EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01975R2777-20060511
Regulation (EEC) No 2777/75 of the Council of 29 October 1975 on the common organization of the market in poultrymeat
Consolidated text: Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 1975 m. spalio 29 d. dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo
Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 1975 m. spalio 29 d. dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo
No longer in force
1975R2777 — LT — 11.05.2006 — 005.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2777/75 1975 m. spalio 29 d. dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (OL L 282, 1.11.1975, p.77) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 45 |
3 |
21.2.1976 |
||
|
L 362 |
8 |
31.12.1985 |
||
|
L 133 |
39 |
21.5.1986 |
||
|
L 370 |
14 |
30.12.1987 |
||
|
L 128 |
29 |
11.5.1989 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 3714/92 1992 m. gruodžio 22 d. |
L 378 |
23 |
23.12.1992 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 1574/93, 1993 m. birželio 14 d. |
L 152 |
1 |
24.6.1993 |
|
|
L 349 |
105 |
31.12.1994 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2916/95 1995 m. gruodžio 18 d. |
L 305 |
49 |
19.12.1995 |
|
|
L 77 |
7 |
20.3.2002 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 806/2003 2003 m. balandžio 14 d. |
L 122 |
1 |
16.5.2003 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1913/2005 2005 m. lapkričio 23 d. |
L 307 |
2 |
25.11.2005 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 679/2006 2006 m. balandžio 25 d. |
L 119 |
1 |
4.5.2006 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 291 |
17 |
19.11.1979 |
||
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
|
(*) |
Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba. |
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2777/75
1975 m. spalio 29 d.
dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 43 straipsnius,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),
kadangi pagrindinės nuostatos dėl paukštienos rinkos organizavimo nuo jų priėmimo buvo daugelį kartų keičiamos; kadangi dėl atitinkamų tekstų gausumo, sudėtingumo bei išsibarstymo po įvairius Oficialiuosius leidinius jais sunku pasinaudoti bei jiems trūksta aiškumo, kuris turėtų būti svarbiausia teisės aktų ypatybė; kadangi dėl šios priežasties juos reikėtų sujungti į vieną tekstą;
kadangi žemės ūkio produktų bendrosios rinkos funkcionavimas ir plėtra reikalauja, kad būtų sukurta bendroji žemės ūkio politika, apimanti pirmiausia bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, kuris, atsižvelgiant į produktą, gali įgyti įvairias formas;
kadangi bendros žemės ūkio politikos uždavinys yra siekti tikslų, numatytų Sutarties 39 straipsnyje; kadangi, siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti suinteresuotos žemės ūkio bendrijos tinkamą gyvenimo lygį, paukštienos sektoriuje turėtų būti numatyta nuostata dėl priemonių, palengvinančių pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų;
kadangi vienos bendros paukštienos rinkos sukūrimas siejasi su vienos bendros prekybos sistemos, apimančios mokesčius ir eksporto gražinamąsias išmokas, prie Bendrijos išorės sienų;
kadangi, siekiant šio tikslo, paprastai turėtų pakakti įvesti importo iš trečiųjų šalių mokesčius, kurie nustatomi atsižvelgiant į lesinimo išlaidų sumažėjimą dėl pašarinių grūdų kainos Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje ir į būtinumą apsaugoti Bendrijos perdirbimo pramonę;
kadangi būtina išvengti Bendrijos rinkos trukdymų, kuriuos nulemia pasaulinės rinkos pasiūlymai, teikiami nenatūraliai mažomis kainomis; kadangi tuo tikslu turi būti nustatytos šliuzo vartų kainos ir atitinkama suma padidinti mokesčiai, kai franko pasienyje pardavėjo kainos yra mažesnės nei tos kainos;
kadangi nuostata dėl eksporto į trečiąsias šalis gražinamųjų išmokų, kuri yra lygi skirtumui tarp kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, pasitarnautų garantuojant Bendrijos dalyvavimą tarptautinėje paukštienos prekyboje; kadangi, siekiant suteikti Bendrijos eksportuotojams tam tikrą garantiją dėl eksporto gražinamųjų išmokų pastovumo, turėtų būti priimta nuostata dėl gražinamųjų išmokų už paukštieną nustatymo;
