvirtinti, kad jis buvo pagamintas pagal gamintojo techninius dokumentus ir gali būti saugiai naudojamas numatytu tikslu.

Ji atlieka reikalingus patikrinimus ir bandymus, kad nustatytų, ar modelis atitinka suderintus standartus.

Jeigu gamintojas netaikė suderintų standartų arba tik iš dalies juos taikė arba jeigu tokie standartai nebuvo nustatyti, notifikuotoji įstaiga privalo patikrinti ir atlikti būtinus bandymus, kad nustatytų, ar modelis atitinka gamintojo taikomas technines sąlygas, jeigu šios atitinka tuos pagrindinius reikalavimus.

5.   Jeigu modelis atitinka tam tikras nuostatas, tikrinimo įstaiga išrašo EB tipo tyrimo sertifikatą ir praneša apie tai pareiškėjui. Tokiame sertifikate nurodomi tyrimo rezultatai, sertifikato išdavimo sąlygos ir patvirtintam modeliui identifikuoti reikalingi aprašymai bei brėžiniai.

Komisija, kitos patvirtintos tikrinimo įstaigos ir kitos valstybės narės gali gauti sertifikato kopiją, o pagrįstai pareikalavusios – gamintojo techninius dokumentus bei atliktų patikrinimų ir bandymų ataskaitas.

Dokumentus saugo kompetentingos įstaigos 10 metų nuo AAP pateikimo rinkai.

6.   Kiekviena tikrinimo įstaiga, atsisakiusi išduoti EB tipo tyrimo sertifikatą, informuoja apie tai kitas patvirtintas tikrinimo įstaigas. Tikrinimo įstaiga, panaikinusi EB tipo tyrimo sertifikatą, apie tai informuoja jį patvirtinusią valstybę narę. Tokia valstybė narė praneša tai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydama tokio sprendimo motyvus.

PAGAMINTŲ AAP TIKRINIMAS

11 straipsnis

1.   Gamintojas imasi visų priemonių, kad gamybos procesas, įskaitant AAP galutinį patikrinimą ir bandymus, užtikrintų gamybos vienarūšiškumą ir kad AAP atitiktų EB tipo patvirtinimo sertifikate nurodytą tipą bei tam tikrus pagrindinius šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka reikiamus patikrinimus. Tokie patikrinimai atliekami padarius atsitiktinę atranką, paprastai ne rečiau kaip kartą per metus.

3.   Notifikuotoji įstaiga patikrina atitinkamą AAP pavyzdį ir atlieka tam tikrus bandymus, numatytus suderintuose standartuose arba reikalingus norint įrodyti, kad jis atitinka pagrindinius šios direktyvos reikalavimus.

4.   Jeigu vertinant pavyzdžių atitiktį kyla sunkumų ir vertina kita įstaiga, išskyrus tą, kuri išdavė atitinkamą EB tipo patvirtinimo sertifikatą, ji turi kreiptis į notifikuotąją įstaigą.

5.   Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui bandymo ataskaitą. Jeigu ataskaitoje pažymima, kad gamyba nėra vienarūšė arba patikrintos AAP neatitinka EB tipo patvirtinimo sertifikate nurodyto tipo ar atitinkamų pagrindinių reikalavimų, įstaiga turi imtis priemonių, atitinkančių nurodyto gedimo ar gedimų pobūdį ir apie tai informuoti notifikavusią valstybę narę.

6.   Gamintojas, jei jo paprašoma, privalo pateikti notifikuotosios įstaigos ataskaitą.

1.   Sistema

a)

Šia tvarka gamintojas notifikuotajai įstaigai, kurią pasirenka savo nuožiūra, pateikia paraišką patvirtinti jo kokybės kontrolės sistemą.

Tokioje paraiškoje pateikiama:

visa informacija, susijusi su atitinkamų AAP kategorija, prireikus įskaitant ir dokumentus, skirtus patvirtintam modeliui,

kokybės kontrolės sistemos dokumentai,

pasižadėjimas toliau vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl kokybės kontrolės sistemos, jos tinkamumo bei efektyvumo.

b)

Visos AAP privalo būti patikrintos pagal kokybės kontrolės sistemą ir turi būti atlikti atitinkami A skirsnio 3 dalyje nurodyti bandymai, siekiant patikrinti, ar jos atitinka tam tikrus pagrindinius šios direktyvos reikalavimus.

Kokybės kontrolės sistemos dokumentuose ypač tiksliai nurodomi:

kokybės tikslai, įmonės organizacinės struktūros schema, vykdytojų pareigos ir jų įgaliojimai gaminio kokybės atžvilgiu,

patikrinimai ir bandymai, kurie turi būti atlikti pagaminus gaminį,

priemonės, skirtos kokybės kontrolės sistemos efektyvumui patikrinti.

c)

Įstaiga įvertina kokybės kontrolės sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 1 dalies b punkte išdėstytas nuostatas. Ji pripažįsta, kad kokybės kontrolės sistemos, taikančios tam tikrą suderintą standartą, atitinka tas nuostatas.

Auditą atliekanti įstaiga objektyviai įvertina visas kokybės kontrolės sistemos sudedamąsias dalis, o svarbiausia, patikrina, ar sistema užtikrina pagamintų AAP atitikimą patvirtintam modeliui.

Gamintojui turi būti pranešta apie sprendimą. Jame išdėstomos patikrinimo išvados ir pagrindžiamas sprendimas dėl įvertinimo.

d)

Gamintojas kokybės kontrolės sistemą patvirtinusią įstaigą informuoja apie ketinimus pakeisti kokybės kontrolės sistemą.

Įstaiga privalo išnagrinėti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės kontrolės sistema atitiks tam tikras nuostatas. Ji turi pranešti gamintojui savo sprendimą. Tokiame pranešime išdėstomos patikrinimo išvados ir pagrindžiamas sprendimas dėl įvertinimo.

