21996A0312(01)

Konvencija

dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencija)

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA

ir

EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA,

ŽINODAMOS, kad Alpės yra vienas iš didžiausių vientisų nepaliestų arealų Europoje, kuris dėl savo išsiskiriančios unikalios ir įvairiopos natūralios buveinės, kultūros bei istorijos yra ekonominė, kultūrinė, rekreacinė ir gyvenamoji aplinka pačiame Europos centre, kuria bendrai naudojasi daugybė tautų ir šalių,

PRIPAŽINDAMOS, kad Alpės yra gyvenamoji ir ekonominė vietos gyventojų aplinka, taip pat nepaprastai reikšminga nealpiniams regionams, pavyzdžiui, svarbių transporto maršrutų vieta,

PRIPAŽINDAMOS, kad Alpės yra pagrindinė nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveinė ir paskutinis jų prieglobstis,

SUVOKDAMOS esminius nacionalinių teisinių sistemų, gamtinių sąlygų, gyventojų pasiskirstymo, žemės ūkio ir miškininkystės, ekonomikos būklės ir plėtros, eismo intensyvumo ir turizmo pobūdžio bei intensyvumo skirtumus,

ŽINODAMOS, kad žmogaus sukeliami ir nuolatos didėjantys sunkumai vis labiau kenkia Alpių regionui ir ekologinėms jo funkcijoms ir kad žala yra neatitaisoma arba atitaisoma tik didžiausiomis pastangomis, didelėmis sąnaudomis ir paprastai per ilgą laiką,

ĮSITIKINUSIOS, kad ekonominiai interesai turi būti derinami su ekologijos reikalavimais,

LAIKYDAMOSI pirmosios aplinkosaugos ministrų konferencijos Alpių klausimais, vykusios 1989 m. spalio 9–11 d. Berchtesgadene, rezultatų,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši Konvencija apima Alpių regioną, apibūdintą ir pavaizduotą priede.

2. Susitariančiosios Šalys, deponuodamos savo ratifikavimo, priėmimo ar pavirtinimo dokumentus arba bet kuriuo metu po to, gali pradėti taikyti šią Konvenciją ir kitose savo nacionalinių teritorijų srityse, pateikdamos depozitarui, Austrijos Respublikai, deklaraciją, jeigu to reikia šios Konvencijos nuostatoms įgyvendinti.

3. Bet kokia pagal straipsnio 2 dalį pateikta deklaracija, susijusi su joje nurodyta bet kokia nacionaline teritorija, atšaukiama depozitarui skirtu pranešimu. Atšaukimas įsigalioja pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po tos dienos, kurią depozitaras gauna tokį pranešimą.

2 straipsnis

Bendrieji įsipareigojimai

1. Susitariančiosios Šalys įgyvendina nuoseklią Alpių apsaugos politiką, laikydamosi prevencijos, "teršėjas moka" ir bendradarbiavimo principų, deramai atsižvelgdamos į Alpių valstybių, jų alpinių regionų ir Europos ekonominės bendrijos interesus ir taupiai bei subalansuotai naudodamos išteklius. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas Alpių regione stiprinamas ir plečiamas tiek apimant naujas teritorijas, tiek didinant bendradarbiavimo objektų skaičių.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui pasiekti Susitariančiosios Šalys imasi reikiamų priemonių, ypač tokiose srityse:

a) gyventojai ir kultūra – siekiama gerbti, saugoti ir skatinti kultūrinę bei socialinę vietos gyventojų nepriklausomybę, garantuoti stabilų jų gyvenimo lygį, ypač rūpinantis aplinkai tinkamu nusėsdinimu ir ekonomine plėtra, skatinti Alpių ir nealpinių regionų gyventojų abipusį supratimą ir bendradarbiavimą;

b) regioninis planavimas – siekiama garantuoti ekonomišką bei racionalų žemės naudojimą ir sveiką, darnią viso regiono plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant gaivalinių nelaimių keliamiems pavojams, vengti pernelyg pasyvaus ar pernelyg aktyvaus natūralių buveinių naudojimo, jas apsaugoti arba atkurti kruopščiai aiškinantis ir vertinant žemės naudojimo reikalavimus, sudarant ilgalaikius būtinuosius planus ir koordinuojant taikomas priemones;

c) oro taršos prevencija – siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir taršos problemas Alpių regione, taip pat iš kitų regionų atnešamas kenksmingas medžiagas iki tokio lygio, kuris būtų nekenksmingas žmonėms, gyvūnams ir augalams;