kadangi, be anksčiau aprašytos sistemos, turėtų būti priimta nuostata visai ar iš dalies uždrausti taikyti įvežimo perdirbti tvarką, jei padėtis rinkoje to reikalauja;
kadangi mokesčių sistema leidžia išsiversti be visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų; kadangi mokesčių mechanizmas, ypatingomis aplinkybėmis, gali pasirodyti esąs netobulas; kadangi tokiais atvejais, siekiant nepalikti Bendrijos rinkos neapsaugotos nuo trukdymų, kurie gali kilti po to, kai pašalinamos anksčiau egzistavusios importo kliūtys, Bendrijai turėtų būti leista nedelsiant imtis visų būtinų priemonių;
kadangi laisvos apyvartos apribojimai, kuriuos lemia priemonių, skirtų išvengti gyvulių ligų plitimo, taikymas, gali sukelti sunkumų vienos ar kelių valstybių narių rinkose; kadangi, siekiant šią padėtį pataisyti, turi būti numatyta nuostata dėl ypatingų rinkos rėmimo priemonių patvirtinimo;
kadangi, siekiant palengvinti pasiūlytų priemonių įgyvendinimą, turi būti numatyta glaudaus bendradarbiavimo Vadybos komitete tarp valstybių narių ir Komisijos užmezgimo procedūra;
kadangi vienos bendros rinkos sukūrimui gali grėsti pavojus teikiant tam tikrą pagalbą; kadangi dėl šios priežasties paukštienai turėtų būti taikomos Sutarties nuostatos, kurios leidžia įvertinti valstybių narių suteiktą pagalbą ir draudžia pagalbą, nesuderinamą su bendrąja rinka;
kadangi bendrai organizuojant paukštienos rinką, būtina tuo pačiu metu tinkamai atsižvelgti į tikslus, numatytus Sutarties 39 ir 110 straipsniuose;
kadangi valstybių narių išlaidas, susijusias su jų įsipareigojimais, kylančiais taikant šį reglamentą, padengia Bendrija, kaip nurodyta 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 ( 2 ) 2 ir 3 straipsniuose dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1566/72 ( 3 ),
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Bendras paukštienos rinkos organizavimas apima šiuos produktus:
|
KN kodas |
Prekių aprašymas |
|
|
a) |
0105 |
Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos), antys, žąsys, kalakutai ir patarškos |
|
b) |
ex02 07 |
Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba šaldyti, išskyrus kepenis, klasifikuojamas pagal KN ►M9 0207 34 ◄ , ►M9 0207 13 91, 0207 14 91, 0207 26 91, 0207 27 91, 0207 35 91, 0207 36 81, 0207 36 85 ir 0207 36 89 ◄ kodus |
|
c) |
►M9 0207 34 ◄ |
Šviežios, atšaldytos ar šaldytos naminių paukščių kepenys |
|
►M9 0207 13 91 ◄ |
||
|
►M9 0207 14 91 ◄ |
||
|
►M9 0207 26 91 ◄ |
||
|
►M9 0207 27 91 ◄ |
||
|
►M9 0207 35 91 ◄ |
||
|
►M9 0207 36 81 ◄ |
||
|
►M9 0207 36 85 ◄ |
||
|
►M9 0207 36 89 ◄ |
||
|
►M10 0210 99 71 ◄ |
Sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos naminių paukščių kepenys |
|
|
►M10 0210 99 79 ◄ |
||
|
d) |
0209 00 90 |
Naminių paukščių taukai, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, šaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |
|
e) |
1501 00 90 |
Lydyti naminių paukščių taukai, presuoti ar nepresuoti arba techniniai taukai |
|
f) |
1602 20 11 |
Kiti žąsų ar ančių kepenų gaminiai ar konservai |
|
1602 20 19 |
||
|
1602 31 |
Kiti gaminiai arba konservai iš naminių paukščių, išvardytų paantraštėje Nr. 0105, mėsos ar mėsos subproduktų |
|
|
1602 32 |
||
|
1602 39 |
||
2. Šiame reglamente:
a) „gyvi naminiai paukščiai“ – tai gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos, kurių kiekvieno svoris didesnis nei 185 g;
b) „paukščių jaunikliai“ – tai gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos, kurių kiekvieno svoris mažesnis nei 185 g;
c) „papjauti naminiai paukščiai“ – tai papjautos, nesukapotos su arba be subproduktų vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos;
d) „antriniai produktai“ – tai:
1. 1 dalies a punkte išvardyti produktai, išskyrus paukščių jauniklius;
2. 1 dalies b punkte išvardyti produktai, išskyrus papjautus naminius paukščius ir valgomus subproduktus, vadinamuosius „naminių paukščių skerdenų gabalus“;
3. 1 dalies b punkte išvardyti valgomi subproduktai;
4. 1 dalies c punkte išvardyti produktai;
5. 1 dalies d ir e punktuose išvardyti produktai;
6. produktai, nurodyti 1 dalies f punkte, kiti produktai, išskyrus klasifikuojamus pagal KN 1602 20 11 ir 1602 20 19 kodus.