2.   Priežiūra

a)

Priežiūra siekiama užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, kylančius iš patvirtintos kokybės kontrolės sistemos.

b)

Gamintojas leidžia įstaigai patikrinti AAP bandymo bei saugojimo vietas ir suteikia įstaigai visą reikalingą informaciją, svarbiausia:

kokybės kontrolės sistemos dokumentus,

techninius dokumentus,

kokybės kontrolės žinynus.

c)

Įstaiga reguliariai atlieka auditą, siekdama įsitikinti, kad gamintojas taiko patvirtintą kokybės kontrolės sistemą, ir pateikia gamintojui auditorių ataskaitos kopiją.

d)

Be to, įstaiga gali aplankyti gamintoją iš anksto apie tai nepranešusi. Per tokius apsilankymus įstaiga turi pateikti gamintojui ataskaitą apie apsilankymą, o prireikus – ir auditorių ataskaitą.

e)

Gamintojas, jei jo paprašoma, privalo pateikti notifikuotąjai įstaigai ataskaitą.

GAMINIŲ EB ATITIKTIES DEKLARAVIMAS

12 straipsnis

EB atitikties deklaravimas yra procedūra, pagal kurią gamintojas:

1)

VI priede nustatyta forma parengia pareiškimą, patvirtinantį, kad pateiktos rinkai AAP atitinka šios direktyvos nuostatas; jis pateikiamas kompetentingoms įstaigoms;

2)

ant kiekvienos AAP deda EB atitikties ženklą, numatytą 13 straipsnyje.

III SKYRIUS

EB ŽENKLAS

13 straipsnis

1.   EB ženklą sudaro raidės „CE“, po kurių įrašomi du paskutiniai metų, kuriais dedamas ženklas, skaičiai, o dalyvaujant notifikuotajai įstaigai, atlikusiai 10 straipsnyje nurodytą EB tipo patikrinimą, įrašomas jos identifikavimo numeris.

Naudotino ženklo forma parodyta IV priede.

2.   EB ženklas turi būti matomoje vietoje ant visų AAP ir jų pakuočių, įskaitomai užrašyta dažais, išliekančiais visą numatytą tokių AAP naudingo naudojimo laiką.

3.   AAP nežymimos ženklais ar įrašais, kurie galėtų būti painiojami su EB ženklu.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Prie kiekvieno sprendimo dėl šios direktyvos vykdymo, kartu galinčio nustatyti AAP pardavimo apribojimus, pridedamas nuodugnus jo pagrįstumo paaiškinimas. Suinteresuotai šaliai turi būti nedelsiant pranešta apie sprendimą ir galimybes paduoti apeliacinį skundą pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus ir apie terminą, nustatytą tokiems skundams paduoti.

15 straipsnis

Komisija imasi reikiamų veiksmų užtikrinti, kad būtų suteikta informacija apie visus atitinkamus sprendimus dėl šios direktyvos vykdymo.

16 straipsnis

1.   Iki 1991 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės pradeda taikyti šias nuostatas nuo 1992 m. liepos 1 d.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1989 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. CRESSON


(1)  OL C 141, 1988 5 30, p. 14.

(2)  OL C 12, 1989 1 16, p. 109,

OL C 304, 1989 12 4, p. 29.

(3)  OL C 337, 1988 12 31, p. 37.

(4)  OL L 109, 1983 4 26, p. 8.

(5)  OL L 81, 1988 3 26, p. 75.

(6)  OL L 109, 1983 4 26, p. 8.

(7)  OL L 183, 1989 6 29, p. 9.


I PRIEDAS

IŠSAMUS SĄRAŠAS AAP RŪŠIŲ, KURIOS NEĮTRAUKTOS Į ŠIĄ DIREKTYVĄ

1.   AAP, suprojektuotos ir pagamintos konkrečiai ginkluotosioms pajėgoms arba teisėtvarkos reikmėms (šalmai, skydai ir kt.).

2.   AAP, skirtos savigynai (hermetiškos aerozolių dėžutės, asmeninės apsaugos ginklai ir kt.).

3.   AAP, suprojektuotos ir pagamintos asmeniniam naudojimui, kad būtų apsisaugota nuo:

nepalankių atmosferos sąlygų (galvos apdangalai, sezoniniai drabužiai, avalynė, skėčiai ir kt.),

drėgmės ir vandens (pirštinės indams plauti ir kt.),

karščio (pirštinės ir kt.).

4.   Laivuose ir lėktuvuose esančių žmonių apsaugai ir jiems gelbėti skirtos AAP, kurios nėra nešiojamos visą laiką.


II PRIEDAS

PAGRINDINIAI SVEIKATOS APSAUGOS IR SAUGOS DARBE REIKALAVIMAI

1.   BENDRI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VISOMS AAP

AAP turi užtikrinti deramą apsaugą nuo visų pavojų.

1.1.   Projektavimo principai

1.1.1.   Ergonomika

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad numatytomis jų naudojimo sąlygomis naudotojas galėtų normaliai verstis pavojinga veikla, nes jos užtikrintų jam didžiausią kokia tik įmanoma apsaugą.

1.1.2.   Apsaugos lygmenys ir rūšys

1.1.2.1.   Aukščiausias galimas apsaugos lygmuo

Optimalus saugos darbe lygmuo, į kurį reikia atsižvelgti projektuojant, yra toks, kurį peržengus dėl AAP nešiojimo atsiradę suvaržymai jau imtų trukdyti jas efektyviai naudoti pavojaus metu arba verčiantis įprastine veikla.

1.1.2.2.   Įvairius pavojaus lygmenis atitinkančios apsaugos rūšys

Projektuojant AAP, kurios bus naudojamos įvairiomis sąlygomis, kai galima išskirti kelis to paties pavojaus lygmenis, turi būti atsižvelgta į atitinkamas apsaugos nuo tų pavojų rūšis.

1.2.   AAP nekenksmingumas

1.2.1.   Kai nėra rizikos ir kitų būdingų trukdymo veiksnių

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad nekeltų pavojaus ir netrukdytų dirbti numatytomis naudojimo sąlygomis.