d) dirvožemio apsauga – siekiama mažinti kiekybinę ir kokybinę žalą dirvožemiui, ypač taikant dirvožemiui nekenksmingus žemės ūkio ir miškininkystės metodus, kuo mažiau kenkiant dirvožemiui ir žemei, kontroliuojant eroziją ir ribojant dirbtinių dirvožemio dangų naudojimą;

e) vandens išteklių valdymas – siekiama išsaugoti arba atkurti ekologiškas vandens sistemas, ypač stengiantis neteršti ežerų ir upių, taikant natūralias hidraulinės inžinerijos metodikas, o naudojant vandens energiją paisyti ir vietos gyventojų, ir aplinkosaugos interesų;

f) gamtos ir kaimo aplinkos apsauga – siekiama saugoti, o tada, tam tikrais atvejais, atkurti gamtinę ir kaimo aplinką, kad galėtų veikti ekosistemos, būtų išsaugotos gyvūnų ir augalų rūšys, įskaitant jų buveines, būtų išsaugotas gamtos sugebėjimas atsinaujinti ir subalansuotas jos produktyvumas, būtų nuolatos saugoma gamtos ir kaimo aplinkos kaip visumos įvairovė, unikalumas ir grožis;

g) ūkininkavimas kalnuose – visuomenės interesų labui siekiama ir toliau valdyti tradiciškai žmonių dirbamą žemę, taip pat išsaugoti ir skatinti ūkininkavimo sistemą, kuri atitinka vietos sąlygas ir tinkama aplinkai, atsižvelgiant į ne tokias palankias ekonomines sąlygas;

h) kalnų miškai – siekiama išsaugoti, sustiprinti ir atkurti miškų svarbą, ypač jų apsauginį vaidmenį, gerinant miškų ekosistemų atsparumą, taikant natūralius miškininkystės metodus ir vengiant bet kokio miškams žalingo naudojimo, taip pat atsižvelgiant į Alpių regionui ne tokias palankias ekonomines sąlygas;

i) turizmas ir rekreacija – ribojant aplinkai žalingą veiklą, siekiama derinti turizmo ir rekreacinę veiklą su ekologijos ir socialiniais reikalavimais, ypač saugant tyliąsias zonas;

j) transportas – siekiama sumažinti transporto srautą per Alpes ir jo keliamus pavojus iki tokio lygio, kuris būtų nekenksmingas žmonėms, gyvūnams ir augalams bei jų buveinėms, nukreipiant eismą, ypač susijusį su prekių gabenimu, į geležinkelius, ypatingą dėmesį skiriant reikiamų infrastruktūrų formavimui ir rinkos principus atitinkančioms paskatoms, nediskriminuojant dėl tautybės;

k) energija – siekiama diegti tokius energijos gamybos, platinimo ir naudojimo būdus, kurie saugotų kaimo aplinką ir būtų tinkami aplinkai, ir skatinti naudotis energijos taupymo priemonėmis;

l) atliekų tvarkymas – siekiama sukurti tokią atliekų surinkimo, utilizavimo ir šalinimo sistemą, kuri atitiktų Alpių regiono specialius topografinius, geologinius ir klimato reikalavimus, ypatingą dėmesį skiriant veiklai be atliekų

3. Susitariančiosios Šalys susitaria dėl protokolų, nustatančių šios Konvencijos įgyvendinimo detalės.

3 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir sistemingas monitoringas

Dėl 2 straipsnyje nurodytų sričių Susitariančiosios Šalys susitaria:

a) bendradarbiauti vykdant mokslo tiriamąją veiklą ir atliekant mokslinius vertinimus;

b) kurti bendras arba papildomas sistemingo monitoringo programas;

c) derinti mokslo tiriamąją, monitoringo ir susijusių duomenų rinkimo veiklą.

4 straipsnis

Teisinis, mokslinis, ekonominis ir techninis bendradarbiavimas

1. Susitariančiosios Šalys sudaro sąlygas šią Konvenciją atitinkančios teisinės, mokslinės, ekonominės bei techninės informacijos mainams ir juos skatina.

2. Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie planuojamas teisines arba ekonomines priemones, kurių imasi tikėdamosi ypatingo poveikio Alpių regionui ar jo sritims, kad kuo labiau atsižvelgtų į tarpvalstybinius ir regioninius reikalavimus.

3. Prireikus Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja su tarptautinėmis Vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų garantuotas veiksmingas Konvencijos ir protokolų, kurių Susitariančiosios Šalys jos yra, įgyvendinimas.

4. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad visuomenė tinkamu būdu bus nuolatos informuojama apie atliktų mokslinių tyrimų, atlikto monitoringo ir veiksmų rezultatus.