▼M5 —————
2 straipsnis
1. Siekdama paskatinti prekybos ir bendros prekybos organizacijas palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Bendrija 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų atžvilgiu imasi priemonių:
— skatinančių geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą,
— gerinančių kokybę,
— padedančių sudaryti trumpalaikes bei ilgalaikes prognozes, remiantis gamybai sunaudotais ištekliais,
— palengvinančių rinkos kainų tendencijų registravimą.
Bendrosios taisyklės dėl šių priemonių priimamos remiantis Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Prekybos standartai:
— tvirtinami vienam ar keliems produktams, išvardytiems 1 straipsnio 1 dalies b punkte,
— gali būti patvirtinti produktams, išvardytiems 1 straipsnio 1 dalies a, c, d, e ir f punktuose.
Šie standartai visų pirma gali būti susiję su klasifikavimu pagal kokybę ir svorį, su pakavimu, sandėliavimu, transportavimu, pateikimu ir ženklinimu.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina standartus, jų apimtį ir bendrąsias jų taikymo taisykles.
3 straipsnis
1. Visiems į Bendriją įvežamiems ir iš jos išvežamiems produktams, išvardytiems 1 straipsnio 1 dalyje, gali būti reikalinga importo arba eksporto licencija.
Licencijas išduoda valstybės narės bet kuriam pareiškėjui nepaisydamos jo įsikūrimo Bendrijoje vietos ir nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi taikant 6 ir 8 straipsnius.
Eksporto ir importo licencijos galioja visoje Bendrijoje. Tokios licencijos išduodamos pateikus užstatą, garantuojantį, kad produktai bus įvežami ir išvežami licencijos galiojimo laikotarpiu; jei eksportas ar importas per tą laikotarpį nevykdomas arba vykdomas tik iš dalies, visas arba dalis užstato negrąžinama, išskyrus force majeure atvejus.
2. Licencijų galiojimo laikas ir kitos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
4 straipsnis
Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Bendrajame muitų tarife nurodytos muitų normos taikomos 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems produktams.
5 straipsnis
1. Siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti neigiamą poveikį Bendrijos rinkai, kuris gali kilti dėl kai kurių 1 straipsnyje išvardytų produktų įvežimo, vienas arba keletas tokių produktų, laikantis 10 straipsnyje nurodytos muito normos, apmokestinami papildomu importo muitu, jei reikalavimai, išdėstyti Sutarties dėl žemės ūkio, kuri buvo sudaryta remiantis Sutarties 228 straipsniu daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo pagrindu, 5 straipsnyje, yra išpildytos ir jei nepanašu, kad importas galėtų pakenkti Bendrijos rinkai, arba jei pastangos nesiderintų su numatytu tikslu.
2. Orientacinės kainos, už kurias žemesnėms gali būti įvedamas papildomas importo muitas, yra tokios, kokias Bendrija pateikia Pasaulio prekybos organizacijai.
Orientaciniai kiekiai, kuriuos būtina viršyti, kad būtų taikomas papildomas importo muitas, nustatomi, inter alia, remiantis importu į Bendriją per trejus metus iki tų metų, kuriais kyla arba panašu, jog gali kilti pavojus rinkai, minimas 1 dalyje.
3. Importo kainos, į kurias būtina atsižvelgti taikant papildomą importo muitą, nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos importo kainomis CIF.