1.2.1.1.   Tinkamos sudedamosios medžiagos

AAP medžiagos ir dalys, įskaitant jų skaidymosi produktus, neturi daryti žalingo poveikio naudotojo higienai ar sveikatai.

1.2.1.2.   Visų AAP dalių, susiliečiančių su naudotoju, tinkamas paviršius

Kiekviena AAP dalis, susiliečianti arba galinti susiliesti su naudotoju, kai tokia priemonė yra nešiojama, turi būti be paviršiaus nelygumų, aštrių briaunų, išsikišimų ir panašių trūkumų, galinčių pernelyg dirginti ar sužeisti naudotoją.

1.2.1.3.   Didžiausia leistina trukdymo AAP naudotojui norma

Visi AAP naudotojui atsirandantys trukdymai judėti, keisti padėtį ir jausti aplinką turi būti kuo mažesni; naudojant AAP neturi būti atliekami judesiai, galintys kelti pavojų naudotojui ir kitiems asmenims.

1.3.   Patogumas ir veiksmingumas

1.3.1.   AAP pritaikymas prie naudotojo kūno sudėjimo

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jas būtų lengva nustatyti naudotojui tinkamoje padėtyje ir kad jos liktų toje pačioje padėtyje visą naudojimo laiką, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius, atliekamus judesius ir užimamas padėtis. Tuo tikslu AAP turi būti atitinkamai reguliuojamos ir tvirtinamos specialiais įtaisais, pritaikant jas prie naudotojo kūno sudėjimo, arba numatyta galimybė reguliuoti jų dydį.

1.3.2.   Lengvumas ir konstrukcijos tvirtumas

AAP turi būti kuo lengvesnės, tačiau dėl to negali sumažėti jų konstrukcijos tvirtumas ir apsaugos veiksmingumas.

Be konkrečių papildomų reikalavimų, kurių turi būti laikomasi, ir, siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą nuo aptariamų pavojų (žr. 3), AAP turi būti atsparios numatytomis naudojimo sąlygomis būdingiems aplinkos reiškiniams.

1.3.3.   Įvairių rūšių ir tipų AAP, skirtų naudoti vienu metu, suderinamumas

Jeigu tas pats gamintojas parduoda keletą įvairių rūšių ir tipų AAP modelius, turinčių užtikrinti gretimų kūno dalių apsaugą nuo vienu metu darbo aplinkoje kylančių keleto pavojų, tokios AAP turi būti tarpusavyje suderinamos.

1.4.   Gamintojo pateikiama informacija

Kai AAP pateikiamos rinkai, turi būti ne tik nurodyta gamintojo ir (arba) jo įgaliotojo atstovo, įsisteigusio Bendrijoje, pavardė bei adresas, bet ir visa svarbi informacija apie:

a)

AAP saugojimą, naudojimą, valymą, priežiūrą, aptarnavimą ir dezinfekavimą; gamintojų rekomenduojami valikliai, priežiūros ir dezinfekavimo priemonės neturi kenkti nei AAP, nei naudotojams, jeigu yra laikomasi naudojimo instrukcijos;

b)

charakteristikas, nustatytas per techninius bandymus, atliekamus tikrinant tam tikrų AAP apsaugos lygmenis ar rūšis;

c)

atitinkamus AAP priedus ir atsarginių dalių charakteristikas;

d)

apsaugos laipsnį esant įvairiems pavojaus lygiams ir atitinkamas naudojimo ribas;

e)

nustatytą AAP ar tam tikrų jų dalių moralinio susidėvėjimo terminą arba nusidėvėjimo laikotarpį;

f)

tinkamą gabenti pakuotę;

g)

kiekvieno žymens reikšmę (žr. 2.12).

Šios pastabos turi būti tikslios ir išsamios, parengtos bent paskirties valstybių narių oficialia kalba (oficialiomis kalbomis).

2.   PAPILDOMI BENDRI REIKALAVIMAI KELIOMS AAP RŪŠIMS IR TIPAMS

2.1.   AAP, turinčios reguliavimo sistemas

Jeigu AAP turi reguliavimo sistemas, jos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis neišsiderintų naudotojui to nejaučiant.

2.2.   AAP, uždengiančios saugotinas kūno dalis

Tiek, kiek įmanoma, uždengiančios saugotinas kūno dalis AAP turi būti gerai vėdinamos, kad sumažintų prakaitavimą jas naudojant; jeigu negali būti vėdinamos, jose turėtų būti prakaitą sugeriančių priemonių.

2.3.   Veido, akių ir kvėpavimo takų AAP

Kiekvieno veido, akių ir kvėpavimo takų AAP naudotojo regėjimo laukas ar matomumas turi būti minimaliai ribotas.

Šių AAP rūšių optinės sistemos neutralumas turi atitikti naudotojo dirbamo kruopštaus darbo pobūdį ir (arba) jo trukmės reikalavimus.

Prireikus jos turi būti apdorojamos arba aprūpinamos priemonėmis, neleidžiančiomis kauptis drėgmei.

AAP modeliai, skirti naudotojams, kuriems reikia koreguoti regą, turi būti pritaikyti naudoti su akiniais ar kontaktiniais lęšiais.

2.4.   Senėjimo įtaka AAP

Jeigu žinoma, kad numatytas naujų AAP veikimas gali ženkliai priklausyti nuo jų senėjimo, pagaminimo data ir (arba), jeigu įmanoma, tinkamumo naudoti data ant visų rinkai pateikiamų AAP ir keičiamų dalių turi būti nenuplaunamais dažais pažymėta taip, kad nebūtų neteisingai aiškinama; ši informacija taip pat nenuplaunamai turi būti užrašyta ant pakuočių.