5. Šioje Konvencijoje numatyti Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimai teikti informaciją vykdomi laikantis nacionalinės teisės aktų dėl konfidencialumo. Jeigu nurodyta, kad informacija konfidenciali, ji tokia ir laikoma.

5 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių Konferencija

1. Rengiami nuolatiniai Susitariančiųjų Šalių Konferencijos posėdžiai, kad Šalys galėtų aptarti bendrus Susitariančiųjų Šalių reikalus ir bendradarbiavimą.

Pirmąjį Alpių Konferencijos posėdį sušaukia susitarimu nustatyta Susitariančioji Šalis praėjus daugiausiai metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo.

2. Vėliau eilinius Konferencijos posėdžius kas dveji metai sušaukia pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis. Konferencijos vieta ir pirmininkavimas keičiamas po kiekvieno eilinio posėdžio. Ir vietą, ir pirmininkavimo tvarką nustato Alpių Konferencija.

3. Pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis siūlo Konferencijos posėdžio darbotvarkę. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę įtraukti į darbotvarkę ir kitus klausimus.

4. Susitariančiosios Šalys perduoda konferencijai informaciją apie priemones, kurias taikė įgyvendindamos Konvenciją ir jos protokolus, kurių Susitariančiosiomis Šalimis jos yra, laikydamosi nacionalinės teisės aktų dėl informacijos konfidencialumo.

5. Jungtinės Tautos, specializuotos jų institucijos, Europos Taryba ir visos Europos šalys gali dalyvauti Konferencijos posėdžiuose kaip stebėtojos. Tai galioja ir Alpių teritorinių institucijų tarpvalstybinėms asociacijoms. Be to, į Konferenciją kaip stebėtojos gali būti įleidžiamos atitinkamos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos.

6. Neeiliniai Konferencijos posėdžiai sušaukiami bendru susitarimu arba tada, kai tarp dviejų eilinių posėdžių pirmininkaujančiai Susitariančiajai Šaliai prašymą raštu pateikia trečdalis Susitariančiųjų Šalių.

6 straipsnis

Konferencijos funkcijos

Posėdžių metu Konferencija tikrina, kaip įgyvendinama Konvencija ir jos protokolai bei jų priedai, taip pat atlieka tokias pagrindines funkcijas:

a) 10 straipsnyje nustatyta tvarka priima Konvencijos pakeitimus,

b) 11 straipsnyje numatyta tvarka priima protokolus ir jų priedus bei jų pakeitimus;

c) priima savo darbo tvarkos taisykles;

d) priima būtinus finansinius sprendimus;

e) tvirtina steigiamas darbo grupes, būtinas Konvencijai įgyvendinti;

f) fiksuoja mokslinės informacijos įvertinimus;

g) priima sprendimus arba rekomenduoja priemones, būtinas siekiant 3 ir 4 straipsniuose nustatytų tikslų, nustato, kokio pobūdžio, kokia tema ir kada turi būti pateikta informacija pagal 5 straipsnio 4 dalį, fiksuoja šią informaciją kartu su darbo grupių pateiktomis ataskaitomis;

h) atsako už svarbiausių sekretoriavimo funkcijų vykdymą.

7 straipsnis

Sprendimų priėmimas Konferencijoje

1. Konferencija priima sprendimus vieningai, nebent toliau būtų numatyta kitaip. Jeigu nepavyksta pasiekti vieningumo dėl 6 straipsnio c, f ir g punktuose numatytų funkcijų ir pirmininkas aiškiai konstatuoja šį faktą, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

2. Visos Susitariančiosios Šalys turi teisę balsuoti Konferencijoje. Savo kompetencijos srityse Europos bendrija naudojasi savo balsais, jų skaičius lygus jos valstybių narių, kurios yra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys, skaičiui; Europos ekonominė bendrija nesinaudoja savo balso teise, jeigu ja naudojasi jos valstybės narės.

8 straipsnis

Nuolatinis komitetas

1. Kaip vykdomoji institucija įsteigiamas Konferencijos Nuolatinis komitetas, kurį sudaro Susitariančiųjų Šalių atstovai.

2. Valstybės, pasirašiusios Konvenciją, bet jos dar neratifikavusios, Nuolatinio komiteto posėdžiuose turi stebėtojų statusą. Be to, bet kuri Alpių valstybė, dar nepasirašiusi šios Konvencijos, paprašiusi gali gauti tokį statusą.

3. Nuolatinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4. Be to, Nuolatinis komitetas nustato, kokia tvarka jo posėdžiuose dalyvauja Vyriausybinių ir (arba) nevyriausybinių organizacijų atstovai.