Importo kainos CIF tuo tikslu tikrinamos remiantis to produkto tipinėmis kainomis pasaulinėje rinkoje arba to produkto kaina Bendrijos importo rinkoje.
4. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles remdamasi 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiose taisyklėse ypatingas dėmesys skiriamas:
a) produktams, kuriems gali būti taikomas papildomas muitas pagal Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį;
b) kitiems kriterijams, būtiniems taikant 1 dalį pagal tos Sutarties 5 straipsnio reikalavimus.
6 straipsnis
1. 1 straipsnyje išvardytų produktų tarifinės kvotos, kylančios iš sutarčių, sudarytų derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo pagrindu, atidaromos ir administruojamos vadovaujantis išsamiomis taisyklėmis, priimtomis 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Kvotos administruojamos taikant vieną iš toliau išvardytų metodų arba iš karto kelis:
— metodą, pagrįstą chronologine paraiškų padavimo tvarka (taikant „pirmas atėjai, pirmas gavai“ metodą),
— metodą, pagal kurį kvotos skiriamos proporcingai kiekiams, kurių prašoma pateiktose paraiškose (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ metodą),
— metodą, pagrįstą tradiciniais prekybos srautais (taikant „tradicinių/naujų importuotojų“ metodą).
Gali būti taikomi ir kiti tinkami metodai.
Juos taikant turi būti išvengta bet kokios suinteresuotų ūkio subjektų diskriminacijos.
3. Taikant priimtą administravimo metodą, prireikus tinkamai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus bei būtinybę išsaugoti tos rinkos pusiausvyrą, nors tuo pačiu metu galima naudotis metodais, kurie anksčiau galėjo būti naudojami toms kvotoms, kurios minimos 1 dalyje, nepažeidžiant teisių, kurias sukuria Urugvajaus raundo derybų pagrindu sudarytos sutartys.
4. Išsamiose taisyklėse, minimose 1 dalyje, numatomas metinių kvotų atidarymas, jei būtina tinkamai išdėstytas per metus, ir, jei tikslinga, įtraukiamos nuostatos dėl:
a) garantijų, susijusių su produkto pobūdžiu, geografine kilmės vieta ir kilme, ir, jei būtina, tradicinių prekybos srautų išlaikymo;
b) dokumento, patvirtinančio a punkte minimas garantijas, pripažinimo; ir
c) sąlygų, kuriomis išduodamos importo licencijos, ir jų galiojimo laiko.
7 straipsnis
Jei Bendrijos rinkos kainos labai išauga ir panašu, kad tokia padėtis užsitęs sutrikdydama ar keldama pavojų sutrikdyti rinką, galima imtis atitinkamų priemonių.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir laikydamasi Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, priima bendrąsias šio straipsnio taikymo taisykles.
8 straipsnis
1. Tiek, kiek reikia, kad 1 straipsnio 1 dalyje išvardyti produktai būtų eksportuojami remiantis skelbiamomis tų produktų kainomis arba kainomis pasaulinėje rinkoje ir laikantis apribojimų, nurodytų sutartyse, sudarytose remiantis Sutarties 228 straipsniu, skirtumas tarp tų skelbiamų kainų ir Bendrijos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.
2. Eksportuojamiems kiekiams, kuriems gali būti taikoma grąžinamoji išmoka, skirti turi būti taikomas metodas, kuris:
a) geriausiai atitiktų produkto pobūdį ir padėtį aptariamoje rinkoje ir leistų veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius, atsižvelgiant į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą, tačiau nesukurtų mažų ir didelių ūkio subjektų tarpusavio diskriminacijos;
b) atsižvelgiant į valdymo reikalavimus, mažiausiai apsunkintų suinteresuotų ūkio subjektų darbą;
c) leistų išvengti suinteresuotų ūkio subjektų tarpusavio diskriminacijos.
3. Grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje Bendrijoje.
Jos gali skirtis atitinkamai pagal paskyrimo vietą, kai tai lemia padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.
Grąžinamosios išmokos nustatomos 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Grąžinamosios išmokos nustatomos reguliariais laiko tarpais, tačiau netaikant konkurso tvarkos.