Jeigu gamintojas negali prisiimti įsipareigojimų dėl AAP naudojimo laiko, savo pažymoje jis turi pateikti visą reikalingą informaciją, kad pirkėjas ar naudotojas teisingai nustatytų galiojimo pabaigos datą, atsižvelgdamas į modelio kokybę ir saugojimo, naudojimo, valymo, aptarnavimo bei priežiūros sąlygas.

Jeigu AAP veikimas gali staiga pablogėti dėl senėjimo, kuris atsiranda gamintojui rekomendavus jas reguliariai valyti, gamintojas privalo, jeigu įmanoma, visas rinkai pateikiamas AAP pažymėti žyma, nurodančia, kiek kartų daugiausia gaminį galima valyti, kol reikės jį patikrinti arba kol jis taps nebetinkamas; to nepadaręs, gamintojas šią informaciją privalo pateikti prie gaminio pridedamoje instrukcijoje.

2.5.   AAP, kurios naudojamos gali užstrigti

Jeigu yra didelė tikimybė, kad numatytomis naudojimo sąlygomis AAP gali įstrigti judantis daiktas, dėl ko kiltų pavojus jos naudotojui, AAP turi turėti tam tikrą atsparumo ribą, kurią peržengus jos sudedamoji dalis sulūš, ir taip bus išvengta pavojaus.

2.6.   AAP, naudojamos sprogioje aplinkoje

AAP, skirtos naudoti sprogioje aplinkoje, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad netaptų elektros lauko, elektrostatinės iškrovos ar smūgio sukeltu kibirkšties šaltiniu, nuo kurio aplinkoje esantis sprogusis mišinys užsidegtų.

2.7.   AAP, skirtos naudoti avarijos atveju arba greitai užsidėti ir (arba) nusiimti

Šių rūšių AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad joms užsidėti ir paruošti naudoti ir (arba) nusiimti būtų sugaištama kuo mažiau laiko.

Naudotojas privalo žinoti, kaip greitai ir lengvai panaudoti bet kurią vientisą sistemą, leidžiančią teisingai nustatyti padėtį ant naudotojo arba nuimti nuo jo.

2.8.   AAP, naudojamos ypač pavojingomis sąlygomis

Informacijoje, kurią gamintojas prideda prie AAP, naudojamų ypač pavojingomis sąlygomis, nurodytomis 8 straipsnio 4 dalies a punkte, itin svarbu pateikti duomenis išimtinai kompetentingiems, kvalifikuotiems asmenims, galintiems paaiškinti juos ir užtikrinti, kad asmenys, kuriems AAP skirtos, taip pat naudosis šia informacija.

Jie taip pat turi aprašyti, ką AAP dėvintis naudotojas turi daryti, kad jos būtų teisingai reguliuojamos ir teisingai veiktų.

Jeigu AAP turi signalinį pavojaus įtaisą, kuris pradeda veikti, kai įprastinis reikiamas apsaugos lygmuo neužtikrinamas, įtaisas turi būti suprojektuotas ir įtaisytas taip, kad naudotojas suprastų, kada AAP nebeužtikrina jo saugumo.

2.9.   AAP su dalimis, kurias naudotojas gali reguliuoti ar nuimti

Visos AAP dalys, kurias naudotojas gali reguliuoti ar nuimti, kad pakeistų, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų lengvai reguliuojamos, tvirtinamos ir nuimamos nenaudojant įrankių.

2.10.   AAP, sujungiančios su kitu, išoriniu papildomu įrenginiu

Jeigu AAP turi sistemą, leidžiančią sujungti jas su kitu, papildomu įrenginiu, jungiamasis mechanizmas turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad jį būtų galima įrengti tik ant atitinkamo įrenginio.

2.11.   AAP, turinčios skysčių cirkuliavimo sistemą

Jeigu AAP turi skysčių cirkuliavimo sistemą, ši privalo būti taip parinkta, suprojektuota ir įmontuota, kad skystis prie saugomos kūno dalies nepriklausomai nuo naudotojo judesių ar kūno padėties numatytomis naudojimo sąlygomis tinkamai cirkuliuotų.

2.12.   AAP su vienu ar daugiau identifikavimo ar atpažinimo žymenų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sveikata ir sauga

Pageidautina, kad ant tokių tipų ar rūšių AAP identifikavimo ar atpažinimo žymenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su sveikata ir sauga, būtų suderintų piktogramų ar ideogramų pavidalo ir išliktų gerai įskaitomi visą numatytą AAP naudojimo laiką. Be to, šie ženklai privalo būti labai detalūs, tikslūs ir aiškūs, kad nebūtų klaidingai aiškinami; ypač svarbu, kad jei tokiuose ženkluose yra žodžių ar sakinių, jie būtų užrašyti valstybės narės, kurioje toks įrenginys bus naudojamas, oficialia kalba (oficialiomis kalbomis).

Jeigu AAP (arba AAP dalis) yra tokia maža, kad ant jos visi ženklai ar dalis reikalingų ženklų netelpa, svarbi informacija turi būti nurodyta ant pakuotės ir gamintojo instrukcijose.

2.13.   AAP – drabužiai, vizualiai įspėjantys apie naudotojo buvimą

AAP – drabužiai, skirti dėvėti numatytomis naudojimo sąlygomis, kai apie naudotojo buvimą turi būti įspėjama vizualiai ir individualiai, privalo turėti vieną (ar daugiau) sumaniai įtaisytą priemonę ar įtaisą, tiesiogiai skleidžiantį ar atspindintį atitinkamo intensyvumo šviesą ir pasižymintį fotometrinėmis bei spalvinėmis savybėmis.

2.14.   AAP, saugančios nuo keleto pavojų

Visos AAP, saugančios naudotoją nuo keleto vienu metu galinčių kilti pavojų, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad, svarbiausia, tenkintų pagrindinius reikalavimus, keliamus, kad būtų apsisaugota nuo visų tų pavojų (žr. 3).

