(1)

Reglamentu (EB) Nr. 246/2009 Komisijai suteikti įgaliojimai priimant reglamentą taikyti Sutarties 81 straipsnio 3 dalį laivybos bendrovių tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams, susijusiems su bendru linijinės laivybos paslaugų teikimu (konsorciumais), kurie dėl susitariančiųjų laivybos bendrovių bendradarbiavimo gali apriboti konkurenciją bendrojoje rinkoje ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir todėl jiems dali būti taikomas Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas.

(2)

Komisija pasinaudojo savo įgaliojimais ir 2000 m. balandžio 19 d. priėmė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 823/2000 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms linijinės laivybos bendrovių (konsorciumų) susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų grupėms ( 3 ), kurio galiojimas baigsis 2010 m. balandžio 25 d. Remiantis Komisijos iki šiol sukaupta patirtimi, galima prieiti prie išvados, kad priežastys, dėl kurių linijinės laivybos konsorciumams buvo taikoma bendroji išimtis, tebėra svarios. Tačiau būtini tam tikri pakeitimai, kad būtų pašalintos nuorodos į 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles ( 4 ), kuriuo buvo leidžiama linijinės laivybos maršrutams nustatyti kainas ir pajėgumus, tačiau kuris yra panaikintas. Pakeitimai taip pat būtini siekiant labiau suderinti reglamentą ir kitus galiojančius horizontaliojo bendradarbiavimo bendrosios išimties reglamentus, atsižvelgiant į šiuo metu linijinės laivybos rinkoje taikomą praktiką.

(3)

Konsorciumų susitarimai yra labai įvairūs – nuo labai integruotų konsorciumų, reikalaujančių daug investicijų, pavyzdžiui, dėl to, kad steigdamos konsorciumą ir bendrus operacijų centrus jo narės šiuo tikslu pirko ar frachtavo laivus, iki lanksčių keitimosi plotais susitarimų. Šiame reglamente konsorciumo susitarimą sudaro vienas arba keli atskiri, tačiau susiję linijinės laivybos bendrovių susitarimai, pagal kuriuos šalys teikia bendrą paslaugą. Teisinė susitarimų forma nėra tokia svarbi kaip ekonominė tikrovė, t. y. kad šalys teikia bendrą paslaugą.

(4)

Bendroji išimtis turėtų būti taikoma tik tiems susitarimams, dėl kurių galima pakankamai tvirtai daryti prielaidą, kad jie atitinka Sutarties 81 straipsnio 3 dalies sąlygas. Tačiau nedaroma prielaida, kad konsorciumai, kuriems netaikomas šis reglamentas, patenka į Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, arba, jei patenka, kad jie neatitinka Sutarties 81 straipsnio 3 dalies sąlygų. Tokių konsorciumų šalys, vertindamos, ar atitinka Sutarties 81 straipsnio sąlygas, gali atsižvelgti į nedidelių apimčių rinkų ypatumus arba atvejus, kai rinkos dalies riba viršijama dėl to, kad konsorciumui priklauso svarbių išteklių neturintis mažas vežėjas ir dėl kurio bendra konsorciumo rinkos dalis padidėja tik nežymiai.

(5)

Konsorciumai, kaip apibrėžta šiame reglamente, racionalizuodami jiems priklausančių bendrovių veiklą bei sukurdami laivų ir uosto įrenginių eksploatavimo masto ekonomiją, paprastai padeda gerinti esamų linijinio jūrų transporto paslaugų našumą ir kokybę. Sudarydami geresnes sąlygas plačiau naudotis konteineriais ir efektyviau panaudoti laivų pajėgumus ir tą skatindami, jie taip pat skatina techninę ir ekonominę pažangą. Galimybė reguliuoti pajėgumus reaguojant į pasiūlos ir paklausos svyravimus yra esminis ir neatskiriamas konsorciumo požymis, būtinas bendrai paslaugai sukurti ir teikti. Kita vertus, nepagrįstas pajėgumo ir pardavimų ribojimas ir bendras krovinių gabenimo įkainių nustatinėjimas ar rinkos ir klientų pasiskirstymas greičiausiai nebūtų veiksmingas. Todėl šiame reglamente nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma tokią veiklą apimantiems konsorciumų susitarimams, nepriklausomai nuo šalių įtakos rinkoje.

(6)

Transporto naudotojai turėtų gauti tinkamą naudos, gautos padidėjus veiksmingumui, dalį. Našumo padidėjimas, kurį gali paskatinti konsorciumai, jų teikiamų laivybos paslaugų naudotojams gali būti naudingas. Taip pat gali būti naudinga ir tai, kad į uostą atplaukiama ir juo naudojamasi dažniau, geriau sudaromas grafikas, gerėja paslaugų kokybė ir jų pritaikymas individualioms reikmėms, nes naudojamasi modernesniais laivais ir kitais įrenginiais, įskaitant uosto įrangą.