Produktų, kuriems suteikiamos grąžinamosios eksporto išmokos, sąrašas ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatomos bent kartą per tris mėnesius. Tačiau grąžinamosios išmokos suma gali išlikti tokio paties lygio ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui ir, jeigu būtina, Komisija intervenciniu laikotarpiu gali ją koreguoti esant valstybės narės reikalavimui arba savo pačios iniciatyva.
4. Nustatant grąžinamąją išmoką atsižvelgiama į:
a) dabartinę padėtį ir ateities tendencijas, susijusias su:
— paukštienos produktų kainomis ir jų įsigijimo galimybėmis Bendrijos rinkoje,
— paukštienos kainomis pasaulinėje rinkoje;
b) būtinybę išvengti trikdymų, kurie ilgesniam laikui suardytų Bendrijos rinkoje pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos;
c) siūlomo eksporto ekonominį aspektą;
d) apribojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų remiantis Sutarties 228 straipsniu.
Nustatant grąžinamosios išmokos dydį visų pirma atsižvelgiama į būtinybę pasiekti pusiausvyrą tarp pagrindinių Bendrijos produktų naudojimo į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių gamybai ir tarp trečiųjų šalių produktų, laikinai įvežtų perdirbti, naudojimo.
Be to, apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už 1 straipsnyje išvardytus produktus, atsižvelgiama į Bendrijos ir pasaulinės rinkos kainų skirtumą už tą pašarinių grūdų kiekį, kuris yra reikalingas vienam kilogramui paukštienos Bendrijoje pagaminti, pripažįstant skirtingų produktų skirtingą masę ir (arba) jų komercinės kainos vidurkio skirtumus, tuo atveju, kai kalbama ne apie paukštiena.
5. Bendrijos kaina, minima 1 dalyje, nustatoma atsižvelgiant į:
a) įvairių pardavimo Bendrijoje etapų kainas;
b) dominuojančias eksporto kainas.
Kainos pasaulinėje rinkoje, minimos 1 dalyje, nustatomos atsižvelgiant į:
a) trečiųjų šalių rinkų kainas;
b) palankiausias kainas tose trečiosiose šalyse, į kurias importuoja trečiosios šalys;
c) gamintojo kainas, užregistruotas eksportuojančiose trečiosiose šalyse atsižvelgiant, jei reikia, į tų šalių teikiamas grąžinamąsias išmokas;
d) siūlomas franko Bendrijos pasienyje kainas.
6. Grąžinamosios išmokos suteikiamos tik pateikus paraišką ir atitinkamą eksporto licenciją, išskyrus grąžinamąją išmoką už vienos dienos amžiaus viščiukus, kuriems licencija gali būti suteikta po fakto.
7. Už 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus eksportuojamus produktus taikoma tokia grąžinamoji išmoka, kokia galioja licencijos paraiškos pateikimo dieną, o tuo atveju, jei grąžinamoji išmoka yra diferencijuota – tokia, kokia galioja tą pačią dieną:
a) licencijoje nurodytai paskyrimo vietai arba, jei reikia;
b) realiai paskyrimo vietai, jei ji nesutampa su nurodytąja licencijoje. Tuo atveju, ši suma neturi viršyti sumos, taikomos licencijoje pažymėtai paskyrimo vietai.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui šia dalimi dėl jos lankstumo, gali būti imamasi atitinkamų priemonių.
8. 6 ir 7 dalių galima atsisakyti, kai kalbama apie 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus produktus, už kuriuos grąžinamosios išmokos mokamos pagal pagalbos maisto produktais operacijas laikantis 17 straipsnyje nustatytos tvarkos.
9. Grąžinamoji išmoka išmokama įrodžius, kad:
— produktai iš Bendrijos išvežti,
— produktų kilmės vieta yra Bendrija, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 10 straipsnis,
— tuo atveju, jei grąžinamoji išmoka diferencijuota – kad produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskyrimo vietą arba kitą vietą, kuriai grąžinamoji išmoka buvo nustatyta nepažeidžiant 7 dalies b punkto nuostatų. Laikantis 17 straipsnyje nustatytos tvarkos, išimtys iš šios taisyklės gali būti leidžiamos, jei yra nustatytos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.
10. Už 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus produktus, kurie yra įvežami iš trečiųjų šalių ir po išvežami į trečiąsias šalis, eksporto grąžinamoji išmoka nesuteikiama, nebent eksportuotojas įrodytų, kad:
— eksportuotinas produktas ir anksčiau įvežtas produktas yra tas pats produktas ir
— kad visi importo mokesčiai įvežant buvo surinkti.