3.   PAPILDOMI REIKALAVIMAI, KELIAMI, KAD BŪTŲ APSISAUGOTA NUO KONKRETAUS PAVOJAUS

3.1.   Apsauga nuo mechaninio poveikio

3.1.1.   Smūgis nukritus ar išmetus daiktus ir kūno dalimis susidūrus su kliūtimi

AAP, apsaugančios nuo tokio pobūdžio pavojaus, kad būtų išvengta sužalojimo, ypač tuomet, kai saugoma kūno dalis gali būti suspausta arba patirti smūgį, privalo būti pakankamai atspari smūgiams, bent jau tokio smarkumo, kurį viršijus sulaikančio įrenginio pernelyg dideli matmenys arba masė neleistų efektyviai naudoti AAP numatytą naudojimo laiką.

3.1.2.   Kritimai ir griuvimai

3.1.2.1   Apsauga nuo griuvimų paslydus

Saugančio nuo slydimo apavo padai turi būti sumodeliuoti, pagaminti ar pritaisyti su papildomais elementais taip, kad priklausomai nuo paviršiaus pobūdžio arba struktūros užtikrintų reikiamą sukibimą paspaudus ir trinantis.

3.1.2.2.   Apsauga nuo kritimo iš aukščio

AAP, saugančios nuo kritimo iš aukščio ar jo padarinių, privalo turėti standžiai įtvirtintus kūną apjuosiančius diržus ir tvirtiklius. Jos turi būti suprojektuotas taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis naudotojo vertikalaus kritimo galimybė būtų kuo mažiausia ir jis nesusidurtų su kliūtimis, o smūgio jėga nepasiektų tokio kritinio dydžio, kad naudotojas galėtų susižeisti arba, plyšus ar trūkus kuriai nors AAP daliai, nukristi.

Priemonė taip pat turėtų užtikrinti, kad po stabdymo naudotojas išliktų tinkamoje padėtyje ir reikalui esant galėtų laukti pagalbos.

Gamintojo instrukcijoje privalo būti visa svarbi informacija apie:

tvirtinimo vietos charakteristikas ir mažiausią atstumą, koks gali būti tarp naudotojo ir atitinkamo paviršiaus,

teisingą diržų užsegimo ant kūno būdą ir standų įtvirtinimą.

3.1.3.   Mechaninė vibracija

AAP, saugančios nuo mechaninės vibracijos poveikio, turi užtikrinti pakankamą žalingo vibracijos poveikio kurioms nors kūno dalims slopinimą.

Pagreitinimų, kuriuos naudotojas patiria per tokias vibracijas, poveikis jokiu būdu negali viršyti ribinių dydžių, rekomenduojamų atsižvelgus į numatytą didžiausią kenksmingą poveikį kuriai nors kūno daliai kasdien.

3.2.   Kūno dalies apsauga nuo (statinės) apkrovos

AAP, saugančios kūno dalį nuo (statinės) apkrovos, turi taip sumažinti jos poveikį, kad būtų išvengta rimto sužeidimo ar lėtinės ligos.

3.3.   Apsauga nuo fizinio sužeidimo (nutrynimo, įdūrimo, įpjovimo, įdrėskimo)

AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, saugančios visą kūną ar jo dalis nuo tokių išorinių mechaniniu būdu padaromų sužeidimų, kaip nutrynimo, įdūrimo, įpjovimo ar įdrėskimo, turi būti parenkamos, projektuojamos ir įkomponuojamos taip, kad užtikrintų, jog numatytomis naudojimo sąlygomis tokių rūšių AAP bus pakankamai atsparios trinčiai, pradūrimui ir prakirtimui (žr. taip pat 3.1).

3.4.   Apsauga nuo skendimo (gelbėjimo liemenės, gelbėjimo diržai ir gelbėjimo kostiumai)

AAP, saugančios nuo skendimo, turi užtikrinti kuo greičiausią iškilimą į paviršių, nesukeldamos pavojaus nuvargusio ar praradusio sąmonę naudotojo sveikatai, jei jis įkrinta į skystąją terpę, ir laikyti jį plūduriuojantį taip, kad laukdamas pagalbos galėtų kvėpuoti.

AAP gali visiškai ar iš dalies plūduriuoti arba jas turi būti įmanoma rankomis, automatiniu įtaisu pripildyti dujų arba pripūsti oro burna.

Numatytomis naudojimo sąlygomis:

AAP, tinkamai veikdamos, turi būti atsparios smūgiams su skystąja terpe ir būdingiems tai terpei aplinkos veiksniams,

pripučiamosios AAP turi būti greitai ir iki galo pripučiamos.

Jeigu konkrečiomis numatytomis naudojimo sąlygomis yra reikalinga, tam tikrų tipų AAP turi būti nustatyti vienas ar keletas papildomų reikalavimų:

prie jų turi būti visi antroje pastraipoje paminėti pripūtimo prietaisai ir (arba) šviesos ar garso signalinis įtaisas,

prie jų turi būti įtaisas kūnui prikabinti ir pritvirtinti, kad naudotoją būtų galima iškelti iš skystosios terpės,

jos turi būti tinkamos kuo ilgiau naudoti darbe, kai naudotojas gali įkristi į skystąją terpę arba jam būtina panirti į ją.

3.4.1.   Priemonės, padedančios laikytis vandens paviršiuje

Drabužiai, užtikrinantys tinkamą plūduriavimą, priklausomai nuo numatomo naudojimo yra saugūs dėvėti ir gelbsti atsidūrusįjį vandenyje. Numatytomis naudojimo sąlygomis tokios AAP neturi varžyti naudotojo judesių, o, svarbiausia, neturi trukdyti plaukti ar imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus ar būtų galima gelbėti kitus asmenis.

3.5.   Apsauga nuo kenksmingo triukšmo poveikio

AAP, apsaugančios nuo kenksmingo triukšmo poveikio, privalo sumažinti jį tiek, kad naudotojo girdimo garso stiprumo lygmuo jokiu būdu nebūtų didesnis už leidžiamą ribinį dienos akustinio triukšmo lygį, nurodytą 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyvoje 86/188/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojaus, susijusio su triukšmo poveikiais (1).