5. Konferencijai pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis skiria Nuolatinio komiteto pirmininką.

6. Nuolatinis komitetas atlieka tokias pagrindines funkcijas:

a) analizuoja Susitariančiųjų Šalių pagal 5 straipsnio 4 dalį pateiktą informaciją ir atsiskaito Alpių Konferencijai;

b) renka ir vertina dokumentus, susijusius su Konvencijos ir jos protokolų bei jų priedų įgyvendinimu, teikia juos nagrinėti Konferencijai pagal 6 straipsnį;

c) informuoja Alpių Konferenciją apie Konferencijos sprendimų įgyvendinimą;

d) rengia Konferencijos posėdžių programas ir gali siūlyti darbotvarkės klausimus, taip pat kitas priemones, susijusias su Konvencijos ir jos protokolų įgyvendinimu;

e) skiria darbo grupes, atsakingas už protokolų ir rekomendacijų formulavimą pagal 6 straipsnio e punktą ir koordinuoja tų grupių veiklą;

f) bendruoju požiūriu nagrinėja ir derina protokolų projektų turinį ir teikia juos Konferencijai;

g) siūlo Konferencijai priemones ir rekomendacijas, reikalingas įgyvendinant Konvencijoje ir jos protokoluose numatytus tikslus.

7. Nuolatinis komitetas priima sprendimus laikydamasis 7 straipsnio nuostatų.

9 straipsnis

Sekretoriatas

Konferencija gali vieningai nuspręsti įsteigti nuolatinį sekretoriatą.

10 straipsnis

Konvencijos pakeitimai

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti Susitariančiajai Šaliai, kuri pirmininkauja Konferencijai, iš dalies pakeisti Konvenciją. Tokius pasiūlymus Konferencijai pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis perduoda Susitariančiosioms Šalims ir Konvenciją pasirašiusioms šalims likus bent šešiems mėnesiams iki Konferencijos posėdžio, kuriame jie bus svarstomi. Konvencijos pakeitimai įsigalioja pagal 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

11 straipsnis

Protokolai ir jų pakeitimai

1. Kaip apibrėžta 2 straipsnio 3 dalyje protokolų projektus Konferencijai pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis perduoda Susitariančiosioms Šalims ir Konvenciją pasirašiusioms šalims likus bent šešiems mėnesiams iki Konferencijos posėdžio, kuriame jie bus svarstomi.

2. Konferencijos priimti protokolai pasirašomi Konferencijos posėdyje arba vėliau valstybėje depozitarėje. Jie taikomi toms Susitariančiosioms Šalims, kurios juos ratifikavo, priėmė arba patvirtino. Kad protokolas įsigaliotų, jį turi ratifikuoti, priimti arba patvirtinti bent trys Susitariančiosios Šalys. Atitinkami dokumentai deponuojami depozitarui, Austrijos Respublikai.

3. Jeigu protokole nenumatyta kitaip, jis įsigalioja ir denonsuojamas vadovaujantis 10, 13 ir 14 straipsniais.

4. Jeigu protokolai iš dalies pakeičiami, straipsnio 1–3 dalys taikomos mutatis mutandis.

12 straipsnis

Pasirašymas ir ratifikavimas

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti nuo 1991 m. lapkričio 7 d. Austrijos Respublikoje, kuri yra depozitaras.

2. Konvencija turi būti ratifikuota, priimta arba patvirtinta. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui.

3. Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią trys valstybės išreiškė savo sutikimą būti saistomos Konvencijos, kaip numatyta straipsnio 2 dalies nuostatose.

4. Jeigu kuri nors Konvenciją pasirašiusi šalis vėliau išreiškia savo sutikimą būti saistoma Konvencijos pagal straipsnio 2 dalies nuostatas, Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai deponuojamas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.

13 straipsnis

Denonsavimas

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu gali denonsuoti šią Konvenciją depozitarui skirtu pranešimu.

2. Toks denonsavimas įsigalioja pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna tokį pranešimą.

14 straipsnis

Pranešimai

Depozitaras praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir Konvenciją pasirašiusioms šalims apie:

a) visus pasirašymus;

b) visus deponuojamus ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus;

c) Konvencijos įsigaliojimo datą, kaip numatyta 12 straipsnyje;

d) visas deklaracijas, numatytas 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

e) visus 13 straipsnyje numatytus pranešimus ir denonsavimo įsigaliojimo datą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta 1991 m. lapkričio 7 d. Zalcburge vokiečių, prancūzų, italų ir slovėnų kalbomis. Visi šie tekstai yra vienodai saistantys. Originalus tekstas deponuojamas Austrijos valstybės archyvuose. Depozitaras išsiunčia visoms Konvenciją pasirašiusioms valstybėms patvirtintas kopijas.

--------------------------------------------------