(7)

Naudotojams konsorciumai gali būti naudingi tik tada, kai veikla, kuria užsiima konsorciumas, yra vykdoma esant pakankamai konkurencijai atitinkamose rinkose. Ši sąlyga turėtų būti laikoma įvykdyta, jei konsorciumo rinkos dalis yra mažesnė nei nustatyta riba ir todėl galima daryti prielaidą, jog egzistuoja veiksminga faktinė arba potenciali konkurencija su konsorciumui nepriklausančiais vežėjais. Siekiant įvertinti atitinkamą rinką, reikėtų atsižvelgti ne tik į tiesioginę prekybą tarp konsorciumo aptarnaujamų uostų, bet ir konkurenciją su kitomis linijinės laivybos bendrovėmis, teikiančiomis paslaugas plaukiant iš uostų, kuriais galima pakeisti konsorciumo aptarnaujamus uostus, ir prireikus į konkurenciją su kitų rūšių transporto priemonėmis.

(8)

Šiuo reglamentu išimtis neturėtų būti suteikta susitarimams, kuriais ribojama konkurencija ir kurie nėra būtini išimtį pateisinantiems tikslams pasiekti. Dėl to konkurenciją smarkiai pažeidžiantiems suvaržymams (griežtiems apribojimams), susijusiems su trečiosioms šalims taikomų kainų nustatymu, pajėgumų arba pardavimų apribojimu ir rinkų arba vartotojų pasiskirstymu, šiuo reglamentu nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma. Išskyrus veiklą, kuriai pagal šį reglamentą aiškiai taikoma išimtis, šis reglamentas taikomas tik tai papildomai veiklai, kuri tiesiogiai susijusi konsorciumo veikla, reikalinga jos įgyvendinimui ir jai proporcinga.

(9)

Šiame reglamente nustatyta rinkos dalies riba ir kitos sąlygos, taip pat šios išimties netaikymas tam tikrai veiklai iš esmės turėtų užtikrinti, kad susitarimais, kuriems taikoma ši bendroji išimtis, susijusioms bendrovėms nebūtų suteikiama galimybė pašalinti konkurenciją didžiojoje atitinkamos rinkos dalyje.

(10)

Siekiant įvertinti, ar konsorciumas atitinka rinkos dalies sąlygą, reikėtų sudėti visas konsorciumų narių užimamas rinkos dalis. Skaičiuojant kiekvieno nario rinkos dalį, reikia atsižvelgti į jo bendras pervežimo apimtis konsorciume ir už jo ribų. Pastaruoju atveju, reikėtų atsižvelgti į visas nario pervežamas apimtis kitame konsorciume arba bet kurią kitą nario teikiamą atskirą paslaugą savo arba trečiosios šalies laive pagal sutartinius susitarimus, pavyzdžiui, ploto frachtavimo.

(11)

Be to, kartu su galimybe naudotis bendrąja išimtimi, turėtų būti suteikiama teisė kiekvienam konsorciumo nariui išstoti iš konsorciumo, su sąlyga, kad apie tai jis praneša iš anksto. Tačiau, jei konsorciumas yra labai integruotas, siekiant atsižvelgti į didesnes investicijas konsorciumui sukurti ir išstojus vienai narei jį pertvarkyti, reikėtų įtvirtinti nuostatą dėl ilgesnio laikotarpio išankstiniam pranešimui apie išstojimą pateikti ir ilgesnio pradinio privalomo laikotarpio.

(12)

Ypač tais atvejais, kai susitarimų, kuriems taikomas šis reglamentas, poveikis vis tiek yra nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi, Komisija gali atimti teisę naudotis bendrąja išimtimi pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose įgyvendinimo ( 5 ). Šiuo atžvilgiu neigiamas poveikis, kuris gali kilti dėl esamų konsorciumo ir (arba) jo narių ryšių su kitais konsorciumais ir (arba) linijinės laivybos bendrovėmis toje pačioje atitinkamoje rinkoje, yra labai svarbus.

(13)

Be to, jei susitarimų poveikis yra nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi valstybės narės teritorijoje ar jos dalyje, turinčioje visus atskiros geografinės rinkos požymius, tos valstybės narės konkurencijos institucija gali panaikinti teisę naudotis bendrąja išimtimi toje teritorijoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2003.

(14)

Šiuo reglamentu nepažeidžiamas Sutarties 82 straipsnio taikymas.

(15)

Pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 823/2000 galiojimui, reikia priimti naują reglamentą, kuriuo būtų atnaujinta bendroji išimtis,