Visos AAP turi būti paženklintos nurodant triukšmo mažinimo laipsnį ir AAP suteikiamo patogumo rodiklį; jeigu neįmanoma to padaryti, etiketė tvirtinama prie pakuotės.

3.6.   Apsauga nuo karščio ir (arba) liepsnos

AAP, saugančios visą kūną ar jo dalis nuo karščio ir (arba) liepsnos poveikio, privalo būti termiškai izoliuotos ir mechaniškai atsparios numatytomis naudojimo sąlygomis.

3.6.1.   AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys

Sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, tinkamos apsaugoti nuo spinduliuojamo ir oro srautų nešamo karščio, privalo turėti atitinkamą atsitiktinio šilumos srauto perdavimo koeficientą ir būti pakankamai atsparios ugniai, kad būtų išvengta jų savaiminio užsiliepsnojimo numatytomis naudojimo sąlygomis.

Jeigu šios medžiagos ir dalys išoriškai turi atspindėti karštį, jų atspindžio galia turi atitikti karščio, susijusio su infraraudonojo spinduliavimo diapazonu, srauto intensyvumą.

Medžiagos ir kitos dalys įrenginių, trumpai naudojamų esant aukštai temperatūrai, ir AAP, kurios gali būti aptaškytos dideliu kiekiu tokių karštų produktų, kaip išsilydžiusios medžiagos, taip pat privalo turėti pakankamą šiluminę talpą, kad išsaugotų didžiausią sukauptos šilumos kiekį tol, kol naudotojas pasišalins iš pavojingos zonos ir nusiims AAP.

AAP medžiagos ir kitos dalys, kurios gali būti aptaškytos dideliu karštų produktų kiekiu, turi pakankamai apsaugoti ir nuo mechaninių smūgių (žr. 3.1).

AAP medžiagos ir kitos dalys, galinčios netikėtai susiliesti su liepsna, ir tos, kurios naudojamos gaminant priešgaisrinius įrenginius, taip pat turi būti nedegios priklausomai nuo pavojaus rūšies numatytomis naudojimo sąlygomis. Jos negali lydytis susilietusios su liepsna ir neturi skatinti degimo.

3.6.2.   Visiškai parengtos naudoti AAP

Numatytomis naudojimo sąlygomis:

1)

AAP perduodamos naudotojui šilumos kiekis turi būti pakankamai mažas, kad jokiu būdu pavojingai veikiamoje kūno dalyje dėl besikaupiančios šilumos nebūtų sukelta per daug skausmo ir labai pakenkta sveikatai;

2)

prireikus, AAP turi apsaugoti nuo skysčių ar garų skverbimosi ir nudegimų, atsirandančių jos apsauginiam sluoksniui susilietus su naudotojo kūnu.

Jeigu AAP turi aušinimo įtaisus, absorbuojančius garuojant skysčiams ar sublimuojantis kietosioms medžiagoms atsitiktinai atsirandančią šilumą, jie turi būti suprojektuoti taip, kad visos lakiosios medžiagos sklistų už išorinio apsauginio sluoksnio, o ne naudotojo link.

Jeigu AAP turi kvėpavimo įtaisą, šis privalo deramai užtikrinti apsaugą numatytomis naudojimo sąlygomis.

Gamintojo instrukcijoje, pridedamoje prie kiekvieno AAP modelio, trumpai naudojamo esant aukštai temperatūrai, turi būti pateikti visi svarbūs duomenys, reikalingi nustatant didžiausią leistiną įrengimo perduodamą karščio poveikį naudotojui, kai priemonė naudojama laikantis instrukcijos.

3.7.   Apsauga nuo šalčio

AAP, saugančios visą kūną ar jo dalį nuo šalčio poveikio, privalo turėti šiluminę izoliaciją ir būti mechaniškai atsparios numatytomis naudojimo sąlygomis, nes būtent dėl to tokios AAP yra parduodamos.

3.7.1.   AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys

Sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, tinkamos apsaugoti nuo šalčio, privalo turėti kuo mažesnį terminio srauto perdavimo koeficientą, būtiną numatytomis naudojimo sąlygomis. Lanksčios medžiagos ir kitos AAP dalys, skirtos naudoti esant žemai temperatūrai, turi išlikti lanksčios darant būtinus judesius ir keičiant padėtį.

AAP medžiagos ir kitos dalys, kurias gali aptaškyti didelis šaltų medžiagų kiekis, taip pat privalo pakankamai sušvelninti ir mechaninį poveikį (žr. 3.1).

3.7.2.   Visiškai parengtas naudoti AAP komplektas

Numatytomis naudojimo sąlygomis:

1)

AAP praleidžiamas naudotojui srautas turi būti pakankamai silpnas, kad šaltis, kaupdamasis bet kurioje saugomoje kūno dalyje, įskaitant rankų ar kojų pirštus, jokiu būdu nesukeltų per daug skausmo ir labai nepakenktų sveikatai;

2)

AAP turi kiek įmanoma geriau apsaugoti nuo tokių skysčių, kaip lietus, prasiskverbimo ir nesužeisti naudotojo, kai jos šaltas apsauginis sluoksnis susiliečia su naudotojo kūnu.

Jeigu AAP turi kvėpavimo įtaisą, šis privalo deramai užtikrinti apsaugą numatytomis naudojimo sąlygomis.

Gamintojo instrukcijoje, pridedamoje prie kiekvieno AAP modelio, trumpai naudojamo esant žemai temperatūrai, turi būti pateikti visi svarbūs duomenys, reikalingi nustatant didžiausią leistiną įrengimo perduodamą šalčio poveikį naudotojui.

3.8.   Apsauga nuo elektros smūgio

AAP, saugančios visą kūną ar jo dalį nuo elektros srovės poveikio, turi būti pakankamai izoliuotos nuo įtampos, su kuria naudotojas gali susidurti pačiomis nepalankiausiomis numatytomis sąlygomis.