Tokiais atvejais už kiekvieną produktą skiriama grąžinamoji išmoka yra lygi mokesčiui, paimtam importuojant, kai tas mokestis atitinka arba yra mažesnis už taikomą grąžinamąją išmoką; grąžinamoji išmoka atitinka taikomą grąžinamąją išmoką, kai mokestis, paimtas importuojant produktus, yra didesnis už tą grąžinamąją išmoką.
11. Eksporto licencijos, išduodamos numatytiems referenciniams laikotarpiams ir taikomos aptariamiems produktams užtikrina, kad bus laikomasi apimčių apribojimų, kylančių iš sutarčių, sudarytų remiantis Sutarties 228 straipsniu. Referencinio laikotarpio pabaiga nedaro poveikio eksporto licencijų galiojimui įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties dėl žemės ūkio, laikymosi atžvilgiu.
12. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, įskaitant ir nuostatos dėl nepaskirstytų bei nepanaudotų eksportuojamų kiekių perskirstymo, ir I priedo pakeitimai priimami 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
9 straipsnis
1. Tiek, kiek reikia, kad paukštienos bendroji rinka tinkamai veiktų, Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu ir laikydamasi Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, ypatingais atvejais gali visai arba iš dalies uždrausti taikyti susitarimus dėl laikinojo įvežimo arba išvežimo perdirbti, taikomus 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems produktams, kurie yra skirti tame straipsnyje išvardytų produktų gamybai.
2. Jei padėtis, apie kurią kalbama 1 dalyje, yra ypač neatidėliotina ir Bendrijos rinka yra sutrikdyta ar jai kyla pavojus būti sutrikdytai dėl susitarimų laikinai įvežti arba išvežti produktus perdirbti, Komisija, nukrypdama nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva imasi reikiamų priemonių; Tarybai ir valstybėms narėms pranešama apie tas priemones, kurios galios ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir bus taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna iš valstybės narės prašymą, per savaitę nuo jo gavimo dienos, ji priima sprendimą.
3. Apie Komisijos pasirinktas priemones bet kuri valstybė narė praneša Tarybai per savaitę nuo tos dienos, kai jos buvo paskelbtos. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali patvirtinti pakeitimus arba panaikinti Komisijos sprendimą. Jei Taryba per tris mėnesius nepriima jokio sprendimo, Komisijos sprendimas yra panaikinamas.
10 straipsnis
1. Bendrosios kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės bei specifinės jos taikymo taisyklės yra skiriamos tų produktų, kuriems taikoma ši direktyva, muitų tarifų klasifikacijai; muitų tarifų nomenklatūra, kuri yra šio reglamento taikymo rezultatas, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.
2. Jei šis reglamentas arba su juo susijusios nuostatos neprieštarauja, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:
— apmokestinti bet kokiu mokesčiu, lygiaverčiu muitui,
— taikyti bet kokį kiekybinį apribojimą arba tolygų poveikį turinčias priemones.
11 straipsnis
1. Jei dėl vieno ar kelių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų importo arba eksporto Bendrijos rinka yra sutrikdoma ar jai gresia dideli sutrikimai, galintys sutrukdyti įgyvendinti Sutarties 39 straipsnyje numatytus tikslus, prekybai su trečiosiomis šalimis gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol tokie trikdymai ar jų grėsmė išnyks.
Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu ir laikydamasi Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, priima bendrąsias šios dalies taikymo taisykles bei nustato atvejus ir ribas, kurių neperžengdamos valstybės narės gali imtis apsaugos priemonių.
2. Jei susidaro 1 dalyje aprašyta padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva pasirenka reikiamas priemones; valstybėms narėms pranešama apie tas priemones, kurios turi būti taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna iš valstybės narės prašymą, ji turi priimti sprendimą per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
3. Apie Komisijos numatytas priemones bet kuri valstybė narė praneša Tarybai per tris dienas nuo tos dienos, kai jos buvo paskelbtos. Taryba susirenka tuoj pat. Kvalifikuota balsų dauguma ji gali pakeisti arba panaikinti minimą priemonę.