Todėl šios rūšies APP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad atliekant bandymą pro apsauginį sluoksnį tekančios elektros srovės įtampa, kokia numatoma ir darbui, būtų kiek įmanoma mažesnė ir niekada neviršytų didžiausios leistinos ribos.

Kartu su pakuote AAP tipai, skirti išimtinai darbui ar veiklai su elektros įrenginiais, kuriais teka arba gali tekėti tam tikros įtampos elektros srovė, turi būti pažymėti žymenimis, svarbiausia, nurodančiais jų apsaugos rūšį ir (arba) atitinkamą darbinę įtampą, jų serijos numerį ir pagaminimo datą; tokių AAP apsauginio sluoksnio išorėje turi būti numatyta vieta įrašyti datai, kada AAP pradėtos naudoti, ir pastaboms apie reguliariai atliekamus bandymus arba tikrinimus.

Gamintojo instrukcijoje, svarbiausia, turi būti nurodyta išimtinė tokių AAP tipų naudojimo paskirtis ir dielektrinių bandymų, atliekamų jų naudingo naudojimo laikotarpiu, pobūdis bei dažnumas.

3.9.   Apsauga nuo spinduliuotės

3.9.1.   Nejonizuojančioji spinduliuotė

AAP, saugančios nuo ūmaus arba nuolatinio kenksmingo nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikio akims, turi absorbuoti ar atspindėti didelę dalį energijos, kurią spinduliuoja tam tikro ilgio kenksmingą poveikį turinčios bangos, bet pernelyg nemažinti gebėjimo matyti nekenksmingą spektro dalį, pastebėti kontrastus, skirti spalvas tiek, kiek to reikia numatytomis naudojimo sąlygomis.

Todėl apsauginiai akiniai turi būti tokio modelio ir pagaminti taip, kad kiekvienai kenksmingai bangai būtų nustatytas toks spektrinis laidumo koeficientas, kad spinduliuojamos energijos ryškumo tankis, galintis naudotojo akis pasiekti per filtrą, sumažėtų ir jokiu būdu neviršytų didžiausio leistino poveikio dydžio.

Be to, akiniai neturi gesti ar prarasti savo savybių dėl spinduliuotės, skleidžiamos numatytomis naudojimo sąlygomis, poveikio, ir visi parduodami pavyzdžiai turi būti pažymėti saugos laipsnio numeriu, atitinkančiu jų pralaidumo koeficiento spektrinio paskirstymo kreivę.

Akiniai, tinkami to paties tipo spinduliuotės šaltiniams, turi būti klasifikuojami pagal jų saugos laipsnį didėjančia tvarka, o gamintojo instrukcijoje būtinai turi būti nurodytos transmisijos kreivės, pagal kurias galima parinkti tinkamiausias AAP atsižvelgiant į tokias veiksmingo naudojimo sąlygas kaip atstumas nuo AAP iki šaltinio ir energijos, išspinduliuotos per šį atstumą, spektrinis paskirstymas.

Visus filtruojančių akinių pavyzdžius gamintojas privalo pažymėti atitinkamu saugos laipsnio numeriu.

3.9.2.   Jonizuojančioji spinduliuotė

3.9.2.1.   Apsauga nuo išorinės radioaktyviosios taršos

AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, saugančios visą kūną ar jo dalį nuo radioaktyviųjų dulkių, dujų, skysčių ar jų mišinių, turi būti parenkamos, suprojektuojamos ir įkomponuojamos taip, kad užtikrintų, jog tokios priemonės numatytomis naudojimo sąlygomis efektyviai apsaugos nuo teršalų skverbimosi.

Priklausomai nuo šių teršalų pobūdžio ar būklės būtinas nuo nutekėjimo apsaugantis hermetiškumas, kurį užtikrina apsauginis sluoksnis ir (arba) kitos atitinkamos priemonės, tokios kaip vėdinimo ir hermetizavimo sistemos, padedančios išvengti grįžtamojo teršalų sklidimo.

Visos nukenksminimo priemonės, kurios gali būti naudojamos AAP, neturi trukdyti pakartotinai naudoti tokių priemonių numatyto naudingo naudojimo laikotarpiu.

3.9.2.2.   Ribota apsauga nuo išorinio spinduliavimo

AAP, visokeriopai saugančios naudotoją nuo išorinio spinduliavimo arba, jei negalima to padaryti, atitinkamai jį susilpninančios, turi būti skirtos tik silpnų elektronų (pvz., beta) arba silpnų fotonų (pvz., rentgeno, gama) spinduliuotei.

Šių rūšių AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis užtikrintų tokią naudotojo apsaugą, kuri nevaržytų naudotojo judesių, laikysenos ar judėjimo (žr. 1.3.2).

AAP turi būti pažymėtos ženklu, nurodančiu sudedamosios medžiagos (sudedamųjų medžiagų) tipą ir storį, tinkamą numatytomis naudojimo sąlygomis.

3.10.   Apsauga nuo kenksmingų ir užkrečiamųjų medžiagų

3.10.1.   Kvėpavimo takų apsauga

AAP, apsaugančios kvėpavimo takus, turi aprūpinti naudotoją tinkamu kvėpuoti oru, jeigu aplinkos oras yra užterštas ir (arba) jame nėra pakankamos deguonies koncentracijos.

Tinkamas kvėpuoti oras, kuriuo aprūpinamas APP naudotojas, turi būti tiekiamas atitinkamu būdu, pavyzdžiui, filtruojant užterštą orą apsauginiu prietaisu ar įrenginiu arba vamzdžiu tiekiant orą iš neužteršto šaltinio.

Šių rūšių AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis užtikrintų tinkamą naudotojo kvėpavimą ir kvėpavimo higieną.