4. Šis straipsnis taikomas atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų laikantis Sutarties 228 straipsnio 2 dalies.
▼M8 —————
13 straipsnis
1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, gaminami ar gaunami iš produktų, nenurodytų Sutarties 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje, negali būti išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje.
14 straipsnis
1. Išskirtinės paveiktos rinkos rėmimo priemonės gali būti priimamos 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, siekiant atsižvelgti:
a) į laisvos apyvartos apribojimus, kurie gali atsirasti taikant kovos su gyvūnų ligų plitimu priemones; arba
b) į rimtus rinkos sutrikimus, tiesiogiai susijusius su vartotojų pasitikėjimo praradimu, atsiradusiu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.
Šių priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu.
Šios dalies a punkte numatytų laisvos apyvartos apribojimų atveju, išskirtinių priemonių galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės), laikydamasi (-osi) Bendrijos teisės, ėmėsi veterinarijos ir sanitarijos priemonių, skirtų greitai likviduoti epizootines ligas, ir tik tokiu mastu ir per tokį laikotarpį, kurie yra būtinai reikalingi atitinkamai rinkai remti.
2. Išskirtinėms priemonėms, nurodytoms 1 dalies a punkte, kurios tiesiogiai susijusios su veterinarijos ir sanitarijos priemonėmis, ir išskirtinėms priemonėms, nurodytoms 1 dalies b punkte, Bendrija skiria dalinį finansavimą, lygų 50 % valstybių narių patirtų išlaidų.
3. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojams prisidedant prie valstybių narių išlaidų, tai neiškraipo konkurencijos tarp skirtingų valstybių narių gamintojų.
4. Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių finansinei paramai, skirtai 1 dalyje nurodytoms priemonėms.
15 straipsnis
Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija, kuri būtina šiam reglamentui įgyvendinti. Minėtos informacijos pateikimo ir platinimo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis
1. Šiuo reglamentu įkuriamas Paukštienos ir kiaušinių vadybos komitetas (toliau — Komitetas), susidedantis iš valstybių narių atstovų ir pirmininko, kuris yra Komisijos atstovas.
▼M11 —————
17 straipsnis
1. Komisijai padeda Paukštienos ir kiaušinių vadybos komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 4 ) 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra vienas mėnuo.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
18 straipsnis
Komitetas gali svarstyti bet kokius kitus savo pirmininko iniciatyva ar valstybės narės atstovo prašymu jam pateiktus klausimus.
19 straipsnis
Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Sutarties 92 ir 94 straipsniai yra taikomi 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų gamybai ir prekybai jais.
20 straipsnis
Taikant šį reglamentą, būtina tuo pačiu metu tinkamai atsižvelgti į Sutarties 39 ir 110 straipsniuose nurodytus tikslus.
21 straipsnis
Jei Italija kreiptųsi dėl 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2727/75 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo ( 5 ) 23 straipsnio nuostatų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma imasi būtinų priemonių konkurencijos iškraipymams išvengti.
22 straipsnis
1. 1967 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas Nr. 123/67/EEB dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo ( 6 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1973 m. sausio 1 d. Tarybos sprendimu ( 7 ), tikslinant dokumentus, susijusius su naujų valstybių narių stojimu į Europos bendriją, šiuo reglamentu yra panaikinamas.
2. Visos nuorodos į 1 dalimi panaikintą reglamentą yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
Nuorodos į to reglamento straipsnius turi būti skaitomos taip, kaip nurodyta priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.
23 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 1975 m. lapkričio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
PRIEDAS
Koreliacijos lentelė
|
Reglamentas Nr. 123/67/EEB |
Šis reglamentas |
|
13a straipsnis |
14 straipsnis |
|
14 straipsnis |
19 straipsnis |
|
21 straipsnis |
20 straipsnis |
( 1 ) OL C 60, 1975 3 13, p. 41.
( 2 ) OL L 94, 1970 4 28, p.13.
( 3 ) OL L 167, 1972 7 25, p. 5.
( 4 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 5 ) OL L 281, 1975 11 1, p. 7.
( 6 ) OL L 117, 1967 6 19, p. 2301/67.
( 7 ) OL L 2, 1973 1 1, p.1.