AAP hermetiškumas ir slėgimo sumažėjimas įkvėpiant, o, esant filtravimo prietaisams, ir gryninimo našumas turi būti toks, kad teršalų iš aplinkos oro prasiskverbtų gana mažai ir jie nepakenktų naudotojo sveikatai ar higienai.

AAP turi būti pažymėtos gamintojo identifikavimo ženklu ir informacija apie tokio tipo priemonės konkrečias charakteristikas, kurios drauge su naudojimo instrukcija padės parengtam ir kvalifikuotam naudotojui teisingai naudoti AAP.

Jeigu yra filtravimo prietaisų, gamintojo instrukcijoje turi būti nurodytas ir naujų neišpakuotų filtrų naudojimo laikas.

3.10.2.   Apsauga nuo sąlyčio su oda ir akimis

AAP, saugančios viso kūno ar jo dalies paviršių nuo sąlyčio su kenksmingomis ir užkrečiamosiomis medžiagomis, numatytomis naudojimo sąlygomis turi apsaugoti nuo tokių medžiagų įsiskverbimo ar difuzijos pro apsauginį sluoksnį, nes būtent dėl to tokios AAP pateikiamos rinkai.

Todėl šių rūšių AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad kuo geriau užtikrintų visišką hermetiškumą, dėl kurio prireikus būtų galima priemonę naudoti ilgesnį laiką per dieną, arba, jei negalima to padaryti, ribotą hermetiškumą, dėl kurio reikėtų apriboti naudojimo laiką.

Jeigu dėl jų naudojimo pobūdžio ir numatytų naudojimo sąlygų tam tikroms pavojingoms ar užkrečiamosioms medžiagoms būdinga didelė skvarba, ribojanti AAP teikiamą apsaugą, AAP turėtų būti išbandytos standartuose nustatyta tvarka ir surūšiuotos pagal veiksmingumą. AAP, kurios laikomos atitinkančiomis bandymo technines sąlygas, turi būti paženklintos, pirmiausia nurodant medžiagų pavadinimus arba, jei negalima to padaryti, išbandytų medžiagų kodus ir saugaus naudojimo trukmę. Taip pat svarbu, kad gamintojo instrukcijoje būtų paaiškinti kodai (prireikus), pateiktas detalus standartinių bandymų aprašymas ir visa atitinkama informacija apie ilgiausią leistiną naudojimo laiką numatytomis skirtingomis naudojimo sąlygomis.

3.11.   Apsaugos prietaisai nardymo priemonėms

1.   Kvėpavimo prietaisai

Kvėpavimo prietaisas turi užtikrinti naudotojo kvėpavimui būtiną dujų mišinį numatytomis naudojimo sąlygomis ir ypač atsižvelgiant į didžiausią panirimo gylį.

2.   Jeigu pagal numatytas naudojimo sąlygas yra būtina, priemonę turi sudaryti:

a)

kostiumas, apsaugantis naudotoją nuo slėgio, atsirandančio giliai panirus (žr. 3.2) ir (arba) nuo šalčio (žr. 3.7);

b)

pavojaus signalinės sistemos, nedelsiant naudotoją įspėjančios, kad kvėpavimui būtino dujų mišinio atsargos senka (žr. 2.8);

c)

gelbėjimosi kostiumas, padedantis naudotojui iškilti į paviršių (žr. 3.4.1).


(1)  OL L 137, 1986 5 24, p. 28.


III PRIEDAS

GAMINTOJO PATEIKIAMI TECHNINIAI DOKUMENTAI

8 straipsnio 1 dalyje minimuose dokumentuose turi būti visi svarbūs duomenys apie tai, kokiais būdais gamintojas užtikrina, kad AAP atitiktų pagrindinius joms keliamus reikalavimus.

8 straipsnio 2 dalyje minimų AAP modelių dokumentuose būtinai turi būti:

1)

gamintojo techniniai dokumentai, tai yra:

a)

AAP bendrieji ir detalieji planai, prie kurių prireikus pridedami apskaičiavimai ir prototipų bandymų rezultatai, reikalingi, kad būtų galima patikrinti pagrindinių reikalavimų atitikimą;

b)

pagrindinių saugos reikalavimų ir suderintų standartų ar kitų techninių sąlygų, paminėtų 3 ir 5 straipsniuose, išsamus sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į modelio konstrukciją;

2)

kontrolės būdų ir bandymų, atliktų gamintojo įmonėje, aprašymas, kad būtų galima patikrinti, ar pagamintos AAP atitinka suderintus standartus ar kitas technines sąlygas ir kokia yra jų kokybė;

3)

II priedo 1.4 punkte minimo informacinio pranešimo kopijos.


IV PRIEDAS

EB ATITIKTIES ŽENKLAS

EB ATITIKTIES ŽENKLAS – TAI ŠIS SIMBOLIS:

Image


V PRIEDAS

KRITERIJAI, KURIUOS TURI ATITIKTI NOTIFIKUOTOSIOS ĮSTAIGOS

(9 straipsnio 2 dalis)

Valstybių narių paskirtos įstaigos turi atitikti šias minimalias sąlygas:

1)

turėti pakankamai darbuotojų ir būtinų priemonių bei įrangos;

2)

personalas privalo būti techniškai kompetentingas ir profesionalus;

3)

darbuotojai ir techninis personalas, atlikdami bandymus, rengdami ataskaitas, išduodami sertifikatus ir atlikdami šioje direktyvoje numatytą stebėjimą turi būti nepriklausomi nuo visų tiesiogiai ar netiesiogiai su AAP susijusių grupių ar asmenų;

4)

darbuotojai turi saugoti profesines paslaptis;

5)

pasirašyti civilinės atsakomybės draudimą, jeigu tokia atsakomybė nenumatyta valstybės nacionalinės teisės aktuose.

1 ir 2 punktuose numatytų sąlygų vykdymą reguliariai tikrina valstybių narių kompetentingos institucijos.


VI PRIEDAS

EB ATITIKTIES DEKLARAVIMO PAVYZDYS

Image

Top